Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Andrius Vyšniauskas: „Visuose mano darbuose yra vienas tikslas – kad Marijampolės žmonėms būtų geriau“

2020-ųjų spalį vykusiuose Seimo rinkimuose marijampoliečiai į Seimą delegavo 33 metų Andrių Vyšniauską, kurį nemažai rinkėjų jau pažinojo kaip aktyvų politiką, Marijampolės savivaldybės tarybos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narį. Šiandien „Suvalkiečio“ skaitytojų dėmesiui – žurnalistės Birutės MONTVILIENĖS ir Seimo nario A. VYŠNIAUSKO pokalbis apie pirmuosius veiklos mėnesius Seime, savanorystę ir marijampoliečių lūkesčius.

Andrius Vyšniauskas

– Jau trečias mėnuo, kai prisiekęs būti ištikimas Lietuvos Respublikai, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai ir Lietuvos žmonių gerovei, esate Seimo narys ir darbuojatės Europos reikalų ir Kaimo reikalų komitetuose, taip pat Antikorupcijos komisijoje. Be to, Jūs – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnės pavaduotojas, trijų parlamentinių ir penkiolikos tarpparlamentinių grupių narys. Taigi, darbų ir veiklos – per akis. Kaip, kuo remdamasis susidėliojate darbų ir veiklos prioritetus?

– Pirmiausia noriu dar kartą pasidžiaugti, kad turiu galimybę atstovauti marijampoliečiams Seime. Tai yra didelė garbė ir atsakomybė, kurią stengiuosi išpildyti darbais. Į Seimą buvau išrinktas dirbti, o ne patogiai sėdėti už šiltų biuro sienų. Būtent todėl prisijungiau net prie dviejų komitetų, Antikorupcijos komisijos ir įvairių parlamentinių grupių. Pasirinkau tas sritis, kuriose turiu žinių ir patirties. Ir tas, kurios stokojo rimto dėmesio. Tai pastūmėjo į Kaimo reikalų komitetą. Mūsų regionui labai svarbios žemės ūkio ir maisto pramonės sritys pastaraisiais metais buvo apleistos ir nedominavo šalies politikos darbotvarkėje.

Be to, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, pretenduodama į TS-LKD frakcijos seniūnės pareigas, pakvietė mane būti jos komandos nariu ir paprašė kuruoti mūsų Seimo frakcijos įstatymines iniciatyvas, darbotvarkes ir svarbiausius programinius projektus bei jų komunikaciją. Tai gana didelis darbas, kuris drauge leidžia prisiliesti prie beveik visko, ką mūsų partija siūlo ir dar siūlys. Veiklos yra daug. Bet juk į Seimą mane ir išrinkote dirbti. Tą ir stengiuosi daryti.

– Esate vienas iš aktyviausių tarp Seimo naujokų ir netgi apskritai tarp visų Seimo narių. Suskaičiavau, kad su kolegomis jau pateikėte dvylikos įvairių teisės aktų projektus. Kaip atsirenkate, kokius projektus siūlyti? Ką jau pavyko nuveikti?

– Seimo darbą pradėjome nuo paties Seimo veiklos korekcijų ir biudžeto. Norime, kad šis Seimas būtų taikesnis, veiktų efektyviau ir konstruktyviau, o šalies politikoje būtų mažiau chaoso. Gaila, kad ne viskas pavyko, pripažįstu, jog padarėme klaidų pasiduodami oponentų provokacijoms. Kai kur pasielgėme per daug stipriai. Visgi priimti Statuto pakeitimai sulėtins įstatymų konvejerį Seime ir suteiks galimybę daugiau diskutuoti, mažiau rietis. Tai naudinga taikesnės Lietuvos politinės kultūros formavimuisi. Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę prie viso to prisidėti.
Priėmėme biudžetą, kuriame daugiau socialinio balanso. Per milijardą papildomų lėšų darbo vietų išlaikymui, vakcinoms įsigyti, medikų algoms, švietimui ir kitoms būtinoms reikmėms. Viso to buvusi valdžia nenorėjo finansuoti. Šis biudžetas tikrai socialiai orientuotas. Džiaugiuosi, kad pavyko ir Marijampolei biudžete numatyti 1,4 mln. eurų daugiau, nei planavo buvusi valdžia.
Toliau laukia daug iniciatyvų, kurios kyla iš darbo komitetuose ir to, ką su komanda žadėjome per rinkimus. Šiuo metu dirbame ties konkrečiais pasiūlymais Seimo pavasario sesijai, tai netrukus pristatysiu.

Taip pat nevengiu prisidėti ir prie gerų kitų kolegų iniciatyvų – nesvarbu, ar tie kolegos iš pozicijos, ar opozicijos. Esu prisidėjęs prie kelių gana aštrių, tačiau, manau, reikalingų, kolegų socialdemokratų idėjų. Pavyzdžiui, žvejybos ir medžioklės veiklos atsisakymo Žuvinto biosferos rezervate. Prisijungiau, nes manau, kad tai gera idėja. Man visai nesvarbu, kas ją teikia.

– Būdamas aktyvus Seimo narys dirbate ne tik tiesioginį darbą, bet randate laiko ir savanoriavimui Marijampolės ligoninės COVID-19 skyriuje. Kas Jus paskatino savanoriauti ligoninėje? Kaip dažnai savanoriaujate ir kokius darbus Jums duoda ligoninės personalas? Kaip į tokį sumanymą reagavo Jūsų žmona ir mama?

– Manau, kad kiekviena karta turi savo kovą. Mūsų tėvai matė ir dalyvavo išvarant okupantus. Seneliai ir proseneliai matė karą. Istorija dar apibūdins ir mūsų kartos kovą. Bet ši pandemija tikrai bus rimta pretendentė vadintis mūsų svarbiausia kova. Todėl visi turime stengtis, kad greičiau įveiktumėme visas dabarties negandas. Ypač politikai. Negalime likti nuošaly.

Savanoriauti mane paskatino noras padėti sergantiems žmonėms ir medikams. Pagalvojau – jei galiu, tai kodėl gi ne? Man nesunku pamaitinti pacientus, pašnekinti, padėti atsisėsti, atsistoti ar kaip kitaip pagelbėti. Tam apsauginis kostiumas netrukdo, o ir jį užsidėti nėra taip sunku, kaip gali atrodyti. Medikams ir slaugytojams ši pagalba yra svarbi, nes padedami savanorių jie gali daugiau nuveikti ir jiems nereikia verstis kūliais, kai situacija tikrai prasta. Sergantiesiems tokia pagalba irgi svarbi. Nors, rodos, ir smulkmena, bet pokalbis apie orą ar pandemijos aktualijas ten – kovidiniame skyriuje – aukso vertės. Bendravimas sergantiesiems yra neįkainojamas.

Savanoriavimas ligoninėje man padeda geriau pažinti pačią ligoninę, jos personalą, kasdienybę, vargus ir džiaugsmus, o tai leis ateityje geriau padėti pačiai ligoninei ir ten dirbantiems žmonėms. Ieškoti sprendimų, kad ligoninė augtų ir klestėtų. Tai vienas svarbiausių mano, kaip politiko, tikslų, prie kurio noriu prisidėti.

O dėl žmonos ir mamos, tai jos yra labai supratingos. Abi mane visapusiškai palaiko, nors, aišku, jaudinasi ir nerimauja. Bet toks gyvenimas. Kartais tenka susidurti su iššūkiais. Svarbiausia to nebijoti ir nusiteikti pozityviai.

Šiuo metu savanoriauju kartą per savaitę, nes karantino priemonės veikia ir situacija sparčiai taisosi. Todėl tokio spaudimo ligoninei, koks buvo gruodį, nėra. Ligonių mažėja, mažėja ir sunkesnės būklės pacientų. Pradėjus savanoriauti tikrai buvo daug sunkių pacientų. Teko matyti ir skausmą, ir mirtį. Dabar vis dažniau skausmą keičia džiaugsmas, pakilus, atsigavus ar išlydint namo. Jeigu pacientų srautas augtų ir situacija prastėtų, tikrai savanoriškai padėčiau dar dažniau. Kviečiu ir kitus prie to prisidėti.

– Vis pasigirsta Jūsų politinių oponentų kalbų, kurie kritikuoja Marijampolės rinkėjų pasirinkimą spalį vykusiuose Seimo rinkimuose, teigdami, kad Andrių Vyšniauską į Seimą delegavusiai Marijampolei iš to jokios naudos, nes Vyšniauskas išvyks į Vilnių, todėl ir Marijampolės, kaip savivaldybės ir miesto, reikalai jam neberūpės?

– Marijampolėje gimiau ir užaugau. Čia moku mokesčius, čia dirba mano komanda, čia yra mūsų biuras, čia būnu nuolat. Visuose mano darbuose – teikiamuose įstatymų projektuose ar sprendžiamose žmonių problemose – yra vienas tikslas – kad Marijampolės žmonėms būtų geriau.

Man keista, kai Seimo narys susikuria šiltą biurą, apsikrauna popieriais ir ima dubliuoti savivaldybės funkcijas. Užsiima gatvių valymu, daugiabučių renovacija ar socialinės paramos dalinimu. Ne toks Seimo nario darbas. Ir patikėkit, kalbu rimtai, nešaržuoju. Tai klaidingas įsivaizdavimas, kurį kažkas Marijampolėje aktyviai diegia.

Seimo narys, dirbdamas Marijampolei, turi aktyviai veikti nacionalinėje politikoje. Tą sako ir Konstitucija. Pirma turi dirbti Seime, kalbėtis su ministrais ir tuose pokalbiuose atstovauti mūsų miesto interesams. Kaip tai padaryti nesant Vilniuje ir neturint kontaktų su kitais politikais? Nepadarysi, ką puikiai įrodė tie, kurie anksčiau nepadarė.

O konkurentai etiketes visad klijuoja ir klijuos. Bet rinkėjams svarbiausia ne etiketės, o darbai. Pasikartosiu – atėjau dirbti, o ne kovoti vietines kovas. Rinkimai praėjo, todėl ir kolegas raginu bent porai metų užsiimti rimtais, žmonėms naudingais darbais, o po to galėsime ir apie rinkimus pakalbėti.

– Ar gali Seimo narys daryti įtaką tam tikrų projektų ir lėšų jiems realizuoti skyrimui savo apygardai? Ne paslaptis, kad esate gana artimas premjerės I. Šimonytės bendražygis ir galbūt galite jai į ausį pašnibždėti, jog Vyriausybė rezerve rastų lėšų prisidėti, tarkime, prie naujosios Marijampolės sporto arenos statybos?

– Valstiečių Vyriausybė jau prieš metus panaikino galimybes valstybės rezervą ir valstybės investicijų programą (VIP) naudoti politikų užgaidoms pildyti. Tai yra gerai ir tokį žingsnį palaikėme. Visi projektai, prie kurių prisidės mūsų valdžia, bus grįsti duomenimis, skaičiais ir aiškia argumentacija, kokią naudą vienas ar kitas projektas duos žmonėms. Gaila, kad mūsų valstybė iššvaistė daugybę pinigų amžinoms statyboms ir neefektyviems projektams, kurie tarnavo tik godžių vietos politikų ir statybų bendrovių interesams. Tokie laikai pasibaigė ir tai yra gera naujiena.

Seimo narys neturi kapšo pinigų, kurį gali padalinti kam panorėjęs. Tačiau jis gali padėti savivaldybės vadovams susigaudyti nacionalinėse programose, valdžios koridoriuose, atkreipti ministrų dėmesį į savivaldybės problemas ar projektus. Visa tai padarius, savivalda turi paruošti kokybiškus investicinius projektus ir juos apginti konkursuose. Tik taip veikia skaidrus valstybės lėšų naudojimo mechanizmas. Savo darbo dalį padarysiu su kaupu. Jeigu savo dalį kokybiškai atliks savivalda – tada gal ir pavyks kažką pasiekti.

Su savivaldybės vadovais bendraujame ir bendradarbiaujame. Gal kiek gaila, kad kol kas tai daugiausia vyksta mano iniciatyva. Iš savivaldos norisi aktyvumo ir didesnio tempo. Taip pat norisi, kad savivaldybės vadovai nesiimtų politikuoti, kaip nutiko šios savaitės pradžioje Administracijos direktoriui uždraudus seniūnams susitikti su manimi ir mano komanda. Juk ne apie direktoriaus darbo metodus, o apie bendruomenių problemas pasikalbėti norėjome… Kam taip daryti ir netgi specialiai kenkti? To nežinau, bet viliuosi, kad laikui bėgant viskas susitvarkys ir Savivaldybės vadovai supras bendradarbiavimo prasmę. Juk visi dirbame marijampoliečiams ir Marijampolei.

Noriu pasidžiaugti, kad ši Vyriausybė jau nemažai padarė dėl Marijampolės. Mūsų Savivaldybės biudžetas šiais metais bus rekordinis ir augs 1,4 mln. eurų daugiau, nei planavo buvusi valdžia. Kodėl? Nes mes suvokiame tinkamo savivaldos finansavimo būtinumą. Todėl buvo rasta lėšų savivaldybių poreikiams patenkinti. Taip pat auga finansavimas švietimui, socialinėms prog­ramoms, pensijoms.

Šiais metais iš mirties taško pajudėjo ir mums ypač svarbus „Via Baltica“ projektas. Mūsų Vyriausybei jis tapo prioritetiniu. Šiems metams numatyta 20 mln. eurų ir pasirengimas statybos darbams jau prasidėjo. Tikimės, kad antroje metų pusėje bus techniniai sprendiniai. Matysime svarbiausių viadukų į Marijampolę projektus, o paskui prasidės ir naujos magistralės statybos darbai. Todėl jau netrukus dabartinį mirties kelią keis moderni, europietiška transporto arterija.

– Dėkoju už įdomų pokalbį.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...
  • 15 metų Amerikoje. Kas toliau?

    2021-07-1015 metų Amerikoje. Kas toliau?
    Sėdime jau kiek pravėsusią pavakarę su Renata ir Linu Natkevičiais. Prieš porą savaičių iš Floridos (JAV) atostogų į Lietuvą sugrįžusi pora tarsteli: čia taip smagu – jaučiamės kaip žiemą Floridoje! Tokia ten žiema – apie 23–25 laipsniai šilumos. Mums atrodytų – tobula lietuviška vasara, kai norisi, kad ji nesibaigtų! Tačiau ne apie orą kalbėjomės su šiais dviem šauniais žmonėmis, kurie, laimėję žaliąją kortą, 2006 metų rudenį išvyko į JAV. Jau Amerikoje gimė trečias šeimos vaikas – Urtė, kuriai dabar 11 metų. Daiva KLIMAVIČIENĖ – Tik atvykę apsistojote Floridoje, po metų darbo paieškos nuvedė į Naująjį Džersį, dabar – vėl Floridoje… – Taip, pirma ...
  • Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams, ir poezijos mėgėjams

    2021-07-10Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams,  ir poezijos mėgėjams
    Liepa – mėnuo, kai Lietuvoje galima pamatyti būrius piligrimų. Būtent šį mėnesį Marijampolėje vyksta palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio atlaidų oktava – šiemet minime 150-ąsias palaimintojo gimimo metines, o Žemaitijoje, Žemaičių Kalvarijoje (Plungės r.), taip pat rengiami didieji atlaidai, į kuriuos suplūsta daugybė piligrimų. Žemaitijos Kalvarijos apylinkės saugo ir poeto Vytauto Mačernio atminimą. Algis VAŠKEVIČIUS Žemaičių Kalvarijos stebuklai Turbūt kiekvienam lietuviui bent kartą vertėtų apsilankyti Žemaičių Kalvarijoje ir prisiliesti prie tikėjimo tradicijų. Tikintieji šią vietą jau seniai atradę, ji lyginama ir su Šiluva bei ten vykstančiais atlaidais. Žemaičių Kalvarijoje atlaidai išsiskiria Kančios kelio stočių lankymu, turinčiu gilias tradicijas. Žemaičių Kalvarija, kuri anksčiau vadinosi Gardais, rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart ...
  • Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės

    2021-07-10Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės
    Liepos 2 d. Marijampolėje, prie Kristijono Donelaičio paminklo, esančio prie evangelikų liuteronų bažnyčios, ir Kaliningrado (Karaliaučiaus) krašte, Čistyje Prūdy kaime (Tolminkiemyje), vienu metu vyko renginys, kurio metu buvo pristatytas suremontuotas ir atnaujintas K. Donelaičio memorialinis muziejus. Vasaros liūtys renginio scenarijus koregavo – Marijampolėje teko persikelti į pačią bažnyčios parapijos salę, po to lietus pasiekė ir Tolminkiemį, tad ten taip pat teko ieškoti pastogės. Algis VAŠKEVIČIUS Šis renginys – vienas iš paskutinių, įgyvendinant bendrą Lietuvos ir Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srities bendradarbiavimo projektą. Jo metu vyko daug įvairių priemonių, o pačios svarbiausios iš jų – Šakių rajone esančio Kidulių dvaro svirno sutvarkymas ir pritaikymas ...