Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Andrius Vyšniauskas: „Visuose mano darbuose yra vienas tikslas – kad Marijampolės žmonėms būtų geriau“

2020-ųjų spalį vykusiuose Seimo rinkimuose marijampoliečiai į Seimą delegavo 33 metų Andrių Vyšniauską, kurį nemažai rinkėjų jau pažinojo kaip aktyvų politiką, Marijampolės savivaldybės tarybos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narį. Šiandien „Suvalkiečio“ skaitytojų dėmesiui – žurnalistės Birutės MONTVILIENĖS ir Seimo nario A. VYŠNIAUSKO pokalbis apie pirmuosius veiklos mėnesius Seime, savanorystę ir marijampoliečių lūkesčius.

Andrius Vyšniauskas

– Jau trečias mėnuo, kai prisiekęs būti ištikimas Lietuvos Respublikai, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai ir Lietuvos žmonių gerovei, esate Seimo narys ir darbuojatės Europos reikalų ir Kaimo reikalų komitetuose, taip pat Antikorupcijos komisijoje. Be to, Jūs – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnės pavaduotojas, trijų parlamentinių ir penkiolikos tarpparlamentinių grupių narys. Taigi, darbų ir veiklos – per akis. Kaip, kuo remdamasis susidėliojate darbų ir veiklos prioritetus?

– Pirmiausia noriu dar kartą pasidžiaugti, kad turiu galimybę atstovauti marijampoliečiams Seime. Tai yra didelė garbė ir atsakomybė, kurią stengiuosi išpildyti darbais. Į Seimą buvau išrinktas dirbti, o ne patogiai sėdėti už šiltų biuro sienų. Būtent todėl prisijungiau net prie dviejų komitetų, Antikorupcijos komisijos ir įvairių parlamentinių grupių. Pasirinkau tas sritis, kuriose turiu žinių ir patirties. Ir tas, kurios stokojo rimto dėmesio. Tai pastūmėjo į Kaimo reikalų komitetą. Mūsų regionui labai svarbios žemės ūkio ir maisto pramonės sritys pastaraisiais metais buvo apleistos ir nedominavo šalies politikos darbotvarkėje.

Be to, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, pretenduodama į TS-LKD frakcijos seniūnės pareigas, pakvietė mane būti jos komandos nariu ir paprašė kuruoti mūsų Seimo frakcijos įstatymines iniciatyvas, darbotvarkes ir svarbiausius programinius projektus bei jų komunikaciją. Tai gana didelis darbas, kuris drauge leidžia prisiliesti prie beveik visko, ką mūsų partija siūlo ir dar siūlys. Veiklos yra daug. Bet juk į Seimą mane ir išrinkote dirbti. Tą ir stengiuosi daryti.

– Esate vienas iš aktyviausių tarp Seimo naujokų ir netgi apskritai tarp visų Seimo narių. Suskaičiavau, kad su kolegomis jau pateikėte dvylikos įvairių teisės aktų projektus. Kaip atsirenkate, kokius projektus siūlyti? Ką jau pavyko nuveikti?

– Seimo darbą pradėjome nuo paties Seimo veiklos korekcijų ir biudžeto. Norime, kad šis Seimas būtų taikesnis, veiktų efektyviau ir konstruktyviau, o šalies politikoje būtų mažiau chaoso. Gaila, kad ne viskas pavyko, pripažįstu, jog padarėme klaidų pasiduodami oponentų provokacijoms. Kai kur pasielgėme per daug stipriai. Visgi priimti Statuto pakeitimai sulėtins įstatymų konvejerį Seime ir suteiks galimybę daugiau diskutuoti, mažiau rietis. Tai naudinga taikesnės Lietuvos politinės kultūros formavimuisi. Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę prie viso to prisidėti.
Priėmėme biudžetą, kuriame daugiau socialinio balanso. Per milijardą papildomų lėšų darbo vietų išlaikymui, vakcinoms įsigyti, medikų algoms, švietimui ir kitoms būtinoms reikmėms. Viso to buvusi valdžia nenorėjo finansuoti. Šis biudžetas tikrai socialiai orientuotas. Džiaugiuosi, kad pavyko ir Marijampolei biudžete numatyti 1,4 mln. eurų daugiau, nei planavo buvusi valdžia.
Toliau laukia daug iniciatyvų, kurios kyla iš darbo komitetuose ir to, ką su komanda žadėjome per rinkimus. Šiuo metu dirbame ties konkrečiais pasiūlymais Seimo pavasario sesijai, tai netrukus pristatysiu.

Taip pat nevengiu prisidėti ir prie gerų kitų kolegų iniciatyvų – nesvarbu, ar tie kolegos iš pozicijos, ar opozicijos. Esu prisidėjęs prie kelių gana aštrių, tačiau, manau, reikalingų, kolegų socialdemokratų idėjų. Pavyzdžiui, žvejybos ir medžioklės veiklos atsisakymo Žuvinto biosferos rezervate. Prisijungiau, nes manau, kad tai gera idėja. Man visai nesvarbu, kas ją teikia.

– Būdamas aktyvus Seimo narys dirbate ne tik tiesioginį darbą, bet randate laiko ir savanoriavimui Marijampolės ligoninės COVID-19 skyriuje. Kas Jus paskatino savanoriauti ligoninėje? Kaip dažnai savanoriaujate ir kokius darbus Jums duoda ligoninės personalas? Kaip į tokį sumanymą reagavo Jūsų žmona ir mama?

– Manau, kad kiekviena karta turi savo kovą. Mūsų tėvai matė ir dalyvavo išvarant okupantus. Seneliai ir proseneliai matė karą. Istorija dar apibūdins ir mūsų kartos kovą. Bet ši pandemija tikrai bus rimta pretendentė vadintis mūsų svarbiausia kova. Todėl visi turime stengtis, kad greičiau įveiktumėme visas dabarties negandas. Ypač politikai. Negalime likti nuošaly.

Savanoriauti mane paskatino noras padėti sergantiems žmonėms ir medikams. Pagalvojau – jei galiu, tai kodėl gi ne? Man nesunku pamaitinti pacientus, pašnekinti, padėti atsisėsti, atsistoti ar kaip kitaip pagelbėti. Tam apsauginis kostiumas netrukdo, o ir jį užsidėti nėra taip sunku, kaip gali atrodyti. Medikams ir slaugytojams ši pagalba yra svarbi, nes padedami savanorių jie gali daugiau nuveikti ir jiems nereikia verstis kūliais, kai situacija tikrai prasta. Sergantiesiems tokia pagalba irgi svarbi. Nors, rodos, ir smulkmena, bet pokalbis apie orą ar pandemijos aktualijas ten – kovidiniame skyriuje – aukso vertės. Bendravimas sergantiesiems yra neįkainojamas.

Savanoriavimas ligoninėje man padeda geriau pažinti pačią ligoninę, jos personalą, kasdienybę, vargus ir džiaugsmus, o tai leis ateityje geriau padėti pačiai ligoninei ir ten dirbantiems žmonėms. Ieškoti sprendimų, kad ligoninė augtų ir klestėtų. Tai vienas svarbiausių mano, kaip politiko, tikslų, prie kurio noriu prisidėti.

O dėl žmonos ir mamos, tai jos yra labai supratingos. Abi mane visapusiškai palaiko, nors, aišku, jaudinasi ir nerimauja. Bet toks gyvenimas. Kartais tenka susidurti su iššūkiais. Svarbiausia to nebijoti ir nusiteikti pozityviai.

Šiuo metu savanoriauju kartą per savaitę, nes karantino priemonės veikia ir situacija sparčiai taisosi. Todėl tokio spaudimo ligoninei, koks buvo gruodį, nėra. Ligonių mažėja, mažėja ir sunkesnės būklės pacientų. Pradėjus savanoriauti tikrai buvo daug sunkių pacientų. Teko matyti ir skausmą, ir mirtį. Dabar vis dažniau skausmą keičia džiaugsmas, pakilus, atsigavus ar išlydint namo. Jeigu pacientų srautas augtų ir situacija prastėtų, tikrai savanoriškai padėčiau dar dažniau. Kviečiu ir kitus prie to prisidėti.

– Vis pasigirsta Jūsų politinių oponentų kalbų, kurie kritikuoja Marijampolės rinkėjų pasirinkimą spalį vykusiuose Seimo rinkimuose, teigdami, kad Andrių Vyšniauską į Seimą delegavusiai Marijampolei iš to jokios naudos, nes Vyšniauskas išvyks į Vilnių, todėl ir Marijampolės, kaip savivaldybės ir miesto, reikalai jam neberūpės?

– Marijampolėje gimiau ir užaugau. Čia moku mokesčius, čia dirba mano komanda, čia yra mūsų biuras, čia būnu nuolat. Visuose mano darbuose – teikiamuose įstatymų projektuose ar sprendžiamose žmonių problemose – yra vienas tikslas – kad Marijampolės žmonėms būtų geriau.

Man keista, kai Seimo narys susikuria šiltą biurą, apsikrauna popieriais ir ima dubliuoti savivaldybės funkcijas. Užsiima gatvių valymu, daugiabučių renovacija ar socialinės paramos dalinimu. Ne toks Seimo nario darbas. Ir patikėkit, kalbu rimtai, nešaržuoju. Tai klaidingas įsivaizdavimas, kurį kažkas Marijampolėje aktyviai diegia.

Seimo narys, dirbdamas Marijampolei, turi aktyviai veikti nacionalinėje politikoje. Tą sako ir Konstitucija. Pirma turi dirbti Seime, kalbėtis su ministrais ir tuose pokalbiuose atstovauti mūsų miesto interesams. Kaip tai padaryti nesant Vilniuje ir neturint kontaktų su kitais politikais? Nepadarysi, ką puikiai įrodė tie, kurie anksčiau nepadarė.

O konkurentai etiketes visad klijuoja ir klijuos. Bet rinkėjams svarbiausia ne etiketės, o darbai. Pasikartosiu – atėjau dirbti, o ne kovoti vietines kovas. Rinkimai praėjo, todėl ir kolegas raginu bent porai metų užsiimti rimtais, žmonėms naudingais darbais, o po to galėsime ir apie rinkimus pakalbėti.

– Ar gali Seimo narys daryti įtaką tam tikrų projektų ir lėšų jiems realizuoti skyrimui savo apygardai? Ne paslaptis, kad esate gana artimas premjerės I. Šimonytės bendražygis ir galbūt galite jai į ausį pašnibždėti, jog Vyriausybė rezerve rastų lėšų prisidėti, tarkime, prie naujosios Marijampolės sporto arenos statybos?

– Valstiečių Vyriausybė jau prieš metus panaikino galimybes valstybės rezervą ir valstybės investicijų programą (VIP) naudoti politikų užgaidoms pildyti. Tai yra gerai ir tokį žingsnį palaikėme. Visi projektai, prie kurių prisidės mūsų valdžia, bus grįsti duomenimis, skaičiais ir aiškia argumentacija, kokią naudą vienas ar kitas projektas duos žmonėms. Gaila, kad mūsų valstybė iššvaistė daugybę pinigų amžinoms statyboms ir neefektyviems projektams, kurie tarnavo tik godžių vietos politikų ir statybų bendrovių interesams. Tokie laikai pasibaigė ir tai yra gera naujiena.

Seimo narys neturi kapšo pinigų, kurį gali padalinti kam panorėjęs. Tačiau jis gali padėti savivaldybės vadovams susigaudyti nacionalinėse programose, valdžios koridoriuose, atkreipti ministrų dėmesį į savivaldybės problemas ar projektus. Visa tai padarius, savivalda turi paruošti kokybiškus investicinius projektus ir juos apginti konkursuose. Tik taip veikia skaidrus valstybės lėšų naudojimo mechanizmas. Savo darbo dalį padarysiu su kaupu. Jeigu savo dalį kokybiškai atliks savivalda – tada gal ir pavyks kažką pasiekti.

Su savivaldybės vadovais bendraujame ir bendradarbiaujame. Gal kiek gaila, kad kol kas tai daugiausia vyksta mano iniciatyva. Iš savivaldos norisi aktyvumo ir didesnio tempo. Taip pat norisi, kad savivaldybės vadovai nesiimtų politikuoti, kaip nutiko šios savaitės pradžioje Administracijos direktoriui uždraudus seniūnams susitikti su manimi ir mano komanda. Juk ne apie direktoriaus darbo metodus, o apie bendruomenių problemas pasikalbėti norėjome… Kam taip daryti ir netgi specialiai kenkti? To nežinau, bet viliuosi, kad laikui bėgant viskas susitvarkys ir Savivaldybės vadovai supras bendradarbiavimo prasmę. Juk visi dirbame marijampoliečiams ir Marijampolei.

Noriu pasidžiaugti, kad ši Vyriausybė jau nemažai padarė dėl Marijampolės. Mūsų Savivaldybės biudžetas šiais metais bus rekordinis ir augs 1,4 mln. eurų daugiau, nei planavo buvusi valdžia. Kodėl? Nes mes suvokiame tinkamo savivaldos finansavimo būtinumą. Todėl buvo rasta lėšų savivaldybių poreikiams patenkinti. Taip pat auga finansavimas švietimui, socialinėms prog­ramoms, pensijoms.

Šiais metais iš mirties taško pajudėjo ir mums ypač svarbus „Via Baltica“ projektas. Mūsų Vyriausybei jis tapo prioritetiniu. Šiems metams numatyta 20 mln. eurų ir pasirengimas statybos darbams jau prasidėjo. Tikimės, kad antroje metų pusėje bus techniniai sprendiniai. Matysime svarbiausių viadukų į Marijampolę projektus, o paskui prasidės ir naujos magistralės statybos darbai. Todėl jau netrukus dabartinį mirties kelią keis moderni, europietiška transporto arterija.

– Dėkoju už įdomų pokalbį.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • „Vabalkšnė – tai mažas upelis…“

    2016-08-29
      Tai pirmoji eilutė iš dainos (himno), kuris lydi Plutiškių folk­loro ansamblį jau daug metų. Tiesą sakant, paminėjus šį įdomiai skambantį pavadinimą daugumai pirmoji mintis ir būna, kad kalbama apie kolektyvą – ne tik pačiose Plutiškėse ar Kazlų Rūdos savivaldybėje, kuriai gražiai atstovauja, žinomą, bet ir prestižiniuose Lietuvos renginiuose Sūduvos kraštą jau ketvirtį amžiaus reprezentuojantį… Beje, kolektyvo „krikštynos“ įvyko ne iš karto: tik minint veiklos dešimtmetį, 2000-aisiais, kai jau patys pasijuto tvirtesni, kai dainų skambėjimą, šokius, senovines poringes ėmė girti visur, kur tik Plutiškių žmonės pasirodydavo, imta svarstyti, kad kolektyvui reikia vardo. Vabalkšnė – per seniūnijos teritoriją tekantis upelis (beje, oficialiuose ...
  • „Gal čia likimas kiekvienam parašo…“

    2016-08-29„Gal čia likimas kiekvienam parašo...“
    Be muzikos, dainos Laimutė Vilčinskienė neįsivaizdavo savo gyvenimo. Kai labai trokšti – tai ir pasieki.Besišnekučiuojant apie tai, kaip žmogus atsiduria toje ar kitoje vietoje, kokiu keliu (ar šunkeliu) pasuka, kas valdo jo mintį ir norus ir dar apie daug kitų dalykų, šiuos žodžius ištarė Plutiškių kultūros namus antraisiais savo namais vadinanti Laimutė Vilčinskienė. Kultūrinio darbo organizatorė, „Vabalkšnės“ folkloro ansamblio vadovė, Kazlų Rūdos kultūros cent­ro kapelos „Rudnia“ dalyvė – ir viena iš giedotojų. Nežinia, kaip būtų susiklostęs jos gyvenimas ir darbai, kur skambėtų jos balsas, jei prieš keletą dešimtmečių kai kurie dalykai būtų susidėlioję kitaip. Jei būtų buvę lemta išsipildyti svajonei ...
  • Ir sovietmečiu palydėdavo su giesmėmis…

    2016-08-29Ir sovietmečiu palydėdavo su giesmėmis...
    Tradicija palydėti mirusįjį su giesmėmis, muzika, skambant varpams labai sena. Kai kuriose tautose tai mušamieji, kitur – pučiamieji instrumentai, matome ir ritualinių šokių, ir, mūsų supratimu, kitų, visai negedulingų, papročių. Kiekviename krašte ar žemyne šie dalykai šimtmečių ar net tūkstant­mečių senumo ir tai vertinama kaip nematerialusis kultūros paveldas. Faktų apie giedojimo tradicijas Suvalkijoje aptikti buvo sunku: etnologų labiau užfiksuoti, nagrinėti dzūkų ar žemaičių papročiai. Nemažą darbą šia tema yra parengusi Šunskų laisvalaikio salės kultūrinio darbo organizatorė Eglė Alenskaitė: ji ne tik nagrinėja savo krašto tradicijas, bet ir pati dalyvauja giedant tradicinį rožinį… Pastaruoju metu apsižiūrėta, kad kartu su tradiciškai giedančiais, senąsias ...
  • „Kol gyvi būsime, vieni kitiems padėsime…“

    2016-08-29„Kol gyvi būsime, vieni kitiems padėsime...“
    Taip sakė visi: ir Romualdas Večerskas, ir drauge su juo giedantys Onutė ir Leonas Janušauskai, dažnai prie jų prisidedanti Rasa Kalinauskienė – jauniausia iš visų ir, žinoma, ilgametė kultūros darbuotoja, folkloro ansamblio vadovė Laimutė Vilčinskienė. Tai ir yra ta grupelė, tradiciškai giedanti Plutiškių krašto Švč. Jėzaus širdies rožančių, litaniją ir šermenines giesmes. Visi šie žmonės nuoširdžiai dalyvauja ir „Vabalkšnės“ ansamblio veik­loje, o giedojimas, išreiškiantis pagarbą Anapilin iškeliaujančiam bei atsisveikinimą su juo, visiems pažįstamas, nes atėjęs iš vaikystės, iš šeimų – iš ten atsinešto gilaus, nesuvaidinto tikėjimo. „Mūsų giesmės yra tikra malda, o dabar per šermenis giesmėje dažnai viską nustelbia melodijos, ...
  • Romualdas Večerskas: „Dabar daugiausia giedame keturiese…“

    2016-08-29Romualdas Večerskas: „Dabar daugiausia giedame keturiese...“
    (Plutiškių krašto šermenų giesmės – išskirtinis reiškinys puoselėjant nematerialųjį paveldą) Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centre keletą metų vyko projektas „Etnokultūros versmės“: jo rezultatas – ne tik jau gerai žinomų, ne vienerius metus viešumoje pasirodančių pavienių muzikantų, dainininkų, pasakorių, etnografinių ansamblių bei tautodailininkų koncertai ir parodos, bet ir nauji atradimai. Jie organizatoriams buvo itin malonūs. Išryškėjo nemažai unikalų paveldą (senąsias, dar iš senelių išmoktas dainas, senųjų kaimo muzikantų melodijas, išskirtinį atlikimo būdą) iš atminties lobynų prikėlusių ir jį puoselėjančių naujų žmonių. O vienoje tokių švenčių Plutiškių kultūros namų folkloro ansamblis „Vabalkšnė“ nustebino šį kolektyvą gerai žinančius ir mėgstančius kraštiečius. Grupelė jo narių ...
  • Priešmokyklinis ugdymas – kad vaikai mokyklose jaustųsi drąsiai

    2016-08-29
    Rugsėjo 1-ąją visi šešiamečiai susirinks į priešmokyklines grupes darželiuose ir mokyklose. Šiemet priešmokyklinis ugdymas tapo privalomas visiems vaikams, kuriems liko metai iki mokyklos. Jau praėjusiais metais priešmokyklines grupes lankė beveik 98 proc. šešiamečių. Specialistai pabrėžia, kad prieš pirmąją klasę vaikams svarbiausia – ne išmokti rašyti ar skaityti, bet pasirengti psichologiškai. Būsimiesiems mokinukams svarbu įprasti būti kolektyve kartu su bendraamžiais ir suaugusiais, išmokti klausytis ir išgirsti, išreikšti savo nuomonę, sutarti su kitais. Tyrimais įrodyta, kad prieš mokyklą grupes lankę vaikai vėliau pasiekia geresnių rezultatų. Sėkmingas  startas visiems Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Laima Jankauskienė sako, kad privalomas priešmokyklinis ugdymas ...
  • Nuo rugsėjo 1 d. – papildomos lėšos mokytojų algoms didinti

    2016-08-22
    Švietimo ir mokslo ministerija mokytojų algoms didinti papildomai skyrė 8 mln. eurų. „Radome lėšų pagerinti mažiausiai uždirbančių mokytojų padėtį. Iki šiol visų pedagogų atlyginimai buvo skaičiuojami pagal tris skirtingus koeficientus: minimalų, vidutinį ir maksimalų. Nuo rugsėjo 1 d., skyrus papildomų lėšų, minimalių koeficientų neliks, visi bus pakelti bent iki vidurkio. Pokytį pajus tie pedagogai, kurių algos iki šiol buvo skaičiuojamos pagal mažesnį nei vidutinį koeficientą“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Minimalūs koeficientai didės ne tik mokytojams, bet ir auklėtojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams, specialiesiems pedagogams, socialiniams darbuotojams, švietimo įstaigose ir psichologinėse pedagoginėse tarnybose dirbantiems psichologams, specialiesiems ir socialiniams pedagogams. Skaičiuojama, kad ...
  • Įgytą specialybę realizavo bendruomenės teatro veikloje

    2016-08-16Įgytą specialybę realizavo bendruomenės teatro veikloje
    Marijampolės apylinkėse, be „Gegnės“ ir Onos Miliauskienės, yra ir daugiau žmonių, puoselėjančių mėgėjiško teatro tradicijas. „Sūduvos“ bendruomenės pirmininkė Daiva Krampienė – viena iš jų. Moteris yra baigusi režisūros studijas, tačiau šiuo metu dirba su tuo visai nesusijusį darbą. Vis dėlto noras kurti niekur nedingęs, todėl kūrybines idėjas Daiva Krampienė realizuoja pačios suburtame „Sūduvos“ bendruomenės teatre. Teatro grupę subūrė noras kurti Daiva Krampienė atlieka ne tik „Sūduvos“ bendruomenės pirmininkės pareigas, ji taip pat dirba kasdienį darbą, kuris ne visai susijęs su jos išsilavinimu. Kadaise darbas pagal įgytą režisierės specialybę jai patiko, tačiau aplinkybės pasisuko taip, kad teko palikti režisūrą. Nors režisierės pareigų teko ...
  • Kai svajonės tampa realybe

    2016-08-16Kai svajonės tampa realybe
    „Titnago“ teatras užaugino ne vieną žmogų, asmenybę, aktorių. Reimundas Tyras – vienas iš „Titnago“ auklėtinių, kuris visada pasižymėjo išskirtine iškalba, charakteriu, charizma ir noru vaidinti bei kurti. Daugybę metų R. Tyras „Titnage“ praleido kaip aktorius, tačiau, sako, visada norėdavęs pabuvoti režisieriaus vietoje. Kai tikrai labai kažko norisi, tie norai ima ir išsipildo – šiuo metu apie Reimundą Tyrą reikia kalbėti kaip apie Jungėnų kaimo teatro įkūrėją, vadovą bei režisierių. Vaidindamas svajojo režisuoti R. Tyras pasakojo, kad „Titnage“ vaidinti pradėjo vos tik jam įsikūrus. Jis visada išklausydavo režisieriaus mintis, sumanymus ir mielai juos vykdydavo, tačiau paties galvoje visada sukdavosi visai kitoks spektaklio vaizdas. ...
  • Tradicijas galima puoselėti ir be klojimo

    2016-08-16Tradicijas galima puoselėti ir be klojimo
    „Gegnė“ – vienintelis klojimo teatras Suvalkijoje, tačiau klojimo, liaudies teatro, tradicijas jau daugybę metų puoselėja ir Kalvarijos krašto teatras. Tai, kad teatro idėja šiandien nėra pamiršta ir vis dar reikalinga Kalvarijos kraštui, įrodo 31 metus skaičiuojantis Kalvarijos mėgėjų teatras „Titnagas“. Klojimo teatro ištakos Suvalkijoje – Kalvarijos krašte Kalvarijos teatro ištakos – lietuviškųjų vakarų dainos ir vaidinimai. Suvalkijoje lietuviškiems vakarams plisti sąlygos buvo palankesnės nei kituose kraštuose – Marijampolėje įsikūrusios gimnazijos dėka čia buvo didesnis išsilavinusių žmonių skaičius, todėl buvo aktyvi kultūrinė, knygnešių veikla. Pirmasis lietuviškas vakaras Suvalkijoje buvo surengtas spektaklio pavidalu būtent prie Kalvarijos gyvenančio ūkininko troboje. Iki Nepriklausomybės paskelbimo 1918 metais teatro ...
  • M. K. Čiurlionio fondo nominantė O. Miliauskienė: „Gegnė – mūsų kūdikis“

    2016-08-16M. K. Čiurlionio fondo nominantė O. Miliauskienė: „Gegnė – mūsų kūdikis“
    Klojimo teatrų istorija Lietuvoje prasidėjo dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Tuomet, slapstydamiesi nuo rusų valdžios, lietuviai rengdavo lietuviškus vakarus, kurių metu šokdavo tautinius šokius, dainuodavo lietuviškas dainas, vaidindavo kluonuose ar kituose ūkinės paskirties pastatuose. Tai ir buvo klojimo teatrų idėjos gimimas Lietuvoje. 1918 m. Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę klojimo teatrai išgyveno tikrą aukso amžių, tačiau sovietmečiu apmirė. Atkūrus Nepriklausomybę klojimo teatrai pradėjo atgimti – Suvalkijos krašte klojimo teatro idėją ėmė puoselėti Tautkaičių teatras, kuris šiandien yra vienintelis klojimo teatras Suvalkijoje. Tautkaičių klojimo teatro priešistorė Tautkaičių klojimo teatro istorija buvo pradėta rašyti 1950 m. liepą. Tuomet Tautkaičių kaimo jaunimą vaidinti subūrė Aldona Gudaitytė-Teiberienė. Ji ...
  • Prisiminimai ir žydų bendruomenės įprasminimas

    2016-07-12
    Trys Vytautai – Grinius, Gaulia ir Valaitis – žydų klestėjimo metus Marijampolėje prisimena sunkiai arba neprisimena visai – dar buvo tik vaikai. Tačiau iš tėvų pasakojimų ir savo menkų prisiminimų apie žydų bendruomenę blogo nieko negalintys pasakyti. „Žydų bendruomenė Marijampolėje buvo stipri, pas juos buvo sava tvarka. Jei žydas turėjo namų valdą ir norėjo ją parduoti, pirmiausia turėjo gauti iš rabino leidimą, kad galėtų tai daryti. Rabinas šią žinią pranešdavo komitetui, o komitetas tą valdą pigiai nupirkdavo. Nupirktą žemę pigiai atiduodavo kitam žydui, kuris sutikdavo, kad ten gyvens, dirbs ir dirbdamas išsimokės tą žemę. Niekas kitas žydo žemės negalėjo paprastai ...
  • Žydai mieste prie Šešupės

    2016-07-12
    Žydų bendruomenė Lietuvoje pradėjo formuotis dar Vytauto laikais. 1388 metais Vytautas Didysis Bresto (Baltarusija) žydams suteikė privilegiją kurtis Lietuvoje – taip jie tapo garbės piliečiais. Vėliau Bresto žydų bendruomenė ėmė plėstis ir XIX amžiuje žydai miestuose sudarė net 10, o kai kuriuose ir daugiau nei 50 proc. visų gyventojų. Marijampolėje žydai pradėjo tvirtintis XVIII a. viduryje, kuomet Kvietiškio dvaro savininkai Butleriai užsimanė prie dvaro turėti miestą. Miestas buvo pradėtas kurti tuometiniame Stara Budos kaime, jį pervadinus Starapole. 1758 metais Prienų seniūnė grafienė Pranciška Butlerienė marijonų vienuolyno fundacijos dokumente, kuriuo dovanojo žemės sklypą tarp Šešupės ir Jevonio marijonams vienuoliams, rašė, kad ...
  • Kazys Grinius – Prezidentas, gydytojas, Pasaulio tautų teisuolis…

    2016-07-12
    …demokratijos Lietuvoje pradininkas, steigiamojo Seimo komiteto, rengusio Lietuvos Konstituciją, pirmininkas, švietėjas. Prezidento nuveiktus darbus ir jo nuopelnus Lietuvai galima būtų vardinti ir vardinti. Ne veltui 2016-uosius, 150-ąsias K. Griniaus gimimo metines, LR Seimas nusprendė paskelbti Prezidento Kazio Griniaus metais. Be to, šiemet sausio mėnesį Prezidentui ir jo žmonai Kristinai Griniuviniei suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai už nuopelnus gelbstint žydus nuo holokausto. Į aktyvią visuomeninę veiklą įsitraukė studijų metais Kazio Griniaus vardas dažniausiai tapatinamas su Prezidentu. Iš tiesų tai – didelio ir ilgo politinio, visuomeninio ir kultūrinio darbo įprasminimas. K. Griniaus kelias link prezidento posto prasidėjo dar studijuojant mediciną Maskvos universitete. Studentas ne ...
  • Knygoje prisiminimai apie kun. Joną Maksvytį

    2016-06-28
    Mokytoja Genovaitė Beinaravičienė, kilusi iš Liudvinavo seniūnijos Kūlokų kaimo, daug metų mokytojavusi Liudvinavo vidurinėje mokykloje, yra sukaupusi daug medžiagos apie gimtojo kaimo žmones. Pedagogė išleidusi knygą apie Liudvinavo parapijos kleboną kun. Joną Maksvytį. Knygelė pavadinta „Kun. J. Maksvytis. Tauraus gyvenimo momentai“, joje pasakojama apie Liudvinavo bažnyčios istoriją, čia dirbusius klebonus. Daugiausia dėmesio skiriama parapijos klebono, kuris Liudvinave klebonavo nuo 1973 m. iki pat mirties, veiklai. Knygoje gausu šio iškilaus žmogaus biografijos faktų, pasakojimų apie jo būdą, veiklą, darbus, bažnyčios atstatymą. Pasak G. Beinaravičienės, poreikis kaupti gimtojo krašto istoriją atsirado po tėvų mirties. Atėjo suvokimas, kad reikia užrašyti senų žmonių pasakotas istorijas, nes ...