Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Su pandemija susijusius psichikos sveikatos sunkumus tiria mokslininkai (Eksperto komentaras)

Dr. Odeta GELEŽĖLYTĖ,
Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro psichologė ir mokslininkė:

Gelezelyte
– Nors koronaviruso pandemija pirmiausia sukėlė grėsmę žmonių fizinei sveikatai, tiek ligos plitimas, tiek su tuo susiję apribojimai neišvengiamai palietė ir mūsų psichologinę savijautą. 2020 m. pavasarį, dar COVID-19 pandemijos pradžioje, Europos psichologai išsakė susirūpinimą dėl su pandemija susijusių sunkumų poveikio žmonių psichikos sveikatai. Taigi Europos trauminio streso tyrimų asociacija (ESTSS) nusprendė suvienyti 11 Europos šalių ir atlikti itin didelio masto psichologinį tyrimą apie tai, su kokiais psichologiniais sunkumais pandemijos metu žmonės susiduria, kokios psichologinės to pasekmės bei kaip galima sau šiuo nelengvu metu bandyti padėti (daugiau apie tyrimą: www.manosavijauta.lt). Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro psichologai taip pat prisijungė prie šio tyrimo ir taip Lietuva tapo viena iš šalių, siekiančių išsiaiškinti, kaip koronaviruso krizė paveikė žmonių savijautą. Be Lietuvos, tyrimas dar vykdomas ir Švedijoje, Italijoje, Vokietijoje, Portugalijoje, Lenkijoje, Austrijoje, Kroatijoje, Sakartvele, Nyderlanduose bei Graikijoje.

Pirmasis tyrimo etapas vyko 2020 m. vasarą. Lietuvoje surinkti duomenys atskleidė, kad tyrimo dalyviams stresą kėlė įvairios su COVID-19 pandemija susijusios problemos. Net 60 proc. žmonių nurodė, kad juos paveikė neužtik-rintumas dėl pandemijos trukmės ir jos keliamos rizikos. 37 proc. tyrime dalyvavusių lietuvių paveikė baimė užsikrėsti koronavirusu. Dar didesnė dalis – 56 proc. – jautėsi gan stipriai paveikti baimės, kad užsikrės jų artimieji. Tyrimo dalyvius paveikė ir pokyčiai, kilę kovojant su viruso plitimu. 49 proc. dalyvavusiųjų tyrime jautėsi itin paveikti apribotų kontaktų su artimaisiais. Nemaža dalis tyrimo dalyvių pajuto pandemijos poveikį emocinei savijautai: 51 proc. žmonių patyrė stipresnį nerimą, 38 proc. – liūdesį, 29 proc. jautėsi pakankamai vieniši.

Pandemijos sukeltų sunkumų gausa ir įvairovė dažnam buvo tikrai neįprasta. Prie daugelio dalykų, pavyzdžiui, ribojimų ar darbo nuotoliniu būdu, buvome nepratę. Psichologai aiškina, kad reaguodami į reikšmingus gyvenimo įvykius ar pokyčius, tai yra stresorius, žmonės gali patirti vadinamuosius adaptacijos sunkumus. Šios problemos pasireiškia nuolatiniu susirūpinimu dėl stresinės situacijos ir sunkumais prisitaikant prie kilusių pokyčių. Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad net ketvirtadalis tyrime dalyvavusių lietuvių patyrė stiprius adaptacijos sunkumus. Taigi, tyrimas atskleidė, kad įvairūs su pandemija susiję sunkumai tikrai paveikė žmonių psichikos sveikatą.

Koronaviruso pandemijai taip pat būdinga ir tai, kad žmonėms ne tik teko susidurti su daugeliu naujų stresorių, bet buvo apriboti ir mūsų įprasti būdai atsipalaiduoti ir nusiraminti. Buvo apribotas mūsų judėjimas, nebegalėjome taip lengvai prasiblaškyti mieste ar keliaudami į kitą šalį, turėjome labai riboti susitikimus ir gyvą bendravimą su artimaisiais. Taigi, ši pandemija žmonėms buvo dvigubas iššūkis: reikėjo ir neišvengiamai susidurti su kilusiomis problemomis, ir ieškoti naujų būdų, kaip atsipalaiduoti bei padėti sau geriau pasijausti. Tyrimo Lietuvoje rezultatai atskleidė, kad, jei tyrimo dalyviai pandemijos metu labiau stengėsi laikytis sveiko gyvenimo būdo (pavyzdžiui, mankštintis ar sveikai maitintis) bei dienos režimo ir užsiėmė maloniomis veiklomis, jie patyrė mažiau nerimo.

Vadinasi, tai gali būti svarbūs pagalbos sau būdai siekiant jaustis ramiau ir užtikrinčiau.

Pastebėta ir tai, kad tie tyrimo dalyviai, kurie daugiau laiko skyrė informacijos apie pandemiją paieškai, patyrė stipresnį nerimą. Nors žinoti naujausią informaciją apie koronaviruso situaciją yra labai svarbu, kad galėtume tinkamai rūpintis savo ir kitų saugumu, vis dėlto per daug laiko ir dėmesio informacijai apie COVID-19 skirti nereikėtų, nes tai gali sustiprinti nerimą, beviltiškumą ir bejėgiškumą.

Galima tiesiog dieną pasirinkti keletą momentų, kai atnaujiname informaciją, klausydamiesi ar skaitydami patikimus informacijos šaltinius.

Be jau minėtų pagalbos sau būdų, labai svarbu yra bendrauti su artimaisiais. Tad rekomenduojama palaikyti ryšius bent jau virtualiai, jei nėra kitų variantų.

Nors normalu, kad šioje užsitęsusioje ir nelengvoje situacijoje daugelis nesijaučiame gerai, vis dėlto, jei pastebime, kad ilgesnį laiką mūsų savijauta yra prasta, svarbu ieškoti, kas galėtų šioje situacijoje padėti. Galima išbandyti įvairius pagalbos sau būdus arba kreiptis psichologinės pagalbos į specialistus. Tinklalapiuose www.pagalbasau.lt ar www.tuesi.lt galima rasti daugiau informacijos apie psichologinės pagalbos galimybes visoje Lietuvoje. Pasikonsultuoti su psichologu galima ir tada, kai žmogus nėra tikras, ar jam tokia pagalba reikalinga.

Kadangi minėtame tarptautiniame tyrime dalyvavo daugelis šalių ir tokių gausių rezultatų analizė užtrunka, deja, šiuo metu mokslininkai dar negali pasakyti daugiau naujienų apie žmonių savijautos palyginimus tarp skirtingų Europos šalių. Tikimasi, kad jau greitu metu bus galima jomis pasidalinti. Taip pat rūpinamasi ir dėl ilgalaikių pandemijos pasekmių žmonių savijautai. Taigi šis tyrimas yra tęstinis – tie patys žmonės bus kviečiami jame dalyvauti keletą kartų. Taip mokslininkai galės įvertinti, kaip žmonių savijauta keitėsi pandemijos metu.

VU Psichotraumatologijos centras vykdė ir daugiau su COVID-19 pandemija susijusių tyrimų. Nors pandemijos poveikį jaučia visas pasaulis, jos keliami iššūkiai žmones gali paliesti skirtingai. Todėl tyrimuose dalyvavo ir atskiros grupės: mokiniai, studentai, medicinos darbuotojai. Trumpus visų šių tyrimų rezultatų aprašymus bei rekomendacijas, kaip sau padėti pandemijos metu, visuomenei ir atskiroms grupėms galima rasti tinklalapyje www.psichotraumatologija.lt (skiltyje COVID-19).

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Vaizdo stebėjimo kameros – vis dažniau privačių žmonių namuose

    2022-08-17Vaizdo stebėjimo kameros – vis dažniau privačių žmonių namuose
    Saugumas daugeliui žmonių yra prioritetas, tad nusprendžiama sumokėti daugiau, kad tik būtų gaunamos pačios geriausios kokybės paslaugos. Kuo daugiau dėmesio skirsite smulkmenoms – tuo tikresnis galite būti, kad rezultatas – atitiks poreikius. Vairema stebėjimo kameros, žinoma, džiugina ir vis labiau mažėjančiomis kainomis. Taip pat pamatomos akcijos, kurios kainas sumažina dar labiau, tad gyventi saugiau ir tuo pačiu pagalvojus apie bet kokias smulkmenas – tampa labai patogu ir pagal kiekvieno poreikius. Norima gyventi saugiau Vaizdo stebėjimo kameros dažniausiai pasirenkamos privačiuose namuose todėl, kad žmonės nori gyventi kuo daugiau. Paprasčiausiai tikimasi, kad kokybė su gera, tad ir stebėjimas – tapos paprastas ir patogus. Žinoma, tai ...
  • Tautkaičiuose – tradicinis Klojimo teatrų festivalis

    2022-08-17Tautkaičiuose – tradicinis Klojimo teatrų festivalis
    Pirmadienį, per pačią Žolinę, Tautkaičiuose rinkosi teatro gerbėjai – čia tradiciškai surengtas Klojimo teatrų festivalis „Žolinės 2022“ . Ir jo dalyviai, ir svečiai vienu balsu tvirtino, kad Žolinės šventės jau net neįmanoma įsivaizduoti be šio festivalio, be entuziastingų vaidintojų ir šiam menui ištikimų žiūrovų.Šiemet festivalio rengėjams pavyko pasikviesti žinomą atlikėją ir laidų vedėją Loretą Sungailienę. Pirmą kartą į Tautkaičius atvykusi ir renginį vedusi viešnia sakė, kad jau buvo girdėjusi apie unikalią ir ilgametę liaudies teatrų tradiciją Tautkaičiuose, apie čia veikiantį Klojimo teatrą „Gegnė“ ir jam specialiai pastatytą klojimą, tad visa tai norėjusi pamatyti savo akimis. Nors savaitgaliui ji teigė turėjusi ...
  • Žolinė Igliaukoje – su griausmais, maldomis ir šokiais

    2022-08-17Žolinė Igliaukoje – su griausmais, maldomis ir šokiais
    Svetingi šeimininkai į festivalį sukvietė gausų būrį atlikėjų. Autorės nuotrauka Sekmadienio rytą Igliaukoje nušniokštęs lietus su žaibais ir perkūnija neišgąsdino šventėn susiruošusių igliaukiečių. Pasimeldę bažnyčioje jie ir svečiai linksmai šoko, dainavo Yglos pakrantėje. Po daugelio metų į Igliauką sugrįžęs ir šv. Mišias aukojęs teol. lic. kun. Sigitas Bitkauskas (kairėje), dėkojo klebonui Remigijui Maceinai už pakvietimą ir džiaugėsi gausiai susirinkusiais parapijiečiais. O iš anapus Prienų–Marijampolės plento – nuo Šventragio, Gudelių ir kitų kaimų – atvykusieji net stebėjosi: iš kur Igliaukoje tos balos. Ten – nė lašelio lietaus, tad ūkininkai šventė… kombainuose. Ir nieko stebėtino – juk Žolinė simbolizuoja svarbiausių lauko darbų pabaigą, o šiemet ...
  • Kazlų Rūdos Slow arena atidaryta su gausia publika ir tango muzikos garsais

    2022-08-17Kazlų Rūdos Slow arena atidaryta su gausia publika ir tango muzikos garsais
    Ingos Žūkienės nuotraukos Prieš pat ilgąjį Žolinių savaitgalį duris atvėrė išskirtinė koncertinė erdvė Lietuvoje – Kazlų Rūdos Slow arena. Žiūrovai būriais traukė iš Kauno, Marijampolės, Vilkaviškio bei Kazlų Rūdos ar net Kėdainių patirti dar neregėtų įspūdžių arenoje iš šiaudų. Tiesa, ši Kazlų Rūdos Slow arena pastatyta ribotam laikui ir žiūrovus kvies į tris klasikinės muzikos renginius rugpjūčio mėnesį. Renginių ciklas pradėtas III tarptautinio Rimvydo Žigaičio menų festivalio koncertu, kuriame dalyvavo tarptautinių konkursų laureatai, kamerinis orkestras Kremerata Lituanica bei akordeonistas Tadas Motiečius. Čia pat renginyje, viena iš Kazlų Rūdos Slow arenos idėjos sumanytojų bei organizatorių, Sigita Mikalauskienė pasidžiaugė unikalia renginių organizatorių bei ...
  • Devintojo „Malonny“ atidarymas: minios žmonių ir nuostabą kelianti muzika

    2022-08-17Devintojo „Malonny“ atidarymas:  minios žmonių ir nuostabą kelianti muzika
    Minios žmonių ypatingoje vietoje pamatė įspūdingą reginį. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Devintąjį kartą vykstantis meno ir architektūros simpoziumas „Malonny – Marijampolė, Londonas, Niujorkas: minčių migracija“ sugrįžo į Sūduvos sostinę su išskirtinėmis idėjomis ir nestandartiniais sprendimais. Pirmadienio vakarą netradicinėje vietoje vykęs jo atidarymas sulaukė didžiulio susidomėjimo ir pačių įvairiausių vertinimų. Atidarymas – ypatingoje vietoje Simpoziumo atidarymo vakaras surengtas ypatingoje vietoje – vienintelėje Lietuvoje dviejų lygių sankryžoje su geležinkeliu, Gedimino, Geležinkelio ir Stoties gatvių sankirtoje. Neseniai kalbintas Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda tada užsiminė, kad mintis būtent šioje vietoje surengti tokį renginį kilo jam, kai čia vaikštinėdamas su šuniuku ir žiūrėdamas iš viršaus į mašinų srautą ...
  • Padėkosime sau, jei gyvensime aktyviau ir sveikiau

    2022-08-17Padėkosime sau, jei gyvensime aktyviau ir sveikiau
    Sveika gyvensena atlieka ypatingą vaidmenį kiekvieno iš mūsų savijautai. Nors sveikatą taip pat lemia genetiniai bei biologiniai veiksniai, aplinka ir sveikatos priežiūra, vis dėlto gyvensenos ir elgsenos įtaka sveikatai yra milžiniška. Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistė Gintarė Baštunova tvirtina – keičiant gyvensenos įpročius, galima pagerinti sveikatą, sumažinti pavojų susirgti ir pailginti gyvenimo trukmę. O apie savo kasdienius įpročius pasakoja aktyvų ir sveiką gyvenimo būdą puoselėjanti tinklaraštininkė, dietologė Indrė Trusovė. Visapusiška nauda žmogui Sveika gyvensena – daugialypė sąvoka, apimanti sveiką ir subalansuotą mitybą, fizinį aktyvumą, emocinę ir dvasinę gerovę, rizikos sveikatai prevenciją. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net 50 procentų gyventojų sveikatos ...
  • Manikiūro įrankiai – kas jie tokie ir kam naudojami?

    2022-08-17Manikiūro įrankiai – kas jie tokie ir kam naudojami?
    Visais laikais vyrams, o ypatingai moterims norisi atrodyti nepriekaištingai, gražiai ir tvarkingai. Visame pasaulyje moterys turi savitus stilius, renkasi gražius drabužius, avalynę bei aksesuarus. Ypatingą dėmesį jos skiria ir asmeninei higienai, pačios atlieka įvairias grožio procedūras arba lankosi pas atitinkamų sričių specialistus. Vieni iš jų – tai higieninių grožio procedūrų specialistai, kurie atlieka manikiūrą bei pedikiūrą. Higieninės paslaugos – tai sveikatinimo rūšis, padedanti išlaikyti natūralų žmogaus kūno grožį profilaktinėmis priemonėmis, išsaugant odos fiziologines savybes. Šioms higieninėms grožio procedūroms atlikti, meistrai naudoja įvairius specializuotus manikiūro įrankius. Tai be galo platus asortimentas: nagų odelėms šalinti skirtos žnyplutės arba žirklutės, negyvai suragėjusiai odai pašalinti, vienkartiniai ...
  • Ką svarbu žinoti renkantis šildymo sistemas namams?

    2022-08-16Ką svarbu žinoti renkantis šildymo sistemas namams?
    Ieškote patikimų ir kokybiškų šildymo sistemų? Skaitote kaip tik tai, kas nukreips jus tinkama linkme. Namams24 užtikrins ne tik platų šildymo įrenginių asortimentą, bet ir geras bei patrauklias jų kainas, tad sau tinkamą variantą namų šildymui atras kone kiekvienas. Skaitykite toliau ir susipažinkite su bendru vaizdu, kokios gali būti šildymo sistemos, kokie jų privalumai ir ką geriausia rinktis. Populiariausi patalpų šildymo būdai Šildymas yra labai svarbus įrengiant gražius ir jaukius namus. Tinkamai parinkti šildymo įrenginiai lemia mažesnes ir sutaupyti leidžiančias išlaidas, tarnauja daug metų ir patikimai, todėl nesukelia ir rūpesčių. Pravartu būtų susipažinti su visais įmanomais šildymo variantais, juos palyginti ir išsirinkti ...
  • „Laisvės žvalgas“ – Juozui Lukšai-Daumantui skirta paroda

    2022-08-12„Laisvės žvalgas“ – Juozui Lukšai-Daumantui skirta paroda
    J.Lukšos artimieji -K.Lukša ir D.Lukšaitė- Maciukevičienė. Rugpjūčio 11 d., ketvirtadienį, Vilniuje, šalies Krašto apsaugos ministerijos Baltojoje salėje visuomenei buvo pristatyta paroda „Laisvės žvalgas“ apie legendinį Lietuvos partizaną Juozą Lukšą-Daumantą, kurio gimimo 101-ąsias metines paminėjome rugpjūčio 4 d. ,,Laisvės žvalgas“ parodos atidarymo akimirka. Parodos pristatyme dalyvavo krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, Juozo Lukšos artimieji – brolio Antano, taip pat buvusio partizano, dukra Dalia Lukšaitė – Maciukevičienė ir sūnus Kęstutis Lukša, Prienų krašto muziejaus direktorė Lolita Batutienė. ,,Šiandienos pasaulyje, kuomet vyksta karas Ukrainoje, Juozas Lukša buvo ir yra svarbus pavyzdys žmogaus, atsisakiusio asmeninės naudos ir patogumo, ryžtingai paaukojusio visą savo gyvenimą, meilę, šeimą ir ...
  • Ukrainos pergalės kaina

    2022-08-12Ukrainos pergalės kaina
    Pastarasis pusmetis praėjo kaip pusdienis. Nuo vasario 24-osios paryčių, kai kremlius įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo vykdyti savo ilgai planuotą ukrainiečių tautos genocidą, mėnesiai, dienos ir valandos tiesiog ištirpo. Ukrainos pergalės, kuri neišvengiamai artėja, kaina bus milžiniška, bet savo kaimynų kraują liejančios rusijos, tokios, kokia ji yra dabar, neišvengiamai laukia totalus kolapsas: putino režimas neturi šansų išgyventi, tuo esu daugiau nei tikras. Žinoma, lengva pamesti esmę, kai tiek daug įvykių, kurie žaibiškai keičia vienas kitą. Kai kas klausia: o ką aš asmeniškai padariau vardan laisvos Ukrainos, ir ne tik jos? Su kuo atsiranda džiugi proga pasikalbėti – būtinai supažindinu su jau ...
  • „Malonny“ kviečia pasinerti į muzikinę kelionę netikėčiausioje Marijampolės vietoje

    2022-08-12„Malonny“ kviečia pasinerti į muzikinę kelionę netikėčiausioje Marijampolės vietoje
    Dainius Čėplos nuotraukos Devintąjį kartą vykstantis meno ir architektūros simpoziumas „Malonny – Marijampolė, Londonas, Niujorkas: minčių migracija“ sugrįžta su išskirtinėmis idėjomis ir nestandartiniais sprendimais. Tuo įsitikinti marijampoliečiai ir miesto svečiai galės jau pirmadienį, rugpjūčio 15 d., iškilmingame „Malonny‘9“ atidarymo vakare. Netradiciniais sprendimais žadantis nustebinti atidarymo vakaras vyks netikėtoje ir unikalioje miesto vietoje – vienintelėje Lietuvoje esančioje dviejų lygių sankryžoje su geležinkeliu, Gedimino, Geležinkelio ir Stoties gatvių sankirtoje. Architektūriniu požiūriu unikalioje vietoje pasirodymą atliks du ilgamečiai draugai, gerai žinomi Niujorko ir Lietuvos muzikos pasaulyje – Dalius Naujokaitis bei saksofonistas Džonatonas Hafneris (Jonathon Haffner). Kartu su muzikos virtuozais scenoje parodys specialiai „Vilnius Jazz 2022“ ...
  • Kalvystės amatas dar neišnyks…

    2022-08-10Kalvystės amatas  dar neišnyks...
    Graži Jurgitos ir Tado šeima. Nuotraukos iš asmeninio J. ir T. Staškevičių albumo …Ir tikrai neišnyks, jei šio nelengvo amato imsis tokie nagingi ir kūrybingi žmonės, kaip Tadas Staškevičius. Anais laikais vieno darbštaus kalvio keliems dideliems kaimams užtekdavo. Pakaks ir dabar vieno jauno kūrybingo amatininko visam Kazlų Rūdos, o gal net Sūduvos kraštui. Juk dabar kalviai ne vien arklius kausto (nes jų beveik neliko Lietuvoje), o dažniau užsiima menine kūryba. Kalvystė dabar daugiausia sutinkama interjere bei eksterjere. Meninė kalvystė plačiai pritaikoma transporto priemonių, buities, mažosios architektūros puošyboje, ji turi gilias etnines tradicijas. Kaip anksčiau, ji svarbią vietą užima kryždirbystėje. Metalo viršūnėmis ...
  • Antrąjį metų ketvirtį „Lidl Lietuva“ siūlė didžiausią atlyginimą sektoriuje

    2022-08-10Antrąjį metų ketvirtį „Lidl Lietuva“ siūlė didžiausią atlyginimą sektoriuje
    „Lidl Lietuva“ antrojo šių metų ketvirčio darbuotojų užmokesčio vidurkis prieš mokesčius siekė 1877,98 eurus – tai didžiausias vidutinis atlyginimas tarp maisto produktais prekiaujančių penkių didžiųjų šalies prekybos tinklų. Įmonės mokamų atlyginimų vidurkis didžiausias buvo ir pirmąjį metų ketvirtį. Taip pat „Lidl Lietuva“ šiais finansiniais metais (iki 2023 m. kovo mėn.) padidino darbuotojams skiriamų papildomų naudų ir premijų krepšelį – jis sieks beveik 4 mln. eurų. „Visiems „Lidl Lietuva“ komandos nariams siūlome konkurencingiausią atlyginimą mažmeninės prekybos rinkoje, suprantame, kad tai leidžia jiems jaustis saugiai dėl savo finansinės padėties ir skatina siekti profesinių rezultatų. Visapusiškai rūpinamės darbuotojais – skiriame jiems papildomą naudų ...
  • Laiko rate sukamės visi…

    2022-08-10Laiko rate sukamės visi...
    … iš mamos glėbio besiveržiantys eiti ir savąjį kelią ne kilometrais – dešimtmečiais – skaičiuojantys, gyvenimo dovanas glėbiais semiantys ir kukliau savo dienas leidžiantys… Taip buvo ir tebėra, nes tas laiko ratas ne tik nesustabdomas, bet ir neišpasakytai margas. Iš jo nepaspruksi, ir tik du dalykai yra garantuoti: atėjome ir išeisime. O kol esame čia, galime daug nuveikti: vienas kitam šilumos bei gėrio suteikti, pasodinti sodus, kurie ves vaisius šimtą metų… Bet – galime palikti po savęs ir dykynę: be medžių, be prisiminimų ir bedvasę. Kol esame čia, turime galią ir teisę rinktis. Parką simboliškai atidarė jauniausi kaimo gyventojai… Redos BRAZYTĖS ...
  • „Tikėjimo bitelės tyliai dūzgia…“

    2022-08-10„Tikėjimo bitelės tyliai dūzgia...“
    Recenzija Janinos Dovidaitytės-Lebskienės pirmajai knygai „Širdies šuliniai“„Tegul išauga tai, kas bręsta slaptame širdies šulinyje ir išsiskleidžia gerumo žiedais.“ (Iš rinkinio pratarmės) „Širdies šuliniai“ – sakralinės poezijos knyga. Visada jaudinančiai džiugu paimti į rankas naują, neseniai dienos šviesą išvydusią knygą – ypač, kai jos rankraštį jau anksčiau skaitei ir žinai, jog tai, kas yra rinkinyje, verta dėmesio ir pagarbos. Janiną Dovidaitytę-Lebskienę pažįstu gana seniai. Kadaise literatūriniuose sambūriuose teko girdėti ir vieną kitą jos eilėraštį: matėsi, jog žmogus dar ne itin drąsus, ieškantis savo kūrybos kelio. Ir kai Janina, galvodama apie būsimą knygą, su dideliu sakralinės poezijos pluoštu atėjo pas mane pasitarti, sužinoti nuomonę, ...
  • Su „Telia“ pagalba Marijampolėje viešintis Klimato muziejus laukia lankytojų

    2022-08-10Su „Telia“ pagalba Marijampolėje viešintis Klimato muziejus laukia lankytojų
    Ričardo Pasiliausko nuotraukos Šios savaitės pradžioje marijampoliečiai pastebėjo šalia Kultūros centro pastato statomus konteinerius ir susidomėję klausė, kas čia bus. Antradienį paaiškėjo, kad su bendrovės „Telia“ pagalba į Sūduvos sostinę atkeliavo laikinas mobilus Klimato muziejus. Keturiuose spalvinguose jūriniuose konteineriuose įrengtas Klimato muziejus keliauja po Lietuvą ir į Marijampolę atvyko iš Šakių, o iš viso bus aplankyta 16 šalies miestų, vėliau jis persikels į Latviją. „Koks jausmas būti 50 °C karštyje?“, „Ar ūkininkystė persikels į kosmosą?“, „Kiek miškų per sekundę iškertame pasaulyje?“, – į šiuos ir daugybę kitų įdomių klausimų ir atsako toks vienintelis Baltijos šalyse Klimato muziejus. Muziejus pristato keturias ...
  • ES – sveikatos labui. Stiprūs kartu

    2022-08-10ES – sveikatos labui. Stiprūs kartu
    Pastaruosius kelerius metus pasaulį krečia virusinės infekcijos. Atsirado ligų, kurių plitimą sustabdyti labai sudėtinga, nes pasaulis atviras, virusams plisti nėra jokių sienų, o ligų padariniai sunkūs: sutrikdyta žmonių sveikata, mirtys, paralyžiuota sveikatos apsaugos sistema. Siekdamos sustiprinti nacionalines sveikatos priežiūros sistemas ir suvaldyti viruso plitimą ES ir jos valstybės narės dirba išvien. Kartu jos imasi veiksmų, kad būtų sušvelnintas COVID-19 socialinis ir ekonominis poveikis ir remiamas ekonomikos gaivinimas. ES atsakas į COVID-19 pandemiją ES siekia padėti Europai atremti grėsmes visuomenės sveikatai. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka COVID-19 pandemijos metu ES užtikrino krizės valdymą ir veiksmų koordinavimą nuolat palaikydama ryšius su valstybėmis narėmis ir ES institucijomis. ES ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.