Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Architektūra išmoko racionalius sprendimus priimti ramiai

Metų pradžioje buvo paskelbti Vyriausybės kultūros ir meno premijų laimėtojai. Šios premijos skirtos dvylikai Lietuvos žmonių už svarius, vertingus darbus kultūros ir meno srityje.

Vienas iš premijos laimėtojų – marijampolietis architektas Gintas Vieversys, kuris sukūręs nemažai šalies mastu svarbių ir vertingų projektų.

G. Vieversys dirba savo 1994 metais įkurtoje įmonėje „LG projektai“. Yra atestuotas projektų vadovas dirbti kultūros paveldo srityje.

Su Gintu kalbamės, žinoma, apie architektūrą, kūrybos džiaugsmą ir apie biurokratinius sunkumus, kuriuos tenka įveikti įgyvendinant projektus.

– Vyriausybės skiriama kultūros ir meno premija – svarus apdovanojimas. Kaip manai, kas lėmė, kad ji iš visų šalies architektų atiteko būtent Tau?

Marijampolietis architektas Gintas Vieversys sako, kad architektūra teikia daug kūrybinio džiaugsmo, tačiau yra ir sunkioji pusė – įveikti nelanksčios biurokratijos labirintus.

Marijampolietis architektas Gintas Vieversys sako, kad architektūra teikia daug kūrybinio džiaugsmo, tačiau yra ir sunkioji pusė – įveikti nelanksčios biurokratijos labirintus.

– Vyriausybės kultūros ir meno premija skiriama Lietuvos ir pasaulio lietuvių kultūros bei meno kūrėjams, veikėjams už svarų indėlį į kultūrą, meną ir ypatingus šios srities nuopelnus.

Pretendentus siūlyti turi teisę Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, kitose Europos Sąjungos valstybėse ir trečiosiose valstybėse registruoti juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai. Mano kandidatūrą pasiūlė Lietuvos architektų sąjunga. Manau, kad Nidos prieplaukos rekonstrukcijos projektas buvo būtent tas darbas, kuris lėmė, jog pasirinkta mano kandidatūra. Šis projektas 2020 metais laimėjo visus galimus Lietuvoje teikiamus apdovanojimus architektūros srityje: architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondo apdovanojimą „Už geriausią rekreacinės architektūros kūrinį“, Kauno architektų sąjungos kasmetinės parodos apdovanojimą „Už geriausią rekonstrukciją“, Lietuvos architektų sąjungos apdovanojimą „Žvilgsnis į save“. Taip pat šis projektas buvo nominuotas Europos Sąjungos architektūros konkurse „Mies Van Der Rohe“. Žinoma, prieš skirdama Vyriausybės kultūros ir meno premijas, vertinimo komisija peržiūri visus nominanto darbus, jų kokybę ir įvertina darbų indėlį į Lietuvos kultūrą ir meną.

Paprastai ceremonija vyksta kovo mėnesį Vyriausybės rūmuose. Šiais metais konkreti data dar nėra žinoma. Pandemijos sąlygomis, kiek žinau, laureatams apdovanojimai bus įteikiami be žiūrovų.
– Kaip manai, kokie dar Tavo darbai, be minėtojo Nidos rekonstrukcijos projekto, lėmė būti pastebėtam ir įvertintam valstybės mastu?

– Konkrečių objektų negalėčiau išskirti, vertinama darbų visuma. Tiesiog yra mano sukurtų projektų, kurie buvo pripažinti Lietuvos mastu. 2003–2005 m. skirtas paro­dos „Žvilgsnis į save“ diplomas už suprojektuotą pramogų kompleksą Marijampolėje, 2010 m. – vėl parodos „Žvilgsnis į save“ diplomas už kaimo turizmo kompleksą Trakuose, 2011 m. – architekto Algimanto Zavišos paramos ir labdaros fondo diplomas už Poezijos parką Marijampolėje – šis projektas laimėjo ir daugelį kitų Lietuvoje teikiamų architektūros apdovanojimų. 2012 m. parodos „Žvilgsnis į save“ diplomu buvo įvertintas Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastato projektas. 2013 m. Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastatas nominuotas „Mies van der Rohe“ konkurse. Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus parodos „Architektūra: Kaunas, 2013“ diplomas atiteko „Už geriausią visuomeninio pastato, Jono Pauliaus II bažnyčios projektą Marijampolėje“. Esu gavęs Aplinkos ministerijos padėką už kūrybinius laimėjimus urbanistikos ir architektūros srityje.

Vienas naujausių mano baigtų projektų – Kalvarijos centrinės dalies ir autobusų stoties rekonstrukcija. Visi šie objektai ir įvertinimai, manau, lėmė tai, kad buvau įvertintas valstybės mastu.
– O kokius pastaruoju metu sukurtus projektus išskirtumei, kaip sėkmingus, pats?

– Darbų buvo ir yra daug. Tačiau, jeigu turėčiau išskirti didesnio masto įdomesnį projektą per visus kūrybos metus, tai būtų Vilniaus priešgaisrinės tarnybos pastatas. Šis projektas unikalus tuo, kad jis buvo suprojektuotas ir pastatytas Vilniaus Antakalnio rajone, jautrioje gamtinėje aplinkoje, ant Neries kranto. Pagrindinis šio projekto uždavinys – didelės apimties pastatas. Specifinė funkcija – integ­ruoti jį į aplinką ir sukurti ne tik darbo, bet ir poilsio sąlygas sunkiai dirbantiems ugniagesiams.

– Iš tiesų, nemažai objektų pagal Tavo sukurtus projektus yra kituose miestuose… Tačiau žinome, kad visada džiaugiesi ir gavęs užsakymų, kaip pagražinti Marijampolę bei jos regioną. Kokiais Tavo sukurtais darbais galime pasidžiaugti mūsų krašte ir mieste?

Nidos prieplaukos fragmentas.

Nidos prieplaukos fragmentas.
Nuotraukos iš asmeninio Ginto Vieversio archyvo

– Taip, visada džiaugiuosi turėdamas galimybę kurti Marijampolėje ir ją gražinti. Per pastaruosius 10 kūrybos metų kartu su kitais miesto architektais buvo sukurti ryškiausi Marijampolėje darbai. Tai – Poezijos parkas, miesto centrinės dalies rekonstrukcija, Rygiškių Jono gimnazijos parkas. Taip pat noriu pasidžiaugti, kad Marijampolėje pagal mano ir bendraautorių parengtą projektą jau pradėta statyti Šv. Jono Pauliaus II bažnyčia. Be to, Marijampolėje mano firma yra suprojektavusi ir daugybę kitų svarių objektų. Pavyzdžiui, pramogų kompleksas „Lūna“, daugiabučių namų kvartalas Šaltinio gatvėje, „Swedbank“ pastatas J. Dailidės gatvėje. Neseniai Kauno gatvėje baigtas statyti tamsaus stiklo pastatas, skirtas biurams.

– Įdomu, kokios priežastys lėmė Tavo pasirinkimą tapti architektu. Ar niekada nebuvo nusivylimo momentų? Kokias galimybes suteikia, atveria ši profesija?

– Į architektūrą mane atvedė meniniai gebėjimai ir noras suvokti, kaip juos realizuoti būtent architektūroje. Architektūra yra sunkus menas, turintis dvi puses – kūrybinio džiaugsmo ir nemažai nelanksčios biurokratijos. Garsus architektas Luisas Kanas (Louis Kahn) yra pasakęs, kad kūrinys prasideda nuo neišmatuojamo, po to jis tampa išmatuojamu, ir galiausiai jis vėl tampa neišmatuojamu laike… Taip ir architekto darbas – visada prasideda nuo kūrybinio džiaugsmo, neišmatuojamos architektūrinės idėjos gimimo, o po to prasideda biurokratiniai projektų derinimai ir išmatuojamas statybų procesas. O projektą įgyvendinus, objektas lieka gyventi laike – tampa neišmatuojamu. Šiame procese nusivylimo momentų neįmanoma išvengti, dažnai pasitaiko, kad norisi ir mesti šią profesiją. Tačiau niekada to negalėčiau padaryti, nes buvimas architektu ir kūrybos džiaugsmo pajautimas suteikia daug jėgų.

– Vadovauji nemažam kolektyvui, tarp jų yra ir jaunų architektų. Ko stengiesi juos išmokyti, ką akcentuoji, kaip svarbiausius dalykus, principus, kurie reikalingi norint tapti geru architektu?

– Kurdamas visada akcentuoju idėjos svarbą ir tai, kad nuo jos viskas prasideda. Idėja turi būti pagrįsta, pritaikyta esamam kontekstui, gamtinei aplinkai, identitetui, funkcijai. Taip pat stengiuosi atkreipti dėmesį, kad visuomet svarbu išgirsti kitą ir įsiklausyti į užsakovo lūkesčius. Architektūra moko kantrybės ir užsispyrimo įgyvendinant savo kūrybinius sumanymus bei išmoko priimti racionalius sprendimus RAMIAI.

Nidos prieplaukos rekonstrukcija

Nidos prieplaukos rekonstrukcijos projektas, sukurtas Ginto Vieversio, laimėjo daugybę apdovanojimų.

Nidos prieplaukos rekonstrukcijos projektas, sukurtas Ginto Vieversio, laimėjo daugybę apdovanojimų.

Nidos prieplaukos pastatas pastatytas 1976 m pagal Alfredo Paulausko parengtą projektą. Pastato architektūros stilius – modernistinis.

Pirmieji rimtesni rekonstrukcijos darbai atlikti 2004 m. Skirtingais metais buvo pristatyti priestatai, pakito autentiška betono apdaila (betonas buvo uždažytas). Per pastarąjį dešimt­metį atlikti įvairūs prieplaukos remonto darbai. Tačiau jų metu buvo pakenkta nustatytoms pastato vertingosioms savybėms – medžio, atviro betono ir didelių stiklo plokštumų deriniui. Pati pastato erdvinė kompozicija – pagrindinio tūrio ir bokštelio suformuotas siluetas, matomas nuo Kuršių marių ir Nidos pusės išliko nepakitę.

Prieplaukos pastato rekonstrukcijos projekto, kurį sukūrė marijampolietis architektas Gintas Vieversys, keliamas uždavinys buvo – atkurti nustatytas vertingąsias prieplaukos fasadų ir kitas savybes. Architektūrinis sprendimas – medžio, atviro betono ir didelių stiklo plokštumų derinys. Atkurti išorės laiptai į antrą aukštą ir betoninės juostos, skiriančios pirmą ir antrą aukštus, demontuoti mediniai apkalimai ir priestatai.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...
  • 15 metų Amerikoje. Kas toliau?

    2021-07-1015 metų Amerikoje. Kas toliau?
    Sėdime jau kiek pravėsusią pavakarę su Renata ir Linu Natkevičiais. Prieš porą savaičių iš Floridos (JAV) atostogų į Lietuvą sugrįžusi pora tarsteli: čia taip smagu – jaučiamės kaip žiemą Floridoje! Tokia ten žiema – apie 23–25 laipsniai šilumos. Mums atrodytų – tobula lietuviška vasara, kai norisi, kad ji nesibaigtų! Tačiau ne apie orą kalbėjomės su šiais dviem šauniais žmonėmis, kurie, laimėję žaliąją kortą, 2006 metų rudenį išvyko į JAV. Jau Amerikoje gimė trečias šeimos vaikas – Urtė, kuriai dabar 11 metų. Daiva KLIMAVIČIENĖ – Tik atvykę apsistojote Floridoje, po metų darbo paieškos nuvedė į Naująjį Džersį, dabar – vėl Floridoje… – Taip, pirma ...
  • Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams, ir poezijos mėgėjams

    2021-07-10Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams,  ir poezijos mėgėjams
    Liepa – mėnuo, kai Lietuvoje galima pamatyti būrius piligrimų. Būtent šį mėnesį Marijampolėje vyksta palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio atlaidų oktava – šiemet minime 150-ąsias palaimintojo gimimo metines, o Žemaitijoje, Žemaičių Kalvarijoje (Plungės r.), taip pat rengiami didieji atlaidai, į kuriuos suplūsta daugybė piligrimų. Žemaitijos Kalvarijos apylinkės saugo ir poeto Vytauto Mačernio atminimą. Algis VAŠKEVIČIUS Žemaičių Kalvarijos stebuklai Turbūt kiekvienam lietuviui bent kartą vertėtų apsilankyti Žemaičių Kalvarijoje ir prisiliesti prie tikėjimo tradicijų. Tikintieji šią vietą jau seniai atradę, ji lyginama ir su Šiluva bei ten vykstančiais atlaidais. Žemaičių Kalvarijoje atlaidai išsiskiria Kančios kelio stočių lankymu, turinčiu gilias tradicijas. Žemaičių Kalvarija, kuri anksčiau vadinosi Gardais, rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart ...
  • Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės

    2021-07-10Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės
    Liepos 2 d. Marijampolėje, prie Kristijono Donelaičio paminklo, esančio prie evangelikų liuteronų bažnyčios, ir Kaliningrado (Karaliaučiaus) krašte, Čistyje Prūdy kaime (Tolminkiemyje), vienu metu vyko renginys, kurio metu buvo pristatytas suremontuotas ir atnaujintas K. Donelaičio memorialinis muziejus. Vasaros liūtys renginio scenarijus koregavo – Marijampolėje teko persikelti į pačią bažnyčios parapijos salę, po to lietus pasiekė ir Tolminkiemį, tad ten taip pat teko ieškoti pastogės. Algis VAŠKEVIČIUS Šis renginys – vienas iš paskutinių, įgyvendinant bendrą Lietuvos ir Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srities bendradarbiavimo projektą. Jo metu vyko daug įvairių priemonių, o pačios svarbiausios iš jų – Šakių rajone esančio Kidulių dvaro svirno sutvarkymas ir pritaikymas ...