Pasaulyje šiuo metu vyksta kova dėl vakcinos nuo COVID-19. Rodos, šalių bandymai gauti kuo pirmiau ir kuo daugiau vakcinos dozių įrodo, kad vakcina yra labai reikalinga ir yra saugi naudoti. Nepaisant to, apie vakciną vis dar sklando daugybė mitų ir legendų. Juos išsklaidyti ir paaiškinti sutiko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė dr. Ieva Bajoriūnienė.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė dr. Ieva Bajoriūnienė siūlo pasidomėti įvairiomis nuomonėmis, išgirsti ir stengtis suprasti skirtingą požiūrį – tai padės priimti tinkamą sprendimą dėl COVID-19 skiepų.
Nuotrauka iš LSMU Kauno klinikų archyvo

– Vakcina nuo koronaviruso sukurta ir pradėta naudoti palyginti neseniai, tačiau antivakseriai ir skiepų kritikai jau spėjo prikurti daugybę legendų apie COVID-19 skiepus. Vienas dažniausiai girdimų – vakcina nuo koronaviruso pasveikti nepadės. Neva ji sukurta tam, kad būtų galima žmonėms implantuoti buvimo vietą sekančias mikroschemas. Teigiama, kad gyventojus per mikroschemas bus galima valdyti 5G ryšiu. Kita antivakserių išvesta teorija sako, kad COVID-19 vakcinose yra beždžionių medžiagos, todėl paskiepytieji ilgainiui taps panašūs į primatus. Sklando gandai, kad vakcinų gamyboje naudojamos net abortuotų kūdikių ląstelės. Kaip manote, iš kur atsiranda tokie mitai ir legendos? Ar minėtos prielaidos nors kiek pagrįstos? Kaip jas paaiškintumėte?

– Į šį ilgą Jūsų klausimą atsakyti galiu labai paprastai – reikia žinių apie vykstančius procesus ar reiškinius ir jas turėtume rinktis iš patikimų informacijos šaltinių, apsvarstyti ir pasidaryti tinkamas išvadas. Be to, aš visuomet siūlau pasidomėti įvairiomis nuomonėmis, išgirti ir stengtis suprasti skirtingą požiūrį – tai padės priimti tinkamą sprendimą. Kaip jau pastebėjote, aplink sklando daugybė visokiausių pramanų ir melagienų. Kai kurias sunku net paaiškinti. Atsakydama į Jūsų klausimus aš pasidalinsiu savo žiniomis apie vakcinas. Informacijos galima rasti ir plačiai paskelbtuose dokumentuose ar straipsniuose. Pirmiausia, tai vaistų informaciniai lapeliai ir pan. Šių dienų svarbiausia aktualija, be jokios abejonės, yra mus užklupusi koronaviruso sukelta pandemija. Įvairių sričių atstovai pateikia savo įžvalgas, aiškinimus, mokymus. Gydytojų specia­listų nuomonės apie skiepijimą skelbiamos atitinkamų draugijų tinklapiuose. Katalikams svarbia tema pasisakė Tikėjimo mokymo kongregacija, kuri 2020 metų gruodžio 21-ąją paskelbė notą dėl kai kurių vakcinų nuo COVID-19 ligos naudojimo moralumo, kuriai pritarė ir Popiežius Pranciškus.

– Kodėl, nepaisant antivakserių teorijų, COVID-19 vakcina pasiskiepyti vis dėlto verta?

– Skiepai sukuria imuninės sistemos atsparumą infekcijai, apsaugo mūsų organizmą nuo sunkių infekcinės ligos sukeltų komplikacijų ir neleidžia užkratui plisti. Toks infekcinių ligų profilaktikos būdas yra patikimas, naudojamas jau apie 200 metų. Dėl skiepų labai retos ligos pas mus tapo tymai, raudonukė, difterija, stabligė ir dar daugelis kitų.

Lietuvoje naudojama vakcina nuo COVID-19 yra visiškai saugi – tai patvirtino Europos vaistų agentūra ir Lietuvos valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.

– Nuo kokio amžiaus galima skiepytis COVID-19 vakcina?

– Šiuo metu turimos vakcinos, kuriomis skiepijame, yra skirtos vyresniems nei 16 metų asmenis.

– Kokioms žmonių grupėms skiepytis nereikėtų?

– Tokių žmonių grupių, kuriems skiepai nerekomenduojami, nėra. Kol kas neskiepijami vaikai, nėra pakankamai duomenų apie kai kurių būklių, ligų paveiktų žmonių skiepijimą. Šiais atvejais gydytojas ir pacientas sprendžia individualiai, pasirinkdami geriausią tinkamą sprendimą.

– Ar skiepas gali sukelti koronavirusinę infekciją?

– Šiuo metu naudojamas matricinės ribonukleino nukleino rūgšties skiepas neturi paties koronaviruso ir negali sukelti koronavirusinės infekcijos ir COVID-19 ligos.

– Kokie procesai vyksta žmogaus, kuris buvo paskiepytas, organizme?

– Paskiepijus, imuninė sistema gamina specifinius antikūnus, susidaro atminties ląstelės. Pakartotinai patekus infekcinės ligos sukėlėjui, greičiau susidaro užkratą atpažįstantys ir sunaikinantys imuninės sistemos elementai. Kova su infekcija tampa efektyvesnė ir paskiepytasis asmuo nesuserga arba ligos eiga nebūna komplikuota.

– Kokia yra normali organizmo reakcija į vakciną? Kokie galimi šalutiniai poveikiai? Ar tiesa, kad vakcina gali sukelti paralyžių?

– Imuninė sistema reaguoja į skiepijimą sudarydama antikūnų ir ląstelių, kitaip tariant specifinį, imuninės sistemos atsaką. Nepageidaujamos reakcijos į vakcinas, kaip ir į kitus vaistus, gali pasitaikyti. Tai priklauso nuo vakcinų sandaros ir nuo skiepijamo asmens ligų ar kitų aplinkybių. Jeigu šnekame apie šiuo metu naudojamą vakciną nuo COVID-19 ligos, jos apraše minimas ūminis periferinis veido paralyžius kaip reta (pasitaikanti nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000 paskiepytų asmenų) nepageidaujama reakcija. Kiekvienu vakcinos vartojimo atveju, kaip ir skiriant kitus medikamentus, rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju arba vaistininku.

– Ar persirgusiems COVID-19 reikia ir galima skiepytis? Jei galima, kiek laiko turi būti praėję po susirgimo?

– Koks patvarus ir ilgalaikis imuninės sistemos atsakas susiformuoja persirgus ar paskiepijus dar vis diskutuojama. Persirgus, greičiausiai, skiepus galima trumpam atidėti. Yra ir tokių žmonių, kurie sirgo lengvai, gal net nejusdami simptomų. Jiems skiepytis patariama.

– Kiek laiko skiepas apsaugo nuo koronaviruso? Kas kiek laiko jį gali tekti atnaujinti?

– Tikslaus atsakymo nėra. Tai priklauso nuo asmens imuninės sistemos savybių, viruso struktūros kintamumo (mutacijų), vakcinos tipo.

Abejoti vakcinų patikimumu ir naudingumu nereikėtų. Vakcinos kasmet išsaugo 2–3 milijonus gyvybių visame pasaulyje ir, anot dr. Ievos Bajoriūnienės, yra viena ekonomiškai efektyviausių sveikatos investicijų. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

– Kokia Lietuvos gyventojų dalis turi būti paskiepyta, kad susiformuotų vadinamasis „bandos imunitetas“?

– Norint sustabdyti koronaviruso plitimą turėtume paskiepyti 60–70 proc. Lietuvos gyventojų.

– Ar vakcina, nepaisant to, kad buvo sukurta taip greitai, yra saugi naudoti?

– Lietuvoje naudojamų vakcinų kūrimo ir gamybos etapai buvo išpildyti visi ir tinkamai, jas patvirtino Europos vaistų agentūra ir Lietuvos valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.

– Kodėl vakcina nuo koronaviruso susideda iš dviejų vakcinacijos dozių, o ne, pavyzdžiui, vienos ar trijų?

– Kai kuriomis vakcinomis užtenka skiepyti vieną kartą, kitoms reikalingas pakartotinis skiepijimas (revakcinacija). Skiepijant antrąją doze susidaro patvaresnis imuninės sistemos atsakas.

– Kas padėjo COVID-19 vakciną sukurti taip greitai? Kiek yra tiesos antivakserių teiginiuose, kad mokslininkai galėjo žinoti apie koronavirusą – esą tik dėl to vakcina buvo sukurta taip greitai.

– Koronavirusas buvo atrastas maždaug 1960 metais. Nuo to laiko kilo kelios šio viruso atmainų sukeltos epidemijos, liga pasižymėjo komplikuota eiga ir dideliu mirštamumu. 2019 m. metais Kinijoje kilus naujai šio viruso sukeltos infekcijos bangai, mokslininkai greitai ištyrė naujojo SARS CoV-2 viruso sandarą. Reikia nepamiršti, kad naujų vakcinų kūrimas vyksta nuolat, o ir jų poreikis kaip niekuomet yra didelis.

– Kaip apskritai patartumėte visuomenei vertinti COVID-19 ir kitas vakcinas? Ką įvairios vakcinos padėjo pasiekti? Kokias ligas jos padeda kontroliuoti? Kas būtų, jei kai kurių vakcinų neturėtume?

– Vakcina stimuliuoja imuninę sistemą apsisaugoti nuo pakartotinos infekcijos ar ligos. Tai yra įrodyta priemonė, gebanti išnaikinti ar kontroliuoti gyvybei pavojingas užkrečiamas ligas ir kasmet išsaugo 2–3 milijonus gyvybių visame pasaulyje. Tai viena ekonomiškai efektyviausių sveikatos investicijų. Šiuo metu pasaulyje vakcinomis galima kontroliuoti 28 užkrečiamas ligas. Likviduoti raupai, poliomielitas; sumažėjo sergamumas tymais, difterija, stablige, virusiniu hepatitu B, raudonuke.