Visą pasaulį apėmusi koronaviruso pandemija pažėrė ne tik tiesiogiai su nepažįstama liga susijusių iššūkių, bet ir sukėlė gretutinių problemų. Sveikatos sektoriui dėmesį sutelkus į sergančiųjų koronavirusu gydymą ir prevenciją, sutriko asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimas ir prieinamumas. Manoma, kad tai galėjo lemti padidėjusį mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Baimė užsikrėsti naujuoju koronavirusu, nerimas netekti artimųjų, karantino ribojimai, su tuo susijęs pajamų sumažėjimas, neužtikrintumas dėl ateities kėlė ir vis dar kelia didžiulį stresą, įtampą, o tai lemia ir suprastėjusią gyventojų psichinės sveikatos būklę.

Sumažėjo sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas

Vilniaus universiteto mokslininkai, reaguodami į situaciją, metų pradžioje atliko tyrimą „COVID-19 pandemijos įtaka žmogaus ir visuomenės sveikatai bei sveikatos apsaugos sistemos funkcionavimui: kraujotakos sistemos ligų atvejo analizė“. Tyrimas parodė, kad ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūros grandyje 2020 m. kovą–birželį bendras apsilankymų skaičius sumažėjo net 39 proc. Ypač didelį susirūpinimą mokslininkams sukėlė pacientai, kurie nesikreipė ar laiku negavo kardiologo dėmesio dėl atsiradusio skausmo krūtinėje, dusulio, o tai, pasak mokslininkų, reiškia, kad pandemijos laikotarpiu buvo nustatyta ir mažiau naujų širdies ir kraujotakos ligų atvejų. Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai taip pat ištyrė, kad karantino laikotarpiu 35 proc. sumažėjo stacionarių ligonių aktyvaus gydymo skaičius.

Pandemija sustiprino neigiamas emocijas – nerimą, liūdesį, depresiją. Specialistai pastebi, jog šias emocijas rečiau patiria tie, kurie užsiima aktyvia fizine veikla. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Atkreipiamas dėmesys, kad sumažėjęs sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas nėra vienintelė priežastis, dėl kurios mažiau pacientų lankėsi gydymo įstaigose. VU mokslininkai tikina, jog nukelti arba atšaukti vizitus gydymo įstaigose nuspręsdavo ir patys gyventojai, norėdami išvengi užsikrėtimo koronavirusine infekcija.
VU mokslininkai mano, jog šios ir įvairios kitos aplinkybės lėmė padidėjusį mirštamumą dėl kraujotakos sistemos ligų ir pirmojo, ir antrojo karantino laikotarpiu. Taip pat dėl širdies ir kraujagyslių ligų padaugėjo mirties atvejų namuose.

Pablogėjo psichologinė būklė

Karantino metu sumažėjo sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas.

Tuo metu VU Psichotraumatologijos centro mokslininkai atliko tyrimą „Mano savijauta“, kuris yra Europos trauminio streso tyrimų asociacijos inicijuoto COVID-19 pandemijos psichologinio poveikio tyrimo dalis. Jo metu aiškintasi, kaip koronaviruso krizė paveikė žmonių savijautą Lietuvoje. Tyrimo rezultatai parodė, kad net 60 proc. dalyvių atskleidė, jog juos vidutiniškai arba smarkiai paveikė neužtikrintumas dėl pandemijos trukmės ir jos keliamos rizikos. 49 proc. dalyvavusiųjų Vilniaus universiteto mokslininkų vykdytame tyrime nurodė, jog jautėsi vidutiniškai ar smarkiai paveikti apribotų kontaktų su artimaisiais, 23 proc. apklaustųjų tvirtino, jog juos paveikė pajamų praradimas ar praradimo grėsmė. Nemaža dalis tyrimo dalyvių teigė patyrę stipresnį nerimą, liūdesį, 29 proc. apklaustųjų atskleidė, jog jautėsi vidutiniškai ar labai vieniši. Trečdalis apklaustųjų tvirtino, jog patiria depresijos ar nerimo simptomus. Nustatyta, kad savižudybės rizika būdinga net 21 proc. tyrimo dalyvių.