Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Ar sergantys hemofilija Lietuvoje gali jaustis laisviau?

Hemofilija – reta, dažniausiai paveldima, kai kuriais atvejais įgyta liga, kuriai būdingas VIII arba IX krešėjimo faktorių trūkumas. Dėl to sergančio žmogaus kraujas kreša kur kas lėčiau arba visai nekreša, todėl kraujavimas tęsiasi ilgą laiką. Apie hemofiliją ir jos gydymą kalbamės su Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninės gydytoja hematologe Rasa Kariniauskiene.

Alytaus aspkrities S.Kudirkos ligoninės gydytoja hematologė Rasa Kariniauskienė

Alytaus aspkrities S.Kudirkos ligoninės gydytoja hematologė Rasa Kariniauskienė

Kas yra hemofilija?

Hemofilijai būdingi savaiminiai kraujavimai be jokios traumos, kraujavimas į sąnarius, vidaus organus. Šia liga beveik be išimties serga vyrai iš motinos pusės, o moterys yra ligos nešiotojos.
Lietuvoje hemofilija diagnozuota 152 asmenims. Iš jų 130 serga A tipo, 22 – B tipo hemofilija. Beveik du trečdaliai serga sunkia hemofilijos forma. Gali būti, kad yra nediagnozuotų sergančiųjų lengva forma, nes paprastai šia liga serga 1 iš 10 000 vyrų, todėl Lietuvoje pacientų, sergančių hemofilija, turėtų būti apie 300.

Sveiko žmogaus kraujyje yra 50–150 proc. (~ 100 proc.) VIII ir IX krešėjimo faktoriaus. Sergant hemofilija VIII (hemofilija A) arba IX (hemofilija B) faktoriaus kiekis kraujyje būna sumažėjęs, pagal tai hemofilija skirstoma į 3-is formas: lengvą (faktoriaus lygis 5–40 proc.), vidutinę (faktoriaus lygis 1–5 proc.), sunkią (faktoriaus lygis mažiau nei 1 proc.).

Kaip ši liga diagnozuojama?

Įtarus hemofiliją (spontaninis ir/ar itin gausus ir neadekvatus traumai/pažeidimui ir/ar ilgai užsitęsęs kraujavimas) artimiausioje sveikatos priežiūros įstaigoje reikėtų atlikti atrankinius tyrimus: pilną kraujo vaizdą bei bazinius krešėjimo sistemos tyrimus. Nustačius pakitimus diagnozės patikslinimui pacientas turi būti nukreipiamas III lygio hematologui, kur bus atliekami išplėstiniai tyrimai (VIII ir IX faktoriaus aktyvumas plazmoje, paciento ir jo šeimos narių genetinis ištyrimas ir genetiko konsultacija).

Lietuvoje specializuoti hemofilijos skyriai yra Vilniaus universiteto vaikų ligoninėje, Vilniaus universiteto ligoninėje Santariškių klinikose, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose ir Klaipėdos jūrininkų ligoninėje.

Kaip gydoma ši liga?

Hemofilija yra neišgydoma, todėl patvirtinus diagnozę turi būti sudarytas ilgalaikio stebėjimo ir gydymo planas. Visame pasaulyje taikomi tie patys gydymo principai, kurių pagrindas – pakaitinis gydymas, skiriant trūkstamo kraujo krešėjimo faktoriaus koncentrato.

Paciento gydymo tikslas, skiriant gydymą pagal poreikį, yra kuo greičiau sustabdyti kraujavimą. O skiriamo profilaktinio gydymo tikslas – išvengti kraujavimo. Nuo 1994 m. Pasaulinė sveikatos organizacija bei Pasaulinė hemofilijos federacija visiems sunkia hemofilija sergantiems pacientams, ypač vaikams, rekomenduoja skirti profilaktinį gydymą. Skiriant krešėjimo faktorius profilaktiškai, mažėja kraujavimo į sąnarius tikimybė, taigi išvengiama ne tik skausmo, bet ir sąnarių pažeidimo bei funkcijos sutrikimo (sąnaryje, į kurį epizodiškai pakraujuoja, vystosi uždegimas, o ilgainiui mažėja arba visai išnyksta judesio amplitudė – sąnarys tampa nejudrus).

Taigi, šiuolaikinis sunkios hemofilijos gydymo standartas yra profilaktinis gydymas (skiriamas 1–3 kartus per savaitę) kartu su epizodiniu gydymu (skiriamas papildomai pasireiškus kraujavimui ir tęsiamas, kol kraujavimas sustoja). Gaudami šiuolaikinį gydymą hemofilija sergantys pacientai gali gyventi pilnavertį gyvenimą, savęs neriboti, dirbti mėgstamą darbą ar užsiimti patinkančiu sportu ir aktyviai leisti laisvalaikį.

Kokios hemofilijos gydymo naujovės prieinamos ir Lietuvoje?

Per pastaruosius keletą dešimtmečių hemofilijos gydymas žymiai pasistūmėjo į priekį. Ne išimtis ir Lietuva. Mūsų pacientai taip pat turi galimybę gauti veiksmingiausią gydymą, kuris individualizuotai parenkamas kiekvienam pacientui, atsižvelgiant į jo poreikius ir ligos sunkumą. Tam pacientas turėtų 1–2 kartus per metus apsilankyti pas gydytoją hematologą (prieš atvykstant būtina išankstinė registracija bei šeimos gydytojo siuntimas).

Šiuo metu gydymui dažniausiai skiriami naujausi rekombinantiniai (genų inžinerijos būdu pagaminti) krešėjimo faktorių koncentratai. Jie gali būti įprasto arba prailginto veikimo. Prailginto veikimo krešėjimo faktoriai leidžiami 1–2 kartus per savaitę į veną (gydymo metu injekcijų dažnis individualizuojamas), todėl kai kuriems pacientams injekcijų į veną skaičius gali sumažėti net iki dviejų kartų. Be injekcijų dažnumo hemofilijos gydyme svarbu ir vaistų saugumas bei, žinoma, veiksmingumas. Gydant naujos kartos vaistais stebima didesnė krešėjimo faktoriaus koncentracija pacientų kraujyje. Taigi, hemofilija sergantys pacientai, ypač sunkia jos forma, dėl inovacijų šiandien Lietuvoje gali jaustis laisviau ir užtikrinčiau.

Tačiau svarbiausia, nepaisant sunkios situacijos dėl COVID-19, hemofilija sergantiems pacientams būtina laikytis gydytojo nurodymų bei periodiškai konsultuotis su šios ligos specialistu – hematologu. Tik šios srities specialistas kiekvienam pacientui gali parinkti geriausiai tinkantį gydymą.

Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su UAB „Novo Nordisk Pharma“.

Užs.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kaip pasirinkti tinkamiausią krautuvą sandėliavimo darbams?

    2021-12-08Kaip pasirinkti tinkamiausią krautuvą sandėliavimo darbams?
    Tinkamo krautuvo sandėliavimo darbams pasirinkimas yra kur kas rimtesnis darbas nei kada nors teko pagalvoti. Labai svarbu įvertinti daugelį smulkmenų, kadangi jos lemia galutinį rezultatą. Tokį, kokios reikia daugeliui, ir tokį, kuris atitinka sandėliuojamų prekių poreikius. Galiausiai, šiuo metu rinkoje siūlomi krautuvai yra labai įvairūs, tad tartis su pardavėjais – verta. Tai gali Jums padėti ne tik sutaupyti daug laiko, tačiau taip pat ir kur kas greičiau rasti įrengimą darbų atlikimui. Galingumo rodikliai Svarbus aspektas yra galingumas, kadangi jis dažniausiai lemia ne tik krautuvo judėjimo greitį, tačiau taip pat ir išlaikomą svorį. Juk sveria ne tik krovinys, tačiau taip pat ir paletė, kurią ...
  • Kaip pagerinti būsto energetinę klasę?

    2021-12-08Kaip pagerinti būsto energetinę klasę?
    Norite gyventi tokiuose namuose, kurie yra draugiški Jūsų piniginei ir tuo pačiu gamtai? Tokiu atveju labai svarbus pastatų sertifikavimas, kuris padeda gana tiksliai numatyti savo namo arba buto energetinę vertę. Žinoma, sužinojus vertinimą daugelis suskubsta ieškoti priemonių, kurios gali būstą padaryti sandaresniu ir tai yra labai sveikintina. Pateiksime Jums kelis patarimus, kurie pagerina sunaudojamos energijos kiekius, jie tampa mažesni, tad žmogui tuo pačiu kur kas mažiau kainuoja. Specialistų pateikti patarimai Po atlikto sertifikavimo specialistai pateikia gaires – kaip galima pagerinti būklę. Dažniausiai pastatų sertifikavimas apima labai detalius rodmenis, patarimus. Tačiau ne visada, tad reikia atsakingai rinktis specialistus. Jų paieškoms siūlome skirti laiko. Svarbiausia yra ...
  • Juosmens kompiuterinė tomografija: poreikis ir rezultatas

    2021-12-08Juosmens kompiuterinė tomografija: poreikis ir rezultatas
    Šiais laikais labai dažnai juosmens skausmais skundžiasi tie, kurie ne tik gyvena aktyviai, tačiau ir tie, kurie dienas leidžia prie kompiuterio. Gana dažnai tokie skausmai tampa lėtiniai, tad apsunkina gyvenimą. Ką daryti tokiu atveju? Kuo skubiau kreiptis į medikus, kurie po tyrimų gali patirti dėl labiausiai tinkamo gydymo būdo. Dažniausiai siūloma kompiuterinė tomografija, kuri gali padėti susitvarkyti ne tik su problemos židiniu. Tiksliau, ji padeda jį rasti, o kai žinoma problema – gydymas dažniausiai paskiriamas labai greitai. Ar reikalingas pasiruošimas? Daugelis žmonių bijo, kad tyrimas gali turėti kokių nors neigiamų pasekmių. Tačiau taip tikrai nebus. Pirmiausia atsiminkite, kad kompiuterinė tomografija yra ne tas ...
  • Pasaulį sužavėjęs pianistas A. Žlabys Marijampolėje gros pažįstamu instrumentu

    2021-12-07Pasaulį sužavėjęs pianistas A. Žlabys Marijampolėje gros pažįstamu instrumentu
    Svarbiose Niujorko, Tokijo, Buenos Airių, Europos sostinių salėse grojęs, Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis vienas žymiausių šiuolaikinių lietuvių pianistų Andrius ŽLABYS visada su džiaugsmu grįžta koncertuoti gimtinėje. Ne tik Filharmonijoje ar kitose svarbiose erdvėse – mažesnių miestų ir miestelių publika „Grammy“ nominuotam muzikantui lygiai tiek pat svarbi kiek didmiesčių. Tai gruodžio 8-ąją pajus jo paklausyti Marijampolės kultūros centre atėję muzikos mėgėjai. – Visada laukiu susitikimų su Lietuvos klausytojais. Jau daug kartų įsitikinau, kad muzika Lietuvoje turi tokias gilias genetines šaknis, kad ši per amžius sukaupta kultūrinė atmintis yra dar nesugadinta skaitmeninio pertekliaus infliacijos“, – sako pianistas, visuomet su džiaugsmu grįžtantis koncertuoti į ...
  • Nuo šiol diegiant trumpas tiekimo grandines – galimybė steigti regioninius logistikos centrus visoje Lietuvoje

    2021-12-04Nuo šiol diegiant trumpas tiekimo grandines – galimybė steigti regioninius logistikos centrus visoje Lietuvoje
    Šiemet kai kurių didžiųjų miestų savivaldybių – Kauno miesto ir Klaipėdos rajono – vadovai prakalbo apie regioninių logistikos centrų kūrimą. Deja, kol kas šios kalbos lieka tik kalbomis, o štai imtis realių veiksmų tokiems centrams kurti ir pasinaudoti tam skirta parama jau įmanoma. Nuo lapkričio 22 d. iki gruodžio 23 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Antrajam šiemet paraiškų priėmimo etapui įsigaliojo tam tikri pakeitimai, susiję būtent su parama regioninio lygmens logistikos centrams kurti. Sveikas maistas – arčiau vartotojų Kaip sakė Žemės ūkio ministerijos ...
  • Medaliai – Lietuvai. O mėlynės užgyja!

    2021-12-03Medaliai – Lietuvai. O mėlynės užgyja!
    Marijampolietę Neilą Danilevičiūtę pokalbiui pakviečiau tik ką grįžusią iš Europos kiokušin karatė jaunučių, jaunių ir jaunimo čempionato, vykusio Rumunijoje. 18-metė Rygiškių Jono gimnazijos abiturientė, karatė klubo „Kariai“ sportininkė iš čempionato parsivežė du bronzos medalius ir mėlynę paakyje. Bet dėl mėlynės visai nesuko sau galvos – ji tik jos, Neilos. O va štai medaliai – Lietuvai, garbė – Marijampolei. Daiva KLIMAVIČIENĖ Dalyvavo dvejose varžybose Neila turėjo du kartus patekti į finalą Lietuvoje, kad galėtų vykti į varžybas Europoje. Kiokušin karatė katos varžybose Lietuvoje mergina yra daugkartinė čempionė, nugalėjusi varžoves šešis kartus ir tik šiemet pirmą kartą likusi antra. – Nedaug yra sportininkių, kurios dalyvauja abiejose ...
  • Italija. Čia net valgydami kalba apie maistą

    2021-12-03Italija. Čia net valgydami kalba apie maistą
    49-erių Leta Trajanauskaitė-Viggiani, buvusi marijampolietė, jau 15 metų gyvena Italijoje. Su vyru gydytoju Bruno Viggiani prieš dvejus metus nusipirko namus Manziana miestelyje Romos provincijoje. Dukra Jovita, kuriai 27-eri, baigė industrinio dizaino magistro studijas ir gyvena Romoje. Leta su kitomis bendramintėmis aktyviai dalyvauja miestelio moterų sambūrio veikloje – kuria rankdarbius ir juos parduoda, o už surinktas lėšas organizuoja renginius ir akcijas. „Dabar ruošiamės labai rimtam renginiui, skirtam smurto prieš moteris prevencijai“, – sakė mūsų pakalbinta Italijos lietuvė. O kalbinome Letą Viggiani apie Kalėdas (nes jos artėja nenumaldomai) – ką italai deda ant šventinio stalo ir ką jiems apskritai reiškia maistas. Na, žinoma, ...
  • 5 ORIGINALIOS IDĖJOS, KĄ DOVANOTI KALĖDŲ PROGA PORAI

    2021-12-015 ORIGINALIOS IDĖJOS, KĄ DOVANOTI KALĖDŲ PROGA PORAI
    Parduotuvių lentynos, besipildančios kalėdiniais papuošimais, skambanti kalėdinė muzika, mandarinių ir cinamono kvapas, pirmos krintančios snaigės primena, jog artėja gražiausios metų šventės. Tam, kad kalėdinių dovanų paieška nevirstų galvos skausmu, mes turime net 5 originalias idėjas, kurios nustebins ir pačius išrankiausius! Beliks tik išsirinkti pramogos pobūdį, o tai padaryti internetu tinklalapyje Beta.lt dabar itin paprasta. Vos keliais paspaudimais dovanų kuponas bus jūsų, todėl dovaną įsigysite ne tik greičiau, bet ir pigiau! POILSIS GAMTOJE Norintiems pabėgti nuo miesto šurmulio idealiai tiks gamtos apsuptyje įsikūrusios mini vilos ERDVĖS, o čia – šlamantys medžiai, tyvuoliuojantys vandens telkiniai, jaukumu ir ramybe kvepiantis kiemas. Skandinaviško stiliaus jaukumas, apgalvotos detalės, žvakių šviesa, ...
  • Palaidinė – kas ji tokia?

    2021-12-01Palaidinė - kas ji tokia?
    Palaidinės tai moteriški viršutiniai drabužiai, kurie dažniausiai būna panašūs į marškinius. Jos atsirado dar XIX a. pabaigoje, apie 1890 metus. Ypač išpopuliarėjo po Antrojo pasaulinio karo. Tad šio stiliaus drabužis skaičiuoja daugiau nei šimtmetį ir vis dar yra labai populiarus, todėl tikėtina, kad iš mados pasaulio taip pat ilgai ir nesitrauks. Pasirinkimo gausa kiekvienam skoniui Moterų apranga visais laikais žavėjo savo išradingumu bei subtilumu. Pasirinkimas labai platus, o kalbant apie kiekvieną drabužį atskirai galima juos klasifikuoti į dar kelis tipus. Palaidinės taip pat būna kelių tipų. Jos būna vienspalvės arba įvairių atspalvių, su raštais ar kitokiais piešiniais, dažniausiai su plastikinėmis ar metalinėmis ...
  • Kataraktą galime įveikti

    2021-12-01Kataraktą galime įveikti
    Pastebėjus regėjimo susilpnėjimą, akis tarsi aptraukus rūkui, atsiradus jautrumui ryškiai šviesai – reiktų ilgai nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju, kadangi visi šie požymiai gali būti ženklas, kad vystosi katarakta. Katarakta (lęšiuko sudrumstėjimas) – viena pagrindinių regėjimo netekimo priežasčių pasaulyje, kurią šiuolaikiniai oftalmologijos pasiekimai leidžia sėkmingai gydyti. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui blogėjantį regėjimą. Sergant katarakta silpnėja matymo ryškumas, vaizdai tampa išplaukę, matomi tarsi žiūrint pro rūką. Drumstėdamas lęšiukas iškraipo spalvas, dingsta kontrastinis matymas. Kad ir kokius akinius žmogus užsidėtų matymas nepagerėja. Ligai progresuojant regėjimas silpnėja, atskiriama tik šviesa nuo tamsos ar ...
  • Automatizuota maisto gamybos įranga – nauda ir žmogui

    2021-12-01Automatizuota maisto gamybos įranga – nauda ir žmogui
    Verslas šiais laikais tikrai dirba dažniausiai kompiuterio pagalba, sistemomis, o ne rankomis, kadangi pagaminti didelius kiekius gaminių, natūralu, kad rankomis būtų ne tik per brangu, tačiau ir tai reikalautų labai daug laiko. Lygiai taip pat ir maisto pramonei galima rasti labai daug sistemų, kurios skirtos našiam darbui ir galiausiai geriausia rezultatui. Kad ir koks maistas yra gaminamas – geriausia įranga siūloma linchema.lt. Tik reikia tartis su pardavėjais, kurie pagal Jūsų poreikius pasiūlys sistemas, kurios labiausiai atitinka Jūsų veiklos tipą. Našumas ir energija Pirmiausia siūlome daugiau dėmesio skirti energijai bei jos koeficientui, kuris dažniausiai reiškia naudingumą. Žinoma, kad visi verslai nori kuo galingesnės įrangos, ...
  • Baldų priežiūros priemonės – svarbu ir reikalinga

    2021-12-01Baldų priežiūros priemonės – svarbu ir reikalinga
    Nauji baldai namuose visada atrodo estetiškai, tačiau laikui bėgant atsiranda įvairios nusidėvėjimo žymės. Tam, kad namai ir toliau atrodytų gražiai, o baldai džiugintų ilgai, reikia detales tinkamai prižiūrėti nuo pat jų įsigijimo pradžios. Tinkama priežiūra reikalauja laiko bei žinių, todėl straipsnyje pateikiame patarimus, kaip tinkamai valyti skirtingų medžiagų baldus. Oda Tiek natūralios, tiek dirbtinės odos baldams reikalingos specialios valymo priemonės. Stilingus odinius baldus, kuriuos galite rasti internetinėje baldų parduotuvėje Magrės baldai, patariama reguliariai nusiurbti dulkių siurbliu, o nusiurbus nuvalyti šluoste. Jei pateko purvo, išteptą vietą nušluostykite sukamaisiais judesiais sausu skudurėliu. Vis tiek lieka dėmė? Tuomet naudokite specialias odos priežiūros priemones. Odinių baldų nestatykite ...
  • Rygiškių Jono gimnazijai – Amerikos lietuvių dailininko dovana

    2021-11-27Rygiškių Jono gimnazijai – Amerikos lietuvių dailininko dovana
    Šią savaitę Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija sulaukė ypatingos dovanos – joje apsilankęs Jungtinėse Amerikos Valstijose, Čikagoje, gyvenantis gydytojas ir menininkas Audrius Plioplys padovanojo savo kūrinį „Simfonija“, kuris papuošė vieną iš gimnazijos sienų. „Suvalkietyje“ jau rašėme, kad dailininkas A. Plioplys šiemet rugsėjo mėnesį lankėsi Lietuvoje, o Marijampolėje surengė jubiliejinę darbų parodą ir paminėjo savo 70-metį. Jo iniciatyva prie Varnupių piliakalnio pradėta kurti akmenų instaliacija, skirta šiemet minimoms garsios lietuvių mokslininkės Marijos Gimbutienės 100-osioms gimimo metinėms. Dailininkas yra gimęs Kanadoje, Toronte, jau daug metų gyvena Amerikoje, o jo tėvų gimtinė yra netoli Marijampolės. Įspūdingo dydžio meno kūrinį „Simfonija“ pristatydamas Rygiškių Jono gimnazijos salėje susirinkusiems ...
  • „Tegul jo asmenybė įkvepia“

    2021-11-27„Tegul jo asmenybė įkvepia“
    Marijampolėje paminėtos kraštiečio – ateitininko, karininko, vieno jauniausių Steigiamojo Seimo narių – Antano Matulaičio, kritusio kovose už Lietuvos laisvę, 101-osios mirties metinės. Senosiose miesto kapinėse prie Antano Matulaičio kapo jam nusilenkė marijampoliečiai, Lietuvos Seimo nariai bei kiti svečiai, nuaidėjo karių pagarbos salvės. Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus Bulotų namuose surengta A. Matulaičio vardo konferencija „Pilietinis pasipriešinimas: vakar, šiandien, rytoj“. Šio renginio iniciatorius, Seimo narys Andrius Vyšniauskas akcentavo, kad Antanas Matulaitis buvo išskirtinė asmenybė, dažnai minėta kaip pavyzdys jaunajai kartai ir deramai gerbta tarpukariu, deja, užmiršta… Tikimasi, kad ši konferencija nebus paskutinė – prisimenant ir pagerbiant, mokantis iš praeities ...
  • „Turiu kelionių geną“

    2021-11-26„Turiu kelionių geną“
    Judita Leišytė – marijampolietė, buvusi geografijos mokytoja. Iki šiol mėgaujasi pažintinėmis kelionėmis, pėsčiųjų žygiais, įsimylėjusi kalnus, aplankiusi 52 šalis. Paklausta, ar teko kada nors keliauti su programa „viskas įskaičiuota“, iš karto pradėjo linksėti galva: „Taip taip, visos mano kelionės yra „viskas įskaičiuota“: nuovargis, košės, net uodai įskaičiuoti, ir pokalbiai prie laužo, gražūs vaizdai, nepalankios oro sąlygos, bemiegės naktys“ (sąrašą galėtų tęsti ir tęsti). Daiva KLIMAVIČIENĖ „Neįsivaizdavau, kad galima keliauti be mokinių“ Judita yra aukštaitė, gyvenimo atviliota į Suvalkiją. Mokykliniais metais jos mokytojai įžiebė meilę gamtai ir kelionėms. Puikios Aukštaitijos vietos, Tauragno ežeras, baidarės, dviračiai, lygumų slidės – viskas išbandyta, prisijaukinta. Šią kelionių ugnelę ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.