Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

„Einu sunkiausiu keliu: mėgstu atrasti pats“

Ši mintis nuskambėjo besikalbant su Algimantu BABECKU – istoriku, kraštotyrininku, Kalvarijos gimnazijos ir Akmenynų pagrindinės mokyklos mokytoju. O pakalbinti jį paskatino knyga „Išnykę (ne)pamiršti dvarai/ Aleksandravas, Makauskai, Pagraužiai, Trempiniai“. Jos išleidimo data liudija: jau visas dešimtmetis praėjo nuo to smagaus laiko, kai dalyvavome jos sutiktuvėse – ne tik Kalvarijoje, Marijampolėje, bet ir kitur, paskui ji nukeliavo ir už jūrų marių… Algimantas – žmogus labai aktyvus, tad sukirbeno mintis: gal per tiek laiko jau kur nors „pakeliui“ dar viena panaši knyga – gal vėl apie dvarus? Tad apie juos ir laiką, apie darbus ir tai, kas svarbiausia, ir pabandėme pakalbėti. Pateikiame pluoštą Algimanto Babecko minčių.

Dvarai: buvę ir esami, pamiršti ir atrasti…

Makauskų dvarvietė 2016 metų rugpjūčio 3 d. sulaukė savo šeimininko.

Makauskų dvarvietė 2016 metų rugpjūčio 3 d. sulaukė savo šeimininko. Nuotraukos iš Algimanto BABECKO archyvo

– Kas yra dvaras mūsų kultūroje, literatūroje? Susiklostė dažniausiai nevienareikšmis požiūris: ten buvo kalbama svetima kalba, ten ponai devynis prakaitus spaudė, grašį į save lenkė, ten skriaudos ir neteisybės… Greičiausiai tai atėjo iš baudžiavos laikų ir ilgam įsitvirtino lietuvių sąmonėje. Tačiau į dvarą buvo žvelgiama ir kitaip. Iš dvaro sklido knygos ir rašto šviesa, muzikavimo tradicijos bei elgesio kultūra, kelią rasdavo žemės ūkio naujovės – čia veisiami sodai, puoselėjami parkai ir gėlynai, čia žmonės susilaukdavo pagalbos ir patarimo.
Norėjau nubraukti nors dalį dulkių sluoksnio nuo gimtojo krašto dvarų, pro kuriuos ėjo mano vaikystės takai. Archyvuose surinkau dokumentus, sužinojau dvarų savininkų biografijas ir dažnai jų tragiškus likimus, įvairius nutikimus šiuose dvaruose. Daugeliui gal sunku patikėti, kad šiame Lietuvos pakraštyje vienų dvarų savininkai buvo garbingų Lietuvos bajorų giminių palikuonys, kitų – lenkai, buvo ir tarpukario Lietuvos apskričių viršininkų ar Seimo narių. Visa tai ir sudėjau į knygą. Džiaugiuosi, kad išsipildė svajonė – padovanoti savo kraštui kažką svarbaus ir brangaus. Labai skirtingai mes šiandien parodome meilę savo kraštui. Vieni Akmenynų krašto gyventojai tiesioginiu darbu – prižiūrėdami, remontuodami bažnyčią, bendruomenės namus ar kitus visuomeninius pastatus, tvarkydami aplinką ar organizuodami bendruomenės renginius – prisideda prie šio žemės lopinėlio gerovės. Mano darbas daugeliui nematomas, o pasirodo tada, kai išleidi knygą, bet tam reikia kiekvieną dieną mintyse gyventi tarp Akmenynų kalvų.

Garsas nuskambėjo plačiai

– Tai tiesa. Mano plunksna raidė po raidės, žodis po žodžio rekonstravo, atkūrė sovietmečiu taip uoliai, visapusiškai žemintą dvarų kultūrą, jų ekonominį progresą. Nebūtų knygos, nebūtų informacijos ir šiandien retai kas būtų besidomėjęs šiais visiškai sunykusiais dvarais. Nerodžiau iniciatyvos ją pristatinėti: manęs ieškojo, surasdavo tie, kam ši tema aktuali, įdomi. Daug knygų iškeliavo į Ameriką.

Knygoje aprašytų dvarininkų palikuonys gyvena JAV – Bostone, Filadelfijoje, Čikagoje, Lenkijoje, Didžiojoje Britanijoje… Jie atvyksta pas mane į Kalvariją. Makauskų dvaro savininkas profesorius Stasys Goštautas lankėsi tris kartus, o 2016 metais atvyko su žmona, dukrų ir sūnaus šeimomis, anūkais, kurie ne tik supranta, bet ir kalba lietuviškai.
2018 metais Aleksandravo dvaro savininko Jurgio Glinskio sūnus su šeima atvyko ieškoti giminės dvarų. Vieno vietą surado. Gyventojai patarė kreiptis į mane. Susipažinome. Man atsirado naujas informacijos šaltinis. Kai aš nurodžiau antrojo dvaro vietą, jiems teko sugrįžti atgal. Visada stebina, kokių aukštų moralinių nuostatų laikosi dvarininkų palikuonys. Nė vienas iš jų nepasakė jokio blogo žodžio apie sovietinę sistemą, kuri pražudė jų giminaičius, sunaikino jų puoselėtą gyvenimą.

Atrado ir šio krašto žmonės

– Paskui knygą pajudėjo srautas Sūduvos gyventojų, norinčių pavaikščioti buvusių dvarų alėjomis, pabūti garbingų LDK bajorų Goštautų, Glinskių kadaise valdytų Makauskų ir Aleksandravo dvarų vietose, aplankyti buvusius Trempinių, Pagraužių dvarus, grožėtis nuostabiu pietų Sūduvos aukštumos kraštovaizdžiu, pažinti šio krašto istorinę praeitį. Tai vienas iš Kalvarijos savivaldybės pažintinių maršrutų. Juo domisi ir keliauja ne tik mokiniai, bet ir Kalvarijos, Marijampolės gyventojai – pavieniai asmenys, šeimos ar kolektyvai, organizacijos kreipiasi į mane pagalbos. 2018 metais Lazdijų žirgininkų klubo vyrai suorganizavo prabangos ir elegancijos kelionę karietomis lankydami šio krašto dvarus…

Formuojasi naujos tradicijos. 2016-aisiais per Akmenynų-Liubavo kraštą vinguriavo „Muziejų kelias“. Smalsiausieji dvarų kultūros entuzias­tai buvo kviečiami į teatralizuotą išvyką „Kelionė į XVIII amžių“. 200 dalyvių susipažino su dvarų praeitimi, o Pagraužių dvarvietėje į tarpukario metus nukėlė Kalvarijos mėgėjų teatro „Titnagas“ artistai. Kartu su jais teko ir pačiam pabūti Pagraužių dvarininkų gyvenimo sūkuryje – lankytis Kvietiškio dvare.

Akmenynų krašte prieš karą gyveno 9 vokiečių šeimos. Hitleriui pakvietus išvyko į Vokietiją. Dabar jų vaikai ir anūkai iš Vokietijos, Kanados aplanko Akmenynų liuteronų kapines, muziejų, pasakoja prisiminimus, dovanoja nuotraukų. Įdomu tai, kad mano mama su jų tėvais buvo bendraamžiai kaimynai ir daug man pasakodavo. Tokiems svečiams parodau vietas, kur stovėjo jų giminaičių namai, perteikiu mūsų gyventojų prisiminimus.

Akmenynų mokykla, muziejus, knyga

Su Glinskių gimine 2018 metais (pašnekovas kairėje).

Su Glinskių gimine 2018 metais (pašnekovas kairėje).

– 1988-aisiais kurdamas Akmenynų muziejų turėjau vieną tikslą: įamžinti šio krašto žmonių tradicijas, gyvenimo būdą, ūkininkavimo ypatumus. Muziejus praturtina mokinių žinias apie gimtąjį kraštą, atskleidžia jo ryšius su visos Lietuvos istorija. Eksponatai veikia mokinių jausmus. Lietuvoje kas treji metai rengiamos mokymo įstaigų muziejų apžiūros. Visada stengiamės dalyvauti. 2017 metais Sūduvos-Dzūkijos regione mūsų muziejui paskirta antroji vieta – nusileidome tik Rygiškių Jono gimnazijos muziejui. 2018–2020 metų Lietuvos mokyklų muziejų veik­los apžiūroje-konkurse dalyvavo 80 gimnazijų, progimnazijų, pagrindinių mokyklų ir profesinio mokymo centrų. Mūsų kraštotyrinė veikla įvertinta III laipsnio diplomu.

Mokyklos šimtmečiui 2018 metais išleidau knygą – „Akmenynų mokykla istorijos skersvėjuos/Peržengus šimtmečio slenkstį“. Šiuo metu mintys tikrai sukasi apie trečiąją knygą… Tai turėtų būti išsami Akmenynų ir gretimų kaimų istorija, kartais juokauju – enciklopedija, papildyta gausiais gyventojų prisiminimais ir gera šūsnimi nuotraukų. Nuosekliai dirbu: nyksta kaimai, miršta senieji gyventojai, su savimi nusinešdami dalį praeities. Istorinė praeitis neturi iškeliauti su jais. Ji – mūsų vaikų ir būsimųjų kartų stiprybės šaltinis, todėl laikau savo pareiga tai surinkti ir išsaugoti. Esu apklausęs apie 80 žmonių. Dalies jų jau nebėra tarp mūsų. Išgirdęs apie netektis pagalvoju: „Ačiū Dievui, kad dar spėjau aplankyti, ne tik juos išgirsti, bet ir suprasti, įsijausti, suvokti jų išgyvenimus“. Juk be viso šito kaimų istorija būtų bejausmė. Šioje knygoje bus galima atrasti kiekvieną buvusį ir esamą Akmenynų, Būdviečių, Cibavo, Grandų, Gulbinavo, Gabrieliškės, Juodelių, Kauniškių, Makauskų, Pakruopiškių, Piliakalnių, Trempinių, Valinčiškių gyventoją, kuris čia gyveno, kūrė, mylėjo, kentėjo, svajojo. Juk žmogaus gyvenimo prasmė ne metais, o tuo, kas gyvena po to, kai nutyla jo žingsniai, kai nurimsta sūkuriavęs gyvenimo džiaugsmų ir rūpesčių verpetas, matuojama. Tada iškyla išėjusiojo atminimas – jis ir yra žmogaus gyvenimo prasmės ir esmės apibrėžimas…

Tradiciškai pokalbiui, nuotraukų atpažinimui skiriu visą dieną, o kartais ir daugiau. Dar pavyksta atrasti nepaprastai įdomių žmonių, labai gerai prisimenančių džiaugsmingus prieškarinės Lietuvos ir tragiškus sovietmečio bei vokiečių okupacijų gyvenimo epizodus. Norisi surinkti kiek įmanoma daugiau medžiagos, padirbėti archyvuose. Einu sunkiausiu keliu – mėgstu viską atrasti pats.

O kada jau tikėtis?

– Leidinio dar teks palūkėti. Darbas gimnazijoje ir Akmenynų pagrindinėje mokykloje reikalauja daug laiko. Daug dėmesio skiriu tiesioginiam darbui, nes jaučiu atsakomybę, ypač prieš gimnazistus, kurie pasirenka istorijos egzaminą. Gimnazijoje nemažai darbščių, gabių mokinių, stengiuosi kuo daugiau jų kviesti dalyvauti istorijos olimpiadose ir konkursuose. Kasmet ruošiu ir skatinu dalyvauti Konstitucijos egzamine, džiaugiuosi jų žiniomis, pilietine pozicija. Nuolat pabrėžiu, kad visais laikais viena tautos ir valstybės klestėjimo sąlygų buvo šalies gyventojų pilietiškumas ir patriotiškumas. Ar kada mes gyvenome taip gerai, kaip dabar? Niekada. Dauguma mūsų, ypač jaunimas, nori viską turėti greitai, be didelių pastangų – šiandien ir daug. Tačiau realiai vertinkime aplinkybes, sąlygas ir savo galimybes.

Gimnazijoje užsimezgusį abipusį ryšį su kai kuriais gimnazistais palaikome nuolat. Jie pasidalina studentiško gyvenimo džiaugsmais, mokslo rezultatais. Įvairiomis progomis pašto dėžutėje atsiradę sveikinimai nuteikia optimistiškai. Kas gali būti maloniau už jausmą, kad esi buvusių savo mokinių neužmirštas?

Kitoks gyvenimas, kitoks darbas

– Pavasarį, perėjus prie nuotolinio mokymo, ištisas dienas teko praleisti prie kompiuterio, kartais net nežinojau, koks oras lauke. Teko išklausyti daug nuotolinio mokymo seminarų – ir po kelis kartus. Užsidarėme, bet dėl to man liūdėti netenka. Pats labai daug patobulėjau IKT srityje. Antrojo karantino metu viskas šiek tiek lengviau, paprasčiau, susiformavo darbo sistema.
…Kiekvienais metais keliaudavome po užsienio šalis. Praėjusią vasarą to malonumo teko atsisakyti. Pabandėme iš naujo pažinti Lietuvą. Lankėme artimesnes ar tolimesnes vietoves, prasidėjus mokslo metams leidomės į vienos dienos išvykas. Ir šiandieną dar gyvename tų vienadienių pasivažinėjimų įspūdžiais. Mes su žmona iš tų, kurie gali sustoti prie kiekvieno kryžiaus, paminklo, kapinaičių, akmens ar gamtos objekto. Kiekvienas kaimelis ar gyvenvietė įdomūs, tik reikia norėti juos pažinti. Mūsų šokių kolektyvo „Aštuonnytis“ repeticijų nėra, tačiau vasarą lankėmės miestelių ir bendruomenių šventėse. Atradome Alytuje sekmadieninius senjorų šokius…

Kai gyvenime turi tikslą tarnauti žmonėms, tai jokios pandemijos psichologiškai nežlugdo. Priešingai. Gali daugiau laiko skirti šeimai, anūkams, gimtojo krašto tyrinėjimams. Beje, su žmonėmis – prisiminimų pateikėjais – taip pat dabar bendrauju telefonu.

Tikiu, kad pandemijos gniaužtai nėra geležiniai. Jie atsilaisvins. Nes pandemijos ar ekonominės krizės ateina ir praeina. Tereikia kantrybės, atsakomybės, gerbti save ir greta esančius.

* * *

Tad pozityviai nusiteikę laukiame pavasario, o kiek vėliau – naujos Algimanto Babecko knygos. Beje, po poros dienų paskambinęs pasidžiaugė, kad tvarkomame Pagraužių dvare ne tik tyla ir ramybė – planuojama, dėliojama… Šio dvaro šeimininkė patvirtino: per karantiną atsirado laiko daugiau ramiai pagalvoti apie tai, kaip, madingai šnekant, įveiklinti iš krūmynų, griuvėsių atkovotas erdves, patalpas. Kai jau galėsime laisvai judėti, būtinai apsilankysime atgimstančiame dvare ir papasakosime savo skaitytojams.

Nijolė LINIONIENĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Atmintis gyva, nes mes prisimename

    2021-09-24Atmintis gyva, nes mes prisimename
    Rugsėjo 23-iąją, mint Lietuvos žydų genocido dieną 12 val. Šešupės slėnyje, prie paminklo Holokausto aukoms atminti surengta ,,Atminties minutė Lietuvos žydų genocido aukų atminimui’’. Čia nužudytų apie 8 tūkstančių aukų atminimą gėlėmis ir žvakių liepsnelėmis pagerbė Marijampolės savivaldybės meto pavaduotojai Paulius Marozas ir Artūras Visockis, tarybos nariai, įvairių organizacijų atstovai, taip pat kariai, gausus būrys miesto moksleivių. Algis VAŠKEVIČIUS 1943 m. rugsėjo 23 d. buvo sunaikintas Vilniaus getas. Iš beveik 40 tūkstančių jo kalinių žydų nacių okupacijos pabaigos sulaukė tik 2-3 tūkstančiai žmonių. 1994 metų rugsėjo 23-ioji paskelbta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena, nuo to laiko ji minima kiekvienais metais. Šiemet minimos ...
  • Europos paveldo dienose – malonūs netikėtumai ir nauji atradimai

    2021-09-22Europos paveldo dienose – malonūs netikėtumai ir nauji atradimai
    Rugsėjo 17–26 dienomis vėl vyksta Europos paveldo dienų renginiai, kurių tema šiemet – „Įtraukiantis paveldas“. Tai ypatingas renginys, pamėgtas visose Europos valstybėse ir kiekvieną rugsėjį suburiantis apie 30 milijonų dalyvių. Jo tikslas – geriau pažinti greta esantį kultūros paveldą, suvokti jo vertę, žadinti susidomėjimą juo, įsitraukti ir kitus įtraukti į jo išsaugojimo sąjūdį, išmokti jį saugoti, tausoti ir išradingai naudoti. Europos geležinkelių metai Pirmieji kultūros paveldo pažinimo renginiai, 1985 m. prasidėję Prancūzijoje, siekė pristatyti ir atskleisti kultūros paveldą šalyje gyvenantiems užsieniečiams ir turistams. Vėliau renginiai plito kitose Europos šalyse, o 1994 metais šis kultūros paveldo pažinimo „virusas“ persimetė ir į Lietuvą, kur ...
  • Rugsėjo-spalio mėnesiais gyventojai dalyvauja seminaruose apie renovaciją: kokius klausimus specialistams užduoda dažniausiai?

    2021-09-22Rugsėjo-spalio mėnesiais gyventojai dalyvauja seminaruose apie renovaciją: kokius klausimus specialistams užduoda dažniausiai?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet organizuoja specialius gyventojams skirtus seminarus, kurių metu ilgametę patirtį sukaupę specialistai pasakoja gyventojams apie naujausias būstų modernizavimo aktualijas ir atsako į jiems rūpimus klausimus. Kokių užklausų specialistai dažniausiai sulaukia šiemet rugsėjo-spalio mėnesiais vykstančių seminarų metu? Kokį laiko tarpą daugiabučių renovacijai bus teikiama parama? Tol, kol galios tą reglamentuojantys teisės aktai. Šiuo metu galiojantis kvietimas teikti paraiškas daugiabučių namų renovacijai pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą buvo pratęstas iki 2021 m. gruodžio 31 d. Pagal kvietime numatytas sąlygas valstybės parama skiriama visoms daugiabučio namo renovacijos projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidoms padengti ir kompensuoti 30 proc. ...
  • Priėmimo skyrius – ligoninės veidrodis: kodėl laukimo valandos ilgos?

    2021-09-21Priėmimo skyrius – ligoninės veidrodis: kodėl laukimo valandos ilgos?
    Kaip apie tvarką namuose galima spręsti įžengus pro duris į prieškambarį, taip ligoninės darbą visuomenei atspindi Priėmimo skyrius. Sunkiai sutiksi žmogų, kuriam per gyvenimą neteko lankytis šiame skyriuje. Ir tikrai nesunkiai rasi tokių, kurie iš ligoninės priimamojo grįžo su karčiomis nuosėdomis širdyje. Socialiniame tinkle „Facebook“ neretai pasirodo įskaudintų pacientų pasakojimų apie tai, kaip su jais nežmoniškai buvo elgiamasi atvykus į ligoninę, kaip ilgai turėjo laukti, kol juos apžiūrėjo gydytojas. Gerų atsiliepimų matome tikrai mažiau, gal todėl, kad kai viskas gerai, žmogus tiesiog nerašo, pasidžiaugia viduje, o kai skauda – nori išsikalbėti. Loreta TUMELIENĖ Per parą priima apie šimtą pacientų Marijampolės ligoninės direktorius Mantas ...
  • Pandemijos metu išaugo poreikis dirbti savarankiškai!

    2021-09-16Pandemijos metu išaugo poreikis dirbti savarankiškai!
    Korona virusas paskatino mus į daugelį dalykų pasižiūrėti iš visiškai kito kampo. Žmonės daugiau dėmesio pradėjo skirti savo imuniteto apsaugai, taip pat, suprato, koks svarbus yra gyvas bendravimas, galiausiai, išbandė naujas gyvenimo sritis, kurios tuo pačiu gali tapti patrauklia uždarbio galimybe. Darbas pagal sutartį tapo nebe toks stabilus, nebe taip greitai surandamas. Tuomet buvo atsigręžta į darbą sau. Žinoma, jis taip pat nėra apsaugotas nuo rinkoje esančių pavojų, tačiau dažnai pagal pasaulinę situaciją galima kur kas paprasčiau reguliuoti savo darbo našumą bei uždarbį. Kalbamės su Rūta, kur jau daugiau nei 8-erius metus dirba su individualios veiklos pažyma. Dirbti sau tampa patogu Jeigu ilgus metus ...
  • Marijampolės kolegija 20-metį mini kitaip: prodekanės Odetos Gluoksnytės šuolis parašiutu „Šok į MarKo“

    2021-09-15Marijampolės kolegija 20-metį mini kitaip: prodekanės Odetos Gluoksnytės šuolis parašiutu „Šok į MarKo“
    Šiais metais Marijampolės kolegija minėdama įkūrimo 20-metį įgyvendina įvairias idėjas, iniciatyvas, kurių tikslas suburti visą aukštosios mokyklos bendruomenę kolegijos jubiliejui švęsti. Viena iš jų buvo įgyvendinta praeitą šeštadienį (rugsėjo 11 d.). Saulėtą savaitgalio dieną Marijampolės kolegijos bendruomenės nariai rinkosi į Sasnavos aerodromą, kur organizavo išskirtinį 20-mečio minėjimo renginį „Marijampolės kolegijos 20-mečiui – šuolis parašiutu „Šok į MarKo““. Pastarąjį atliko aukštosios mokyklos Projektinės veiklos ir tarptautinių studijų partnerystės skyriaus vadovė, Edukologijos ir socialinio darbo fakulteto prodekanė Odeta Gluoksnytė. Šis šuolis buvo išskirtinis, nes apjungė tris įvykius: anglų kalbos lektorės Odetos Gluoksnytės (autorinis slapyvardis Odeta Willow) antrosios knygos „Trečias kartas“, parašytos lietuvių ir anglų ...
  • Smulkiųjų ūkių savininkai skatinami bendradarbiauti

    2021-09-15Smulkiųjų ūkių savininkai skatinami bendradarbiauti
    Ieškodami verslo plėtros galimybių, smulkiųjų ūkių savininkai vis dažniau kooperuojasi bendrai veiklai. Rokiškio rajono galvijų augintojas Almantas Šedys džiaugiasi Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) parama, kuri suteikė galimybę bendradarbiauti ir ženkliai prisidėjo prie ūkio atnaujinimo ir jo modernizavimo. Bendras brolių ūkis Rokiškio rajone, Žiobiškio kaimo gyvenvietėje įsikūręs ūkininkas Almantas Šedys kartu su broliu Mindaugu Šedžiu sėkmingai vykdo mėsinės galvijiininkystės veiklą. Jaučių augintojas neslepia, jog tokios srities pasirinkimą lėmė paprastos priežastys: „Abu su broliu turėjome po 10 hektarų mums priklausančios žemės, kurią nusprendėme išnaudoti žemės ūkio veiklai. Visgi ilgainiui paaiškėjo, jog ši žemė nėra derlinga, tad kilo klausimas, kokia sritimi galime užsiimti. Po ilgų ...
  • Kaip į mokyklas grįžti saugiai?

    2021-09-11Kaip į mokyklas grįžti saugiai?
    Į ilgą laiką buvusias tuščias mokymosi įstaigų klases jau sugužėjo moksleiviai, išsiilgę draugų ir mokytojų. Tačiau, norint pratęsti saugų kontaktinį ugdymą ir užtikrinti visų saugumą, dabar kaip niekada svarbu pasiskiepyti ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Dalijamės LSMU Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovo prof. Rimanto Kėvalo komentaru apie COVID-19 žalą vaikams bei galimas komplikacijas ir pilietės mintimis apie vakcinaciją. Vaikai skiepijosi savo noru Vijolė iš Ukmergės atvirauja, kad yra pripratusi nuolat laisvai judėti ir keliauti po šalies apylinkes, todėl nenori, kad, didėjant susirgimų kiekiui, savivaldybės vėl būtų uždarytos. „Gerai, kad gyvename nuosavame name netoli miško. Jei vėl įsigalėtų griežti suvaržymai, eisime pasivaikščioti ...
  • Gyventi reikia čia ir dabar. Skrendam!

    2021-09-08Gyventi reikia čia ir dabar. Skrendam!
    Balionas!!! Sušunka vaikai, o neretai ir suaugę, danguje pamatę ryškiaspalvį kupolą! Karšto oro balionas daugeliui sukelia džiugesį, nuostabą, sužadina smalsumą… Tai tarsi svajonės išsipildymas – pakilti virš visų rūpesčių ir išskristi toli toli… Juk pasvajojame, tiesa? Sako, jei labai nori ir tiki – svajonės pildosi. Marijampolietis Juozas Varanka yra tas žmogus, kuris šias svajones padeda paversti realybe – prieš metus įkūręs MB „Skrendam“, savo meile dangui dalijasi su visais norinčiais patirti kvapą gniaužiantį skrydį karšto oro balionu! Skrydžiai karšto oro balionu Juozui „krito į širdį“ prieš maždaug 16 metų, kuomet Marijampolės „Miesto dienų“ metu mamos draugė paprašė fotoaparatu iš viršaus padaryti ...
  • Nacionalinė parama pieno gamintojams – jau netrukus

    2021-09-08Nacionalinė parama  pieno gamintojams – jau netrukus
    Nuo rugsėjo 20 d. pradedama mokėti 2021 m. pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už pieną. Beveik 17 tūkst. pieno gamintojų bus išmokėta 12,3 mln. Eur. Pagrindiniai reikalavimai atsietajai nacionalinei paramai už 2021 m. gauti liko tokie patys, kaip ir 2020 metais. Parama mokama tiems gamintojams, kurie 2006–2007 kvotos metais pardavė pieną ir 2007 m. kovo 31 d. turėjo nustatytą 2006–2007 kvotos metams pieno gamybos kvotą. Be to, pretenduojantieji į šią paramą turi būti įsiregistravę valdos valdytojais arba partneriais Žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Valdos, kurioje pieno gamintojas registruotas valdytoju arba partneriu, valdytojas turi būti 2021 metais deklaravęs žemės ūkio naudmenų ir ...
  • Iš Marijampolės kilę menininkai kraštiečiams dovanoja meno šventę

    2021-09-08Iš Marijampolės kilę menininkai kraštiečiams dovanoja meno šventę
    Jau po savaitės Marijampolės savivaldybėje startuoja naujas, įdomus profesionalaus meno projektas „Kultūros savaitė“. Projekto autoriai rugsėjo 14–24 dienomis kviečia Sūduvos regiono gyventojus ir svečius į klasikinės muzikos šventę. Renginių ciklas pasklis po Marijampolę ir seniūnijas, suteikdamas galimybę ir atokiau nuo miesto centro gyvenantiems patirti klasikinės muzikos meno grožį. „Kultūros savaitėje“ bus pristatoma nauja profesionalių muzikų karta, kilusi iš Marijampolės, suteikiant kūrybinę erdvę puoselėti profesionalųjį meną. Apie šį kultūros projektą „Suvalkiečio“ skaitytojams pasakoja idėjos autorė ir įgyvendintoja dainininkė Laura LATVAITYTĖ-ZAMAN (Vokietija). – Pastarieji dveji metai kultūros, meno žmonėms buvo ypač nelengvi. Kūrėjai neteko galimybės kurti, atlikėjai dainuoti, vaidinti, šokti. Tokia ilga tyla ...
  • Parama padėjo įkurti svajonių verslą gamtos oazėje

    2021-09-08Parama padėjo įkurti svajonių verslą gamtos oazėje
    Kasmet vis daugiau žmonių iškeičia miesto šurmulį į gyvenimą gamtos apsuptyje. Sodybos-žirgyno „Virš ąžuolų“ įkūrėjas Ignas Leliuga ilgą laiką žavėjosi Žemaitijos nacionalinio parko kraštovaizdžiu, tad pasitaikius progai įsigijo sodybą šalia Platelių ežero, nutarė čia apsigyventi bei kurti ir plėsti nuosavą verslą. I. Leliuga džiaugiasi, jog tai padaryti padėjo Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) parama, suteikusi galimybę įgyvendinti išsvajoto verslo viziją. Idėja išsivystė savaime Verslininkas atskleidžia, jog įsikurti Platelių miestelio apylinkėse svajojo jau seniai – jį pakerėjo Žemaitijos nacionalinio parko gamta su vienu gražiausių Lietuvoje Platelių ežeru.– Prieš aštuonerius metus netikėtai sužinojau apie parduodamą sodybą, todėl ilgai nesvarstęs ją įsigijau ir ten įsikūriau. ...
  • Apie fondo veiklą

    2021-09-08
    Lauros Latvaitytės-Zaman paramos ir labdaros fondas įkurtas siekiant populiarinti ir puoselėti klasikinio muzikos meno tradicijas Marijampolėje. Fondas savo veiklą pradėjo 2018 metų rudenį. Per šį laikotarpį labdaringais tikslais buvo surengti koncertai Marijampolėje, Vilniuje ir Berlyne. Pagrindiniai tikslai – inicijuoti ir finansiškai remti profesionalaus meno projektus, užmegzti tarptautinį bendradarbiavimą su iš Marijampolės kilusiais menininkais išeivijoje, kurti galimybes jiems grįžti, inicijuoti edukacines programas jaunimui, gerinti akustiniam menui reikalingas sąlygas bei prisidėti prie Marijampolės kultūrinio indėlio Lietuvai.Fondo steigėja dainininkė Laura Latvaitytė-Zaman yra kilusi iš Marijampolės sav. Liudvinavo miestelio, o pirmuosius savo muzikinius žingsnius pradėjusi Marijampolės menų mokykloje. Atlikėja su dėkingumu ir meile savo ...
  • Išskirtiniai namai – oriai senatvei

    2021-09-07Išskirtiniai namai – oriai senatvei
    Statybine tvora aptverta nemaža teritorija senųjų Tarpučių kvartalo gale sužadino marijampoliečių smalsumą – kas čia bus statoma? „Suvalkiečiui“ taip pat pradėjus tuo domėtis, paaiškėjo, kad tai nėra jokia paslaptis. Apie tai, kad čia pradėtas statyti naujas Marijampolės specialiųjų socialinės globos namų padalinys, pasakoja šių namų direktorė Viduta Bačkierienė. – Siekiant didinti specializuotos slaugos ir socialinės globos paslaugų prieinamumą Marijampolės savivaldybėje dar 2017 metais pradėtas įgyvendinti projektas, finansuojamas Lietuvos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Iš pradžių naują globos namų padalinį galvota įkurti buvusiame mokyklos-internato pastate. Vis dėlto pasvarsčius, kad griovimo ir statybos darbai atsieis daugiau, negu visiškai naujo pastato ...
  • Verslas, gimęs mąstant apie Žemės ateitį

    2021-09-06Verslas, gimęs mąstant apie Žemės ateitį
    Marijampolietė Ieva KAZAKEVIČIŪTĖ nuo 16 metų gyveno Londone, ten baigė vidurinę mokyklą ir tarptautinio verslo bei viešbučių ir restoranų vadybos studijas. Dešimtmetį praleidusi Anglijoje ir Šveicarijoje dabar sako, kad jos namai yra Lietuvoje. Geroji pandemijos pusė – daugelis žmonių savo darbą įprato dirbti ten, kur jų pagalvė ir kavos puodelis – gimtuose namuose, tolimuose šiltuose kraštuose, vienkiemiuose šalia miško ar jūroje plaukiant laivu. Panašiai atsitiko ir Ievai. Grįžusi dar praėjusį pavasarį iš Londono dviem savaitėms į tėvų namus, čia užsibuvo. Lietuvoje vystomas jos verslas, Didžiojoje Britanijoje vėl rado klientų – tiek Lietuvos, tiek užsienio kapitalo įmonių, kurioms reikalinga Ievos patirtis ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.