renkame


Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

„Aš esu ir aš būsiu“

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC) primena, kad kiekvienų metų vasario 4 d. minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Šių metų Pasaulinės kovos su vėžiu dienos tema – „Aš esu ir aš būsiu“. Kiekvienais metais gerinant švietimą ir didinant supratimą apie vėžį, skatinant asmenis, kolektyvus ir vyriausybes imtis tam tikrų vėžio prevencijos priemonių, siekiama sukurti pasaulį, kuriame būtų išvengiama milijonų mirčių nuo vėžio ir sudaroma galimybė visiems šia liga sergantiems žmonėms gauti vienodą kvalifikuotą pagalbą. Šios kampanijos idėja yra ta, kad vėžys nėra tik vieno žmogaus sveikatos sutrikimas, šis susirgimas dėl didelio susirgimų skaičiaus paliečia visus aplinkos žmones.

Mintimis apie tai, kas yra vėžinė liga, kas ją sukelia, kaip išvengti tokių susirgimų, dalijasi Diana DALMOTIENĖ, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokymo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė.

Diana Dalmotienė.

Diana Dalmotienė. Nuotrauka iš asmeninio pašnekovės albumo

Kas tas vėžys?

Vėžys – liga, atsirandanti dėl kūno ląstelių pokyčių, kurie sukelia nekontroliuojamą, nenormalų ląstelių dauginimąsi ir susidaro navikas. Toks apibūdinimas tinka visoms vėžinėms ligoms, išskyrus leukemiją (kraujo vėžį). Nors žodis „navikas“ dažnai visiems asocijuojasi su sunkia liga, chemoterapija ir pan., iš tikrųjų ši sąvoka yra platesnė. Navikai gali būti gerybiniai ir retai kelia grėsmę gyvybei. Jie linkę augti gana lėtai ir neplinta į kitas kūno dalis ir audinius, taip pat susideda iš ląstelių, gana panašių į normalias organizmo ląsteles. Jie sveikatai kelia riziką tik tuo atveju, jei užauga labai dideli, kelia diskomfortą žmogui arba lokalizuojasi ten, kur gali spausti kitus organus, pavyzdžiui, gerybinis smegenų navikas augdamas gali spausti smegenis į kaukuolės kaulą.

Piktybinis navikas auga kur kas greičiau nei gerybinis ir plinta bei naikina greta esančius audinius. Šių navikų ląstelės gali atsiskirti nuo pirminio naviko ir per kraują ar limfą išplisti kitose kūno dalyse, kur toliau dalijasi ir auga. Negydomi navikai gali peraugti į kitus aplinkinius audinius arba išplisti į kitas kūno vietas per kraują ar limfinę sistemą. Toks procesas yra vadinamas metastazėmis ir leidžia identifikuoti vėžinės ligos sunkumo laipsnį.

Ikivėžinė būklė yra ta, kai organizme atsiranda pakitusių ląstelių, kurios gali išsivystyti (arba išsivystys) į vėžį (supiktybėti). Būtent šių ląstelių aptikimas yra tokių prevencinių programų, kaip gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, tikslas.

Siekiama sukurti pasaulį, kuriame būtų išvengiama milijonų mirčių nuo vėžio.

Siekiama sukurti pasaulį, kuriame būtų išvengiama milijonų mirčių nuo vėžio. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Kitas vėžio klasifikavimas remiasi tuo, kokiame audinyje įvyko pakitimas. Karcinoma – vėžys, kilęs iš epitelinių ląstelių pakitimų (dažniausiai pasitaiko krūties, prostatos, plaučių ar storosios žarnos vėžys). Sarkoma – vėžys, kilęs iš minkštųjų audinių (riebalų, raumenų ir kitų jungiamųjų audinių, kurie supa organus) arba kaulinio audinio. Limfoma arba mieloma – imuninėse ląstelėse atsiradęs vėžinis susirgimas. Limfoma kyla dėl limfinės sistemos ląstelių pokyčių, o mieloma – vėžys, nulemtas plazminių ląstelių sutrikimo (baltųjų kraujo kūnelių, leukocitų), dėl ko sutrinka organizmo reakcija į infekcijas. Leukemija – dar viena vėžio forma, atsirandanti dėl kaulų čiulpų, kurie gamina kraujo ląsteles, sutrikimų. Smegenų ir nugaros smegenų vėžys – centrinės nervų sistemos vėžiniai susirgimai, iš kurių dalis būna gerybiniai augliai.

Ką galime padaryti dėl savęs?

Mūsų visų sveikata yra nulemta keturių dalykų, tik šių veiksnių įtaka yra skirtinga. 50 proc. sveikatos yra nulemta gyvenimo būdo, 20 proc. – mus supančios aplinkos, 20 proc. – genetikos ir tik 10 proc. – sveikatos priežiūros sistemos. Dėl to didžioji dalis sąlygų išlikti sveikiems yra mūsų rankose.

Būtent sveikas gyvenimo būdas – reguliarus fizinis aktyvumas, sveikatai palanki mityba, žalingų įpročių atsisakymas – yra prielaidos nesirgti. Rūpinimasis savimi neleis „išprovokuoti“ ligų atsiradimo.

Dalyvavimas priešvėžinėse prevencinėse programose gali padėti aptikti šią ligą ankstyvoje stadijoje.

Dalyvavimas priešvėžinėse prevencinėse programose gali padėti aptikti šią ligą ankstyvoje stadijoje.

Teigti, kad suaugęs žmogus yra fiziškai aktyvus, galima tada, kai jis sportuoja, mankštinasi bent 5 dienas per savaitę po 30 min. Arba trumpai tariant, kuo didesnis fizinis aktyvumas, tuo geriau. Jei nerandate laiko tikslingai sportuoti, stenkitės rinktis sveikesnes alternatyvas – lipkite laiptais, o ne kilkite liftu, išlipkite viena stotele anksčiau ir eikite pėsčiomis, eikite pasivaikščioti ir pan.
Sveikos mitybos principai taip pat nėra sudėtingi ir tam nereikia specialių mitybos programų. Visą esmę nusako šios taisyklės:

1. Saikas. Maisto medžiagų su maistu turi būti gaunama tiek, kiek reikia organizmui. Jei naudingų medžiagų gausime per daug, tai gali sukelti atitinkamus sutrikimus.
2. Įvairovė. Reikia valgyti kuo įvairesnį maistą, tokiu būdu gausime reikalingų organizmui maistinių medžiagų ir mažės tikimybė, kad kai kurių medžiagų trūks. Kai kuriose šalyse rekomenduojama taisyklė „5 per dieną“: tai reiškia, kad per dieną reikia suvalgyti 5 skirtingas daržoves ar vaisius. Į šį skaičių įeina:

• šaldyti vaisiai ir daržovės;

• savo sultyse konservuoti vaisiai ir daržovės (be pridėtinio cukraus ir druskos);

• pagamintame maiste esančios daržovės ar vaisiai (pvz., sriubos);

• 30 g džiovintų vaisių (datulės, spanguolės, figos ar kt.) atitinka 1 iš 5 suvartotų produktų, bet turi būti valgomi pagrindinio valgio metu, o ne kaip užkandis tarp valgių;

• paruoštuose pirktuose produktuose esančios daržovės ir vaisiai (pvz., parduotuvėje pirktos jau pagamintos sriubos, padažai makaronams ir kt.).

3. Balansas. Ši taisyklė reiškia, kad maiste turi būti tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralinių medžiagų santykis, energijos kiekis. Apie 55–60 proc. energijos turėtų būti gaunama su angliavandeniais, tačiau ne su greitaisiais (tokiais, kaip cukrus), bet su polisacharinais, kurių gausu daržovėse, grūdinėse kultūrose.

Visi sveikatos stiprinimo specialistai sutaria, kad sveikata nėra būklė. Sveikata – nenutrūkstamas procesas, todėl kiekvienas turime rūpintis savimi kasdien.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Neužsiimti savigyda, o kreiptis profesionalios pagalbos

    2021-02-03Neužsiimti savigyda, o kreiptis profesionalios pagalbos
    Karantinui vis tebesitęsiant ne vienas pajuto, kad izoliacija neigiamai veikia psichiką. Mintimis apie „Covid-19“ pandemijos paveiktą žmonių psichologinę savijautą dalijasi psichologė Svetlana RAGELIENĖ, teikianti psichologinę pagalbą Rygiškių Jono gimnazijos bendruomenei ir privačiai konsultuojanti kabinete „Pasijausk geriau“. – „Covid-19“ pandemija neabejotinai paveikė žmonių psichologinę savijautą. Visuomenė su tokia situacija nebuvo susidūrusi labai seniai, jei išvis kažkada buvo. Pandemijos žalą psichologinei sveikatai gerai iliustruoja ir įvairūs moksliniai tyrimai. Pernai vasarą VU Psichotraumatologijos centro mokslininkai psichologai, vadovaujami prof. dr. ...
  • Sprendimą dėl skiepų reikėtų priimti išanalizavus kelis požiūrius

    2021-02-03Sprendimą dėl skiepų reikėtų priimti išanalizavus kelis požiūrius
    Pasaulyje šiuo metu vyksta kova dėl vakcinos nuo COVID-19. Rodos, šalių bandymai gauti kuo pirmiau ir kuo daugiau vakcinos dozių įrodo, kad vakcina yra labai reikalinga ir yra saugi naudoti. Nepaisant to, apie vakciną vis dar sklando daugybė mitų ir legendų. Juos išsklaidyti ir paaiškinti sutiko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė dr. Ieva Bajoriūnienė. – Vakcina nuo koronaviruso sukurta ir pradėta naudoti palyginti neseniai, tačiau antivakseriai ir skiepų kritikai jau ...
  • Katarakta: laukti ar operuoti?

    2021-02-01Katarakta: laukti ar operuoti?
    Pastebėjus regėjimo susilpnėjimą, akis tarsi aptraukus rūkui, atsiradus jautrumui ryškiai šviesai – reiktų ilgai nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju, kadangi visi šie požymiai gali būti ženklas, kad vystosi katarakta. Kas tai per liga, kokias gydymo galimybes gali pasiūlyti šiandienos medicina klausiame savo srities profesionalo A. Klinikos „Akių chirurgijos centro“ chirurgo oftalmologo Sauliaus Ačo. – Kas yra katarakta? – Katarakta (akies lęšiuko sudrumstėjimas) – akių liga, išsivystanti dėl lęšiuko skaidrumo sumažėjimo, drumsčių formavimosi. Katarakta dažniausiai pasireiškia regėjimo susilpnėjimu, žmogus ...
  • „Nusprendžiau sustoti Lietuvoje…“ (Pažintis su Skaidra Jančaite)

    2021-01-30„Nusprendžiau sustoti Lietuvoje...“ (Pažintis su Skaidra Jančaite)
    Rubrika „Neatrasta kultūra“, kurią jau turbūt spėjote pastebėti mūsų laikraštyje, supažindina ne tik su kultūros reiškiniais, bet ir su įžymiais iš mūsų krašto kilusiais žmonėmis. Šį kartą „Suvalkiečio“ korespondentė Jolanta RAČAITĖ kalbina Skaidrą JANČAITĘ. Skaidra muzikos gerbėjams bene labiausiai žinoma kaip sakralinės muzikos atlikėja, koncertuojanti Lietuvos ir užsienio bažnyčiose, mokyklose, koncertų salėse. Ne kiekvienas šio žanro atlikėjas taip subtiliai geba pajusti ir perteikti sakralinės muzikos grožį. Šią atlikėją domina ir šiuolaikinė muzika. Neretai savo pasirodymuose ji ...
  • Pasiskiepydami saugome savo ir aplinkinių sveikatą

    2021-01-30Pasiskiepydami saugome savo ir aplinkinių sveikatą
    Koronaviruso pandemija yra didžiulio masto pasaulinė krizė, paliekanti skaudžius padarinius ir turinti milžinišką neigiamą poveikį ne tik žmogaus sveikatai, bet ir socialiniam bei ekonominiam gyvenimui. Norint greičiau grįžti į įprastą rutiną ir apkabinti seniai matytą artimą žmogų, yra būtinas visuotinis imunitetas, o jį įmanoma suformuoti tik skiepijantis. Apie koronaviruso vakcinacijos svarbą, ištirtą skiepų efektyvumą ir dezinformaciją kalba Santaros klinikų direktorius medicinai, gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas. Taip pat aktoriaus Mariaus Jampolskio žmona Renata Jampolskė dalijasi savo šeimos ...
  • Sniego gniaužtuose: užpustyti keliai, avarijos, lūžtantys medžiai

    2021-01-27Sniego gniaužtuose: užpustyti keliai, avarijos, lūžtantys medžiai
    Naktį į antradienį prasidėjęs stiprus snygis ir pūga, trečiadienįpo pietų po truputį ėmė rimti, nors snaigės vis dar krenta, pažeme pusto. Gausaus sniego sukeltos problemos dar neįveiktos. Todėl Lietuvos automobilių kelių direkcija įspėja, kad reikia būti atsargiems. Pagrindinių kelių dangos vietomis su šlapio ar pažliugusio sniego provėžomis, mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai su prispaustu sniegu, vietomis su puraus sniego sluoksniu iki 20 centimetrų. Rajoniniuose keliuose yra ruožų, kurie sunkiai pravažiuojami. Neišvažiuojamų kelių yra Marijampolės, Vilkaviškio, ...
  • 2020-ieji – metai, kurie įsimins ilgam

    2021-01-272020-ieji - metai, kurie įsimins ilgam
    Metų sandūroje įprasta grįžtelėti atgal ir pamąstyti, kokie nuėję metai buvo, kas pavyko, džiugino, kas nepasisekė, liko neįgyvendinta. Kokie 2020-ieji buvo Kazlų Rūdos savivaldybei, kalbamės su mero pavaduotoju Mariumi ŽITKUMI. – Tad kokie metai buvo Jūsų savivaldybei? – Nenustebinsiu atsakydamas, kad metai buvo įdomūs. Juos su kolegomis pradėjome turėdami didelių užmojų, tačiau jau kovo mėnesį darbų planus sujaukė koronaviruso infekcijos protrūkis šalyje ir pasaulyje. Tačiau vertinant apskritai – tai buvo metai, kurie įsimins kaip vieni iš vertingiausių ...
  • Vis grįžtant į pradžią: ar dar prisimename istoriją, vardus? (Istorijos be datų)

    2021-01-27Vis grįžtant į pradžią: ar dar prisimename istoriją, vardus? (Istorijos be datų)
    …O dingo tas laikas, pražuvo,Nubėgo kaip Jūre vanduo…Kur šokom jauni, kur dainavom – Beliko pražilęs akmuo… Taip 1979 metais rašė Jūrės kaimo poetė Domicelė Draugelytė-Stankevičienė. Gera patirti, kad žmonės, net ir jauni, dar domisi tuo, kas senais laikais vyko: savo krašto, gimtinės istorija, vietovardžiais ir protėvių likimais… Jie tik iš pasakojimų, prisiminimų gali susikurti buvusio pasaulio vaizdą. Žmogus auga, tobulėja, semiasi žinių ir patirties, keičiasi ir jo požiūris į gyvenimą… Sulaukus brandaus amžiaus, dažnai prisiminimų keliai ...
  • COVID-19 vakcina – bilietas į normalų gyvenimą (Interviu su ekspertu)

    2021-01-27COVID-19 vakcina – bilietas į normalų gyvenimą (Interviu su ekspertu)
    Baigiantis 2020-iesiems, antrą Kalėdų dieną, Lietuvą pasiekė pirmoji COVID-19 vakcinos siunta. Pirmieji buvo paskiepyti medikai. Skiepai reiškė tikrą išganymą, nes šalyje daugėjant užsikrėtimo atvejų, ėmė sirgti ir vis daugiau medikų. Dėl to ligoninėse labai išretėjo gydančio ir slaugančio personalo gretos. Šiandien medikų ir gydymo įstaigų darbuotojų vakcinacija jau eina į pabaigą. Įsibėgėja senelių globos namų, slaugos ligoninių ir vyresnių nei 65 m. amžiaus žmonių skiepijimo procesas. Netrukus skiepai bus prieinami visiems, tačiau baiminamasi, kad daug kas ...
  • Nenutiko nieko, ko nesitikėjo

    2021-01-27Nenutiko nieko, ko nesitikėjo
    Vos tik Lietuvą pasiekė COVID-19 vakcina, kartu su medikais buvo pradėti skiepyti ir mobiliųjų patikros punktų darbuotojai. Marijampolės mobilųjį patikros punktą aptarnauja Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuro (VSB) specialistai. Visai neseniai jie buvo paskiepyti pirma vakcinos doze ir kai kurie sutiko pasidalinti patirtimi bei įspūdžiais apie šiuos skiepus. Maudė tik dūrio vietą Marijampolės VSB specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Evelina Martinkėnaitė, kuri šiuo metu dirba ir Marijampolės mobiliajame patik­ros punkte, „Suvalkiečiui“ sakė visiškai nesigailinti nusprendusi skiepytis. – Skiepytis ...
  • Senjorai skiepams registruojasi noriai

    2021-01-27Senjorai skiepams registruojasi noriai
    Pirmas šimtas jau paskiepyti Kalvarijos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vyriausiosios gydytojos Ilonos Aleksienės teigimu, gydymo įstaiga, gavusi 360 COVID-19 vakcinos dozių, pirmiausiai paskiepijo medikus, globos namų darbuotojus ir gyventojus, socialinius darbuotojus, slaugos skyriaus darbuotojus ir pacientus, mobilųjį punktą aptarnaujantį personalą. Apie 100 vakcinos dozių buvo skirta norą skiepytis pareiškusiems senjorams. – Tie, kurie gavo pirmą vakcinos dozę, antrąja bus paskiepyti vasario mėnesį. Eilėje yra dar apie 100 vyresnių nei 65 metų skiepytis norinčių pacientų, tačiau juos ...
  • Kurti kultūrinį tinklaraštį ir laidas skatina noras dalintis meniniais atradimais (Įkvėpimai)

    2021-01-23Kurti kultūrinį tinklaraštį ir laidas skatina  noras dalintis meniniais atradimais (Įkvėpimai)
    Susipažinkite su iš Suvalkijos, Vilkaviškio, kilusia Kornelija ANELAUSKAITE. Ji mokėsi Vilkaviškio pagrindinėje mokykloje (dabar „Ąžuolo“ progimnazija) ir Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijoje. Baigė meno vadybos bakalauro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), dabar gyvena Vilniuje, kuria kultūrinį tinklaraštį ir laidas su aktoriais, muzikantais. – Kaip ir kada atsirado tinklaraštis ANE, kuriame skelbiate savo kultūrinus įspūdžius? Kaip manote, kur jo sėkmės paslaptis? – Kultūrinis tinklaraštis „Instagram“ platformoje atsirado 2018 metų balandį, kai pajutau norą plačiau dalintis savo kultūriniais ar ...
  • Populiarių ledų gamintojų kovoje teismas padėjo galutinį tašką

    2021-01-23Populiarių ledų gamintojų kovoje teismas padėjo galutinį tašką
    Po beveik šešerių metų bylinėjimosi Vilkaviškyje veikianti ledų gamintoja UAB „Art Glacio“ Lietuvos Aukščiausiame Teisme įrodė, kad jai UAB „Iceco Assets“ mesti kaltinimai dėl kliento perviliojimo yra nepagrįsti. „Iceco Assets“ 2015 m. pradžioje kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo buvusį įmonės darbuotoją Arūną Simutį kaltino neva perėmus vieną pagrindinių įmonės klientų – vokiečių įmonę „Monolith Frost“ GmbH. Teismuose paaiškėjo visiškai kita istorija. Vokiečių įmonės atstovai nurodė, kad dėl jų išėjimo kalta pati „Iceco Assets“. Pasak „Monolith Frost“ ...
  • 2020-ieji – iššūkių, netikėtų sprendimų metai

    2021-01-22
    Naujiems metams skaičiuojant pirmąsias savaites dar vis žvalgomės atgal, į nuėjusiuosius. Vertiname, kokie tie metai buvo, kokiais darbais ir įvykiais išsiskyrė, sveriame, kas pavyko, ko nespėjome įgyvendinti. Apie tai kalbamės su Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriumi Kęstu SPŪDŽIU. Loreta TUMELIENĖ – 2020 m. Savivaldybės administracijai teko nelengva užduotis: pandemijos akivaizdoje turėjote padėti gydymo įstaigoms, užtikrinti sveikatos paslaugų teikimą visuomenei, išsaugoti gyventojus, medikus. Kaip sekėsi įveikti šį etapą? – Mano situacija gana unikali, nes Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas perėmiau ...
  • Kalvarijos savivaldybėje COVID -19 grėsmė – ir per popierines sąskaitas

    2021-01-22Kalvarijos savivaldybėje COVID -19 grėsmė – ir per popierines sąskaitas
    Karantino laikotarpiu susiduriame su įvairiausiomis problemomis. Ypač sunkumų kyla, kai reikia keisti įpročius, prisitaikyti gyventi kitaip, o mes nemokame, gal ne visi ir norime išmokti. Kalvarijos savivaldybės Liubavo kaimo gyventojai neranda bendro susitarimo, kaip apmokėti sąskaitas už paslaugas. Viena dalis kaimo žmonių, bijodami užsikrėsti COVID-19, norėtų sąskaitas mokėti bekontakčiu būdu ir piktinasi, kad tiekėjai vaikšto po namus rinkdami mokesčius, nešiodami užkratą, kiti nieko keisti neketina. Jeigu į jų namus neužsuka surinkti pinigų už komunalines paslaugas, ...