renkame


Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Su pandemija susijusius psichikos sveikatos sunkumus tiria mokslininkai (Eksperto komentaras)

Dr. Odeta GELEŽĖLYTĖ,
Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro psichologė ir mokslininkė:

Gelezelyte
– Nors koronaviruso pandemija pirmiausia sukėlė grėsmę žmonių fizinei sveikatai, tiek ligos plitimas, tiek su tuo susiję apribojimai neišvengiamai palietė ir mūsų psichologinę savijautą. 2020 m. pavasarį, dar COVID-19 pandemijos pradžioje, Europos psichologai išsakė susirūpinimą dėl su pandemija susijusių sunkumų poveikio žmonių psichikos sveikatai. Taigi Europos trauminio streso tyrimų asociacija (ESTSS) nusprendė suvienyti 11 Europos šalių ir atlikti itin didelio masto psichologinį tyrimą apie tai, su kokiais psichologiniais sunkumais pandemijos metu žmonės susiduria, kokios psichologinės to pasekmės bei kaip galima sau šiuo nelengvu metu bandyti padėti (daugiau apie tyrimą: www.manosavijauta.lt). Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro psichologai taip pat prisijungė prie šio tyrimo ir taip Lietuva tapo viena iš šalių, siekiančių išsiaiškinti, kaip koronaviruso krizė paveikė žmonių savijautą. Be Lietuvos, tyrimas dar vykdomas ir Švedijoje, Italijoje, Vokietijoje, Portugalijoje, Lenkijoje, Austrijoje, Kroatijoje, Sakartvele, Nyderlanduose bei Graikijoje.

Pirmasis tyrimo etapas vyko 2020 m. vasarą. Lietuvoje surinkti duomenys atskleidė, kad tyrimo dalyviams stresą kėlė įvairios su COVID-19 pandemija susijusios problemos. Net 60 proc. žmonių nurodė, kad juos paveikė neužtik-rintumas dėl pandemijos trukmės ir jos keliamos rizikos. 37 proc. tyrime dalyvavusių lietuvių paveikė baimė užsikrėsti koronavirusu. Dar didesnė dalis – 56 proc. – jautėsi gan stipriai paveikti baimės, kad užsikrės jų artimieji. Tyrimo dalyvius paveikė ir pokyčiai, kilę kovojant su viruso plitimu. 49 proc. dalyvavusiųjų tyrime jautėsi itin paveikti apribotų kontaktų su artimaisiais. Nemaža dalis tyrimo dalyvių pajuto pandemijos poveikį emocinei savijautai: 51 proc. žmonių patyrė stipresnį nerimą, 38 proc. – liūdesį, 29 proc. jautėsi pakankamai vieniši.

Pandemijos sukeltų sunkumų gausa ir įvairovė dažnam buvo tikrai neįprasta. Prie daugelio dalykų, pavyzdžiui, ribojimų ar darbo nuotoliniu būdu, buvome nepratę. Psichologai aiškina, kad reaguodami į reikšmingus gyvenimo įvykius ar pokyčius, tai yra stresorius, žmonės gali patirti vadinamuosius adaptacijos sunkumus. Šios problemos pasireiškia nuolatiniu susirūpinimu dėl stresinės situacijos ir sunkumais prisitaikant prie kilusių pokyčių. Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad net ketvirtadalis tyrime dalyvavusių lietuvių patyrė stiprius adaptacijos sunkumus. Taigi, tyrimas atskleidė, kad įvairūs su pandemija susiję sunkumai tikrai paveikė žmonių psichikos sveikatą.

Koronaviruso pandemijai taip pat būdinga ir tai, kad žmonėms ne tik teko susidurti su daugeliu naujų stresorių, bet buvo apriboti ir mūsų įprasti būdai atsipalaiduoti ir nusiraminti. Buvo apribotas mūsų judėjimas, nebegalėjome taip lengvai prasiblaškyti mieste ar keliaudami į kitą šalį, turėjome labai riboti susitikimus ir gyvą bendravimą su artimaisiais. Taigi, ši pandemija žmonėms buvo dvigubas iššūkis: reikėjo ir neišvengiamai susidurti su kilusiomis problemomis, ir ieškoti naujų būdų, kaip atsipalaiduoti bei padėti sau geriau pasijausti. Tyrimo Lietuvoje rezultatai atskleidė, kad, jei tyrimo dalyviai pandemijos metu labiau stengėsi laikytis sveiko gyvenimo būdo (pavyzdžiui, mankštintis ar sveikai maitintis) bei dienos režimo ir užsiėmė maloniomis veiklomis, jie patyrė mažiau nerimo.

Vadinasi, tai gali būti svarbūs pagalbos sau būdai siekiant jaustis ramiau ir užtikrinčiau.

Pastebėta ir tai, kad tie tyrimo dalyviai, kurie daugiau laiko skyrė informacijos apie pandemiją paieškai, patyrė stipresnį nerimą. Nors žinoti naujausią informaciją apie koronaviruso situaciją yra labai svarbu, kad galėtume tinkamai rūpintis savo ir kitų saugumu, vis dėlto per daug laiko ir dėmesio informacijai apie COVID-19 skirti nereikėtų, nes tai gali sustiprinti nerimą, beviltiškumą ir bejėgiškumą.

Galima tiesiog dieną pasirinkti keletą momentų, kai atnaujiname informaciją, klausydamiesi ar skaitydami patikimus informacijos šaltinius.

Be jau minėtų pagalbos sau būdų, labai svarbu yra bendrauti su artimaisiais. Tad rekomenduojama palaikyti ryšius bent jau virtualiai, jei nėra kitų variantų.

Nors normalu, kad šioje užsitęsusioje ir nelengvoje situacijoje daugelis nesijaučiame gerai, vis dėlto, jei pastebime, kad ilgesnį laiką mūsų savijauta yra prasta, svarbu ieškoti, kas galėtų šioje situacijoje padėti. Galima išbandyti įvairius pagalbos sau būdus arba kreiptis psichologinės pagalbos į specialistus. Tinklalapiuose www.pagalbasau.lt ar www.tuesi.lt galima rasti daugiau informacijos apie psichologinės pagalbos galimybes visoje Lietuvoje. Pasikonsultuoti su psichologu galima ir tada, kai žmogus nėra tikras, ar jam tokia pagalba reikalinga.

Kadangi minėtame tarptautiniame tyrime dalyvavo daugelis šalių ir tokių gausių rezultatų analizė užtrunka, deja, šiuo metu mokslininkai dar negali pasakyti daugiau naujienų apie žmonių savijautos palyginimus tarp skirtingų Europos šalių. Tikimasi, kad jau greitu metu bus galima jomis pasidalinti. Taip pat rūpinamasi ir dėl ilgalaikių pandemijos pasekmių žmonių savijautai. Taigi šis tyrimas yra tęstinis – tie patys žmonės bus kviečiami jame dalyvauti keletą kartų. Taip mokslininkai galės įvertinti, kaip žmonių savijauta keitėsi pandemijos metu.

VU Psichotraumatologijos centras vykdė ir daugiau su COVID-19 pandemija susijusių tyrimų. Nors pandemijos poveikį jaučia visas pasaulis, jos keliami iššūkiai žmones gali paliesti skirtingai. Todėl tyrimuose dalyvavo ir atskiros grupės: mokiniai, studentai, medicinos darbuotojai. Trumpus visų šių tyrimų rezultatų aprašymus bei rekomendacijas, kaip sau padėti pandemijos metu, visuomenei ir atskiroms grupėms galima rasti tinklalapyje www.psichotraumatologija.lt (skiltyje COVID-19).

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Daugiabučių renovacija galės pasinaudoti ir nepasiturintys gyventojai

    2021-02-27Daugiabučių renovacija galės pasinaudoti ir nepasiturintys gyventojai
    Gyventojai, nutarę renovuoti seną daugiabutį, gali gauti valstybės finansinę paramą energinį efektyvumą didinančioms ir kitoms priemonėms bei pasinaudoti kreditais su lengvatinėmis palūkanomis. Daugiabučių namų atnaujinimo programoje dalyvauja ir valstybės paramą gauna tik daugiabučiai namai, kurie po modernizavimo pasiekia ne žemesnę kaip C pastato energinio naudingumo klasę ir sutaupo ne mažiau, nei 40 proc. šilumos energijos sąnaudų. Kultūros paveldo objektai turėtų sutaupyti ne mažiau kaip 25 proc. energijos. Visi daugiabučiai namai turi būti pastatyti iki 1993 m. Platus ...
  • Dailininkė A. Petrašiūnaitė: „Menas padeda išsilaisvinti iš stereotipų“

    2021-02-26Dailininkė A. Petrašiūnaitė: „Menas padeda  išsilaisvinti iš stereotipų“
    Iš Kazlų Rūdos kilusi dailininkė Audronė Petrašiūnaitė tikina, kad vaikystėje ji ne tik nebuvo skatinama, bet net ir nemokėjo piešti. Šia veikla rimčiau domėtis pradėjo tik mokykloje, jau paauglystės metais. „Viena draugė stojo į tuometinį Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą, ji man parodė, ką nešėsi į stojamuosius egzaminus, ir aš nusprendžiau ten stoti. Nuvykau visai nesiruošusi ir, laimei, įstojau“, – pradeda pokalbį menininkė. Džiaugiasi profesijos pasirinkimu Šiuo metu dailininkės darbai eksponuojami Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, Nacionaliniame ...
  • Skaitmeninės technologijos keičia Lietuvos žemės ūkį: ES dėka jis taps švaresnis ir efektyvesnis

    2021-02-24Skaitmeninės technologijos keičia Lietuvos žemės ūkį: ES dėka jis taps švaresnis ir efektyvesnis
    Europos Sąjungai užsibrėžus ambicingus kovos su klimato kaita ir aplinkosaugos tikslus, žemės ūkio neišvengiamai laukia pokyčiai. Ūkininkavimas turės tapti efektyvesnis ir labiau tausojantis aplinką, o šį virsmą palengvins skaitmeninės technologijos. Pokyčiai reikalingi Iki 2030 m. Europoje siekiama 50 proc. sumažinti pesticidų kiekį, penktadaliu – trąšų apimtis, o bent ketvirtadalis ūkių turėtų tapti ekologiniais. Jau 2023 m. įsigalios naujoji ES žemės ūkio politika, dėl kurios nuostatų šiuo metu derasi Europos Parlamentas (EP) ir ES valstybės. „Pokyčiai neišvengiami ir reikalingi, ...
  • Svarbiausia – laiku kreiptis pagalbos (Interviu su ekspertu)

    2021-02-24Svarbiausia – laiku kreiptis pagalbos (Interviu su ekspertu)
    Į „Suvalkiečio“ klausimus atsakė Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktoriaus pavaduotoja dr. Aušra ŠIRVINSKIENĖ. – Kokias paslaugas teikia Respublikinis priklausomybių ligų centras? – Centre teikiama pagalba priklausomiems nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, rūkymo ir azartinių lošimų. Atskiros programos, kurios skirtos vaikams ir jaunimui, yra Vilniaus ir Kauno filialuose. Be gydymo medikamentais, centre dirba ir psichologai, socialiniai darbuotojai, organizuojamos grupinės ir individualios konsultacijos, kalbama apie tai, kas yra priklausomybė, kokios yra gydymo ir reabilitacijos galimybės. Kadangi kiekvieno žmogaus situacija ...
  • Alkoholio vartojimas – skaudi šeimų bėda, dėl kurios kenčia ir vaikai

    2021-02-24Alkoholio vartojimas – skaudi šeimų bėda, dėl kurios kenčia ir vaikai
    Vaiko teisių gynėjai dažnai susiduria su atvejais, kai girtaujantys tėvai negalvoja apie savo vaikus, fiziškai ir emociškai smurtauja prieš juos, vaikai gyvena skurde, apleisti. Šiandien tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu yra dažniausia vaiko teisių pažeidimų ir laikinosios globos nustatymų priežastis mūsų šalyje. Ydingas tėvų gyvenimo būdas vaikams kenkia ne tik čia ir dabar, bet neigiamai paveikia ir jų ateitį. „Jei abu tėvai ar vienas iš jų piktnaudžiauja svaigalais, padaroma didelė žala vaikams. Ne tik pažeidžiama jų teisė augti ...
  • Apsinuodijimų per abu karantinus sumažėjo

    2021-02-24Apsinuodijimų per abu karantinus sumažėjo
    Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius prof. dr. Renaldas ČIUŽAS pateikė informacijos apie tai, kaip karantinas paveikė priklausomybių turinčius žmones visoje šalyje ir Marijampolės apskrityje. Apsinuodijimai narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ir alkoholiu Bendras apsinuodijimų skaičius įvairiomis medžiagomis COVID-19 laikotarpiu, pirmo karantino metu, vertinant duomenis nuo kovo 16 d. iki balandžio 30 d., buvo perpus mažesnis, lyginant su 2019 metų atitinkamu laikotarpiu, tačiau apsinuodijimų narkotikais ir psichodisleptikais (haliucinogenais) skaičius stipriai nesiskyrė. 2019 m. kovą ir balandį apsinuodijimų narkotikais ...
  • Dvaro languose – meilės Lietuvai gėlės

    2021-02-20Dvaro languose – meilės Lietuvai gėlės
    Ne kartą ar du turėjome progos gėrėtis kūrybinės grupės „Sėjinis“ (jos šaknys – Gižuose), vadovaujamos Virginijos Armanavičienės, parodomis Marijampolės kultūros centre ir kitose ekspozicijų erdvėse. Kiekvieną kartą stebina ir meistrystė, ir moterų gebėjimas vis naujai išgvildenti, pateikti pasirinktą temą, atskleisti jos gilumas ir trapiais popieriaus karpiniais su didele jėga prabilti apie tai, kas (iš tiesų turėtų būti) mums visiems svarbiausia. Naujausia ekspozicija – Paežerių dvare, Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centre-muziejuje. Artėjant Lietuvos Nepriklausomybės dienai vasario 12-ąją čia ...
  • Tėviškės takais (Vakaro skaitiniai)

    2021-02-20Tėviškės takais (Vakaro skaitiniai)
    Miglotą sausio dieną pasiėmusi lauknešėlį išsiruošiau į savo gimtinę. Dar gruodžio pradžioje buvusi kaimynė skambino ir, pasakodama naujienas, kvietė apsilankyti.…Einu rusvais ir gelsvais atspalviais pasidabinusiais papieviais. Seniau žiemomis čia storai priversdavo sniego. Pakeliu galvą ir matau, kaip ąžuolų viršūnėmis vėjo genami sklando du krankliai. Ramiai sklando ore: tai krenta žemyn, tai vėl aukštyn pakyla. Dviese skrisdami lyg viens kitą gaudo, lyg susikimba „rankom“ ir vėl krenta. Nejaugi kranklių tuoktuvės? Pro blankią miglą švysteli gelsvas saulės ...
  • Jau keturioliktoji…

    2021-02-20Jau keturioliktoji...
    Biruta Pėveraitytė renka kūrybos derlių kaip ir kasmet. „Briliantinės tiesos ekstazėje“ – taip vadinasi naujoji jos knyga – šiemet visuomenei dovanojamas sunokintas poezijos derlius. Tai jau keturioliktoji Suvalkijos poetės poezijos knyga; pakeliui bręsta ir penkioliktoji… Atrodo, kad kai kurių posmų įmantrus pakilumas labiau panėšėtų į Pietų šalių žemėje išaugintas, nei mūsų kuklioje žemėje subrandintas eiles… Tačiau skaitytojas ras nemažai lietuviško kolorito – peizažų, kaimo takelių, kuriais išėjęs į platų pasaulį žmogus nepamiršo lietuviškų obelų ir ...
  • Dienos planas moko produktyvumo ir atitraukia nuo informacinių technologijų

    2021-02-20
    Vaiko dienos režimas – tai tiksliai nustatyta jo veiklos, pavyzdžiui, poilsio, miego ar mitybos, tvarka bei taisyklių ir priemonių sistema tam tik-ram tikslui įgyvendinti. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos stiprinimo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Diana Aleksejevaitė pasakoja, kaip visa tai yra fizio-logiškai pagrįsta, ir pataria, kaip suvaldyti naminį chaosą šiais nelengvais laikais.Vaikų mados ir gyvenimo būdo tinklaraščio autorė Ieva Arnauskienė dalijasi savo patirtimi, kaip jai sekasi suvaldyti dienos režimą auginant keturis vaikus. Nuo ...
  • Čerpės: kokias pasirinksite savo namams?

    2021-02-17Čerpės: kokias pasirinksite savo namams?
    Stogas – tik vienas iš namo elementų, kurį norėdami sumontuoti, turėsite galimybę rinktis iš daugybės variantų. Pavyzdžiui, jei visada svajojate apie namus, turinčius čerpių stogą, tokiu atveju, pirmiausia teks skirti ne vieną valandą apmąstymams, kurią čerpių rūšį pasirinkti. Vis dėlto, galutinį sprendimą priimti bus kur kas lengviau, jei turėsite informacijos apie tai, kuomet viena ar kita čerpių rūšis galėtų tapti geriausiu pasirinkimu. Taigi, kviečiame apie tai sužinoti daugiau. Betoninės Iš betono pagamintos čerpės yra vienas geriausių pasirinkimų, ...
  • Ar sergantys hemofilija Lietuvoje gali jaustis laisviau?

    2021-02-17Ar sergantys hemofilija Lietuvoje gali jaustis laisviau?
    Hemofilija – reta, dažniausiai paveldima, kai kuriais atvejais įgyta liga, kuriai būdingas VIII arba IX krešėjimo faktorių trūkumas. Dėl to sergančio žmogaus kraujas kreša kur kas lėčiau arba visai nekreša, todėl kraujavimas tęsiasi ilgą laiką. Apie hemofiliją ir jos gydymą kalbamės su Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninės gydytoja hematologe Rasa Kariniauskiene. Kas yra hemofilija? Hemofilijai būdingi savaiminiai kraujavimai be jokios traumos, kraujavimas į sąnarius, vidaus organus. Šia liga beveik be išimties serga vyrai iš motinos pusės, o ...
  • Išgirdus vėžio diagnozę gyvenimas pasikeičia 180 laipsnių kampu

    2021-02-17Išgirdus vėžio diagnozę gyvenimas pasikeičia 180 laipsnių kampu
    Trečius metus Marijampolės savivaldybėje veikianti onkologinių ligų asociacija „Rūpestėlis“, teikianti pagalbą onkologiniams ligoniams, šiandien vienija per 50 narių. Asociacijos įkūrėja ir pirmininkė marijampolietė Irena Mikalavičienė, sako, kad imtis šios veiklos ją paskatino pačios patirti išgyvenimai. Irenai prieš penkerius metus buvo diagnozuotas vėžys, liga sėkmingai įveikta. Kad Onkologinių ligų asociacija išties reikalinga, rodo nuolat augantis jos narių skaičius. Vėžinių susirgimų daugėja Pasak Irenos Mikalavičienės, remiantis Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) išduotomis kortelėmis galima skaičiuoti, kad Marijampolės , Kalvarijos ...
  • „Aš esu ir aš būsiu“

    2021-02-17„Aš esu ir aš būsiu“
    Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC) primena, kad kiekvienų metų vasario 4 d. minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Šių metų Pasaulinės kovos su vėžiu dienos tema – „Aš esu ir aš būsiu“. Kiekvienais metais gerinant švietimą ir didinant supratimą apie vėžį, skatinant asmenis, kolektyvus ir vyriausybes imtis tam tikrų vėžio prevencijos priemonių, siekiama sukurti pasaulį, kuriame būtų išvengiama milijonų mirčių nuo vėžio ir sudaroma galimybė visiems šia liga sergantiems žmonėms gauti vienodą kvalifikuotą ...
  • Prevencinės programos – galimybė anksti aptikti ligą ir ją išgydyti

    2021-02-17Prevencinės programos – galimybė anksti aptikti ligą ir ją išgydyti
    Vasario 4-oji – Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Minint šią dieną ligonių kasos dar kartą primena prevencinių sveikatos programų svarbą. Apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) raginami aktyviai dalyvauti šiose programose, iš kurių net keturios skirtos ankstyvajai vėžio diagnostikai. Prevencinės programos įgyvendinamos ir per karantiną Koronaviruso pandemija gerokai sumažino pernykščių profilaktinių patikrinimų apimtis. Negalutiniai šių metų sausio mėnesio duomenys rodo, kad 2020 m. gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje dalyvavo šiek tiek daugiau nei 88 tūkst. moterų, t. y., ...