Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Supergalia: taip jaunas menininkas įvardijo, ką jam reiškia grafikos dizainas

Grafikos dizainas – meno rūšis, kurią dažniausiai renkasi jaunosios kartos menininkai. Juos patraukia tai, kad meninius gebėjimus išreikšti padeda šiuolaikinės technologijos, suteikiančios dideles galimybes.

Šį kartą – pažintis su jaunu grafikos dizaineriu ir Marijampolėje įsikūrusios LISPA mokyklos (LISPA – tai programavimo kalbų šeima, kuriai atstovauja ši mokyk­la) vadovu bei mokytoju Martynu Klimašausku. Kalbamės apie kūrybą, galimybes, kurias jam suteikė pasirinkta specialybė ir pedagogiką – tai dar viena Martyno aistra.

– Esate grafikos dizaineris. Kur mokėtės šios specialybės?

 

Martynas Klimašauskas sako, kad įvaldęs grafikos dizainą pasijuto tarsi įgijęs supergalią, nes dabar gali realizuoti daugybę savo idėjų.

Martynas Klimašauskas sako, kad įvaldęs grafikos dizainą pasijuto tarsi įgijęs supergalią, nes dabar gali realizuoti daugybę savo idėjų. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

– Esu marijampolietis, čia gimęs ir augęs, baigiau Sūduvos gimnaziją. Tik studijų metu buvau išvykęs į Kauną, bet nuolat grįždavau.
Taip, esu grafikos dizaineris, tai yra viena iš pagrindinių krypčių, kuria užsiimu ir kurioje save realizuoju. Kauno kolegijoje esu baigęs Reklamos technologijų studijas. Bet tai – tik pradžia mano tapimo grafikos dizaineriu. Už tai, kad juo esu, negaliu atiduoti visos atsakomybės kolegijai. Daugiausia žinių įgijau tobulindamasis, mokydamasis savarankiškai, daug laiko skirdamas praktikai.

– Kodėl nutarėte pasirinkti būtent grafikos dizainą, kuo ši sritis Jums įdomi? Jeigu domina menas, tai vis dėlto ar nekilo dilema: rinktis tradicines, su daile, menu susijusias studijas, ar besisiejančias su technologijomis?

– Ieškojau galimybės, kaip save realizuoti kūryboje, bet nesisprausti į vienos meno šakos rėmus. Grafikos dizaino suteikiamos galimybės leidžia įvairovę, eksperimentus.
Be to, grafikos dizainas, reklamos technologijos šiuo metu yra vienos iš perspektyviausių profesijų. Atrodo, kad šių sričių specialistų pasaulyje reikės nuolatos, laikui bėgant šis poreikis galbūt netgi didės… Taip manau įvertindamas dabartinę situaciją pasaulyje – skaitmeninis turinys tapo labai svarbus. Taigi mano pasirinkimą lėmė noras kurti ir galimos ateities perspektyvos. Todėl grafikos dizainas man pasirodė patrauklesnis už tradicinį meną.

Tradicinis menas, manau, yra labiau kultūrinis dalykas, o aš iš prigimties esu praktikas ir suprantu, kad ranka pieštą paveikslą daug sunkiau platinti ir realizuoti, nei skaitmeninį piešinį. Bet nuo dailės ir kitų meno šakų tikrai neketinu nusisukti, nes grafikos dizaine jos reikalingos. Dailė, tapyba, kaligrafija – visa tai yra grafikos dizaino sudedamosios dalys.

Tuo, kad jungia daugybę meno šakų, grafikos dizainas mane žavi. Be to, praktikuojant grafikos dizainą, reikalingos psichologijos, matematikos, istorijos, fizikos ir kitų mokslų žinios. Tai taip pat įdomu.

– Kokias galimybes atvėrė pasirinkta sritis būtent Jums? Ką dabar kuriate, kur realizuojate?

Atvirukai su žmonių portretais, sukurti grafikos dizaino būdu, labai įdomūs, nes yra personalizuoti. Žmogus dažnai vaizduojamas su jo asmenybę atspindinčiais daiktais.

Atvirukai su žmonių portretais, sukurti grafikos dizaino būdu, labai įdomūs, nes yra personalizuoti. Žmogus dažnai vaizduojamas su jo asmenybę atspindinčiais daiktais.

– Įvaldęs grafikos dizainą, pasijutau lyg valdantis kokią nors supergalią. Nes dabar galiu pagaminti beveik viską, kas man šauna į galvą: medinį raktų pakabuką, odinę apyrankę, sveikinimą ant stiklo, dėlionę, stalo žaidimą ar drabužių kolekciją. Gali kilti klausimas, kaip meną kurdamas ekrane, galiu sukurti kasdien sutinkamus daiktus? Aš savo darbams panaudoju įvairią įrangą, kuri gali tai pagaminti. Pavyzdžiui, lazeriu galima pjaustyti ir graviruoti medieną, odą, stiklą ar net metalą. Tad, galima sakyti, vienu paspaudimu savo kūriniams parenku įrangą. Tik, žinoma, tam jau reikalingi tikslieji mokslai. Mat reikia skaičiavimų parenkant dydžius, reikia suprasti įrangą ir ją nustatyti. Tradicinės krypties menininkui to galbūt ir nereikia, bet man šie dalykai patinka.
Darbas LISPA mokykloje turi daug privalumų. Mokykloje yra įranga, reikalinga mano sumanytiems gaminiams sukurti. Tad noriu pasakyti, kad ir Marijampolėje turime daug galimybių – reikia tik norėti ir pasidomėti.

Šiuo metu aš užsiimu portretų piešimu, drabužių gamyba ir fotografija. Gaminu personalizuotus atvirukus su žmonių portretais. Šie atvirukai dažniausiai naudojami sveikinant įvairių švenčių proga. Taigi atvirukas grįžta… Bet grafinio dizaino būdu sukurto atviruko skirtumas nuo tradicinio tas, kad piešiamas žmogaus atvaizdas ir jam būdinga aplinka, daiktai. Atviruko viduje – sveikinimai ir nuotraukos, kur žmogus yra su draugų būriu ar jį sveikinančiu žmogumi. Taip atvirukas tampa personalizuotas ir daug artimesnis. Šis užsiėmimas – ir savirealizacija, ir būdas papildomai užsidirbti.

Nemažai laiko skiriu ir kitiems praktiniams darbams. Pavyzdžiui, drabužių kūrimui. Kuriu personalizuotus džemperius: ant jų gali būti pavaizduota žmogaus profesija arba hobis, pažymiu žmogaus patirtį jo pasirinktoje srityje ir darbinius įgūdžius, Taip pat išskiriu ir „minkštuosius“ įgūdžius, tai gali būti komunikabilumas, gebėjimas dirbti komandoje, planuoti laiką ir panašiai, nes šiais laikais tikrai matome, kad įmonėms nėra svarbu vien mūsų profesiniai įgūdžiai. Toks džemperis net tampa savitu CV ant mūsų pačių. Šie džemperiai dažniausiai užsakomi dovanoms. Tikriausiai labiau personalizuotos dovanos nelabai ir galima įsivaizduoti… Žvelgiant į ateitį, tokia apranga galėtų tapti aktuali įmonių komandoms: kolegos galėtų dar geriau pažinti vienas kitą, žinoti savo ir tų, su kuriais dirba, stipriąsias bei silpnąsias puses.

Šiuo metu generuoju idėjas ir bandau pirmus kūrinius džemperių ir palaidinių kolekcijai, susijusiai su Marijampole. Ant drabužių būtų vaizduojami žinomi ir lankomi miesto objektai: miesto aikštė, Kačių kiemelis, projekto „Malonny“ piešiniai ir kiti Marijampolę reprezentuojantys dalykai.
Dar viena sritis, kurioje kol kas save realizuoju dar tik minimaliai, yra fotografija. Žmonių fotografijos, švenčių įamžinimas ir gamtos fotografija. Tai – senoka mano svajonė. Bandau šioje srityje tobulintis.

– Esate minėjęs, kad baigtų studijų jokiu būdu neužtenka – reikia nuolat tobulintis. Kokiu būdu tai darote?

Martynas taip pat kuria personalizuotus džemperius: ant jų gali būti pavaizduota žmogaus profesija arba hobis. Toks džemperis gali tapti mūsų CV ant mūsų pačių.

Martynas taip pat kuria personalizuotus džemperius: ant jų gali būti pavaizduota žmogaus profesija arba hobis. Toks džemperis gali tapti mūsų CV ant mūsų pačių.

– Tobulintis, manau, ypač svarbu, kai dirbama su technologijomis. Jeigu to nedarysi, lengva atsilikti ir pamesti tendencijas. Žinoma, kaip ir dauguma, tobulinuosi interneto pagalba. Turiu išsipirkęs platformų, kuriose atrandu man aktualių ir reikalingų kursų. Klausydamasis jų, pasižymiu, kas man atrodo svarbiausia ir stengiuosi kuo greičiau pritaikyti tai, ką išgirdau ir ko išmokau. Nes vis dėlto praktika moko geriausiai. Dar vienas iš tobulinimosi būdų – susigalvoti sau projektų ir juos įgyvendinti. Jeigu kurdamas matau, kad man dar trūksta žinių ar iškyla problema, kartais pats, kartais vėl su interneto pagalba įveikiu šias problemas. Tuomet žinau, kad kitą kartą susitvarkysiu daug greičiau arba išvengsiu tų pačių problemų bei klaidų.
– Kaip manote, kokia grafikos dizaino ateitis – ar jis gali nukonkuruoti tradicines meno šakas?

– Manau, grafinis dizainas ir tradicinis menas „žaidžia“ labai skirtingose pusėse ir tarp jų neturėtų būti konkurencijos. Grafikos dizainas yra daugiau industrinis ir komercinis dalykas, jo kūriniai sukuriami gana greitai. Žinoma, aš pats ir, ko gero, nemaža dalis įvaldžiusiųjų grafikos dizainą, naudoja šią sritį saviraiškai. Bet dažnu atveju tai gali tapti komercija. O tradicinis menas – tai mūsų kultūra, istorija, paveldas ir nesinorėtų, kad tai kada nors dingtų iš mūsų gyvenimų. Tradicinio meno paskirtis kita, nei grafikos dizaino.

Bet, kai kuriais aspektais tradicinis menas yra nukonkuruotas, nes, manau, grafikos dizainerių atrastume daugiau, nei dailininkų. Nors… Dauguma grafikos dizainerių užsiėmė daile arba vis dar užsiima, tiesiog skaitmeninis kūrinys vienu metu gali pasiekti milijonus žmonių ir greičiau atnešti finansinę naudą, todėl tapo patrauklus menininkams. Bet aš pats, mokydamas kitus grafinio dizaino, supažindinu su daile, užduodu su tradiciniu menu susijusias užduotis. Manau, neignoruojant, o dar ir susipažįstant su tradiciniu menu, galima tikėtis geresnių rezultatų ir grafiniame dizaine. Sakyčiau, kad tai tarpusavyje neatsiejami dalykai ir tarp šių sričių neturėtų būti konkurencijos. Laikui bėgant gali keistis tik specialistų skaičius šiose srityse.

– Kokie Jūsų paties ateities planai?

– Tikrai žadu toliau likti LISPA mokykloje. Nors ir jaučiu pašaukimą kūrybai, ne mažesnį pašaukimą, manau, turintis ir švietimui. Noriu dalintis su kitais savo patirtimi ir žiniomis. Žinoma, toliau plėtosiu savo kūrybinius sumanymus, nes savirealizacija, kūryba, suteikia daug laimės. Dar šiais metais žadu toliau studijuoti ir įgyti magistro laipsnį.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...
  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...
  • Septynetas skirtingų, paliestų to paties…

    2021-04-10Septynetas skirtingų, paliestų to paties...
    …Romantikai tai gal pavadintų mūzos kepštelėjimu, įkvėpimu, realistai – darbštumu ar gebėjimu „iš nieko padaryti kažką (arba – viską)“, skeptikai veikiausiai imtų samprotauti, kad nieko čia ypatinga, nuobodos – nagrinėti, kas, kur ir kada kokių menų mokėsi, kas kokį diplomą ar kitą panašų dokumentą turi – o jei ne, tai gal ir vadintis kūrėjais negali?.. Sunkiausia su visažiniais, kurie apie kiekvieną mūsų gali papasakoti: kas, kada ir su kuo – sutarė ar pykosi, gavo kažką iš valdžios arba ne, kaip reikėjo daryti ar nedaryti, kur tas ar anas jaunystės keliais klydinėjo ir baltą ar raudoną vyną gėrė… Tačiau mes, nesiklausydami ir ...
  • Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?

    2021-04-10Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?
    „Suvalkiečio“ skaitytojas Valdas Kulvinskas pasiūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip iš arti atrodo Meškučių piliakalnis. Pasak skaitytojo, piliakalnio teritorijoje stinga tvarkos. Protėvių palikimas vertas didesnės pagarbos ir priežiūros „Tolimesniame nuo miesto Karklų gatvės gale nesaugomas ir netgi niokojamas mūsų protėvių palikimas“, – rašo V. Kulvinskas. Meškučių piliakalnio apylinkėse skaitytojas pasivaikščiojo prieš pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Situacija jį nuvylė. Turbūt tiesiog „atsimušančių“ į šią problemą yra ir daugiau – šis nelengvas karantino laikas, kaip pastebi V. Kulvinskas, paskatina miesto gyventojus ieškoti ramybės ir stiprybės gamtoje. Tarsi iš naujo tenka atrasti seniai lankytas vietas. Tačiau tie atradimai kartais būna ne visai džiuginantys. Pavyzdžiui, prie ...
  • Rašydama romanus išreiškia save

    2021-04-07Rašydama romanus išreiškia save
    Apie anglų kalbos pedagogę, Marijampolės kolegijos lektorę, prodekanę Odetą Gluoksnytę rašėme maždaug prieš 10 metų, kai pristatėme jos pirmą romaną „Dark Sky“ („Apniukęs dangus“), išleistą 2012 metais. Šiandien ji pristato jau antrą savo knygą „Trečias kartas“, vėl pasirašiusi kaip Odeta Vilou (Willow). Skaitytojams oficialaus knygos pristatymo dėl karantino ribojimų tenka dar palaukti, o mes nuotoliniu būdu jau pakalbinome autorę apie jos naują kūrinį. Antras romanas „Trečias kartas“ – pirmojo tęsinys Pirmą romaną „Dark Sky“ O. Gluoksnytė sakė rašiusi maždaug metus, paskui dar tiek pat vertusi į anglų kalbą, o šis antrasis buvo kuriamas praktiškai dešimtį metų – pradėtas praėjus metams po pirmos ...
  • Kaip Vilkaviškis galėjo tapti Lietuvos sostine…

    2021-04-07
    1941 m. sausio 10 d. Maskvoje V. Molotovas ir Vokietijos pasiuntinys Maskvoje F. Šulenburgas pasirašė dar vieną slaptą protokolą, pagal kurį sutariama: 1. „Reicho Vyriausybė atsižada teisių į Lietuvos teritorijos gabalą, paminėtą slaptame pridėtiniame 1939. IX. 28 d. protokole ir atžymėtą prie jo pridėtame žemėlapyje; 2. Sovietų Sąjungos Vyriausybė yra pasiruošusi atlyginti Vokietijos Vyriausybei už šią teritoriją, sumokėdama 750000 aukso dolerių arba 31500000 markių.“ Vokiečiai pardavė teritoriją, kuri jiems nepriklausė, už aukščiausią kainą. Dr. Jonas Balys (JAV) straipsnyje „Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo“ iškelia įdomią versiją. Ar galėjo (ir kaip) A. Smetona pasipriešinti sovietinei Lietuvos okupacijai? Pagal 1939 m. ...
  • Abejones sklaidė savo pavyzdžiu

    2021-04-07Abejones sklaidė savo pavyzdžiu
    Nepaisydamas prieštaringų nuomonių ir socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje sklandančios neigiamos informacijos apie „AstraZeneca“ vakciną, Seimo narys Giedrius Surplys, išrinktas Sūduvos šiaurinėje apygardoje, vos tik gavo progą, pasiskiepijo būtent šia vakcina. Tikėdamasis išsklaidyti žmonių abejones britų farmacininkų produktu, Seimo narys įspūdžiais ir informacija apie savo savijautą po skiepo dalijosi socialiniame tinkle „Facebook“. Galvas galėjo susukti melai „Šiandien pasiskiepijau „AstraZeneca“. Jaučiuosi puikiai. (…) Antra diena po „AstraZeneca“. Naktį temperatūra pakilo iki 37 laipsnių, truputį krėtė šaltis. Vadinasi, skiepas veikia. Šiandien – geriau. Esu darbe. Medikai sako, kad paskiepytas žmogus kitų negali užkrėsti“, – socialiniame tinkle įspūdžiais dalijosi politikas. „Suvalkiečio“ paklaustas, kodėl nusprendė viešai kalbėti apie ...