Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Architektūra išmoko racionalius sprendimus priimti ramiai

Metų pradžioje buvo paskelbti Vyriausybės kultūros ir meno premijų laimėtojai. Šios premijos skirtos dvylikai Lietuvos žmonių už svarius, vertingus darbus kultūros ir meno srityje.

Vienas iš premijos laimėtojų – marijampolietis architektas Gintas Vieversys, kuris sukūręs nemažai šalies mastu svarbių ir vertingų projektų.

G. Vieversys dirba savo 1994 metais įkurtoje įmonėje „LG projektai“. Yra atestuotas projektų vadovas dirbti kultūros paveldo srityje.

Su Gintu kalbamės, žinoma, apie architektūrą, kūrybos džiaugsmą ir apie biurokratinius sunkumus, kuriuos tenka įveikti įgyvendinant projektus.

– Vyriausybės skiriama kultūros ir meno premija – svarus apdovanojimas. Kaip manai, kas lėmė, kad ji iš visų šalies architektų atiteko būtent Tau?

Marijampolietis architektas Gintas Vieversys sako, kad architektūra teikia daug kūrybinio džiaugsmo, tačiau yra ir sunkioji pusė – įveikti nelanksčios biurokratijos labirintus.

Marijampolietis architektas Gintas Vieversys sako, kad architektūra teikia daug kūrybinio džiaugsmo, tačiau yra ir sunkioji pusė – įveikti nelanksčios biurokratijos labirintus.

– Vyriausybės kultūros ir meno premija skiriama Lietuvos ir pasaulio lietuvių kultūros bei meno kūrėjams, veikėjams už svarų indėlį į kultūrą, meną ir ypatingus šios srities nuopelnus.

Pretendentus siūlyti turi teisę Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, kitose Europos Sąjungos valstybėse ir trečiosiose valstybėse registruoti juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai. Mano kandidatūrą pasiūlė Lietuvos architektų sąjunga. Manau, kad Nidos prieplaukos rekonstrukcijos projektas buvo būtent tas darbas, kuris lėmė, jog pasirinkta mano kandidatūra. Šis projektas 2020 metais laimėjo visus galimus Lietuvoje teikiamus apdovanojimus architektūros srityje: architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondo apdovanojimą „Už geriausią rekreacinės architektūros kūrinį“, Kauno architektų sąjungos kasmetinės parodos apdovanojimą „Už geriausią rekonstrukciją“, Lietuvos architektų sąjungos apdovanojimą „Žvilgsnis į save“. Taip pat šis projektas buvo nominuotas Europos Sąjungos architektūros konkurse „Mies Van Der Rohe“. Žinoma, prieš skirdama Vyriausybės kultūros ir meno premijas, vertinimo komisija peržiūri visus nominanto darbus, jų kokybę ir įvertina darbų indėlį į Lietuvos kultūrą ir meną.

Paprastai ceremonija vyksta kovo mėnesį Vyriausybės rūmuose. Šiais metais konkreti data dar nėra žinoma. Pandemijos sąlygomis, kiek žinau, laureatams apdovanojimai bus įteikiami be žiūrovų.
– Kaip manai, kokie dar Tavo darbai, be minėtojo Nidos rekonstrukcijos projekto, lėmė būti pastebėtam ir įvertintam valstybės mastu?

– Konkrečių objektų negalėčiau išskirti, vertinama darbų visuma. Tiesiog yra mano sukurtų projektų, kurie buvo pripažinti Lietuvos mastu. 2003–2005 m. skirtas paro­dos „Žvilgsnis į save“ diplomas už suprojektuotą pramogų kompleksą Marijampolėje, 2010 m. – vėl parodos „Žvilgsnis į save“ diplomas už kaimo turizmo kompleksą Trakuose, 2011 m. – architekto Algimanto Zavišos paramos ir labdaros fondo diplomas už Poezijos parką Marijampolėje – šis projektas laimėjo ir daugelį kitų Lietuvoje teikiamų architektūros apdovanojimų. 2012 m. parodos „Žvilgsnis į save“ diplomu buvo įvertintas Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastato projektas. 2013 m. Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastatas nominuotas „Mies van der Rohe“ konkurse. Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus parodos „Architektūra: Kaunas, 2013“ diplomas atiteko „Už geriausią visuomeninio pastato, Jono Pauliaus II bažnyčios projektą Marijampolėje“. Esu gavęs Aplinkos ministerijos padėką už kūrybinius laimėjimus urbanistikos ir architektūros srityje.

Vienas naujausių mano baigtų projektų – Kalvarijos centrinės dalies ir autobusų stoties rekonstrukcija. Visi šie objektai ir įvertinimai, manau, lėmė tai, kad buvau įvertintas valstybės mastu.
– O kokius pastaruoju metu sukurtus projektus išskirtumei, kaip sėkmingus, pats?

– Darbų buvo ir yra daug. Tačiau, jeigu turėčiau išskirti didesnio masto įdomesnį projektą per visus kūrybos metus, tai būtų Vilniaus priešgaisrinės tarnybos pastatas. Šis projektas unikalus tuo, kad jis buvo suprojektuotas ir pastatytas Vilniaus Antakalnio rajone, jautrioje gamtinėje aplinkoje, ant Neries kranto. Pagrindinis šio projekto uždavinys – didelės apimties pastatas. Specifinė funkcija – integ­ruoti jį į aplinką ir sukurti ne tik darbo, bet ir poilsio sąlygas sunkiai dirbantiems ugniagesiams.

– Iš tiesų, nemažai objektų pagal Tavo sukurtus projektus yra kituose miestuose… Tačiau žinome, kad visada džiaugiesi ir gavęs užsakymų, kaip pagražinti Marijampolę bei jos regioną. Kokiais Tavo sukurtais darbais galime pasidžiaugti mūsų krašte ir mieste?

Nidos prieplaukos fragmentas.

Nidos prieplaukos fragmentas.
Nuotraukos iš asmeninio Ginto Vieversio archyvo

– Taip, visada džiaugiuosi turėdamas galimybę kurti Marijampolėje ir ją gražinti. Per pastaruosius 10 kūrybos metų kartu su kitais miesto architektais buvo sukurti ryškiausi Marijampolėje darbai. Tai – Poezijos parkas, miesto centrinės dalies rekonstrukcija, Rygiškių Jono gimnazijos parkas. Taip pat noriu pasidžiaugti, kad Marijampolėje pagal mano ir bendraautorių parengtą projektą jau pradėta statyti Šv. Jono Pauliaus II bažnyčia. Be to, Marijampolėje mano firma yra suprojektavusi ir daugybę kitų svarių objektų. Pavyzdžiui, pramogų kompleksas „Lūna“, daugiabučių namų kvartalas Šaltinio gatvėje, „Swedbank“ pastatas J. Dailidės gatvėje. Neseniai Kauno gatvėje baigtas statyti tamsaus stiklo pastatas, skirtas biurams.

– Įdomu, kokios priežastys lėmė Tavo pasirinkimą tapti architektu. Ar niekada nebuvo nusivylimo momentų? Kokias galimybes suteikia, atveria ši profesija?

– Į architektūrą mane atvedė meniniai gebėjimai ir noras suvokti, kaip juos realizuoti būtent architektūroje. Architektūra yra sunkus menas, turintis dvi puses – kūrybinio džiaugsmo ir nemažai nelanksčios biurokratijos. Garsus architektas Luisas Kanas (Louis Kahn) yra pasakęs, kad kūrinys prasideda nuo neišmatuojamo, po to jis tampa išmatuojamu, ir galiausiai jis vėl tampa neišmatuojamu laike… Taip ir architekto darbas – visada prasideda nuo kūrybinio džiaugsmo, neišmatuojamos architektūrinės idėjos gimimo, o po to prasideda biurokratiniai projektų derinimai ir išmatuojamas statybų procesas. O projektą įgyvendinus, objektas lieka gyventi laike – tampa neišmatuojamu. Šiame procese nusivylimo momentų neįmanoma išvengti, dažnai pasitaiko, kad norisi ir mesti šią profesiją. Tačiau niekada to negalėčiau padaryti, nes buvimas architektu ir kūrybos džiaugsmo pajautimas suteikia daug jėgų.

– Vadovauji nemažam kolektyvui, tarp jų yra ir jaunų architektų. Ko stengiesi juos išmokyti, ką akcentuoji, kaip svarbiausius dalykus, principus, kurie reikalingi norint tapti geru architektu?

– Kurdamas visada akcentuoju idėjos svarbą ir tai, kad nuo jos viskas prasideda. Idėja turi būti pagrįsta, pritaikyta esamam kontekstui, gamtinei aplinkai, identitetui, funkcijai. Taip pat stengiuosi atkreipti dėmesį, kad visuomet svarbu išgirsti kitą ir įsiklausyti į užsakovo lūkesčius. Architektūra moko kantrybės ir užsispyrimo įgyvendinant savo kūrybinius sumanymus bei išmoko priimti racionalius sprendimus RAMIAI.

Nidos prieplaukos rekonstrukcija

Nidos prieplaukos rekonstrukcijos projektas, sukurtas Ginto Vieversio, laimėjo daugybę apdovanojimų.

Nidos prieplaukos rekonstrukcijos projektas, sukurtas Ginto Vieversio, laimėjo daugybę apdovanojimų.

Nidos prieplaukos pastatas pastatytas 1976 m pagal Alfredo Paulausko parengtą projektą. Pastato architektūros stilius – modernistinis.

Pirmieji rimtesni rekonstrukcijos darbai atlikti 2004 m. Skirtingais metais buvo pristatyti priestatai, pakito autentiška betono apdaila (betonas buvo uždažytas). Per pastarąjį dešimt­metį atlikti įvairūs prieplaukos remonto darbai. Tačiau jų metu buvo pakenkta nustatytoms pastato vertingosioms savybėms – medžio, atviro betono ir didelių stiklo plokštumų deriniui. Pati pastato erdvinė kompozicija – pagrindinio tūrio ir bokštelio suformuotas siluetas, matomas nuo Kuršių marių ir Nidos pusės išliko nepakitę.

Prieplaukos pastato rekonstrukcijos projekto, kurį sukūrė marijampolietis architektas Gintas Vieversys, keliamas uždavinys buvo – atkurti nustatytas vertingąsias prieplaukos fasadų ir kitas savybes. Architektūrinis sprendimas – medžio, atviro betono ir didelių stiklo plokštumų derinys. Atkurti išorės laiptai į antrą aukštą ir betoninės juostos, skiriančios pirmą ir antrą aukštus, demontuoti mediniai apkalimai ir priestatai.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...
  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...
  • Septynetas skirtingų, paliestų to paties…

    2021-04-10Septynetas skirtingų, paliestų to paties...
    …Romantikai tai gal pavadintų mūzos kepštelėjimu, įkvėpimu, realistai – darbštumu ar gebėjimu „iš nieko padaryti kažką (arba – viską)“, skeptikai veikiausiai imtų samprotauti, kad nieko čia ypatinga, nuobodos – nagrinėti, kas, kur ir kada kokių menų mokėsi, kas kokį diplomą ar kitą panašų dokumentą turi – o jei ne, tai gal ir vadintis kūrėjais negali?.. Sunkiausia su visažiniais, kurie apie kiekvieną mūsų gali papasakoti: kas, kada ir su kuo – sutarė ar pykosi, gavo kažką iš valdžios arba ne, kaip reikėjo daryti ar nedaryti, kur tas ar anas jaunystės keliais klydinėjo ir baltą ar raudoną vyną gėrė… Tačiau mes, nesiklausydami ir ...
  • Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?

    2021-04-10Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?
    „Suvalkiečio“ skaitytojas Valdas Kulvinskas pasiūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip iš arti atrodo Meškučių piliakalnis. Pasak skaitytojo, piliakalnio teritorijoje stinga tvarkos. Protėvių palikimas vertas didesnės pagarbos ir priežiūros „Tolimesniame nuo miesto Karklų gatvės gale nesaugomas ir netgi niokojamas mūsų protėvių palikimas“, – rašo V. Kulvinskas. Meškučių piliakalnio apylinkėse skaitytojas pasivaikščiojo prieš pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Situacija jį nuvylė. Turbūt tiesiog „atsimušančių“ į šią problemą yra ir daugiau – šis nelengvas karantino laikas, kaip pastebi V. Kulvinskas, paskatina miesto gyventojus ieškoti ramybės ir stiprybės gamtoje. Tarsi iš naujo tenka atrasti seniai lankytas vietas. Tačiau tie atradimai kartais būna ne visai džiuginantys. Pavyzdžiui, prie ...
  • Rašydama romanus išreiškia save

    2021-04-07Rašydama romanus išreiškia save
    Apie anglų kalbos pedagogę, Marijampolės kolegijos lektorę, prodekanę Odetą Gluoksnytę rašėme maždaug prieš 10 metų, kai pristatėme jos pirmą romaną „Dark Sky“ („Apniukęs dangus“), išleistą 2012 metais. Šiandien ji pristato jau antrą savo knygą „Trečias kartas“, vėl pasirašiusi kaip Odeta Vilou (Willow). Skaitytojams oficialaus knygos pristatymo dėl karantino ribojimų tenka dar palaukti, o mes nuotoliniu būdu jau pakalbinome autorę apie jos naują kūrinį. Antras romanas „Trečias kartas“ – pirmojo tęsinys Pirmą romaną „Dark Sky“ O. Gluoksnytė sakė rašiusi maždaug metus, paskui dar tiek pat vertusi į anglų kalbą, o šis antrasis buvo kuriamas praktiškai dešimtį metų – pradėtas praėjus metams po pirmos ...
  • Kaip Vilkaviškis galėjo tapti Lietuvos sostine…

    2021-04-07
    1941 m. sausio 10 d. Maskvoje V. Molotovas ir Vokietijos pasiuntinys Maskvoje F. Šulenburgas pasirašė dar vieną slaptą protokolą, pagal kurį sutariama: 1. „Reicho Vyriausybė atsižada teisių į Lietuvos teritorijos gabalą, paminėtą slaptame pridėtiniame 1939. IX. 28 d. protokole ir atžymėtą prie jo pridėtame žemėlapyje; 2. Sovietų Sąjungos Vyriausybė yra pasiruošusi atlyginti Vokietijos Vyriausybei už šią teritoriją, sumokėdama 750000 aukso dolerių arba 31500000 markių.“ Vokiečiai pardavė teritoriją, kuri jiems nepriklausė, už aukščiausią kainą. Dr. Jonas Balys (JAV) straipsnyje „Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo“ iškelia įdomią versiją. Ar galėjo (ir kaip) A. Smetona pasipriešinti sovietinei Lietuvos okupacijai? Pagal 1939 m. ...
  • Abejones sklaidė savo pavyzdžiu

    2021-04-07Abejones sklaidė savo pavyzdžiu
    Nepaisydamas prieštaringų nuomonių ir socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje sklandančios neigiamos informacijos apie „AstraZeneca“ vakciną, Seimo narys Giedrius Surplys, išrinktas Sūduvos šiaurinėje apygardoje, vos tik gavo progą, pasiskiepijo būtent šia vakcina. Tikėdamasis išsklaidyti žmonių abejones britų farmacininkų produktu, Seimo narys įspūdžiais ir informacija apie savo savijautą po skiepo dalijosi socialiniame tinkle „Facebook“. Galvas galėjo susukti melai „Šiandien pasiskiepijau „AstraZeneca“. Jaučiuosi puikiai. (…) Antra diena po „AstraZeneca“. Naktį temperatūra pakilo iki 37 laipsnių, truputį krėtė šaltis. Vadinasi, skiepas veikia. Šiandien – geriau. Esu darbe. Medikai sako, kad paskiepytas žmogus kitų negali užkrėsti“, – socialiniame tinkle įspūdžiais dalijosi politikas. „Suvalkiečio“ paklaustas, kodėl nusprendė viešai kalbėti apie ...