renkame


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 



 

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Sprendimą dėl skiepų reikėtų priimti išanalizavus kelis požiūrius

Pasaulyje šiuo metu vyksta kova dėl vakcinos nuo COVID-19. Rodos, šalių bandymai gauti kuo pirmiau ir kuo daugiau vakcinos dozių įrodo, kad vakcina yra labai reikalinga ir yra saugi naudoti. Nepaisant to, apie vakciną vis dar sklando daugybė mitų ir legendų. Juos išsklaidyti ir paaiškinti sutiko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė dr. Ieva Bajoriūnienė.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė dr. Ieva Bajoriūnienė siūlo pasidomėti įvairiomis nuomonėmis, išgirsti ir stengtis suprasti skirtingą požiūrį – tai padės priimti tinkamą sprendimą dėl COVID-19 skiepų.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė dr. Ieva Bajoriūnienė siūlo pasidomėti įvairiomis nuomonėmis, išgirsti ir stengtis suprasti skirtingą požiūrį – tai padės priimti tinkamą sprendimą dėl COVID-19 skiepų.
Nuotrauka iš LSMU Kauno klinikų archyvo

– Vakcina nuo koronaviruso sukurta ir pradėta naudoti palyginti neseniai, tačiau antivakseriai ir skiepų kritikai jau spėjo prikurti daugybę legendų apie COVID-19 skiepus. Vienas dažniausiai girdimų – vakcina nuo koronaviruso pasveikti nepadės. Neva ji sukurta tam, kad būtų galima žmonėms implantuoti buvimo vietą sekančias mikroschemas. Teigiama, kad gyventojus per mikroschemas bus galima valdyti 5G ryšiu. Kita antivakserių išvesta teorija sako, kad COVID-19 vakcinose yra beždžionių medžiagos, todėl paskiepytieji ilgainiui taps panašūs į primatus. Sklando gandai, kad vakcinų gamyboje naudojamos net abortuotų kūdikių ląstelės. Kaip manote, iš kur atsiranda tokie mitai ir legendos? Ar minėtos prielaidos nors kiek pagrįstos? Kaip jas paaiškintumėte?

– Į šį ilgą Jūsų klausimą atsakyti galiu labai paprastai – reikia žinių apie vykstančius procesus ar reiškinius ir jas turėtume rinktis iš patikimų informacijos šaltinių, apsvarstyti ir pasidaryti tinkamas išvadas. Be to, aš visuomet siūlau pasidomėti įvairiomis nuomonėmis, išgirti ir stengtis suprasti skirtingą požiūrį – tai padės priimti tinkamą sprendimą. Kaip jau pastebėjote, aplink sklando daugybė visokiausių pramanų ir melagienų. Kai kurias sunku net paaiškinti. Atsakydama į Jūsų klausimus aš pasidalinsiu savo žiniomis apie vakcinas. Informacijos galima rasti ir plačiai paskelbtuose dokumentuose ar straipsniuose. Pirmiausia, tai vaistų informaciniai lapeliai ir pan. Šių dienų svarbiausia aktualija, be jokios abejonės, yra mus užklupusi koronaviruso sukelta pandemija. Įvairių sričių atstovai pateikia savo įžvalgas, aiškinimus, mokymus. Gydytojų specia­listų nuomonės apie skiepijimą skelbiamos atitinkamų draugijų tinklapiuose. Katalikams svarbia tema pasisakė Tikėjimo mokymo kongregacija, kuri 2020 metų gruodžio 21-ąją paskelbė notą dėl kai kurių vakcinų nuo COVID-19 ligos naudojimo moralumo, kuriai pritarė ir Popiežius Pranciškus.

– Kodėl, nepaisant antivakserių teorijų, COVID-19 vakcina pasiskiepyti vis dėlto verta?

– Skiepai sukuria imuninės sistemos atsparumą infekcijai, apsaugo mūsų organizmą nuo sunkių infekcinės ligos sukeltų komplikacijų ir neleidžia užkratui plisti. Toks infekcinių ligų profilaktikos būdas yra patikimas, naudojamas jau apie 200 metų. Dėl skiepų labai retos ligos pas mus tapo tymai, raudonukė, difterija, stabligė ir dar daugelis kitų.

Lietuvoje naudojama vakcina nuo COVID-19 yra visiškai saugi – tai patvirtino Europos vaistų agentūra ir Lietuvos valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.

Lietuvoje naudojama vakcina nuo COVID-19 yra visiškai saugi – tai patvirtino Europos vaistų agentūra ir Lietuvos valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.

– Nuo kokio amžiaus galima skiepytis COVID-19 vakcina?

– Šiuo metu turimos vakcinos, kuriomis skiepijame, yra skirtos vyresniems nei 16 metų asmenis.

– Kokioms žmonių grupėms skiepytis nereikėtų?

– Tokių žmonių grupių, kuriems skiepai nerekomenduojami, nėra. Kol kas neskiepijami vaikai, nėra pakankamai duomenų apie kai kurių būklių, ligų paveiktų žmonių skiepijimą. Šiais atvejais gydytojas ir pacientas sprendžia individualiai, pasirinkdami geriausią tinkamą sprendimą.

– Ar skiepas gali sukelti koronavirusinę infekciją?

– Šiuo metu naudojamas matricinės ribonukleino nukleino rūgšties skiepas neturi paties koronaviruso ir negali sukelti koronavirusinės infekcijos ir COVID-19 ligos.

– Kokie procesai vyksta žmogaus, kuris buvo paskiepytas, organizme?

– Paskiepijus, imuninė sistema gamina specifinius antikūnus, susidaro atminties ląstelės. Pakartotinai patekus infekcinės ligos sukėlėjui, greičiau susidaro užkratą atpažįstantys ir sunaikinantys imuninės sistemos elementai. Kova su infekcija tampa efektyvesnė ir paskiepytasis asmuo nesuserga arba ligos eiga nebūna komplikuota.

– Kokia yra normali organizmo reakcija į vakciną? Kokie galimi šalutiniai poveikiai? Ar tiesa, kad vakcina gali sukelti paralyžių?

– Imuninė sistema reaguoja į skiepijimą sudarydama antikūnų ir ląstelių, kitaip tariant specifinį, imuninės sistemos atsaką. Nepageidaujamos reakcijos į vakcinas, kaip ir į kitus vaistus, gali pasitaikyti. Tai priklauso nuo vakcinų sandaros ir nuo skiepijamo asmens ligų ar kitų aplinkybių. Jeigu šnekame apie šiuo metu naudojamą vakciną nuo COVID-19 ligos, jos apraše minimas ūminis periferinis veido paralyžius kaip reta (pasitaikanti nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000 paskiepytų asmenų) nepageidaujama reakcija. Kiekvienu vakcinos vartojimo atveju, kaip ir skiriant kitus medikamentus, rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju arba vaistininku.

– Ar persirgusiems COVID-19 reikia ir galima skiepytis? Jei galima, kiek laiko turi būti praėję po susirgimo?

– Koks patvarus ir ilgalaikis imuninės sistemos atsakas susiformuoja persirgus ar paskiepijus dar vis diskutuojama. Persirgus, greičiausiai, skiepus galima trumpam atidėti. Yra ir tokių žmonių, kurie sirgo lengvai, gal net nejusdami simptomų. Jiems skiepytis patariama.

– Kiek laiko skiepas apsaugo nuo koronaviruso? Kas kiek laiko jį gali tekti atnaujinti?

– Tikslaus atsakymo nėra. Tai priklauso nuo asmens imuninės sistemos savybių, viruso struktūros kintamumo (mutacijų), vakcinos tipo.

Abejoti vakcinų patikimumu ir naudingumu nereikėtų. Vakcinos kasmet išsaugo 2–3 milijonus gyvybių visame pasaulyje ir, anot dr. Ievos Bajoriūnienės, yra viena ekonomiškai efektyviausių sveikatos investicijų.

Abejoti vakcinų patikimumu ir naudingumu nereikėtų. Vakcinos kasmet išsaugo 2–3 milijonus gyvybių visame pasaulyje ir, anot dr. Ievos Bajoriūnienės, yra viena ekonomiškai efektyviausių sveikatos investicijų. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

– Kokia Lietuvos gyventojų dalis turi būti paskiepyta, kad susiformuotų vadinamasis „bandos imunitetas“?

– Norint sustabdyti koronaviruso plitimą turėtume paskiepyti 60–70 proc. Lietuvos gyventojų.

– Ar vakcina, nepaisant to, kad buvo sukurta taip greitai, yra saugi naudoti?

– Lietuvoje naudojamų vakcinų kūrimo ir gamybos etapai buvo išpildyti visi ir tinkamai, jas patvirtino Europos vaistų agentūra ir Lietuvos valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.

– Kodėl vakcina nuo koronaviruso susideda iš dviejų vakcinacijos dozių, o ne, pavyzdžiui, vienos ar trijų?

– Kai kuriomis vakcinomis užtenka skiepyti vieną kartą, kitoms reikalingas pakartotinis skiepijimas (revakcinacija). Skiepijant antrąją doze susidaro patvaresnis imuninės sistemos atsakas.

– Kas padėjo COVID-19 vakciną sukurti taip greitai? Kiek yra tiesos antivakserių teiginiuose, kad mokslininkai galėjo žinoti apie koronavirusą – esą tik dėl to vakcina buvo sukurta taip greitai.

– Koronavirusas buvo atrastas maždaug 1960 metais. Nuo to laiko kilo kelios šio viruso atmainų sukeltos epidemijos, liga pasižymėjo komplikuota eiga ir dideliu mirštamumu. 2019 m. metais Kinijoje kilus naujai šio viruso sukeltos infekcijos bangai, mokslininkai greitai ištyrė naujojo SARS CoV-2 viruso sandarą. Reikia nepamiršti, kad naujų vakcinų kūrimas vyksta nuolat, o ir jų poreikis kaip niekuomet yra didelis.

– Kaip apskritai patartumėte visuomenei vertinti COVID-19 ir kitas vakcinas? Ką įvairios vakcinos padėjo pasiekti? Kokias ligas jos padeda kontroliuoti? Kas būtų, jei kai kurių vakcinų neturėtume?

– Vakcina stimuliuoja imuninę sistemą apsisaugoti nuo pakartotinos infekcijos ar ligos. Tai yra įrodyta priemonė, gebanti išnaikinti ar kontroliuoti gyvybei pavojingas užkrečiamas ligas ir kasmet išsaugo 2–3 milijonus gyvybių visame pasaulyje. Tai viena ekonomiškai efektyviausių sveikatos investicijų. Šiuo metu pasaulyje vakcinomis galima kontroliuoti 28 užkrečiamas ligas. Likviduoti raupai, poliomielitas; sumažėjo sergamumas tymais, difterija, stablige, virusiniu hepatitu B, raudonuke.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Ūkininkai priešinasi sumanymui drausti medžioklę Žuvinto biosferos rezervate

    2021-03-08Ūkininkai priešinasi sumanymui drausti medžioklę Žuvinto biosferos rezervate
    Buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika baigdamas savo kadenciją įteisino poledinę žūklę ir vandens paukščių medžioklę Žuvinto biosferos rezervate. Naujoji Vyriausybė paukščių medžioklę ir mėgėjišką žvejybą bei plaukiojimą valtimis uždraudė visiškai. Skirtingos valdininkų pozicijos dėl naujų draudimų rezervato teritorijoje įkvėpė Seimo narį socialdemokratą Liną Jonauską pasiūlyti Parlamentui įteisinti ne tik vandens paukščių, bet ir žvėrių medžioklės draudimą Žuvinto biosferos rezervate. Tai sužinoję sukilo rezervato teritorijoje ūkininkaujantys žemdirbiai. Jie sako, kad absoliutus medžioklės draudimas rezervato teritorijoje sukeltų nepatogumų ir pridarytų didelių nuostolių ne tik ūkininkams, bet ir žemės savininkams. Baiminasi augančios žvėrių populiacijos Žuvinto biosferos rezervato ekosistemos verte niekas neabejoja – jame aptinkama Europoje ir ...
  • Marijampoliečiui Lukui Butkui skirta prestižinė M. K. Čiurlionio stipendija – pasitikėjimo ženklas

    2021-03-06Marijampoliečiui Lukui Butkui skirta prestižinė M. K. Čiurlionio stipendija – pasitikėjimo ženklas
    Marijampoliečiui Lukui Butkui, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) kompozicijos bakalauro studijų antro kurso studentui, šiemet minint Valstybės atkūrimo dieną buvo paskirta prestižinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio stipendija. Ją komisija vienbalsiai skyrė už originalų sinkretinio koncerto fortepijonui „Auto-da-fé“ pagal jo paties rašomą eilėraščių ciklą sukūrimą. Stipendija-paskata skiriama sukurti konkretų kūrinį. Iškilmingas stipendijos įteikimas įvyko vasario 15 d. nuotoliniu būdu. Loreta AKELIENĖ M. K. Čiurlionio draugija paskatą-stipendiją jauniesiems kūrėjams skiria antrus metus. Ja siekiama įvertinti jų pasiekimus ir padrąsinti pradedančius talentingus muzikus imtis ambicingų sumanymų, kad kompozitoriaus M. K. Čiurlionio dvasia atgimtų jaunųjų kūryboje. Pernai lapkričio viduryje L. Butkaus kūrinys „They all return“ („Jie sugrįžta“) ...
  • Architektūra išmoko racionalius sprendimus priimti ramiai

    2021-03-06Architektūra išmoko racionalius  sprendimus priimti ramiai
    Metų pradžioje buvo paskelbti Vyriausybės kultūros ir meno premijų laimėtojai. Šios premijos skirtos dvylikai Lietuvos žmonių už svarius, vertingus darbus kultūros ir meno srityje. Vienas iš premijos laimėtojų – marijampolietis architektas Gintas Vieversys, kuris sukūręs nemažai šalies mastu svarbių ir vertingų projektų. G. Vieversys dirba savo 1994 metais įkurtoje įmonėje „LG projektai“. Yra atestuotas projektų vadovas dirbti kultūros paveldo srityje. Su Gintu kalbamės, žinoma, apie architektūrą, kūrybos džiaugsmą ir apie biurokratinius sunkumus, kuriuos tenka įveikti įgyvendinant projektus. – Vyriausybės skiriama kultūros ir meno premija – svarus apdovanojimas. Kaip manai, kas lėmė, kad ji iš visų šalies architektų atiteko būtent Tau? – Vyriausybės kultūros ir meno ...
  • Norintiems drausti pasėlius ar augalus – parama

    2021-03-06Norintiems drausti pasėlius ar augalus – parama
    Ką tik pasibaigusi žiema ūkininkams, atrodo, buvo palanki. Žiemkenčiai peržiemojo puikiai, neiššalo ir jau pamažu tiesia galvas iš po sniego. Deja, yra buvę ir kitokių scenarijų. Pavyzdžiui, 2016-aisiais dažnas ūkininkas skaičiavo žiemos šalčių padarytus nuostolius. Nors šiųmečiai žiemkenčiai iš tiesų atrodo puikiai, džiaugtis kol kas – anksti. Šalnos augalų, galbūt, jau nebepražudys, tačiau būsimą derlių dar gali pasiglemžti sausra. Kol vieni ūkininkai tikisi išvengti gamtos stichijų žalos pasėliams, kiti, racionaliai įvertinę rizikas, pasėlius draudžia. Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad pasėlių draudimas brangus, tačiau tokia pozicija – klaidinga. Pasėlius apdrausti gali bet kuris ūkis, nes pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) ...
  • Kol vieni verkia, kiti svajoja ir daro

    2021-03-04Kol vieni verkia, kiti svajoja ir daro
    Baigusi Kūrybinių industrijų studijas Vilniaus Gedimino universitete, padirbėjusi užsienyje, sužibėjusi televizijos projekte „X faktorius“ marijampolietė Meda Borisaitė kur buvusi, kur nebuvusi vis į Marijampolę sugrįždavo, o koronaviruso pandemijai sukausčius judėjimą, tvirtai apsisprendė pasilikti čia, savo gimtajame mieste. Marija BURBIENĖ Apsispręsti padėjo karantinas Linksma, komunikabili mergina, atrodo, niekada nepritrūksta optimizmo. Vis dėlto ir ji buvo atsidūrusi kryžkelėje, kai viliojo ir ateities galimybės Londone, ir noras kuo daugiau koncertuoti Lietuvoje, ir baimė sienoms užsidarant atsidurti vienai toli nuo namų. – Nors „X faktoriaus“ ir nelaimėjau, bet buvau pastebėta. Prasidėjo koncertai ir darbas už kadro, tapau ir renginių vedėja. Londone taip pat laukė darbas ir, žinoma, meilė. ...
  • Tolimojo susisiekimo autobusų pertvarka – smūgis keleiviams ir vežėjams

    2021-03-04Tolimojo susisiekimo autobusų pertvarka – smūgis keleiviams ir vežėjams
    „Suvalkiečio“ redakcija sulaukė susirūpinusių gyventojų skambučio. Skaitytojai nuogąstauja, kad liks atskirti nuo didžiųjų miestų, susisiekimas keleiviniu transporto pablogės. Žmonės girdėjo apie Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) pristatytą tolimojo susisiekimo reformą, pagal kurią numatoma palikti vos 20 proc. dabar galiojančių maršrutų. Tai pablogintų susisiekimą 80 proc. keleivių (per metus tolimojo susisiekimo maršrutais vežama apie 8,5 mln. žmonių), be to, lemtų dar didesnę atokesnių regionų atskirtį. Baiminamasi, kad dalis keleivių liks apskritai be tiesioginio susisiekimo su didžiaisiais Lietuvos miestais. Loreta TUMELIENĖ Susisiekimas kels daug nepatogumų   Žmonės sužinojo, kad įgyvendinus šią reformą išliks tik autobusai, važiuojantys iš vieno didmiesčio į kitą. Mažesniuose miestuose, miesteliuose, kaimuose gyvenantys ...
  • Viešųjų pirkimų konkursai – kaip sukurti laiminčius pasiūlymus?

    2021-03-04
    Šiuo metu Centriniame viešųjų pirkimų portale galima rasti tūkstančius įvairiausių pasiūlymų. Ką jau kalbėti apie mažos vertės (neskelbiamus) pirkimus bei privataus sektoriaus pirkėjų skelbiamus konkursus, kurių taip pat yra be galo daug. Per metus viešiesiems pirkimams vien biudžetinės įstaigos skiria kelis milijardus eurų, todėl tai yra puiki galimybė bet kokiam verslui. Visgi laimintį pasiūlymą parašyti pavyksta ne kiekvienam. Kodėl taip yra? Priežasčių tikrai ne viena, todėl svarbu išsiaiškinti, kas lemia tai, jog pasiūlymas yra sėkmingas. Štai gidas, kaip sukurti laimintį pasiūlymą! Neskubėkite Pirmiausia reikėtų neskubėti. Taip, galbūt tai skamba kiek nuvalkiotai, tačiau dauguma teikėjų prašauna pro šalį tuomet, kai tiesiog „stveria jautį ...
  • Pandemija neigiamai veikia fizinę ir emocinę sveikatos būklę

    2021-03-03Pandemija neigiamai veikia fizinę ir emocinę sveikatos būklę
    Visą pasaulį apėmusi koronaviruso pandemija pažėrė ne tik tiesiogiai su nepažįstama liga susijusių iššūkių, bet ir sukėlė gretutinių problemų. Sveikatos sektoriui dėmesį sutelkus į sergančiųjų koronavirusu gydymą ir prevenciją, sutriko asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimas ir prieinamumas. Manoma, kad tai galėjo lemti padidėjusį mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Baimė užsikrėsti naujuoju koronavirusu, nerimas netekti artimųjų, karantino ribojimai, su tuo susijęs pajamų sumažėjimas, neužtikrintumas dėl ateities kėlė ir vis dar kelia didžiulį stresą, įtampą, o tai lemia ir suprastėjusią gyventojų psichinės sveikatos būklę. Sumažėjo sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas Vilniaus universiteto mokslininkai, reaguodami į situaciją, metų pradžioje atliko tyrimą „COVID-19 pandemijos įtaka žmogaus ...
  • Svarbiausia – judėjimas ir teisingi pasirinkimai

    2021-03-03Svarbiausia – judėjimas  ir teisingi pasirinkimai
    Nors mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad neigiamai sveikatos būklę paveikė sumažėjęs sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, o emocinę būklę – karantino ribojimai, mokslininkai kartu teigia, kad tie žmonės, kurie pandemijos metu stengiasi laikytis sveiko gyvenimo būdo, patiria mažiau nerimo ir gerina sveikatos būklę. Visuomenės sveikatos stiprinimu Marijampolės savivaldybėje rūpinasi Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Jo vadovė Lina Laukaitienė papasakojo, kaip vertinama mūsų kraštiečių sveikatos būklė ir pasiūlė būdus, padėsiančius ją stiprinti. – Kokia dabar Marijampolės savivaldybės gyventojų sveikata? Kokios problemos – didžiausios? – Marijampolės savivaldybės gyventojams dažniausiai buvo diagnozuotos kvėpavimo sistemos ligos, antroje vietoje – sergamumas kraujotakos sistemos ligomis, trečią vietą užima endokrininiai susirgimai, ...
  • Viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė įgyvendino projektą Nr. LT-PL-3R-225 „Bendradarbiavimas dėl jautriųjų duomenų apsaugos: nauji iššūkiai – modernūs sprendimai“ ir džiaugiasi jos rezultatais

    2021-03-03Viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė įgyvendino  projektą Nr. LT-PL-3R-225 „Bendradarbiavimas dėl jautriųjų duomenų apsaugos: nauji iššūkiai – modernūs sprendimai“ ir džiaugiasi jos rezultatais
    Šis projektas buvo įgyvendintas kartu su partneriais, Suvalkų vaivadijos ligonine. Dėl pasaulį užklupusios pandemijos, projekto įgyvendinimas užsitęsė net 6 mėnesius, tačiau buvo įgyvendintas sėkmingai, ir projekto rezultatai džiuginantys. Projekto įgyvendinimo metu buvo suorganizuotas 31 renginys, kurių metu dalyvavo 456 dalyviai. Didžioji dalis renginių buvo organizuoti nuotoliniu būdu. Vyko bendri IT specialistų ir ligoninių personalo mokymai, kurių temos „ ES 2018/05/25 Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas: naujovės ir praktinis taikymas“ bei „Kibernetinis saugumas-kaip išvengti incidentų ir žalos darbo vietose“ labai aktualios. Mokymuose ir pasidalijimo patirtimi darbiniuose susitikimuose dalyvavo 356 partnerių darbuotojai. Mokymų ir susitikimų metu buvo diskutuojama apie tai, kaip išvengti kibernetinių incidentų ...
  • Karantinas įkvėpė gerinti savijautą

    2021-03-03Karantinas įkvėpė gerinti savijautą
    Statistika, rodanti prastėjančią gyventojų emocinę ir sveikatos būklę, žinoma, nedžiugina. Laimei, statistiniais vienetais visų nepavadinsi. Yra ir tokių, kurių šis sudėtingas laikas iš pusiausvyros neišvedė – priešingai, netgi paskatino daugiau dėmesio skirti savo sveikatos stiprinimui ir gerinimui. Mėgstamai veiklai atsirado daugiau laiko Geriau pažįstantys Marijampolės savivaldybės mero pavaduotoją Paulių Marozą žino, kad sportas ir sveika gyvensena yra neatsiejama jo gyvenimo dalis. Vyras bėgioja, kopia į kalnus, buriuoja, leidžiasi į žygius pėsčiomis, čiuožia slidėmis ir net maudosi lediniame vandenyje. Fizinį aktyvumą propaguojantis P. Marozas sako, jog pandemija nė vieno mėgstamo užsiėmimo atsisakyti neprivertė. – Visos mano pamėgtos fizinės veiklos vyksta lauke, todėl dėl pandemijos ...
  • Marijampoliečio knyga apie jaunojo psichoterapeuto patirtis

    2021-03-03Marijampoliečio knyga apie jaunojo psichoterapeuto patirtis
    Marijampolietis Adomas Bieliauskas parašė knygą „Kaip dėl to jaučiatės? Jaunojo psichoterapeuto patirtys“. Jis yra psichiatrijos rezidentas, specializuojasi psichiatrijoje, o kartu mokosi ir praktikuoja psichoterapiją (tiksliau – kognityvinę ir elgesio terapiją). Baigė Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją, po to – medicinos studijas Vilniaus universitete. Jaunajam medikui uždavėme kelis klausimus. Loreta AKELIENĖ – Kodėl pasirinkai tapti gydytoju? – Gana ilgai sąmoningai nesuvokiau savo pasirinkimo – tarsi savaime mokykloje labiau mėgau gamtos mokslus, tarsi netyčia nemėgau matematikos, tarsi logiškiausias sprendimas sėkmingai išlaikius egzaminus buvo stoti į mediciną. Visgi iš tikrųjų tam didžiausią įtaką darė tai, jog mano tėvai yra gydytojai ir man parodė puikų pavyzdį. Na, o ...
  • Graži draugija susirinktų…

    2021-03-03Graži draugija susirinktų...
    …o gal balandį ir bus taip, kaip turėtų: susirinks į Marijampolės kultūros centrą nemažas būrys vyresnių ir jaunų kūrėjų iš įvairių Lietuvos vietų, paaiškės, kad ne vienas ar du iš jų – pažįstami jau ne vieneri metai, tik čia susitinka pirmą kartą. Nes kiekvienas, nepriklausomai nuo nieko, susiintrigavo marijampoliečių idėja, kvietimu ją realizuoti – ir pamatys, kaip jo darbai atrodo bendrame kontekste ir kaip tą pačią užduotį iškopdavo kolegos… Nijolė LINIONIENĖ Dar praėjusių metų viduryje Lietuvos tautodailininkų ir amatininkų organizacijoms bei savivaldybių kultūros skyriams ir kultūros centrams buvo išplatinta informacija apie respublikinio liaudies grafikos ir piešinių konkurso Romano Krasninkevičiaus premijai laimėti organizavimą ...
  • Supergalia: taip jaunas menininkas įvardijo, ką jam reiškia grafikos dizainas

    2021-03-03Supergalia: taip jaunas menininkas įvardijo, ką jam reiškia grafikos dizainas
    Grafikos dizainas – meno rūšis, kurią dažniausiai renkasi jaunosios kartos menininkai. Juos patraukia tai, kad meninius gebėjimus išreikšti padeda šiuolaikinės technologijos, suteikiančios dideles galimybes. Šį kartą – pažintis su jaunu grafikos dizaineriu ir Marijampolėje įsikūrusios LISPA mokyklos (LISPA – tai programavimo kalbų šeima, kuriai atstovauja ši mokyk­la) vadovu bei mokytoju Martynu Klimašausku. Kalbamės apie kūrybą, galimybes, kurias jam suteikė pasirinkta specialybė ir pedagogiką – tai dar viena Martyno aistra. – Esate grafikos dizaineris. Kur mokėtės šios specialybės?   – Esu marijampolietis, čia gimęs ir augęs, baigiau Sūduvos gimnaziją. Tik studijų metu buvau išvykęs į Kauną, bet nuolat grįždavau. Taip, esu grafikos dizaineris, tai yra ...
  • Ir sunkiai sergančių žmonių gyvenimas gali būti visavertis

    2021-03-01Ir sunkiai sergančių žmonių gyvenimas gali būti visavertis
    Retam iš mūsų pavyksta nugyventi gyvenimą be ligų ir jų sukeltų problemų. Ne vienam teko slaugyti ligos patale ne vienerius metus gulėjusį namiškį, ne vienas ir pats sunkiai sirgome, ar mūsų draugus užklupusi liga privertė ieškoti slaugytojų pagalbos, kuri tokiais atvejais neįkainojama. Dar neseniai su pavydu žvelgėme į Olandijoje ar Švedijoje gyvenančius žmones, kuriuos ištikus sunkiai ligai iki pat išėjimo iš šios žemės namuose prižiūri slaugytojų brigada. Dabar galime pasidžiaugti, kad paliatyviosios slaugos paslaugos vis labiau prigyja ir Lietuvoje, daugiau sunkių ligonių turi galimybę baigti gyvenimą oriai, su kiek įmanoma mažiau skausmo, ne vieniši, ne apleisti. Pagalba sunkiai sergantiems Paliatyviosios pagalbos paslaugas ...