Dr. Odeta GELEŽĖLYTĖ,
Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro psichologė ir mokslininkė:
– Nors koronaviruso pandemija pirmiausia sukėlė grėsmę žmonių fizinei sveikatai, tiek ligos plitimas, tiek su tuo susiję apribojimai neišvengiamai palietė ir mūsų psichologinę savijautą. 2020 m. pavasarį, dar COVID-19 pandemijos pradžioje, Europos psichologai išsakė susirūpinimą dėl su pandemija susijusių sunkumų poveikio žmonių psichikos sveikatai. Taigi Europos trauminio streso tyrimų asociacija (ESTSS) nusprendė suvienyti 11 Europos šalių ir atlikti itin didelio masto psichologinį tyrimą apie tai, su kokiais psichologiniais sunkumais pandemijos metu žmonės susiduria, kokios psichologinės to pasekmės bei kaip galima sau šiuo nelengvu metu bandyti padėti (daugiau apie tyrimą: www.manosavijauta.lt). Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro psichologai taip pat prisijungė prie šio tyrimo ir taip Lietuva tapo viena iš šalių, siekiančių išsiaiškinti, kaip koronaviruso krizė paveikė žmonių savijautą. Be Lietuvos, tyrimas dar vykdomas ir Švedijoje, Italijoje, Vokietijoje, Portugalijoje, Lenkijoje, Austrijoje, Kroatijoje, Sakartvele, Nyderlanduose bei Graikijoje.
Pirmasis tyrimo etapas vyko 2020 m. vasarą. Lietuvoje surinkti duomenys atskleidė, kad tyrimo dalyviams stresą kėlė įvairios su COVID-19 pandemija susijusios problemos. Net 60 proc. žmonių nurodė, kad juos paveikė neužtik-rintumas dėl pandemijos trukmės ir jos keliamos rizikos. 37 proc. tyrime dalyvavusių lietuvių paveikė baimė užsikrėsti koronavirusu. Dar didesnė dalis – 56 proc. – jautėsi gan stipriai paveikti baimės, kad užsikrės jų artimieji. Tyrimo dalyvius paveikė ir pokyčiai, kilę kovojant su viruso plitimu. 49 proc. dalyvavusiųjų tyrime jautėsi itin paveikti apribotų kontaktų su artimaisiais. Nemaža dalis tyrimo dalyvių pajuto pandemijos poveikį emocinei savijautai: 51 proc. žmonių patyrė stipresnį nerimą, 38 proc. – liūdesį, 29 proc. jautėsi pakankamai vieniši.
Pandemijos sukeltų sunkumų gausa ir įvairovė dažnam buvo tikrai neįprasta. Prie daugelio dalykų, pavyzdžiui, ribojimų ar darbo nuotoliniu būdu, buvome nepratę. Psichologai aiškina, kad reaguodami į reikšmingus gyvenimo įvykius ar pokyčius, tai yra stresorius, žmonės gali patirti vadinamuosius adaptacijos sunkumus. Šios problemos pasireiškia nuolatiniu susirūpinimu dėl stresinės situacijos ir sunkumais prisitaikant prie kilusių pokyčių. Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad net ketvirtadalis tyrime dalyvavusių lietuvių patyrė stiprius adaptacijos sunkumus. Taigi, tyrimas atskleidė, kad įvairūs su pandemija susiję sunkumai tikrai paveikė žmonių psichikos sveikatą.
Koronaviruso pandemijai taip pat būdinga ir tai, kad žmonėms ne tik teko susidurti su daugeliu naujų stresorių, bet buvo apriboti ir mūsų įprasti būdai atsipalaiduoti ir nusiraminti. Buvo apribotas mūsų judėjimas, nebegalėjome taip lengvai prasiblaškyti mieste ar keliaudami į kitą šalį, turėjome labai riboti susitikimus ir gyvą bendravimą su artimaisiais. Taigi, ši pandemija žmonėms buvo dvigubas iššūkis: reikėjo ir neišvengiamai susidurti su kilusiomis problemomis, ir ieškoti naujų būdų, kaip atsipalaiduoti bei padėti sau geriau pasijausti. Tyrimo Lietuvoje rezultatai atskleidė, kad, jei tyrimo dalyviai pandemijos metu labiau stengėsi laikytis sveiko gyvenimo būdo (pavyzdžiui, mankštintis ar sveikai maitintis) bei dienos režimo ir užsiėmė maloniomis veiklomis, jie patyrė mažiau nerimo.
Vadinasi, tai gali būti svarbūs pagalbos sau būdai siekiant jaustis ramiau ir užtikrinčiau.
Pastebėta ir tai, kad tie tyrimo dalyviai, kurie daugiau laiko skyrė informacijos apie pandemiją paieškai, patyrė stipresnį nerimą. Nors žinoti naujausią informaciją apie koronaviruso situaciją yra labai svarbu, kad galėtume tinkamai rūpintis savo ir kitų saugumu, vis dėlto per daug laiko ir dėmesio informacijai apie COVID-19 skirti nereikėtų, nes tai gali sustiprinti nerimą, beviltiškumą ir bejėgiškumą.
Galima tiesiog dieną pasirinkti keletą momentų, kai atnaujiname informaciją, klausydamiesi ar skaitydami patikimus informacijos šaltinius.
Be jau minėtų pagalbos sau būdų, labai svarbu yra bendrauti su artimaisiais. Tad rekomenduojama palaikyti ryšius bent jau virtualiai, jei nėra kitų variantų.
Nors normalu, kad šioje užsitęsusioje ir nelengvoje situacijoje daugelis nesijaučiame gerai, vis dėlto, jei pastebime, kad ilgesnį laiką mūsų savijauta yra prasta, svarbu ieškoti, kas galėtų šioje situacijoje padėti. Galima išbandyti įvairius pagalbos sau būdus arba kreiptis psichologinės pagalbos į specialistus. Tinklalapiuose www.pagalbasau.lt ar www.tuesi.lt galima rasti daugiau informacijos apie psichologinės pagalbos galimybes visoje Lietuvoje. Pasikonsultuoti su psichologu galima ir tada, kai žmogus nėra tikras, ar jam tokia pagalba reikalinga.
Kadangi minėtame tarptautiniame tyrime dalyvavo daugelis šalių ir tokių gausių rezultatų analizė užtrunka, deja, šiuo metu mokslininkai dar negali pasakyti daugiau naujienų apie žmonių savijautos palyginimus tarp skirtingų Europos šalių. Tikimasi, kad jau greitu metu bus galima jomis pasidalinti. Taip pat rūpinamasi ir dėl ilgalaikių pandemijos pasekmių žmonių savijautai. Taigi šis tyrimas yra tęstinis – tie patys žmonės bus kviečiami jame dalyvauti keletą kartų. Taip mokslininkai galės įvertinti, kaip žmonių savijauta keitėsi pandemijos metu.
VU Psichotraumatologijos centras vykdė ir daugiau su COVID-19 pandemija susijusių tyrimų. Nors pandemijos poveikį jaučia visas pasaulis, jos keliami iššūkiai žmones gali paliesti skirtingai. Todėl tyrimuose dalyvavo ir atskiros grupės: mokiniai, studentai, medicinos darbuotojai. Trumpus visų šių tyrimų rezultatų aprašymus bei rekomendacijas, kaip sau padėti pandemijos metu, visuomenei ir atskiroms grupėms galima rasti tinklalapyje www.psichotraumatologija.lt (skiltyje COVID-19).
