Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Tolimojo susisiekimo autobusų pertvarka – smūgis keleiviams ir vežėjams

„Suvalkiečio“ redakcija sulaukė susirūpinusių gyventojų skambučio. Skaitytojai nuogąstauja, kad liks atskirti nuo didžiųjų miestų, susisiekimas keleiviniu transporto pablogės. Žmonės girdėjo apie Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) pristatytą tolimojo susisiekimo reformą, pagal kurią numatoma palikti vos 20 proc. dabar galiojančių maršrutų. Tai pablogintų susisiekimą 80 proc. keleivių (per metus tolimojo susisiekimo maršrutais vežama apie 8,5 mln. žmonių), be to, lemtų dar didesnę atokesnių regionų atskirtį. Baiminamasi, kad dalis keleivių liks apskritai be tiesioginio susisiekimo su didžiaisiais Lietuvos miestais.

Loreta TUMELIENĖ

Susisiekimas kels daug nepatogumų

 

Pagal reformą autobusų stotelių prie geležinkelio neturėtų būti, o naujai statomos autobusų stotys turėtų būti kartu su traukinių stotimis.

Žmonės sužinojo, kad įgyvendinus šią reformą išliks tik autobusai, važiuojantys iš vieno didmiesčio į kitą. Mažesniuose miestuose, miesteliuose, kaimuose gyvenantys keleiviai bus atskirti nuo didžiųjų miestų, neteks galimybės naudotis įprastais maršrutiniais autobusais, nes pagal keliamus reikalavimus autobusai galės sustoti tik pradinėje ir galutinėje reiso stotyje. „Girdėjome, kad autobuso, važiavusio maršrutu Kaunas–Vilkaviškis–Vištytis, nebeliks. Nebeliks ir reiso Marijampolė–Kybartai. Kaip mums reikės atvažiuoti į regiono centrą iš mažesnių miestų ir miestelių: Kalvarijos, Vilkaviškio, Virbalio, Alvito, kaip po darbų sugrįžti namo? Anksčiau, tarkime, iš Alvito, mus iki Vilkaviškio ar Marijampolės pavėžėdavo bet kuris tuo maršrutu važiavęs keleivinis tolimojo susisiekimo autobusas, – kalbėjo skaitytojas Valius. Žmones gąsdina kelionės su persėdimais. Jie skaičiuoja, kiek turės autobusų pakeisti, kol pasieks kelionės tikslą? Juk persėdant iš vieno autobuso į kitą, tenka ir palaukti, ir daiktus persinešti. Tai kelia daug nepatogumų, apsunkina kelionę. „Viešuoju transportu daugiausia naudojasi garbaus amžiaus ar negalią turintys keleiviai, akivaizdu, kad jiems bus daugiausia problemų. Juk kiek daug gyventojų ne tik iš regiono centrų, bet ir mažų miestelių, kaimų važinėja pas gydytojus į Kauno ar Santaros klinikas. Turėsime tiesiog ieškoti, samdyti, kas mus asmeniniu transportu nuvežtų“, – įsitikinę gyventojai.
Žmones taip pat neramina valdžios užmojis persodinti keleivius į traukinius, nes ši transporto priemonė ekologiškesnė. Gyventojai girdėjo, kad reformoje numatyta tokia nuostata: esą jeigu arčiau negu trys kilometrai yra geležinkelio stotis, autobuso sustojimo negali būti. Žmonių įsitikinimu, tai irgi pablogins susisiekimą, traukiniai nevažiuos taip dažnai, kaip gyventojams norėtųsi, traukinių sustojimai pakankamai reti.
„Mums nesuprantama, kodėl negali būti ir keleivinio transporto stotelės, jeigu 3 kilometrų spinduliu yra gyvenvietė, kur gyvena mažiau nei 300 gyventojų, kur nėra ligoninės, mokymo įstaigos, nėra 100 darbo vietų. Arba nuo trasos nukrypstama 2 kilometrus. Ar mažose vietovėse gyvenantieji – ne žmonės, jiems nereikia niekur važiuoti? Jeigu yra keleivių, kodėl jų negalima paimti“, – tolimojo susisiekimo reformos prasmės nesupranta gyventojai.

Stengiamasi, kad pertvarka nebūtų patvirtinta

UAB „Marijampolės autobusų parkas“ direktorė Dalytė Venčkauskienė patvirtino, kad LTSA yra paruošusi tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutų tinklo pertvarkos reformą, bet laimei ji dar nepatvirtinta. Susivienijusios savivaldybių, Lietuvos keleivių vežėjų asociacijos, Pramonininkų konfederacija nuo rudens stengiasi, kad tokia viešojo transporto pertvarka nebūtų vykdoma. Daug vilčių suinteresuotos grupės deda į naująjį susisiekimo ministrą. Tikimasi, kad jis, susipažinęs su situacija, įvertinęs pateiktus visų suinteresuotų pusių argumentus, priims sprendimą palankų ir gyventojams, ir vežėjams.
Anot D. Venčkauskienės, sunku nusakyti šios reformos esmę – norima visus keleivius persodinti į traukinius, o kur nėra geležinkelio, iš naujo steigti centrus, kurie rūpintųsi regioniniu susisiekimu.
Pagal numatomą pertvarką tolimųjų reisų autobusai, važiuodami maršrutu Marijampolė–Vilnius, negalės sustoti Igliškėliuose, Prienuose, Birštone, Trakuose, Aukštadvaryje. Jie galės važiuoti tik iš Marijampolės į Vilnių. Neliktų ir marijampoliečių vasaros metu pamėgto iš Marijampolės į Palangą kursuojančio autobuso. Jeigu būtų įgyvendinta LTSA parengta tolimojo susisiekimo pertvarka, Marijampolės autobusas galėtų keleivius atvežti tik į Kauną. Čia žmonės turėtų persėsti į autobusą, važiuojantį Kaunas–Klaipėda maršrutu, o pasiekę Klaipėdą dar kartą persėsti į autobusą, kuris juos nugabentų į galutinį tikslą – Palangą.
Vežėjams sunku suprasti, kam reikalinga tokia reforma. „Tai tik griovimas, niekas iš to naudos neturės“, – sako Marijampolės autobusų parko direktorė.
Autobusų parko vadovė neslepia, kad ypač daug sunkumų, jeigu bus įgyvendinta ši pertvarka, patirs negalią turintys, garbaus amžiaus žmonės. Pagal planuojamą tolimojo susisiekimo maršrutų tinklą, dėmesys skiriamas tik susisiekimui tarp regiono centrų (apskričių centrų) ir didžiųjų miestų. Numatyta, kad atokesniuose pasienio rajonuose esančių miestų ir miestelių gyventojus iki didesnių miestų atveš priemiestiniai autobusai, o tuomet keleiviai turės persėsti į kitus. Iki šiol žmonės galėdavo keleiviniu transportu ne tik į didžiąsias ligonines nuvažiuoti be persėdimų, bet ir į sanatorijas, miestų centrus. Jiems nereikėdavo rūpintis, kaip persinešti iš vieno autobuso į kitą daiktus. Žmonėms su negalia iškiltų daugybė nepatogumų, sumažėtų galimybės gyventi savarankiškai.

Pagal numatomą pertvarką norima, kad keleiviai važinėtų traukiniais, o autobusai kursuotų tik ten, kur nėra geležinkelio.

Pertvarka nepalanki nei gyventojams, nei vežėjams

Pasak savivaldybių merų, jei sumažės maršrutų, reikės daugiau priemiestinio transporto, kurį finansuoja savivaldybės, tad ir papildoma finansinė našta tektų joms.
Keleivių vežimu užsiimančios bendrovės neatsistebi tokiu LTSA parengtu projektu. Juk būtent keleivių vežimu užsiimančios bendrovės, atkūrus šalies Nepriklausomybę, kūrė transporto rinką, investavo į naujus autobusus, atnaujino autobusų stotis, pagal keleivių poreikius visoje Lietuvos teritorijoje organizavo maršrutus. Autobusų stotys net ir nedideliuose miesteliuose atnaujintos, modernios. Jomis džiaugiasi keleiviniu transportu besinaudojantys žmonės, nes čia yra visi patogumai. Tad kodėl viską reikia griauti, sunaikinti? Kieno interesai slypi už šios tolimojo susisiekimo pertvarkos?
Visos su šia pertvarka susijusios asociacijos (LKVA, LINAVA, LSA ir LPK) vieningai sutarė ir pateikė pasiūlymus susisiekimo ministrui. Prašoma organizuoti diskusiją, kurios tikslas – suformuoti valstybės politikos gaires tolimojo susisiekimo srityje ir įtvirtinti jas teisės aktuose. Nustatyti dabartinės tolimojo susisiekimo sistemos trūkumus. Suformuluoti reformos tikslus. Atlikti poveikio vertinimą vartotojams, konkurencijai, regionams, valstybės ir savivaldybių biudžetams. Sudaryti ir patvirtinti Vyriausybėje reformos įgyvendinimo planą su terminais ir atsakingomis institucijomis. Esant poreikiui, atlikti reikalingų teisės aktų pakeitimus.

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Autorių teisės saugomos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Saugokime save ir kitus!

    2021-08-21Saugokime save ir kitus!
    Šis tebesitęsiantis pandeminis laikotarpis, nerimas dėl ateities ir nesibaigiančios diskusijos vargina visuomenę, išsiilgusią buvusio gyvenimo ritmo. Tačiau visa tai ir toliau tęsis, jei nepasitikėsime vieninteliu įmanomu ir mokslu grįstu virusų suvaldymo keliu – vakcinacija. Šiandien kalbinami piliečiai iš skirtingų šalies rajonų pasakoja, kokiomis mintimis jie gyvena ir kodėl nusprendė vakcinuotis. „Nenoriu jausti suvaržymų ir apribojimų“ Santa, kilusi iš Daugų, sako, kad koronavirusu užsikrėtusi nebuvo, tačiau iš jos artimiausiųjų rato sirgo keturių asmenų brolio šeima. „Gerai, kad jie prasirgo gan lengvai ir jokių didesnių nesklandumų nebuvo“, – komentuoja moteris. Santa, nuo mažens skiepijama visais rekomenduojamais skiepais, teigia, kad kasmet skiepijasi ir nuo gripo, o sprendimą ...
  • Neteisėti darbai kaimynystėje pavogė vasarą

    2021-08-20Neteisėti darbai kaimynystėje pavogė vasarą
    „Apkartusi“ vasara – štai toks galėtų būti K. Donelaičio gatvės, Kazlų Rūdoje, gyventojų patirtų nemalonumų reziumė. Nuo ryto iki vakaro važiuojančios sunkiasvorės mašinos, be atvangos kylančios dulkės ir sunkiai pakeliamas triukšmas – su visu tuo Kazlų Rūdos žmonėms teko taikytis beveik visą karščiausią šių metų mėnesį – liepą. Jų pagalbos prašymai liko neišgirsti, o kai kam netgi sukėlė juoką. Eglė BURBAITĖ Apie darbų pradžią niekas neinformavo Nors nuo nemalonių įvykių kulminacijos spėjo prabėgti kelios savaitės, Regina ir Jaronimas Sazanskiai, sako vis dar negalintys atsigauti. Vieną, atrodytų, niekuo neįprastą vasaros rytą visai prie pat jų kiemo esančiu keliu, vedančiu link didmeninės ir mažmeninės prekybos ...
  • Negydomos kataraktos pasekmė – prarastas regėjimas

    2021-08-19Negydomos kataraktos pasekmė – prarastas regėjimas
    Pastebėjote silpstantį regėjimą, nebeįžiūrite daiktų kontūrų, vaizdai tapo išplaukę, matomi tarsi pro rūką – reiktų nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju. Visi šie požymiai būdingi vienai pagrindinių regėjimo netekimo priežasčių pasaulyje – kataraktai. Kas tai per liga, kokios susirgimo priežastys, kaip gydytis? Katarakta – akių liga, kai akies lęšiukas drumstėja. Pagrindinė priežastis – amžius. Katarakta gali keliauti iš kartos į kartą, gali būti įgimta ar įgyta po traumos ar ligos, tačiau dažniausia ligos pasireiškimo priežastis – amžius. Su metais vyksta akies lęšiuko pokyčiai, formuojasi drumstys trukdančios gerai matyti. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau bėgant metams drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia ...
  • Didžiausia dovana, kurią padovanojo gyvenimas

    2021-08-18Didžiausia dovana, kurią padovanojo gyvenimas
    Nesėkmingus bandymus pastoti lemia begalė priežasčių – nuo įvairių sveikatos sutrikimų iki netinkamo gyvenimo būdo, patiriamo streso. Svarbu žinoti, kaip tinkamai kovoti su liūdnomis mintimis ir emocijomis, kad visa tai netaptų skyrybų priežastimi. Apie tai, su kokiais sunkumais susidūrė, norėdama susilaukti vaikelio, ir kaip visa tai galiausiai pavyko įveikti, atvirai pasakoja Greta Liolienė. Kankinantis dvejų metų laikotarpis Šiandien Greta su vyru yra neapsakomai laimingi, sūpuodami savo sūnų ant rankų, tačiau kelionė iki šio stebuklo buvo nelengva. „Kai 2017 m. pradėjome planuoti vaikutį, dar gyvenome Jungtinėje Karalystėje. Buvome įsitikinę, jog pastoti yra lengva ir paprasta, ir nesitikėjome, kad mūsų laukia kažkokie sunkumai. Po pusmečio nuo ...
  • Visų laikų geriausių futbolo žaidėjų top 5

    2021-08-16Visų laikų geriausių futbolo žaidėjų top 5
    Futbolas – viena populiariausių sporto šakų pasaulyje, sulaukianti daugybės sirgalių dėmesio. Šis sportas pasauliui padovanojo daugybę įsimintinų akimirkų ir ne vieną žvaigždę, apie kurias yra girdėję net ir tie, kas visiškai nesidomi sportu. Pasitikrinkite, kiek sportininkų iš geriausių futbolo žaidėjų žinote. Beje, ar žinote, kuri futbolo legendą iš geriausiųjų penketuko vis dar žaidžia? Kaip vertinamas jo asmeninis ar komandos potencialas galima sužinoti iš lažybininkų, pavyzdžiui, aplankius „Uniclub“ svetainę. 1. Pele Šį vardą yra bent jau girdėjęs kiekvienas. Vos 17 metų sulaukęs Pele iškėlė pasaulio taurę, tai įvyko 1958-aisiais metais. Tąkart jis pelnė 6 įvarčius. Vėliau su Brazilijos rinktine Pele dar net tris ...
  • Kasmet, kai soduose kvepia alyviniai…

    2021-08-14Kasmet, kai soduose kvepia alyviniai...
    Kitaip sakant, rugpjūčio viduryje – ar arčiausiai Žolinės išpuolantį savaitgalį – ne tik marijampoliečiai, bet ir nemažai žmonių iš kitų vietų, žino: Tautkaičiuose „teatro atlaidai“. Taip vaizdžiai kažkada mėgėjiškų (klojimo) teatrų susibūrimus pavadino savo gyvenimą jiems paskyręs žmogus. Siekdamas priminti tradicijas, padėdamas jas gaivinti, ugdęs jaunus režisierius, palaikęs naujai besikuriančius kolektyvus. Tautkaičiai buvo ta vieta, kur nei kurti iš naujo, nei labai gaivinti lyg ir nereikėjo – teatras „čia buvo visada“. Pernai minėtas 70-metis, o iš tiesų patys pirmieji vaidinimai, neužfiksuoti, nesuskaičiuoti, vykdavo dar seniau. Jei dabar neretas stebisi ir klausia, ar tai svarbu (juo labiau – kam to reikia ...
  • Keisčiausi Meksikos muziejai

    2021-08-14Keisčiausi Meksikos muziejai
    Kiekviena kultūra pateikia savų staigmenų. Skirtingos filosofijos, tradicijos ir istorijos – kaip įdomu tai pažinti, nors gal ir sunku suprasti. Šį kartą kviečiu kartu apsilankyti keliuose – vienuose keisčiausių – Meksikos muziejų. Vienuose galima apsilankyti be vargo, o apie kitus beliks skaityti ir klausytis, nes į juos patekti paprastiems mirtingiesiems nepavyks. Guanajuato mumijų muziejus Gražiojoje Guanajuato valstijos sostinėje yra žymus ir labai įdomus mumijų muziejus, kuriame eksponuojamos natūraliai, dėl unikalaus dirvožemio ir klimato, susiformavusios mumijos, iškastos miesto kapinėse. Nors kiek kraupokas muziejus supažindina su šalies mirties filosofija ir papročiais. Muziejuje eksponuojami ne tik mumifikavęsi kūnai, aprašomos jų istorijos, kurias buvo galima atskleisti ...
  • Tradicijos gimsta iš noro bendrauti

    2021-08-12Tradicijos gimsta iš noro bendrauti
    Rašyti apie bendruomenes būtų nelengva, jei jaustume, kad jos „popierinės“. O jei matai, kad tai grynas kūnas ir kraujas, ir dar ne bet koks, bet „verdantis“, tai rašyti iš viso nesinori – geriau jau sėdėti su tais žmonėmis ant žolės, iš lėto mėgautis prancūzišku šampanu ir amerikietišku „brownie“ pyragu ir klausytis istorijų. Bet paskui apsigalvoji – rašyti reikia. Net ir dėl to, kad šioje gatvėje prie namų nemačiau nė vieno užrašo: „Piktas šuo. O šeimininkas dar piktesnis“. Tradicija yra tradicija Paskutinę liepos dieną Kazlų Rūdoje esančios Algirdo gatvės gyventojai šventė tradicinę (jau šeštąją) kaimynų dieną. Nuo ryto gatvėje vyko visokie smagumai: sendaikčių ...
  • Mūsų tikslas – saugoti senąsias tradicijas ir perduoti jas ateities kartoms

    2021-08-11Mūsų tikslas – saugoti senąsias tradicijas  ir perduoti jas ateities kartoms
    Gražina Kadžytė – viena žymiausių šalies etnologių, tautosakos žinovė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotoja, daugybės mokslinių straipsnių, televizijos laidų autorė. 1998–2001 m. Lietuvos televizijai ji parašė 12 scenarijų tradicinės kultūros laidoms, nuo 2000 m. vedė autorinę radijo laidą aukštaičių tarme „Aukštaičių deimančiukai“, konsultavo viktoriną „Kraičio skrynia“ (LRT), laidas „Bobų vasara“ (LNK), „Duokim garo“ (LRT), kino filmus „Troškulys“ (LKS, 1998 m.), „Lietuviškas kalendorius“ (2000 m.). Ji – ir labai įdomi pašnekovė – tuo galėjo įsitikinti visi, kas kada nors klausėsi jos paskaitų ar matė ją televizijos ekrane. Algis VAŠKEVIČIUS – Su Jumis susitinkame Vištytyje šią labai karštą vasarą. Ar dažnai tenka būti ...
  • Dvaras – ne vien pastatai ar laukų hektarai…

    2021-08-11Dvaras – ne vien pastatai ar laukų hektarai...
    „Liubavo seniūnijos Pagraužių kaimo gyvenvietėje, kuri vardą gavo nuo pro šalį tekančio Graužės upelio, dar galima pamatyti buvusio dvaro pakajų nedidelį fasado fragmentą – terasą su arkomis. Dvaras statytas XIX a., o gal net XVIII a. pabaigoje. Nebuvo jis architektūros įžymybė, bet apylinkę puošė. Dar nesunkiai galima atsekti dilgėlėmis, vilkdalgiais ir žilvičiais apaugusius buvusio gyvenamojo pastato pamatus. Vos įžiūrimas į sodo gilumą pietų pusėn vedęs takas, kažkada apsodintas baltosiomis akacijomis, alyvomis, bijūnais. Čia išlikusios kolūkių laikais iškastos kelios daubos, kuriose ir dabar laikosi vanduo. O kur dar kuplių liepų alėjos apsuptas bei seniai žole užžėlęs įvažiavimas, kuriuo pradardėdavo į savo ...
  • Šį kartą – Karališkajame parke

    2021-08-11Šį kartą – Karališkajame parke
    Tai – apie trečiąjį Kalvarijos kultūros centro projekto „Kūrybiniai teatro vakarai“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, renginį. …Vieni suvažiavo dviračiais, kiti – paspirtukais, ne vienas su vaikais pasivaikščiodamas atėjo. Teatralizuotos įžangos „Kalvarijos Karališkojo parko istorija“ dalyvė, vikraus judėjimo šalininkė (Rasa Januškienė) atmynė dviračiu, o plepi ponia (Renata Jarimavičienė) atkulniavo su šiaurietiškomis lazdomis… Ne šiaip sau susirinkta: žiūrovai buvo „egzaminuojami“, ką žino apie Kalvarijos kultūrą ir parką: ar yra stogastulpių takas, kas vyksta Karališkajame parke, ar dalyvavo pašto karietų sutiktuvėse, krašto šventėse „Šypsausi savo kraštui“, Joninių misterijose ar apeigose? Parko medžių šiurenimą nustelbė vieningas „Taip!“. Neabejingi susirinko. Buvo paegzaminuotas ir svečias, Lekėčių teatro artistas. ...
  • Paežeriuose skambės J. Štrauso kūrybos perlai

    2021-08-11Paežeriuose skambės J. Štrauso kūrybos perlai
    Rugpjūčio 13-ąją, penktadienį, Paežerių dvaro sodyboje skambės baigiamasis šių metų jaunųjų atlikėjų festivalio „Karvelėli mėlynasai“ koncertas (festivalio globėjas Edgaras Mont­vidas). Išgirsime romantiškus, gyvenimo aistra pulsuojančius Johano Štrauso kūrinius. Juos atliks VDU kamerinis orkestras, diriguojamas Vytauto Lukočiaus, bei keturi jauni talentingi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto bei Kauno valstybinio muzikinio teatrų solistai: Andrius Apšega, Ieva Goleckytė, Monika Pleškytė ir Povilas Padleckis. Pakilių melodijų kupinas koncertas „J. Štrauso kūrybos perlai“ jau tapo vizitine šio orkestro kortele. 2011-aisiais įkurtas kolektyvas nuo pat pradžios stengiasi skleisti aukštąją kultūrą tiek lokaliai, tiek pasaulinėse scenose (Vokietija, JAV, Gruzija, Kipras). VDU kamerinis orkestras dinamiškas, dirba su įvairių muzikos ...
  • Per skausmo atmintį – į viltingą dieną

    2021-08-11Per skausmo atmintį – į viltingą dieną
    2007 metų rudenį buvo įkurta Pasaulio kybartiečių draugija, kurios vienas svarbiųjų tikslų – ne tik telkti bendriems darbams po pasaulį išsibarsčiusius šio krašto žmones, bet ir visą veiklą orientuoti taip, kad Kybartų kultūrinis gyvenimas nemerdėtų, būtų kuo turtingesnis. Per keliolika metų būta įvairių renginių, brandžių diskusijų, išleista leidinių… O naujausias draugijos veiklos akcentas – šios vasaros tapytojų pleneras „Skausmo ir vilties atmintis“. Jis ir vyko pačiuose Kybartuose (nors Kultūros centro menų studija „Smiltys“ jau ne vienerius metus rengia plenerus išvykose ne tik Suvalkijoje) – siekta ypatingą temą gvildenti ten, kur pačių šaknys. Kaip sakė plenero parodos atidaryme Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininkas ...
  • Dantų gydymas greitai ir patikimai

    2021-08-09Dantų gydymas greitai ir patikimai
    Kamuoja dantų problemos? Metas atsikratyti su dantų gedimais susijusių rūpesčių ir atrasti kelią į sveikesnį gyvenimą. Apsilankykite odontologijos klinikoje, kurioje patyrę odontologai pasirūpins, kad dantų gydymas vyktų nepriekaištingai ir išvengtumėte kiek įmanoma daugiau problemų ateityje. Skaitydami toliau sužinosite apie dantų gydymą ir priežiūrą, kuria galite pasirūpinti ir patys. Kaip išvengti dantų problemų? Priežiūra, priežiūra ir dar kartą priežiūra. Kruopšti, nuodugni, kiekvieną rytą ir vakarą. Tikrai neužtenka įprasto dantų valymo. Dar taip pat svarbu pasirūpinti apnašų šveitimu, maisto likučių iš tarpdančių šalinimu, gera dantenų sveikata. Naudokite visus burnos ertmės priežiūros įrankius, kuriuos rekomenduos klinikos odontologai.   Naudinga atlikti profesionalią burnos ertmės higieną bent kartą per ...
  • Visi darykime, ką galime

    2021-08-07Visi darykime, ką galime
    Siekiant suvaldyti pandemijos grėsmę artėjant rudeniui, dabar ypač svarbu elgtis sąmoningai ir atsakingai – laikytis rekomendacijų bei prisidėti prie visuotinio imuniteto kūrimo. Juk kiekvienas pasiskiepijęs apsaugo ne tik save, bet ir aplinkinius. Apie tai, kokiomis mintimis gyvena šiandien ir kodėl nusprendė vakcinuotis, pasakoja piliečiai iš skirtingų šalies rajonų. „Kartu mes galime nuveikti daugiau“ Indrė iš Elektrėnų šiandien gyvena pozityviomis mintimis: „Karantino laikotarpis buvo sunkus psichologiškai ir emociškai, bet atėjusi vasara ir pasibaigęs sugriežtintas karantinas po truputį padėjo sugrįžti prie senųjų įpročių.“ Moteris teigia keletą kartų atlikusi antigenų testą, bet visi atsakymai buvo neigiami. „Oficialiai koronavirusu nesirgau, tačiau dirbu maisto tiekimo sferoje ir mano aplinkoje ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.