renkame


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 



 

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Dienos planas moko produktyvumo ir atitraukia nuo informacinių technologijų

Vaiko dienos režimas – tai tiksliai nustatyta jo veiklos, pavyzdžiui, poilsio, miego ar mitybos, tvarka bei taisyklių ir priemonių sistema tam tik-ram tikslui įgyvendinti.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos stiprinimo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Diana Aleksejevaitė pasakoja, kaip visa tai yra fizio-logiškai pagrįsta, ir pataria, kaip suvaldyti naminį chaosą šiais nelengvais laikais.
Vaikų mados ir gyvenimo būdo tinklaraščio autorė Ieva Arnauskienė dalijasi savo patirtimi, kaip jai sekasi suvaldyti dienos režimą auginant keturis vaikus.

Nuo mažens svarbu turėti dienos planą

Visuomenės sveikatos specialistė D. Aleksejevaitė teigia, kad dienos režimas yra fiziologiškai pagrįstas. „Žmogaus galvos smegenų pusrutulių žievėje kiekvienas periferinis receptorius turi savo specialią vietą, reaguojančią į visus aplinkos ir vidaus organų dirginimus. Po tokio dirginimo lieka pėdsakų, o jei tokie pat dirginimai tuo pačiu laiku kartojasi kelis ar net keliolika kartų, šis signalas galvos smegenų žievėje įsitvirtina ir veiksmai pasidaro beveik automatiški.“
Taip ilgainiui susikuria jaudinimo ir slopinimo procesų pusiausvyra, vadinama dinaminiu stereotipu, todėl galiausiai nebereikia didesnės valios naujam veiksmui pradėti, greičiau įsitraukiama į naują veiklą ir mažiau pavargstama.

Karantino sąlygos pakoregavo laisvalaikį

Tinklaraštininkė I. Arnauskienė pasakoja, kad anksčiau su šeima turėjo susirašę ir pasikabinę didelį dienos planą, kuriame nurodydavo, kada, kur ir ką veiks, į kokius būrelius važiuos. Ji mano, kad vaikams planas yra reikalingas, nes tuomet jie jaučiasi saugesni, viską žino, o jeigu kas būdavo neaišku – pribėgdavo prie plano ir pasižiūrėdavo.

Arnauskų šeima ir karantino metu stengiasi užsiimti prasmingomis veiklomis. Tam padeda ir dienos planas.

Arnauskų šeima ir karantino metu stengiasi užsiimti prasmingomis veiklomis. Tam padeda ir dienos planas. Oksanos Bražiūnienės nuotrauka

Kad ir kaip būtų, karantino sąlygos stipriai pakoregavo visą šeimos laisvalaikio leidimą. „Anksčiau būdavo daugiau laisvės, todėl daugiau visur važiuodavome, stengdavomės vis kažką aplankyti, kad vaikai kuo daugiau pamatytų ir pažintų, pakvėpuotų grynu oru. Dabar išeiname pasivaikščioti ir pabūti gryname ore, tačiau vis vien daugiausia laiko praleidžiame namie, kur žaidžiame stalo žaidimus, dėliojame kaladėles, skaitome knygas, analizuojame enciklopedijas ir stengiamės vis ieškoti kažkokių naujovių.“

Taip pat keturių vaikų mama pripažįsta, kad leidžia vaikams pažaisti ir žaidimų konsole, ir papramogauti prie kompiuterio, tačiau kartu su vyru tai kontroliuoja, daro vaikams pertraukas tarp žaidimų ir visuomet stengiasi draugiškai paaiškinti, kad tėvai tokiu būdu rūpinasi jų sveikata.

Informacinių technologijų poveikis

Anot visuomenės sveikatos specialistės D. Aleksejevaitės, pačios informacinės technologijos nėra blogis. Svarbiau yra tai, ką būtent vaikai ar paaugliai veikia naudodamiesi jomis.
„Rizika, kad vaikai ir paaugliai pernelyg įsitrauks į elektroninių medijų siūlomas veiklas, priklauso nuo vaikų temperamento, ją didina vaiko emocingumas ir elgesio problemos.“
Mokyklinio amžiaus vaikams ir paaugliams svarbu ne tik laikas prie ekranų, nes vienareikšmiškai nenustatyta, kad vien ekranų naudojimo trukmė sietųsi su neigiamais padariniais, o tai, ar dėl laiko prie ekranų nenukenčia vaikų ir paauglių miegas, mityba, fizinis aktyvumas ir mokymasis, ar naudojimasis ekranais nepakeičia kitų veiklų – gyvo bendravimo su artimaisiais ir draugais, kūrybinių bei sporto užsiėmimų ir panašiai.

Chaoso ir dienos režimo suvaldymas

Kad ir kaip būtų keista, bet dienos režimo suvaldymo taisyk-lės yra bendros tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

Pirmiausia svarbu sveikai maitintis, o valgant ir bent valandą prieš miegą nesinaudoti jokiais ekranus turinčiais prietaisais.

Ne mažiau kaip vieną valandą per dieną vertėtų užsiimti aktyvia fizine veikla. Paprasčiausios ir populiariausios fizinio aktyvumo rūšys lauke: vaikščiojimas ar bėgiojimas, šiaurietiškas vaikščiojimas, lipimas laiptais, važiavimas dviračiu, riedlente ar paspirtuku, slidinėjimas ir čiuožinėjimas.

Be viso to, itin svarbu palaikyti miego režimą ir pakankamą miego trukmę – vaikai turėtų eiti miegoti ir keltis tuo pačiu laiku.

Taip pat vertėtų riboti laiką prie ekranus turinčių prietaisų, ypač turinčių galimybę jungtis prie interneto, o po valandos darbo prie kompiuterio daryti 10–15 min. pertraukėles, pasimankštinti, pailsinti akis.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad svarbu kasdien skirti bent pusvalandį pokalbiams su šeimos nariais, draugais. Pavyzdžiui, tinklaraštininkei ir keturių vaikų mamai I. Arnauskienei svarbiausia, kad kiekvieną dieną visa šeima susėstų kartu vakarieniauti ir pakalbėti, kaip praėjo diena.

Užs.154

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Ūkininkai priešinasi sumanymui drausti medžioklę Žuvinto biosferos rezervate

    2021-03-08Ūkininkai priešinasi sumanymui drausti medžioklę Žuvinto biosferos rezervate
    Buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika baigdamas savo kadenciją įteisino poledinę žūklę ir vandens paukščių medžioklę Žuvinto biosferos rezervate. Naujoji Vyriausybė paukščių medžioklę ir mėgėjišką žvejybą bei plaukiojimą valtimis uždraudė visiškai. Skirtingos valdininkų pozicijos dėl naujų draudimų rezervato teritorijoje įkvėpė Seimo narį socialdemokratą Liną Jonauską pasiūlyti Parlamentui įteisinti ne tik vandens paukščių, bet ir žvėrių medžioklės draudimą Žuvinto biosferos rezervate. Tai sužinoję sukilo rezervato teritorijoje ūkininkaujantys žemdirbiai. Jie sako, kad absoliutus medžioklės draudimas rezervato teritorijoje sukeltų nepatogumų ir pridarytų didelių nuostolių ne tik ūkininkams, bet ir žemės savininkams. Baiminasi augančios žvėrių populiacijos Žuvinto biosferos rezervato ekosistemos verte niekas neabejoja – jame aptinkama Europoje ir ...
  • Marijampoliečiui Lukui Butkui skirta prestižinė M. K. Čiurlionio stipendija – pasitikėjimo ženklas

    2021-03-06Marijampoliečiui Lukui Butkui skirta prestižinė M. K. Čiurlionio stipendija – pasitikėjimo ženklas
    Marijampoliečiui Lukui Butkui, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) kompozicijos bakalauro studijų antro kurso studentui, šiemet minint Valstybės atkūrimo dieną buvo paskirta prestižinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio stipendija. Ją komisija vienbalsiai skyrė už originalų sinkretinio koncerto fortepijonui „Auto-da-fé“ pagal jo paties rašomą eilėraščių ciklą sukūrimą. Stipendija-paskata skiriama sukurti konkretų kūrinį. Iškilmingas stipendijos įteikimas įvyko vasario 15 d. nuotoliniu būdu. Loreta AKELIENĖ M. K. Čiurlionio draugija paskatą-stipendiją jauniesiems kūrėjams skiria antrus metus. Ja siekiama įvertinti jų pasiekimus ir padrąsinti pradedančius talentingus muzikus imtis ambicingų sumanymų, kad kompozitoriaus M. K. Čiurlionio dvasia atgimtų jaunųjų kūryboje. Pernai lapkričio viduryje L. Butkaus kūrinys „They all return“ („Jie sugrįžta“) ...
  • Architektūra išmoko racionalius sprendimus priimti ramiai

    2021-03-06Architektūra išmoko racionalius  sprendimus priimti ramiai
    Metų pradžioje buvo paskelbti Vyriausybės kultūros ir meno premijų laimėtojai. Šios premijos skirtos dvylikai Lietuvos žmonių už svarius, vertingus darbus kultūros ir meno srityje. Vienas iš premijos laimėtojų – marijampolietis architektas Gintas Vieversys, kuris sukūręs nemažai šalies mastu svarbių ir vertingų projektų. G. Vieversys dirba savo 1994 metais įkurtoje įmonėje „LG projektai“. Yra atestuotas projektų vadovas dirbti kultūros paveldo srityje. Su Gintu kalbamės, žinoma, apie architektūrą, kūrybos džiaugsmą ir apie biurokratinius sunkumus, kuriuos tenka įveikti įgyvendinant projektus. – Vyriausybės skiriama kultūros ir meno premija – svarus apdovanojimas. Kaip manai, kas lėmė, kad ji iš visų šalies architektų atiteko būtent Tau? – Vyriausybės kultūros ir meno ...
  • Norintiems drausti pasėlius ar augalus – parama

    2021-03-06Norintiems drausti pasėlius ar augalus – parama
    Ką tik pasibaigusi žiema ūkininkams, atrodo, buvo palanki. Žiemkenčiai peržiemojo puikiai, neiššalo ir jau pamažu tiesia galvas iš po sniego. Deja, yra buvę ir kitokių scenarijų. Pavyzdžiui, 2016-aisiais dažnas ūkininkas skaičiavo žiemos šalčių padarytus nuostolius. Nors šiųmečiai žiemkenčiai iš tiesų atrodo puikiai, džiaugtis kol kas – anksti. Šalnos augalų, galbūt, jau nebepražudys, tačiau būsimą derlių dar gali pasiglemžti sausra. Kol vieni ūkininkai tikisi išvengti gamtos stichijų žalos pasėliams, kiti, racionaliai įvertinę rizikas, pasėlius draudžia. Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad pasėlių draudimas brangus, tačiau tokia pozicija – klaidinga. Pasėlius apdrausti gali bet kuris ūkis, nes pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) ...
  • Kol vieni verkia, kiti svajoja ir daro

    2021-03-04Kol vieni verkia, kiti svajoja ir daro
    Baigusi Kūrybinių industrijų studijas Vilniaus Gedimino universitete, padirbėjusi užsienyje, sužibėjusi televizijos projekte „X faktorius“ marijampolietė Meda Borisaitė kur buvusi, kur nebuvusi vis į Marijampolę sugrįždavo, o koronaviruso pandemijai sukausčius judėjimą, tvirtai apsisprendė pasilikti čia, savo gimtajame mieste. Marija BURBIENĖ Apsispręsti padėjo karantinas Linksma, komunikabili mergina, atrodo, niekada nepritrūksta optimizmo. Vis dėlto ir ji buvo atsidūrusi kryžkelėje, kai viliojo ir ateities galimybės Londone, ir noras kuo daugiau koncertuoti Lietuvoje, ir baimė sienoms užsidarant atsidurti vienai toli nuo namų. – Nors „X faktoriaus“ ir nelaimėjau, bet buvau pastebėta. Prasidėjo koncertai ir darbas už kadro, tapau ir renginių vedėja. Londone taip pat laukė darbas ir, žinoma, meilė. ...
  • Tolimojo susisiekimo autobusų pertvarka – smūgis keleiviams ir vežėjams

    2021-03-04Tolimojo susisiekimo autobusų pertvarka – smūgis keleiviams ir vežėjams
    „Suvalkiečio“ redakcija sulaukė susirūpinusių gyventojų skambučio. Skaitytojai nuogąstauja, kad liks atskirti nuo didžiųjų miestų, susisiekimas keleiviniu transporto pablogės. Žmonės girdėjo apie Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) pristatytą tolimojo susisiekimo reformą, pagal kurią numatoma palikti vos 20 proc. dabar galiojančių maršrutų. Tai pablogintų susisiekimą 80 proc. keleivių (per metus tolimojo susisiekimo maršrutais vežama apie 8,5 mln. žmonių), be to, lemtų dar didesnę atokesnių regionų atskirtį. Baiminamasi, kad dalis keleivių liks apskritai be tiesioginio susisiekimo su didžiaisiais Lietuvos miestais. Loreta TUMELIENĖ Susisiekimas kels daug nepatogumų   Žmonės sužinojo, kad įgyvendinus šią reformą išliks tik autobusai, važiuojantys iš vieno didmiesčio į kitą. Mažesniuose miestuose, miesteliuose, kaimuose gyvenantys ...
  • Viešųjų pirkimų konkursai – kaip sukurti laiminčius pasiūlymus?

    2021-03-04
    Šiuo metu Centriniame viešųjų pirkimų portale galima rasti tūkstančius įvairiausių pasiūlymų. Ką jau kalbėti apie mažos vertės (neskelbiamus) pirkimus bei privataus sektoriaus pirkėjų skelbiamus konkursus, kurių taip pat yra be galo daug. Per metus viešiesiems pirkimams vien biudžetinės įstaigos skiria kelis milijardus eurų, todėl tai yra puiki galimybė bet kokiam verslui. Visgi laimintį pasiūlymą parašyti pavyksta ne kiekvienam. Kodėl taip yra? Priežasčių tikrai ne viena, todėl svarbu išsiaiškinti, kas lemia tai, jog pasiūlymas yra sėkmingas. Štai gidas, kaip sukurti laimintį pasiūlymą! Neskubėkite Pirmiausia reikėtų neskubėti. Taip, galbūt tai skamba kiek nuvalkiotai, tačiau dauguma teikėjų prašauna pro šalį tuomet, kai tiesiog „stveria jautį ...
  • Pandemija neigiamai veikia fizinę ir emocinę sveikatos būklę

    2021-03-03Pandemija neigiamai veikia fizinę ir emocinę sveikatos būklę
    Visą pasaulį apėmusi koronaviruso pandemija pažėrė ne tik tiesiogiai su nepažįstama liga susijusių iššūkių, bet ir sukėlė gretutinių problemų. Sveikatos sektoriui dėmesį sutelkus į sergančiųjų koronavirusu gydymą ir prevenciją, sutriko asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimas ir prieinamumas. Manoma, kad tai galėjo lemti padidėjusį mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Baimė užsikrėsti naujuoju koronavirusu, nerimas netekti artimųjų, karantino ribojimai, su tuo susijęs pajamų sumažėjimas, neužtikrintumas dėl ateities kėlė ir vis dar kelia didžiulį stresą, įtampą, o tai lemia ir suprastėjusią gyventojų psichinės sveikatos būklę. Sumažėjo sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas Vilniaus universiteto mokslininkai, reaguodami į situaciją, metų pradžioje atliko tyrimą „COVID-19 pandemijos įtaka žmogaus ...
  • Svarbiausia – judėjimas ir teisingi pasirinkimai

    2021-03-03Svarbiausia – judėjimas  ir teisingi pasirinkimai
    Nors mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad neigiamai sveikatos būklę paveikė sumažėjęs sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, o emocinę būklę – karantino ribojimai, mokslininkai kartu teigia, kad tie žmonės, kurie pandemijos metu stengiasi laikytis sveiko gyvenimo būdo, patiria mažiau nerimo ir gerina sveikatos būklę. Visuomenės sveikatos stiprinimu Marijampolės savivaldybėje rūpinasi Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Jo vadovė Lina Laukaitienė papasakojo, kaip vertinama mūsų kraštiečių sveikatos būklė ir pasiūlė būdus, padėsiančius ją stiprinti. – Kokia dabar Marijampolės savivaldybės gyventojų sveikata? Kokios problemos – didžiausios? – Marijampolės savivaldybės gyventojams dažniausiai buvo diagnozuotos kvėpavimo sistemos ligos, antroje vietoje – sergamumas kraujotakos sistemos ligomis, trečią vietą užima endokrininiai susirgimai, ...
  • Viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė įgyvendino projektą Nr. LT-PL-3R-225 „Bendradarbiavimas dėl jautriųjų duomenų apsaugos: nauji iššūkiai – modernūs sprendimai“ ir džiaugiasi jos rezultatais

    2021-03-03Viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė įgyvendino  projektą Nr. LT-PL-3R-225 „Bendradarbiavimas dėl jautriųjų duomenų apsaugos: nauji iššūkiai – modernūs sprendimai“ ir džiaugiasi jos rezultatais
    Šis projektas buvo įgyvendintas kartu su partneriais, Suvalkų vaivadijos ligonine. Dėl pasaulį užklupusios pandemijos, projekto įgyvendinimas užsitęsė net 6 mėnesius, tačiau buvo įgyvendintas sėkmingai, ir projekto rezultatai džiuginantys. Projekto įgyvendinimo metu buvo suorganizuotas 31 renginys, kurių metu dalyvavo 456 dalyviai. Didžioji dalis renginių buvo organizuoti nuotoliniu būdu. Vyko bendri IT specialistų ir ligoninių personalo mokymai, kurių temos „ ES 2018/05/25 Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas: naujovės ir praktinis taikymas“ bei „Kibernetinis saugumas-kaip išvengti incidentų ir žalos darbo vietose“ labai aktualios. Mokymuose ir pasidalijimo patirtimi darbiniuose susitikimuose dalyvavo 356 partnerių darbuotojai. Mokymų ir susitikimų metu buvo diskutuojama apie tai, kaip išvengti kibernetinių incidentų ...
  • Karantinas įkvėpė gerinti savijautą

    2021-03-03Karantinas įkvėpė gerinti savijautą
    Statistika, rodanti prastėjančią gyventojų emocinę ir sveikatos būklę, žinoma, nedžiugina. Laimei, statistiniais vienetais visų nepavadinsi. Yra ir tokių, kurių šis sudėtingas laikas iš pusiausvyros neišvedė – priešingai, netgi paskatino daugiau dėmesio skirti savo sveikatos stiprinimui ir gerinimui. Mėgstamai veiklai atsirado daugiau laiko Geriau pažįstantys Marijampolės savivaldybės mero pavaduotoją Paulių Marozą žino, kad sportas ir sveika gyvensena yra neatsiejama jo gyvenimo dalis. Vyras bėgioja, kopia į kalnus, buriuoja, leidžiasi į žygius pėsčiomis, čiuožia slidėmis ir net maudosi lediniame vandenyje. Fizinį aktyvumą propaguojantis P. Marozas sako, jog pandemija nė vieno mėgstamo užsiėmimo atsisakyti neprivertė. – Visos mano pamėgtos fizinės veiklos vyksta lauke, todėl dėl pandemijos ...
  • Marijampoliečio knyga apie jaunojo psichoterapeuto patirtis

    2021-03-03Marijampoliečio knyga apie jaunojo psichoterapeuto patirtis
    Marijampolietis Adomas Bieliauskas parašė knygą „Kaip dėl to jaučiatės? Jaunojo psichoterapeuto patirtys“. Jis yra psichiatrijos rezidentas, specializuojasi psichiatrijoje, o kartu mokosi ir praktikuoja psichoterapiją (tiksliau – kognityvinę ir elgesio terapiją). Baigė Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją, po to – medicinos studijas Vilniaus universitete. Jaunajam medikui uždavėme kelis klausimus. Loreta AKELIENĖ – Kodėl pasirinkai tapti gydytoju? – Gana ilgai sąmoningai nesuvokiau savo pasirinkimo – tarsi savaime mokykloje labiau mėgau gamtos mokslus, tarsi netyčia nemėgau matematikos, tarsi logiškiausias sprendimas sėkmingai išlaikius egzaminus buvo stoti į mediciną. Visgi iš tikrųjų tam didžiausią įtaką darė tai, jog mano tėvai yra gydytojai ir man parodė puikų pavyzdį. Na, o ...
  • Graži draugija susirinktų…

    2021-03-03Graži draugija susirinktų...
    …o gal balandį ir bus taip, kaip turėtų: susirinks į Marijampolės kultūros centrą nemažas būrys vyresnių ir jaunų kūrėjų iš įvairių Lietuvos vietų, paaiškės, kad ne vienas ar du iš jų – pažįstami jau ne vieneri metai, tik čia susitinka pirmą kartą. Nes kiekvienas, nepriklausomai nuo nieko, susiintrigavo marijampoliečių idėja, kvietimu ją realizuoti – ir pamatys, kaip jo darbai atrodo bendrame kontekste ir kaip tą pačią užduotį iškopdavo kolegos… Nijolė LINIONIENĖ Dar praėjusių metų viduryje Lietuvos tautodailininkų ir amatininkų organizacijoms bei savivaldybių kultūros skyriams ir kultūros centrams buvo išplatinta informacija apie respublikinio liaudies grafikos ir piešinių konkurso Romano Krasninkevičiaus premijai laimėti organizavimą ...
  • Supergalia: taip jaunas menininkas įvardijo, ką jam reiškia grafikos dizainas

    2021-03-03Supergalia: taip jaunas menininkas įvardijo, ką jam reiškia grafikos dizainas
    Grafikos dizainas – meno rūšis, kurią dažniausiai renkasi jaunosios kartos menininkai. Juos patraukia tai, kad meninius gebėjimus išreikšti padeda šiuolaikinės technologijos, suteikiančios dideles galimybes. Šį kartą – pažintis su jaunu grafikos dizaineriu ir Marijampolėje įsikūrusios LISPA mokyklos (LISPA – tai programavimo kalbų šeima, kuriai atstovauja ši mokyk­la) vadovu bei mokytoju Martynu Klimašausku. Kalbamės apie kūrybą, galimybes, kurias jam suteikė pasirinkta specialybė ir pedagogiką – tai dar viena Martyno aistra. – Esate grafikos dizaineris. Kur mokėtės šios specialybės?   – Esu marijampolietis, čia gimęs ir augęs, baigiau Sūduvos gimnaziją. Tik studijų metu buvau išvykęs į Kauną, bet nuolat grįždavau. Taip, esu grafikos dizaineris, tai yra ...
  • Ir sunkiai sergančių žmonių gyvenimas gali būti visavertis

    2021-03-01Ir sunkiai sergančių žmonių gyvenimas gali būti visavertis
    Retam iš mūsų pavyksta nugyventi gyvenimą be ligų ir jų sukeltų problemų. Ne vienam teko slaugyti ligos patale ne vienerius metus gulėjusį namiškį, ne vienas ir pats sunkiai sirgome, ar mūsų draugus užklupusi liga privertė ieškoti slaugytojų pagalbos, kuri tokiais atvejais neįkainojama. Dar neseniai su pavydu žvelgėme į Olandijoje ar Švedijoje gyvenančius žmones, kuriuos ištikus sunkiai ligai iki pat išėjimo iš šios žemės namuose prižiūri slaugytojų brigada. Dabar galime pasidžiaugti, kad paliatyviosios slaugos paslaugos vis labiau prigyja ir Lietuvoje, daugiau sunkių ligonių turi galimybę baigti gyvenimą oriai, su kiek įmanoma mažiau skausmo, ne vieniši, ne apleisti. Pagalba sunkiai sergantiems Paliatyviosios pagalbos paslaugas ...