Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Sprendimą dėl skiepų reikėtų priimti išanalizavus kelis požiūrius

Pasaulyje šiuo metu vyksta kova dėl vakcinos nuo COVID-19. Rodos, šalių bandymai gauti kuo pirmiau ir kuo daugiau vakcinos dozių įrodo, kad vakcina yra labai reikalinga ir yra saugi naudoti. Nepaisant to, apie vakciną vis dar sklando daugybė mitų ir legendų. Juos išsklaidyti ir paaiškinti sutiko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė dr. Ieva Bajoriūnienė.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė dr. Ieva Bajoriūnienė siūlo pasidomėti įvairiomis nuomonėmis, išgirsti ir stengtis suprasti skirtingą požiūrį – tai padės priimti tinkamą sprendimą dėl COVID-19 skiepų.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė dr. Ieva Bajoriūnienė siūlo pasidomėti įvairiomis nuomonėmis, išgirsti ir stengtis suprasti skirtingą požiūrį – tai padės priimti tinkamą sprendimą dėl COVID-19 skiepų.
Nuotrauka iš LSMU Kauno klinikų archyvo

– Vakcina nuo koronaviruso sukurta ir pradėta naudoti palyginti neseniai, tačiau antivakseriai ir skiepų kritikai jau spėjo prikurti daugybę legendų apie COVID-19 skiepus. Vienas dažniausiai girdimų – vakcina nuo koronaviruso pasveikti nepadės. Neva ji sukurta tam, kad būtų galima žmonėms implantuoti buvimo vietą sekančias mikroschemas. Teigiama, kad gyventojus per mikroschemas bus galima valdyti 5G ryšiu. Kita antivakserių išvesta teorija sako, kad COVID-19 vakcinose yra beždžionių medžiagos, todėl paskiepytieji ilgainiui taps panašūs į primatus. Sklando gandai, kad vakcinų gamyboje naudojamos net abortuotų kūdikių ląstelės. Kaip manote, iš kur atsiranda tokie mitai ir legendos? Ar minėtos prielaidos nors kiek pagrįstos? Kaip jas paaiškintumėte?

– Į šį ilgą Jūsų klausimą atsakyti galiu labai paprastai – reikia žinių apie vykstančius procesus ar reiškinius ir jas turėtume rinktis iš patikimų informacijos šaltinių, apsvarstyti ir pasidaryti tinkamas išvadas. Be to, aš visuomet siūlau pasidomėti įvairiomis nuomonėmis, išgirti ir stengtis suprasti skirtingą požiūrį – tai padės priimti tinkamą sprendimą. Kaip jau pastebėjote, aplink sklando daugybė visokiausių pramanų ir melagienų. Kai kurias sunku net paaiškinti. Atsakydama į Jūsų klausimus aš pasidalinsiu savo žiniomis apie vakcinas. Informacijos galima rasti ir plačiai paskelbtuose dokumentuose ar straipsniuose. Pirmiausia, tai vaistų informaciniai lapeliai ir pan. Šių dienų svarbiausia aktualija, be jokios abejonės, yra mus užklupusi koronaviruso sukelta pandemija. Įvairių sričių atstovai pateikia savo įžvalgas, aiškinimus, mokymus. Gydytojų specia­listų nuomonės apie skiepijimą skelbiamos atitinkamų draugijų tinklapiuose. Katalikams svarbia tema pasisakė Tikėjimo mokymo kongregacija, kuri 2020 metų gruodžio 21-ąją paskelbė notą dėl kai kurių vakcinų nuo COVID-19 ligos naudojimo moralumo, kuriai pritarė ir Popiežius Pranciškus.

– Kodėl, nepaisant antivakserių teorijų, COVID-19 vakcina pasiskiepyti vis dėlto verta?

– Skiepai sukuria imuninės sistemos atsparumą infekcijai, apsaugo mūsų organizmą nuo sunkių infekcinės ligos sukeltų komplikacijų ir neleidžia užkratui plisti. Toks infekcinių ligų profilaktikos būdas yra patikimas, naudojamas jau apie 200 metų. Dėl skiepų labai retos ligos pas mus tapo tymai, raudonukė, difterija, stabligė ir dar daugelis kitų.

Lietuvoje naudojama vakcina nuo COVID-19 yra visiškai saugi – tai patvirtino Europos vaistų agentūra ir Lietuvos valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.

Lietuvoje naudojama vakcina nuo COVID-19 yra visiškai saugi – tai patvirtino Europos vaistų agentūra ir Lietuvos valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.

– Nuo kokio amžiaus galima skiepytis COVID-19 vakcina?

– Šiuo metu turimos vakcinos, kuriomis skiepijame, yra skirtos vyresniems nei 16 metų asmenis.

– Kokioms žmonių grupėms skiepytis nereikėtų?

– Tokių žmonių grupių, kuriems skiepai nerekomenduojami, nėra. Kol kas neskiepijami vaikai, nėra pakankamai duomenų apie kai kurių būklių, ligų paveiktų žmonių skiepijimą. Šiais atvejais gydytojas ir pacientas sprendžia individualiai, pasirinkdami geriausią tinkamą sprendimą.

– Ar skiepas gali sukelti koronavirusinę infekciją?

– Šiuo metu naudojamas matricinės ribonukleino nukleino rūgšties skiepas neturi paties koronaviruso ir negali sukelti koronavirusinės infekcijos ir COVID-19 ligos.

– Kokie procesai vyksta žmogaus, kuris buvo paskiepytas, organizme?

– Paskiepijus, imuninė sistema gamina specifinius antikūnus, susidaro atminties ląstelės. Pakartotinai patekus infekcinės ligos sukėlėjui, greičiau susidaro užkratą atpažįstantys ir sunaikinantys imuninės sistemos elementai. Kova su infekcija tampa efektyvesnė ir paskiepytasis asmuo nesuserga arba ligos eiga nebūna komplikuota.

– Kokia yra normali organizmo reakcija į vakciną? Kokie galimi šalutiniai poveikiai? Ar tiesa, kad vakcina gali sukelti paralyžių?

– Imuninė sistema reaguoja į skiepijimą sudarydama antikūnų ir ląstelių, kitaip tariant specifinį, imuninės sistemos atsaką. Nepageidaujamos reakcijos į vakcinas, kaip ir į kitus vaistus, gali pasitaikyti. Tai priklauso nuo vakcinų sandaros ir nuo skiepijamo asmens ligų ar kitų aplinkybių. Jeigu šnekame apie šiuo metu naudojamą vakciną nuo COVID-19 ligos, jos apraše minimas ūminis periferinis veido paralyžius kaip reta (pasitaikanti nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000 paskiepytų asmenų) nepageidaujama reakcija. Kiekvienu vakcinos vartojimo atveju, kaip ir skiriant kitus medikamentus, rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju arba vaistininku.

– Ar persirgusiems COVID-19 reikia ir galima skiepytis? Jei galima, kiek laiko turi būti praėję po susirgimo?

– Koks patvarus ir ilgalaikis imuninės sistemos atsakas susiformuoja persirgus ar paskiepijus dar vis diskutuojama. Persirgus, greičiausiai, skiepus galima trumpam atidėti. Yra ir tokių žmonių, kurie sirgo lengvai, gal net nejusdami simptomų. Jiems skiepytis patariama.

– Kiek laiko skiepas apsaugo nuo koronaviruso? Kas kiek laiko jį gali tekti atnaujinti?

– Tikslaus atsakymo nėra. Tai priklauso nuo asmens imuninės sistemos savybių, viruso struktūros kintamumo (mutacijų), vakcinos tipo.

Abejoti vakcinų patikimumu ir naudingumu nereikėtų. Vakcinos kasmet išsaugo 2–3 milijonus gyvybių visame pasaulyje ir, anot dr. Ievos Bajoriūnienės, yra viena ekonomiškai efektyviausių sveikatos investicijų.

Abejoti vakcinų patikimumu ir naudingumu nereikėtų. Vakcinos kasmet išsaugo 2–3 milijonus gyvybių visame pasaulyje ir, anot dr. Ievos Bajoriūnienės, yra viena ekonomiškai efektyviausių sveikatos investicijų. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

– Kokia Lietuvos gyventojų dalis turi būti paskiepyta, kad susiformuotų vadinamasis „bandos imunitetas“?

– Norint sustabdyti koronaviruso plitimą turėtume paskiepyti 60–70 proc. Lietuvos gyventojų.

– Ar vakcina, nepaisant to, kad buvo sukurta taip greitai, yra saugi naudoti?

– Lietuvoje naudojamų vakcinų kūrimo ir gamybos etapai buvo išpildyti visi ir tinkamai, jas patvirtino Europos vaistų agentūra ir Lietuvos valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.

– Kodėl vakcina nuo koronaviruso susideda iš dviejų vakcinacijos dozių, o ne, pavyzdžiui, vienos ar trijų?

– Kai kuriomis vakcinomis užtenka skiepyti vieną kartą, kitoms reikalingas pakartotinis skiepijimas (revakcinacija). Skiepijant antrąją doze susidaro patvaresnis imuninės sistemos atsakas.

– Kas padėjo COVID-19 vakciną sukurti taip greitai? Kiek yra tiesos antivakserių teiginiuose, kad mokslininkai galėjo žinoti apie koronavirusą – esą tik dėl to vakcina buvo sukurta taip greitai.

– Koronavirusas buvo atrastas maždaug 1960 metais. Nuo to laiko kilo kelios šio viruso atmainų sukeltos epidemijos, liga pasižymėjo komplikuota eiga ir dideliu mirštamumu. 2019 m. metais Kinijoje kilus naujai šio viruso sukeltos infekcijos bangai, mokslininkai greitai ištyrė naujojo SARS CoV-2 viruso sandarą. Reikia nepamiršti, kad naujų vakcinų kūrimas vyksta nuolat, o ir jų poreikis kaip niekuomet yra didelis.

– Kaip apskritai patartumėte visuomenei vertinti COVID-19 ir kitas vakcinas? Ką įvairios vakcinos padėjo pasiekti? Kokias ligas jos padeda kontroliuoti? Kas būtų, jei kai kurių vakcinų neturėtume?

– Vakcina stimuliuoja imuninę sistemą apsisaugoti nuo pakartotinos infekcijos ar ligos. Tai yra įrodyta priemonė, gebanti išnaikinti ar kontroliuoti gyvybei pavojingas užkrečiamas ligas ir kasmet išsaugo 2–3 milijonus gyvybių visame pasaulyje. Tai viena ekonomiškai efektyviausių sveikatos investicijų. Šiuo metu pasaulyje vakcinomis galima kontroliuoti 28 užkrečiamas ligas. Likviduoti raupai, poliomielitas; sumažėjo sergamumas tymais, difterija, stablige, virusiniu hepatitu B, raudonuke.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kalvystės amatas dar neišnyks…

    2022-08-10Kalvystės amatas  dar neišnyks...
    Graži Jurgitos ir Tado šeima. Nuotraukos iš asmeninio J. ir T. Staškevičių albumo …Ir tikrai neišnyks, jei šio nelengvo amato imsis tokie nagingi ir kūrybingi žmonės, kaip Tadas Staškevičius. Anais laikais vieno darbštaus kalvio keliems dideliems kaimams užtekdavo. Pakaks ir dabar vieno jauno kūrybingo amatininko visam Kazlų Rūdos, o gal net Sūduvos kraštui. Juk dabar kalviai ne vien arklius kausto (nes jų beveik neliko Lietuvoje), o dažniau užsiima menine kūryba. Kalvystė dabar daugiausia sutinkama interjere bei eksterjere. Meninė kalvystė plačiai pritaikoma transporto priemonių, buities, mažosios architektūros puošyboje, ji turi gilias etnines tradicijas. Kaip anksčiau, ji svarbią vietą užima kryždirbystėje. Metalo viršūnėmis ...
  • Antrąjį metų ketvirtį „Lidl Lietuva“ siūlė didžiausią atlyginimą sektoriuje

    2022-08-10Antrąjį metų ketvirtį „Lidl Lietuva“ siūlė didžiausią atlyginimą sektoriuje
    „Lidl Lietuva“ antrojo šių metų ketvirčio darbuotojų užmokesčio vidurkis prieš mokesčius siekė 1877,98 eurus – tai didžiausias vidutinis atlyginimas tarp maisto produktais prekiaujančių penkių didžiųjų šalies prekybos tinklų. Įmonės mokamų atlyginimų vidurkis didžiausias buvo ir pirmąjį metų ketvirtį. Taip pat „Lidl Lietuva“ šiais finansiniais metais (iki 2023 m. kovo mėn.) padidino darbuotojams skiriamų papildomų naudų ir premijų krepšelį – jis sieks beveik 4 mln. eurų. „Visiems „Lidl Lietuva“ komandos nariams siūlome konkurencingiausią atlyginimą mažmeninės prekybos rinkoje, suprantame, kad tai leidžia jiems jaustis saugiai dėl savo finansinės padėties ir skatina siekti profesinių rezultatų. Visapusiškai rūpinamės darbuotojais – skiriame jiems papildomą naudų ...
  • Laiko rate sukamės visi…

    2022-08-10Laiko rate sukamės visi...
    … iš mamos glėbio besiveržiantys eiti ir savąjį kelią ne kilometrais – dešimtmečiais – skaičiuojantys, gyvenimo dovanas glėbiais semiantys ir kukliau savo dienas leidžiantys… Taip buvo ir tebėra, nes tas laiko ratas ne tik nesustabdomas, bet ir neišpasakytai margas. Iš jo nepaspruksi, ir tik du dalykai yra garantuoti: atėjome ir išeisime. O kol esame čia, galime daug nuveikti: vienas kitam šilumos bei gėrio suteikti, pasodinti sodus, kurie ves vaisius šimtą metų… Bet – galime palikti po savęs ir dykynę: be medžių, be prisiminimų ir bedvasę. Kol esame čia, turime galią ir teisę rinktis. Parką simboliškai atidarė jauniausi kaimo gyventojai… Redos BRAZYTĖS ...
  • „Tikėjimo bitelės tyliai dūzgia…“

    2022-08-10„Tikėjimo bitelės tyliai dūzgia...“
    Recenzija Janinos Dovidaitytės-Lebskienės pirmajai knygai „Širdies šuliniai“„Tegul išauga tai, kas bręsta slaptame širdies šulinyje ir išsiskleidžia gerumo žiedais.“ (Iš rinkinio pratarmės) „Širdies šuliniai“ – sakralinės poezijos knyga. Visada jaudinančiai džiugu paimti į rankas naują, neseniai dienos šviesą išvydusią knygą – ypač, kai jos rankraštį jau anksčiau skaitei ir žinai, jog tai, kas yra rinkinyje, verta dėmesio ir pagarbos. Janiną Dovidaitytę-Lebskienę pažįstu gana seniai. Kadaise literatūriniuose sambūriuose teko girdėti ir vieną kitą jos eilėraštį: matėsi, jog žmogus dar ne itin drąsus, ieškantis savo kūrybos kelio. Ir kai Janina, galvodama apie būsimą knygą, su dideliu sakralinės poezijos pluoštu atėjo pas mane pasitarti, sužinoti nuomonę, ...
  • Su „Telia“ pagalba Marijampolėje viešintis Klimato muziejus laukia lankytojų

    2022-08-10Su „Telia“ pagalba Marijampolėje viešintis Klimato muziejus laukia lankytojų
    Ričardo Pasiliausko nuotraukos Šios savaitės pradžioje marijampoliečiai pastebėjo šalia Kultūros centro pastato statomus konteinerius ir susidomėję klausė, kas čia bus. Antradienį paaiškėjo, kad su bendrovės „Telia“ pagalba į Sūduvos sostinę atkeliavo laikinas mobilus Klimato muziejus. Keturiuose spalvinguose jūriniuose konteineriuose įrengtas Klimato muziejus keliauja po Lietuvą ir į Marijampolę atvyko iš Šakių, o iš viso bus aplankyta 16 šalies miestų, vėliau jis persikels į Latviją. „Koks jausmas būti 50 °C karštyje?“, „Ar ūkininkystė persikels į kosmosą?“, „Kiek miškų per sekundę iškertame pasaulyje?“, – į šiuos ir daugybę kitų įdomių klausimų ir atsako toks vienintelis Baltijos šalyse Klimato muziejus. Muziejus pristato keturias ...
  • ES – sveikatos labui. Stiprūs kartu

    2022-08-10ES – sveikatos labui. Stiprūs kartu
    Pastaruosius kelerius metus pasaulį krečia virusinės infekcijos. Atsirado ligų, kurių plitimą sustabdyti labai sudėtinga, nes pasaulis atviras, virusams plisti nėra jokių sienų, o ligų padariniai sunkūs: sutrikdyta žmonių sveikata, mirtys, paralyžiuota sveikatos apsaugos sistema. Siekdamos sustiprinti nacionalines sveikatos priežiūros sistemas ir suvaldyti viruso plitimą ES ir jos valstybės narės dirba išvien. Kartu jos imasi veiksmų, kad būtų sušvelnintas COVID-19 socialinis ir ekonominis poveikis ir remiamas ekonomikos gaivinimas. ES atsakas į COVID-19 pandemiją ES siekia padėti Europai atremti grėsmes visuomenės sveikatai. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka COVID-19 pandemijos metu ES užtikrino krizės valdymą ir veiksmų koordinavimą nuolat palaikydama ryšius su valstybėmis narėmis ir ES institucijomis. ES ...
  • Beždžionių raupus PSO pripažino tarptautine ekstremaliąja situacija

    2022-08-10Beždžionių raupus PSO pripažino tarptautine ekstremaliąja situacija
    Tik nuslūgus COVID-19 pandemijai žmones pasiekė dar vienas nerimą keliantis signalas dėl naujo viruso plitimo pasaulyje. Gegužę pranešta apie sparčiai plintantį beždžionių raupų virusą. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) generalinis direktorius paskelbė, kad beždžionių raupų protrūkis yra tarptautinio masto ekstremalioji situacija. PSO vertinimu, beždžionių raupų rizika yra vidutinė visame pasaulyje ir visuose regionuose, išskyrus Europos regioną, kur rizika vertinama kaip didelė. Šiuo metu užregistruota daugiau kaip 16 tūkst. atvejų 75 šalyse ir teritorijose bei penkios mirtys. Viena iš priemonių virusui neleisti plisti yra vakcinos. Europos Sąjunga (ES) paskelbė, kad perka daugiau vakcinos kovai su beždžionių raupais. Įprasti skiepai nuo raupų veiksmingi ...
  • Lietuvoje jau dirba gerovės konsultantai

    2022-08-10Lietuvoje jau dirba gerovės konsultantai
    Šiais metais Lietuvoje sveikatos apsaugos sistemoje startavo nauji specialistai – gerovės konsultantai. Kaip skelbia Žmogaus psichologijos institutas, gerovės konsultantai dirba 14-oje miesto ar rajono savivaldybių. Šie specialistai yra ir Kalvarijos bei Kazlų Rūdos savivaldybėse. Šiais laikais žmones kaip niekad kamuoja nerimas, vienišumas. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Padeda žmonėms su emociniais sunkumais Gerovės konsultantas – specialistas, padedantis asmenims su emociniais sunkumais, besiskundžiantiems lengvais nerimo ir depresijos sutrikimų simptomais. Gerovės konsultanto teikiamos paslaugos – nemokamos, lengvai prieinamos, moksliniais tyrimais pagrįstos psichologinio konsultavimo ir emocinės paramos paslaugos. Šių specialistų mokymus ir ruošimą vykdė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Apmokymai ir paslaugos finansuojamos 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio ...
  • Seksualinė sveikata: ką privalu žinoti kiekvienam?

    2022-08-10Seksualinė sveikata: ką privalu žinoti kiekvienam?
    Norėdamas gyventi visavertį gyvenimą, kiekvienas asmuo turėtų tinkamai puoselėti savo lytinę sveikatą, aiškiai suprasti galimus rizikingo lytinio elgesio padarinius ir žinoti, kaip to išvengti. Didžiulę grėsmę reprodukcinei sveikatai kelia lytiškai plintančios infekcijos, kurių simptomai ne visada atsiranda iš karto, dažnu atveju jų gali išvis nebūti. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytoja akušerė ginekologė doc. dr. Kristina Jarienė akcentuoja, kad beveik 50 procentų visų lytiškai plintančių infekcijų pasaulyje nustatoma jaunimui, tačiau į gydytojus kreipiasi tik kas aštuntas. Svarbu suprasti lytinės sveikatos reikšmę K. Jarienė tvirtina: „Lytinė sveikata – vienas svarbiausių kokybiško gyvenimo veiksnių“. Nuotr. iš asmeninio archyvo Anot K. Jarienės, jaunimas, tėvai ...
  • Visos vasaros spalvos…

    2022-08-08Visos vasaros spalvos...
    …ir saulėje bei vėjo gūsiuose plevenančios nuotaikos, greito žvilgsnio pagautos ir miklios rankos perkeltos ant drobės, dabar karaliauja Marijampolės kultūros centro Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje. Čia eksponuojama profesionalių šio krašto dailininkų plenero „Sūduvos krašto spalvos“ darbų paroda. Ši prasminga iniciatyva gimė ir materializavosi Marijampolės meno mokyklos (direktoriaus pavaduotojos ugdymui, plenero organizatorės Kristinos Strolienės) dėka. Ko gero, pirmą kartą į vieną būrį sukviesti dailininkai iš viso regiono – ne tik iš centrų, bet ir iš miestelių. Neatsitiktinai: minime Sūduvos krašto metus – 600-ąjį jubiliejų, Magdeburgo teisių Marijampolei suteikimo 230-ąsias metines. Tad kūrėjai buvo kviečiami savaip į tai pažvelgti, įprasminti šias ...
  • Bibliotekos vykdomo projekto „Jurgio Dovydaičio pamokos 2022“ renginiai tęsiasi

    2022-08-06Bibliotekos vykdomo projekto „Jurgio Dovydaičio pamokos 2022“ renginiai tęsiasi
    Kazlų Rūdos Jurgio Dovydaičio viešosios bibliotekos kiemo erdvėse, po atviru dangumi, gamtos apsuptyje kelerius metus veikia Vasaros skaitykla. Vasaros skaitykloje surengtas teatralizuotas pasakos skaitymas nudžiugino jaunuosius bibliotekos skaitytojus. Saulėtą liepos 27 dienos rytą viešosios bibliotekos bibliotekininkės Kazlų Rūdos miestelio jauniesiems bibliotekos lankytojams dovanojo teatralizuotą lietuvių pasakos „Kaip vilkas įdavė šuniui kailius raugti“ skaitymą. Renginį vedė bibliotekos bičiulė Pasakų teta – Dalytė Jankauskienė. Buvo panaudotos bibliotekos Nykštuko Brazduko lėlių teatro lėlės. Vaikai įsitraukė į pasakos siužeto vingius, neįtikimą istoriją, susidraugavo su personažais: vilku, šuniuku, meškinu, ežiuku, katinėliu ir patys tapo spektaklio dalyviais. Spektak-liui pasibaigus Pasakų teta Dalytė visus vaikučius pavaišino savo sodo obuoliais. ...
  • Marijampolėje – Cirko meno asociacijos projektas „Vasara cirko arenoje 2“

    2022-08-03Marijampolėje – Cirko meno asociacijos projektas „Vasara cirko arenoje 2“
    Pirmadienį, rugpjūčio 1 d., į Marijampolę atkeliavo Cirko meno asociacijos įgyvendinamas projektas „Vasara cirko arenoje 2“, o Poezijos parke įsikūrė tikrų tikriausia cirko palapinė, kurioje vyksta dieninė vasaros stovykla. Dviejose stovyklos pamainose dalyvauja ir dalyvaus vaikų dienos centrų auklėtiniai, o viena pamaina (rugpjūčio 16-19 dienomis) skirta miesto vaikams. Pastaroji stovykla mokama (asmeniui 60 Eur.).Stovyklos metu bus organizuojami įvairūs cirko užsiėmimai, stovyklautojai galės susipažinti iš arti su cirko menu, įsijausti į cirko artistų vaidmenis ir išbandyti save įvairiuose cirko žanruose, per projekto veiklas susipažins su cirko menu ir istorija. Vis labiau populiarėjant cirko menui jis tampa šiuolaikiniu menu, kuris apjungia ne tik cirko ...
  • Juodai balti piešiniai – unikali saviraiškos forma

    2022-08-03Juodai balti piešiniai – unikali saviraiškos forma
    Marijampolietis Armandas Gucaitis – menininkas iš prigimties. Nors jaunuoliui tik aštuoniolika metų, jis piešia nuo pat vaikystės ir savo darbuose pasirenka neįprastą brūkšniavimo techniką. Darbuose, kaip teigia pats vaikinas, atsispindi jo pasaulėžiūra bei savimonė. Jaunuolio meno kūriniuose vaizduojami fragmentai neįprasti: istorija, karas, žmonių portretai ar tiesiog netikėtai gimusios idėjos.Jokia paslaptis, kad jaunai, kūrybingai asmenybei pastaraisiais metais nemenku iššūkiu tapo įprasto gyvenimo ritmo pokyčiai, kuriuos nulėmė ir mūsų šalies neaplenkusi pasaulinė COVID-19 pandemija bei karantinas. A. Gucaitis to nė neslepia. Tačiau apie viską – iš eilės. Jaunasis menininkas Armandas Gucaitis. Redos BRAZYTĖS nuotraukos – Armandai, kada pradėjai piešti ir kaip tau sekėsi? – ...
  • Jubiliejų mininčios Klaipėdos Jūros šventėje – ir sūduvietiški akcentai

    2022-08-03Jubiliejų mininčios  Klaipėdos Jūros šventėje –  ir sūduvietiški akcentai
    „Sūduvis“ laukia lankytojų Dangės krantinėje. Autoriaus nuotraukos Pirmadienį seniausias Lietuvos miestas Klaipėda minėjo 770-ąsias įkūrimo metines. Tradiciškai paskutinį liepos savaitgalį buvo surengta jau 63-oji Jūros šventė, per tris dienas į šventiškai pasipuošusį uostamiestį priviliojusi tūkstančius žmonių. Džiugu, kad šioje šventėje buvo ir Sūduvos krašto akcentų. „Sūduvį“ ne supjaustė, o pavertė muziejumi Vienas iš įspūdingiausių šios šventės momentų buvo karo laivo-muziejaus M52 „Sūduvis“ atidarymo ceremonija Klaipėdos centre, prie Karališkosios krantinės Dangės upėje. Į šią atidarymo ceremoniją praėjusį penktadienį buvo pakviesti valstybės, kariuomenės, ministerijų vadovai, Klaipėdos miesto tarybos nariai, uosto įmonių atstovai. Iškilmių metu Lietuvos jūrų muziejaus vadovei Olgai Žalienei buvo perduota Karinėms jūrų pajėgoms ...
  • Saldūs ES paramos vaisiai: Biržų krašte ūkininkai braškes skina ir spalį

    2022-08-03Saldūs ES paramos vaisiai: Biržų krašte ūkininkai braškes skina ir spalį
    Ūkininkas Tadas Bėliakas. Braškės – vienas pirmųjų šiltojo sezono skanėstų. Vasarai persiritus į antrą pusę, jau kalbama apie šių uogų sezono pabaigą, tačiau Suosto kaime ūkininkaujantys Bėliakai braškes skins dar net spalį. Gerokai pailginti uogų derėjimo laikotarpį jiems padėjo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Biržų rajone braškes Tado ir Erikos Bėliakų šeima augina jau dešimt-metį. Pradėję nuo kelių lysvių, dabar jie „Suosto ūkyje“ turi jau 4 hektarus braškynų, o svarbiausia – patogų ir technologiškai pažangų 8 arų ploto šiltnamį, kuriame uogos noksta iki pat rudens vidurio. Šiltnamį Bėliakai pasistatė pasinaudoję parama pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį ...
  • Daugiabučių renovacija: galimybė pasiekti proveržį tvarumo srityje

    2022-08-03Daugiabučių renovacija: galimybė pasiekti proveržį tvarumo srityje
    Rinkos tyrimų bendrovės atliktas kiekybinis visuomenės nuomonės tyrimas* atskleidė, kad net 89 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog daugiabučių renovacija leidžia tvariai naudoti išteklius. Tyrimo, kurį užsakė daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą administruojanti Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), respondentai taip pat įvardijo priežastis, lemiančias žaliosios energijos pasirinkimą. Daugiabučių renovacija Lietuvoje. „Pagrindinė motyvacija diegtis alternatyvius energijos šaltinius, renovuojant daugiabutį, išlieka galimybė sutaupyti – taip teigė 53 proc. respondentų. 25 proc. svarbu patogumas, o 22 proc. – draugiškumas gamtai. Palyginus su 2020 m. atliktu tyrimu, patogumo svarba išaugo 5 procentiniais punktais. Ir nors gyventojų priežastys diegtis inovatyvius energijos taupymo šaltinius yra skirtingos, džiugu, jog jie ...
  • „Intensyvus atradimų, darbų ir patirčių laikas“

    2022-07-30„Intensyvus atradimų,  darbų ir patirčių laikas“
    Taip apibūdino 18 mėnesių trukusį projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“ jo vadovė, Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus muziejininkė Jurgita Jasevičienė baigiamajame renginyje. Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo „Interreg“ V-A Lietuva-Lenkija programos. Jį įgyvendino Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, Suvalkų (Lenkija) regiono muziejus ir Marijampolės savivaldybės administracija. Bendras projekto biudžetas – 473030,97 eurų. Bulotų namuose vykusiame renginyje buvo gausu svečių, kurių dauguma vienaip ar kitaip susiję su šiuo projektu, Bulotų giminės atstovai, čia vykstančiomis veiklomis besidomintys, jose dalyvaujantys marijampoliečiai. Bendrai daug nuveikta Projekto vadovė Jurgita Jasevičienė džiaugėsi, kad projekto dėka šiuose namuose vyksiančiuose renginiuose (paskaitose, edukacijoje, ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.