Reiškinys, kai emigruojama į užsienį, intelektualiosios dalies lietuvių vertinamas nevienareikšmiškai. Vieni tai įvardija protų nutekėjimu ir akcentuoja, kad dėl to apmaudu, kiti vertina galimybę įgyti patirties, realizuoti karjeros planus. Lietuviais išliekama, kokioje šalyje begyventume…
Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla atliko tyrimą, kuris parodė tikruosius emigravusių lietuvių karjeros pokyčius. Tarp emigracijos priežasčių – anaiptol ne tik finansai.
Tyrimo metu apklausta apie 90 respondentų. Apklausti lietuviai, gyvenantys Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Danijoje ir Vokietijoje. Dauguma apklaustųjų – 20–40 metų, beveik visi turi aukštojo mokslo diplomą. Apklaustieji kitose šalyse gyvena nuo vienerių iki 10 metų. Daugiau nei pusė iš jų vedę ir turi vaikų. Jų profesijos – mokytojai, verslininkai, vertėjai, inžinieriai, gydytojai, dizaineriai, žurnalistai, mokslo darbuotojai. Paklausti, kodėl ryžosi emigruoti, žmonės minėjo norėję pamatyti pasaulį, pabandyti svetimoje šalyje įgyvendinti karjeros planus, tikėdamiesi iššūkių, naujų galimybių. Taip pat buvo vardijamos ir šios priežastys: geresnės gyvenimo kokybės, geresnio išsilavinimo, saugumo, socialinės gerovės paieškos. Priimto sprendimo emigruoti daugiau nei pusė respondentų nebūtų pakeitę, net jeigu būtų susiradę trokštamą darbą Lietuvoje – išbandymai vilioja. Nemažai apklaustųjų tikino matę didesnių savirealizacijos galimybių pagal jų pasirinktą profesiją būtent užsienyje. Dalis išvyko dėl santuokos su užsieniečiu (užsieniete). Dauguma įsitikinę, kad panorėję grįžti į Lietuvą su įgyta patirtimi nesunkiai ras darbą ir čia.
„Suvalkiečio“ informacija
