Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Mokslinis laipsnis Vokietijoje – labiau socialinis statusas

Mūsų šalies kultūrą plačiąja prasme sudaro ir sėkmingos menininkų, mokslininkų, kitų sričių intelektualių specialistų karjeros siekiantieji užsienyje. Norime priminti, papasakoti apie tokius iš mūsų krašto kilusius žmones. Pasaulis globalus, nesvarbu, kokioje šalyje bedirbtų ar kurtų, šie žmonės išlieka lietuviais.

Šį kartą kalbamės su iš Marijampolės kilusia, Lietuvoje mokslus baigusia, bet Vokietijoje sėkmingai dirbančia medicinos mokslų daktare Aiste Mockute.

Aistei – 29 eri metai, šiuo metu ji dirba Veimaro (Weimar) klinikose, yra penktų metų gydytoja rezidentė. Specializuojasi radiologijos srityje – dirba radiologijos skyriuje. Vokietijoje Aistė sukūrė šeimą, augina sūnų Joną.

Aistė Mockutė Marijampolėje yra baigusi Rygiškių Jono gimnaziją, po to pasirinko medicinos studijas Vilniaus universitete. Jas baigusi iškart išvyko į Vokietiją. Karjeros šioje šalyje siekė kryptingai – dar studijuodama atliko ten praktiką. Tuomet sako ir supratusi, jog nori dirbti šioje šalyje, kurioje įsitikino, kad puikiai funkcionuoja medicinos sistema, yra galimybių tobulėti. Aistė yra užsiminusi, kad Vokietijoje galimybių tobulėti pasirinktoje srityje yra todėl, kad medikas nėra perkraunamas darbu, kaip dažnai pasitaiko Lietuvoje, nereikia spausti savęs ir dirbti ne vienu etatu…

– Aiste, kai kalbėjomės prieš metus ar kiek daugiau, sakei, jog Tave labiausiai džiugina net ne atlyginimų tarp Lietuvos ir Vokietijos medikų skirtumas. Pasidžiaugei, kad Vokietijoje medikas yra vertinamas ir gerbiamas. Ar požiūris nepasikeitė? Kas dar įvyko per tą laiką?

Iš Marijampolės kilusi, Vokietijos Veimaro klinikose dirbanti gydytoja radiologė, medicinos mokslų daktarė Aistė Mockutė mano, kad šią šalį pasirinko neatsitiktinai: joje puikiai klostosi darbo reikalai, saugu auginti sūnų, o vokiečiai – draugiški ir pasirengę padėti.

Iš Marijampolės kilusi, Vokietijos Veimaro klinikose dirbanti gydytoja radiologė, medicinos mokslų daktarė Aistė Mockutė mano, kad šią šalį pasirinko neatsitiktinai: joje puikiai klostosi darbo reikalai, saugu auginti sūnų, o vokiečiai – draugiški ir pasirengę padėti.

– Požiūris tikrai nepasikeitė. Po motinystės atostogų pradėjau dirbti naujoje ligoninėje -– Veimaro klinikose. Nors tai jau trečioji ligoninė, kurioje dirbu, nuomonė išlieka ta pati. Jaučiu pacientų pagarbą, džiugina malonus bendravimas. Pacientai pasitiki savo gydytojais, jų kompetencija, išsamiais tyrimais bei gydymu. Su kolegomis taip pat sieja draugiški ryšiai, paslaugumas. Kartą mūsų vadovė mus apibūdino esant „didele šeima“. Esame kartu ne tik darbe, kuriame bendrus planus ir laisvalaikiu. Pavyzdžiui, prieš keletą mėnesių buvome susirinkę žaisti golfo – mūsų ir kito, netoli esančio miesto radiologai. Smagu, kad tarp skirtingų miestų kolegų palaikomi ir puoselėjami draugiški ryšiai…

Dabar su šeima kraustomės į Veimarą – miestą, kuriame ir dirbu…

– Atrodo, karjera klostosi sėk­mingai – ne taip seniai apsigynei disertaciją. Kokias galimybes tai atveria Vokietijoje?

– Vokietijoje moksliniai laipsniai iš tiesų yra vertinami, medikai skatinami. Tačiau disertacijos gynimasis net ir Vokietijoje nėra būtinybė – daugybė gydytojų dirba neturėdami daktaro laipsnio. Aš į tai žiūrėjau kaip į galimybę tobulėti savo srityje. Manau, jog niekada nereikia sustoti ir sakyti – „jau gana“, o tobulėti savo srityje reikia kiekvieną dieną. Būti gydytoju reikia mokytis visą gyvenimą… Kiekvieną savaitę klinikoje, kurioje dirbu, rengiami gydytojų susirinkimai ir paprastai kiekvienas turime paruošę naujų temų diskutuoti. Taip irgi įgyjame patirties, tobulėjame.
Įdomu tai, kad pats daktaro laipsnis Vokietijoje yra labiau socialinis statusas. Esi labiau vertinamas, lengviau gali rasti darbą geresnėje ligoninėje. Tačiau pačios gydytojo kompetencijos tai nekeičia, kaip minėjau, mokymasis bei tobulėjimas vyksta kiekvieną dieną.

– Įdomu, kokius teko pastebėti skirtumus tarp Lietuvos ir Vokietijos medicinos, sveikatos priežiūros sistemų?

Aistė su sūnumi Jonu laisvalaikį pandemijos metu leidžia gamtoje.

Aistė su sūnumi Jonu laisvalaikį pandemijos metu leidžia gamtoje.
Nuotraukos iš Aistės Mockutės asmeninio archyvo

– Lietuvoje ir Vokietijoje sveikatos apsaugos sistemos skirtingos, tačiau jos sprendžia tas pačias esmines užduotis: kaip pagerinti sveikatos paslaugų kokybę, jų prieinamumą visiems gyventojams. Akcentuojant skirtumus, reikia pasakyti, kad vokiečiai gali patys rinktis ligonių kasas pagal jų siūlomas paslaugas. O lietuviai būna priskiriami teritorinėms ligonių kasoms pagal gyvenamąją vietą.
Kitas didelis skirtumas yra pačios ligonių kasos. Vokietijoje, skirtingai nei Lietuvoje, šalia valstybinio sveikatos draudimo yra ir privatus draudimas, veikia privačios ligonių kasos, konkuruojančios tarpusavyje. Valstybinio draudimo atveju įmokos priklauso nuo uždirbamų pajamų, privataus draudimo – nuo amžiaus. Privačiai draudžiasi tik nedidelė dalis vokiečių (apie 10 proc.), jiems yra suteikiamas finansavimas visiems vaistams, ligoninėse jie yra gydomi tik vyr. gydytojų (vok. Chefarzt). Nors privataus draudimo paslaugos vilioja labiau, deja, su amžiumi (nepaisant mažėjančio atlyginimo), mokesčiai už draudimą vis didėja ir pacientams tampa našta, o sugrįžti į valstybinį draudimą galimybių beveik nebėra.

Esu minėjusi, kad ne tik Vokietijos, bet ir Lietuvos ligoninės, kiek žinau, yra apsirūpinusios modernia aparatūra.

– Dabar, pandemijos metu, medikams tikrai nelengva. O kaip yra Vokietijoje? Ar padedama jaustis saugiai, kokios apsaugos priemonės taikomos jūsų srities darbuotojams?

– Pandemijos metu Vokietijoje, kaip ir kitose šalyse, savo piliečiams stengiamasi suteikti maksimalų saugumą. Mūsų ligoninėje yra nustatyta COVID-19 (koronaviruso) mutacija B117, taigi šiuo metu yra sustabdyti pacientų lankymai. Ligoninėje nuolatos dėvime FFP 2 kaukes. Taip pat absoliuti dauguma esame paskiepyti „BioNtech“ firmos vakcina. Netgi po skiepo privalome du kartus per savaitę atlikti greitąjį antigenų testą virusui nustatyti. Nuo šiol ir ambulatoriniai pacientai, atvykstantys į mūsų kliniką, privalo pateikti neigiamą testo atsakymą. Visa tai yra būtinos priemonės viruso plitimui sustabdyti. Žinoma, vokiečiai noriai laikosi visų nustatytų taisyklių.

– Pats gyvenimas, jo kokybė Vokietijoje – ar neteko tuo nusivilti? Ar tai patogi šalis kurti šeimą, auginti vaikus? Juk būtent Vokietijoje sukūrei šeimą, augini sūnų…

– Vokietijoje sukurtos puikios sąlygos auginti vaikus. Ypač mums patinka darželis, kurį lanko sūnus Jonas. Kiekvieną dieną jame vyksta nauji užsiėmimai, mokymas, pažinimai – tad veiklos tikrai yra.

Taip pat Vokietija turi labai daug pasiūlymų įdomiai praleisti laisvalaikį bei leisti laiką su vaikais. Miestuose gausu žaidimų parkelių, cirkų, įvairių renginių. Žinoma, šiuo metu viskas uždaryta, tad tenka mėgautis žiemos malonumais gamtoje. Važiuojame slidinėti, važinėtis rogutėmis į netoli esantį Oberhofą. Šis miestas, labai pamėgtas turistų, yra apie 800–900 metrų virš jūros lygio, tad sniego jame visada būna. Taigi net ir pandemijos metu pavyksta susiplanuoti įspūdžių pilną, turiningą savaitgalį sau ir savo šeimai.

– Turbūt jau pakako laiko susipažinti su Vokietijos kultūra – žmonių mentalitetu, kultūros reiškiniais? Kas labiausiai Tau patinka? O gal dėl kokių nors priežasčių pasigendi to, kas liko Lietuvoje?..
– Vokietijoje gyvenu penkti metai. Per šiuos metus pakeičiau net kelis miestus, tad teko pažinti įvairių žmonių. Patinka tai, jog vokiečiai visada pasirengę padėti. Pavyzdžiui, kai dieną dirbu ir nebūnu namuose, kurjeriai dažnai pristato siuntinius į namus. Kaimynai mielai priima man siunčiamus paketus, vakare juos draugiškai perduoda. Visi su visais sveikinasi, maloniai bendrauja, tad užmegzti naujus kontaktus su vokiečiais tikrai nėra sunku.

Kad ir kaip džiaugčiausi Vokietija ir jos privalumais, Lietuvos niekada nepamirštu. Visada domiuosi, kas nauja Lietuvoje, žiūriu lietuviškas žinias, skaitau lietuviškus naujienų portalus. Visada džiaugiuosi galimybe grįžti ir pasimatyti su artimaisiais.

– Dainininkė Violeta Urmana, turinti namus Vokietijoje, yra sakiusi, kad tai itin saugi šalis ir visos jos sistemos veikia labai puikiai, tiksliai, todėl ji labai tinkama gyventi. O kaip atrodo Tau?
– Vokietija pagal statistiką yra viena saugiausių šalių pasaulyje, kiekvienais metais rodikliai gerėja. Tačiau verta paminėti, jog kiekviena federalinė žemė yra skirtinga ir kai kurie aspektai labai skiriasi. Kartu ir mes kiekvienas – esame labai skirtingi, skirtingai suprantame, kaip turi atrodyti mūsų mylima šalis. Manau, prieš priimant sprendimą, reikia gerai apgalvoti, kokiu tikslu konkreti šalis pasirenkama, ar ji tikrai pateisins individualius lūkesčius.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...
  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...
  • Septynetas skirtingų, paliestų to paties…

    2021-04-10Septynetas skirtingų, paliestų to paties...
    …Romantikai tai gal pavadintų mūzos kepštelėjimu, įkvėpimu, realistai – darbštumu ar gebėjimu „iš nieko padaryti kažką (arba – viską)“, skeptikai veikiausiai imtų samprotauti, kad nieko čia ypatinga, nuobodos – nagrinėti, kas, kur ir kada kokių menų mokėsi, kas kokį diplomą ar kitą panašų dokumentą turi – o jei ne, tai gal ir vadintis kūrėjais negali?.. Sunkiausia su visažiniais, kurie apie kiekvieną mūsų gali papasakoti: kas, kada ir su kuo – sutarė ar pykosi, gavo kažką iš valdžios arba ne, kaip reikėjo daryti ar nedaryti, kur tas ar anas jaunystės keliais klydinėjo ir baltą ar raudoną vyną gėrė… Tačiau mes, nesiklausydami ir ...
  • Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?

    2021-04-10Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?
    „Suvalkiečio“ skaitytojas Valdas Kulvinskas pasiūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip iš arti atrodo Meškučių piliakalnis. Pasak skaitytojo, piliakalnio teritorijoje stinga tvarkos. Protėvių palikimas vertas didesnės pagarbos ir priežiūros „Tolimesniame nuo miesto Karklų gatvės gale nesaugomas ir netgi niokojamas mūsų protėvių palikimas“, – rašo V. Kulvinskas. Meškučių piliakalnio apylinkėse skaitytojas pasivaikščiojo prieš pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Situacija jį nuvylė. Turbūt tiesiog „atsimušančių“ į šią problemą yra ir daugiau – šis nelengvas karantino laikas, kaip pastebi V. Kulvinskas, paskatina miesto gyventojus ieškoti ramybės ir stiprybės gamtoje. Tarsi iš naujo tenka atrasti seniai lankytas vietas. Tačiau tie atradimai kartais būna ne visai džiuginantys. Pavyzdžiui, prie ...
  • Rašydama romanus išreiškia save

    2021-04-07Rašydama romanus išreiškia save
    Apie anglų kalbos pedagogę, Marijampolės kolegijos lektorę, prodekanę Odetą Gluoksnytę rašėme maždaug prieš 10 metų, kai pristatėme jos pirmą romaną „Dark Sky“ („Apniukęs dangus“), išleistą 2012 metais. Šiandien ji pristato jau antrą savo knygą „Trečias kartas“, vėl pasirašiusi kaip Odeta Vilou (Willow). Skaitytojams oficialaus knygos pristatymo dėl karantino ribojimų tenka dar palaukti, o mes nuotoliniu būdu jau pakalbinome autorę apie jos naują kūrinį. Antras romanas „Trečias kartas“ – pirmojo tęsinys Pirmą romaną „Dark Sky“ O. Gluoksnytė sakė rašiusi maždaug metus, paskui dar tiek pat vertusi į anglų kalbą, o šis antrasis buvo kuriamas praktiškai dešimtį metų – pradėtas praėjus metams po pirmos ...
  • Kaip Vilkaviškis galėjo tapti Lietuvos sostine…

    2021-04-07
    1941 m. sausio 10 d. Maskvoje V. Molotovas ir Vokietijos pasiuntinys Maskvoje F. Šulenburgas pasirašė dar vieną slaptą protokolą, pagal kurį sutariama: 1. „Reicho Vyriausybė atsižada teisių į Lietuvos teritorijos gabalą, paminėtą slaptame pridėtiniame 1939. IX. 28 d. protokole ir atžymėtą prie jo pridėtame žemėlapyje; 2. Sovietų Sąjungos Vyriausybė yra pasiruošusi atlyginti Vokietijos Vyriausybei už šią teritoriją, sumokėdama 750000 aukso dolerių arba 31500000 markių.“ Vokiečiai pardavė teritoriją, kuri jiems nepriklausė, už aukščiausią kainą. Dr. Jonas Balys (JAV) straipsnyje „Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo“ iškelia įdomią versiją. Ar galėjo (ir kaip) A. Smetona pasipriešinti sovietinei Lietuvos okupacijai? Pagal 1939 m. ...
  • Abejones sklaidė savo pavyzdžiu

    2021-04-07Abejones sklaidė savo pavyzdžiu
    Nepaisydamas prieštaringų nuomonių ir socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje sklandančios neigiamos informacijos apie „AstraZeneca“ vakciną, Seimo narys Giedrius Surplys, išrinktas Sūduvos šiaurinėje apygardoje, vos tik gavo progą, pasiskiepijo būtent šia vakcina. Tikėdamasis išsklaidyti žmonių abejones britų farmacininkų produktu, Seimo narys įspūdžiais ir informacija apie savo savijautą po skiepo dalijosi socialiniame tinkle „Facebook“. Galvas galėjo susukti melai „Šiandien pasiskiepijau „AstraZeneca“. Jaučiuosi puikiai. (…) Antra diena po „AstraZeneca“. Naktį temperatūra pakilo iki 37 laipsnių, truputį krėtė šaltis. Vadinasi, skiepas veikia. Šiandien – geriau. Esu darbe. Medikai sako, kad paskiepytas žmogus kitų negali užkrėsti“, – socialiniame tinkle įspūdžiais dalijosi politikas. „Suvalkiečio“ paklaustas, kodėl nusprendė viešai kalbėti apie ...