Statistika, rodanti prastėjančią gyventojų emocinę ir sveikatos būklę, žinoma, nedžiugina. Laimei, statistiniais vienetais visų nepavadinsi. Yra ir tokių, kurių šis sudėtingas laikas iš pusiausvyros neišvedė – priešingai, netgi paskatino daugiau dėmesio skirti savo sveikatos stiprinimui ir gerinimui.

Mėgstamai veiklai atsirado daugiau laiko

Fizinį aktyvumą propaguojantis Paulius Marozas sako, jog pandemija nė vieno mėgstamo užsiėmimo atsisakyti neprivertė.

Geriau pažįstantys Marijampolės savivaldybės mero pavaduotoją Paulių Marozą žino, kad sportas ir sveika gyvensena yra neatsiejama jo gyvenimo dalis. Vyras bėgioja, kopia į kalnus, buriuoja, leidžiasi į žygius pėsčiomis, čiuožia slidėmis ir net maudosi lediniame vandenyje. Fizinį aktyvumą propaguojantis P. Marozas sako, jog pandemija nė vieno mėgstamo užsiėmimo atsisakyti neprivertė.

– Visos mano pamėgtos fizinės veiklos vyksta lauke, todėl dėl pandemijos fizinių užsiėmimų rutina nepasikeitė. Turiu pripažinti, kad, pavyzdžiui, žygiams pėsčiomis ar slidėmis laiko atsirado netgi daugiau. Iš tiesų, visada tam jo rasdavau, tačiau galbūt ne tiek, kiek norėdavau. Darbų tempui sulėtėjus į norus galima atsižvelgti labiau nei į galimybes, taigi ir daugiau dėmesio skirti pamėgtiems užsiėmimas, – teigiamas karantino puses bandė įžvelgti pašnekovas.

Įkvepia dukra

P. Marozas tikino, kad aktyvų laisvalaikį propaguoja ne tik siekdamas gerinti fizinę būklę. Sako, tai padeda užtikrinti ir gerą emocinę savijautą, o gyvenant karantino sąlygomis tai tapo kaip niekada aktualu. Tiesa, pašnekovas pripažino, jog pasiduoti neigiamoms mintims ir emocijoms neleidžia ir ką tik gimusi dukra.
– Nesu linkęs į gilius apmąstymus ar melancholiją. Karantino metu tam galbūt ir būtų buvusios palankios sąlygoms, tačiau dukros gimimams leido to išvengti. Taip pat ji paskatino ir dar labiau rūpintis savimi, – atvirai kalbėjo P. Marozas.

Daugiau dėmesio profilaktikai

Daugiau dėmesio skirti savo ir šeimos narių sveikatos būklei pandemija paskatino ir Antanavo bendruomenės pirmininkę Rasą Ašmontienę. Moteris pripažino, jog anksčiau sveikata rimčiau susirūpindavo tik tada, kai pasireikšdavo koks nors skausmas ar sutrikimas. Prasidėjus pandemijai moteris sakė sveikatą ėmusi vertinti labiau ir skirti jai daugiau dėmesio.
– Vos tik išgirdome apie koronavirusą ir pandemiją, atsirado baimė susirgti. Ėmiau galvoti ne tik kaip išvengti susirgimo, bet ir kaip sušvelninti ligos eigą, jei infekcija paliestų. Susirūpinau savo ir šeimos narių imuninės sistemos būkle, visais įmanomais būdais stengiausi ją gerinti. Pradėjome gerti vitaminus, sveikiau maitintis, daugiau judėti. Atsiradus galimybei atlikome ir kraujo tyrimus, profilaktiškai pasitikrinome sveikatą, – pripažino pašnekovė.

Karantinas sutapo su nauja pradžia

Antanavo bendruomenės pirmininkę Rasą Ašmontienę pandemija paskatino daugiau dėmesio skirti savo ir šeimos narių sveikatos būklės gerinimui. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Optimizmo niekada nestokojanti moteris sutiko – mintys karantino metu tapo niūresnės ir liūdnesnės, tačiau nepasiduoti joms paskatino supratimas, kad daug sunkiau yra tiems, kurie serga, kuriems reikalinga ligoninės lova, tiems, kurie sergantiems padeda pasveikti.

– Karantino metu ieškojau darbo ir vis nesėkmingai. Darėsi neramu, liūdna, pikta, tačiau supratau, kad piktnaudžiauju taip mąstydama. Turiu rankas, kojas, esu sveika ir, jei tik norėsiu, išeitį rasiu. Radau. Ne Suvalkijoje, o Žemaitijoje. Gavau darbo pasiūlymą Klaipėdoje ir išvykstu ten gyventi. Pasakysiu banaliai, bet reikia tik norėti ir viskas bus įmanoma. Iš patirties galiu pasakyti, kad blogas mintis geriausiai išvaiko darbas – kuo labiau esi užsiėmęs, tuo mažiau laiko turi galvoti apie neigiamus dalykus. Suprantu, kad kol neleidžiama vykdyti įvairių veik-lų, sunku užsiimti profesine veikla, tačiau galima dirbti kitokius darbus – namų ar visuomenės labui, – mintimis dalijosi Rasa Ašmontienė.