Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC) primena, kad kiekvienų metų vasario 4 d. minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Šių metų Pasaulinės kovos su vėžiu dienos tema – „Aš esu ir aš būsiu“. Kiekvienais metais gerinant švietimą ir didinant supratimą apie vėžį, skatinant asmenis, kolektyvus ir vyriausybes imtis tam tikrų vėžio prevencijos priemonių, siekiama sukurti pasaulį, kuriame būtų išvengiama milijonų mirčių nuo vėžio ir sudaroma galimybė visiems šia liga sergantiems žmonėms gauti vienodą kvalifikuotą pagalbą. Šios kampanijos idėja yra ta, kad vėžys nėra tik vieno žmogaus sveikatos sutrikimas, šis susirgimas dėl didelio susirgimų skaičiaus paliečia visus aplinkos žmones.
Mintimis apie tai, kas yra vėžinė liga, kas ją sukelia, kaip išvengti tokių susirgimų, dalijasi Diana DALMOTIENĖ, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokymo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė.
Diana Dalmotienė. Nuotrauka iš asmeninio pašnekovės albumo
Kas tas vėžys?
Vėžys – liga, atsirandanti dėl kūno ląstelių pokyčių, kurie sukelia nekontroliuojamą, nenormalų ląstelių dauginimąsi ir susidaro navikas. Toks apibūdinimas tinka visoms vėžinėms ligoms, išskyrus leukemiją (kraujo vėžį). Nors žodis „navikas“ dažnai visiems asocijuojasi su sunkia liga, chemoterapija ir pan., iš tikrųjų ši sąvoka yra platesnė. Navikai gali būti gerybiniai ir retai kelia grėsmę gyvybei. Jie linkę augti gana lėtai ir neplinta į kitas kūno dalis ir audinius, taip pat susideda iš ląstelių, gana panašių į normalias organizmo ląsteles. Jie sveikatai kelia riziką tik tuo atveju, jei užauga labai dideli, kelia diskomfortą žmogui arba lokalizuojasi ten, kur gali spausti kitus organus, pavyzdžiui, gerybinis smegenų navikas augdamas gali spausti smegenis į kaukuolės kaulą.
Piktybinis navikas auga kur kas greičiau nei gerybinis ir plinta bei naikina greta esančius audinius. Šių navikų ląstelės gali atsiskirti nuo pirminio naviko ir per kraują ar limfą išplisti kitose kūno dalyse, kur toliau dalijasi ir auga. Negydomi navikai gali peraugti į kitus aplinkinius audinius arba išplisti į kitas kūno vietas per kraują ar limfinę sistemą. Toks procesas yra vadinamas metastazėmis ir leidžia identifikuoti vėžinės ligos sunkumo laipsnį.
Ikivėžinė būklė yra ta, kai organizme atsiranda pakitusių ląstelių, kurios gali išsivystyti (arba išsivystys) į vėžį (supiktybėti). Būtent šių ląstelių aptikimas yra tokių prevencinių programų, kaip gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, tikslas.
Siekiama sukurti pasaulį, kuriame būtų išvengiama milijonų mirčių nuo vėžio. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos
Kitas vėžio klasifikavimas remiasi tuo, kokiame audinyje įvyko pakitimas. Karcinoma – vėžys, kilęs iš epitelinių ląstelių pakitimų (dažniausiai pasitaiko krūties, prostatos, plaučių ar storosios žarnos vėžys). Sarkoma – vėžys, kilęs iš minkštųjų audinių (riebalų, raumenų ir kitų jungiamųjų audinių, kurie supa organus) arba kaulinio audinio. Limfoma arba mieloma – imuninėse ląstelėse atsiradęs vėžinis susirgimas. Limfoma kyla dėl limfinės sistemos ląstelių pokyčių, o mieloma – vėžys, nulemtas plazminių ląstelių sutrikimo (baltųjų kraujo kūnelių, leukocitų), dėl ko sutrinka organizmo reakcija į infekcijas. Leukemija – dar viena vėžio forma, atsirandanti dėl kaulų čiulpų, kurie gamina kraujo ląsteles, sutrikimų. Smegenų ir nugaros smegenų vėžys – centrinės nervų sistemos vėžiniai susirgimai, iš kurių dalis būna gerybiniai augliai.
Ką galime padaryti dėl savęs?
Mūsų visų sveikata yra nulemta keturių dalykų, tik šių veiksnių įtaka yra skirtinga. 50 proc. sveikatos yra nulemta gyvenimo būdo, 20 proc. – mus supančios aplinkos, 20 proc. – genetikos ir tik 10 proc. – sveikatos priežiūros sistemos. Dėl to didžioji dalis sąlygų išlikti sveikiems yra mūsų rankose.
Būtent sveikas gyvenimo būdas – reguliarus fizinis aktyvumas, sveikatai palanki mityba, žalingų įpročių atsisakymas – yra prielaidos nesirgti. Rūpinimasis savimi neleis „išprovokuoti“ ligų atsiradimo.
Dalyvavimas priešvėžinėse prevencinėse programose gali padėti aptikti šią ligą ankstyvoje stadijoje.
Teigti, kad suaugęs žmogus yra fiziškai aktyvus, galima tada, kai jis sportuoja, mankštinasi bent 5 dienas per savaitę po 30 min. Arba trumpai tariant, kuo didesnis fizinis aktyvumas, tuo geriau. Jei nerandate laiko tikslingai sportuoti, stenkitės rinktis sveikesnes alternatyvas – lipkite laiptais, o ne kilkite liftu, išlipkite viena stotele anksčiau ir eikite pėsčiomis, eikite pasivaikščioti ir pan.
Sveikos mitybos principai taip pat nėra sudėtingi ir tam nereikia specialių mitybos programų. Visą esmę nusako šios taisyklės:
1. Saikas. Maisto medžiagų su maistu turi būti gaunama tiek, kiek reikia organizmui. Jei naudingų medžiagų gausime per daug, tai gali sukelti atitinkamus sutrikimus.
2. Įvairovė. Reikia valgyti kuo įvairesnį maistą, tokiu būdu gausime reikalingų organizmui maistinių medžiagų ir mažės tikimybė, kad kai kurių medžiagų trūks. Kai kuriose šalyse rekomenduojama taisyklė „5 per dieną“: tai reiškia, kad per dieną reikia suvalgyti 5 skirtingas daržoves ar vaisius. Į šį skaičių įeina:
• šaldyti vaisiai ir daržovės;
• savo sultyse konservuoti vaisiai ir daržovės (be pridėtinio cukraus ir druskos);
• pagamintame maiste esančios daržovės ar vaisiai (pvz., sriubos);
• 30 g džiovintų vaisių (datulės, spanguolės, figos ar kt.) atitinka 1 iš 5 suvartotų produktų, bet turi būti valgomi pagrindinio valgio metu, o ne kaip užkandis tarp valgių;
• paruoštuose pirktuose produktuose esančios daržovės ir vaisiai (pvz., parduotuvėje pirktos jau pagamintos sriubos, padažai makaronams ir kt.).
3. Balansas. Ši taisyklė reiškia, kad maiste turi būti tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralinių medžiagų santykis, energijos kiekis. Apie 55–60 proc. energijos turėtų būti gaunama su angliavandeniais, tačiau ne su greitaisiais (tokiais, kaip cukrus), bet su polisacharinais, kurių gausu daržovėse, grūdinėse kultūrose.
Visi sveikatos stiprinimo specialistai sutaria, kad sveikata nėra būklė. Sveikata – nenutrūkstamas procesas, todėl kiekvienas turime rūpintis savimi kasdien.
