Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Sprendimą dėl skiepų reikėtų priimti išanalizavus kelis požiūrius

Pasaulyje šiuo metu vyksta kova dėl vakcinos nuo COVID-19. Rodos, šalių bandymai gauti kuo pirmiau ir kuo daugiau vakcinos dozių įrodo, kad vakcina yra labai reikalinga ir yra saugi naudoti. Nepaisant to, apie vakciną vis dar sklando daugybė mitų ir legendų. Juos išsklaidyti ir paaiškinti sutiko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė dr. Ieva Bajoriūnienė.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė dr. Ieva Bajoriūnienė siūlo pasidomėti įvairiomis nuomonėmis, išgirsti ir stengtis suprasti skirtingą požiūrį – tai padės priimti tinkamą sprendimą dėl COVID-19 skiepų.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė dr. Ieva Bajoriūnienė siūlo pasidomėti įvairiomis nuomonėmis, išgirsti ir stengtis suprasti skirtingą požiūrį – tai padės priimti tinkamą sprendimą dėl COVID-19 skiepų.
Nuotrauka iš LSMU Kauno klinikų archyvo

– Vakcina nuo koronaviruso sukurta ir pradėta naudoti palyginti neseniai, tačiau antivakseriai ir skiepų kritikai jau spėjo prikurti daugybę legendų apie COVID-19 skiepus. Vienas dažniausiai girdimų – vakcina nuo koronaviruso pasveikti nepadės. Neva ji sukurta tam, kad būtų galima žmonėms implantuoti buvimo vietą sekančias mikroschemas. Teigiama, kad gyventojus per mikroschemas bus galima valdyti 5G ryšiu. Kita antivakserių išvesta teorija sako, kad COVID-19 vakcinose yra beždžionių medžiagos, todėl paskiepytieji ilgainiui taps panašūs į primatus. Sklando gandai, kad vakcinų gamyboje naudojamos net abortuotų kūdikių ląstelės. Kaip manote, iš kur atsiranda tokie mitai ir legendos? Ar minėtos prielaidos nors kiek pagrįstos? Kaip jas paaiškintumėte?

– Į šį ilgą Jūsų klausimą atsakyti galiu labai paprastai – reikia žinių apie vykstančius procesus ar reiškinius ir jas turėtume rinktis iš patikimų informacijos šaltinių, apsvarstyti ir pasidaryti tinkamas išvadas. Be to, aš visuomet siūlau pasidomėti įvairiomis nuomonėmis, išgirti ir stengtis suprasti skirtingą požiūrį – tai padės priimti tinkamą sprendimą. Kaip jau pastebėjote, aplink sklando daugybė visokiausių pramanų ir melagienų. Kai kurias sunku net paaiškinti. Atsakydama į Jūsų klausimus aš pasidalinsiu savo žiniomis apie vakcinas. Informacijos galima rasti ir plačiai paskelbtuose dokumentuose ar straipsniuose. Pirmiausia, tai vaistų informaciniai lapeliai ir pan. Šių dienų svarbiausia aktualija, be jokios abejonės, yra mus užklupusi koronaviruso sukelta pandemija. Įvairių sričių atstovai pateikia savo įžvalgas, aiškinimus, mokymus. Gydytojų specia­listų nuomonės apie skiepijimą skelbiamos atitinkamų draugijų tinklapiuose. Katalikams svarbia tema pasisakė Tikėjimo mokymo kongregacija, kuri 2020 metų gruodžio 21-ąją paskelbė notą dėl kai kurių vakcinų nuo COVID-19 ligos naudojimo moralumo, kuriai pritarė ir Popiežius Pranciškus.

– Kodėl, nepaisant antivakserių teorijų, COVID-19 vakcina pasiskiepyti vis dėlto verta?

– Skiepai sukuria imuninės sistemos atsparumą infekcijai, apsaugo mūsų organizmą nuo sunkių infekcinės ligos sukeltų komplikacijų ir neleidžia užkratui plisti. Toks infekcinių ligų profilaktikos būdas yra patikimas, naudojamas jau apie 200 metų. Dėl skiepų labai retos ligos pas mus tapo tymai, raudonukė, difterija, stabligė ir dar daugelis kitų.

Lietuvoje naudojama vakcina nuo COVID-19 yra visiškai saugi – tai patvirtino Europos vaistų agentūra ir Lietuvos valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.

Lietuvoje naudojama vakcina nuo COVID-19 yra visiškai saugi – tai patvirtino Europos vaistų agentūra ir Lietuvos valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.

– Nuo kokio amžiaus galima skiepytis COVID-19 vakcina?

– Šiuo metu turimos vakcinos, kuriomis skiepijame, yra skirtos vyresniems nei 16 metų asmenis.

– Kokioms žmonių grupėms skiepytis nereikėtų?

– Tokių žmonių grupių, kuriems skiepai nerekomenduojami, nėra. Kol kas neskiepijami vaikai, nėra pakankamai duomenų apie kai kurių būklių, ligų paveiktų žmonių skiepijimą. Šiais atvejais gydytojas ir pacientas sprendžia individualiai, pasirinkdami geriausią tinkamą sprendimą.

– Ar skiepas gali sukelti koronavirusinę infekciją?

– Šiuo metu naudojamas matricinės ribonukleino nukleino rūgšties skiepas neturi paties koronaviruso ir negali sukelti koronavirusinės infekcijos ir COVID-19 ligos.

– Kokie procesai vyksta žmogaus, kuris buvo paskiepytas, organizme?

– Paskiepijus, imuninė sistema gamina specifinius antikūnus, susidaro atminties ląstelės. Pakartotinai patekus infekcinės ligos sukėlėjui, greičiau susidaro užkratą atpažįstantys ir sunaikinantys imuninės sistemos elementai. Kova su infekcija tampa efektyvesnė ir paskiepytasis asmuo nesuserga arba ligos eiga nebūna komplikuota.

– Kokia yra normali organizmo reakcija į vakciną? Kokie galimi šalutiniai poveikiai? Ar tiesa, kad vakcina gali sukelti paralyžių?

– Imuninė sistema reaguoja į skiepijimą sudarydama antikūnų ir ląstelių, kitaip tariant specifinį, imuninės sistemos atsaką. Nepageidaujamos reakcijos į vakcinas, kaip ir į kitus vaistus, gali pasitaikyti. Tai priklauso nuo vakcinų sandaros ir nuo skiepijamo asmens ligų ar kitų aplinkybių. Jeigu šnekame apie šiuo metu naudojamą vakciną nuo COVID-19 ligos, jos apraše minimas ūminis periferinis veido paralyžius kaip reta (pasitaikanti nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000 paskiepytų asmenų) nepageidaujama reakcija. Kiekvienu vakcinos vartojimo atveju, kaip ir skiriant kitus medikamentus, rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju arba vaistininku.

– Ar persirgusiems COVID-19 reikia ir galima skiepytis? Jei galima, kiek laiko turi būti praėję po susirgimo?

– Koks patvarus ir ilgalaikis imuninės sistemos atsakas susiformuoja persirgus ar paskiepijus dar vis diskutuojama. Persirgus, greičiausiai, skiepus galima trumpam atidėti. Yra ir tokių žmonių, kurie sirgo lengvai, gal net nejusdami simptomų. Jiems skiepytis patariama.

– Kiek laiko skiepas apsaugo nuo koronaviruso? Kas kiek laiko jį gali tekti atnaujinti?

– Tikslaus atsakymo nėra. Tai priklauso nuo asmens imuninės sistemos savybių, viruso struktūros kintamumo (mutacijų), vakcinos tipo.

Abejoti vakcinų patikimumu ir naudingumu nereikėtų. Vakcinos kasmet išsaugo 2–3 milijonus gyvybių visame pasaulyje ir, anot dr. Ievos Bajoriūnienės, yra viena ekonomiškai efektyviausių sveikatos investicijų.

Abejoti vakcinų patikimumu ir naudingumu nereikėtų. Vakcinos kasmet išsaugo 2–3 milijonus gyvybių visame pasaulyje ir, anot dr. Ievos Bajoriūnienės, yra viena ekonomiškai efektyviausių sveikatos investicijų. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

– Kokia Lietuvos gyventojų dalis turi būti paskiepyta, kad susiformuotų vadinamasis „bandos imunitetas“?

– Norint sustabdyti koronaviruso plitimą turėtume paskiepyti 60–70 proc. Lietuvos gyventojų.

– Ar vakcina, nepaisant to, kad buvo sukurta taip greitai, yra saugi naudoti?

– Lietuvoje naudojamų vakcinų kūrimo ir gamybos etapai buvo išpildyti visi ir tinkamai, jas patvirtino Europos vaistų agentūra ir Lietuvos valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.

– Kodėl vakcina nuo koronaviruso susideda iš dviejų vakcinacijos dozių, o ne, pavyzdžiui, vienos ar trijų?

– Kai kuriomis vakcinomis užtenka skiepyti vieną kartą, kitoms reikalingas pakartotinis skiepijimas (revakcinacija). Skiepijant antrąją doze susidaro patvaresnis imuninės sistemos atsakas.

– Kas padėjo COVID-19 vakciną sukurti taip greitai? Kiek yra tiesos antivakserių teiginiuose, kad mokslininkai galėjo žinoti apie koronavirusą – esą tik dėl to vakcina buvo sukurta taip greitai.

– Koronavirusas buvo atrastas maždaug 1960 metais. Nuo to laiko kilo kelios šio viruso atmainų sukeltos epidemijos, liga pasižymėjo komplikuota eiga ir dideliu mirštamumu. 2019 m. metais Kinijoje kilus naujai šio viruso sukeltos infekcijos bangai, mokslininkai greitai ištyrė naujojo SARS CoV-2 viruso sandarą. Reikia nepamiršti, kad naujų vakcinų kūrimas vyksta nuolat, o ir jų poreikis kaip niekuomet yra didelis.

– Kaip apskritai patartumėte visuomenei vertinti COVID-19 ir kitas vakcinas? Ką įvairios vakcinos padėjo pasiekti? Kokias ligas jos padeda kontroliuoti? Kas būtų, jei kai kurių vakcinų neturėtume?

– Vakcina stimuliuoja imuninę sistemą apsisaugoti nuo pakartotinos infekcijos ar ligos. Tai yra įrodyta priemonė, gebanti išnaikinti ar kontroliuoti gyvybei pavojingas užkrečiamas ligas ir kasmet išsaugo 2–3 milijonus gyvybių visame pasaulyje. Tai viena ekonomiškai efektyviausių sveikatos investicijų. Šiuo metu pasaulyje vakcinomis galima kontroliuoti 28 užkrečiamas ligas. Likviduoti raupai, poliomielitas; sumažėjo sergamumas tymais, difterija, stablige, virusiniu hepatitu B, raudonuke.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Atmintis gyva, nes mes prisimename

    2021-09-24Atmintis gyva, nes mes prisimename
    Rugsėjo 23-iąją, mint Lietuvos žydų genocido dieną 12 val. Šešupės slėnyje, prie paminklo Holokausto aukoms atminti surengta ,,Atminties minutė Lietuvos žydų genocido aukų atminimui’’. Čia nužudytų apie 8 tūkstančių aukų atminimą gėlėmis ir žvakių liepsnelėmis pagerbė Marijampolės savivaldybės meto pavaduotojai Paulius Marozas ir Artūras Visockis, tarybos nariai, įvairių organizacijų atstovai, taip pat kariai, gausus būrys miesto moksleivių. Algis VAŠKEVIČIUS 1943 m. rugsėjo 23 d. buvo sunaikintas Vilniaus getas. Iš beveik 40 tūkstančių jo kalinių žydų nacių okupacijos pabaigos sulaukė tik 2-3 tūkstančiai žmonių. 1994 metų rugsėjo 23-ioji paskelbta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena, nuo to laiko ji minima kiekvienais metais. Šiemet minimos ...
  • Europos paveldo dienose – malonūs netikėtumai ir nauji atradimai

    2021-09-22Europos paveldo dienose – malonūs netikėtumai ir nauji atradimai
    Rugsėjo 17–26 dienomis vėl vyksta Europos paveldo dienų renginiai, kurių tema šiemet – „Įtraukiantis paveldas“. Tai ypatingas renginys, pamėgtas visose Europos valstybėse ir kiekvieną rugsėjį suburiantis apie 30 milijonų dalyvių. Jo tikslas – geriau pažinti greta esantį kultūros paveldą, suvokti jo vertę, žadinti susidomėjimą juo, įsitraukti ir kitus įtraukti į jo išsaugojimo sąjūdį, išmokti jį saugoti, tausoti ir išradingai naudoti. Europos geležinkelių metai Pirmieji kultūros paveldo pažinimo renginiai, 1985 m. prasidėję Prancūzijoje, siekė pristatyti ir atskleisti kultūros paveldą šalyje gyvenantiems užsieniečiams ir turistams. Vėliau renginiai plito kitose Europos šalyse, o 1994 metais šis kultūros paveldo pažinimo „virusas“ persimetė ir į Lietuvą, kur ...
  • Rugsėjo-spalio mėnesiais gyventojai dalyvauja seminaruose apie renovaciją: kokius klausimus specialistams užduoda dažniausiai?

    2021-09-22Rugsėjo-spalio mėnesiais gyventojai dalyvauja seminaruose apie renovaciją: kokius klausimus specialistams užduoda dažniausiai?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet organizuoja specialius gyventojams skirtus seminarus, kurių metu ilgametę patirtį sukaupę specialistai pasakoja gyventojams apie naujausias būstų modernizavimo aktualijas ir atsako į jiems rūpimus klausimus. Kokių užklausų specialistai dažniausiai sulaukia šiemet rugsėjo-spalio mėnesiais vykstančių seminarų metu? Kokį laiko tarpą daugiabučių renovacijai bus teikiama parama? Tol, kol galios tą reglamentuojantys teisės aktai. Šiuo metu galiojantis kvietimas teikti paraiškas daugiabučių namų renovacijai pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą buvo pratęstas iki 2021 m. gruodžio 31 d. Pagal kvietime numatytas sąlygas valstybės parama skiriama visoms daugiabučio namo renovacijos projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidoms padengti ir kompensuoti 30 proc. ...
  • Priėmimo skyrius – ligoninės veidrodis: kodėl laukimo valandos ilgos?

    2021-09-21Priėmimo skyrius – ligoninės veidrodis: kodėl laukimo valandos ilgos?
    Kaip apie tvarką namuose galima spręsti įžengus pro duris į prieškambarį, taip ligoninės darbą visuomenei atspindi Priėmimo skyrius. Sunkiai sutiksi žmogų, kuriam per gyvenimą neteko lankytis šiame skyriuje. Ir tikrai nesunkiai rasi tokių, kurie iš ligoninės priimamojo grįžo su karčiomis nuosėdomis širdyje. Socialiniame tinkle „Facebook“ neretai pasirodo įskaudintų pacientų pasakojimų apie tai, kaip su jais nežmoniškai buvo elgiamasi atvykus į ligoninę, kaip ilgai turėjo laukti, kol juos apžiūrėjo gydytojas. Gerų atsiliepimų matome tikrai mažiau, gal todėl, kad kai viskas gerai, žmogus tiesiog nerašo, pasidžiaugia viduje, o kai skauda – nori išsikalbėti. Loreta TUMELIENĖ Per parą priima apie šimtą pacientų Marijampolės ligoninės direktorius Mantas ...
  • Pandemijos metu išaugo poreikis dirbti savarankiškai!

    2021-09-16Pandemijos metu išaugo poreikis dirbti savarankiškai!
    Korona virusas paskatino mus į daugelį dalykų pasižiūrėti iš visiškai kito kampo. Žmonės daugiau dėmesio pradėjo skirti savo imuniteto apsaugai, taip pat, suprato, koks svarbus yra gyvas bendravimas, galiausiai, išbandė naujas gyvenimo sritis, kurios tuo pačiu gali tapti patrauklia uždarbio galimybe. Darbas pagal sutartį tapo nebe toks stabilus, nebe taip greitai surandamas. Tuomet buvo atsigręžta į darbą sau. Žinoma, jis taip pat nėra apsaugotas nuo rinkoje esančių pavojų, tačiau dažnai pagal pasaulinę situaciją galima kur kas paprasčiau reguliuoti savo darbo našumą bei uždarbį. Kalbamės su Rūta, kur jau daugiau nei 8-erius metus dirba su individualios veiklos pažyma. Dirbti sau tampa patogu Jeigu ilgus metus ...
  • Marijampolės kolegija 20-metį mini kitaip: prodekanės Odetos Gluoksnytės šuolis parašiutu „Šok į MarKo“

    2021-09-15Marijampolės kolegija 20-metį mini kitaip: prodekanės Odetos Gluoksnytės šuolis parašiutu „Šok į MarKo“
    Šiais metais Marijampolės kolegija minėdama įkūrimo 20-metį įgyvendina įvairias idėjas, iniciatyvas, kurių tikslas suburti visą aukštosios mokyklos bendruomenę kolegijos jubiliejui švęsti. Viena iš jų buvo įgyvendinta praeitą šeštadienį (rugsėjo 11 d.). Saulėtą savaitgalio dieną Marijampolės kolegijos bendruomenės nariai rinkosi į Sasnavos aerodromą, kur organizavo išskirtinį 20-mečio minėjimo renginį „Marijampolės kolegijos 20-mečiui – šuolis parašiutu „Šok į MarKo““. Pastarąjį atliko aukštosios mokyklos Projektinės veiklos ir tarptautinių studijų partnerystės skyriaus vadovė, Edukologijos ir socialinio darbo fakulteto prodekanė Odeta Gluoksnytė. Šis šuolis buvo išskirtinis, nes apjungė tris įvykius: anglų kalbos lektorės Odetos Gluoksnytės (autorinis slapyvardis Odeta Willow) antrosios knygos „Trečias kartas“, parašytos lietuvių ir anglų ...
  • Smulkiųjų ūkių savininkai skatinami bendradarbiauti

    2021-09-15Smulkiųjų ūkių savininkai skatinami bendradarbiauti
    Ieškodami verslo plėtros galimybių, smulkiųjų ūkių savininkai vis dažniau kooperuojasi bendrai veiklai. Rokiškio rajono galvijų augintojas Almantas Šedys džiaugiasi Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) parama, kuri suteikė galimybę bendradarbiauti ir ženkliai prisidėjo prie ūkio atnaujinimo ir jo modernizavimo. Bendras brolių ūkis Rokiškio rajone, Žiobiškio kaimo gyvenvietėje įsikūręs ūkininkas Almantas Šedys kartu su broliu Mindaugu Šedžiu sėkmingai vykdo mėsinės galvijiininkystės veiklą. Jaučių augintojas neslepia, jog tokios srities pasirinkimą lėmė paprastos priežastys: „Abu su broliu turėjome po 10 hektarų mums priklausančios žemės, kurią nusprendėme išnaudoti žemės ūkio veiklai. Visgi ilgainiui paaiškėjo, jog ši žemė nėra derlinga, tad kilo klausimas, kokia sritimi galime užsiimti. Po ilgų ...
  • Kaip į mokyklas grįžti saugiai?

    2021-09-11Kaip į mokyklas grįžti saugiai?
    Į ilgą laiką buvusias tuščias mokymosi įstaigų klases jau sugužėjo moksleiviai, išsiilgę draugų ir mokytojų. Tačiau, norint pratęsti saugų kontaktinį ugdymą ir užtikrinti visų saugumą, dabar kaip niekada svarbu pasiskiepyti ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Dalijamės LSMU Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovo prof. Rimanto Kėvalo komentaru apie COVID-19 žalą vaikams bei galimas komplikacijas ir pilietės mintimis apie vakcinaciją. Vaikai skiepijosi savo noru Vijolė iš Ukmergės atvirauja, kad yra pripratusi nuolat laisvai judėti ir keliauti po šalies apylinkes, todėl nenori, kad, didėjant susirgimų kiekiui, savivaldybės vėl būtų uždarytos. „Gerai, kad gyvename nuosavame name netoli miško. Jei vėl įsigalėtų griežti suvaržymai, eisime pasivaikščioti ...
  • Gyventi reikia čia ir dabar. Skrendam!

    2021-09-08Gyventi reikia čia ir dabar. Skrendam!
    Balionas!!! Sušunka vaikai, o neretai ir suaugę, danguje pamatę ryškiaspalvį kupolą! Karšto oro balionas daugeliui sukelia džiugesį, nuostabą, sužadina smalsumą… Tai tarsi svajonės išsipildymas – pakilti virš visų rūpesčių ir išskristi toli toli… Juk pasvajojame, tiesa? Sako, jei labai nori ir tiki – svajonės pildosi. Marijampolietis Juozas Varanka yra tas žmogus, kuris šias svajones padeda paversti realybe – prieš metus įkūręs MB „Skrendam“, savo meile dangui dalijasi su visais norinčiais patirti kvapą gniaužiantį skrydį karšto oro balionu! Skrydžiai karšto oro balionu Juozui „krito į širdį“ prieš maždaug 16 metų, kuomet Marijampolės „Miesto dienų“ metu mamos draugė paprašė fotoaparatu iš viršaus padaryti ...
  • Nacionalinė parama pieno gamintojams – jau netrukus

    2021-09-08Nacionalinė parama  pieno gamintojams – jau netrukus
    Nuo rugsėjo 20 d. pradedama mokėti 2021 m. pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už pieną. Beveik 17 tūkst. pieno gamintojų bus išmokėta 12,3 mln. Eur. Pagrindiniai reikalavimai atsietajai nacionalinei paramai už 2021 m. gauti liko tokie patys, kaip ir 2020 metais. Parama mokama tiems gamintojams, kurie 2006–2007 kvotos metais pardavė pieną ir 2007 m. kovo 31 d. turėjo nustatytą 2006–2007 kvotos metams pieno gamybos kvotą. Be to, pretenduojantieji į šią paramą turi būti įsiregistravę valdos valdytojais arba partneriais Žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Valdos, kurioje pieno gamintojas registruotas valdytoju arba partneriu, valdytojas turi būti 2021 metais deklaravęs žemės ūkio naudmenų ir ...
  • Iš Marijampolės kilę menininkai kraštiečiams dovanoja meno šventę

    2021-09-08Iš Marijampolės kilę menininkai kraštiečiams dovanoja meno šventę
    Jau po savaitės Marijampolės savivaldybėje startuoja naujas, įdomus profesionalaus meno projektas „Kultūros savaitė“. Projekto autoriai rugsėjo 14–24 dienomis kviečia Sūduvos regiono gyventojus ir svečius į klasikinės muzikos šventę. Renginių ciklas pasklis po Marijampolę ir seniūnijas, suteikdamas galimybę ir atokiau nuo miesto centro gyvenantiems patirti klasikinės muzikos meno grožį. „Kultūros savaitėje“ bus pristatoma nauja profesionalių muzikų karta, kilusi iš Marijampolės, suteikiant kūrybinę erdvę puoselėti profesionalųjį meną. Apie šį kultūros projektą „Suvalkiečio“ skaitytojams pasakoja idėjos autorė ir įgyvendintoja dainininkė Laura LATVAITYTĖ-ZAMAN (Vokietija). – Pastarieji dveji metai kultūros, meno žmonėms buvo ypač nelengvi. Kūrėjai neteko galimybės kurti, atlikėjai dainuoti, vaidinti, šokti. Tokia ilga tyla ...
  • Parama padėjo įkurti svajonių verslą gamtos oazėje

    2021-09-08Parama padėjo įkurti svajonių verslą gamtos oazėje
    Kasmet vis daugiau žmonių iškeičia miesto šurmulį į gyvenimą gamtos apsuptyje. Sodybos-žirgyno „Virš ąžuolų“ įkūrėjas Ignas Leliuga ilgą laiką žavėjosi Žemaitijos nacionalinio parko kraštovaizdžiu, tad pasitaikius progai įsigijo sodybą šalia Platelių ežero, nutarė čia apsigyventi bei kurti ir plėsti nuosavą verslą. I. Leliuga džiaugiasi, jog tai padaryti padėjo Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) parama, suteikusi galimybę įgyvendinti išsvajoto verslo viziją. Idėja išsivystė savaime Verslininkas atskleidžia, jog įsikurti Platelių miestelio apylinkėse svajojo jau seniai – jį pakerėjo Žemaitijos nacionalinio parko gamta su vienu gražiausių Lietuvoje Platelių ežeru.– Prieš aštuonerius metus netikėtai sužinojau apie parduodamą sodybą, todėl ilgai nesvarstęs ją įsigijau ir ten įsikūriau. ...
  • Apie fondo veiklą

    2021-09-08
    Lauros Latvaitytės-Zaman paramos ir labdaros fondas įkurtas siekiant populiarinti ir puoselėti klasikinio muzikos meno tradicijas Marijampolėje. Fondas savo veiklą pradėjo 2018 metų rudenį. Per šį laikotarpį labdaringais tikslais buvo surengti koncertai Marijampolėje, Vilniuje ir Berlyne. Pagrindiniai tikslai – inicijuoti ir finansiškai remti profesionalaus meno projektus, užmegzti tarptautinį bendradarbiavimą su iš Marijampolės kilusiais menininkais išeivijoje, kurti galimybes jiems grįžti, inicijuoti edukacines programas jaunimui, gerinti akustiniam menui reikalingas sąlygas bei prisidėti prie Marijampolės kultūrinio indėlio Lietuvai.Fondo steigėja dainininkė Laura Latvaitytė-Zaman yra kilusi iš Marijampolės sav. Liudvinavo miestelio, o pirmuosius savo muzikinius žingsnius pradėjusi Marijampolės menų mokykloje. Atlikėja su dėkingumu ir meile savo ...
  • Išskirtiniai namai – oriai senatvei

    2021-09-07Išskirtiniai namai – oriai senatvei
    Statybine tvora aptverta nemaža teritorija senųjų Tarpučių kvartalo gale sužadino marijampoliečių smalsumą – kas čia bus statoma? „Suvalkiečiui“ taip pat pradėjus tuo domėtis, paaiškėjo, kad tai nėra jokia paslaptis. Apie tai, kad čia pradėtas statyti naujas Marijampolės specialiųjų socialinės globos namų padalinys, pasakoja šių namų direktorė Viduta Bačkierienė. – Siekiant didinti specializuotos slaugos ir socialinės globos paslaugų prieinamumą Marijampolės savivaldybėje dar 2017 metais pradėtas įgyvendinti projektas, finansuojamas Lietuvos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Iš pradžių naują globos namų padalinį galvota įkurti buvusiame mokyklos-internato pastate. Vis dėlto pasvarsčius, kad griovimo ir statybos darbai atsieis daugiau, negu visiškai naujo pastato ...
  • Verslas, gimęs mąstant apie Žemės ateitį

    2021-09-06Verslas, gimęs mąstant apie Žemės ateitį
    Marijampolietė Ieva KAZAKEVIČIŪTĖ nuo 16 metų gyveno Londone, ten baigė vidurinę mokyklą ir tarptautinio verslo bei viešbučių ir restoranų vadybos studijas. Dešimtmetį praleidusi Anglijoje ir Šveicarijoje dabar sako, kad jos namai yra Lietuvoje. Geroji pandemijos pusė – daugelis žmonių savo darbą įprato dirbti ten, kur jų pagalvė ir kavos puodelis – gimtuose namuose, tolimuose šiltuose kraštuose, vienkiemiuose šalia miško ar jūroje plaukiant laivu. Panašiai atsitiko ir Ievai. Grįžusi dar praėjusį pavasarį iš Londono dviem savaitėms į tėvų namus, čia užsibuvo. Lietuvoje vystomas jos verslas, Didžiojoje Britanijoje vėl rado klientų – tiek Lietuvos, tiek užsienio kapitalo įmonių, kurioms reikalinga Ievos patirtis ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.