Šiuo keistu, išskirtiniu laiku daug dalykų vyksta kitaip, nei buvome įpratę. Besidomintieji (o kai kas gal ir netikėtai) jau senokai gali bent iš dalies kompensuoti kultūrinio gyvenimo apraiškų stygių netradicinėse erdvėse net ir neplanuotai. Virtualioje erdvėje galime klausytis geriausių atlikėjų koncertų, „pasivaikščioti“ po tokias parodų sales ir pamatyti kūrinius, kokių šiaip jau gyvenime gal nebūtume išvydę dėl įvairiausių priežasčių, dalyvauti pačiuose netikėčiausiuose projektuose…
Ir nors visi pripažįsta (na, išskyrus nebent tuos, kuriems tikrojo, gyvo meno nelabai ir reikia), kad tai nėra tikrieji kūrybiniai bei dvasiniai mainai, bet vis tiek geriau, nei tuštuma…
Marijampolės kultūros centro langai.
Ilgą laiką mažai tesikeičianti situacija privertė kūrėjus, kultūros lauko artojus ieškoti formų, galinčių pasiekti žmones ir bent iš dalies patenkinti jų poreikius. Ir gal svarbiausia – padaryti taip, kad dienos netaptų panašios viena į kitą, girdint tą pačią ne itin guodžiančią informaciją. Ir tų būdų, netikėtų erdvių ir galimybių, apie kurias anksčiau nė nepagalvotum, atrandama vis naujų. Tad ir mūsų skaitytojų dėmesį vis atkreipiame į tai, kas naujo mūsų kultūros įstaigose, nes virtualioje erdvėje – ir ne tik – šią žiemą „judesio“ netrūksta.
Jau senokai ne vien šviesomis atgijo, bet ir parodų vitrinomis tapo Marijampolės kultūros centro langai. Spindėjo jie per žiemos šventes, neseniai čia buvo Sausio 13-ajai skirtų fotografijų paroda, o dabar jau kurį laiką iš pirmojo aukšto langųžvelgia paslaptingos būtybės…
Tai – kalvarijiečio tautodailininko Antano Lastausko Užgavėnių kaukių paroda. Šį autorių žinome kaip jautrų ir subtilų įvairių žanrų medžio darbų meistrą, pelniusį ne vieną svarų įvertinimą, o svarbiausia – vertinamą ir mėgiamą žmonių. Ir tos jo kaukės, jei kas nėra matęs anksčiau, iš tiesų ne parodinės (nors jos ir buvo pasiekusios ne vien mūsų parodų sales), o atspindinčios senąsias tradicijas, pritaikytos naudoti praktiškai – žiemą bevarančių iš kiemo siautulyje…
Išradingų Kultūros centro žmonių dėka jos šioje ekspozicijoje įgavo ir „kūnus“, o sumaniai apšviestos (parodų organizatorė Onutė Surdokienė džiaugiasi ekspozicijos kūrėjų fantazija) atrodo tikrai įdomiai. Geriausia visa tai apžiūrėti vakarėjant, pritemus, nes atsiskleidžia ne tik autoriaus meistrystė, bet ir formų bei šviesų sukurta mistika… Eisite pro Kultūros centrą – pažvelkite į didžiuosius langus, arba pakilę vakare nuo kompiuterio į pasivaikščiojimo maršrutą įtraukite ir šią ekspoziciją.
Vasario 16-ajai šiuose languose bus parengta Sūduvos krašto signatarų portretų paroda. Nuo vasario 11 d. Kultūros centre bus eksponuojami Romanui Krasninkevičiui skirto konkurso dalyvių darbai. Primename, kad centro tinklapyje dar galite virtualiai susipažinti su Kybartų kultūros centro menų studijos „Smiltys“ kūrėjų VIII tarptautinio plenero Nidoje darbais. Paklaidžiokite kartu su autoriais po smėlynus ir didelio vandens pakrantėmis – gero ūpo tikrai padaugės.
Lina VOLUNGYTĖ
