renkame


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 



 

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

„Einu sunkiausiu keliu: mėgstu atrasti pats“

Ši mintis nuskambėjo besikalbant su Algimantu BABECKU – istoriku, kraštotyrininku, Kalvarijos gimnazijos ir Akmenynų pagrindinės mokyklos mokytoju. O pakalbinti jį paskatino knyga „Išnykę (ne)pamiršti dvarai/ Aleksandravas, Makauskai, Pagraužiai, Trempiniai“. Jos išleidimo data liudija: jau visas dešimtmetis praėjo nuo to smagaus laiko, kai dalyvavome jos sutiktuvėse – ne tik Kalvarijoje, Marijampolėje, bet ir kitur, paskui ji nukeliavo ir už jūrų marių… Algimantas – žmogus labai aktyvus, tad sukirbeno mintis: gal per tiek laiko jau kur nors „pakeliui“ dar viena panaši knyga – gal vėl apie dvarus? Tad apie juos ir laiką, apie darbus ir tai, kas svarbiausia, ir pabandėme pakalbėti. Pateikiame pluoštą Algimanto Babecko minčių.

Dvarai: buvę ir esami, pamiršti ir atrasti…

Makauskų dvarvietė 2016 metų rugpjūčio 3 d. sulaukė savo šeimininko.

Makauskų dvarvietė 2016 metų rugpjūčio 3 d. sulaukė savo šeimininko. Nuotraukos iš Algimanto BABECKO archyvo

– Kas yra dvaras mūsų kultūroje, literatūroje? Susiklostė dažniausiai nevienareikšmis požiūris: ten buvo kalbama svetima kalba, ten ponai devynis prakaitus spaudė, grašį į save lenkė, ten skriaudos ir neteisybės… Greičiausiai tai atėjo iš baudžiavos laikų ir ilgam įsitvirtino lietuvių sąmonėje. Tačiau į dvarą buvo žvelgiama ir kitaip. Iš dvaro sklido knygos ir rašto šviesa, muzikavimo tradicijos bei elgesio kultūra, kelią rasdavo žemės ūkio naujovės – čia veisiami sodai, puoselėjami parkai ir gėlynai, čia žmonės susilaukdavo pagalbos ir patarimo.
Norėjau nubraukti nors dalį dulkių sluoksnio nuo gimtojo krašto dvarų, pro kuriuos ėjo mano vaikystės takai. Archyvuose surinkau dokumentus, sužinojau dvarų savininkų biografijas ir dažnai jų tragiškus likimus, įvairius nutikimus šiuose dvaruose. Daugeliui gal sunku patikėti, kad šiame Lietuvos pakraštyje vienų dvarų savininkai buvo garbingų Lietuvos bajorų giminių palikuonys, kitų – lenkai, buvo ir tarpukario Lietuvos apskričių viršininkų ar Seimo narių. Visa tai ir sudėjau į knygą. Džiaugiuosi, kad išsipildė svajonė – padovanoti savo kraštui kažką svarbaus ir brangaus. Labai skirtingai mes šiandien parodome meilę savo kraštui. Vieni Akmenynų krašto gyventojai tiesioginiu darbu – prižiūrėdami, remontuodami bažnyčią, bendruomenės namus ar kitus visuomeninius pastatus, tvarkydami aplinką ar organizuodami bendruomenės renginius – prisideda prie šio žemės lopinėlio gerovės. Mano darbas daugeliui nematomas, o pasirodo tada, kai išleidi knygą, bet tam reikia kiekvieną dieną mintyse gyventi tarp Akmenynų kalvų.

Garsas nuskambėjo plačiai

– Tai tiesa. Mano plunksna raidė po raidės, žodis po žodžio rekonstravo, atkūrė sovietmečiu taip uoliai, visapusiškai žemintą dvarų kultūrą, jų ekonominį progresą. Nebūtų knygos, nebūtų informacijos ir šiandien retai kas būtų besidomėjęs šiais visiškai sunykusiais dvarais. Nerodžiau iniciatyvos ją pristatinėti: manęs ieškojo, surasdavo tie, kam ši tema aktuali, įdomi. Daug knygų iškeliavo į Ameriką.

Knygoje aprašytų dvarininkų palikuonys gyvena JAV – Bostone, Filadelfijoje, Čikagoje, Lenkijoje, Didžiojoje Britanijoje… Jie atvyksta pas mane į Kalvariją. Makauskų dvaro savininkas profesorius Stasys Goštautas lankėsi tris kartus, o 2016 metais atvyko su žmona, dukrų ir sūnaus šeimomis, anūkais, kurie ne tik supranta, bet ir kalba lietuviškai.
2018 metais Aleksandravo dvaro savininko Jurgio Glinskio sūnus su šeima atvyko ieškoti giminės dvarų. Vieno vietą surado. Gyventojai patarė kreiptis į mane. Susipažinome. Man atsirado naujas informacijos šaltinis. Kai aš nurodžiau antrojo dvaro vietą, jiems teko sugrįžti atgal. Visada stebina, kokių aukštų moralinių nuostatų laikosi dvarininkų palikuonys. Nė vienas iš jų nepasakė jokio blogo žodžio apie sovietinę sistemą, kuri pražudė jų giminaičius, sunaikino jų puoselėtą gyvenimą.

Atrado ir šio krašto žmonės

– Paskui knygą pajudėjo srautas Sūduvos gyventojų, norinčių pavaikščioti buvusių dvarų alėjomis, pabūti garbingų LDK bajorų Goštautų, Glinskių kadaise valdytų Makauskų ir Aleksandravo dvarų vietose, aplankyti buvusius Trempinių, Pagraužių dvarus, grožėtis nuostabiu pietų Sūduvos aukštumos kraštovaizdžiu, pažinti šio krašto istorinę praeitį. Tai vienas iš Kalvarijos savivaldybės pažintinių maršrutų. Juo domisi ir keliauja ne tik mokiniai, bet ir Kalvarijos, Marijampolės gyventojai – pavieniai asmenys, šeimos ar kolektyvai, organizacijos kreipiasi į mane pagalbos. 2018 metais Lazdijų žirgininkų klubo vyrai suorganizavo prabangos ir elegancijos kelionę karietomis lankydami šio krašto dvarus…

Formuojasi naujos tradicijos. 2016-aisiais per Akmenynų-Liubavo kraštą vinguriavo „Muziejų kelias“. Smalsiausieji dvarų kultūros entuzias­tai buvo kviečiami į teatralizuotą išvyką „Kelionė į XVIII amžių“. 200 dalyvių susipažino su dvarų praeitimi, o Pagraužių dvarvietėje į tarpukario metus nukėlė Kalvarijos mėgėjų teatro „Titnagas“ artistai. Kartu su jais teko ir pačiam pabūti Pagraužių dvarininkų gyvenimo sūkuryje – lankytis Kvietiškio dvare.

Akmenynų krašte prieš karą gyveno 9 vokiečių šeimos. Hitleriui pakvietus išvyko į Vokietiją. Dabar jų vaikai ir anūkai iš Vokietijos, Kanados aplanko Akmenynų liuteronų kapines, muziejų, pasakoja prisiminimus, dovanoja nuotraukų. Įdomu tai, kad mano mama su jų tėvais buvo bendraamžiai kaimynai ir daug man pasakodavo. Tokiems svečiams parodau vietas, kur stovėjo jų giminaičių namai, perteikiu mūsų gyventojų prisiminimus.

Akmenynų mokykla, muziejus, knyga

Su Glinskių gimine 2018 metais (pašnekovas kairėje).

Su Glinskių gimine 2018 metais (pašnekovas kairėje).

– 1988-aisiais kurdamas Akmenynų muziejų turėjau vieną tikslą: įamžinti šio krašto žmonių tradicijas, gyvenimo būdą, ūkininkavimo ypatumus. Muziejus praturtina mokinių žinias apie gimtąjį kraštą, atskleidžia jo ryšius su visos Lietuvos istorija. Eksponatai veikia mokinių jausmus. Lietuvoje kas treji metai rengiamos mokymo įstaigų muziejų apžiūros. Visada stengiamės dalyvauti. 2017 metais Sūduvos-Dzūkijos regione mūsų muziejui paskirta antroji vieta – nusileidome tik Rygiškių Jono gimnazijos muziejui. 2018–2020 metų Lietuvos mokyklų muziejų veik­los apžiūroje-konkurse dalyvavo 80 gimnazijų, progimnazijų, pagrindinių mokyklų ir profesinio mokymo centrų. Mūsų kraštotyrinė veikla įvertinta III laipsnio diplomu.

Mokyklos šimtmečiui 2018 metais išleidau knygą – „Akmenynų mokykla istorijos skersvėjuos/Peržengus šimtmečio slenkstį“. Šiuo metu mintys tikrai sukasi apie trečiąją knygą… Tai turėtų būti išsami Akmenynų ir gretimų kaimų istorija, kartais juokauju – enciklopedija, papildyta gausiais gyventojų prisiminimais ir gera šūsnimi nuotraukų. Nuosekliai dirbu: nyksta kaimai, miršta senieji gyventojai, su savimi nusinešdami dalį praeities. Istorinė praeitis neturi iškeliauti su jais. Ji – mūsų vaikų ir būsimųjų kartų stiprybės šaltinis, todėl laikau savo pareiga tai surinkti ir išsaugoti. Esu apklausęs apie 80 žmonių. Dalies jų jau nebėra tarp mūsų. Išgirdęs apie netektis pagalvoju: „Ačiū Dievui, kad dar spėjau aplankyti, ne tik juos išgirsti, bet ir suprasti, įsijausti, suvokti jų išgyvenimus“. Juk be viso šito kaimų istorija būtų bejausmė. Šioje knygoje bus galima atrasti kiekvieną buvusį ir esamą Akmenynų, Būdviečių, Cibavo, Grandų, Gulbinavo, Gabrieliškės, Juodelių, Kauniškių, Makauskų, Pakruopiškių, Piliakalnių, Trempinių, Valinčiškių gyventoją, kuris čia gyveno, kūrė, mylėjo, kentėjo, svajojo. Juk žmogaus gyvenimo prasmė ne metais, o tuo, kas gyvena po to, kai nutyla jo žingsniai, kai nurimsta sūkuriavęs gyvenimo džiaugsmų ir rūpesčių verpetas, matuojama. Tada iškyla išėjusiojo atminimas – jis ir yra žmogaus gyvenimo prasmės ir esmės apibrėžimas…

Tradiciškai pokalbiui, nuotraukų atpažinimui skiriu visą dieną, o kartais ir daugiau. Dar pavyksta atrasti nepaprastai įdomių žmonių, labai gerai prisimenančių džiaugsmingus prieškarinės Lietuvos ir tragiškus sovietmečio bei vokiečių okupacijų gyvenimo epizodus. Norisi surinkti kiek įmanoma daugiau medžiagos, padirbėti archyvuose. Einu sunkiausiu keliu – mėgstu viską atrasti pats.

O kada jau tikėtis?

– Leidinio dar teks palūkėti. Darbas gimnazijoje ir Akmenynų pagrindinėje mokykloje reikalauja daug laiko. Daug dėmesio skiriu tiesioginiam darbui, nes jaučiu atsakomybę, ypač prieš gimnazistus, kurie pasirenka istorijos egzaminą. Gimnazijoje nemažai darbščių, gabių mokinių, stengiuosi kuo daugiau jų kviesti dalyvauti istorijos olimpiadose ir konkursuose. Kasmet ruošiu ir skatinu dalyvauti Konstitucijos egzamine, džiaugiuosi jų žiniomis, pilietine pozicija. Nuolat pabrėžiu, kad visais laikais viena tautos ir valstybės klestėjimo sąlygų buvo šalies gyventojų pilietiškumas ir patriotiškumas. Ar kada mes gyvenome taip gerai, kaip dabar? Niekada. Dauguma mūsų, ypač jaunimas, nori viską turėti greitai, be didelių pastangų – šiandien ir daug. Tačiau realiai vertinkime aplinkybes, sąlygas ir savo galimybes.

Gimnazijoje užsimezgusį abipusį ryšį su kai kuriais gimnazistais palaikome nuolat. Jie pasidalina studentiško gyvenimo džiaugsmais, mokslo rezultatais. Įvairiomis progomis pašto dėžutėje atsiradę sveikinimai nuteikia optimistiškai. Kas gali būti maloniau už jausmą, kad esi buvusių savo mokinių neužmirštas?

Kitoks gyvenimas, kitoks darbas

– Pavasarį, perėjus prie nuotolinio mokymo, ištisas dienas teko praleisti prie kompiuterio, kartais net nežinojau, koks oras lauke. Teko išklausyti daug nuotolinio mokymo seminarų – ir po kelis kartus. Užsidarėme, bet dėl to man liūdėti netenka. Pats labai daug patobulėjau IKT srityje. Antrojo karantino metu viskas šiek tiek lengviau, paprasčiau, susiformavo darbo sistema.
…Kiekvienais metais keliaudavome po užsienio šalis. Praėjusią vasarą to malonumo teko atsisakyti. Pabandėme iš naujo pažinti Lietuvą. Lankėme artimesnes ar tolimesnes vietoves, prasidėjus mokslo metams leidomės į vienos dienos išvykas. Ir šiandieną dar gyvename tų vienadienių pasivažinėjimų įspūdžiais. Mes su žmona iš tų, kurie gali sustoti prie kiekvieno kryžiaus, paminklo, kapinaičių, akmens ar gamtos objekto. Kiekvienas kaimelis ar gyvenvietė įdomūs, tik reikia norėti juos pažinti. Mūsų šokių kolektyvo „Aštuonnytis“ repeticijų nėra, tačiau vasarą lankėmės miestelių ir bendruomenių šventėse. Atradome Alytuje sekmadieninius senjorų šokius…

Kai gyvenime turi tikslą tarnauti žmonėms, tai jokios pandemijos psichologiškai nežlugdo. Priešingai. Gali daugiau laiko skirti šeimai, anūkams, gimtojo krašto tyrinėjimams. Beje, su žmonėmis – prisiminimų pateikėjais – taip pat dabar bendrauju telefonu.

Tikiu, kad pandemijos gniaužtai nėra geležiniai. Jie atsilaisvins. Nes pandemijos ar ekonominės krizės ateina ir praeina. Tereikia kantrybės, atsakomybės, gerbti save ir greta esančius.

* * *

Tad pozityviai nusiteikę laukiame pavasario, o kiek vėliau – naujos Algimanto Babecko knygos. Beje, po poros dienų paskambinęs pasidžiaugė, kad tvarkomame Pagraužių dvare ne tik tyla ir ramybė – planuojama, dėliojama… Šio dvaro šeimininkė patvirtino: per karantiną atsirado laiko daugiau ramiai pagalvoti apie tai, kaip, madingai šnekant, įveiklinti iš krūmynų, griuvėsių atkovotas erdves, patalpas. Kai jau galėsime laisvai judėti, būtinai apsilankysime atgimstančiame dvare ir papasakosime savo skaitytojams.

Nijolė LINIONIENĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Ūkininkai priešinasi sumanymui drausti medžioklę Žuvinto biosferos rezervate

    2021-03-08Ūkininkai priešinasi sumanymui drausti medžioklę Žuvinto biosferos rezervate
    Buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika baigdamas savo kadenciją įteisino poledinę žūklę ir vandens paukščių medžioklę Žuvinto biosferos rezervate. Naujoji Vyriausybė paukščių medžioklę ir mėgėjišką žvejybą bei plaukiojimą valtimis uždraudė visiškai. Skirtingos valdininkų pozicijos dėl naujų draudimų rezervato teritorijoje įkvėpė Seimo narį socialdemokratą Liną Jonauską pasiūlyti Parlamentui įteisinti ne tik vandens paukščių, bet ir žvėrių medžioklės draudimą Žuvinto biosferos rezervate. Tai sužinoję sukilo rezervato teritorijoje ūkininkaujantys žemdirbiai. Jie sako, kad absoliutus medžioklės draudimas rezervato teritorijoje sukeltų nepatogumų ir pridarytų didelių nuostolių ne tik ūkininkams, bet ir žemės savininkams. Baiminasi augančios žvėrių populiacijos Žuvinto biosferos rezervato ekosistemos verte niekas neabejoja – jame aptinkama Europoje ir ...
  • Marijampoliečiui Lukui Butkui skirta prestižinė M. K. Čiurlionio stipendija – pasitikėjimo ženklas

    2021-03-06Marijampoliečiui Lukui Butkui skirta prestižinė M. K. Čiurlionio stipendija – pasitikėjimo ženklas
    Marijampoliečiui Lukui Butkui, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) kompozicijos bakalauro studijų antro kurso studentui, šiemet minint Valstybės atkūrimo dieną buvo paskirta prestižinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio stipendija. Ją komisija vienbalsiai skyrė už originalų sinkretinio koncerto fortepijonui „Auto-da-fé“ pagal jo paties rašomą eilėraščių ciklą sukūrimą. Stipendija-paskata skiriama sukurti konkretų kūrinį. Iškilmingas stipendijos įteikimas įvyko vasario 15 d. nuotoliniu būdu. Loreta AKELIENĖ M. K. Čiurlionio draugija paskatą-stipendiją jauniesiems kūrėjams skiria antrus metus. Ja siekiama įvertinti jų pasiekimus ir padrąsinti pradedančius talentingus muzikus imtis ambicingų sumanymų, kad kompozitoriaus M. K. Čiurlionio dvasia atgimtų jaunųjų kūryboje. Pernai lapkričio viduryje L. Butkaus kūrinys „They all return“ („Jie sugrįžta“) ...
  • Architektūra išmoko racionalius sprendimus priimti ramiai

    2021-03-06Architektūra išmoko racionalius  sprendimus priimti ramiai
    Metų pradžioje buvo paskelbti Vyriausybės kultūros ir meno premijų laimėtojai. Šios premijos skirtos dvylikai Lietuvos žmonių už svarius, vertingus darbus kultūros ir meno srityje. Vienas iš premijos laimėtojų – marijampolietis architektas Gintas Vieversys, kuris sukūręs nemažai šalies mastu svarbių ir vertingų projektų. G. Vieversys dirba savo 1994 metais įkurtoje įmonėje „LG projektai“. Yra atestuotas projektų vadovas dirbti kultūros paveldo srityje. Su Gintu kalbamės, žinoma, apie architektūrą, kūrybos džiaugsmą ir apie biurokratinius sunkumus, kuriuos tenka įveikti įgyvendinant projektus. – Vyriausybės skiriama kultūros ir meno premija – svarus apdovanojimas. Kaip manai, kas lėmė, kad ji iš visų šalies architektų atiteko būtent Tau? – Vyriausybės kultūros ir meno ...
  • Norintiems drausti pasėlius ar augalus – parama

    2021-03-06Norintiems drausti pasėlius ar augalus – parama
    Ką tik pasibaigusi žiema ūkininkams, atrodo, buvo palanki. Žiemkenčiai peržiemojo puikiai, neiššalo ir jau pamažu tiesia galvas iš po sniego. Deja, yra buvę ir kitokių scenarijų. Pavyzdžiui, 2016-aisiais dažnas ūkininkas skaičiavo žiemos šalčių padarytus nuostolius. Nors šiųmečiai žiemkenčiai iš tiesų atrodo puikiai, džiaugtis kol kas – anksti. Šalnos augalų, galbūt, jau nebepražudys, tačiau būsimą derlių dar gali pasiglemžti sausra. Kol vieni ūkininkai tikisi išvengti gamtos stichijų žalos pasėliams, kiti, racionaliai įvertinę rizikas, pasėlius draudžia. Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad pasėlių draudimas brangus, tačiau tokia pozicija – klaidinga. Pasėlius apdrausti gali bet kuris ūkis, nes pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) ...
  • Kol vieni verkia, kiti svajoja ir daro

    2021-03-04Kol vieni verkia, kiti svajoja ir daro
    Baigusi Kūrybinių industrijų studijas Vilniaus Gedimino universitete, padirbėjusi užsienyje, sužibėjusi televizijos projekte „X faktorius“ marijampolietė Meda Borisaitė kur buvusi, kur nebuvusi vis į Marijampolę sugrįždavo, o koronaviruso pandemijai sukausčius judėjimą, tvirtai apsisprendė pasilikti čia, savo gimtajame mieste. Marija BURBIENĖ Apsispręsti padėjo karantinas Linksma, komunikabili mergina, atrodo, niekada nepritrūksta optimizmo. Vis dėlto ir ji buvo atsidūrusi kryžkelėje, kai viliojo ir ateities galimybės Londone, ir noras kuo daugiau koncertuoti Lietuvoje, ir baimė sienoms užsidarant atsidurti vienai toli nuo namų. – Nors „X faktoriaus“ ir nelaimėjau, bet buvau pastebėta. Prasidėjo koncertai ir darbas už kadro, tapau ir renginių vedėja. Londone taip pat laukė darbas ir, žinoma, meilė. ...
  • Tolimojo susisiekimo autobusų pertvarka – smūgis keleiviams ir vežėjams

    2021-03-04Tolimojo susisiekimo autobusų pertvarka – smūgis keleiviams ir vežėjams
    „Suvalkiečio“ redakcija sulaukė susirūpinusių gyventojų skambučio. Skaitytojai nuogąstauja, kad liks atskirti nuo didžiųjų miestų, susisiekimas keleiviniu transporto pablogės. Žmonės girdėjo apie Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) pristatytą tolimojo susisiekimo reformą, pagal kurią numatoma palikti vos 20 proc. dabar galiojančių maršrutų. Tai pablogintų susisiekimą 80 proc. keleivių (per metus tolimojo susisiekimo maršrutais vežama apie 8,5 mln. žmonių), be to, lemtų dar didesnę atokesnių regionų atskirtį. Baiminamasi, kad dalis keleivių liks apskritai be tiesioginio susisiekimo su didžiaisiais Lietuvos miestais. Loreta TUMELIENĖ Susisiekimas kels daug nepatogumų   Žmonės sužinojo, kad įgyvendinus šią reformą išliks tik autobusai, važiuojantys iš vieno didmiesčio į kitą. Mažesniuose miestuose, miesteliuose, kaimuose gyvenantys ...
  • Viešųjų pirkimų konkursai – kaip sukurti laiminčius pasiūlymus?

    2021-03-04
    Šiuo metu Centriniame viešųjų pirkimų portale galima rasti tūkstančius įvairiausių pasiūlymų. Ką jau kalbėti apie mažos vertės (neskelbiamus) pirkimus bei privataus sektoriaus pirkėjų skelbiamus konkursus, kurių taip pat yra be galo daug. Per metus viešiesiems pirkimams vien biudžetinės įstaigos skiria kelis milijardus eurų, todėl tai yra puiki galimybė bet kokiam verslui. Visgi laimintį pasiūlymą parašyti pavyksta ne kiekvienam. Kodėl taip yra? Priežasčių tikrai ne viena, todėl svarbu išsiaiškinti, kas lemia tai, jog pasiūlymas yra sėkmingas. Štai gidas, kaip sukurti laimintį pasiūlymą! Neskubėkite Pirmiausia reikėtų neskubėti. Taip, galbūt tai skamba kiek nuvalkiotai, tačiau dauguma teikėjų prašauna pro šalį tuomet, kai tiesiog „stveria jautį ...
  • Pandemija neigiamai veikia fizinę ir emocinę sveikatos būklę

    2021-03-03Pandemija neigiamai veikia fizinę ir emocinę sveikatos būklę
    Visą pasaulį apėmusi koronaviruso pandemija pažėrė ne tik tiesiogiai su nepažįstama liga susijusių iššūkių, bet ir sukėlė gretutinių problemų. Sveikatos sektoriui dėmesį sutelkus į sergančiųjų koronavirusu gydymą ir prevenciją, sutriko asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimas ir prieinamumas. Manoma, kad tai galėjo lemti padidėjusį mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Baimė užsikrėsti naujuoju koronavirusu, nerimas netekti artimųjų, karantino ribojimai, su tuo susijęs pajamų sumažėjimas, neužtikrintumas dėl ateities kėlė ir vis dar kelia didžiulį stresą, įtampą, o tai lemia ir suprastėjusią gyventojų psichinės sveikatos būklę. Sumažėjo sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas Vilniaus universiteto mokslininkai, reaguodami į situaciją, metų pradžioje atliko tyrimą „COVID-19 pandemijos įtaka žmogaus ...
  • Svarbiausia – judėjimas ir teisingi pasirinkimai

    2021-03-03Svarbiausia – judėjimas  ir teisingi pasirinkimai
    Nors mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad neigiamai sveikatos būklę paveikė sumažėjęs sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, o emocinę būklę – karantino ribojimai, mokslininkai kartu teigia, kad tie žmonės, kurie pandemijos metu stengiasi laikytis sveiko gyvenimo būdo, patiria mažiau nerimo ir gerina sveikatos būklę. Visuomenės sveikatos stiprinimu Marijampolės savivaldybėje rūpinasi Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Jo vadovė Lina Laukaitienė papasakojo, kaip vertinama mūsų kraštiečių sveikatos būklė ir pasiūlė būdus, padėsiančius ją stiprinti. – Kokia dabar Marijampolės savivaldybės gyventojų sveikata? Kokios problemos – didžiausios? – Marijampolės savivaldybės gyventojams dažniausiai buvo diagnozuotos kvėpavimo sistemos ligos, antroje vietoje – sergamumas kraujotakos sistemos ligomis, trečią vietą užima endokrininiai susirgimai, ...
  • Viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė įgyvendino projektą Nr. LT-PL-3R-225 „Bendradarbiavimas dėl jautriųjų duomenų apsaugos: nauji iššūkiai – modernūs sprendimai“ ir džiaugiasi jos rezultatais

    2021-03-03Viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė įgyvendino  projektą Nr. LT-PL-3R-225 „Bendradarbiavimas dėl jautriųjų duomenų apsaugos: nauji iššūkiai – modernūs sprendimai“ ir džiaugiasi jos rezultatais
    Šis projektas buvo įgyvendintas kartu su partneriais, Suvalkų vaivadijos ligonine. Dėl pasaulį užklupusios pandemijos, projekto įgyvendinimas užsitęsė net 6 mėnesius, tačiau buvo įgyvendintas sėkmingai, ir projekto rezultatai džiuginantys. Projekto įgyvendinimo metu buvo suorganizuotas 31 renginys, kurių metu dalyvavo 456 dalyviai. Didžioji dalis renginių buvo organizuoti nuotoliniu būdu. Vyko bendri IT specialistų ir ligoninių personalo mokymai, kurių temos „ ES 2018/05/25 Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas: naujovės ir praktinis taikymas“ bei „Kibernetinis saugumas-kaip išvengti incidentų ir žalos darbo vietose“ labai aktualios. Mokymuose ir pasidalijimo patirtimi darbiniuose susitikimuose dalyvavo 356 partnerių darbuotojai. Mokymų ir susitikimų metu buvo diskutuojama apie tai, kaip išvengti kibernetinių incidentų ...
  • Karantinas įkvėpė gerinti savijautą

    2021-03-03Karantinas įkvėpė gerinti savijautą
    Statistika, rodanti prastėjančią gyventojų emocinę ir sveikatos būklę, žinoma, nedžiugina. Laimei, statistiniais vienetais visų nepavadinsi. Yra ir tokių, kurių šis sudėtingas laikas iš pusiausvyros neišvedė – priešingai, netgi paskatino daugiau dėmesio skirti savo sveikatos stiprinimui ir gerinimui. Mėgstamai veiklai atsirado daugiau laiko Geriau pažįstantys Marijampolės savivaldybės mero pavaduotoją Paulių Marozą žino, kad sportas ir sveika gyvensena yra neatsiejama jo gyvenimo dalis. Vyras bėgioja, kopia į kalnus, buriuoja, leidžiasi į žygius pėsčiomis, čiuožia slidėmis ir net maudosi lediniame vandenyje. Fizinį aktyvumą propaguojantis P. Marozas sako, jog pandemija nė vieno mėgstamo užsiėmimo atsisakyti neprivertė. – Visos mano pamėgtos fizinės veiklos vyksta lauke, todėl dėl pandemijos ...
  • Marijampoliečio knyga apie jaunojo psichoterapeuto patirtis

    2021-03-03Marijampoliečio knyga apie jaunojo psichoterapeuto patirtis
    Marijampolietis Adomas Bieliauskas parašė knygą „Kaip dėl to jaučiatės? Jaunojo psichoterapeuto patirtys“. Jis yra psichiatrijos rezidentas, specializuojasi psichiatrijoje, o kartu mokosi ir praktikuoja psichoterapiją (tiksliau – kognityvinę ir elgesio terapiją). Baigė Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją, po to – medicinos studijas Vilniaus universitete. Jaunajam medikui uždavėme kelis klausimus. Loreta AKELIENĖ – Kodėl pasirinkai tapti gydytoju? – Gana ilgai sąmoningai nesuvokiau savo pasirinkimo – tarsi savaime mokykloje labiau mėgau gamtos mokslus, tarsi netyčia nemėgau matematikos, tarsi logiškiausias sprendimas sėkmingai išlaikius egzaminus buvo stoti į mediciną. Visgi iš tikrųjų tam didžiausią įtaką darė tai, jog mano tėvai yra gydytojai ir man parodė puikų pavyzdį. Na, o ...
  • Graži draugija susirinktų…

    2021-03-03Graži draugija susirinktų...
    …o gal balandį ir bus taip, kaip turėtų: susirinks į Marijampolės kultūros centrą nemažas būrys vyresnių ir jaunų kūrėjų iš įvairių Lietuvos vietų, paaiškės, kad ne vienas ar du iš jų – pažįstami jau ne vieneri metai, tik čia susitinka pirmą kartą. Nes kiekvienas, nepriklausomai nuo nieko, susiintrigavo marijampoliečių idėja, kvietimu ją realizuoti – ir pamatys, kaip jo darbai atrodo bendrame kontekste ir kaip tą pačią užduotį iškopdavo kolegos… Nijolė LINIONIENĖ Dar praėjusių metų viduryje Lietuvos tautodailininkų ir amatininkų organizacijoms bei savivaldybių kultūros skyriams ir kultūros centrams buvo išplatinta informacija apie respublikinio liaudies grafikos ir piešinių konkurso Romano Krasninkevičiaus premijai laimėti organizavimą ...
  • Supergalia: taip jaunas menininkas įvardijo, ką jam reiškia grafikos dizainas

    2021-03-03Supergalia: taip jaunas menininkas įvardijo, ką jam reiškia grafikos dizainas
    Grafikos dizainas – meno rūšis, kurią dažniausiai renkasi jaunosios kartos menininkai. Juos patraukia tai, kad meninius gebėjimus išreikšti padeda šiuolaikinės technologijos, suteikiančios dideles galimybes. Šį kartą – pažintis su jaunu grafikos dizaineriu ir Marijampolėje įsikūrusios LISPA mokyklos (LISPA – tai programavimo kalbų šeima, kuriai atstovauja ši mokyk­la) vadovu bei mokytoju Martynu Klimašausku. Kalbamės apie kūrybą, galimybes, kurias jam suteikė pasirinkta specialybė ir pedagogiką – tai dar viena Martyno aistra. – Esate grafikos dizaineris. Kur mokėtės šios specialybės?   – Esu marijampolietis, čia gimęs ir augęs, baigiau Sūduvos gimnaziją. Tik studijų metu buvau išvykęs į Kauną, bet nuolat grįždavau. Taip, esu grafikos dizaineris, tai yra ...
  • Ir sunkiai sergančių žmonių gyvenimas gali būti visavertis

    2021-03-01Ir sunkiai sergančių žmonių gyvenimas gali būti visavertis
    Retam iš mūsų pavyksta nugyventi gyvenimą be ligų ir jų sukeltų problemų. Ne vienam teko slaugyti ligos patale ne vienerius metus gulėjusį namiškį, ne vienas ir pats sunkiai sirgome, ar mūsų draugus užklupusi liga privertė ieškoti slaugytojų pagalbos, kuri tokiais atvejais neįkainojama. Dar neseniai su pavydu žvelgėme į Olandijoje ar Švedijoje gyvenančius žmones, kuriuos ištikus sunkiai ligai iki pat išėjimo iš šios žemės namuose prižiūri slaugytojų brigada. Dabar galime pasidžiaugti, kad paliatyviosios slaugos paslaugos vis labiau prigyja ir Lietuvoje, daugiau sunkių ligonių turi galimybę baigti gyvenimą oriai, su kiek įmanoma mažiau skausmo, ne vieniši, ne apleisti. Pagalba sunkiai sergantiems Paliatyviosios pagalbos paslaugas ...