Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Su pandemija susijusius psichikos sveikatos sunkumus tiria mokslininkai (Eksperto komentaras)

Dr. Odeta GELEŽĖLYTĖ,
Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro psichologė ir mokslininkė:

Gelezelyte
– Nors koronaviruso pandemija pirmiausia sukėlė grėsmę žmonių fizinei sveikatai, tiek ligos plitimas, tiek su tuo susiję apribojimai neišvengiamai palietė ir mūsų psichologinę savijautą. 2020 m. pavasarį, dar COVID-19 pandemijos pradžioje, Europos psichologai išsakė susirūpinimą dėl su pandemija susijusių sunkumų poveikio žmonių psichikos sveikatai. Taigi Europos trauminio streso tyrimų asociacija (ESTSS) nusprendė suvienyti 11 Europos šalių ir atlikti itin didelio masto psichologinį tyrimą apie tai, su kokiais psichologiniais sunkumais pandemijos metu žmonės susiduria, kokios psichologinės to pasekmės bei kaip galima sau šiuo nelengvu metu bandyti padėti (daugiau apie tyrimą: www.manosavijauta.lt). Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro psichologai taip pat prisijungė prie šio tyrimo ir taip Lietuva tapo viena iš šalių, siekiančių išsiaiškinti, kaip koronaviruso krizė paveikė žmonių savijautą. Be Lietuvos, tyrimas dar vykdomas ir Švedijoje, Italijoje, Vokietijoje, Portugalijoje, Lenkijoje, Austrijoje, Kroatijoje, Sakartvele, Nyderlanduose bei Graikijoje.

Pirmasis tyrimo etapas vyko 2020 m. vasarą. Lietuvoje surinkti duomenys atskleidė, kad tyrimo dalyviams stresą kėlė įvairios su COVID-19 pandemija susijusios problemos. Net 60 proc. žmonių nurodė, kad juos paveikė neužtik-rintumas dėl pandemijos trukmės ir jos keliamos rizikos. 37 proc. tyrime dalyvavusių lietuvių paveikė baimė užsikrėsti koronavirusu. Dar didesnė dalis – 56 proc. – jautėsi gan stipriai paveikti baimės, kad užsikrės jų artimieji. Tyrimo dalyvius paveikė ir pokyčiai, kilę kovojant su viruso plitimu. 49 proc. dalyvavusiųjų tyrime jautėsi itin paveikti apribotų kontaktų su artimaisiais. Nemaža dalis tyrimo dalyvių pajuto pandemijos poveikį emocinei savijautai: 51 proc. žmonių patyrė stipresnį nerimą, 38 proc. – liūdesį, 29 proc. jautėsi pakankamai vieniši.

Pandemijos sukeltų sunkumų gausa ir įvairovė dažnam buvo tikrai neįprasta. Prie daugelio dalykų, pavyzdžiui, ribojimų ar darbo nuotoliniu būdu, buvome nepratę. Psichologai aiškina, kad reaguodami į reikšmingus gyvenimo įvykius ar pokyčius, tai yra stresorius, žmonės gali patirti vadinamuosius adaptacijos sunkumus. Šios problemos pasireiškia nuolatiniu susirūpinimu dėl stresinės situacijos ir sunkumais prisitaikant prie kilusių pokyčių. Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad net ketvirtadalis tyrime dalyvavusių lietuvių patyrė stiprius adaptacijos sunkumus. Taigi, tyrimas atskleidė, kad įvairūs su pandemija susiję sunkumai tikrai paveikė žmonių psichikos sveikatą.

Koronaviruso pandemijai taip pat būdinga ir tai, kad žmonėms ne tik teko susidurti su daugeliu naujų stresorių, bet buvo apriboti ir mūsų įprasti būdai atsipalaiduoti ir nusiraminti. Buvo apribotas mūsų judėjimas, nebegalėjome taip lengvai prasiblaškyti mieste ar keliaudami į kitą šalį, turėjome labai riboti susitikimus ir gyvą bendravimą su artimaisiais. Taigi, ši pandemija žmonėms buvo dvigubas iššūkis: reikėjo ir neišvengiamai susidurti su kilusiomis problemomis, ir ieškoti naujų būdų, kaip atsipalaiduoti bei padėti sau geriau pasijausti. Tyrimo Lietuvoje rezultatai atskleidė, kad, jei tyrimo dalyviai pandemijos metu labiau stengėsi laikytis sveiko gyvenimo būdo (pavyzdžiui, mankštintis ar sveikai maitintis) bei dienos režimo ir užsiėmė maloniomis veiklomis, jie patyrė mažiau nerimo.

Vadinasi, tai gali būti svarbūs pagalbos sau būdai siekiant jaustis ramiau ir užtikrinčiau.

Pastebėta ir tai, kad tie tyrimo dalyviai, kurie daugiau laiko skyrė informacijos apie pandemiją paieškai, patyrė stipresnį nerimą. Nors žinoti naujausią informaciją apie koronaviruso situaciją yra labai svarbu, kad galėtume tinkamai rūpintis savo ir kitų saugumu, vis dėlto per daug laiko ir dėmesio informacijai apie COVID-19 skirti nereikėtų, nes tai gali sustiprinti nerimą, beviltiškumą ir bejėgiškumą.

Galima tiesiog dieną pasirinkti keletą momentų, kai atnaujiname informaciją, klausydamiesi ar skaitydami patikimus informacijos šaltinius.

Be jau minėtų pagalbos sau būdų, labai svarbu yra bendrauti su artimaisiais. Tad rekomenduojama palaikyti ryšius bent jau virtualiai, jei nėra kitų variantų.

Nors normalu, kad šioje užsitęsusioje ir nelengvoje situacijoje daugelis nesijaučiame gerai, vis dėlto, jei pastebime, kad ilgesnį laiką mūsų savijauta yra prasta, svarbu ieškoti, kas galėtų šioje situacijoje padėti. Galima išbandyti įvairius pagalbos sau būdus arba kreiptis psichologinės pagalbos į specialistus. Tinklalapiuose www.pagalbasau.lt ar www.tuesi.lt galima rasti daugiau informacijos apie psichologinės pagalbos galimybes visoje Lietuvoje. Pasikonsultuoti su psichologu galima ir tada, kai žmogus nėra tikras, ar jam tokia pagalba reikalinga.

Kadangi minėtame tarptautiniame tyrime dalyvavo daugelis šalių ir tokių gausių rezultatų analizė užtrunka, deja, šiuo metu mokslininkai dar negali pasakyti daugiau naujienų apie žmonių savijautos palyginimus tarp skirtingų Europos šalių. Tikimasi, kad jau greitu metu bus galima jomis pasidalinti. Taip pat rūpinamasi ir dėl ilgalaikių pandemijos pasekmių žmonių savijautai. Taigi šis tyrimas yra tęstinis – tie patys žmonės bus kviečiami jame dalyvauti keletą kartų. Taip mokslininkai galės įvertinti, kaip žmonių savijauta keitėsi pandemijos metu.

VU Psichotraumatologijos centras vykdė ir daugiau su COVID-19 pandemija susijusių tyrimų. Nors pandemijos poveikį jaučia visas pasaulis, jos keliami iššūkiai žmones gali paliesti skirtingai. Todėl tyrimuose dalyvavo ir atskiros grupės: mokiniai, studentai, medicinos darbuotojai. Trumpus visų šių tyrimų rezultatų aprašymus bei rekomendacijas, kaip sau padėti pandemijos metu, visuomenei ir atskiroms grupėms galima rasti tinklalapyje www.psichotraumatologija.lt (skiltyje COVID-19).

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Pramintomis pėdomis – link tikėjimo žmonėmis ir gyvenimo grožiu

    2022-05-25Pramintomis pėdomis – link tikėjimo žmonėmis ir gyvenimo grožiu
    Džiaugtis gyvenimu, išgirsti artimą ir branginti visas gyvenimo patirtis bei pamokas. Su šiomis mintimis Aldona KATILIENĖ kasdien keliauja savanorystės keliu, fotografuoja kultūrinius renginius, socialiniuose tinkluose rašo tikėjimo tema, o Švč. Mergelės Marijos Ramintojos lankytojams yra žinoma Ramintojos skaityklėlės šeimininkės vardu. Bažnyčios bibliotekoje – knygų ir „atmelstų sienų“ apsuptyje prie arbatos puodelio – įvyko mūsų pokalbis. Aldona arbatos pasiūlo kiekvienam ateinančiam pasisveikinti ir pasikalbėti apie gyvenimą. – Miela Aldona, girdėjau Jus ne kartą sakant: „Džiaugiuosi galėdama bendrauti ir pagelbėti kitiems.“ Iš kur Jūs semiatės energijos visoms veikloms? – Seniau nesusimąstydavau, bet dabar aš jau suprantu: be meilės sau, nebus meilės ir kitam. Teisinga ...
  • Tvarus judumas – ateities gairės

    2022-05-25Tvarus judumas – ateities gairės
    „Marijampolė – modernus, aktyvus, žalias ir aplinkai draugiškas miestas, kuriame paprasta ir saugu judėti visiems“ – tokia yra pagrindinė darnaus judumo Marijampolėje plano vizija. Plane numatytus miestui naudingus ir ekonomiškai pagrįstus sprendinius, pasinaudojant Europos Sąjungos ir kitais finansiniais šaltiniais, planuojama įgyvendinti iki 2030 metų. Aplinka draugiškesnė neįgaliesiems Marijampolės savivaldybės administracija nuo 2020 metų įgyvendina projektą „Darnaus judumo priemonių diegimas Marijampolės mieste“. Projekto tikslas – vadovaujantis parengtu darnaus judumo planu Marijampolėje įdiegti intelektinę transporto sistemą ir įgyvendinti darnaus judumo priemones. Siekiama modernizuoti viešosios susisiekimo infrastruktūros objektus, pritaikant juos patogesniam naudojimui, skatinti gyventojus keisti keliavimo mieste įpročius. Rengiant projektą buvo identifikuotos pagrindinės viešojo transporto infrastruktūros ...
  • Darni transporto priemonių vizija – darnus judumas

    2022-05-25Darni transporto priemonių vizija – darnus judumas
    Transporto sistemos plėtra – dabarties ir ateities kartų gerovės užtikrinimas, turintis įtakos ne tik laisvam prekių judėjimui, energijos vartojimui, bet ir aplinkai, žmonių sveikatai, saugai ir komfortui. Todėl plėtojant transportą kartu turi būti sprendžiamos ir neigiamo poveikio aplinkai ir sveikatai mažinimo problemos. Europos Sąjungos transporto sektoriaus vizija iki 2050 metų pristatyta 2011 m. kovo 28 d. Europos Komisijos komunikate „Baltoji knyga. Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (toliau – Transporto baltoji knyga), kuriame nustatyti transporto sektoriaus plėtros prioritetai ir vystymo kryptys. Iki 2050 m. siekiama sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį transporto sektoriuje 60 proc., palyginti ...
  • Depiliacija vašku – ką reikėtų žinoti?

    2022-05-25Depiliacija vašku – ką reikėtų žinoti?
    Šiais laikais, rinkoje egzistuoja įvairių būdų depiliacijai atlikti. Nors daugelis žmonių vis dar naudoja paprastą skustuką, populiariausio pasirinkimo titulą ima užimti naujas variantas. Depiliacinis vaškas – nebrangi, patogi ir odai daug palankesnė priemonė. Visgi, tam, jog pastaroji tinkamai atliktų savo darbą, itin svarbu išmanyti, kaip tiksliai reikėtų atlikti šią procedūrą. Depiliacijos vašku ypatumai Jeigu depiliaciją vašku nusprendėte atlikti paprasčiausiai savo namuose, reikėtų atsiminti keletą esminių taisyklių. Pirmiausiai – niekuomet netepkite itin karšto vaško. Svarbu, jog šis bent šiek tiek atvėstų, kitu atveju, galite neigiamai paveikti savo odą. Taipogi, naudojamos priemonės sluoksnis turėtų būti pakankamai plonas. Geriausia, jog savo kūną depiliacijai taip pat ...
  • Gyventojų susidomėjimas renovacija auga kasmet

    2022-05-25Gyventojų susidomėjimas renovacija auga kasmet
    Augančios šildymo kainos verčia vis dažnesnį gyventoją atsigręžti į renovaciją bei apsvarstyti atsinaujinančių energijos šaltinių diegimą savo daugiabutyje. Tokią informaciją atskleidė rinkos tyrimų bendrovės atliktas kiekybinis visuomenės nuomonės tyrimas, kurį inicijavo Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Atliktame tyrime dalyvavo 1015 nuolatinių gyventojų iš visos Lietuvos, 409 jų – renovuotinų daugiabučių namų gyventojai. Apklausus pastaruosius, paaiškėjo, kad kiek daugiau nei pusė (56 proc.) renovuotinų daugiabučių gyventojų nurodo, kad šildymo kainų augimas skatina juos galvoti apie būsto atnaujinimą. „Nerenovuotų daugiabučių gyventojai už šildymą moka 2-3 kartus didesnes sąskaitas, nei tie, kurie jau atsinaujino savo gyvenamuosius namus arba gyvena naujos statybos būstuose. Kainoms už šildymą ...
  • Žalia Lietuva, žalia Marijampolė

    2022-05-25Žalia Lietuva, žalia Marijampolė
    Marijampolės autobusų parkas dalyvauja darnaus judumo projekte. Apie tai kalbamės su Autobusų parko direktore Dalyte VENČKAUSKIENE. Elektroninis bilietas – didesnės galimybės Pasak direktorės, itin laukiama, kada viešojo susisiekimo transporte bus įdiegtas elektroninis bilietas. „Manau, kad ir mes, ir mūsų vairuotojai, ir keleiviai bus patenkinti. Naudotis elektroniniu bilietu daug patogiau. Vairuotojai bus atlaisvinti nuo bilietų pardavimo, galės daugiau dėmesio skirti keleiviams, pamatyti, jeigu kam nors reikia padėti. Vairuotojams parduodant bilietą nereikės tikrinti keleivių pažymėjimų, aiškintis, kokios jiems galioja nuolaidos. Tiesiog žmonės galės dirbti tiesioginį savo darbą, saugiai važiuoti. Be to, autobuse už bilietą dažniausiai atsiskaitoma monetomis. Monetų skaičiavimas – vairuotojams dar papildomas darbas ...
  • Patarimai, kaip praturtinti savo lietuvių kalbos įgūdžius

    2022-05-23Patarimai, kaip praturtinti savo lietuvių kalbos įgūdžius
    Lietuvių kalba yra viena seniausių pasaulyje. Egzistuoja nuomonė, jog mūsų kalbą išmokti užsieniečiams yra be galo sunku. Specialistai, tuo tarpu, atsako, jog viską lemia motyvacija, reguliarus mokymasis bei kartojimas. Beje, jie priduria, jog lietuvių kalba yra tokia turtinga, kad net patiems lietuviams visuomet bus, ką naujo išmokti. Tad organizuojami įvairūs lietuvių kalbos mokymai bus naudingi tiek užsieniečiams, studijuojantiems mūsų kalbą, tiek tėvynainiams, trokštantiems patobulinti savo gimtosios kalbos žinias. Pats populiariausias ir efektyviausias būdas – lietuvių kalbos kursai Nors šiandien egzistuoja nemažai kalbos mokymosi būdų, vis tik, pačiu efektyviausiu išlieka ne vienoje mokykloje organizuojami užsienio kalbos kursai. Tai galioja ir lietuvių kalbai. Itin ...
  • Kodėl svarbu paženklinti ir užregistruoti gyvūną augintinį?

    2022-05-21Kodėl svarbu paženklinti ir užregistruoti gyvūną augintinį?
    Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybėse iki gegužės 1 d. paženklinti ir užregistruoti 6385 gyvūnai augintiniai. Nespėjusieji iki šio Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu numatyto termino mikroschema paženklinti pasiutligei imlių gyvūnų augintinių – šunų, kačių ir šeškų – nors ir vėliau, tai privalo atlikti. Primename, kodėl tai padaryti ne tik reikalinga, bet ir naudinga. Atsakingo šeimininko pareiga Iki gegužės 1 d. iš viso Lietuvoje paženklinti 287 762 gyvūnai: daugiau nei 94 tūkst. kačių, beveik 200 tūkst. šunų ir daugiau nei 400 šeškų. Registruota ir per 300 iš Ukrainos įvežtų gyvūnų. Skaičiuojant procentais, daugiausia gyvūnų augintinių paženk­lino ir užregistravo Utenos rajono (42,64 proc.), Kalvarijos (37,84 proc.), ...
  • Pirmieji renovacijos žingsniai gyventojams atrodo sudėtingiausi

    2022-05-21Pirmieji renovacijos žingsniai gyventojams atrodo sudėtingiausi
    Rinkos tyrimų bendrovės atliktame tyrime dalyvavo 1015 Lietuvos nuolatinių gyventojų, 409 jų – renovuotinų daugiabučių namų savininkai. Apklausus pastaruosius, paaiškėjo, kad renovuotinų daugiabučių namų savininkai, kaip sudėtingiausias būsto atnaujinimo proceso dalis, dažniausiai įvardina gyventojų suorganizavimą (40 proc.) ir biurokratinę dalį – paraiškų rengimą, administravimą, investicinio plano derinimą (28 proc.). „Natūralu, kad pradėjus domėtis būsto renovacija, iš pirmo žvilgsnio visas procesas atrodo labai sudėtingas ir reikalaujantis didžiulio gyventojų indėlio. Tačiau nuo pat pirmųjų žingsnių butų ir kitų patalpų savininkams įsiaiškinti kylančius klausimus ir planuoti renovacijos darbus padeda modernizacijos projektų administratoriai“, – teigia APVA Pastatų energinio taupumo departamento patarėja Gintarė Burbienė. Renovuotis motyvuoja gerieji ...
  • Seminaras Marijampolėje „Taršos prevencija. Neišnaudotos galimybės“

    2022-05-20Seminaras Marijampolėje „Taršos prevencija. Neišnaudotos galimybės“
    Š. m. gegužės 24 d., 10 val., Marijampolėje vyks seminaras „Taršos prevencija. Neišnaudotos galimybės“. Renginio tikslas – atkreipti visuomenės, įmonių bei nevyriausybinių organizacijų dėmesį į nepakankamą dėmesį taršos prevencijai. Sutelkti visus bendrai diskusijai siekiant atrasti metodus, kaip suaktyvinti atsakingą vartojimą ir taip prisidėti prie aplinkos išsaugojimo ateities kartoms.Pranešimus skaitys: Simonas Gurevičius – Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ direktorius. Tema – „Maisto švaistymas. Maisto gelbėjimas nuo iššvaistymo iš juridinių asmenų.“ Rūta Šulciūtė – UAB „Mantinga“ tvarumo projektų vadovė. Tema – „Tvarumas organizacijose. Mantinga patirtis.“ Inesa Mažėtienė –Marijampolės savivaldybės Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė. Tema – „Gyventojų įpročiai ir atsakomybės ...
  • Kokios suknelės madingos šį pavasarį ir vasarą?

    2022-05-19Kokios suknelės madingos šį pavasarį ir vasarą?
    Kokios suknelės madingos šį pavasarį ir vasarą? Šis sezonas kupinas gundančių siluetų, ryškių spalvų ir noro iš naujo atrasti nerūpestingą lengvumą drabužiuose. Ryškios spalvos, primenančios saulėlydį, plunksnos ir kutai, suteikiantys šokiui judesio laisvės, ir akinantis suknelių blizgesys, kuris atvers ne vienas duris į šėlsmo kupiną pasaulį. Lengvumo ir svajingumo suteiks ir baltos spalvos, romantiškų siluetų suknelės, kurios pabrėžia moteriškumą ir suteikia nerūpestingo žavesio. Štai pagrindinės 2022 m. pavasario-vasaros suknelių mados tendencijos. Spalvotos Ryški „karšta“ rožinė, saulėta geltona, žydriausio vandenyno melsva ir žalio miško žalia – tai tik kelios šį sezoną madingų suknelių spalvos, kurios savo intensyvumu suteiks taip trokštamo džiaugsmo ir energijos. Šį ...
  • Prano Gailiaus Paryžiaus sielrankšluosčiai

    2022-05-19Prano Gailiaus Paryžiaus sielrankšluosčiai
    Šiandien, gegužės 19 d., 17. 30 val., Marijampolėje, Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje (P. Butlerienės g. 5) vyks marijampolietės humanitarinių mokslų daktarės Jolitos Linkevičiūtės knygos „Pranas Gailius. Paryžiaus sielrankšluosčiai“ pristatymas. Viešą knygos pristatymą moderuos Eglė Alenskaitė. Praną Galių, vieną produktyviausių ir intelektualiausių lietuvių dailininkų, gyvenusių ir kūrusių Prancūzijoje, Lietuvoje dar ilgai reikės atrasti, kad jo kūryba būtų žinoma ne tik galerininkams, menotyrininkams ir siauram jo gerbėjų ratui. Knyga „Paryžiaus sielrankšluosčiai. Pranas Gailius“ žymiausio pasaulyje Prano kūrybinę biografiją pristato kur kas platesniam skaitytojų ratui viliantis, kad įspūdinga jo biografija taps įkvėpimu ne tik tiems, kas domisi menu. Įsibrovimas į kito žmogaus, ypač dailininko, ...
  • Vėl naktinėjome muziejuose

    2022-05-18Vėl naktinėjome muziejuose
    Gegužės 18-oji – Tarptautinė muziejų diena, ją minint 2005 metais inicijuota tarptautinės muziejų bendruomenės akcija „Europos muziejų naktis“. Visi muziejai lankomi nemokamai, atveriamos ne tik ekspozicijos, bet ir saugyklos, kitos patalpos, kurių šiaip jau nepamatysi. Taip pat muziejininkai kviečia į naujų parodų atidarymus, performansus, edukacijas… Lietuvoje šiemet – jau 17 naktinėjimas po muziejus. Marijampolėje muziejininkai susivienijo ir miestelėnus pakvietė į renginį prieš 10 metų – 2012-aisiais: siūlė paklaidžioti „Marijampolės kultūros keliu“, paminint miesto 220 metų sukaktį. Vyko rekonstrukcijos, gatvės buvo perkastos, lijo – bet per šimtą žmonių į kvietimą atsiliepė… …Kiekviena Muziejų naktis vis skirtinga. Šiųmetė, žadėjusi įvairovę, tokia ir buvo. Bet ...
  • Įdomūs faktai apie šalis, kurių galbūt dar nežinojote

    2022-05-18Įdomūs faktai apie šalis, kurių galbūt dar nežinojote
    Vidutiniškai statistinis gyventojas per gyvenimą aplanko keliolika šalių, o didžioji dalis – per metus bent kelis kartus išvyksta svetur. Taigi, skaičiai tikrai nėra pesimistiški, tad atrodytų, kad apie pasaulį turėtume žinoti daug įdomių dalykų. Ir tikrai tikime, kad jūsų žinių bagažas šioje srityje yra pakankamai solidus, tačiau faktai, su kuriais susipažinsite jau netrukus, labai tikėtina, bus dar negirdėti daugeliui iš jūsų. Visi puikiai žinome, kas yra fontanas. Šiuos, ypač estetiškai atrodančius statinius, galime išvysti pačiuose įvairiausiuose šalių miestuose ir miesteliuose, o taip pat ir privačiose valdose. Esame įpratę, kad fontanas yra neatsiejamas nuo vandens – būtent jis cirkuliuoja šiame statinyje. Tačiau, ...
  • Konferencijoje – apie sūduvių kalbą, kultūrą ir savimonę

    2022-05-18Konferencijoje – apie sūduvių kalbą, kultūrą ir savimonę
    Dovana institutui – Sūduvos vėliava Konferencija prasidėjo marijampoliečio Seimo nario Andriaus Vyšniausko sveikinimu, kuris priminė, kad šiemet minimos 600-osios Melno taikos metinės, taip pat pabrėžė, jog Sūduvos kraštas suvaidino labai svarbų vaidmenį XIX amžiaus pabaigoje – XX pradžioje, nes šiame krašte subrendo pagrindinės to meto atgimimo judėjimo asmenybės. Šiame procese labai svarbus yra Rygiškių Jono gimnazijos, šiemet švenčiančios 155-ąsias įkūrimo metines, vaidmuo. Seimo narys institutui padovanojo Sūduvos vėliavą ir juokaudamas pastebėjo, kad be šio regiono instituto mokslininkai neturėtų ką dirbti. Konferencijos dalyvius sveikino ir Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė, priminusi, kiek daug kalbininkų Lietuvai davė Sūduvos kraštas, taip pat Lietuvių ...
  • Susidomėjimas renovacija auga – kodėl?

    2022-05-18Susidomėjimas renovacija auga – kodėl?
    Daugelyje Lietuvos miestų šį šildymo sezoną už komfortišką temperatūrą butuose teko mokėti kur kas daugiau. Tai dažną privertė susimąstyti ne tik apie būsto renovaciją, bet ir atsinaujinančių energijos šaltinių diegimą, siekiant sutaupyti ateityje. Tokią informaciją atskleidė rinkos tyrimų bendrovės atliktas kiekybinis visuomenės nuomonės tyrimas, kurį inicijavo Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Atliktame tyrime dalyvavo 1015 nuolatinių gyventojų iš visos Lietuvos, 409 jų – renovuotinų daugiabučių namų gyventojai. Apklausus pastaruosius, paaiškėjo, kad kiek daugiau nei pusė (56 proc.) renovuotinų daugiabučių namų savininkų nurodo, kad šildymo kainų augimas skatina juos galvoti apie būsto atnaujinimą. „Nerenovuotų daugiabučių namų gyventojai už šildymą moka 2–3 kartus didesnes ...
  • Metalinės lauko durys – geriausias pasirinkimas būstui

    2022-05-16Metalinės lauko durys – geriausias pasirinkimas būstui
    Renkantis lauko duris reikia kuo daugiau dėmesio skirti smulkmenoms. Ypač šiuo metu. Juk pasiūla rinkoje – tikrai labai plati bei įvairi. Minimos plastikinės, kurios dažniausiai siejamos su maža kaina, medinės – estetikos viršūnė, galiausiai, metalinės durys, kurios dažniausiai vadinamos vienomis patvariausių, kurios tarnaus daug metų. Lauko durys yra labai įvairios, tad visada verta rinktis tokias, kurios maksimaliai atitinka kuo daugiau poreikių. Ir mūsų minimos, pagamintos iš metalo – tikrai geriausias pasirinkimas. Patvarumas bei gera izoliacija Renkantis lauko duris, žinoma, pirmiausia reikia kuo daugiau dėmesio skirti patvarumui. Nors norisi rasti ir tokias, kurios vizualiai patrauklios, tačiau būtent tvirtumas lemia ne tik jų ilgaamžiškumą, tačiau ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.