Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

„Versli Lietuva” smulkiuosius verslininkus ir ekspertus kviečia prisijungti prie verslo mentorystės programos

Verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva” kviečia smulkiuosius verslininkus dalyvauti 6-8 mėn. trukmės mentorystės programoje, kuri vyks regionuose veikiančiuose bendradarbystės centruose „Spiečius”. Taip pat kviečiami šalies verslo ekspertai ir įvairių sričių specialistai papildyti mentorių gretas ir programos metu su smulkiaisiais verslininkais pasidalinti savo žiniomis. Registracija į programą vyksta iki vasario 19 d. Planuojama, jog įvadinės mentorystės sesijos prasidės dar vasario pabaigoje.

Po mentorystės – išaugę pardavimai ir pajamos

„Verslios Lietuvos” vystomi smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams skirti bendradarbystės centrai „Spiečius“ šiuo metu veikia septyniuose Lietuvos miestuose: Alytuje, Šiauliuose, Tauragėje, Panevėžyje, Klaipėdoje, Kėdainiuose ir Marijampolėje. Šiuose centruose reziduojantys verslo ekspertai ir įvairių sričių specialistai, prisijungę prie „Verslios Lietuvos“ verslo mentorių tinklo, neatlygintinai dalinasi žiniomis ir patirtimi su augti bei tobulėti siekiančiais regionų verslo atstovais. Prie programos prisijungusius verslininkus 6-8 mėnesius verslo, teisės, rinkodaros, finansų, personalo valdymo ir kitomis temomis nuosekliai konsultuos mentoriai.
„Verslumo skatinimas ir naujų verslų, ypač regionuose, kūrimosi užtikrinimas yra viena pagrindinių  „Verslios Lietuvos“ veiklų. „Spiečiuose“ vykstanti mentorystės programa yra pasiteisinęs smulkaus ir vidutinio verslo plėtros ir augimo skatinimo konceptas. Šiais metais programa vyks jau 6 metus iš eilės. Dabar smulkiajam ir vidutiniam verslui ypatingai reikalinga parama, todėl šiemet tikimės aktyvaus verslininkų įsitraukimo ir susidomėjimo. Džiaugiamės ankstesnių metų mentorystės programos rezultatais – turime ne vieną sėkmės istoriją. Mentorystės programos nariai, pritaikę ekspertų žinias, reikšmingai sustiprino savo verslo procesus: vieni programos nariai džiaugiasi išaugusiu pelningumu ir pajamų prieaugiu, kiti – patobulinę plėtros planus, užmezgę naujas pažintis” – pasakoja Inga Juozapavičienė, „Verslios Lietuvos“ Verslumo departamento direktorė.
Mentorių konsultacijos padeda verslininkams nukreipti savo veiklą teisinga linkme, išgryninti verslo procesus ir pagerinti veiklos rezultatus. Viena mentorystės projekto dalyvių – drabužių parduotuvės „Mur Mur apranga“ įkūrėja Indrė Mikeškaitė – džiaugiasi ne tik įgytomis žiniomis, bet ir išaugusiais pardavimais.
„Projekto metu konsultavęs mentorius Remigijus Kuliešius iš esmės pakeitė požiūrį į verslą. Mentorius padėjo patobulinti naujai sukurtą elektroninę „Mur Mur apranga“ drabužių parduotuvę – pasidalino žiniomis, kokia turėtų būti ne tik vizualiai graži, bet ir pardavimus generuojanti el. parduotuvė. Įgyvendinome rekomendacijas ir dabar džiaugiamės padvigubėjusiais ir stabiliai augančiais pardavimais. Nors karantino metu mūsų fizinė parduotuvė buvo uždaryta, o mados mugės atšauktos – puikiai išsilaikėme iš elektroninės prekybos“ – pasakoja I. Mikeškaitė.
Kita mentorystės projekto dalyvė, gėlių ir dovanų namų „Plukė” įkūrėja Miglė Plukienė, taip pat džiaugiasi po mentorystės programos išaugusiais pardavimais bei programos metu gautomis idėjomis ir patarimais.
„Su mentore Jūrate Kasperavičiene aptarėme klausimus nuo laiko planavimo, reklamos iki verslo vystymo, buhalterijos, kainų skaičiavimo ir analizės. Konsultacijos leido geriau suprasti socialinių tinklų valdymo ypatumus, išmokau planuoti laiką, analizuoti finansines ataskaitas, o mentorės įžvalgos ir patarimai padėjo padidinti pardavimus” – mentorystės rezultatais dalinasi M. Plukienė.

Galimybės ne tik verslininkams, bet ir mentoriams

„Verslios Lietuvos” mentorių tinklo projektas, kurio vienas tikslų – konsultuoti „Spiečių” mentorystės programos narius, pradėtas vystyti dar 2014 m. Tinklas nuolat plečiasi ir vis daugiau ekspertų išreiškia norą prisijungti ir papildyti mentorių gretas – šalyje prasidėjus pirmajam karantinui prie mentorių tinklo prisijungė daugiau nei 100 ekspertų, paskyrusių savo laiką smulkiesiems verslininkams, susidūrusiems su neplanuotais iššūkiais.
„Ekspertai, prisijungę prie mentorių tinklo ir savo žiniomis pasidalinę su pradedančiaisiais verslininkais, prisideda prie šalies verslumo skatinimo ir bendros ekonominės situacijos gerinimo. Šiuo metu tai ypač svarbu, todėl rūpinamės, jog mentorių indėlis būtų matomas ir kuo plačiau išgirstas. Siekiame mentoriams padėti augti drauge su projekto dalyviais – organizuojame mentorystės dienas, skatiname tarpusavio bendradarbiavimą bei padedame lavinti asmenines kompetencijas ir įgūdžius.” – pasakoja I. Juozapavičienė.
Mentoriai, prisijungę prie projekto, gali pasisemti naujos patirties iš jaunųjų verslininkų, sustiprinti savo vadovavimo, vadybos ir organizacinius gebėjimus. Tą padaryti padeda „Verslios Lietuvos” organizuojami mentoriams skirti renginiai ir mokymai.
Viena projekto mentorių, UAB „REMPAKA” bendrasavininkė Veronika Vitkevičienė, ne vienerius metus konsultuojanti Šiaulių „Spiečiaus” mentorystės programos narius, neabejoja mentorystės teikiama nauda.
„Mano darbas bankininkystės srityje leido sukaupti didelę patirtį vertinant ir analizuojant verslų perspektyvas. Prie „Verslios Lietuvos“ mentorystės programos prisijungiau prieš 3 metus – norėjau šia patirtimi pasidalinti su kitais. Darbas su pradedančiaisiais, skirtingų sričių verslais motyvuoja papildomai mokytis. Labai vertinu užmegztą ryšį su mentorystės nariais – pasibaigus oficialiai programai stengiuosi palaikyti tolimesnius santykius. Ši „Verslios Lietuvos“ programa nepaprastai reikšminga mūsų šaliai“ – mentorystės patirtimi dalinasi V. Vitkevičienė.
Kita projekto mentorė, UAB „Solidus Vox“ vadovė Jurgita Navikienė teigia, jog dalyvavimas projekte ne tik leidžia įgauti naujų idėjų, bet ir pritaikyti mentorystės patirtį savo versle.
„Mentorius, besidalindamas savo sukaupta patirtimi, ne tik duoda, bet ir gauna: naujų idėjų, kitokį požiūrį, galimybę į kito asmens verslą pažiūrėti iš šalies ir šią patirtį pritaikyti savo versle. Mentorius turi išsiugdyti didelę empatiją – sugebėti įžvelgti kitame žmoguje potencialą pradėti ir vykdyti tam tikrą veiklą. Nors įgūdžius lavinu nuolat, tačiau mentorystė paskatino dar labiau domėtis ne tik tiesioginiu darbu, bet ir tobulinti emocinį intelektą” – pasakojo J. Navikienė.

Prisijungti prie mentorių tinklo kviečiami patyrę Lietuvos verslininkai, įvairių sričių specialistai, sukaupę reikšmingą praktinę patirtį bei asmenys, turintys ilgametę naujų technologinių įmonių kūrimo, investavimo į startuolius ar investicijų pritraukimo patirtį.

Mentorystės programoje dalyvauti gali tik registruoti verslai. Programa prasidės nuo įvadinės sesijos, kurios metu visi dalyviai susitiks su mentoriais ir bus suskirstyti poromis, atsižvelgiant į dalyviams kylančius verslo iššūkius, mentorių specializaciją. Dalyvavimas programoje yra nemokamas.

Dalyvių registracija: https://bit.ly/3tnBhsu
Mentorių registracija: https://bit.ly/2Md1Ekc

„Versli Lietuva“ informacija

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Žurnalistas, kraštotyrininkas V. Šlekys ir jo „Kapsų dainos“

    2016-11-23Žurnalistas, kraštotyrininkas V. Šlekys ir jo „Kapsų dainos“
      Vincas Šlekys daugumai tautiečių ir kraštiečių iš tiesų geriausiai yra žinomas kaip žurnalistas ir kraštotyrininkas. Jo surinktos ir užrašytos „Kapsų dainos“ šiandien Sūduvos krašto dainuojamosios tautosakos puslapiuose – vienos svarbiausios ir vertingiausios, tačiau ne vien dėl surinktų dainų apie Vincą Šlekį verta kalbėti. Prisimenant jo asmenybę verta paminėti ir tai, kad jis buvo knygnešys, kaimo vaikų mokytojas, o svarbiausia – lietuviškai spaudai platinti skirtos „Sietyno“ draugijos steigėjas ir pirmininkas.   Lietuvybės pagrindus davė tėvai Vincas Šlekys gimė 1870 metais Marijampolės apskrityje, Mokoluose, tuometiniame Šunskų valsčiuje. Situacija šalyje tuo metu atrodė maždaug taip: Lietuva buvo Rusijos imperijos sudėtyje, intensyvėjo rusifikacija, o po 1863–1864 m. ...
  • Meistrą giria jo darbai

    2016-11-02Meistrą giria jo darbai
    Liudvinavietis Arūnas Matulevičius sako lipdantis nuo penkerių – tiesiog toks buvo noras, nors šeimoje tuo niekas neužsiėmė. Ką nors nulipdyti iš plastilino, paskui iš molio, pasak jo, visa gatvė prašydavo. Taip vaikiškas pomėgis atvedė jį į dabartinę Kauno taikomosios dailės mokyklą, kur nedvejodamas pasirinko keramiką. Keramika jį suvedė ir su žmona Asta, kuri molio lipdymo išmoko iš mamos Onos Martinaitienės. „Tai buvo tarnybinis romanas, – juokdamasi sako A. Matulevičienė, prisipažinusi, kad būtent Arūno darbai pirmiausia ir patraukė jos dėmesį. – Mudvi su mama – savamokslės, lipdėme, kūrėme papuošalus, siūlais, dažais dekoravome vazas. Ne kartą bandžiau piešti ir ant Arūno pagamintų molio ...
  • Kiekviename ornamente gieda paukštelis

    2016-11-02Kiekviename ornamente gieda paukštelis
    Vienu seniausių tradicinių lietuvių amatų – keramika marijampolietę Angelę Česonienę sudomino vyras Kęstutis, profesionalus keramikas. – Augau Marcinkonyse, kur rankų darbas visada buvo populiarus – kiekvienuose namuose audė, mezgė, siuvinėjo, – sako Dzūkijos krašto šviesuolių Juzės ir Stasio Česnulevičių dukra Angelė. – Liaudies menas ir man visada buvo prie širdies, todėl stengiausi viską išmokti. Augdama miškų apsuptyje mėgau stebėti medžius, paukščius, o namo iš laukų sunešdavau visus akmenėlius, visokių augalėlių. Taip gamtos motyvai atsikartojo ir mano darbuose – piešiniuose, siuviniuose, audiniuose. Kelio galas jai buvo Putliųjų verpalų fabriko suvenyrų ceche pas Audronę Šlyterienę, kuri vis skatino kurti. Pirmus lipdinius Angelė darė iš ...
  • Tautodailininkė Alma Kisnieriūtė: kai molis pasidaro daugiau negu brolis…

    2016-11-02Tautodailininkė Alma Kisnieriūtė: kai molis pasidaro daugiau negu brolis...
    Marijampolėje gyvenanti keramikė, tautodailininkė Alma Kisnieriūtė su moliu susipažino kone prieš tris dešimtis metų, kai mokėsi dailės mokykloje. Susipažino ir… susidraugavo. Almos rankose iš molio gimsta dailus puodas, lėkštė, kalėdinis papuošalas, o kartais – angelas ar kažkas kita, ką sunkiai gali įsivaizduoti rasiąs keramiko dirbtuvėje. – Tai darai „dūšiai“… Tokiems dirbiniams turi ateiti laikas, jų taip sau nenulipdysi. Kartais mintis kirba kokius metus ar dar ilgiau, o nepadarai nieko. Tačiau kai ateina laikas, žiūrėk, ir atsiranda kažkas tokio per dieną ar dvi, – kalba keramikė.   Kilusi iš meniškos giminės Šiluvos apylinkėse gimusios ir augusios Almos giminėje gausu gabių ir meniškų žmonių – ...
  • Netradicinė pamoka Matutynėje

    2016-10-25Netradicinė pamoka Matutynėje
    Spalio 4 d. į netradicinę pamoką „Pagauk rudens spalvas“ Anzelmo Matučio tėviškėje Zomčinės kaime mokinius pakvietė Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazijos pedagogės. Vyko integruota pamoka ir kūrybinės dirbtuvės. Čia susijungė dailė, technologijos, muzika, fotografija ir literatūra. Vaikai kūrė puokštes iš rudens gėrybių, gamino kompoziciją iš įvairių gamtos dovanų. Grupė mokinių po sodybą ieškojo gražių rudeniškų kadrų fotografijoms, kiti tapė, dar kiti kūrė žodžio meną. Buvo atvykę mokinių iš Padovinio pagrindinės mokyklos, kurie taip pat susidomėjo ir pasinaudojo netradicinės pamokos galimybėmis. Mokiniai skaitė poetų eiles, dainavo dainas apie rudenį ir gamtos grožį. Mokytojos lituanistės Aušros Brusokienės vadovaujamų literatūrinės kūrybos dirbtuvių nariai skaitė savo kūrybą. A. ...
  • Poeto vardą garbingai neša gimnazija

    2016-10-25Poeto vardą garbingai neša gimnazija
    1989 m. gegužės 20 d. Igliaukos vidurinei mokyklai buvo suteiktas A. Matučio vardas. Dabar tai – Igliaukos A. Matučio gimnazija. Geros ugdymo sąlygos Gimnazijos direktorė Janina Alesienė sako, kad čia ugdymo sąlygos net geresnės negu kai kuriose miesto mokyklose. „Mes turime aplink tiek puikių vietų, kur galima vesti neformalias pamokas. Štai vasarą prie šalia esančio Yglos ežero buvome pasikvietę narus, ugniagesius gelbėtojus, kad pademonstruotų vaikams savo darbo specifiką. Iš tiesų, nenoriu sutikti, kad mieste mokiniams sąlygos geresnės. Mes taip pat turime labai daug galimybių, tik reikia noro jas išnaudoti. Džiaugiuosi iniciatyviu pedagogų kolektyvu, kuris turi įdomių idėjų ir jas įgyvendina. Tai padeda labiau ...
  • Mokytojų seminarijos absolvento Anzelmo Matučio pamokos ir posmai

    2016-10-25Mokytojų seminarijos absolvento Anzelmo Matučio pamokos ir posmai
    Anzelmas Matulevičius-Matutis gimė 1923 m. sausio 7 d. Marijampolės apskrities Zomčinės kaime. Dar mažas būdamas pamėgo skaityti ir su knyga nesiskyrė visą gyvenimą. Eilėraščius kurti ėmė besimokydamas Marijampolės gimnazijoje. Šešiolikmetis gimnazistas žurnalo „Žiburėlis“ surengtame jaunųjų literatų konkurse laimėjo dvi premijas. Mokytojo profesiją įgijo besimokydamas Marijampolės mokytojų seminarijoje (baigė 1942 m.). Mokytojavo Santaikos kaime, Simne (Alytaus r.), Seirijuose (Lazdijų r.). Nuo 1950 metų gyveno Alytuje, dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, dirbo pionierių namuose, vadovavo literatų ir turistų būreliams. Savo talentą A. Matutis paskyrė vaikų literatūrai. Daugiau kaip ket­virtį amžiaus dirbęs mokytoju, jis vaikus pažinojo kaip reta puikiai. Poeto veikla neliko neįvertinta – gavo ne vieną ...
  • Ne tik pažiūrėti…

    2016-10-18Ne tik pažiūrėti...
    Beveik tuo pat metu, kai buvo rengiamas pirmasis, juostų, katalogas, muziejuje prasidėjo intensyvi edukacinė veikla. Buvo siūloma pabandyti įvairių dalykų, tarp kitų – ir patiems pasidaryti juosteles. Šie užsiėmimai sulaukė didelio dėmesio, muziejininkai sako nė patys nesitikėję, kad susidomėjimas taip ilgai neslūgs. Reikėjo registruotis iš anksto ir dar palaukti eilės – mat, be marijampoliečių, į muziejų ėmė plūsti grupės iš Kauno… Viena priežasčių, tai paskatinusių, buvo paroda Kaune „Sūduvos spalvos“ (tų parodų buvo daug – su muziejaus eksponatais, tarp kurių buvo ir šio krašto tautinis kostiumas, pabuvota ir Danijoje). Ją pristatant Jurgita Jasevičienė, atsakinga už edukacinę veiklą, taip mokėjo sudominti ...
  • Asta Vandytė: „Marijampoliečiai neabejotinai pirmauja“

    2016-10-18Asta Vandytė: „Marijampoliečiai neabejotinai pirmauja“
    Rengiant visus tekstilės katalogus viena sudarytojų, lydėjusi leidinius visu keliu, buvo Asta Vandytė – tautodailininkė, tautinio kostiumo ekspertė, įmonės „Tautinio kostiumo studija“ Kaune vadovė, pati surinkusi, atgaivinusi daug tradicinės tekstilės pavyzdžių, išleidusi leidinių. Paprašėme išsakyti savo minčių apie sritį, į kurią yra giliai panirusi. „Kiek prisimenu, vaikystėje ir paauglystėje vartant namuose buvusį Mikalinos Glemžaitės tautinių kostiumų leidinį, vis pagalvodavau, kad norėčiau kada nors taip apsirengti… Buvo gražu žiūrėti į plačius, „kaip karalaitės“, sijonus, liemenes ir švarkelius. Vaikystės noras išsipildė vėliau, baigus studijas Šiaulių pedagoginiame institute, Kaune pradėjus lankyti folkloro ansamblį. Iškilo būtinybė pasisiūti kostiumą, pradėjau giliau domėtis – ir panirau… Kostiumuose man, ...
  • Mažoji audimo artelė traukia ir jaunimą

    2016-10-18Mažoji audimo artelė traukia ir jaunimą
    Vilkaviškio kultūros centre veikianti Mažoji audimo artelė šiemet minėjo pirmąjį apvalų jubiliejų. Prieš dešimtmetį, po netrumpo parengiamojo darbo (kultūros centrui pritarus projektui ir skyrus patalpas, reikėjo surasti ne tik stakles, bet ir audėjas – vienas, kad mokytų, kitas – kad norėtų išmokti šio nelengvo amato, tampančio ir kūryba) ji buvo iškilmingai atidaryta. Buvo garbių svečių, gražių palinkėjimų, nuostabos – panašių centrų ar sambūrių visoje Lietuvoje buvo vos vienas kitas, ne ką daugiau ir dabar… Idėja suburti bei mokyti moteris tradicinio audimo buvo užvaldžiusi ilgametę kultūros centro darbuotoją etnografę Nijolę Skinkienę, vadovaujančią ir folkloro ansambliui „Sūduviai“. Nežinia, kas labiausiai lėmė, bet visi ...
  • Muziejininkė Danutė Katkuvienė: „Gyvenimas – kaip juostos ar audeklo raštas“

    2016-10-18Muziejininkė Danutė Katkuvienė: „Gyvenimas – kaip juostos ar audeklo raštas“
    „Ligi 1890 m. gyventojai pagal Šešupę labai mėgdavo baltai dėvėti… Lietuvės tiesiog didžiuodavosi ir stengdavosi kita kitą apkirsti išadytomis baltomis drobulėmis. Tai buvo lininė skara, išadytu viduriniu ruožu. Paskutines metų dešimtis visi tie apdarai labai nyko…“   Marijampolės kraštotyros muziejaus vyr. muziejininkė Danutė Katkuvienė sako, kad jai labai gražūs šie Vydūno žodžiai, kuriais didysis Lietuvos mąstytojas, filosofas jau daugiau nei prieš šimtmetį reiškė ir pasigėrėjimą mūsų tautos sugebėjimu pasipuošti, ir nerimą dėl benykstančių konkrečių daiktų ir tradicijų… Juo labiau smagu, kad šiame muziejuje, kaip retame kitame, drobulių kolekcija itin gausi, jos pasižymi ir paties audimo įvairove, raštų sudėtingumu, nemažai itin puošnių. Iškėlus ...
  • Mokymasis visą gyvenimą – galimybė išlikti reikalingam

    2016-10-03
      „Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi“, – sako lietuvių patarlė. Juolab kad ir mokymosi visą gyvenimą galimybių vis daugiau: siūlomi įvairūs kursai, paskaitos internetu, universitetų ir profesinių mokyklų programos. Prieš dvejus metus patvirtintas ir naujas Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas, jame pirmą kartą numatytos iki penkių dienų trunkančios darbuotojų atostogos neformaliajam mokymuisi.   Kartą išmokti nepakanka Nors tyrimai rodo, kad kuo žmogus vyresnis, tuo mažiau mokosi, o baigiantys karjerą asmenys dažnai praranda motyvaciją įgyti naujų žinių, Lietuvoje pamažu įsitvirtina suvokimas, kad amžius tobulėjimui – ne kliūtis. Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius dr. Saulius Zybartas sako, kad norint išlikti reikalingam darbo rinkoje, neprarasti ...
  • „Kol matau gimtinės grožį, giedu ir dainuoju“…

    2016-09-26
    Vida MICKUVIENĖ, Marijampolės kolegijos lektorė, skaitovė: Tai paskutinės eilutės iš nuoširdaus paties K. Knoro sukurto eilėraščio apie gimtinę, jos grožį, apie save. Atviras, vyriškai lyriškas gimtųjų vietų ir savo gyvenimo apdainavimas, kuris vėliau sugulė į dainų knygą „Esu čia, gimtine“. Pirmasis susitikimas su Maestro K. Knoru įvyko, kaip ir daugeliui marijampoliečių, tuometiniame J. Bendoriaus muziejuje. Koks renginys ar vakaras tada buvo, jau nepamenu. Širdin įstrigo gražaus, aukšto, žilo, be galo inteligentiško vyriškio (jau vien rankos pabučiavimas man anuomet, apie 1994-uosius, reiškė nepaprastai daug) įspūdingas siluetas. O jau kai uždainavo! Ypatingas balsas, gražus baritonas, jausmų gelmė. Kolegė iš Pedagogikos mokyklos laikų Frida Lokomina ...
  • Geranoriškas, patarimų negailėjęs kolega

    2016-09-26
    Virginija JUNEVIČIENĖ – chorvedė, „Suvalkijos“ ir Šv. Cecilijos gimnazijos berniukų choro vadovė: Su K. Knoru, savo vyresniuoju kolega, bendrauti pradėjome, kai aš buvau visai dar „žalia“ chorvedė – tik ką baigusi studijas atvykau dirbti. Tai – nepaprastai geranoriškas žmogus, suteikęs man labai daug vertingų patarimų. Ne paslaptis, į jaunus specialistus daug kas žiūri kaip į būsimus konkurentus, galinčius vėliau užimti jų vietą ir neskuba dalintis savo patirtimi. Tačiau Maestro Knorui tai netiko. Sulaukiau nepaprastai daug vertingų, nuoširdžių patarimų kaip organizuoti chorą, kaip pasirinkti repertuarą; pasidalijo ir neįkainojamomis žiniomis apie vokalą. Be to, tai buvo labai taktiška, kitus suprantanti asmenybė, mokėjo gražiai ...
  • „Esu čia, gimtine“

    2016-09-26
    Česlova JAKŠTYTĖ – poetė, Marijampolės kraštotyros muziejaus darbuotoja, surengusi nemažai literatūros vakarų, skirtų ne tik savo, bet ir kitų iškilių meno žmonių kūrybai pristatyti: Muzikų, o vaizdžiau tariant – šios srities menininkų miške, Maestro Kazimieras Knoras buvo aukštas, tvirtas ir daugiašakis medis. Daug metų reikliai ir oriai muzikos meno paslapčių mokė jaunimą, reiškėsi kaip solistas, turintis pavydėtinai gražų balsą, buvo puikus chorvedys. Turėjo ir ryškų kompozitoriaus – melodisto talentą. Kadangi kūrė ne tik instrumentinę muziką, bet ir giesmes, balades, įvairaus žanro dainas, Maestro tekstų kūrybai ieškojo ir tarp vietos literatų – taip teko susipažinti ir mums. Iš šių dienų žvelgiant – ...
  • Imponavo įvairiapusiška K. Knoro veikla, humoro jausmas, inteligencija

    2016-09-26
    Aldona MURAUSKIENĖ – literatūros ir muzikos renginių organizatorė, P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos darbuotoja: Jo sukurtų dainų knyga „Esu čia, gimtine“ su autoriaus autografu bei kartu su kitais autoriais sudarytas populiarių dainų rinkinėlis „Dainuokim visi“ ir šiandien tebepuošia mūsų – Marijampolės P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos Muzikos ir meno skaityklą, iš bibliotekoje organizuotų ir vestų renginių įrašų tebeskamba Jo galingu vargonininko balsu atliekamos dainos. Tik paties Maestro – dainininko, chorvedžio, pedagogo, kompozitoriaus K. Knoro jau seniai nebėra tarp mūsų. Labai trūksta to tikro, nesuvaidinto nuoširdumo, skalsios išminties, patarimų, paskatinimų, dosnių padėkos žodžių po eilinės mano surengtos muzikos valandėlės (jos būna skirtos pasaulio kompozitorių jubiliejams). Tais ...
  • Buvo ryškus…

    2016-09-26
    Vytautas VILIŪNAS, ilgametis Marijampolės kolegijos darbuotojas: Pedagogas, kūrėjas, vokalo meistras – K. Knoro asmenybė buvo daugialypė. Gana reiklus ir griežtas pedagogas, tačiau tuometinių pedagoginės mokyklos dėstytojų ir auklėtinių kontekste – išskirtinė asmenybė. Buvo darbštus, reiklus, šiek tiek žemaitiškai užsispyręs. Moksleiviai jo griežtumo gal kiek ir prisibijojo, tačiau jis pats buvo labai ryškus visuomenėje, gabumų nestokojantis žmogus – tai, be abejo, imponavo studentams ir tarsi kompensavo pedagogo griežtumą. Įsimintinas vokalistas, atlikdavęs ir boso, ir baritono partijas (kaip solo atlikėjas mėgėjas yra pelnęs net prizinių vietų konkursuose). Vyrų choro „Garsas“ vadovas. Kūrėjas, intensyviai rašęs dainas bei didesnės apimties kūrinius, taip pat ir sakralinius. ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.