Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Supergalia: taip jaunas menininkas įvardijo, ką jam reiškia grafikos dizainas

Grafikos dizainas – meno rūšis, kurią dažniausiai renkasi jaunosios kartos menininkai. Juos patraukia tai, kad meninius gebėjimus išreikšti padeda šiuolaikinės technologijos, suteikiančios dideles galimybes.

Šį kartą – pažintis su jaunu grafikos dizaineriu ir Marijampolėje įsikūrusios LISPA mokyklos (LISPA – tai programavimo kalbų šeima, kuriai atstovauja ši mokyk­la) vadovu bei mokytoju Martynu Klimašausku. Kalbamės apie kūrybą, galimybes, kurias jam suteikė pasirinkta specialybė ir pedagogiką – tai dar viena Martyno aistra.

– Esate grafikos dizaineris. Kur mokėtės šios specialybės?

 

Martynas Klimašauskas sako, kad įvaldęs grafikos dizainą pasijuto tarsi įgijęs supergalią, nes dabar gali realizuoti daugybę savo idėjų.

Martynas Klimašauskas sako, kad įvaldęs grafikos dizainą pasijuto tarsi įgijęs supergalią, nes dabar gali realizuoti daugybę savo idėjų. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

– Esu marijampolietis, čia gimęs ir augęs, baigiau Sūduvos gimnaziją. Tik studijų metu buvau išvykęs į Kauną, bet nuolat grįždavau.
Taip, esu grafikos dizaineris, tai yra viena iš pagrindinių krypčių, kuria užsiimu ir kurioje save realizuoju. Kauno kolegijoje esu baigęs Reklamos technologijų studijas. Bet tai – tik pradžia mano tapimo grafikos dizaineriu. Už tai, kad juo esu, negaliu atiduoti visos atsakomybės kolegijai. Daugiausia žinių įgijau tobulindamasis, mokydamasis savarankiškai, daug laiko skirdamas praktikai.

– Kodėl nutarėte pasirinkti būtent grafikos dizainą, kuo ši sritis Jums įdomi? Jeigu domina menas, tai vis dėlto ar nekilo dilema: rinktis tradicines, su daile, menu susijusias studijas, ar besisiejančias su technologijomis?

– Ieškojau galimybės, kaip save realizuoti kūryboje, bet nesisprausti į vienos meno šakos rėmus. Grafikos dizaino suteikiamos galimybės leidžia įvairovę, eksperimentus.
Be to, grafikos dizainas, reklamos technologijos šiuo metu yra vienos iš perspektyviausių profesijų. Atrodo, kad šių sričių specialistų pasaulyje reikės nuolatos, laikui bėgant šis poreikis galbūt netgi didės… Taip manau įvertindamas dabartinę situaciją pasaulyje – skaitmeninis turinys tapo labai svarbus. Taigi mano pasirinkimą lėmė noras kurti ir galimos ateities perspektyvos. Todėl grafikos dizainas man pasirodė patrauklesnis už tradicinį meną.

Tradicinis menas, manau, yra labiau kultūrinis dalykas, o aš iš prigimties esu praktikas ir suprantu, kad ranka pieštą paveikslą daug sunkiau platinti ir realizuoti, nei skaitmeninį piešinį. Bet nuo dailės ir kitų meno šakų tikrai neketinu nusisukti, nes grafikos dizaine jos reikalingos. Dailė, tapyba, kaligrafija – visa tai yra grafikos dizaino sudedamosios dalys.

Tuo, kad jungia daugybę meno šakų, grafikos dizainas mane žavi. Be to, praktikuojant grafikos dizainą, reikalingos psichologijos, matematikos, istorijos, fizikos ir kitų mokslų žinios. Tai taip pat įdomu.

– Kokias galimybes atvėrė pasirinkta sritis būtent Jums? Ką dabar kuriate, kur realizuojate?

Atvirukai su žmonių portretais, sukurti grafikos dizaino būdu, labai įdomūs, nes yra personalizuoti. Žmogus dažnai vaizduojamas su jo asmenybę atspindinčiais daiktais.

Atvirukai su žmonių portretais, sukurti grafikos dizaino būdu, labai įdomūs, nes yra personalizuoti. Žmogus dažnai vaizduojamas su jo asmenybę atspindinčiais daiktais.

– Įvaldęs grafikos dizainą, pasijutau lyg valdantis kokią nors supergalią. Nes dabar galiu pagaminti beveik viską, kas man šauna į galvą: medinį raktų pakabuką, odinę apyrankę, sveikinimą ant stiklo, dėlionę, stalo žaidimą ar drabužių kolekciją. Gali kilti klausimas, kaip meną kurdamas ekrane, galiu sukurti kasdien sutinkamus daiktus? Aš savo darbams panaudoju įvairią įrangą, kuri gali tai pagaminti. Pavyzdžiui, lazeriu galima pjaustyti ir graviruoti medieną, odą, stiklą ar net metalą. Tad, galima sakyti, vienu paspaudimu savo kūriniams parenku įrangą. Tik, žinoma, tam jau reikalingi tikslieji mokslai. Mat reikia skaičiavimų parenkant dydžius, reikia suprasti įrangą ir ją nustatyti. Tradicinės krypties menininkui to galbūt ir nereikia, bet man šie dalykai patinka.
Darbas LISPA mokykloje turi daug privalumų. Mokykloje yra įranga, reikalinga mano sumanytiems gaminiams sukurti. Tad noriu pasakyti, kad ir Marijampolėje turime daug galimybių – reikia tik norėti ir pasidomėti.

Šiuo metu aš užsiimu portretų piešimu, drabužių gamyba ir fotografija. Gaminu personalizuotus atvirukus su žmonių portretais. Šie atvirukai dažniausiai naudojami sveikinant įvairių švenčių proga. Taigi atvirukas grįžta… Bet grafinio dizaino būdu sukurto atviruko skirtumas nuo tradicinio tas, kad piešiamas žmogaus atvaizdas ir jam būdinga aplinka, daiktai. Atviruko viduje – sveikinimai ir nuotraukos, kur žmogus yra su draugų būriu ar jį sveikinančiu žmogumi. Taip atvirukas tampa personalizuotas ir daug artimesnis. Šis užsiėmimas – ir savirealizacija, ir būdas papildomai užsidirbti.

Nemažai laiko skiriu ir kitiems praktiniams darbams. Pavyzdžiui, drabužių kūrimui. Kuriu personalizuotus džemperius: ant jų gali būti pavaizduota žmogaus profesija arba hobis, pažymiu žmogaus patirtį jo pasirinktoje srityje ir darbinius įgūdžius, Taip pat išskiriu ir „minkštuosius“ įgūdžius, tai gali būti komunikabilumas, gebėjimas dirbti komandoje, planuoti laiką ir panašiai, nes šiais laikais tikrai matome, kad įmonėms nėra svarbu vien mūsų profesiniai įgūdžiai. Toks džemperis net tampa savitu CV ant mūsų pačių. Šie džemperiai dažniausiai užsakomi dovanoms. Tikriausiai labiau personalizuotos dovanos nelabai ir galima įsivaizduoti… Žvelgiant į ateitį, tokia apranga galėtų tapti aktuali įmonių komandoms: kolegos galėtų dar geriau pažinti vienas kitą, žinoti savo ir tų, su kuriais dirba, stipriąsias bei silpnąsias puses.

Šiuo metu generuoju idėjas ir bandau pirmus kūrinius džemperių ir palaidinių kolekcijai, susijusiai su Marijampole. Ant drabužių būtų vaizduojami žinomi ir lankomi miesto objektai: miesto aikštė, Kačių kiemelis, projekto „Malonny“ piešiniai ir kiti Marijampolę reprezentuojantys dalykai.
Dar viena sritis, kurioje kol kas save realizuoju dar tik minimaliai, yra fotografija. Žmonių fotografijos, švenčių įamžinimas ir gamtos fotografija. Tai – senoka mano svajonė. Bandau šioje srityje tobulintis.

– Esate minėjęs, kad baigtų studijų jokiu būdu neužtenka – reikia nuolat tobulintis. Kokiu būdu tai darote?

Martynas taip pat kuria personalizuotus džemperius: ant jų gali būti pavaizduota žmogaus profesija arba hobis. Toks džemperis gali tapti mūsų CV ant mūsų pačių.

Martynas taip pat kuria personalizuotus džemperius: ant jų gali būti pavaizduota žmogaus profesija arba hobis. Toks džemperis gali tapti mūsų CV ant mūsų pačių.

– Tobulintis, manau, ypač svarbu, kai dirbama su technologijomis. Jeigu to nedarysi, lengva atsilikti ir pamesti tendencijas. Žinoma, kaip ir dauguma, tobulinuosi interneto pagalba. Turiu išsipirkęs platformų, kuriose atrandu man aktualių ir reikalingų kursų. Klausydamasis jų, pasižymiu, kas man atrodo svarbiausia ir stengiuosi kuo greičiau pritaikyti tai, ką išgirdau ir ko išmokau. Nes vis dėlto praktika moko geriausiai. Dar vienas iš tobulinimosi būdų – susigalvoti sau projektų ir juos įgyvendinti. Jeigu kurdamas matau, kad man dar trūksta žinių ar iškyla problema, kartais pats, kartais vėl su interneto pagalba įveikiu šias problemas. Tuomet žinau, kad kitą kartą susitvarkysiu daug greičiau arba išvengsiu tų pačių problemų bei klaidų.
– Kaip manote, kokia grafikos dizaino ateitis – ar jis gali nukonkuruoti tradicines meno šakas?

– Manau, grafinis dizainas ir tradicinis menas „žaidžia“ labai skirtingose pusėse ir tarp jų neturėtų būti konkurencijos. Grafikos dizainas yra daugiau industrinis ir komercinis dalykas, jo kūriniai sukuriami gana greitai. Žinoma, aš pats ir, ko gero, nemaža dalis įvaldžiusiųjų grafikos dizainą, naudoja šią sritį saviraiškai. Bet dažnu atveju tai gali tapti komercija. O tradicinis menas – tai mūsų kultūra, istorija, paveldas ir nesinorėtų, kad tai kada nors dingtų iš mūsų gyvenimų. Tradicinio meno paskirtis kita, nei grafikos dizaino.

Bet, kai kuriais aspektais tradicinis menas yra nukonkuruotas, nes, manau, grafikos dizainerių atrastume daugiau, nei dailininkų. Nors… Dauguma grafikos dizainerių užsiėmė daile arba vis dar užsiima, tiesiog skaitmeninis kūrinys vienu metu gali pasiekti milijonus žmonių ir greičiau atnešti finansinę naudą, todėl tapo patrauklus menininkams. Bet aš pats, mokydamas kitus grafinio dizaino, supažindinu su daile, užduodu su tradiciniu menu susijusias užduotis. Manau, neignoruojant, o dar ir susipažįstant su tradiciniu menu, galima tikėtis geresnių rezultatų ir grafiniame dizaine. Sakyčiau, kad tai tarpusavyje neatsiejami dalykai ir tarp šių sričių neturėtų būti konkurencijos. Laikui bėgant gali keistis tik specialistų skaičius šiose srityse.

– Kokie Jūsų paties ateities planai?

– Tikrai žadu toliau likti LISPA mokykloje. Nors ir jaučiu pašaukimą kūrybai, ne mažesnį pašaukimą, manau, turintis ir švietimui. Noriu dalintis su kitais savo patirtimi ir žiniomis. Žinoma, toliau plėtosiu savo kūrybinius sumanymus, nes savirealizacija, kūryba, suteikia daug laimės. Dar šiais metais žadu toliau studijuoti ir įgyti magistro laipsnį.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kalvystės amatas dar neišnyks…

    2022-08-10Kalvystės amatas  dar neišnyks...
    Graži Jurgitos ir Tado šeima. Nuotraukos iš asmeninio J. ir T. Staškevičių albumo …Ir tikrai neišnyks, jei šio nelengvo amato imsis tokie nagingi ir kūrybingi žmonės, kaip Tadas Staškevičius. Anais laikais vieno darbštaus kalvio keliems dideliems kaimams užtekdavo. Pakaks ir dabar vieno jauno kūrybingo amatininko visam Kazlų Rūdos, o gal net Sūduvos kraštui. Juk dabar kalviai ne vien arklius kausto (nes jų beveik neliko Lietuvoje), o dažniau užsiima menine kūryba. Kalvystė dabar daugiausia sutinkama interjere bei eksterjere. Meninė kalvystė plačiai pritaikoma transporto priemonių, buities, mažosios architektūros puošyboje, ji turi gilias etnines tradicijas. Kaip anksčiau, ji svarbią vietą užima kryždirbystėje. Metalo viršūnėmis ...
  • Antrąjį metų ketvirtį „Lidl Lietuva“ siūlė didžiausią atlyginimą sektoriuje

    2022-08-10Antrąjį metų ketvirtį „Lidl Lietuva“ siūlė didžiausią atlyginimą sektoriuje
    „Lidl Lietuva“ antrojo šių metų ketvirčio darbuotojų užmokesčio vidurkis prieš mokesčius siekė 1877,98 eurus – tai didžiausias vidutinis atlyginimas tarp maisto produktais prekiaujančių penkių didžiųjų šalies prekybos tinklų. Įmonės mokamų atlyginimų vidurkis didžiausias buvo ir pirmąjį metų ketvirtį. Taip pat „Lidl Lietuva“ šiais finansiniais metais (iki 2023 m. kovo mėn.) padidino darbuotojams skiriamų papildomų naudų ir premijų krepšelį – jis sieks beveik 4 mln. eurų. „Visiems „Lidl Lietuva“ komandos nariams siūlome konkurencingiausią atlyginimą mažmeninės prekybos rinkoje, suprantame, kad tai leidžia jiems jaustis saugiai dėl savo finansinės padėties ir skatina siekti profesinių rezultatų. Visapusiškai rūpinamės darbuotojais – skiriame jiems papildomą naudų ...
  • Laiko rate sukamės visi…

    2022-08-10Laiko rate sukamės visi...
    … iš mamos glėbio besiveržiantys eiti ir savąjį kelią ne kilometrais – dešimtmečiais – skaičiuojantys, gyvenimo dovanas glėbiais semiantys ir kukliau savo dienas leidžiantys… Taip buvo ir tebėra, nes tas laiko ratas ne tik nesustabdomas, bet ir neišpasakytai margas. Iš jo nepaspruksi, ir tik du dalykai yra garantuoti: atėjome ir išeisime. O kol esame čia, galime daug nuveikti: vienas kitam šilumos bei gėrio suteikti, pasodinti sodus, kurie ves vaisius šimtą metų… Bet – galime palikti po savęs ir dykynę: be medžių, be prisiminimų ir bedvasę. Kol esame čia, turime galią ir teisę rinktis. Parką simboliškai atidarė jauniausi kaimo gyventojai… Redos BRAZYTĖS ...
  • „Tikėjimo bitelės tyliai dūzgia…“

    2022-08-10„Tikėjimo bitelės tyliai dūzgia...“
    Recenzija Janinos Dovidaitytės-Lebskienės pirmajai knygai „Širdies šuliniai“„Tegul išauga tai, kas bręsta slaptame širdies šulinyje ir išsiskleidžia gerumo žiedais.“ (Iš rinkinio pratarmės) „Širdies šuliniai“ – sakralinės poezijos knyga. Visada jaudinančiai džiugu paimti į rankas naują, neseniai dienos šviesą išvydusią knygą – ypač, kai jos rankraštį jau anksčiau skaitei ir žinai, jog tai, kas yra rinkinyje, verta dėmesio ir pagarbos. Janiną Dovidaitytę-Lebskienę pažįstu gana seniai. Kadaise literatūriniuose sambūriuose teko girdėti ir vieną kitą jos eilėraštį: matėsi, jog žmogus dar ne itin drąsus, ieškantis savo kūrybos kelio. Ir kai Janina, galvodama apie būsimą knygą, su dideliu sakralinės poezijos pluoštu atėjo pas mane pasitarti, sužinoti nuomonę, ...
  • Su „Telia“ pagalba Marijampolėje viešintis Klimato muziejus laukia lankytojų

    2022-08-10Su „Telia“ pagalba Marijampolėje viešintis Klimato muziejus laukia lankytojų
    Ričardo Pasiliausko nuotraukos Šios savaitės pradžioje marijampoliečiai pastebėjo šalia Kultūros centro pastato statomus konteinerius ir susidomėję klausė, kas čia bus. Antradienį paaiškėjo, kad su bendrovės „Telia“ pagalba į Sūduvos sostinę atkeliavo laikinas mobilus Klimato muziejus. Keturiuose spalvinguose jūriniuose konteineriuose įrengtas Klimato muziejus keliauja po Lietuvą ir į Marijampolę atvyko iš Šakių, o iš viso bus aplankyta 16 šalies miestų, vėliau jis persikels į Latviją. „Koks jausmas būti 50 °C karštyje?“, „Ar ūkininkystė persikels į kosmosą?“, „Kiek miškų per sekundę iškertame pasaulyje?“, – į šiuos ir daugybę kitų įdomių klausimų ir atsako toks vienintelis Baltijos šalyse Klimato muziejus. Muziejus pristato keturias ...
  • ES – sveikatos labui. Stiprūs kartu

    2022-08-10ES – sveikatos labui. Stiprūs kartu
    Pastaruosius kelerius metus pasaulį krečia virusinės infekcijos. Atsirado ligų, kurių plitimą sustabdyti labai sudėtinga, nes pasaulis atviras, virusams plisti nėra jokių sienų, o ligų padariniai sunkūs: sutrikdyta žmonių sveikata, mirtys, paralyžiuota sveikatos apsaugos sistema. Siekdamos sustiprinti nacionalines sveikatos priežiūros sistemas ir suvaldyti viruso plitimą ES ir jos valstybės narės dirba išvien. Kartu jos imasi veiksmų, kad būtų sušvelnintas COVID-19 socialinis ir ekonominis poveikis ir remiamas ekonomikos gaivinimas. ES atsakas į COVID-19 pandemiją ES siekia padėti Europai atremti grėsmes visuomenės sveikatai. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka COVID-19 pandemijos metu ES užtikrino krizės valdymą ir veiksmų koordinavimą nuolat palaikydama ryšius su valstybėmis narėmis ir ES institucijomis. ES ...
  • Beždžionių raupus PSO pripažino tarptautine ekstremaliąja situacija

    2022-08-10Beždžionių raupus PSO pripažino tarptautine ekstremaliąja situacija
    Tik nuslūgus COVID-19 pandemijai žmones pasiekė dar vienas nerimą keliantis signalas dėl naujo viruso plitimo pasaulyje. Gegužę pranešta apie sparčiai plintantį beždžionių raupų virusą. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) generalinis direktorius paskelbė, kad beždžionių raupų protrūkis yra tarptautinio masto ekstremalioji situacija. PSO vertinimu, beždžionių raupų rizika yra vidutinė visame pasaulyje ir visuose regionuose, išskyrus Europos regioną, kur rizika vertinama kaip didelė. Šiuo metu užregistruota daugiau kaip 16 tūkst. atvejų 75 šalyse ir teritorijose bei penkios mirtys. Viena iš priemonių virusui neleisti plisti yra vakcinos. Europos Sąjunga (ES) paskelbė, kad perka daugiau vakcinos kovai su beždžionių raupais. Įprasti skiepai nuo raupų veiksmingi ...
  • Lietuvoje jau dirba gerovės konsultantai

    2022-08-10Lietuvoje jau dirba gerovės konsultantai
    Šiais metais Lietuvoje sveikatos apsaugos sistemoje startavo nauji specialistai – gerovės konsultantai. Kaip skelbia Žmogaus psichologijos institutas, gerovės konsultantai dirba 14-oje miesto ar rajono savivaldybių. Šie specialistai yra ir Kalvarijos bei Kazlų Rūdos savivaldybėse. Šiais laikais žmones kaip niekad kamuoja nerimas, vienišumas. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Padeda žmonėms su emociniais sunkumais Gerovės konsultantas – specialistas, padedantis asmenims su emociniais sunkumais, besiskundžiantiems lengvais nerimo ir depresijos sutrikimų simptomais. Gerovės konsultanto teikiamos paslaugos – nemokamos, lengvai prieinamos, moksliniais tyrimais pagrįstos psichologinio konsultavimo ir emocinės paramos paslaugos. Šių specialistų mokymus ir ruošimą vykdė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Apmokymai ir paslaugos finansuojamos 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio ...
  • Seksualinė sveikata: ką privalu žinoti kiekvienam?

    2022-08-10Seksualinė sveikata: ką privalu žinoti kiekvienam?
    Norėdamas gyventi visavertį gyvenimą, kiekvienas asmuo turėtų tinkamai puoselėti savo lytinę sveikatą, aiškiai suprasti galimus rizikingo lytinio elgesio padarinius ir žinoti, kaip to išvengti. Didžiulę grėsmę reprodukcinei sveikatai kelia lytiškai plintančios infekcijos, kurių simptomai ne visada atsiranda iš karto, dažnu atveju jų gali išvis nebūti. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytoja akušerė ginekologė doc. dr. Kristina Jarienė akcentuoja, kad beveik 50 procentų visų lytiškai plintančių infekcijų pasaulyje nustatoma jaunimui, tačiau į gydytojus kreipiasi tik kas aštuntas. Svarbu suprasti lytinės sveikatos reikšmę K. Jarienė tvirtina: „Lytinė sveikata – vienas svarbiausių kokybiško gyvenimo veiksnių“. Nuotr. iš asmeninio archyvo Anot K. Jarienės, jaunimas, tėvai ...
  • Visos vasaros spalvos…

    2022-08-08Visos vasaros spalvos...
    …ir saulėje bei vėjo gūsiuose plevenančios nuotaikos, greito žvilgsnio pagautos ir miklios rankos perkeltos ant drobės, dabar karaliauja Marijampolės kultūros centro Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje. Čia eksponuojama profesionalių šio krašto dailininkų plenero „Sūduvos krašto spalvos“ darbų paroda. Ši prasminga iniciatyva gimė ir materializavosi Marijampolės meno mokyklos (direktoriaus pavaduotojos ugdymui, plenero organizatorės Kristinos Strolienės) dėka. Ko gero, pirmą kartą į vieną būrį sukviesti dailininkai iš viso regiono – ne tik iš centrų, bet ir iš miestelių. Neatsitiktinai: minime Sūduvos krašto metus – 600-ąjį jubiliejų, Magdeburgo teisių Marijampolei suteikimo 230-ąsias metines. Tad kūrėjai buvo kviečiami savaip į tai pažvelgti, įprasminti šias ...
  • Bibliotekos vykdomo projekto „Jurgio Dovydaičio pamokos 2022“ renginiai tęsiasi

    2022-08-06Bibliotekos vykdomo projekto „Jurgio Dovydaičio pamokos 2022“ renginiai tęsiasi
    Kazlų Rūdos Jurgio Dovydaičio viešosios bibliotekos kiemo erdvėse, po atviru dangumi, gamtos apsuptyje kelerius metus veikia Vasaros skaitykla. Vasaros skaitykloje surengtas teatralizuotas pasakos skaitymas nudžiugino jaunuosius bibliotekos skaitytojus. Saulėtą liepos 27 dienos rytą viešosios bibliotekos bibliotekininkės Kazlų Rūdos miestelio jauniesiems bibliotekos lankytojams dovanojo teatralizuotą lietuvių pasakos „Kaip vilkas įdavė šuniui kailius raugti“ skaitymą. Renginį vedė bibliotekos bičiulė Pasakų teta – Dalytė Jankauskienė. Buvo panaudotos bibliotekos Nykštuko Brazduko lėlių teatro lėlės. Vaikai įsitraukė į pasakos siužeto vingius, neįtikimą istoriją, susidraugavo su personažais: vilku, šuniuku, meškinu, ežiuku, katinėliu ir patys tapo spektaklio dalyviais. Spektak-liui pasibaigus Pasakų teta Dalytė visus vaikučius pavaišino savo sodo obuoliais. ...
  • Marijampolėje – Cirko meno asociacijos projektas „Vasara cirko arenoje 2“

    2022-08-03Marijampolėje – Cirko meno asociacijos projektas „Vasara cirko arenoje 2“
    Pirmadienį, rugpjūčio 1 d., į Marijampolę atkeliavo Cirko meno asociacijos įgyvendinamas projektas „Vasara cirko arenoje 2“, o Poezijos parke įsikūrė tikrų tikriausia cirko palapinė, kurioje vyksta dieninė vasaros stovykla. Dviejose stovyklos pamainose dalyvauja ir dalyvaus vaikų dienos centrų auklėtiniai, o viena pamaina (rugpjūčio 16-19 dienomis) skirta miesto vaikams. Pastaroji stovykla mokama (asmeniui 60 Eur.).Stovyklos metu bus organizuojami įvairūs cirko užsiėmimai, stovyklautojai galės susipažinti iš arti su cirko menu, įsijausti į cirko artistų vaidmenis ir išbandyti save įvairiuose cirko žanruose, per projekto veiklas susipažins su cirko menu ir istorija. Vis labiau populiarėjant cirko menui jis tampa šiuolaikiniu menu, kuris apjungia ne tik cirko ...
  • Juodai balti piešiniai – unikali saviraiškos forma

    2022-08-03Juodai balti piešiniai – unikali saviraiškos forma
    Marijampolietis Armandas Gucaitis – menininkas iš prigimties. Nors jaunuoliui tik aštuoniolika metų, jis piešia nuo pat vaikystės ir savo darbuose pasirenka neįprastą brūkšniavimo techniką. Darbuose, kaip teigia pats vaikinas, atsispindi jo pasaulėžiūra bei savimonė. Jaunuolio meno kūriniuose vaizduojami fragmentai neįprasti: istorija, karas, žmonių portretai ar tiesiog netikėtai gimusios idėjos.Jokia paslaptis, kad jaunai, kūrybingai asmenybei pastaraisiais metais nemenku iššūkiu tapo įprasto gyvenimo ritmo pokyčiai, kuriuos nulėmė ir mūsų šalies neaplenkusi pasaulinė COVID-19 pandemija bei karantinas. A. Gucaitis to nė neslepia. Tačiau apie viską – iš eilės. Jaunasis menininkas Armandas Gucaitis. Redos BRAZYTĖS nuotraukos – Armandai, kada pradėjai piešti ir kaip tau sekėsi? – ...
  • Jubiliejų mininčios Klaipėdos Jūros šventėje – ir sūduvietiški akcentai

    2022-08-03Jubiliejų mininčios  Klaipėdos Jūros šventėje –  ir sūduvietiški akcentai
    „Sūduvis“ laukia lankytojų Dangės krantinėje. Autoriaus nuotraukos Pirmadienį seniausias Lietuvos miestas Klaipėda minėjo 770-ąsias įkūrimo metines. Tradiciškai paskutinį liepos savaitgalį buvo surengta jau 63-oji Jūros šventė, per tris dienas į šventiškai pasipuošusį uostamiestį priviliojusi tūkstančius žmonių. Džiugu, kad šioje šventėje buvo ir Sūduvos krašto akcentų. „Sūduvį“ ne supjaustė, o pavertė muziejumi Vienas iš įspūdingiausių šios šventės momentų buvo karo laivo-muziejaus M52 „Sūduvis“ atidarymo ceremonija Klaipėdos centre, prie Karališkosios krantinės Dangės upėje. Į šią atidarymo ceremoniją praėjusį penktadienį buvo pakviesti valstybės, kariuomenės, ministerijų vadovai, Klaipėdos miesto tarybos nariai, uosto įmonių atstovai. Iškilmių metu Lietuvos jūrų muziejaus vadovei Olgai Žalienei buvo perduota Karinėms jūrų pajėgoms ...
  • Saldūs ES paramos vaisiai: Biržų krašte ūkininkai braškes skina ir spalį

    2022-08-03Saldūs ES paramos vaisiai: Biržų krašte ūkininkai braškes skina ir spalį
    Ūkininkas Tadas Bėliakas. Braškės – vienas pirmųjų šiltojo sezono skanėstų. Vasarai persiritus į antrą pusę, jau kalbama apie šių uogų sezono pabaigą, tačiau Suosto kaime ūkininkaujantys Bėliakai braškes skins dar net spalį. Gerokai pailginti uogų derėjimo laikotarpį jiems padėjo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Biržų rajone braškes Tado ir Erikos Bėliakų šeima augina jau dešimt-metį. Pradėję nuo kelių lysvių, dabar jie „Suosto ūkyje“ turi jau 4 hektarus braškynų, o svarbiausia – patogų ir technologiškai pažangų 8 arų ploto šiltnamį, kuriame uogos noksta iki pat rudens vidurio. Šiltnamį Bėliakai pasistatė pasinaudoję parama pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį ...
  • Daugiabučių renovacija: galimybė pasiekti proveržį tvarumo srityje

    2022-08-03Daugiabučių renovacija: galimybė pasiekti proveržį tvarumo srityje
    Rinkos tyrimų bendrovės atliktas kiekybinis visuomenės nuomonės tyrimas* atskleidė, kad net 89 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog daugiabučių renovacija leidžia tvariai naudoti išteklius. Tyrimo, kurį užsakė daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą administruojanti Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), respondentai taip pat įvardijo priežastis, lemiančias žaliosios energijos pasirinkimą. Daugiabučių renovacija Lietuvoje. „Pagrindinė motyvacija diegtis alternatyvius energijos šaltinius, renovuojant daugiabutį, išlieka galimybė sutaupyti – taip teigė 53 proc. respondentų. 25 proc. svarbu patogumas, o 22 proc. – draugiškumas gamtai. Palyginus su 2020 m. atliktu tyrimu, patogumo svarba išaugo 5 procentiniais punktais. Ir nors gyventojų priežastys diegtis inovatyvius energijos taupymo šaltinius yra skirtingos, džiugu, jog jie ...
  • „Intensyvus atradimų, darbų ir patirčių laikas“

    2022-07-30„Intensyvus atradimų,  darbų ir patirčių laikas“
    Taip apibūdino 18 mėnesių trukusį projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“ jo vadovė, Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus muziejininkė Jurgita Jasevičienė baigiamajame renginyje. Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo „Interreg“ V-A Lietuva-Lenkija programos. Jį įgyvendino Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, Suvalkų (Lenkija) regiono muziejus ir Marijampolės savivaldybės administracija. Bendras projekto biudžetas – 473030,97 eurų. Bulotų namuose vykusiame renginyje buvo gausu svečių, kurių dauguma vienaip ar kitaip susiję su šiuo projektu, Bulotų giminės atstovai, čia vykstančiomis veiklomis besidomintys, jose dalyvaujantys marijampoliečiai. Bendrai daug nuveikta Projekto vadovė Jurgita Jasevičienė džiaugėsi, kad projekto dėka šiuose namuose vyksiančiuose renginiuose (paskaitose, edukacijoje, ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.