Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Andrius Vyšniauskas: „Visuose mano darbuose yra vienas tikslas – kad Marijampolės žmonėms būtų geriau“

2020-ųjų spalį vykusiuose Seimo rinkimuose marijampoliečiai į Seimą delegavo 33 metų Andrių Vyšniauską, kurį nemažai rinkėjų jau pažinojo kaip aktyvų politiką, Marijampolės savivaldybės tarybos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narį. Šiandien „Suvalkiečio“ skaitytojų dėmesiui – žurnalistės Birutės MONTVILIENĖS ir Seimo nario A. VYŠNIAUSKO pokalbis apie pirmuosius veiklos mėnesius Seime, savanorystę ir marijampoliečių lūkesčius.

Andrius Vyšniauskas

– Jau trečias mėnuo, kai prisiekęs būti ištikimas Lietuvos Respublikai, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai ir Lietuvos žmonių gerovei, esate Seimo narys ir darbuojatės Europos reikalų ir Kaimo reikalų komitetuose, taip pat Antikorupcijos komisijoje. Be to, Jūs – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnės pavaduotojas, trijų parlamentinių ir penkiolikos tarpparlamentinių grupių narys. Taigi, darbų ir veiklos – per akis. Kaip, kuo remdamasis susidėliojate darbų ir veiklos prioritetus?

– Pirmiausia noriu dar kartą pasidžiaugti, kad turiu galimybę atstovauti marijampoliečiams Seime. Tai yra didelė garbė ir atsakomybė, kurią stengiuosi išpildyti darbais. Į Seimą buvau išrinktas dirbti, o ne patogiai sėdėti už šiltų biuro sienų. Būtent todėl prisijungiau net prie dviejų komitetų, Antikorupcijos komisijos ir įvairių parlamentinių grupių. Pasirinkau tas sritis, kuriose turiu žinių ir patirties. Ir tas, kurios stokojo rimto dėmesio. Tai pastūmėjo į Kaimo reikalų komitetą. Mūsų regionui labai svarbios žemės ūkio ir maisto pramonės sritys pastaraisiais metais buvo apleistos ir nedominavo šalies politikos darbotvarkėje.

Be to, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, pretenduodama į TS-LKD frakcijos seniūnės pareigas, pakvietė mane būti jos komandos nariu ir paprašė kuruoti mūsų Seimo frakcijos įstatymines iniciatyvas, darbotvarkes ir svarbiausius programinius projektus bei jų komunikaciją. Tai gana didelis darbas, kuris drauge leidžia prisiliesti prie beveik visko, ką mūsų partija siūlo ir dar siūlys. Veiklos yra daug. Bet juk į Seimą mane ir išrinkote dirbti. Tą ir stengiuosi daryti.

– Esate vienas iš aktyviausių tarp Seimo naujokų ir netgi apskritai tarp visų Seimo narių. Suskaičiavau, kad su kolegomis jau pateikėte dvylikos įvairių teisės aktų projektus. Kaip atsirenkate, kokius projektus siūlyti? Ką jau pavyko nuveikti?

– Seimo darbą pradėjome nuo paties Seimo veiklos korekcijų ir biudžeto. Norime, kad šis Seimas būtų taikesnis, veiktų efektyviau ir konstruktyviau, o šalies politikoje būtų mažiau chaoso. Gaila, kad ne viskas pavyko, pripažįstu, jog padarėme klaidų pasiduodami oponentų provokacijoms. Kai kur pasielgėme per daug stipriai. Visgi priimti Statuto pakeitimai sulėtins įstatymų konvejerį Seime ir suteiks galimybę daugiau diskutuoti, mažiau rietis. Tai naudinga taikesnės Lietuvos politinės kultūros formavimuisi. Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę prie viso to prisidėti.
Priėmėme biudžetą, kuriame daugiau socialinio balanso. Per milijardą papildomų lėšų darbo vietų išlaikymui, vakcinoms įsigyti, medikų algoms, švietimui ir kitoms būtinoms reikmėms. Viso to buvusi valdžia nenorėjo finansuoti. Šis biudžetas tikrai socialiai orientuotas. Džiaugiuosi, kad pavyko ir Marijampolei biudžete numatyti 1,4 mln. eurų daugiau, nei planavo buvusi valdžia.
Toliau laukia daug iniciatyvų, kurios kyla iš darbo komitetuose ir to, ką su komanda žadėjome per rinkimus. Šiuo metu dirbame ties konkrečiais pasiūlymais Seimo pavasario sesijai, tai netrukus pristatysiu.

Taip pat nevengiu prisidėti ir prie gerų kitų kolegų iniciatyvų – nesvarbu, ar tie kolegos iš pozicijos, ar opozicijos. Esu prisidėjęs prie kelių gana aštrių, tačiau, manau, reikalingų, kolegų socialdemokratų idėjų. Pavyzdžiui, žvejybos ir medžioklės veiklos atsisakymo Žuvinto biosferos rezervate. Prisijungiau, nes manau, kad tai gera idėja. Man visai nesvarbu, kas ją teikia.

– Būdamas aktyvus Seimo narys dirbate ne tik tiesioginį darbą, bet randate laiko ir savanoriavimui Marijampolės ligoninės COVID-19 skyriuje. Kas Jus paskatino savanoriauti ligoninėje? Kaip dažnai savanoriaujate ir kokius darbus Jums duoda ligoninės personalas? Kaip į tokį sumanymą reagavo Jūsų žmona ir mama?

– Manau, kad kiekviena karta turi savo kovą. Mūsų tėvai matė ir dalyvavo išvarant okupantus. Seneliai ir proseneliai matė karą. Istorija dar apibūdins ir mūsų kartos kovą. Bet ši pandemija tikrai bus rimta pretendentė vadintis mūsų svarbiausia kova. Todėl visi turime stengtis, kad greičiau įveiktumėme visas dabarties negandas. Ypač politikai. Negalime likti nuošaly.

Savanoriauti mane paskatino noras padėti sergantiems žmonėms ir medikams. Pagalvojau – jei galiu, tai kodėl gi ne? Man nesunku pamaitinti pacientus, pašnekinti, padėti atsisėsti, atsistoti ar kaip kitaip pagelbėti. Tam apsauginis kostiumas netrukdo, o ir jį užsidėti nėra taip sunku, kaip gali atrodyti. Medikams ir slaugytojams ši pagalba yra svarbi, nes padedami savanorių jie gali daugiau nuveikti ir jiems nereikia verstis kūliais, kai situacija tikrai prasta. Sergantiesiems tokia pagalba irgi svarbi. Nors, rodos, ir smulkmena, bet pokalbis apie orą ar pandemijos aktualijas ten – kovidiniame skyriuje – aukso vertės. Bendravimas sergantiesiems yra neįkainojamas.

Savanoriavimas ligoninėje man padeda geriau pažinti pačią ligoninę, jos personalą, kasdienybę, vargus ir džiaugsmus, o tai leis ateityje geriau padėti pačiai ligoninei ir ten dirbantiems žmonėms. Ieškoti sprendimų, kad ligoninė augtų ir klestėtų. Tai vienas svarbiausių mano, kaip politiko, tikslų, prie kurio noriu prisidėti.

O dėl žmonos ir mamos, tai jos yra labai supratingos. Abi mane visapusiškai palaiko, nors, aišku, jaudinasi ir nerimauja. Bet toks gyvenimas. Kartais tenka susidurti su iššūkiais. Svarbiausia to nebijoti ir nusiteikti pozityviai.

Šiuo metu savanoriauju kartą per savaitę, nes karantino priemonės veikia ir situacija sparčiai taisosi. Todėl tokio spaudimo ligoninei, koks buvo gruodį, nėra. Ligonių mažėja, mažėja ir sunkesnės būklės pacientų. Pradėjus savanoriauti tikrai buvo daug sunkių pacientų. Teko matyti ir skausmą, ir mirtį. Dabar vis dažniau skausmą keičia džiaugsmas, pakilus, atsigavus ar išlydint namo. Jeigu pacientų srautas augtų ir situacija prastėtų, tikrai savanoriškai padėčiau dar dažniau. Kviečiu ir kitus prie to prisidėti.

– Vis pasigirsta Jūsų politinių oponentų kalbų, kurie kritikuoja Marijampolės rinkėjų pasirinkimą spalį vykusiuose Seimo rinkimuose, teigdami, kad Andrių Vyšniauską į Seimą delegavusiai Marijampolei iš to jokios naudos, nes Vyšniauskas išvyks į Vilnių, todėl ir Marijampolės, kaip savivaldybės ir miesto, reikalai jam neberūpės?

– Marijampolėje gimiau ir užaugau. Čia moku mokesčius, čia dirba mano komanda, čia yra mūsų biuras, čia būnu nuolat. Visuose mano darbuose – teikiamuose įstatymų projektuose ar sprendžiamose žmonių problemose – yra vienas tikslas – kad Marijampolės žmonėms būtų geriau.

Man keista, kai Seimo narys susikuria šiltą biurą, apsikrauna popieriais ir ima dubliuoti savivaldybės funkcijas. Užsiima gatvių valymu, daugiabučių renovacija ar socialinės paramos dalinimu. Ne toks Seimo nario darbas. Ir patikėkit, kalbu rimtai, nešaržuoju. Tai klaidingas įsivaizdavimas, kurį kažkas Marijampolėje aktyviai diegia.

Seimo narys, dirbdamas Marijampolei, turi aktyviai veikti nacionalinėje politikoje. Tą sako ir Konstitucija. Pirma turi dirbti Seime, kalbėtis su ministrais ir tuose pokalbiuose atstovauti mūsų miesto interesams. Kaip tai padaryti nesant Vilniuje ir neturint kontaktų su kitais politikais? Nepadarysi, ką puikiai įrodė tie, kurie anksčiau nepadarė.

O konkurentai etiketes visad klijuoja ir klijuos. Bet rinkėjams svarbiausia ne etiketės, o darbai. Pasikartosiu – atėjau dirbti, o ne kovoti vietines kovas. Rinkimai praėjo, todėl ir kolegas raginu bent porai metų užsiimti rimtais, žmonėms naudingais darbais, o po to galėsime ir apie rinkimus pakalbėti.

– Ar gali Seimo narys daryti įtaką tam tikrų projektų ir lėšų jiems realizuoti skyrimui savo apygardai? Ne paslaptis, kad esate gana artimas premjerės I. Šimonytės bendražygis ir galbūt galite jai į ausį pašnibždėti, jog Vyriausybė rezerve rastų lėšų prisidėti, tarkime, prie naujosios Marijampolės sporto arenos statybos?

– Valstiečių Vyriausybė jau prieš metus panaikino galimybes valstybės rezervą ir valstybės investicijų programą (VIP) naudoti politikų užgaidoms pildyti. Tai yra gerai ir tokį žingsnį palaikėme. Visi projektai, prie kurių prisidės mūsų valdžia, bus grįsti duomenimis, skaičiais ir aiškia argumentacija, kokią naudą vienas ar kitas projektas duos žmonėms. Gaila, kad mūsų valstybė iššvaistė daugybę pinigų amžinoms statyboms ir neefektyviems projektams, kurie tarnavo tik godžių vietos politikų ir statybų bendrovių interesams. Tokie laikai pasibaigė ir tai yra gera naujiena.

Seimo narys neturi kapšo pinigų, kurį gali padalinti kam panorėjęs. Tačiau jis gali padėti savivaldybės vadovams susigaudyti nacionalinėse programose, valdžios koridoriuose, atkreipti ministrų dėmesį į savivaldybės problemas ar projektus. Visa tai padarius, savivalda turi paruošti kokybiškus investicinius projektus ir juos apginti konkursuose. Tik taip veikia skaidrus valstybės lėšų naudojimo mechanizmas. Savo darbo dalį padarysiu su kaupu. Jeigu savo dalį kokybiškai atliks savivalda – tada gal ir pavyks kažką pasiekti.

Su savivaldybės vadovais bendraujame ir bendradarbiaujame. Gal kiek gaila, kad kol kas tai daugiausia vyksta mano iniciatyva. Iš savivaldos norisi aktyvumo ir didesnio tempo. Taip pat norisi, kad savivaldybės vadovai nesiimtų politikuoti, kaip nutiko šios savaitės pradžioje Administracijos direktoriui uždraudus seniūnams susitikti su manimi ir mano komanda. Juk ne apie direktoriaus darbo metodus, o apie bendruomenių problemas pasikalbėti norėjome… Kam taip daryti ir netgi specialiai kenkti? To nežinau, bet viliuosi, kad laikui bėgant viskas susitvarkys ir Savivaldybės vadovai supras bendradarbiavimo prasmę. Juk visi dirbame marijampoliečiams ir Marijampolei.

Noriu pasidžiaugti, kad ši Vyriausybė jau nemažai padarė dėl Marijampolės. Mūsų Savivaldybės biudžetas šiais metais bus rekordinis ir augs 1,4 mln. eurų daugiau, nei planavo buvusi valdžia. Kodėl? Nes mes suvokiame tinkamo savivaldos finansavimo būtinumą. Todėl buvo rasta lėšų savivaldybių poreikiams patenkinti. Taip pat auga finansavimas švietimui, socialinėms prog­ramoms, pensijoms.

Šiais metais iš mirties taško pajudėjo ir mums ypač svarbus „Via Baltica“ projektas. Mūsų Vyriausybei jis tapo prioritetiniu. Šiems metams numatyta 20 mln. eurų ir pasirengimas statybos darbams jau prasidėjo. Tikimės, kad antroje metų pusėje bus techniniai sprendiniai. Matysime svarbiausių viadukų į Marijampolę projektus, o paskui prasidės ir naujos magistralės statybos darbai. Todėl jau netrukus dabartinį mirties kelią keis moderni, europietiška transporto arterija.

– Dėkoju už įdomų pokalbį.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Su problemomis susiduria vis daugiau žmonių

    2021-02-03Su problemomis susiduria vis daugiau žmonių
    Karantinas sujaukė daugelio žmonių gyvenimą – prarasti darbai, skaudžios asmeninės netektys, ko pasekoje – vis labiau auganti emocinė įtampa. Apie tai kalba Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) Psichikos sveikatos centro vedėja, gydytoja psichiatrė Rūta BURBIENĖ. – Karantinas yra didelis iššūkis ne tik mūsų Psichikos sveikatos centro pacientams, bet ir sveikiems žmonėms, vis dažniau susiduriantiems su psichikos problemomis. Situaciją dar pablogino ir dviprasmiški straipsniai bei įvairūs pasisakymai apie vakciną. Žmonės sutrikę dėl informacijos gausos ir skirtingų nuomonių. Yra nemažai žmonių, kurie pajutę koronaviruso pandemijos sukeltą stresą, nerimą ar išgyvenantys kitas sudėtingas gyvenimiškas situacijas, iškart kreipiasi pagalbos. Vis dėlto naujų pacientų antplūdžio nepajutome. ...
  • Su pandemija susijusius psichikos sveikatos sunkumus tiria mokslininkai (Eksperto komentaras)

    2021-02-03Su pandemija susijusius psichikos sveikatos sunkumus tiria mokslininkai (Eksperto komentaras)
    Dr. Odeta GELEŽĖLYTĖ,Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro psichologė ir mokslininkė: – Nors koronaviruso pandemija pirmiausia sukėlė grėsmę žmonių fizinei sveikatai, tiek ligos plitimas, tiek su tuo susiję apribojimai neišvengiamai palietė ir mūsų psichologinę savijautą. 2020 m. pavasarį, dar COVID-19 pandemijos pradžioje, Europos psichologai išsakė susirūpinimą dėl su pandemija susijusių sunkumų poveikio žmonių psichikos sveikatai. Taigi Europos trauminio streso tyrimų asociacija (ESTSS) nusprendė suvienyti 11 Europos šalių ir atlikti itin didelio masto psichologinį tyrimą apie tai, su kokiais psichologiniais sunkumais pandemijos metu žmonės susiduria, kokios psichologinės to pasekmės bei kaip galima sau šiuo nelengvu metu bandyti padėti (daugiau apie tyrimą: www.manosavijauta.lt). Vilniaus universiteto ...
  • Artimieji gali įtarti sveikatos sutrikimus

    2021-02-03Artimieji gali įtarti sveikatos sutrikimus
    Ne paslaptis, kad psichikos ligą, ypač vyresni žmonės, vis dar laiko gėdinga, ir susidūrę su ja neskuba kreiptis pagalbos. Po ilgesnio nesimatymo į pakitusią per izoliaciją būseną dėmesį turėtų atkreipia artimieji. Kaip karantinas veikia žmonių psichinę būklę, kaip atpažinti ligos požymius, paklausėme Marijampolės ligoninės Psichikos ligų skyriaus vedėjos, gydytojos psichiatrės Astos KLIMAŠAUSKIENĖS. – Užsitęsęs karantinas žmonėms kelia nerimą, įtampą, baimės jausmą, miego sutrikimus. Žmonės tampa irzlūs, dirglūs, pikti, nes slegia nežinia dėl ateities, finansiniai įsipareigojimai, socialinė atskirtis. Pradedame susidurti su karantino psichologine žala žmonėms. Deja, laikui bėgant, manau, tokių žmonių tik daugės. Psichikos sutrikimus galima įtarti, pastebėjus pasikeitusį žmogaus elgesį, užsitęsusį liūdesį, ...
  • Neužsiimti savigyda, o kreiptis profesionalios pagalbos

    2021-02-03Neužsiimti savigyda, o kreiptis profesionalios pagalbos
    Karantinui vis tebesitęsiant ne vienas pajuto, kad izoliacija neigiamai veikia psichiką. Mintimis apie „Covid-19“ pandemijos paveiktą žmonių psichologinę savijautą dalijasi psichologė Svetlana RAGELIENĖ, teikianti psichologinę pagalbą Rygiškių Jono gimnazijos bendruomenei ir privačiai konsultuojanti kabinete „Pasijausk geriau“. – „Covid-19“ pandemija neabejotinai paveikė žmonių psichologinę savijautą. Visuomenė su tokia situacija nebuvo susidūrusi labai seniai, jei išvis kažkada buvo. Pandemijos žalą psichologinei sveikatai gerai iliustruoja ir įvairūs moksliniai tyrimai. Pernai vasarą VU Psichotraumatologijos centro mokslininkai psichologai, vadovaujami prof. dr. Evaldo Kazlausko, atliko Lietuvos gyventojų psichologinės sveikatos tyrimą „Mano savijauta“. Tikslas: išsiaiškinti, kaip „Covid-19“ pandemija paveikė psichologinę savijautą ir kaip žmonėms padėti įveikiant to pasekmes. ...
  • Sprendimą dėl skiepų reikėtų priimti išanalizavus kelis požiūrius

    2021-02-03Sprendimą dėl skiepų reikėtų priimti išanalizavus kelis požiūrius
    Pasaulyje šiuo metu vyksta kova dėl vakcinos nuo COVID-19. Rodos, šalių bandymai gauti kuo pirmiau ir kuo daugiau vakcinos dozių įrodo, kad vakcina yra labai reikalinga ir yra saugi naudoti. Nepaisant to, apie vakciną vis dar sklando daugybė mitų ir legendų. Juos išsklaidyti ir paaiškinti sutiko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė dr. Ieva Bajoriūnienė. – Vakcina nuo koronaviruso sukurta ir pradėta naudoti palyginti neseniai, tačiau antivakseriai ir skiepų kritikai jau spėjo prikurti daugybę legendų apie COVID-19 skiepus. Vienas dažniausiai girdimų – vakcina nuo koronaviruso pasveikti nepadės. Neva ji sukurta tam, kad būtų galima žmonėms implantuoti ...
  • Katarakta: laukti ar operuoti?

    2021-02-01Katarakta: laukti ar operuoti?
    Pastebėjus regėjimo susilpnėjimą, akis tarsi aptraukus rūkui, atsiradus jautrumui ryškiai šviesai – reiktų ilgai nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju, kadangi visi šie požymiai gali būti ženklas, kad vystosi katarakta. Kas tai per liga, kokias gydymo galimybes gali pasiūlyti šiandienos medicina klausiame savo srities profesionalo A. Klinikos „Akių chirurgijos centro“ chirurgo oftalmologo Sauliaus Ačo. – Kas yra katarakta? – Katarakta (akies lęšiuko sudrumstėjimas) – akių liga, išsivystanti dėl lęšiuko skaidrumo sumažėjimo, drumsčių formavimosi. Katarakta dažniausiai pasireiškia regėjimo susilpnėjimu, žmogus mato kaip pro rūką, nyksta spalvos, dvejinasi daiktai, nebetinka anksčiau nešioti akiniai. Jei pablogėjęs matymas kenkia kasdieninei veiklai, žmogus nebegali atlikti įprastų darbų, tuomet reikalingas ...
  • „Nusprendžiau sustoti Lietuvoje…“ (Pažintis su Skaidra Jančaite)

    2021-01-30„Nusprendžiau sustoti Lietuvoje...“ (Pažintis su Skaidra Jančaite)
    Rubrika „Neatrasta kultūra“, kurią jau turbūt spėjote pastebėti mūsų laikraštyje, supažindina ne tik su kultūros reiškiniais, bet ir su įžymiais iš mūsų krašto kilusiais žmonėmis. Šį kartą „Suvalkiečio“ korespondentė Jolanta RAČAITĖ kalbina Skaidrą JANČAITĘ. Skaidra muzikos gerbėjams bene labiausiai žinoma kaip sakralinės muzikos atlikėja, koncertuojanti Lietuvos ir užsienio bažnyčiose, mokyklose, koncertų salėse. Ne kiekvienas šio žanro atlikėjas taip subtiliai geba pajusti ir perteikti sakralinės muzikos grožį. Šią atlikėją domina ir šiuolaikinė muzika. Neretai savo pasirodymuose ji jungia muzikos, dramos, šokio, pantomimos ir fotografijos meno išraiškos elementus. Taigi pažintis su Skaidra, šiuo metu gyvenančia Vilniuje, Sapiegynės Šveicarijoje, kaip įvardija pati pašnekovė… – Skaidra, žinome, ...
  • Pasiskiepydami saugome savo ir aplinkinių sveikatą

    2021-01-30Pasiskiepydami saugome savo ir aplinkinių sveikatą
    Koronaviruso pandemija yra didžiulio masto pasaulinė krizė, paliekanti skaudžius padarinius ir turinti milžinišką neigiamą poveikį ne tik žmogaus sveikatai, bet ir socialiniam bei ekonominiam gyvenimui. Norint greičiau grįžti į įprastą rutiną ir apkabinti seniai matytą artimą žmogų, yra būtinas visuotinis imunitetas, o jį įmanoma suformuoti tik skiepijantis. Apie koronaviruso vakcinacijos svarbą, ištirtą skiepų efektyvumą ir dezinformaciją kalba Santaros klinikų direktorius medicinai, gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas. Taip pat aktoriaus Mariaus Jampolskio žmona Renata Jampolskė dalijasi savo šeimos skiepijimosi patirtimi ir pasakoja, kodėl planuoja skiepytis ir nuo koronaviruso. Saugumas ir efektyvumas Pasaulis jau neteko daugiau nei 2 milijonų žmonių, o koronaviruso atvejų užregistruota jau per ...
  • Sniego gniaužtuose: užpustyti keliai, avarijos, lūžtantys medžiai

    2021-01-27Sniego gniaužtuose: užpustyti keliai, avarijos, lūžtantys medžiai
    Naktį į antradienį prasidėjęs stiprus snygis ir pūga, trečiadienįpo pietų po truputį ėmė rimti, nors snaigės vis dar krenta, pažeme pusto. Gausaus sniego sukeltos problemos dar neįveiktos. Todėl Lietuvos automobilių kelių direkcija įspėja, kad reikia būti atsargiems. Pagrindinių kelių dangos vietomis su šlapio ar pažliugusio sniego provėžomis, mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai su prispaustu sniegu, vietomis su puraus sniego sluoksniu iki 20 centimetrų. Rajoniniuose keliuose yra ruožų, kurie sunkiai pravažiuojami. Neišvažiuojamų kelių yra Marijampolės, Vilkaviškio, Kazlų Rūdos, Kalvarijos savivaldybėse. Eismas magistralėje „Via Baltica“ kėlė daugiausia problemų Marijampolės regione antradienį, iki trečiadienio pietų, visais keliais važiuoti buvo sudėtinga, kai kur ir neįmanoma. Tačiau ...
  • 2020-ieji – metai, kurie įsimins ilgam

    2021-01-272020-ieji - metai, kurie įsimins ilgam
    Metų sandūroje įprasta grįžtelėti atgal ir pamąstyti, kokie nuėję metai buvo, kas pavyko, džiugino, kas nepasisekė, liko neįgyvendinta. Kokie 2020-ieji buvo Kazlų Rūdos savivaldybei, kalbamės su mero pavaduotoju Mariumi ŽITKUMI. – Tad kokie metai buvo Jūsų savivaldybei? – Nenustebinsiu atsakydamas, kad metai buvo įdomūs. Juos su kolegomis pradėjome turėdami didelių užmojų, tačiau jau kovo mėnesį darbų planus sujaukė koronaviruso infekcijos protrūkis šalyje ir pasaulyje. Tačiau vertinant apskritai – tai buvo metai, kurie įsimins kaip vieni iš vertingiausių dirbant šiose pareigose. Mero komanda, Savivaldybės taryba ir administracija nuveikė nemažai prasmingų ir būtinų infrastruktūros darbų, identifikuotos ir pradėtos taisyti viešojo valdymo spragos, parengta artimiausio ...
  • Vis grįžtant į pradžią: ar dar prisimename istoriją, vardus? (Istorijos be datų)

    2021-01-27Vis grįžtant į pradžią: ar dar prisimename istoriją, vardus? (Istorijos be datų)
    …O dingo tas laikas, pražuvo,Nubėgo kaip Jūre vanduo…Kur šokom jauni, kur dainavom – Beliko pražilęs akmuo… Taip 1979 metais rašė Jūrės kaimo poetė Domicelė Draugelytė-Stankevičienė. Gera patirti, kad žmonės, net ir jauni, dar domisi tuo, kas senais laikais vyko: savo krašto, gimtinės istorija, vietovardžiais ir protėvių likimais… Jie tik iš pasakojimų, prisiminimų gali susikurti buvusio pasaulio vaizdą. Žmogus auga, tobulėja, semiasi žinių ir patirties, keičiasi ir jo požiūris į gyvenimą… Sulaukus brandaus amžiaus, dažnai prisiminimų keliai veda į tėviškę, į gimtinę, atgal prie savo šaknų, artimųjų, kaimynų, bendramokslių, savo numintų takų, upeliuko kranto, girios kampelio – prie tik mums žinomų mėlynžiedžių ...
  • COVID-19 vakcina – bilietas į normalų gyvenimą (Interviu su ekspertu)

    2021-01-27COVID-19 vakcina – bilietas į normalų gyvenimą (Interviu su ekspertu)
    Baigiantis 2020-iesiems, antrą Kalėdų dieną, Lietuvą pasiekė pirmoji COVID-19 vakcinos siunta. Pirmieji buvo paskiepyti medikai. Skiepai reiškė tikrą išganymą, nes šalyje daugėjant užsikrėtimo atvejų, ėmė sirgti ir vis daugiau medikų. Dėl to ligoninėse labai išretėjo gydančio ir slaugančio personalo gretos. Šiandien medikų ir gydymo įstaigų darbuotojų vakcinacija jau eina į pabaigą. Įsibėgėja senelių globos namų, slaugos ligoninių ir vyresnių nei 65 m. amžiaus žmonių skiepijimo procesas. Netrukus skiepai bus prieinami visiems, tačiau baiminamasi, kad daug kas atsisakys skiepytis patikėję antivakserių skleidžiama propaganda apie kartu su skiepais diegiamas mikroschemas arba neigiamas skiepų pasekmes. Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja ...
  • Nenutiko nieko, ko nesitikėjo

    2021-01-27Nenutiko nieko, ko nesitikėjo
    Vos tik Lietuvą pasiekė COVID-19 vakcina, kartu su medikais buvo pradėti skiepyti ir mobiliųjų patikros punktų darbuotojai. Marijampolės mobilųjį patikros punktą aptarnauja Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuro (VSB) specialistai. Visai neseniai jie buvo paskiepyti pirma vakcinos doze ir kai kurie sutiko pasidalinti patirtimi bei įspūdžiais apie šiuos skiepus. Maudė tik dūrio vietą Marijampolės VSB specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Evelina Martinkėnaitė, kuri šiuo metu dirba ir Marijampolės mobiliajame patik­ros punkte, „Suvalkiečiui“ sakė visiškai nesigailinti nusprendusi skiepytis. – Skiepytis sutikau dėl šeimos ir savo pačios gerovės. Vakcinos dūris buvo labai neskausmingas ir jokių simptomų po jo nejaučiau. Šiek tiek pamaudė dūrio vietą, bet labai ...
  • Senjorai skiepams registruojasi noriai

    2021-01-27Senjorai skiepams registruojasi noriai
    Pirmas šimtas jau paskiepyti Kalvarijos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vyriausiosios gydytojos Ilonos Aleksienės teigimu, gydymo įstaiga, gavusi 360 COVID-19 vakcinos dozių, pirmiausiai paskiepijo medikus, globos namų darbuotojus ir gyventojus, socialinius darbuotojus, slaugos skyriaus darbuotojus ir pacientus, mobilųjį punktą aptarnaujantį personalą. Apie 100 vakcinos dozių buvo skirta norą skiepytis pareiškusiems senjorams. – Tie, kurie gavo pirmą vakcinos dozę, antrąja bus paskiepyti vasario mėnesį. Eilėje yra dar apie 100 vyresnių nei 65 metų skiepytis norinčių pacientų, tačiau juos ir visus kitus norinčius galėsime paskiepyti tik tada, kai gausime naują vakcinos siuntą. Senjorų aktyvumas nemažas, iš tiesų, tikėjomės mažesnio susidomėjimo, todėl situacija džiugina. Visiems ...
  • Kurti kultūrinį tinklaraštį ir laidas skatina noras dalintis meniniais atradimais (Įkvėpimai)

    2021-01-23Kurti kultūrinį tinklaraštį ir laidas skatina  noras dalintis meniniais atradimais (Įkvėpimai)
    Susipažinkite su iš Suvalkijos, Vilkaviškio, kilusia Kornelija ANELAUSKAITE. Ji mokėsi Vilkaviškio pagrindinėje mokykloje (dabar „Ąžuolo“ progimnazija) ir Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijoje. Baigė meno vadybos bakalauro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), dabar gyvena Vilniuje, kuria kultūrinį tinklaraštį ir laidas su aktoriais, muzikantais. – Kaip ir kada atsirado tinklaraštis ANE, kuriame skelbiate savo kultūrinus įspūdžius? Kaip manote, kur jo sėkmės paslaptis? – Kultūrinis tinklaraštis „Instagram“ platformoje atsirado 2018 metų balandį, kai pajutau norą plačiau dalintis savo kultūriniais ar meniniais atradimais, tuo, kuo labai žaviuosi jau kurį laiką arba kuo susižaviu vos atradusi. Tai įvairūs dalykai – iš kino, teatro, muzikos sričių, taip pat ...