Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Sprendimą dėl skiepų reikėtų priimti išanalizavus kelis požiūrius

Pasaulyje šiuo metu vyksta kova dėl vakcinos nuo COVID-19. Rodos, šalių bandymai gauti kuo pirmiau ir kuo daugiau vakcinos dozių įrodo, kad vakcina yra labai reikalinga ir yra saugi naudoti. Nepaisant to, apie vakciną vis dar sklando daugybė mitų ir legendų. Juos išsklaidyti ir paaiškinti sutiko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė dr. Ieva Bajoriūnienė.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė dr. Ieva Bajoriūnienė siūlo pasidomėti įvairiomis nuomonėmis, išgirsti ir stengtis suprasti skirtingą požiūrį – tai padės priimti tinkamą sprendimą dėl COVID-19 skiepų.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė dr. Ieva Bajoriūnienė siūlo pasidomėti įvairiomis nuomonėmis, išgirsti ir stengtis suprasti skirtingą požiūrį – tai padės priimti tinkamą sprendimą dėl COVID-19 skiepų.
Nuotrauka iš LSMU Kauno klinikų archyvo

– Vakcina nuo koronaviruso sukurta ir pradėta naudoti palyginti neseniai, tačiau antivakseriai ir skiepų kritikai jau spėjo prikurti daugybę legendų apie COVID-19 skiepus. Vienas dažniausiai girdimų – vakcina nuo koronaviruso pasveikti nepadės. Neva ji sukurta tam, kad būtų galima žmonėms implantuoti buvimo vietą sekančias mikroschemas. Teigiama, kad gyventojus per mikroschemas bus galima valdyti 5G ryšiu. Kita antivakserių išvesta teorija sako, kad COVID-19 vakcinose yra beždžionių medžiagos, todėl paskiepytieji ilgainiui taps panašūs į primatus. Sklando gandai, kad vakcinų gamyboje naudojamos net abortuotų kūdikių ląstelės. Kaip manote, iš kur atsiranda tokie mitai ir legendos? Ar minėtos prielaidos nors kiek pagrįstos? Kaip jas paaiškintumėte?

– Į šį ilgą Jūsų klausimą atsakyti galiu labai paprastai – reikia žinių apie vykstančius procesus ar reiškinius ir jas turėtume rinktis iš patikimų informacijos šaltinių, apsvarstyti ir pasidaryti tinkamas išvadas. Be to, aš visuomet siūlau pasidomėti įvairiomis nuomonėmis, išgirti ir stengtis suprasti skirtingą požiūrį – tai padės priimti tinkamą sprendimą. Kaip jau pastebėjote, aplink sklando daugybė visokiausių pramanų ir melagienų. Kai kurias sunku net paaiškinti. Atsakydama į Jūsų klausimus aš pasidalinsiu savo žiniomis apie vakcinas. Informacijos galima rasti ir plačiai paskelbtuose dokumentuose ar straipsniuose. Pirmiausia, tai vaistų informaciniai lapeliai ir pan. Šių dienų svarbiausia aktualija, be jokios abejonės, yra mus užklupusi koronaviruso sukelta pandemija. Įvairių sričių atstovai pateikia savo įžvalgas, aiškinimus, mokymus. Gydytojų specia­listų nuomonės apie skiepijimą skelbiamos atitinkamų draugijų tinklapiuose. Katalikams svarbia tema pasisakė Tikėjimo mokymo kongregacija, kuri 2020 metų gruodžio 21-ąją paskelbė notą dėl kai kurių vakcinų nuo COVID-19 ligos naudojimo moralumo, kuriai pritarė ir Popiežius Pranciškus.

– Kodėl, nepaisant antivakserių teorijų, COVID-19 vakcina pasiskiepyti vis dėlto verta?

– Skiepai sukuria imuninės sistemos atsparumą infekcijai, apsaugo mūsų organizmą nuo sunkių infekcinės ligos sukeltų komplikacijų ir neleidžia užkratui plisti. Toks infekcinių ligų profilaktikos būdas yra patikimas, naudojamas jau apie 200 metų. Dėl skiepų labai retos ligos pas mus tapo tymai, raudonukė, difterija, stabligė ir dar daugelis kitų.

Lietuvoje naudojama vakcina nuo COVID-19 yra visiškai saugi – tai patvirtino Europos vaistų agentūra ir Lietuvos valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.

Lietuvoje naudojama vakcina nuo COVID-19 yra visiškai saugi – tai patvirtino Europos vaistų agentūra ir Lietuvos valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.

– Nuo kokio amžiaus galima skiepytis COVID-19 vakcina?

– Šiuo metu turimos vakcinos, kuriomis skiepijame, yra skirtos vyresniems nei 16 metų asmenis.

– Kokioms žmonių grupėms skiepytis nereikėtų?

– Tokių žmonių grupių, kuriems skiepai nerekomenduojami, nėra. Kol kas neskiepijami vaikai, nėra pakankamai duomenų apie kai kurių būklių, ligų paveiktų žmonių skiepijimą. Šiais atvejais gydytojas ir pacientas sprendžia individualiai, pasirinkdami geriausią tinkamą sprendimą.

– Ar skiepas gali sukelti koronavirusinę infekciją?

– Šiuo metu naudojamas matricinės ribonukleino nukleino rūgšties skiepas neturi paties koronaviruso ir negali sukelti koronavirusinės infekcijos ir COVID-19 ligos.

– Kokie procesai vyksta žmogaus, kuris buvo paskiepytas, organizme?

– Paskiepijus, imuninė sistema gamina specifinius antikūnus, susidaro atminties ląstelės. Pakartotinai patekus infekcinės ligos sukėlėjui, greičiau susidaro užkratą atpažįstantys ir sunaikinantys imuninės sistemos elementai. Kova su infekcija tampa efektyvesnė ir paskiepytasis asmuo nesuserga arba ligos eiga nebūna komplikuota.

– Kokia yra normali organizmo reakcija į vakciną? Kokie galimi šalutiniai poveikiai? Ar tiesa, kad vakcina gali sukelti paralyžių?

– Imuninė sistema reaguoja į skiepijimą sudarydama antikūnų ir ląstelių, kitaip tariant specifinį, imuninės sistemos atsaką. Nepageidaujamos reakcijos į vakcinas, kaip ir į kitus vaistus, gali pasitaikyti. Tai priklauso nuo vakcinų sandaros ir nuo skiepijamo asmens ligų ar kitų aplinkybių. Jeigu šnekame apie šiuo metu naudojamą vakciną nuo COVID-19 ligos, jos apraše minimas ūminis periferinis veido paralyžius kaip reta (pasitaikanti nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000 paskiepytų asmenų) nepageidaujama reakcija. Kiekvienu vakcinos vartojimo atveju, kaip ir skiriant kitus medikamentus, rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju arba vaistininku.

– Ar persirgusiems COVID-19 reikia ir galima skiepytis? Jei galima, kiek laiko turi būti praėję po susirgimo?

– Koks patvarus ir ilgalaikis imuninės sistemos atsakas susiformuoja persirgus ar paskiepijus dar vis diskutuojama. Persirgus, greičiausiai, skiepus galima trumpam atidėti. Yra ir tokių žmonių, kurie sirgo lengvai, gal net nejusdami simptomų. Jiems skiepytis patariama.

– Kiek laiko skiepas apsaugo nuo koronaviruso? Kas kiek laiko jį gali tekti atnaujinti?

– Tikslaus atsakymo nėra. Tai priklauso nuo asmens imuninės sistemos savybių, viruso struktūros kintamumo (mutacijų), vakcinos tipo.

Abejoti vakcinų patikimumu ir naudingumu nereikėtų. Vakcinos kasmet išsaugo 2–3 milijonus gyvybių visame pasaulyje ir, anot dr. Ievos Bajoriūnienės, yra viena ekonomiškai efektyviausių sveikatos investicijų.

Abejoti vakcinų patikimumu ir naudingumu nereikėtų. Vakcinos kasmet išsaugo 2–3 milijonus gyvybių visame pasaulyje ir, anot dr. Ievos Bajoriūnienės, yra viena ekonomiškai efektyviausių sveikatos investicijų. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

– Kokia Lietuvos gyventojų dalis turi būti paskiepyta, kad susiformuotų vadinamasis „bandos imunitetas“?

– Norint sustabdyti koronaviruso plitimą turėtume paskiepyti 60–70 proc. Lietuvos gyventojų.

– Ar vakcina, nepaisant to, kad buvo sukurta taip greitai, yra saugi naudoti?

– Lietuvoje naudojamų vakcinų kūrimo ir gamybos etapai buvo išpildyti visi ir tinkamai, jas patvirtino Europos vaistų agentūra ir Lietuvos valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.

– Kodėl vakcina nuo koronaviruso susideda iš dviejų vakcinacijos dozių, o ne, pavyzdžiui, vienos ar trijų?

– Kai kuriomis vakcinomis užtenka skiepyti vieną kartą, kitoms reikalingas pakartotinis skiepijimas (revakcinacija). Skiepijant antrąją doze susidaro patvaresnis imuninės sistemos atsakas.

– Kas padėjo COVID-19 vakciną sukurti taip greitai? Kiek yra tiesos antivakserių teiginiuose, kad mokslininkai galėjo žinoti apie koronavirusą – esą tik dėl to vakcina buvo sukurta taip greitai.

– Koronavirusas buvo atrastas maždaug 1960 metais. Nuo to laiko kilo kelios šio viruso atmainų sukeltos epidemijos, liga pasižymėjo komplikuota eiga ir dideliu mirštamumu. 2019 m. metais Kinijoje kilus naujai šio viruso sukeltos infekcijos bangai, mokslininkai greitai ištyrė naujojo SARS CoV-2 viruso sandarą. Reikia nepamiršti, kad naujų vakcinų kūrimas vyksta nuolat, o ir jų poreikis kaip niekuomet yra didelis.

– Kaip apskritai patartumėte visuomenei vertinti COVID-19 ir kitas vakcinas? Ką įvairios vakcinos padėjo pasiekti? Kokias ligas jos padeda kontroliuoti? Kas būtų, jei kai kurių vakcinų neturėtume?

– Vakcina stimuliuoja imuninę sistemą apsisaugoti nuo pakartotinos infekcijos ar ligos. Tai yra įrodyta priemonė, gebanti išnaikinti ar kontroliuoti gyvybei pavojingas užkrečiamas ligas ir kasmet išsaugo 2–3 milijonus gyvybių visame pasaulyje. Tai viena ekonomiškai efektyviausių sveikatos investicijų. Šiuo metu pasaulyje vakcinomis galima kontroliuoti 28 užkrečiamas ligas. Likviduoti raupai, poliomielitas; sumažėjo sergamumas tymais, difterija, stablige, virusiniu hepatitu B, raudonuke.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Dešimtmetį mininti „Linėja Transport“ – ambicijos būti didžiausiais Baltijos šalyse

    2021-06-14Dešimtmetį mininti „Linėja Transport“ – ambicijos būti didžiausiais Baltijos šalyse
    Kelerius metus į Jungtinę Karalystę padirbėti išvykęs kėdainietis Gediminas Norkus į Lietuvą sugrįžo ne tik turėdamas verslo planą, bet ir viziją, kaip šį planą įgyvendinti. Į itin konkurencingą krovinių gabenimo-ekspedijavimo sektorių nusitaikęs G. Norkus versle pritaikė Vakaruose įprastą, o pas mus dažnai pamirštamą taisyklę – klien-tas visada yra teisus. Šios nerašytos taisyklės laikymasis tapo G. Norkaus įsteigtos UAB „Linėja Transport“ sėkmės garantu. Prieš dešimt metų Kėdainiuose įkurta įmonė tapo vienu savo srities lyderių Lietuvoje ir puoselėja ambicingus planus tapti stambiausia krovinių gabenimo-ekspedijavimo organizacija Baltijos šalių regione. Kuriant įmonę buvo pritaikyta Vakarų šalių praktika, kai vieną ar kelis vilkikus turintys žmonės ieškosi krovinių pervežimams ...
  • Vaikų etnokultūrinė vasaros stovykla „Svečiuose pas Joną kaime“

    2021-06-09
      Prasidėjo metas, žadantis daug nuotykių, naujų pažinčių, atradimo džiaugsmo, žaidimų. Erdvus sūduvių sodybos kiemas, greta ošiantis ąžuolynas, įdomias istorijas pasakojantys muziejaus eksponatai, naujų draugų būrys. Jei susidomėjai, siūlome vasarą praleisti ten, kur kažkada basas vaikščiojo pats Jonas Basanavičius! Nori sužinoti, kokia buvo tavo bendraamžių kasdienybė senajame kaime, ką jie valgė, kokius darbus dirbo, ką veikė laisvalaikiu, kaip linksminosi? Atvykęs į Jono Basanavičiaus gimtinę visa tai galėsi patirti, per praktinius užsiėmimus istoriją tyrinėsi ir kursi pats, o mes ir kiti etninės kultūros puoselėtojai tau padėsime. Stovyklos metu taip pat: kartu su archeologais tyrinėsime ir bandysime atkurti praeitį, apžiūrėsime kaimyno ūkį ir patys mėginsime ūkininkauti, duosime valią vaizduotei kurdami ...
  • Tarptautinės operacijos metu uždaryta organizuotų nusikalstamų grupuočių šifruota komunikacinė platforma

    2021-06-08Tarptautinės operacijos metu uždaryta organizuotų nusikalstamų grupuočių šifruota komunikacinė platforma
    2021 m. birželio 7 d. buvo uždaryta šifruota komunikacinė platforma „Anom“, kuria naudojosi organizuotos nusikalstamos grupės ir jų tinklai visame pasaulyje planuodami, koordinuodami ir vykdydami nusikaltimus Europoje ir už jos ribų: nusikaltimus žmogaus gyvybei ir sveikatai (užsakomuosius nužudymus, pasikėsinimus nužudyti, sunkius sveikatos sutrikdymus), neteisėtą ginklų prekybą ir kontrabandą, narkotikų platinimą ir kontrabandą labai dideliais kiekiais, pinigų plovimą ir kitus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Vieningos, didelio masto, jungtinės teisėsaugos institucijų operacijos ,,Trojan Shield / Greenlight“ metu buvo atlikta apie 700 kratų, apie 800 sulaikytų įtariamųjų. Operaciją „Trojan Shield/Greenlight“ organizavo ir vykdė Jungtinių Amerikos Valstijų Federalinis tyrimų biuras, JAV Narkotikų kontrolės agentūra, ...
  • Katarakta – liga kelianti pavojų regėjimui

    2021-06-07Katarakta – liga kelianti pavojų regėjimui
    Akies lęšiukas savo funkcijas atlieka gerai tik tada, kai jis yra skaidrus, tačiau yra tokių akių ligų, kurios trukdo lęšiukui tinkamai funkcionuoti. Viena iš jų – katarakta. Kas tai per liga? Kada reiktų susirūpinti? Kaip gydyti kataraktą? Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai akies viduje esantis lęšiukas drumstėja. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui blogėjantį regėjimą. Sergant katarakta silpnėja matymo ryškumas, vaizdai tampa išplaukę, matomi tarsi žiūrint pro rūką. Drumstėdamas lęšiukas iškraipo spalvas, dingsta kontrastinis matymas. Kad ir kokius akinius žmogus užsidėtų matymas nepagerėja. Ligai progresuojant regėjimas silpnėja, ...
  • KELIAS Į SĖKMINGĄ KARJERĄ AGROTECHNOLOGIJŲ SRITYJE PRASIDEDA VILNIAUS KOLEGIJOJE

    2021-06-05KELIAS Į SĖKMINGĄ KARJERĄ AGROTECHNOLOGIJŲ SRITYJE PRASIDEDA VILNIAUS KOLEGIJOJE
    Vasarą dažnas būsimas studentas pasitinka su jauduliu – egzaminų maratonas, o neretai ir nerimą keliantys klausimai – o ką gi veikti toliau? Vilniaus kolegija kviečia nedvejoti ir paraiškas studijuoti priima jau dabar! Vilniaus kolegija – aukštojo mokslo nacionalinių reitingų lyderė, turinti daugiau nei 6,5 tūkst. studentų, 500 dėstytojų ir net 39 koleginių studijų programas, organizuojamas septyniuose fakultetuose. Studentai gali rinktis 3 metų trukmės nuolatines dienines arba nuolatines sesijines studijas (pasirinkus nuolatines sesijines studijas, atskirose programose yra galimybė studijuoti nuotoliniu būdu), po kurių įgyjamas profesinio bakalauro laipsnis arba profesinio bakalauro laipsnis ir profesinė kvalifikacija. Kolegijoje ypatingas dėmesys skiriamas praktiniams įgūdžiams, aktyviai bendradarbiaujama ...
  • Piešinių konkursas „Kodėl aš noriu būti miškininku“

    2021-06-02Piešinių konkursas „Kodėl aš noriu būti miškininku“
                     
  • Vaisingumo sutrikimai – ne nuosprendis, o liga

    2021-06-02Vaisingumo sutrikimai – ne nuosprendis, o liga
    Ilgą laiką atvirai kalbėti apie vaisingumo problemas ir kreiptis į specialistus buvo nedrąsu. Šiandien, mažėjant nusistovėjusioms stigmoms bei gerėjant šių paslaugų prieinamumui, vis daugiau lietuvių pasiryžta ieškoti pagalbos. VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Santaros Vaisingumo centro gydytoja akušerė ginekologė Raminta Baušytė pasakoja apie vaisingumo sutrikimų tendencijas, taikomus gydymo metodus ir aiškina, kodėl ir kokie profilaktiniai tyrimai turėtų būtų atliekami reguliariai. Problema dažnėja Dar visai neseniai buvo skaičiuojama, kad apie 15 proc. Lietuvos porų turi tam tikrų vaisingumo sutrikimų. Ši statistika niekuo nesiskyrė ir nuo padėties kitose pasaulio šalyse – viena iš šešių porų negalėjo susilaukti vaikų. Gyd. akušerė ginekologė R. Baušytė teigia, ...
  • Trumposioms maisto tiekimo grandinėms šiemet – 7 mln. Eur

    2021-06-02Trumposioms maisto tiekimo grandinėms šiemet – 7 mln. Eur
    Norintiems kurti trumpąsias maisto tiekimo grandines ir gauti paramą Žemės ūkio ministerija turi gerą žinią. Šiemet bendradarbiavimo projektams įgyvendinti bus skirta ne 4 mln. Eur, o 7 mln. Eur.
  • Žemės ūkio ministerija siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių veiklą

    2021-06-02Žemės ūkio ministerija siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių veiklą
    Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių (VVG) veiklą. „Vietos veiklos grupės neturėtų priklausyti nuo politinių vėjų. Siekiame, kad vietinės valdžios interesams VVG nebeatstovautų savivaldybių merai ir kiti politikai“, – sako žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas.
  • Kaip ir kodėl per metus pakito daugiabučio renovacijos kaina?

    2021-05-29Kaip ir kodėl per metus pakito daugiabučio renovacijos kaina?
    Tiksliai suplanuotas daugiabučio atnaujinimo darbų biudžetas riziką, kad pastato modernizavimo darbų metu pritrūks pinigų ir nebus galimybės laiku užbaigti projekto įgyvendinimą leidžia sumažinti iki minimumo. Todėl projektų administratoriams ir projektuotojams, rengiant investicijų planus, svarbu turėti aktualią informaciją apie statybos darbų rinkos kainų pokyčius, kad jų planuojamas biudžetas nebūtų deficitinis. Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, šiais metais įgyvendintų projektų vidutinė rangos darbų vertė siekė 451 tūkst. eurų. Vidutinė skaičiuojamojo 1 kv. m kaina yra apie 233 eurų iki valstybės paramos suteikimo „Gali pasirodyti, kad dėl karantino sustojo darbai ir kainos galėtų kristi, tačiau per metus bendra statybos darbų skaičiuojamoji kaina padidėjo 4 ...
  • Atsakas į kremlinį-lukašenkinį terorizmą

    2021-05-28Atsakas į kremlinį-lukašenkinį terorizmą
    Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys Iš Atėnų į Vilnių skridusio lėktuvo ir „Nexta“ informacinio kanalo vadovo Ramano Pratasevičiaus pagrobimas rodo, kad Kremlius kartu su Lukašenka šiuo laiku renkasi tiesioginę konfrontaciją su Vakarais ir grynąjį terorizmą. Tai kremlinis-lukašenkinis terorizmas, kurio esminis tikslas – įtakos zonų plėtimas ir stiprinimas, primityviausias oponentų ir kitaminčių naikinimas, siekis išlikti valdžioje. Kremliniam-lukašenkiniam terorizmui „Hamas“ reakcija į skleidžiamą melą apie tariamas bombas turbūt rūpi tiek pat, kiek ir šių dienų Vakarų lyderių vertinimai. Todėl nuo žodžių prie darbų Vakarai privalės pereiti nedelsiant. Putinui su Lukašenka, be valdžios svertų išlaikymo, rūpi ...
  • Vėluojantiems pasėlius deklaruoti pareiškėjams sankcijos nebus taikomos

    2021-05-26Vėluojantiems pasėlius deklaruoti pareiškėjams sankcijos nebus taikomos
    Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasirašė pavedimą, kad nebūtų taikomos sankcijos pareiškėjams, kurie 2021 m. pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų paraiškas pateiks pavėluotai, pasibaigus pagrindiniam pasėlių deklaravimo laikotarpiui, t. y. nuo birželio 8 iki liepos 2 d., ir/arba nurodytu laikotarpiu keis pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų deklaravimo paraiškos duomenis.Primename, jog šiemet pagrindinis pasėlių deklaravimas vyksta iki birželio 7 d. Buvo numatyta, kad pavėluotai (nuo birželio 8 iki liepos 2 d.) pateiktoms paraiškoms už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokų suma bus mažinama 1 proc., tačiau, atsižvelgdamas į 2021 m. Lietuvoje tebesitęsiančią COVID-19 pandemiją ir dėl to kylančias problemas, dėl ...
  • Lietuvos žiniasklaidos rėmimo modelis – tarp žemės ir dangaus?

    2021-05-20Lietuvos žiniasklaidos rėmimo modelis – tarp žemės ir dangaus?
    Lietuvos Seimo Kultūros komiteto organizuotoje nuotolinėje dviejų dienų tarptautinėje konferencijoje „Šiandienos informacinio lauko iššūkiai ir galimybės palaikyti Lietuvos žiniasklaidos nepriklausomybę bei profesionalumą“ perskaityta net 30 pranešimų, jų klausėsi apie 1 000 dalyvių. Konferencijoje diskutuota apie globalius ir nacionalinius informacinio lauko pokyčius, įvardyti Lietuvos regioninės, kultūrinės ir naujienų žurnalistikos poreikiai. Akcentuota, kad dezinformacijos aplinkoje laisva žiniasklaida kaip niekada reikalinga, tačiau vienas iš itin svarbių valstybės prioritetų – žiniasklaidos rėmimo modelis – vis dar neveikiantis. Kokybiško turinio finansavimas – nepakankamas Konferencijoje dalyvavo Seimo nariai, kultūros ministras Simonas Kairys, Europos žurnalistų federacijos pirmininkas Mogensas Blicheris Beregardas (Mogens Blicher Bjerregård), kalbėjo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius ...
  • 10 priežasčių, kodėl verta pirkti dviratį

    2021-05-1910 priežasčių, kodėl verta pirkti dviratį
    Pavasarį ir vasarą, kuomet atšilęs oras skatina kur kas daugiau laiko praleisti lauke, automobilį vis dažniau iškeičiame į kitas transporto priemones. Anksčiau pagrindine alternatyva tapdavo dviratis, tačiau dabar, kai tokio transporto pasirinkimas yra ypatingai platus, vis dažniau suabejojama dėl dviračio privalumų. Jei tokių dvejonių kilo ir Jums, siūlome dar kartą prisiminti, kokią naudą mums suteikia šios transporto priemonės – išskyrėme net 10 pagrindinių dviračių privalumų. Prisidėsite prie gamtos išsaugojimo Pirmiausia reikėtų pradėti nuo to, jog važinėjimas dviračiu yra naudingas ne tik Jums, bet ir Jus supančiai aplinkai. Tokios transporto priemonės neišskiria kenksmingų išmetamųjų dujų, o ir jų gamybos kaštai dažniausiai yra ...
  • Kas slypi už melagingos informacijos?

    2021-05-19Kas slypi už melagingos informacijos?
    Pastaruoju metu, vykstant vakcinacijai nuo COVID-19 ligos, socialiniuose tinkluose padaugėjo dezinformacijos, susijusios su vakcinavimo procesais ir tariamais šalutiniais poveikiais po skiepų. Krašto apsaugos ministerija pastebi, kad per pastaruosius metus į dezinformacijos kampaniją itin įsitraukė gerai finansuoti Rusijos specialistai, kurie siekia menkinti Vakarus ir vakcinavimą. Lietuvos kariuomenės analitikai įspėja, kad už raginimų nesiskiepyti slypi ne tik antivakseriai, bet ir priešiškų valstybių interesai. Apie tai „Suvalkiečio“ žurnalistė Loreta TUMELIENĖ kalbėjosi su Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitiku Tomu Čeponiu. – Kam naudinga dezinformacija apie COVID-19 ligą, skiepus, kokie šios dezinformacijos tikslai? Ar skiepų propaganda užsiima pavieniai asmenys, antivakseriai, norėdami save išreikšti, ar tai ...