Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Svarbiausia – judėjimas ir teisingi pasirinkimai

Nors mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad neigiamai sveikatos būklę paveikė sumažėjęs sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, o emocinę būklę – karantino ribojimai, mokslininkai kartu teigia, kad tie žmonės, kurie pandemijos metu stengiasi laikytis sveiko gyvenimo būdo, patiria mažiau nerimo ir gerina sveikatos būklę.

Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Lina Laukaitienė pripažįsta, kad  jai ir jos kolegoms vienas iš didesnių iššūkių, susijusių su pandemija, buvo Marijampolės mobiliojo patikros punkto aptarnavimas.

Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Lina Laukaitienė pripažįsta, kad jai ir jos kolegoms vienas iš didesnių iššūkių, susijusių su pandemija, buvo Marijampolės mobiliojo patikros punkto aptarnavimas.

Visuomenės sveikatos stiprinimu Marijampolės savivaldybėje rūpinasi Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Jo vadovė Lina Laukaitienė papasakojo, kaip vertinama mūsų kraštiečių sveikatos būklė ir pasiūlė būdus, padėsiančius ją stiprinti.

– Kokia dabar Marijampolės savivaldybės gyventojų sveikata? Kokios problemos – didžiausios?

– Marijampolės savivaldybės gyventojams dažniausiai buvo diagnozuotos kvėpavimo sistemos ligos, antroje vietoje – sergamumas kraujotakos sistemos ligomis, trečią vietą užima endokrininiai susirgimai, mitybos ir medžiagų apykaitos ligos. Iš visų šių išvardintų susirgimų tarp vaikų dažniausiai sutinkamos kvėpavimo, vyresnių asmenų – kraujotakos ligos.

– Kaip pandemija paveikė gyventojų psichinę sveikatą? Kaip žmonėms padedate šiuo požiūriu?

Pirmadieniais ir trečiadieniais gyventojai gali prisijungti prie nuotolinių pilateso užsiėmimų, antradieniais ir ketvirtadieniais – raumenų tempimo, kvėpavimo ir atsipalaidavimo treniruočių.

Pirmadieniais ir trečiadieniais gyventojai gali prisijungti prie nuotolinių pilateso užsiėmimų, antradieniais ir ketvirtadieniais – raumenų tempimo, kvėpavimo ir atsipalaidavimo treniruočių.

– Nerimą, atskirtį, užsitęsusį stresą, emocijų nestabilumą ir kitokias neigiamas emocijas žmonės išgyveno dar iki pandemijos, tačiau naujausi Lietuvos universitetų atlikti tyrimai rodo, kad gyventojų psichikos būklė dėl pandemijos pablogėjusi.

Reaguojant į prastėjančią gyventojų psichinę sveikatą, Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuras pradėjo siūlyti emocinės pagalbos priemones – nuotolines psichologų konsultacijas. Su priklausomybių konsultantais suteikiame galimybę nuotoliniu būdu pasikalbėti ir asmenims, kurie turi bėdų dėl alkoholio vartojimo.

Emocinės pagalbos priemonės finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Ir suaugusieji, ir vaikai gali pasinaudoti penkiomis nieko nekainuojančiomis psichinės sveikatos specialisto konsultacijomis. Norėdami jas gauti, gyventojai turėtų skambinti telefono numeriu 8 608 23913 ir užsiregistruoti. Tai galima padaryti anonimiškai. Marijampolės savivaldybės gyventojus konsultuoja psichologės Marina Guptor ir Karolina Puzinaitė, Kalvarijos savivaldybėje – psichologė Edita Naujalienė.

Pokalbiui su priklausomybių konsultantu asmenys registruotis gali patys arba už juos tai gali padaryti artimieji. Pageidaujant išlaikomas visiškas anonimiškumas. Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybėse žmones priklausomybių klausimais konsultuoja Mantas Klova, kuris specializuojasi dirbdamas su jaunimu. Kreiptis konsultacijai pas specialistą reikėtų telefono numeriu 8 624 54585. Suaugusius abiejose savivaldybėse konsultuoja Diana Varnagirytė, pas kurią vizitui galima susitarti telefonu 8 626 26319.

Netrukus dviejose ugdymo įstaigose pradėsime darbuotojų kompetencijos psichikos sveikatos srityje didinimo mokymus. Jau vyksta sveikos mitybos mokymų, taip pat suaugusiųjų fizinio aktyvumo užsiėmimų ciklas. Mokyklose padedame epidemiologinių tyrimų procese, teikiame informaciją, susijusią su operacijų vadovo sprendimų vykdymu.

– Su kokiais iššūkiais susiduria biuro darbuotojai pandemijos metu, siekdami užtikrinti gerą visuomenės sveikatos būklę?

– Didžiausi sunkumai buvo praėjusiais metais, kai pratę organizuoti įvairius žygius, mankštas, seminarus, turėjome viską nutraukti ir persiorientuoti į pandemijos suvaldymui svarbius darbus. Vienas jų – Marijampolės mobiliojo patikrų punkto aptarnavimas. Taip pat biuro specialistai kartu su Marijampolės PSPC slaugytojomis padeda NVSC Marijampolės departamentui atlikti epidemiologinius tyrimus, kai COVID-19 ligos atvejai fiksuojami ugdymo įstaigose.

– Kaip skatindavote ir padėdavote gyventojams stiprinti sveikatą iki ištinkant pandemijai? Kokius užsiėmimus siūlote dabar?

– Mūsų veiklą pandemija paveikė labai smarkiai ir ne vien dėl epidemiologinės situacijos ir karantino suvaržymų. Pasikeitimai susiję su tuo, kad mums, kaip biudžetinei įstaigai, vykdančiai sveikatinimo veiklas savivaldybėje, atsiranda teisės aktų – aprašų, kaip turime vykdyti sveikatinimo veiklą. Iki pandemijos organizuodavome daug įvairių sportinių mankštų, žygių, akcijų, paskaitų, kurie nebuvo specializuoti pagal tikslines grupes. Dabar vis daugiau veiklų turime rengti pagal specialius aprašus – sveikatos apsaugos ministro įsakymus.

Vasarą Marijampolės visuomenės sveikatos biuras tikisi pradėti organizuoti fizinio aktyvumo užsiėmimus vyresnio amžiaus asmenims.

Vasarą Marijampolės visuomenės sveikatos biuras tikisi pradėti organizuoti fizinio aktyvumo užsiėmimus vyresnio amžiaus asmenims. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Fizinius susitikimus su gyventojais privalėję nutraukti ir persiorientuoti į kitas veiklas, šiemet sveikatos stiprinimo užsiėmimus atnaujinome. Kadangi gyvi susitikimai vis dar negalimi, užsiėmimus organizuojame nuotoliniu būdu.

Pirmadieniais ir trečiadieniais 19 val. vyksta nuotoliniai pilateso užsiėmimai, antradieniais ir ketvirtadieniais 17.30 val. organizuojame raumenų tempimo, kvėpavimo ir atsipalaidavimo užsiėmimus. Visi užsiėmimai yra nemokami. Norintys prisijungti turėtų registruotis elektroniniu paštu baksenaiteg@gmail.com ir ingrida@gyvenimomenas.lt. Užsiregistravusieji gaus nuorodą, kurią paspaudę bus nukreipiami į nuotolinę treniruotę.

– Kaip patartumėte stiprinti sveikatą ir emocinę būklę karantino metu, nebūtinai naudojantis biuro paslaugomis? Ką galima būtų padaryti, nuveikti, kaip elgtis, į ką atkreipti dėmesį? Kiek šiame kontekste svarbi mityba?

– Kaip ir minėjau, svarbiausia yra judėti. Suaugusiems ne mažiau kaip penkias dienas per savaitę rekomenduojamas vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas. Tai reiškia judėjimą, kai padažnėja kvėpavimas ir širdies darbas, kai tampa sunkiau kalbėti, nei įprasta.

Mityba, žinoma, taip pat labai svarbi. Gyventojai turėtų įvertinti, kiek jie šiuo metu suvartoja energijos dirbdami, judėdami – atsižvelgiant į tai turi būti pasirenkamas maisto kiekis. Mityboje taip pat labai svarbu užtikrinti subalansuotą skaidulinių medžiagų kiekį. Galioja paprasta taisyklė – kuo mažiau cuk-raus, baltų miltų ir jų produktų. Vakarais vertėtų nevartoti bulvių, vaisių, saldumynų. Labai svarbu nepasiduoti emociniam maisto vartojimui. To padeda išvengti reguliari fizinė veikla. Kasdieninius įpročius galima suformuoti ar juos pakeisti tik reguliariai ką nors atliekant bent vieną mėnesį iš eilės. Tai, žinoma, labai individualu ir viskas priklauso nuo asmens motyvacijos kažką pakeisti. Tačiau tapus fiziškai aktyvesniu, pagerėja savijauta ir natūraliai ateina poreikis kasdien valgyti vis sveikesnį maistą.

– Kaip manote, ar pandemija pakeis visuomenės sveikatos esmę ir prasmę? Jei paveiks, tai kaip?

– Sveikos gyvensenos įtaka sveikatai, kaip buvo, taip ir lieka ta pati – Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, ji lemia apie 50–60 procentų mūsų savijautos. Labai kviečiame visus būti sąmoningus ir prisiimti atsakomybę už savo sveikatos būklės formavimą. COVID-19 liga yra skaudus ir didelis smūgis visuomenei, tačiau ji neatėmė galimybės priimti teisingus sprendimus judant, valgant, bendraujant.

– Kokių planų Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuras turi vasarai? Ar ir toliau bus organizuojami sveikatos stiprinimo užsiėmimai? Kokia tikimybė, kad jie galės vykti kontaktiniu būdu?

– Vasara visuomet yra mūsų veiklų atoslūgio metas, tačiau, taip, tikimės, kad tada jau galėsime susitikti. Kai tik tai bus leidžiama, pradėsime fizinio aktyvumo užsiėmimus vyresnio amžiaus asmenims.

– Kokie ateities siekiai? Kaip manote, kaip ateityje gali keistis visuomenės sveikatos samprata ir jos stiprinimo būdai? Ar ir toliau žmones reikės mokyti bei šviesti?

– Gyventojų sveikatos raštingumas gerėja, atsakomybė už savo sveikatą didėja, tačiau tam, kad kasdieniai gyventojų įpročiai bei pasirinkimai taptų maksimaliai palankūs sveikatai, reikalingos specifinės žinios. Anksčiau biuro veikla buvo šiek tiek laisvesnė, pasiūlydavome alternatyvių sveikatinimo veiklų. Dabar mes, kaip viešojo sektoriaus įstaiga, atsakinga už gyventojų sveikos gyvensenos skatinimą, pateikiame moksliškai pagrįstą informaciją ir mokome gyventojus remdamiesi naujausiomis mokslo žiniomis. Būtent tokios informacijos ieškančius asmenis ir kviečiame į mus kreiptis.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Laikas, paaukotas V. Šlekio darbams puoselėti

    2016-11-23Laikas, paaukotas  V. Šlekio darbams puoselėti
    Taip jau susiklostė, kad įgijęs muzikinį išsilavinimą Jaunius Vylius stipriai susidomėjo kraštotyra bei dainuojamąja tautosaka. Ir iš tiesų kažin ar būtų kada atsiradęs toks entuziastas, kuris surinktų ne tik visas V. Šlekio užrašytas dainas, bet dar ir sustyguotų jo biografiją. O nagrinėdamas ją J. Vylius sužinojo ir apie V. Šlekio asmenybę, kuri jam pasirodė labai artima.   Suvedė pomėgiai J. Vyliaus pažintis su V. Šlekiu prasidėjo jam vadovaujant Kazlų Rūdos kultūros centro ansambliui „Sūduonia“. Ieškodamas dainuojamosios tautosakos kūrinių ansambliui, J. Vylius aptiko ir V. Šlekio surinktus dainuojamosios tautosakos kūrinius. Šie kūriniai ansamblio vadovui pasirodė verti dėmesio, nes buvo kitokie – melodingi, prasmingi, sunkiai ...
  • Dainuojamąją tautosaką puoselėja „Sūduonia“, „Diemedis“, „Žibinyčia“…

    2016-11-23Dainuojamąją tautosaką puoselėja „Sūduonia“, „Diemedis“, „Žibinyčia“...
    Kazlų Rūdos „Sūduonia“ išsiskiria tuo, kad jos repertuare atliekama tik suvalkietiška tautosaka, kurios didžiąją dalį sudarė buvusio vadovo Jauniaus Vyliaus ir ansambliečių pastangomis iš pateikėjų Suvalkijoje užrašyta medžiaga: dainos, raudos, liaudies žaidimai, rateliai, šokiai, kalendorinių švenčių, vestuvių papročiai, mitologinės sakmės, kita smulkioji tautosaka. Atlikėjai prisimena, kad ansamblio susikūrimo pradžioje, kai trūko dainuojamosios tautosakos kūrinių, visi kartu su vadovu eidavo kaime pas žmones ir klausydavo, įrašinėdavo, šifruodavo ir užrašinėdavo išgirstas dainas. Tačiau vieni ryškiausi dainų, kurias atlieka „Sūduonia“, pateikėjai, yra Vincas Šlekys ir Adelė Kazlauskienė. „Vinco Šlekio dainos yra išskirtinės, jas sunku mokytis, tačiau labai įdomu. Jose gausu simbolizmo, užuominų. Jas ...
  • Žurnalistas, kraštotyrininkas V. Šlekys ir jo „Kapsų dainos“

    2016-11-23Žurnalistas, kraštotyrininkas V. Šlekys ir jo „Kapsų dainos“
      Vincas Šlekys daugumai tautiečių ir kraštiečių iš tiesų geriausiai yra žinomas kaip žurnalistas ir kraštotyrininkas. Jo surinktos ir užrašytos „Kapsų dainos“ šiandien Sūduvos krašto dainuojamosios tautosakos puslapiuose – vienos svarbiausios ir vertingiausios, tačiau ne vien dėl surinktų dainų apie Vincą Šlekį verta kalbėti. Prisimenant jo asmenybę verta paminėti ir tai, kad jis buvo knygnešys, kaimo vaikų mokytojas, o svarbiausia – lietuviškai spaudai platinti skirtos „Sietyno“ draugijos steigėjas ir pirmininkas.   Lietuvybės pagrindus davė tėvai Vincas Šlekys gimė 1870 metais Marijampolės apskrityje, Mokoluose, tuometiniame Šunskų valsčiuje. Situacija šalyje tuo metu atrodė maždaug taip: Lietuva buvo Rusijos imperijos sudėtyje, intensyvėjo rusifikacija, o po 1863–1864 m. ...
  • Meistrą giria jo darbai

    2016-11-02Meistrą giria jo darbai
    Liudvinavietis Arūnas Matulevičius sako lipdantis nuo penkerių – tiesiog toks buvo noras, nors šeimoje tuo niekas neužsiėmė. Ką nors nulipdyti iš plastilino, paskui iš molio, pasak jo, visa gatvė prašydavo. Taip vaikiškas pomėgis atvedė jį į dabartinę Kauno taikomosios dailės mokyklą, kur nedvejodamas pasirinko keramiką. Keramika jį suvedė ir su žmona Asta, kuri molio lipdymo išmoko iš mamos Onos Martinaitienės. „Tai buvo tarnybinis romanas, – juokdamasi sako A. Matulevičienė, prisipažinusi, kad būtent Arūno darbai pirmiausia ir patraukė jos dėmesį. – Mudvi su mama – savamokslės, lipdėme, kūrėme papuošalus, siūlais, dažais dekoravome vazas. Ne kartą bandžiau piešti ir ant Arūno pagamintų molio ...
  • Kiekviename ornamente gieda paukštelis

    2016-11-02Kiekviename ornamente gieda paukštelis
    Vienu seniausių tradicinių lietuvių amatų – keramika marijampolietę Angelę Česonienę sudomino vyras Kęstutis, profesionalus keramikas. – Augau Marcinkonyse, kur rankų darbas visada buvo populiarus – kiekvienuose namuose audė, mezgė, siuvinėjo, – sako Dzūkijos krašto šviesuolių Juzės ir Stasio Česnulevičių dukra Angelė. – Liaudies menas ir man visada buvo prie širdies, todėl stengiausi viską išmokti. Augdama miškų apsuptyje mėgau stebėti medžius, paukščius, o namo iš laukų sunešdavau visus akmenėlius, visokių augalėlių. Taip gamtos motyvai atsikartojo ir mano darbuose – piešiniuose, siuviniuose, audiniuose. Kelio galas jai buvo Putliųjų verpalų fabriko suvenyrų ceche pas Audronę Šlyterienę, kuri vis skatino kurti. Pirmus lipdinius Angelė darė iš ...
  • Tautodailininkė Alma Kisnieriūtė: kai molis pasidaro daugiau negu brolis…

    2016-11-02Tautodailininkė Alma Kisnieriūtė: kai molis pasidaro daugiau negu brolis...
    Marijampolėje gyvenanti keramikė, tautodailininkė Alma Kisnieriūtė su moliu susipažino kone prieš tris dešimtis metų, kai mokėsi dailės mokykloje. Susipažino ir… susidraugavo. Almos rankose iš molio gimsta dailus puodas, lėkštė, kalėdinis papuošalas, o kartais – angelas ar kažkas kita, ką sunkiai gali įsivaizduoti rasiąs keramiko dirbtuvėje. – Tai darai „dūšiai“… Tokiems dirbiniams turi ateiti laikas, jų taip sau nenulipdysi. Kartais mintis kirba kokius metus ar dar ilgiau, o nepadarai nieko. Tačiau kai ateina laikas, žiūrėk, ir atsiranda kažkas tokio per dieną ar dvi, – kalba keramikė.   Kilusi iš meniškos giminės Šiluvos apylinkėse gimusios ir augusios Almos giminėje gausu gabių ir meniškų žmonių – ...
  • Netradicinė pamoka Matutynėje

    2016-10-25Netradicinė pamoka Matutynėje
    Spalio 4 d. į netradicinę pamoką „Pagauk rudens spalvas“ Anzelmo Matučio tėviškėje Zomčinės kaime mokinius pakvietė Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazijos pedagogės. Vyko integruota pamoka ir kūrybinės dirbtuvės. Čia susijungė dailė, technologijos, muzika, fotografija ir literatūra. Vaikai kūrė puokštes iš rudens gėrybių, gamino kompoziciją iš įvairių gamtos dovanų. Grupė mokinių po sodybą ieškojo gražių rudeniškų kadrų fotografijoms, kiti tapė, dar kiti kūrė žodžio meną. Buvo atvykę mokinių iš Padovinio pagrindinės mokyklos, kurie taip pat susidomėjo ir pasinaudojo netradicinės pamokos galimybėmis. Mokiniai skaitė poetų eiles, dainavo dainas apie rudenį ir gamtos grožį. Mokytojos lituanistės Aušros Brusokienės vadovaujamų literatūrinės kūrybos dirbtuvių nariai skaitė savo kūrybą. A. ...
  • Poeto vardą garbingai neša gimnazija

    2016-10-25Poeto vardą garbingai neša gimnazija
    1989 m. gegužės 20 d. Igliaukos vidurinei mokyklai buvo suteiktas A. Matučio vardas. Dabar tai – Igliaukos A. Matučio gimnazija. Geros ugdymo sąlygos Gimnazijos direktorė Janina Alesienė sako, kad čia ugdymo sąlygos net geresnės negu kai kuriose miesto mokyklose. „Mes turime aplink tiek puikių vietų, kur galima vesti neformalias pamokas. Štai vasarą prie šalia esančio Yglos ežero buvome pasikvietę narus, ugniagesius gelbėtojus, kad pademonstruotų vaikams savo darbo specifiką. Iš tiesų, nenoriu sutikti, kad mieste mokiniams sąlygos geresnės. Mes taip pat turime labai daug galimybių, tik reikia noro jas išnaudoti. Džiaugiuosi iniciatyviu pedagogų kolektyvu, kuris turi įdomių idėjų ir jas įgyvendina. Tai padeda labiau ...
  • Mokytojų seminarijos absolvento Anzelmo Matučio pamokos ir posmai

    2016-10-25Mokytojų seminarijos absolvento Anzelmo Matučio pamokos ir posmai
    Anzelmas Matulevičius-Matutis gimė 1923 m. sausio 7 d. Marijampolės apskrities Zomčinės kaime. Dar mažas būdamas pamėgo skaityti ir su knyga nesiskyrė visą gyvenimą. Eilėraščius kurti ėmė besimokydamas Marijampolės gimnazijoje. Šešiolikmetis gimnazistas žurnalo „Žiburėlis“ surengtame jaunųjų literatų konkurse laimėjo dvi premijas. Mokytojo profesiją įgijo besimokydamas Marijampolės mokytojų seminarijoje (baigė 1942 m.). Mokytojavo Santaikos kaime, Simne (Alytaus r.), Seirijuose (Lazdijų r.). Nuo 1950 metų gyveno Alytuje, dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, dirbo pionierių namuose, vadovavo literatų ir turistų būreliams. Savo talentą A. Matutis paskyrė vaikų literatūrai. Daugiau kaip ket­virtį amžiaus dirbęs mokytoju, jis vaikus pažinojo kaip reta puikiai. Poeto veikla neliko neįvertinta – gavo ne vieną ...
  • Ne tik pažiūrėti…

    2016-10-18Ne tik pažiūrėti...
    Beveik tuo pat metu, kai buvo rengiamas pirmasis, juostų, katalogas, muziejuje prasidėjo intensyvi edukacinė veikla. Buvo siūloma pabandyti įvairių dalykų, tarp kitų – ir patiems pasidaryti juosteles. Šie užsiėmimai sulaukė didelio dėmesio, muziejininkai sako nė patys nesitikėję, kad susidomėjimas taip ilgai neslūgs. Reikėjo registruotis iš anksto ir dar palaukti eilės – mat, be marijampoliečių, į muziejų ėmė plūsti grupės iš Kauno… Viena priežasčių, tai paskatinusių, buvo paroda Kaune „Sūduvos spalvos“ (tų parodų buvo daug – su muziejaus eksponatais, tarp kurių buvo ir šio krašto tautinis kostiumas, pabuvota ir Danijoje). Ją pristatant Jurgita Jasevičienė, atsakinga už edukacinę veiklą, taip mokėjo sudominti ...
  • Asta Vandytė: „Marijampoliečiai neabejotinai pirmauja“

    2016-10-18Asta Vandytė: „Marijampoliečiai neabejotinai pirmauja“
    Rengiant visus tekstilės katalogus viena sudarytojų, lydėjusi leidinius visu keliu, buvo Asta Vandytė – tautodailininkė, tautinio kostiumo ekspertė, įmonės „Tautinio kostiumo studija“ Kaune vadovė, pati surinkusi, atgaivinusi daug tradicinės tekstilės pavyzdžių, išleidusi leidinių. Paprašėme išsakyti savo minčių apie sritį, į kurią yra giliai panirusi. „Kiek prisimenu, vaikystėje ir paauglystėje vartant namuose buvusį Mikalinos Glemžaitės tautinių kostiumų leidinį, vis pagalvodavau, kad norėčiau kada nors taip apsirengti… Buvo gražu žiūrėti į plačius, „kaip karalaitės“, sijonus, liemenes ir švarkelius. Vaikystės noras išsipildė vėliau, baigus studijas Šiaulių pedagoginiame institute, Kaune pradėjus lankyti folkloro ansamblį. Iškilo būtinybė pasisiūti kostiumą, pradėjau giliau domėtis – ir panirau… Kostiumuose man, ...
  • Mažoji audimo artelė traukia ir jaunimą

    2016-10-18Mažoji audimo artelė traukia ir jaunimą
    Vilkaviškio kultūros centre veikianti Mažoji audimo artelė šiemet minėjo pirmąjį apvalų jubiliejų. Prieš dešimtmetį, po netrumpo parengiamojo darbo (kultūros centrui pritarus projektui ir skyrus patalpas, reikėjo surasti ne tik stakles, bet ir audėjas – vienas, kad mokytų, kitas – kad norėtų išmokti šio nelengvo amato, tampančio ir kūryba) ji buvo iškilmingai atidaryta. Buvo garbių svečių, gražių palinkėjimų, nuostabos – panašių centrų ar sambūrių visoje Lietuvoje buvo vos vienas kitas, ne ką daugiau ir dabar… Idėja suburti bei mokyti moteris tradicinio audimo buvo užvaldžiusi ilgametę kultūros centro darbuotoją etnografę Nijolę Skinkienę, vadovaujančią ir folkloro ansambliui „Sūduviai“. Nežinia, kas labiausiai lėmė, bet visi ...
  • Muziejininkė Danutė Katkuvienė: „Gyvenimas – kaip juostos ar audeklo raštas“

    2016-10-18Muziejininkė Danutė Katkuvienė: „Gyvenimas – kaip juostos ar audeklo raštas“
    „Ligi 1890 m. gyventojai pagal Šešupę labai mėgdavo baltai dėvėti… Lietuvės tiesiog didžiuodavosi ir stengdavosi kita kitą apkirsti išadytomis baltomis drobulėmis. Tai buvo lininė skara, išadytu viduriniu ruožu. Paskutines metų dešimtis visi tie apdarai labai nyko…“   Marijampolės kraštotyros muziejaus vyr. muziejininkė Danutė Katkuvienė sako, kad jai labai gražūs šie Vydūno žodžiai, kuriais didysis Lietuvos mąstytojas, filosofas jau daugiau nei prieš šimtmetį reiškė ir pasigėrėjimą mūsų tautos sugebėjimu pasipuošti, ir nerimą dėl benykstančių konkrečių daiktų ir tradicijų… Juo labiau smagu, kad šiame muziejuje, kaip retame kitame, drobulių kolekcija itin gausi, jos pasižymi ir paties audimo įvairove, raštų sudėtingumu, nemažai itin puošnių. Iškėlus ...
  • Mokymasis visą gyvenimą – galimybė išlikti reikalingam

    2016-10-03
      „Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi“, – sako lietuvių patarlė. Juolab kad ir mokymosi visą gyvenimą galimybių vis daugiau: siūlomi įvairūs kursai, paskaitos internetu, universitetų ir profesinių mokyklų programos. Prieš dvejus metus patvirtintas ir naujas Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas, jame pirmą kartą numatytos iki penkių dienų trunkančios darbuotojų atostogos neformaliajam mokymuisi.   Kartą išmokti nepakanka Nors tyrimai rodo, kad kuo žmogus vyresnis, tuo mažiau mokosi, o baigiantys karjerą asmenys dažnai praranda motyvaciją įgyti naujų žinių, Lietuvoje pamažu įsitvirtina suvokimas, kad amžius tobulėjimui – ne kliūtis. Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius dr. Saulius Zybartas sako, kad norint išlikti reikalingam darbo rinkoje, neprarasti ...
  • „Kol matau gimtinės grožį, giedu ir dainuoju“…

    2016-09-26
    Vida MICKUVIENĖ, Marijampolės kolegijos lektorė, skaitovė: Tai paskutinės eilutės iš nuoširdaus paties K. Knoro sukurto eilėraščio apie gimtinę, jos grožį, apie save. Atviras, vyriškai lyriškas gimtųjų vietų ir savo gyvenimo apdainavimas, kuris vėliau sugulė į dainų knygą „Esu čia, gimtine“. Pirmasis susitikimas su Maestro K. Knoru įvyko, kaip ir daugeliui marijampoliečių, tuometiniame J. Bendoriaus muziejuje. Koks renginys ar vakaras tada buvo, jau nepamenu. Širdin įstrigo gražaus, aukšto, žilo, be galo inteligentiško vyriškio (jau vien rankos pabučiavimas man anuomet, apie 1994-uosius, reiškė nepaprastai daug) įspūdingas siluetas. O jau kai uždainavo! Ypatingas balsas, gražus baritonas, jausmų gelmė. Kolegė iš Pedagogikos mokyklos laikų Frida Lokomina ...
  • Geranoriškas, patarimų negailėjęs kolega

    2016-09-26
    Virginija JUNEVIČIENĖ – chorvedė, „Suvalkijos“ ir Šv. Cecilijos gimnazijos berniukų choro vadovė: Su K. Knoru, savo vyresniuoju kolega, bendrauti pradėjome, kai aš buvau visai dar „žalia“ chorvedė – tik ką baigusi studijas atvykau dirbti. Tai – nepaprastai geranoriškas žmogus, suteikęs man labai daug vertingų patarimų. Ne paslaptis, į jaunus specialistus daug kas žiūri kaip į būsimus konkurentus, galinčius vėliau užimti jų vietą ir neskuba dalintis savo patirtimi. Tačiau Maestro Knorui tai netiko. Sulaukiau nepaprastai daug vertingų, nuoširdžių patarimų kaip organizuoti chorą, kaip pasirinkti repertuarą; pasidalijo ir neįkainojamomis žiniomis apie vokalą. Be to, tai buvo labai taktiška, kitus suprantanti asmenybė, mokėjo gražiai ...
  • „Esu čia, gimtine“

    2016-09-26
    Česlova JAKŠTYTĖ – poetė, Marijampolės kraštotyros muziejaus darbuotoja, surengusi nemažai literatūros vakarų, skirtų ne tik savo, bet ir kitų iškilių meno žmonių kūrybai pristatyti: Muzikų, o vaizdžiau tariant – šios srities menininkų miške, Maestro Kazimieras Knoras buvo aukštas, tvirtas ir daugiašakis medis. Daug metų reikliai ir oriai muzikos meno paslapčių mokė jaunimą, reiškėsi kaip solistas, turintis pavydėtinai gražų balsą, buvo puikus chorvedys. Turėjo ir ryškų kompozitoriaus – melodisto talentą. Kadangi kūrė ne tik instrumentinę muziką, bet ir giesmes, balades, įvairaus žanro dainas, Maestro tekstų kūrybai ieškojo ir tarp vietos literatų – taip teko susipažinti ir mums. Iš šių dienų žvelgiant – ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.