Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Himnas krašto grožiui ir medžiui

Grupė kraštovaizdžio specialistų, susibūrę į Kraštovaizdžio ir želdinių ekspertų komandą, 2020 metų pabaigoje išleido du leidinius: mokslinių darbų – „Kraštovaizdžio architektūra – teorijos ir praktikos aspektai“ ir mokslinių, publicistinių bei meninių tekstų leidinį – himną ąžuolui, maumedžiui ir medžiams „Medis Lietuvos kraštovaizdyje“.

„Medis Lietuvos kraštovaizdyje“

Mokslo darbų leidinys skirtas Lietuvos atkurtos nepriklausomybės 30-mečiui, LKAS veiklos 25-mečio sukakčiai, lietuvių ir latvių kraštovaizdžio architekto Alfonso Kiškio 110-osioms gimimo metinėms, garsaus prancūzų kraštovaizdžio architekto, kūrusio ir Lietuvoje, Eduardo F. Andrė (1840–1911) 180-osioms gimimo metinėms ir kraštovaizdžio architektūros bakalauro studijų programos Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) pradžiai pažymėti. Abiejuose leidiniuose publikuojami vilkaviškiečių – Arboristų asociacijos prezidento Renaldo Žilinsko ir žurnalistės, etnologijos ir arboristikos entuziastės Kristinos Žalnierukynaitės – rašiniai.

Leidinėlyje „Medis Lietuvos kraštovaizdyje“ per mokslinius, publicistinius ir meninius tekstus pasakojama apie Lietuvos medžius, jų priežiūrą ir gydymą. Šios knygelės autoriai ir leidėjai pasiryžo smalsiam skaitytojui pateikti mokslinių ir meninių pasakojimų apie medžius, norėdami padėti pažinti mus supantį sumedėjusios augalijos pasaulį ir suvokti jo reikšmę.

Odė maumedžiui

Medžių gydytojas, arboristas Renaldas Žilinskas skyrė dėmesį maumedžiui ir ąžuolui. Tyrinėdamas istorinius šaltinius, jis aprašo maumedžio paplitimą, jo rūšis ir priežiūrą. Lietuvoje maumedžiai minimi jau nuo XIV–XVI a., ypač paplitę parkuose prie dvarų. Iš jų medienos net dvarų rūmai statyti (XVIII a. Švėkšnos dvaras).

Remiantis 1911 m. žemėlapiais lenkinių (paplitusių Lenkijoje) maumedžių riba XIV–XVI amžiuje ėjo iš vakarų į rytus palei Nemuną iki Kauno. Dzūkijoje ir Suvalkijoje augę maumedžiai buvo beveik visai išnaikinti. Lenkų keliautojas A. Polujanskis, keliavęs po Suvalkiją ir ją aprašęs (1854 m.), dar matė nedideles maumedžių giraites Užnemunėje: jie augo nedidelėmis giraitėmis Kalvarijos, Marijampolės apskrityse, apie Prienus, Vištytį.

Maumedžiams nykstant, XIX a. pradžioje Lietuvoje buvo pradėta juos įveisti. Renaldas Žilinskas rašo: „1841 m. iš Lenkijos Švento kryžiaus kalnų regiono buvo įvežtos sėklos ir apie 1849 m. iš išaugintų sodinukų buvo įveistas Degsnės maumedynas. Iš Lenkijos maumedžių sėklos retkarčiais buvo atvežamos iki 1953 m. į Marijampolę, Seirijus, Griškabūdį, Kidulius, Buktą, Šlienavą, Pilviškius“.

Paežerių dvaro ąžuolo „gydymas“.

Paežerių dvaro ąžuolo „gydymas“. Nuotrauka iš Renaldo Žilinsko archyvo

Degsnės maumedyne auga ir aukščiausias maumedis (ir medis) Lietuvoje, ir galbūt aukščiausias šio varieteto maumedis Europoje. Maumedžio aukštis – 49 m, kamieno aukštis iki žalių šakų – 29 m, kamieno skersmuo 1,3 m aukštyje – 59 cm. Medžio amžius apie 170 metų.

Lietuvoje išskirtinį maumedyną galima buvo rasti senosiose Anykščių kapinėse (dabar daugiafunkcio menų centro skveras) Vilniaus gat­vėje. Želdyne auga 5 europiniai ir 3 sibiriniai maumedžiai. Manoma, kad šių medžių sodinimas kapinėse yra susijęs su Burbiškio dvaro grafų Venclavovičių kapaviete-koplyčia ir parko įveisimu arba jaunųjų Venclavovičių tremtimi į Sibirą po 1863 m. sukilimo.

Iš saugomų maumedžių Užnemunėje garsiausi auga Degsnės miške (Prienų r.) ir Kybartuose – Dabulevičių maumedis. Pastarojo kamieno skersmuo – 70 cm, aukštis – 14 metrų. R. Žilinskas apie Dabulevičių maumedžio tvarkybą rašo: „Šio medžio išvaizda išskirtinė. Kodėl taip nusviro, išsiraitė šis Daugėlaičių kaimo prie Kybartų šimtametis maumedis, niekas negali pasakyti. Nuo 2016 metų maumedis paskelbtas saugomu gamtos objektu, imtasi jo tvarkymo ir globos darbų“.

Paežerių dvaro parko ąžuolo globa

Paežerių dvaro parko ąžuolas yra tapęs Vilkaviškio rajono vizitine kortele ir dvaro puošmena. Labai raiški medžio lajos skeletinė struktūra. Centrinis kamienas 5 metrų aukštyje buvo seniai išlūžęs, jo vietoje susiformavusi drevė buvo užpildyta betonu. Neliko ryškios viršūnės, išaugo šoninės šakos lygiagrečiai su centriniu kamienu. Išlūžo ir šoninė šaka. Iš lūžusių galingų šakų parke medžio drožėjai pagal dvaro legendas sukomponavo išraiškingas skulptūras. Iki medžio tvarkybos darbų kamienas buvo dviejose vietose suveržtas 4 metaliniais lankais, sujungtais plienine viela su srieginiu veržimu. Lankai uždėti seniai, vietomis viela buvo įaugusi į medžio audinius.

Siekiant išsaugoti ąžuolą nuo sugriuvimo, jis pažemintas. Gerinant ąžuolo augavietę, medžio prižiūrėtojams Renaldas Žilinskas pataria – nerinkti nukritusių smulkių šakelių polajo, o visus lapus kaip tik sugrėbti į ąžuolo poląjį ir palikti kaip natūralų mulčą. Šis būdas – pats natūraliausias ir pigiausias sprendinys, kuris pagerins ąžuolo polajo dirvos būklę ir stiprins medžio gyvybingumą.
Nors buvo numatyta ąžuolo polajį aptverti tvorele, Kultūros paveldo departamento Marijampolės skyriaus pareigūnai tam nepritarė – tvorelės atsisakyta.

Todėl lankydamiesi dvaro parke vasarą, nesistebėkite tariama „netvarka“ po ąžuolu. Taip saugomas šimtametis senolis semiasi jėgų, stip­rindamas kamieną ir lajos šakas.

Antanas ŽILINSKAS

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Lietuvos profesionalios klinikos, implantologijos centrai neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų

    2021-02-10Lietuvos profesionalios klinikos, implantologijos centrai neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų
    Dantų implantai, jų įsodinimas – tai pažangiausia, patikimiausia ir ilgaamžiškiausia šiuolaikinė prarastų dantų atkūrimo technologija. Jei implantai ir ant jų atkurti dantys yra tinkamai bei reguliariai prižiūrimi, jie tarnauja visą gyvenimą. Kartu tai – ilgalaikė investicija į puikią išvaizdą bei galimybė valgyti tarsi su savais dantimis. Tik su dantų implantais įmanoma atkurti visą dantį nuo šak-nies iki vainiko, nes kiti metodai, pavyzdžiui, dantų protezavimas, gali atkurti tik danties vainiką, t. y. matomą danties dalį virš dantenų. Be to, atkurti dantis ant implantų galima, kai nėra vieno, kelių greta vienas kito esančių ar net visų dantų. Apie 97–98 proc. implantavimo procedūrų pažangiose ...
  • Ateitis jau čia – atsinaujinantys energijos šaltiniai daugiabučiuose

    2021-02-10Ateitis jau čia – atsinaujinantys  energijos šaltiniai daugiabučiuose
    Jau beveik 80 daugiabučių gali pasigirti įdiegtais atsinaujinančiais energijos šaltiniais pagal Daugiabučių namų (atnaujinimo) modernizavimo programą. Vienas iš jų, esantis Marijampolėje, buvo pripažintas geriausiu 2019 metų renovacijos projektu. Čia energijos poreikis po priemonių įdiegimo sumažėjo daugiau kaip 80 proc., tokius sutaupymus leido pasiekti gyventojų pasirinkta geoterminio šildymo sistema. Šiandien dienai vykdomi dar daugiau kaip 1500 daugiabučių atnaujinimo projektų ir dalyje jų planuojama įdiegti alternatyvius energijos šaltinius.Pagal naujausio kvietimo reikalavimus renovuojamiems daugiabučiams, namai, kurių plotas viršija 1500 kv. m, turi įsirengti saulės jėgaines, kurios gamintų elektrą bendrosioms namo reikmėms.Daugiabučių gyventojai šio kvietimo metu gali nuspręsti, ar įrengs alternatyvių energijos šaltinių priemones, ...
  • „Versli Lietuva” smulkiuosius verslininkus ir ekspertus kviečia prisijungti prie verslo mentorystės programos

    2021-02-08„Versli Lietuva” smulkiuosius verslininkus ir ekspertus kviečia prisijungti prie verslo mentorystės programos
    Verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva” kviečia smulkiuosius verslininkus dalyvauti 6-8 mėn. trukmės mentorystės programoje, kuri vyks regionuose veikiančiuose bendradarbystės centruose „Spiečius”. Taip pat kviečiami šalies verslo ekspertai ir įvairių sričių specialistai papildyti mentorių gretas ir programos metu su smulkiaisiais verslininkais pasidalinti savo žiniomis. Registracija į programą vyksta iki vasario 19 d. Planuojama, jog įvadinės mentorystės sesijos prasidės dar vasario pabaigoje. Po mentorystės – išaugę pardavimai ir pajamos „Verslios Lietuvos” vystomi smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams skirti bendradarbystės centrai „Spiečius“ šiuo metu veikia septyniuose Lietuvos miestuose: Alytuje, Šiauliuose, Tauragėje, Panevėžyje, Klaipėdoje, Kėdainiuose ir Marijampolėje. Šiuose centruose reziduojantys verslo ekspertai ir įvairių sričių ...
  • Su problemomis susiduria vis daugiau žmonių

    2021-02-03Su problemomis susiduria vis daugiau žmonių
    Karantinas sujaukė daugelio žmonių gyvenimą – prarasti darbai, skaudžios asmeninės netektys, ko pasekoje – vis labiau auganti emocinė įtampa. Apie tai kalba Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) Psichikos sveikatos centro vedėja, gydytoja psichiatrė Rūta BURBIENĖ. – Karantinas yra didelis iššūkis ne tik mūsų Psichikos sveikatos centro pacientams, bet ir sveikiems žmonėms, vis dažniau susiduriantiems su psichikos problemomis. Situaciją dar pablogino ir dviprasmiški straipsniai bei įvairūs pasisakymai apie vakciną. Žmonės sutrikę dėl informacijos gausos ir skirtingų nuomonių. Yra nemažai žmonių, kurie pajutę koronaviruso pandemijos sukeltą stresą, nerimą ar išgyvenantys kitas sudėtingas gyvenimiškas situacijas, iškart kreipiasi pagalbos. Vis dėlto naujų pacientų antplūdžio nepajutome. ...
  • Su pandemija susijusius psichikos sveikatos sunkumus tiria mokslininkai (Eksperto komentaras)

    2021-02-03Su pandemija susijusius psichikos sveikatos sunkumus tiria mokslininkai (Eksperto komentaras)
    Dr. Odeta GELEŽĖLYTĖ,Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro psichologė ir mokslininkė: – Nors koronaviruso pandemija pirmiausia sukėlė grėsmę žmonių fizinei sveikatai, tiek ligos plitimas, tiek su tuo susiję apribojimai neišvengiamai palietė ir mūsų psichologinę savijautą. 2020 m. pavasarį, dar COVID-19 pandemijos pradžioje, Europos psichologai išsakė susirūpinimą dėl su pandemija susijusių sunkumų poveikio žmonių psichikos sveikatai. Taigi Europos trauminio streso tyrimų asociacija (ESTSS) nusprendė suvienyti 11 Europos šalių ir atlikti itin didelio masto psichologinį tyrimą apie tai, su kokiais psichologiniais sunkumais pandemijos metu žmonės susiduria, kokios psichologinės to pasekmės bei kaip galima sau šiuo nelengvu metu bandyti padėti (daugiau apie tyrimą: www.manosavijauta.lt). Vilniaus universiteto ...
  • Artimieji gali įtarti sveikatos sutrikimus

    2021-02-03Artimieji gali įtarti sveikatos sutrikimus
    Ne paslaptis, kad psichikos ligą, ypač vyresni žmonės, vis dar laiko gėdinga, ir susidūrę su ja neskuba kreiptis pagalbos. Po ilgesnio nesimatymo į pakitusią per izoliaciją būseną dėmesį turėtų atkreipia artimieji. Kaip karantinas veikia žmonių psichinę būklę, kaip atpažinti ligos požymius, paklausėme Marijampolės ligoninės Psichikos ligų skyriaus vedėjos, gydytojos psichiatrės Astos KLIMAŠAUSKIENĖS. – Užsitęsęs karantinas žmonėms kelia nerimą, įtampą, baimės jausmą, miego sutrikimus. Žmonės tampa irzlūs, dirglūs, pikti, nes slegia nežinia dėl ateities, finansiniai įsipareigojimai, socialinė atskirtis. Pradedame susidurti su karantino psichologine žala žmonėms. Deja, laikui bėgant, manau, tokių žmonių tik daugės. Psichikos sutrikimus galima įtarti, pastebėjus pasikeitusį žmogaus elgesį, užsitęsusį liūdesį, ...
  • Neužsiimti savigyda, o kreiptis profesionalios pagalbos

    2021-02-03Neužsiimti savigyda, o kreiptis profesionalios pagalbos
    Karantinui vis tebesitęsiant ne vienas pajuto, kad izoliacija neigiamai veikia psichiką. Mintimis apie „Covid-19“ pandemijos paveiktą žmonių psichologinę savijautą dalijasi psichologė Svetlana RAGELIENĖ, teikianti psichologinę pagalbą Rygiškių Jono gimnazijos bendruomenei ir privačiai konsultuojanti kabinete „Pasijausk geriau“. – „Covid-19“ pandemija neabejotinai paveikė žmonių psichologinę savijautą. Visuomenė su tokia situacija nebuvo susidūrusi labai seniai, jei išvis kažkada buvo. Pandemijos žalą psichologinei sveikatai gerai iliustruoja ir įvairūs moksliniai tyrimai. Pernai vasarą VU Psichotraumatologijos centro mokslininkai psichologai, vadovaujami prof. dr. Evaldo Kazlausko, atliko Lietuvos gyventojų psichologinės sveikatos tyrimą „Mano savijauta“. Tikslas: išsiaiškinti, kaip „Covid-19“ pandemija paveikė psichologinę savijautą ir kaip žmonėms padėti įveikiant to pasekmes. ...
  • Sprendimą dėl skiepų reikėtų priimti išanalizavus kelis požiūrius

    2021-02-03Sprendimą dėl skiepų reikėtų priimti išanalizavus kelis požiūrius
    Pasaulyje šiuo metu vyksta kova dėl vakcinos nuo COVID-19. Rodos, šalių bandymai gauti kuo pirmiau ir kuo daugiau vakcinos dozių įrodo, kad vakcina yra labai reikalinga ir yra saugi naudoti. Nepaisant to, apie vakciną vis dar sklando daugybė mitų ir legendų. Juos išsklaidyti ir paaiškinti sutiko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė dr. Ieva Bajoriūnienė. – Vakcina nuo koronaviruso sukurta ir pradėta naudoti palyginti neseniai, tačiau antivakseriai ir skiepų kritikai jau spėjo prikurti daugybę legendų apie COVID-19 skiepus. Vienas dažniausiai girdimų – vakcina nuo koronaviruso pasveikti nepadės. Neva ji sukurta tam, kad būtų galima žmonėms implantuoti ...
  • Katarakta: laukti ar operuoti?

    2021-02-01Katarakta: laukti ar operuoti?
    Pastebėjus regėjimo susilpnėjimą, akis tarsi aptraukus rūkui, atsiradus jautrumui ryškiai šviesai – reiktų ilgai nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju, kadangi visi šie požymiai gali būti ženklas, kad vystosi katarakta. Kas tai per liga, kokias gydymo galimybes gali pasiūlyti šiandienos medicina klausiame savo srities profesionalo A. Klinikos „Akių chirurgijos centro“ chirurgo oftalmologo Sauliaus Ačo. – Kas yra katarakta? – Katarakta (akies lęšiuko sudrumstėjimas) – akių liga, išsivystanti dėl lęšiuko skaidrumo sumažėjimo, drumsčių formavimosi. Katarakta dažniausiai pasireiškia regėjimo susilpnėjimu, žmogus mato kaip pro rūką, nyksta spalvos, dvejinasi daiktai, nebetinka anksčiau nešioti akiniai. Jei pablogėjęs matymas kenkia kasdieninei veiklai, žmogus nebegali atlikti įprastų darbų, tuomet reikalingas ...
  • „Nusprendžiau sustoti Lietuvoje…“ (Pažintis su Skaidra Jančaite)

    2021-01-30„Nusprendžiau sustoti Lietuvoje...“ (Pažintis su Skaidra Jančaite)
    Rubrika „Neatrasta kultūra“, kurią jau turbūt spėjote pastebėti mūsų laikraštyje, supažindina ne tik su kultūros reiškiniais, bet ir su įžymiais iš mūsų krašto kilusiais žmonėmis. Šį kartą „Suvalkiečio“ korespondentė Jolanta RAČAITĖ kalbina Skaidrą JANČAITĘ. Skaidra muzikos gerbėjams bene labiausiai žinoma kaip sakralinės muzikos atlikėja, koncertuojanti Lietuvos ir užsienio bažnyčiose, mokyklose, koncertų salėse. Ne kiekvienas šio žanro atlikėjas taip subtiliai geba pajusti ir perteikti sakralinės muzikos grožį. Šią atlikėją domina ir šiuolaikinė muzika. Neretai savo pasirodymuose ji jungia muzikos, dramos, šokio, pantomimos ir fotografijos meno išraiškos elementus. Taigi pažintis su Skaidra, šiuo metu gyvenančia Vilniuje, Sapiegynės Šveicarijoje, kaip įvardija pati pašnekovė… – Skaidra, žinome, ...
  • Pasiskiepydami saugome savo ir aplinkinių sveikatą

    2021-01-30Pasiskiepydami saugome savo ir aplinkinių sveikatą
    Koronaviruso pandemija yra didžiulio masto pasaulinė krizė, paliekanti skaudžius padarinius ir turinti milžinišką neigiamą poveikį ne tik žmogaus sveikatai, bet ir socialiniam bei ekonominiam gyvenimui. Norint greičiau grįžti į įprastą rutiną ir apkabinti seniai matytą artimą žmogų, yra būtinas visuotinis imunitetas, o jį įmanoma suformuoti tik skiepijantis. Apie koronaviruso vakcinacijos svarbą, ištirtą skiepų efektyvumą ir dezinformaciją kalba Santaros klinikų direktorius medicinai, gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas. Taip pat aktoriaus Mariaus Jampolskio žmona Renata Jampolskė dalijasi savo šeimos skiepijimosi patirtimi ir pasakoja, kodėl planuoja skiepytis ir nuo koronaviruso. Saugumas ir efektyvumas Pasaulis jau neteko daugiau nei 2 milijonų žmonių, o koronaviruso atvejų užregistruota jau per ...
  • Sniego gniaužtuose: užpustyti keliai, avarijos, lūžtantys medžiai

    2021-01-27Sniego gniaužtuose: užpustyti keliai, avarijos, lūžtantys medžiai
    Naktį į antradienį prasidėjęs stiprus snygis ir pūga, trečiadienįpo pietų po truputį ėmė rimti, nors snaigės vis dar krenta, pažeme pusto. Gausaus sniego sukeltos problemos dar neįveiktos. Todėl Lietuvos automobilių kelių direkcija įspėja, kad reikia būti atsargiems. Pagrindinių kelių dangos vietomis su šlapio ar pažliugusio sniego provėžomis, mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai su prispaustu sniegu, vietomis su puraus sniego sluoksniu iki 20 centimetrų. Rajoniniuose keliuose yra ruožų, kurie sunkiai pravažiuojami. Neišvažiuojamų kelių yra Marijampolės, Vilkaviškio, Kazlų Rūdos, Kalvarijos savivaldybėse. Eismas magistralėje „Via Baltica“ kėlė daugiausia problemų Marijampolės regione antradienį, iki trečiadienio pietų, visais keliais važiuoti buvo sudėtinga, kai kur ir neįmanoma. Tačiau ...
  • 2020-ieji – metai, kurie įsimins ilgam

    2021-01-272020-ieji - metai, kurie įsimins ilgam
    Metų sandūroje įprasta grįžtelėti atgal ir pamąstyti, kokie nuėję metai buvo, kas pavyko, džiugino, kas nepasisekė, liko neįgyvendinta. Kokie 2020-ieji buvo Kazlų Rūdos savivaldybei, kalbamės su mero pavaduotoju Mariumi ŽITKUMI. – Tad kokie metai buvo Jūsų savivaldybei? – Nenustebinsiu atsakydamas, kad metai buvo įdomūs. Juos su kolegomis pradėjome turėdami didelių užmojų, tačiau jau kovo mėnesį darbų planus sujaukė koronaviruso infekcijos protrūkis šalyje ir pasaulyje. Tačiau vertinant apskritai – tai buvo metai, kurie įsimins kaip vieni iš vertingiausių dirbant šiose pareigose. Mero komanda, Savivaldybės taryba ir administracija nuveikė nemažai prasmingų ir būtinų infrastruktūros darbų, identifikuotos ir pradėtos taisyti viešojo valdymo spragos, parengta artimiausio ...
  • Vis grįžtant į pradžią: ar dar prisimename istoriją, vardus? (Istorijos be datų)

    2021-01-27Vis grįžtant į pradžią: ar dar prisimename istoriją, vardus? (Istorijos be datų)
    …O dingo tas laikas, pražuvo,Nubėgo kaip Jūre vanduo…Kur šokom jauni, kur dainavom – Beliko pražilęs akmuo… Taip 1979 metais rašė Jūrės kaimo poetė Domicelė Draugelytė-Stankevičienė. Gera patirti, kad žmonės, net ir jauni, dar domisi tuo, kas senais laikais vyko: savo krašto, gimtinės istorija, vietovardžiais ir protėvių likimais… Jie tik iš pasakojimų, prisiminimų gali susikurti buvusio pasaulio vaizdą. Žmogus auga, tobulėja, semiasi žinių ir patirties, keičiasi ir jo požiūris į gyvenimą… Sulaukus brandaus amžiaus, dažnai prisiminimų keliai veda į tėviškę, į gimtinę, atgal prie savo šaknų, artimųjų, kaimynų, bendramokslių, savo numintų takų, upeliuko kranto, girios kampelio – prie tik mums žinomų mėlynžiedžių ...
  • COVID-19 vakcina – bilietas į normalų gyvenimą (Interviu su ekspertu)

    2021-01-27COVID-19 vakcina – bilietas į normalų gyvenimą (Interviu su ekspertu)
    Baigiantis 2020-iesiems, antrą Kalėdų dieną, Lietuvą pasiekė pirmoji COVID-19 vakcinos siunta. Pirmieji buvo paskiepyti medikai. Skiepai reiškė tikrą išganymą, nes šalyje daugėjant užsikrėtimo atvejų, ėmė sirgti ir vis daugiau medikų. Dėl to ligoninėse labai išretėjo gydančio ir slaugančio personalo gretos. Šiandien medikų ir gydymo įstaigų darbuotojų vakcinacija jau eina į pabaigą. Įsibėgėja senelių globos namų, slaugos ligoninių ir vyresnių nei 65 m. amžiaus žmonių skiepijimo procesas. Netrukus skiepai bus prieinami visiems, tačiau baiminamasi, kad daug kas atsisakys skiepytis patikėję antivakserių skleidžiama propaganda apie kartu su skiepais diegiamas mikroschemas arba neigiamas skiepų pasekmes. Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja ...