Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Mokslinis laipsnis Vokietijoje – labiau socialinis statusas

Mūsų šalies kultūrą plačiąja prasme sudaro ir sėkmingos menininkų, mokslininkų, kitų sričių intelektualių specialistų karjeros siekiantieji užsienyje. Norime priminti, papasakoti apie tokius iš mūsų krašto kilusius žmones. Pasaulis globalus, nesvarbu, kokioje šalyje bedirbtų ar kurtų, šie žmonės išlieka lietuviais.

Šį kartą kalbamės su iš Marijampolės kilusia, Lietuvoje mokslus baigusia, bet Vokietijoje sėkmingai dirbančia medicinos mokslų daktare Aiste Mockute.

Aistei – 29 eri metai, šiuo metu ji dirba Veimaro (Weimar) klinikose, yra penktų metų gydytoja rezidentė. Specializuojasi radiologijos srityje – dirba radiologijos skyriuje. Vokietijoje Aistė sukūrė šeimą, augina sūnų Joną.

Aistė Mockutė Marijampolėje yra baigusi Rygiškių Jono gimnaziją, po to pasirinko medicinos studijas Vilniaus universitete. Jas baigusi iškart išvyko į Vokietiją. Karjeros šioje šalyje siekė kryptingai – dar studijuodama atliko ten praktiką. Tuomet sako ir supratusi, jog nori dirbti šioje šalyje, kurioje įsitikino, kad puikiai funkcionuoja medicinos sistema, yra galimybių tobulėti. Aistė yra užsiminusi, kad Vokietijoje galimybių tobulėti pasirinktoje srityje yra todėl, kad medikas nėra perkraunamas darbu, kaip dažnai pasitaiko Lietuvoje, nereikia spausti savęs ir dirbti ne vienu etatu…

– Aiste, kai kalbėjomės prieš metus ar kiek daugiau, sakei, jog Tave labiausiai džiugina net ne atlyginimų tarp Lietuvos ir Vokietijos medikų skirtumas. Pasidžiaugei, kad Vokietijoje medikas yra vertinamas ir gerbiamas. Ar požiūris nepasikeitė? Kas dar įvyko per tą laiką?

Iš Marijampolės kilusi, Vokietijos Veimaro klinikose dirbanti gydytoja radiologė, medicinos mokslų daktarė Aistė Mockutė mano, kad šią šalį pasirinko neatsitiktinai: joje puikiai klostosi darbo reikalai, saugu auginti sūnų, o vokiečiai – draugiški ir pasirengę padėti.

Iš Marijampolės kilusi, Vokietijos Veimaro klinikose dirbanti gydytoja radiologė, medicinos mokslų daktarė Aistė Mockutė mano, kad šią šalį pasirinko neatsitiktinai: joje puikiai klostosi darbo reikalai, saugu auginti sūnų, o vokiečiai – draugiški ir pasirengę padėti.

– Požiūris tikrai nepasikeitė. Po motinystės atostogų pradėjau dirbti naujoje ligoninėje -– Veimaro klinikose. Nors tai jau trečioji ligoninė, kurioje dirbu, nuomonė išlieka ta pati. Jaučiu pacientų pagarbą, džiugina malonus bendravimas. Pacientai pasitiki savo gydytojais, jų kompetencija, išsamiais tyrimais bei gydymu. Su kolegomis taip pat sieja draugiški ryšiai, paslaugumas. Kartą mūsų vadovė mus apibūdino esant „didele šeima“. Esame kartu ne tik darbe, kuriame bendrus planus ir laisvalaikiu. Pavyzdžiui, prieš keletą mėnesių buvome susirinkę žaisti golfo – mūsų ir kito, netoli esančio miesto radiologai. Smagu, kad tarp skirtingų miestų kolegų palaikomi ir puoselėjami draugiški ryšiai…

Dabar su šeima kraustomės į Veimarą – miestą, kuriame ir dirbu…

– Atrodo, karjera klostosi sėk­mingai – ne taip seniai apsigynei disertaciją. Kokias galimybes tai atveria Vokietijoje?

– Vokietijoje moksliniai laipsniai iš tiesų yra vertinami, medikai skatinami. Tačiau disertacijos gynimasis net ir Vokietijoje nėra būtinybė – daugybė gydytojų dirba neturėdami daktaro laipsnio. Aš į tai žiūrėjau kaip į galimybę tobulėti savo srityje. Manau, jog niekada nereikia sustoti ir sakyti – „jau gana“, o tobulėti savo srityje reikia kiekvieną dieną. Būti gydytoju reikia mokytis visą gyvenimą… Kiekvieną savaitę klinikoje, kurioje dirbu, rengiami gydytojų susirinkimai ir paprastai kiekvienas turime paruošę naujų temų diskutuoti. Taip irgi įgyjame patirties, tobulėjame.
Įdomu tai, kad pats daktaro laipsnis Vokietijoje yra labiau socialinis statusas. Esi labiau vertinamas, lengviau gali rasti darbą geresnėje ligoninėje. Tačiau pačios gydytojo kompetencijos tai nekeičia, kaip minėjau, mokymasis bei tobulėjimas vyksta kiekvieną dieną.

– Įdomu, kokius teko pastebėti skirtumus tarp Lietuvos ir Vokietijos medicinos, sveikatos priežiūros sistemų?

Aistė su sūnumi Jonu laisvalaikį pandemijos metu leidžia gamtoje.

Aistė su sūnumi Jonu laisvalaikį pandemijos metu leidžia gamtoje.
Nuotraukos iš Aistės Mockutės asmeninio archyvo

– Lietuvoje ir Vokietijoje sveikatos apsaugos sistemos skirtingos, tačiau jos sprendžia tas pačias esmines užduotis: kaip pagerinti sveikatos paslaugų kokybę, jų prieinamumą visiems gyventojams. Akcentuojant skirtumus, reikia pasakyti, kad vokiečiai gali patys rinktis ligonių kasas pagal jų siūlomas paslaugas. O lietuviai būna priskiriami teritorinėms ligonių kasoms pagal gyvenamąją vietą.
Kitas didelis skirtumas yra pačios ligonių kasos. Vokietijoje, skirtingai nei Lietuvoje, šalia valstybinio sveikatos draudimo yra ir privatus draudimas, veikia privačios ligonių kasos, konkuruojančios tarpusavyje. Valstybinio draudimo atveju įmokos priklauso nuo uždirbamų pajamų, privataus draudimo – nuo amžiaus. Privačiai draudžiasi tik nedidelė dalis vokiečių (apie 10 proc.), jiems yra suteikiamas finansavimas visiems vaistams, ligoninėse jie yra gydomi tik vyr. gydytojų (vok. Chefarzt). Nors privataus draudimo paslaugos vilioja labiau, deja, su amžiumi (nepaisant mažėjančio atlyginimo), mokesčiai už draudimą vis didėja ir pacientams tampa našta, o sugrįžti į valstybinį draudimą galimybių beveik nebėra.

Esu minėjusi, kad ne tik Vokietijos, bet ir Lietuvos ligoninės, kiek žinau, yra apsirūpinusios modernia aparatūra.

– Dabar, pandemijos metu, medikams tikrai nelengva. O kaip yra Vokietijoje? Ar padedama jaustis saugiai, kokios apsaugos priemonės taikomos jūsų srities darbuotojams?

– Pandemijos metu Vokietijoje, kaip ir kitose šalyse, savo piliečiams stengiamasi suteikti maksimalų saugumą. Mūsų ligoninėje yra nustatyta COVID-19 (koronaviruso) mutacija B117, taigi šiuo metu yra sustabdyti pacientų lankymai. Ligoninėje nuolatos dėvime FFP 2 kaukes. Taip pat absoliuti dauguma esame paskiepyti „BioNtech“ firmos vakcina. Netgi po skiepo privalome du kartus per savaitę atlikti greitąjį antigenų testą virusui nustatyti. Nuo šiol ir ambulatoriniai pacientai, atvykstantys į mūsų kliniką, privalo pateikti neigiamą testo atsakymą. Visa tai yra būtinos priemonės viruso plitimui sustabdyti. Žinoma, vokiečiai noriai laikosi visų nustatytų taisyklių.

– Pats gyvenimas, jo kokybė Vokietijoje – ar neteko tuo nusivilti? Ar tai patogi šalis kurti šeimą, auginti vaikus? Juk būtent Vokietijoje sukūrei šeimą, augini sūnų…

– Vokietijoje sukurtos puikios sąlygos auginti vaikus. Ypač mums patinka darželis, kurį lanko sūnus Jonas. Kiekvieną dieną jame vyksta nauji užsiėmimai, mokymas, pažinimai – tad veiklos tikrai yra.

Taip pat Vokietija turi labai daug pasiūlymų įdomiai praleisti laisvalaikį bei leisti laiką su vaikais. Miestuose gausu žaidimų parkelių, cirkų, įvairių renginių. Žinoma, šiuo metu viskas uždaryta, tad tenka mėgautis žiemos malonumais gamtoje. Važiuojame slidinėti, važinėtis rogutėmis į netoli esantį Oberhofą. Šis miestas, labai pamėgtas turistų, yra apie 800–900 metrų virš jūros lygio, tad sniego jame visada būna. Taigi net ir pandemijos metu pavyksta susiplanuoti įspūdžių pilną, turiningą savaitgalį sau ir savo šeimai.

– Turbūt jau pakako laiko susipažinti su Vokietijos kultūra – žmonių mentalitetu, kultūros reiškiniais? Kas labiausiai Tau patinka? O gal dėl kokių nors priežasčių pasigendi to, kas liko Lietuvoje?..
– Vokietijoje gyvenu penkti metai. Per šiuos metus pakeičiau net kelis miestus, tad teko pažinti įvairių žmonių. Patinka tai, jog vokiečiai visada pasirengę padėti. Pavyzdžiui, kai dieną dirbu ir nebūnu namuose, kurjeriai dažnai pristato siuntinius į namus. Kaimynai mielai priima man siunčiamus paketus, vakare juos draugiškai perduoda. Visi su visais sveikinasi, maloniai bendrauja, tad užmegzti naujus kontaktus su vokiečiais tikrai nėra sunku.

Kad ir kaip džiaugčiausi Vokietija ir jos privalumais, Lietuvos niekada nepamirštu. Visada domiuosi, kas nauja Lietuvoje, žiūriu lietuviškas žinias, skaitau lietuviškus naujienų portalus. Visada džiaugiuosi galimybe grįžti ir pasimatyti su artimaisiais.

– Dainininkė Violeta Urmana, turinti namus Vokietijoje, yra sakiusi, kad tai itin saugi šalis ir visos jos sistemos veikia labai puikiai, tiksliai, todėl ji labai tinkama gyventi. O kaip atrodo Tau?
– Vokietija pagal statistiką yra viena saugiausių šalių pasaulyje, kiekvienais metais rodikliai gerėja. Tačiau verta paminėti, jog kiekviena federalinė žemė yra skirtinga ir kai kurie aspektai labai skiriasi. Kartu ir mes kiekvienas – esame labai skirtingi, skirtingai suprantame, kaip turi atrodyti mūsų mylima šalis. Manau, prieš priimant sprendimą, reikia gerai apgalvoti, kokiu tikslu konkreti šalis pasirenkama, ar ji tikrai pateisins individualius lūkesčius.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Smulkiųjų ūkių savininkai skatinami bendradarbiauti

    2021-09-15Smulkiųjų ūkių savininkai skatinami bendradarbiauti
    Ieškodami verslo plėtros galimybių, smulkiųjų ūkių savininkai vis dažniau kooperuojasi bendrai veiklai. Rokiškio rajono galvijų augintojas Almantas Šedys džiaugiasi Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) parama, kuri suteikė galimybę bendradarbiauti ir ženkliai prisidėjo prie ūkio atnaujinimo ir jo modernizavimo. Bendras brolių ūkis Rokiškio rajone, Žiobiškio kaimo gyvenvietėje įsikūręs ūkininkas Almantas Šedys kartu su broliu Mindaugu Šedžiu sėkmingai vykdo mėsinės galvijiininkystės veiklą. Jaučių augintojas neslepia, jog tokios srities pasirinkimą lėmė paprastos priežastys: „Abu su broliu turėjome po 10 hektarų mums priklausančios žemės, kurią nusprendėme išnaudoti žemės ūkio veiklai. Visgi ilgainiui paaiškėjo, jog ši žemė nėra derlinga, tad kilo klausimas, kokia sritimi galime užsiimti. Po ilgų ...
  • Pristatytas naujos kartos „Europe Direct Marijampolė“ centras

    2021-09-14Pristatytas naujos kartos „Europe Direct Marijampolė“ centras
    Praėjusį pirmadienį Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje vyko renginys, skirtas visiems, kurie neabejingi Europai ir jos ateičiai – čia buvo pristatytas naujos kartos centras „Europe Direct Marijampolė“. Buvo surengta diskusija „Atvira Europa“, pristatytas forumo teatras „Būkim pažįstami“ – tai Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro bei „Europe Direct Marijampolė“ projektas. Vakare Poezijos parke surengtas interaktyvus kultūrinis performansas „Tautų dienos“, kuriame Lietuvoje gyvenantys studentai iš Nigerijos supažindino marijampoliečius su savo šalies kultūra, muzika ir valgiais. Algis VAŠKEVIČIUS Ėmė pavyzdį iš Suomijos Renginyje bibliotekoje naujos kartos „Europe Direct Marijampolė“ pristatė centro vadovė Vaida Burbienė. Ji priminė, kad centro ištakos siekia 2000 metus, kai tuometis Europos ...
  • Pokyčiai pakeliui į Marijampolės gyvenimą

    2021-09-13Pokyčiai pakeliui į Marijampolės gyvenimą
    Skaičius 23 – nei didelis, nei ką, tačiau jei pridursime, kad tiek Europos Sąjungos socialinio fondo projektų, kuriančių pokyčius Marijampolės miesto bendruomenėje, jau šiuo metu yra dienos šviesoje, tai skaičius išties įspūdingas. Tai – miesto vietos veiklos grupės strategija, kuria skatinama tvari regiono plėtra ir iniciatyvos, mažinančios socialinę ir ekonominę atskirtį. Vis dėlto nekreipkite dėmesio į tarptautinius žodžius ir terminus – skaitykite, kas mūsų bendruomenėje gali keistis (ir jau keičiasi) – mums, mūsų tėvams, vaikams, kolegoms, kaimynams ar mūsų šeimose slaugomiems ligoniams. Daiva KLIMAVIČIENĖ Dvi kryptys – Pagal Vietos plėtros strategiją įgyvendinamų projektų apimtys ir veiklos skirtingos, tačiau juos visus galima sujungti į ...
  • Kaip į mokyklas grįžti saugiai?

    2021-09-11Kaip į mokyklas grįžti saugiai?
    Į ilgą laiką buvusias tuščias mokymosi įstaigų klases jau sugužėjo moksleiviai, išsiilgę draugų ir mokytojų. Tačiau, norint pratęsti saugų kontaktinį ugdymą ir užtikrinti visų saugumą, dabar kaip niekada svarbu pasiskiepyti ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Dalijamės LSMU Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovo prof. Rimanto Kėvalo komentaru apie COVID-19 žalą vaikams bei galimas komplikacijas ir pilietės mintimis apie vakcinaciją. Vaikai skiepijosi savo noru Vijolė iš Ukmergės atvirauja, kad yra pripratusi nuolat laisvai judėti ir keliauti po šalies apylinkes, todėl nenori, kad, didėjant susirgimų kiekiui, savivaldybės vėl būtų uždarytos. „Gerai, kad gyvename nuosavame name netoli miško. Jei vėl įsigalėtų griežti suvaržymai, eisime pasivaikščioti ...
  • „Suvalkiečio“ projektas kviečia domėtis ES sanglaudos politika

    2021-09-10
    Marijampolės apskrities laikraštis „Suvalkietis“ pradėjo įgyvendinti Europos Komisijos finansuojamą projektą „Maži regionai – dideli pokyčiai. Tvarios Europos link“. Šis projektas – sėkmingo dalyvavimo kvietime teikti paraiškas dėl paramos informavimo priemonėms, informuojančioms apie Europos Sąjungos sanglaudos politiką, rezultatas. Metus truksiantį projektą įgyvendinsime kartu su partneriu Marijampolės televizija ir kompleksiškai analizuosime temas, orientuotas į penkis pagrindinius 2021–2027 metų ES sanglaudos politikos programos tikslus. Didelį dėmesį skirsime klimato kaitos prevencijai, energetiniam efektyvumui, smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumui, inovacijoms, socialinės atskirties mažinimui. Projekto ašis, vienijanti visas temas – tvari regiono plėtra: aplinkos apsaugos, ekonomikos ir socialinės plėtros tikslų derinimas. Didelis dėmesys bus skiriamas Žaliajam Europos kursui. ...
  • Gyventi reikia čia ir dabar. Skrendam!

    2021-09-08Gyventi reikia čia ir dabar. Skrendam!
    Balionas!!! Sušunka vaikai, o neretai ir suaugę, danguje pamatę ryškiaspalvį kupolą! Karšto oro balionas daugeliui sukelia džiugesį, nuostabą, sužadina smalsumą… Tai tarsi svajonės išsipildymas – pakilti virš visų rūpesčių ir išskristi toli toli… Juk pasvajojame, tiesa? Sako, jei labai nori ir tiki – svajonės pildosi. Marijampolietis Juozas Varanka yra tas žmogus, kuris šias svajones padeda paversti realybe – prieš metus įkūręs MB „Skrendam“, savo meile dangui dalijasi su visais norinčiais patirti kvapą gniaužiantį skrydį karšto oro balionu! Skrydžiai karšto oro balionu Juozui „krito į širdį“ prieš maždaug 16 metų, kuomet Marijampolės „Miesto dienų“ metu mamos draugė paprašė fotoaparatu iš viršaus padaryti ...
  • Nacionalinė parama pieno gamintojams – jau netrukus

    2021-09-08Nacionalinė parama  pieno gamintojams – jau netrukus
    Nuo rugsėjo 20 d. pradedama mokėti 2021 m. pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už pieną. Beveik 17 tūkst. pieno gamintojų bus išmokėta 12,3 mln. Eur. Pagrindiniai reikalavimai atsietajai nacionalinei paramai už 2021 m. gauti liko tokie patys, kaip ir 2020 metais. Parama mokama tiems gamintojams, kurie 2006–2007 kvotos metais pardavė pieną ir 2007 m. kovo 31 d. turėjo nustatytą 2006–2007 kvotos metams pieno gamybos kvotą. Be to, pretenduojantieji į šią paramą turi būti įsiregistravę valdos valdytojais arba partneriais Žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Valdos, kurioje pieno gamintojas registruotas valdytoju arba partneriu, valdytojas turi būti 2021 metais deklaravęs žemės ūkio naudmenų ir ...
  • Iš Marijampolės kilę menininkai kraštiečiams dovanoja meno šventę

    2021-09-08Iš Marijampolės kilę menininkai kraštiečiams dovanoja meno šventę
    Jau po savaitės Marijampolės savivaldybėje startuoja naujas, įdomus profesionalaus meno projektas „Kultūros savaitė“. Projekto autoriai rugsėjo 14–24 dienomis kviečia Sūduvos regiono gyventojus ir svečius į klasikinės muzikos šventę. Renginių ciklas pasklis po Marijampolę ir seniūnijas, suteikdamas galimybę ir atokiau nuo miesto centro gyvenantiems patirti klasikinės muzikos meno grožį. „Kultūros savaitėje“ bus pristatoma nauja profesionalių muzikų karta, kilusi iš Marijampolės, suteikiant kūrybinę erdvę puoselėti profesionalųjį meną. Apie šį kultūros projektą „Suvalkiečio“ skaitytojams pasakoja idėjos autorė ir įgyvendintoja dainininkė Laura LATVAITYTĖ-ZAMAN (Vokietija). – Pastarieji dveji metai kultūros, meno žmonėms buvo ypač nelengvi. Kūrėjai neteko galimybės kurti, atlikėjai dainuoti, vaidinti, šokti. Tokia ilga tyla ...
  • Parama padėjo įkurti svajonių verslą gamtos oazėje

    2021-09-08Parama padėjo įkurti svajonių verslą gamtos oazėje
    Kasmet vis daugiau žmonių iškeičia miesto šurmulį į gyvenimą gamtos apsuptyje. Sodybos-žirgyno „Virš ąžuolų“ įkūrėjas Ignas Leliuga ilgą laiką žavėjosi Žemaitijos nacionalinio parko kraštovaizdžiu, tad pasitaikius progai įsigijo sodybą šalia Platelių ežero, nutarė čia apsigyventi bei kurti ir plėsti nuosavą verslą. I. Leliuga džiaugiasi, jog tai padaryti padėjo Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) parama, suteikusi galimybę įgyvendinti išsvajoto verslo viziją. Idėja išsivystė savaime Verslininkas atskleidžia, jog įsikurti Platelių miestelio apylinkėse svajojo jau seniai – jį pakerėjo Žemaitijos nacionalinio parko gamta su vienu gražiausių Lietuvoje Platelių ežeru.– Prieš aštuonerius metus netikėtai sužinojau apie parduodamą sodybą, todėl ilgai nesvarstęs ją įsigijau ir ten įsikūriau. ...
  • Apie fondo veiklą

    2021-09-08
    Lauros Latvaitytės-Zaman paramos ir labdaros fondas įkurtas siekiant populiarinti ir puoselėti klasikinio muzikos meno tradicijas Marijampolėje. Fondas savo veiklą pradėjo 2018 metų rudenį. Per šį laikotarpį labdaringais tikslais buvo surengti koncertai Marijampolėje, Vilniuje ir Berlyne. Pagrindiniai tikslai – inicijuoti ir finansiškai remti profesionalaus meno projektus, užmegzti tarptautinį bendradarbiavimą su iš Marijampolės kilusiais menininkais išeivijoje, kurti galimybes jiems grįžti, inicijuoti edukacines programas jaunimui, gerinti akustiniam menui reikalingas sąlygas bei prisidėti prie Marijampolės kultūrinio indėlio Lietuvai.Fondo steigėja dainininkė Laura Latvaitytė-Zaman yra kilusi iš Marijampolės sav. Liudvinavo miestelio, o pirmuosius savo muzikinius žingsnius pradėjusi Marijampolės menų mokykloje. Atlikėja su dėkingumu ir meile savo ...
  • Išskirtiniai namai – oriai senatvei

    2021-09-07Išskirtiniai namai – oriai senatvei
    Statybine tvora aptverta nemaža teritorija senųjų Tarpučių kvartalo gale sužadino marijampoliečių smalsumą – kas čia bus statoma? „Suvalkiečiui“ taip pat pradėjus tuo domėtis, paaiškėjo, kad tai nėra jokia paslaptis. Apie tai, kad čia pradėtas statyti naujas Marijampolės specialiųjų socialinės globos namų padalinys, pasakoja šių namų direktorė Viduta Bačkierienė. – Siekiant didinti specializuotos slaugos ir socialinės globos paslaugų prieinamumą Marijampolės savivaldybėje dar 2017 metais pradėtas įgyvendinti projektas, finansuojamas Lietuvos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Iš pradžių naują globos namų padalinį galvota įkurti buvusiame mokyklos-internato pastate. Vis dėlto pasvarsčius, kad griovimo ir statybos darbai atsieis daugiau, negu visiškai naujo pastato ...
  • Verslas, gimęs mąstant apie Žemės ateitį

    2021-09-06Verslas, gimęs mąstant apie Žemės ateitį
    Marijampolietė Ieva KAZAKEVIČIŪTĖ nuo 16 metų gyveno Londone, ten baigė vidurinę mokyklą ir tarptautinio verslo bei viešbučių ir restoranų vadybos studijas. Dešimtmetį praleidusi Anglijoje ir Šveicarijoje dabar sako, kad jos namai yra Lietuvoje. Geroji pandemijos pusė – daugelis žmonių savo darbą įprato dirbti ten, kur jų pagalvė ir kavos puodelis – gimtuose namuose, tolimuose šiltuose kraštuose, vienkiemiuose šalia miško ar jūroje plaukiant laivu. Panašiai atsitiko ir Ievai. Grįžusi dar praėjusį pavasarį iš Londono dviem savaitėms į tėvų namus, čia užsibuvo. Lietuvoje vystomas jos verslas, Didžiojoje Britanijoje vėl rado klientų – tiek Lietuvos, tiek užsienio kapitalo įmonių, kurioms reikalinga Ievos patirtis ...
  • Renovacija Marijampolėje: ne „Kiek kainuos?“, bet „Kada pradedat?“

    2021-09-03Renovacija Marijampolėje: ne „Kiek kainuos?“, bet „Kada pradedat?“
    Antradienį Būsto energijos taupymo agentūra (toliau – BETA) pasveikino bei kartu su aplinkos ministru Simonu Gentvilu padėkojo vienu iš „Metų renovacijos projekto“ rinkimų nugalėtoju tapusio daugiabučio Marijampolėje (Draugystės g. 25 A) bendruomenei ir šio namo atnaujinimą administravusiai įmonei, rangovui, projektuotojų komandai bei techninę priežiūrą vykdžiusiai įmonei. Būsto energijos taupymo agentūra kartu su LR aplinkos ministerija jau kelerius metus iš eilės organizuoja Metų renovacijos projekto rinkimus, kurių pagrindinis tikslas – atskleisti visuomenei esminius renovacijos privalumus ir paskatinti gyvento- jus įsitraukti į daugiabučių namų atnaujinimo programą. Metų renovacijos projekto konkursui buvo atrinkti daugiabučiai namai, geriausiai demonstruojantys pagrindines renovacijos naudas ir jos teikiamas galimybes. Po ...
  • Viskas, ką jums reikia žinoti apie plaukų slinkimą

    2021-09-03Viskas, ką jums reikia žinoti apie plaukų slinkimą
    Kas yra plaukų slinkimas? Amerikos dermatologijos akademija (AAD) pažymi, kad 80 milijonų vyrų ir moterų Amerikoje turi paveldimą plaukų slinkimą (alopecija). Tai gali paveikti tik galvos odos plaukus ar visą kūną. Nors alopecija yra labiau paplitusi vyresnio amžiaus žmonėms, per didelis plaukų slinkimas gali pasireikšti ir vaikams. Normalu prarasti nuo 50 iki 100 plaukų per dieną. Su maždaug 100 000 plaukų ant galvos tas mažas praradimas nėra pastebimas. Nauji plaukai paprastai pakeičia prarastus plaukus, tačiau tai ne visada atsitinka. Plaukų slinkimas gali vystytis palaipsniui per metus arba staiga. Plaukų slinkimas gali būti nuolatinis arba laikinas. Neįmanoma suskaičiuoti tam tikrą per dieną prarastų ...
  • Profesionalus kolektyvas kviečia grožio procedūroms

    2021-09-02Profesionalus kolektyvas kviečia grožio procedūroms
    Pernai, rugpjūčio pirmomis dienomis Kalvarijoje, Laisvės g. 7-2, duris atvėręs grožio ir pramogų centras „Viskas dėl grožio“ švenčia pirmąjį gimtadienį. Atidarydama grožio centrą po pirmojo koronaviruso karantino vadovė Sigita buvo užtikrinta – palepinti save įvairiomis procedūromis žmonės neatsisakys. Negąsdino jos ir mažas miestas, kuriame dirbti, anot skeptikų, didmiesčių klienčių dėmesio išlepintai centro įkūrėjai greitai atsibos. Vis dėlto taip neįvyko. – Kalvarijai jaučiu sentimentus, – tuomet sakė Sigita. – Čia baigiau mokyklą, čia gyvena mano mama, čia ir pati esu dirbusi sveikatinimo ir grožio srityje. Paklausa buvo didžiulė, todėl nemanau, kad mažas miestelis yra blogiau, negu, pavyzdžiui, Vilnius, kuriame dabar gyvenu. Žmonės visur ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.