Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Andrius Vyšniauskas: „Visuose mano darbuose yra vienas tikslas – kad Marijampolės žmonėms būtų geriau“

2020-ųjų spalį vykusiuose Seimo rinkimuose marijampoliečiai į Seimą delegavo 33 metų Andrių Vyšniauską, kurį nemažai rinkėjų jau pažinojo kaip aktyvų politiką, Marijampolės savivaldybės tarybos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narį. Šiandien „Suvalkiečio“ skaitytojų dėmesiui – žurnalistės Birutės MONTVILIENĖS ir Seimo nario A. VYŠNIAUSKO pokalbis apie pirmuosius veiklos mėnesius Seime, savanorystę ir marijampoliečių lūkesčius.

Andrius Vyšniauskas

– Jau trečias mėnuo, kai prisiekęs būti ištikimas Lietuvos Respublikai, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai ir Lietuvos žmonių gerovei, esate Seimo narys ir darbuojatės Europos reikalų ir Kaimo reikalų komitetuose, taip pat Antikorupcijos komisijoje. Be to, Jūs – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnės pavaduotojas, trijų parlamentinių ir penkiolikos tarpparlamentinių grupių narys. Taigi, darbų ir veiklos – per akis. Kaip, kuo remdamasis susidėliojate darbų ir veiklos prioritetus?

– Pirmiausia noriu dar kartą pasidžiaugti, kad turiu galimybę atstovauti marijampoliečiams Seime. Tai yra didelė garbė ir atsakomybė, kurią stengiuosi išpildyti darbais. Į Seimą buvau išrinktas dirbti, o ne patogiai sėdėti už šiltų biuro sienų. Būtent todėl prisijungiau net prie dviejų komitetų, Antikorupcijos komisijos ir įvairių parlamentinių grupių. Pasirinkau tas sritis, kuriose turiu žinių ir patirties. Ir tas, kurios stokojo rimto dėmesio. Tai pastūmėjo į Kaimo reikalų komitetą. Mūsų regionui labai svarbios žemės ūkio ir maisto pramonės sritys pastaraisiais metais buvo apleistos ir nedominavo šalies politikos darbotvarkėje.

Be to, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, pretenduodama į TS-LKD frakcijos seniūnės pareigas, pakvietė mane būti jos komandos nariu ir paprašė kuruoti mūsų Seimo frakcijos įstatymines iniciatyvas, darbotvarkes ir svarbiausius programinius projektus bei jų komunikaciją. Tai gana didelis darbas, kuris drauge leidžia prisiliesti prie beveik visko, ką mūsų partija siūlo ir dar siūlys. Veiklos yra daug. Bet juk į Seimą mane ir išrinkote dirbti. Tą ir stengiuosi daryti.

– Esate vienas iš aktyviausių tarp Seimo naujokų ir netgi apskritai tarp visų Seimo narių. Suskaičiavau, kad su kolegomis jau pateikėte dvylikos įvairių teisės aktų projektus. Kaip atsirenkate, kokius projektus siūlyti? Ką jau pavyko nuveikti?

– Seimo darbą pradėjome nuo paties Seimo veiklos korekcijų ir biudžeto. Norime, kad šis Seimas būtų taikesnis, veiktų efektyviau ir konstruktyviau, o šalies politikoje būtų mažiau chaoso. Gaila, kad ne viskas pavyko, pripažįstu, jog padarėme klaidų pasiduodami oponentų provokacijoms. Kai kur pasielgėme per daug stipriai. Visgi priimti Statuto pakeitimai sulėtins įstatymų konvejerį Seime ir suteiks galimybę daugiau diskutuoti, mažiau rietis. Tai naudinga taikesnės Lietuvos politinės kultūros formavimuisi. Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę prie viso to prisidėti.
Priėmėme biudžetą, kuriame daugiau socialinio balanso. Per milijardą papildomų lėšų darbo vietų išlaikymui, vakcinoms įsigyti, medikų algoms, švietimui ir kitoms būtinoms reikmėms. Viso to buvusi valdžia nenorėjo finansuoti. Šis biudžetas tikrai socialiai orientuotas. Džiaugiuosi, kad pavyko ir Marijampolei biudžete numatyti 1,4 mln. eurų daugiau, nei planavo buvusi valdžia.
Toliau laukia daug iniciatyvų, kurios kyla iš darbo komitetuose ir to, ką su komanda žadėjome per rinkimus. Šiuo metu dirbame ties konkrečiais pasiūlymais Seimo pavasario sesijai, tai netrukus pristatysiu.

Taip pat nevengiu prisidėti ir prie gerų kitų kolegų iniciatyvų – nesvarbu, ar tie kolegos iš pozicijos, ar opozicijos. Esu prisidėjęs prie kelių gana aštrių, tačiau, manau, reikalingų, kolegų socialdemokratų idėjų. Pavyzdžiui, žvejybos ir medžioklės veiklos atsisakymo Žuvinto biosferos rezervate. Prisijungiau, nes manau, kad tai gera idėja. Man visai nesvarbu, kas ją teikia.

– Būdamas aktyvus Seimo narys dirbate ne tik tiesioginį darbą, bet randate laiko ir savanoriavimui Marijampolės ligoninės COVID-19 skyriuje. Kas Jus paskatino savanoriauti ligoninėje? Kaip dažnai savanoriaujate ir kokius darbus Jums duoda ligoninės personalas? Kaip į tokį sumanymą reagavo Jūsų žmona ir mama?

– Manau, kad kiekviena karta turi savo kovą. Mūsų tėvai matė ir dalyvavo išvarant okupantus. Seneliai ir proseneliai matė karą. Istorija dar apibūdins ir mūsų kartos kovą. Bet ši pandemija tikrai bus rimta pretendentė vadintis mūsų svarbiausia kova. Todėl visi turime stengtis, kad greičiau įveiktumėme visas dabarties negandas. Ypač politikai. Negalime likti nuošaly.

Savanoriauti mane paskatino noras padėti sergantiems žmonėms ir medikams. Pagalvojau – jei galiu, tai kodėl gi ne? Man nesunku pamaitinti pacientus, pašnekinti, padėti atsisėsti, atsistoti ar kaip kitaip pagelbėti. Tam apsauginis kostiumas netrukdo, o ir jį užsidėti nėra taip sunku, kaip gali atrodyti. Medikams ir slaugytojams ši pagalba yra svarbi, nes padedami savanorių jie gali daugiau nuveikti ir jiems nereikia verstis kūliais, kai situacija tikrai prasta. Sergantiesiems tokia pagalba irgi svarbi. Nors, rodos, ir smulkmena, bet pokalbis apie orą ar pandemijos aktualijas ten – kovidiniame skyriuje – aukso vertės. Bendravimas sergantiesiems yra neįkainojamas.

Savanoriavimas ligoninėje man padeda geriau pažinti pačią ligoninę, jos personalą, kasdienybę, vargus ir džiaugsmus, o tai leis ateityje geriau padėti pačiai ligoninei ir ten dirbantiems žmonėms. Ieškoti sprendimų, kad ligoninė augtų ir klestėtų. Tai vienas svarbiausių mano, kaip politiko, tikslų, prie kurio noriu prisidėti.

O dėl žmonos ir mamos, tai jos yra labai supratingos. Abi mane visapusiškai palaiko, nors, aišku, jaudinasi ir nerimauja. Bet toks gyvenimas. Kartais tenka susidurti su iššūkiais. Svarbiausia to nebijoti ir nusiteikti pozityviai.

Šiuo metu savanoriauju kartą per savaitę, nes karantino priemonės veikia ir situacija sparčiai taisosi. Todėl tokio spaudimo ligoninei, koks buvo gruodį, nėra. Ligonių mažėja, mažėja ir sunkesnės būklės pacientų. Pradėjus savanoriauti tikrai buvo daug sunkių pacientų. Teko matyti ir skausmą, ir mirtį. Dabar vis dažniau skausmą keičia džiaugsmas, pakilus, atsigavus ar išlydint namo. Jeigu pacientų srautas augtų ir situacija prastėtų, tikrai savanoriškai padėčiau dar dažniau. Kviečiu ir kitus prie to prisidėti.

– Vis pasigirsta Jūsų politinių oponentų kalbų, kurie kritikuoja Marijampolės rinkėjų pasirinkimą spalį vykusiuose Seimo rinkimuose, teigdami, kad Andrių Vyšniauską į Seimą delegavusiai Marijampolei iš to jokios naudos, nes Vyšniauskas išvyks į Vilnių, todėl ir Marijampolės, kaip savivaldybės ir miesto, reikalai jam neberūpės?

– Marijampolėje gimiau ir užaugau. Čia moku mokesčius, čia dirba mano komanda, čia yra mūsų biuras, čia būnu nuolat. Visuose mano darbuose – teikiamuose įstatymų projektuose ar sprendžiamose žmonių problemose – yra vienas tikslas – kad Marijampolės žmonėms būtų geriau.

Man keista, kai Seimo narys susikuria šiltą biurą, apsikrauna popieriais ir ima dubliuoti savivaldybės funkcijas. Užsiima gatvių valymu, daugiabučių renovacija ar socialinės paramos dalinimu. Ne toks Seimo nario darbas. Ir patikėkit, kalbu rimtai, nešaržuoju. Tai klaidingas įsivaizdavimas, kurį kažkas Marijampolėje aktyviai diegia.

Seimo narys, dirbdamas Marijampolei, turi aktyviai veikti nacionalinėje politikoje. Tą sako ir Konstitucija. Pirma turi dirbti Seime, kalbėtis su ministrais ir tuose pokalbiuose atstovauti mūsų miesto interesams. Kaip tai padaryti nesant Vilniuje ir neturint kontaktų su kitais politikais? Nepadarysi, ką puikiai įrodė tie, kurie anksčiau nepadarė.

O konkurentai etiketes visad klijuoja ir klijuos. Bet rinkėjams svarbiausia ne etiketės, o darbai. Pasikartosiu – atėjau dirbti, o ne kovoti vietines kovas. Rinkimai praėjo, todėl ir kolegas raginu bent porai metų užsiimti rimtais, žmonėms naudingais darbais, o po to galėsime ir apie rinkimus pakalbėti.

– Ar gali Seimo narys daryti įtaką tam tikrų projektų ir lėšų jiems realizuoti skyrimui savo apygardai? Ne paslaptis, kad esate gana artimas premjerės I. Šimonytės bendražygis ir galbūt galite jai į ausį pašnibždėti, jog Vyriausybė rezerve rastų lėšų prisidėti, tarkime, prie naujosios Marijampolės sporto arenos statybos?

– Valstiečių Vyriausybė jau prieš metus panaikino galimybes valstybės rezervą ir valstybės investicijų programą (VIP) naudoti politikų užgaidoms pildyti. Tai yra gerai ir tokį žingsnį palaikėme. Visi projektai, prie kurių prisidės mūsų valdžia, bus grįsti duomenimis, skaičiais ir aiškia argumentacija, kokią naudą vienas ar kitas projektas duos žmonėms. Gaila, kad mūsų valstybė iššvaistė daugybę pinigų amžinoms statyboms ir neefektyviems projektams, kurie tarnavo tik godžių vietos politikų ir statybų bendrovių interesams. Tokie laikai pasibaigė ir tai yra gera naujiena.

Seimo narys neturi kapšo pinigų, kurį gali padalinti kam panorėjęs. Tačiau jis gali padėti savivaldybės vadovams susigaudyti nacionalinėse programose, valdžios koridoriuose, atkreipti ministrų dėmesį į savivaldybės problemas ar projektus. Visa tai padarius, savivalda turi paruošti kokybiškus investicinius projektus ir juos apginti konkursuose. Tik taip veikia skaidrus valstybės lėšų naudojimo mechanizmas. Savo darbo dalį padarysiu su kaupu. Jeigu savo dalį kokybiškai atliks savivalda – tada gal ir pavyks kažką pasiekti.

Su savivaldybės vadovais bendraujame ir bendradarbiaujame. Gal kiek gaila, kad kol kas tai daugiausia vyksta mano iniciatyva. Iš savivaldos norisi aktyvumo ir didesnio tempo. Taip pat norisi, kad savivaldybės vadovai nesiimtų politikuoti, kaip nutiko šios savaitės pradžioje Administracijos direktoriui uždraudus seniūnams susitikti su manimi ir mano komanda. Juk ne apie direktoriaus darbo metodus, o apie bendruomenių problemas pasikalbėti norėjome… Kam taip daryti ir netgi specialiai kenkti? To nežinau, bet viliuosi, kad laikui bėgant viskas susitvarkys ir Savivaldybės vadovai supras bendradarbiavimo prasmę. Juk visi dirbame marijampoliečiams ir Marijampolei.

Noriu pasidžiaugti, kad ši Vyriausybė jau nemažai padarė dėl Marijampolės. Mūsų Savivaldybės biudžetas šiais metais bus rekordinis ir augs 1,4 mln. eurų daugiau, nei planavo buvusi valdžia. Kodėl? Nes mes suvokiame tinkamo savivaldos finansavimo būtinumą. Todėl buvo rasta lėšų savivaldybių poreikiams patenkinti. Taip pat auga finansavimas švietimui, socialinėms prog­ramoms, pensijoms.

Šiais metais iš mirties taško pajudėjo ir mums ypač svarbus „Via Baltica“ projektas. Mūsų Vyriausybei jis tapo prioritetiniu. Šiems metams numatyta 20 mln. eurų ir pasirengimas statybos darbams jau prasidėjo. Tikimės, kad antroje metų pusėje bus techniniai sprendiniai. Matysime svarbiausių viadukų į Marijampolę projektus, o paskui prasidės ir naujos magistralės statybos darbai. Todėl jau netrukus dabartinį mirties kelią keis moderni, europietiška transporto arterija.

– Dėkoju už įdomų pokalbį.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Dešimtmetį mininti „Linėja Transport“ – ambicijos būti didžiausiais Baltijos šalyse

    2021-06-14Dešimtmetį mininti „Linėja Transport“ – ambicijos būti didžiausiais Baltijos šalyse
    Kelerius metus į Jungtinę Karalystę padirbėti išvykęs kėdainietis Gediminas Norkus į Lietuvą sugrįžo ne tik turėdamas verslo planą, bet ir viziją, kaip šį planą įgyvendinti. Į itin konkurencingą krovinių gabenimo-ekspedijavimo sektorių nusitaikęs G. Norkus versle pritaikė Vakaruose įprastą, o pas mus dažnai pamirštamą taisyklę – klien-tas visada yra teisus. Šios nerašytos taisyklės laikymasis tapo G. Norkaus įsteigtos UAB „Linėja Transport“ sėkmės garantu. Prieš dešimt metų Kėdainiuose įkurta įmonė tapo vienu savo srities lyderių Lietuvoje ir puoselėja ambicingus planus tapti stambiausia krovinių gabenimo-ekspedijavimo organizacija Baltijos šalių regione. Kuriant įmonę buvo pritaikyta Vakarų šalių praktika, kai vieną ar kelis vilkikus turintys žmonės ieškosi krovinių pervežimams ...
  • Vaikų etnokultūrinė vasaros stovykla „Svečiuose pas Joną kaime“

    2021-06-09
      Prasidėjo metas, žadantis daug nuotykių, naujų pažinčių, atradimo džiaugsmo, žaidimų. Erdvus sūduvių sodybos kiemas, greta ošiantis ąžuolynas, įdomias istorijas pasakojantys muziejaus eksponatai, naujų draugų būrys. Jei susidomėjai, siūlome vasarą praleisti ten, kur kažkada basas vaikščiojo pats Jonas Basanavičius! Nori sužinoti, kokia buvo tavo bendraamžių kasdienybė senajame kaime, ką jie valgė, kokius darbus dirbo, ką veikė laisvalaikiu, kaip linksminosi? Atvykęs į Jono Basanavičiaus gimtinę visa tai galėsi patirti, per praktinius užsiėmimus istoriją tyrinėsi ir kursi pats, o mes ir kiti etninės kultūros puoselėtojai tau padėsime. Stovyklos metu taip pat: kartu su archeologais tyrinėsime ir bandysime atkurti praeitį, apžiūrėsime kaimyno ūkį ir patys mėginsime ūkininkauti, duosime valią vaizduotei kurdami ...
  • Tarptautinės operacijos metu uždaryta organizuotų nusikalstamų grupuočių šifruota komunikacinė platforma

    2021-06-08Tarptautinės operacijos metu uždaryta organizuotų nusikalstamų grupuočių šifruota komunikacinė platforma
    2021 m. birželio 7 d. buvo uždaryta šifruota komunikacinė platforma „Anom“, kuria naudojosi organizuotos nusikalstamos grupės ir jų tinklai visame pasaulyje planuodami, koordinuodami ir vykdydami nusikaltimus Europoje ir už jos ribų: nusikaltimus žmogaus gyvybei ir sveikatai (užsakomuosius nužudymus, pasikėsinimus nužudyti, sunkius sveikatos sutrikdymus), neteisėtą ginklų prekybą ir kontrabandą, narkotikų platinimą ir kontrabandą labai dideliais kiekiais, pinigų plovimą ir kitus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Vieningos, didelio masto, jungtinės teisėsaugos institucijų operacijos ,,Trojan Shield / Greenlight“ metu buvo atlikta apie 700 kratų, apie 800 sulaikytų įtariamųjų. Operaciją „Trojan Shield/Greenlight“ organizavo ir vykdė Jungtinių Amerikos Valstijų Federalinis tyrimų biuras, JAV Narkotikų kontrolės agentūra, ...
  • Katarakta – liga kelianti pavojų regėjimui

    2021-06-07Katarakta – liga kelianti pavojų regėjimui
    Akies lęšiukas savo funkcijas atlieka gerai tik tada, kai jis yra skaidrus, tačiau yra tokių akių ligų, kurios trukdo lęšiukui tinkamai funkcionuoti. Viena iš jų – katarakta. Kas tai per liga? Kada reiktų susirūpinti? Kaip gydyti kataraktą? Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai akies viduje esantis lęšiukas drumstėja. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui blogėjantį regėjimą. Sergant katarakta silpnėja matymo ryškumas, vaizdai tampa išplaukę, matomi tarsi žiūrint pro rūką. Drumstėdamas lęšiukas iškraipo spalvas, dingsta kontrastinis matymas. Kad ir kokius akinius žmogus užsidėtų matymas nepagerėja. Ligai progresuojant regėjimas silpnėja, ...
  • KELIAS Į SĖKMINGĄ KARJERĄ AGROTECHNOLOGIJŲ SRITYJE PRASIDEDA VILNIAUS KOLEGIJOJE

    2021-06-05KELIAS Į SĖKMINGĄ KARJERĄ AGROTECHNOLOGIJŲ SRITYJE PRASIDEDA VILNIAUS KOLEGIJOJE
    Vasarą dažnas būsimas studentas pasitinka su jauduliu – egzaminų maratonas, o neretai ir nerimą keliantys klausimai – o ką gi veikti toliau? Vilniaus kolegija kviečia nedvejoti ir paraiškas studijuoti priima jau dabar! Vilniaus kolegija – aukštojo mokslo nacionalinių reitingų lyderė, turinti daugiau nei 6,5 tūkst. studentų, 500 dėstytojų ir net 39 koleginių studijų programas, organizuojamas septyniuose fakultetuose. Studentai gali rinktis 3 metų trukmės nuolatines dienines arba nuolatines sesijines studijas (pasirinkus nuolatines sesijines studijas, atskirose programose yra galimybė studijuoti nuotoliniu būdu), po kurių įgyjamas profesinio bakalauro laipsnis arba profesinio bakalauro laipsnis ir profesinė kvalifikacija. Kolegijoje ypatingas dėmesys skiriamas praktiniams įgūdžiams, aktyviai bendradarbiaujama ...
  • Piešinių konkursas „Kodėl aš noriu būti miškininku“

    2021-06-02Piešinių konkursas „Kodėl aš noriu būti miškininku“
                     
  • Vaisingumo sutrikimai – ne nuosprendis, o liga

    2021-06-02Vaisingumo sutrikimai – ne nuosprendis, o liga
    Ilgą laiką atvirai kalbėti apie vaisingumo problemas ir kreiptis į specialistus buvo nedrąsu. Šiandien, mažėjant nusistovėjusioms stigmoms bei gerėjant šių paslaugų prieinamumui, vis daugiau lietuvių pasiryžta ieškoti pagalbos. VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Santaros Vaisingumo centro gydytoja akušerė ginekologė Raminta Baušytė pasakoja apie vaisingumo sutrikimų tendencijas, taikomus gydymo metodus ir aiškina, kodėl ir kokie profilaktiniai tyrimai turėtų būtų atliekami reguliariai. Problema dažnėja Dar visai neseniai buvo skaičiuojama, kad apie 15 proc. Lietuvos porų turi tam tikrų vaisingumo sutrikimų. Ši statistika niekuo nesiskyrė ir nuo padėties kitose pasaulio šalyse – viena iš šešių porų negalėjo susilaukti vaikų. Gyd. akušerė ginekologė R. Baušytė teigia, ...
  • Trumposioms maisto tiekimo grandinėms šiemet – 7 mln. Eur

    2021-06-02Trumposioms maisto tiekimo grandinėms šiemet – 7 mln. Eur
    Norintiems kurti trumpąsias maisto tiekimo grandines ir gauti paramą Žemės ūkio ministerija turi gerą žinią. Šiemet bendradarbiavimo projektams įgyvendinti bus skirta ne 4 mln. Eur, o 7 mln. Eur.
  • Žemės ūkio ministerija siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių veiklą

    2021-06-02Žemės ūkio ministerija siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių veiklą
    Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių (VVG) veiklą. „Vietos veiklos grupės neturėtų priklausyti nuo politinių vėjų. Siekiame, kad vietinės valdžios interesams VVG nebeatstovautų savivaldybių merai ir kiti politikai“, – sako žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas.
  • Kaip ir kodėl per metus pakito daugiabučio renovacijos kaina?

    2021-05-29Kaip ir kodėl per metus pakito daugiabučio renovacijos kaina?
    Tiksliai suplanuotas daugiabučio atnaujinimo darbų biudžetas riziką, kad pastato modernizavimo darbų metu pritrūks pinigų ir nebus galimybės laiku užbaigti projekto įgyvendinimą leidžia sumažinti iki minimumo. Todėl projektų administratoriams ir projektuotojams, rengiant investicijų planus, svarbu turėti aktualią informaciją apie statybos darbų rinkos kainų pokyčius, kad jų planuojamas biudžetas nebūtų deficitinis. Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, šiais metais įgyvendintų projektų vidutinė rangos darbų vertė siekė 451 tūkst. eurų. Vidutinė skaičiuojamojo 1 kv. m kaina yra apie 233 eurų iki valstybės paramos suteikimo „Gali pasirodyti, kad dėl karantino sustojo darbai ir kainos galėtų kristi, tačiau per metus bendra statybos darbų skaičiuojamoji kaina padidėjo 4 ...
  • Atsakas į kremlinį-lukašenkinį terorizmą

    2021-05-28Atsakas į kremlinį-lukašenkinį terorizmą
    Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys Iš Atėnų į Vilnių skridusio lėktuvo ir „Nexta“ informacinio kanalo vadovo Ramano Pratasevičiaus pagrobimas rodo, kad Kremlius kartu su Lukašenka šiuo laiku renkasi tiesioginę konfrontaciją su Vakarais ir grynąjį terorizmą. Tai kremlinis-lukašenkinis terorizmas, kurio esminis tikslas – įtakos zonų plėtimas ir stiprinimas, primityviausias oponentų ir kitaminčių naikinimas, siekis išlikti valdžioje. Kremliniam-lukašenkiniam terorizmui „Hamas“ reakcija į skleidžiamą melą apie tariamas bombas turbūt rūpi tiek pat, kiek ir šių dienų Vakarų lyderių vertinimai. Todėl nuo žodžių prie darbų Vakarai privalės pereiti nedelsiant. Putinui su Lukašenka, be valdžios svertų išlaikymo, rūpi ...
  • Vėluojantiems pasėlius deklaruoti pareiškėjams sankcijos nebus taikomos

    2021-05-26Vėluojantiems pasėlius deklaruoti pareiškėjams sankcijos nebus taikomos
    Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasirašė pavedimą, kad nebūtų taikomos sankcijos pareiškėjams, kurie 2021 m. pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų paraiškas pateiks pavėluotai, pasibaigus pagrindiniam pasėlių deklaravimo laikotarpiui, t. y. nuo birželio 8 iki liepos 2 d., ir/arba nurodytu laikotarpiu keis pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų deklaravimo paraiškos duomenis.Primename, jog šiemet pagrindinis pasėlių deklaravimas vyksta iki birželio 7 d. Buvo numatyta, kad pavėluotai (nuo birželio 8 iki liepos 2 d.) pateiktoms paraiškoms už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokų suma bus mažinama 1 proc., tačiau, atsižvelgdamas į 2021 m. Lietuvoje tebesitęsiančią COVID-19 pandemiją ir dėl to kylančias problemas, dėl ...
  • Lietuvos žiniasklaidos rėmimo modelis – tarp žemės ir dangaus?

    2021-05-20Lietuvos žiniasklaidos rėmimo modelis – tarp žemės ir dangaus?
    Lietuvos Seimo Kultūros komiteto organizuotoje nuotolinėje dviejų dienų tarptautinėje konferencijoje „Šiandienos informacinio lauko iššūkiai ir galimybės palaikyti Lietuvos žiniasklaidos nepriklausomybę bei profesionalumą“ perskaityta net 30 pranešimų, jų klausėsi apie 1 000 dalyvių. Konferencijoje diskutuota apie globalius ir nacionalinius informacinio lauko pokyčius, įvardyti Lietuvos regioninės, kultūrinės ir naujienų žurnalistikos poreikiai. Akcentuota, kad dezinformacijos aplinkoje laisva žiniasklaida kaip niekada reikalinga, tačiau vienas iš itin svarbių valstybės prioritetų – žiniasklaidos rėmimo modelis – vis dar neveikiantis. Kokybiško turinio finansavimas – nepakankamas Konferencijoje dalyvavo Seimo nariai, kultūros ministras Simonas Kairys, Europos žurnalistų federacijos pirmininkas Mogensas Blicheris Beregardas (Mogens Blicher Bjerregård), kalbėjo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius ...
  • 10 priežasčių, kodėl verta pirkti dviratį

    2021-05-1910 priežasčių, kodėl verta pirkti dviratį
    Pavasarį ir vasarą, kuomet atšilęs oras skatina kur kas daugiau laiko praleisti lauke, automobilį vis dažniau iškeičiame į kitas transporto priemones. Anksčiau pagrindine alternatyva tapdavo dviratis, tačiau dabar, kai tokio transporto pasirinkimas yra ypatingai platus, vis dažniau suabejojama dėl dviračio privalumų. Jei tokių dvejonių kilo ir Jums, siūlome dar kartą prisiminti, kokią naudą mums suteikia šios transporto priemonės – išskyrėme net 10 pagrindinių dviračių privalumų. Prisidėsite prie gamtos išsaugojimo Pirmiausia reikėtų pradėti nuo to, jog važinėjimas dviračiu yra naudingas ne tik Jums, bet ir Jus supančiai aplinkai. Tokios transporto priemonės neišskiria kenksmingų išmetamųjų dujų, o ir jų gamybos kaštai dažniausiai yra ...
  • Kas slypi už melagingos informacijos?

    2021-05-19Kas slypi už melagingos informacijos?
    Pastaruoju metu, vykstant vakcinacijai nuo COVID-19 ligos, socialiniuose tinkluose padaugėjo dezinformacijos, susijusios su vakcinavimo procesais ir tariamais šalutiniais poveikiais po skiepų. Krašto apsaugos ministerija pastebi, kad per pastaruosius metus į dezinformacijos kampaniją itin įsitraukė gerai finansuoti Rusijos specialistai, kurie siekia menkinti Vakarus ir vakcinavimą. Lietuvos kariuomenės analitikai įspėja, kad už raginimų nesiskiepyti slypi ne tik antivakseriai, bet ir priešiškų valstybių interesai. Apie tai „Suvalkiečio“ žurnalistė Loreta TUMELIENĖ kalbėjosi su Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitiku Tomu Čeponiu. – Kam naudinga dezinformacija apie COVID-19 ligą, skiepus, kokie šios dezinformacijos tikslai? Ar skiepų propaganda užsiima pavieniai asmenys, antivakseriai, norėdami save išreikšti, ar tai ...