Žemės ūkio ministerijos informacija

Užs. 621


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Architektūra išmoko racionalius sprendimus priimti ramiai

Metų pradžioje buvo paskelbti Vyriausybės kultūros ir meno premijų laimėtojai. Šios premijos skirtos dvylikai Lietuvos žmonių už svarius, vertingus darbus kultūros ir meno srityje.

Vienas iš premijos laimėtojų – marijampolietis architektas Gintas Vieversys, kuris sukūręs nemažai šalies mastu svarbių ir vertingų projektų.

G. Vieversys dirba savo 1994 metais įkurtoje įmonėje „LG projektai“. Yra atestuotas projektų vadovas dirbti kultūros paveldo srityje.

Su Gintu kalbamės, žinoma, apie architektūrą, kūrybos džiaugsmą ir apie biurokratinius sunkumus, kuriuos tenka įveikti įgyvendinant projektus.

– Vyriausybės skiriama kultūros ir meno premija – svarus apdovanojimas. Kaip manai, kas lėmė, kad ji iš visų šalies architektų atiteko būtent Tau?

Marijampolietis architektas Gintas Vieversys sako, kad architektūra teikia daug kūrybinio džiaugsmo, tačiau yra ir sunkioji pusė – įveikti nelanksčios biurokratijos labirintus.

Marijampolietis architektas Gintas Vieversys sako, kad architektūra teikia daug kūrybinio džiaugsmo, tačiau yra ir sunkioji pusė – įveikti nelanksčios biurokratijos labirintus.

– Vyriausybės kultūros ir meno premija skiriama Lietuvos ir pasaulio lietuvių kultūros bei meno kūrėjams, veikėjams už svarų indėlį į kultūrą, meną ir ypatingus šios srities nuopelnus.

Pretendentus siūlyti turi teisę Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, kitose Europos Sąjungos valstybėse ir trečiosiose valstybėse registruoti juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai. Mano kandidatūrą pasiūlė Lietuvos architektų sąjunga. Manau, kad Nidos prieplaukos rekonstrukcijos projektas buvo būtent tas darbas, kuris lėmė, jog pasirinkta mano kandidatūra. Šis projektas 2020 metais laimėjo visus galimus Lietuvoje teikiamus apdovanojimus architektūros srityje: architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondo apdovanojimą „Už geriausią rekreacinės architektūros kūrinį“, Kauno architektų sąjungos kasmetinės parodos apdovanojimą „Už geriausią rekonstrukciją“, Lietuvos architektų sąjungos apdovanojimą „Žvilgsnis į save“. Taip pat šis projektas buvo nominuotas Europos Sąjungos architektūros konkurse „Mies Van Der Rohe“. Žinoma, prieš skirdama Vyriausybės kultūros ir meno premijas, vertinimo komisija peržiūri visus nominanto darbus, jų kokybę ir įvertina darbų indėlį į Lietuvos kultūrą ir meną.

Paprastai ceremonija vyksta kovo mėnesį Vyriausybės rūmuose. Šiais metais konkreti data dar nėra žinoma. Pandemijos sąlygomis, kiek žinau, laureatams apdovanojimai bus įteikiami be žiūrovų.
– Kaip manai, kokie dar Tavo darbai, be minėtojo Nidos rekonstrukcijos projekto, lėmė būti pastebėtam ir įvertintam valstybės mastu?

– Konkrečių objektų negalėčiau išskirti, vertinama darbų visuma. Tiesiog yra mano sukurtų projektų, kurie buvo pripažinti Lietuvos mastu. 2003–2005 m. skirtas paro­dos „Žvilgsnis į save“ diplomas už suprojektuotą pramogų kompleksą Marijampolėje, 2010 m. – vėl parodos „Žvilgsnis į save“ diplomas už kaimo turizmo kompleksą Trakuose, 2011 m. – architekto Algimanto Zavišos paramos ir labdaros fondo diplomas už Poezijos parką Marijampolėje – šis projektas laimėjo ir daugelį kitų Lietuvoje teikiamų architektūros apdovanojimų. 2012 m. parodos „Žvilgsnis į save“ diplomu buvo įvertintas Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastato projektas. 2013 m. Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastatas nominuotas „Mies van der Rohe“ konkurse. Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus parodos „Architektūra: Kaunas, 2013“ diplomas atiteko „Už geriausią visuomeninio pastato, Jono Pauliaus II bažnyčios projektą Marijampolėje“. Esu gavęs Aplinkos ministerijos padėką už kūrybinius laimėjimus urbanistikos ir architektūros srityje.

Vienas naujausių mano baigtų projektų – Kalvarijos centrinės dalies ir autobusų stoties rekonstrukcija. Visi šie objektai ir įvertinimai, manau, lėmė tai, kad buvau įvertintas valstybės mastu.
– O kokius pastaruoju metu sukurtus projektus išskirtumei, kaip sėkmingus, pats?

– Darbų buvo ir yra daug. Tačiau, jeigu turėčiau išskirti didesnio masto įdomesnį projektą per visus kūrybos metus, tai būtų Vilniaus priešgaisrinės tarnybos pastatas. Šis projektas unikalus tuo, kad jis buvo suprojektuotas ir pastatytas Vilniaus Antakalnio rajone, jautrioje gamtinėje aplinkoje, ant Neries kranto. Pagrindinis šio projekto uždavinys – didelės apimties pastatas. Specifinė funkcija – integ­ruoti jį į aplinką ir sukurti ne tik darbo, bet ir poilsio sąlygas sunkiai dirbantiems ugniagesiams.

– Iš tiesų, nemažai objektų pagal Tavo sukurtus projektus yra kituose miestuose… Tačiau žinome, kad visada džiaugiesi ir gavęs užsakymų, kaip pagražinti Marijampolę bei jos regioną. Kokiais Tavo sukurtais darbais galime pasidžiaugti mūsų krašte ir mieste?

Nidos prieplaukos fragmentas.

Nidos prieplaukos fragmentas.
Nuotraukos iš asmeninio Ginto Vieversio archyvo

– Taip, visada džiaugiuosi turėdamas galimybę kurti Marijampolėje ir ją gražinti. Per pastaruosius 10 kūrybos metų kartu su kitais miesto architektais buvo sukurti ryškiausi Marijampolėje darbai. Tai – Poezijos parkas, miesto centrinės dalies rekonstrukcija, Rygiškių Jono gimnazijos parkas. Taip pat noriu pasidžiaugti, kad Marijampolėje pagal mano ir bendraautorių parengtą projektą jau pradėta statyti Šv. Jono Pauliaus II bažnyčia. Be to, Marijampolėje mano firma yra suprojektavusi ir daugybę kitų svarių objektų. Pavyzdžiui, pramogų kompleksas „Lūna“, daugiabučių namų kvartalas Šaltinio gatvėje, „Swedbank“ pastatas J. Dailidės gatvėje. Neseniai Kauno gatvėje baigtas statyti tamsaus stiklo pastatas, skirtas biurams.

– Įdomu, kokios priežastys lėmė Tavo pasirinkimą tapti architektu. Ar niekada nebuvo nusivylimo momentų? Kokias galimybes suteikia, atveria ši profesija?

– Į architektūrą mane atvedė meniniai gebėjimai ir noras suvokti, kaip juos realizuoti būtent architektūroje. Architektūra yra sunkus menas, turintis dvi puses – kūrybinio džiaugsmo ir nemažai nelanksčios biurokratijos. Garsus architektas Luisas Kanas (Louis Kahn) yra pasakęs, kad kūrinys prasideda nuo neišmatuojamo, po to jis tampa išmatuojamu, ir galiausiai jis vėl tampa neišmatuojamu laike… Taip ir architekto darbas – visada prasideda nuo kūrybinio džiaugsmo, neišmatuojamos architektūrinės idėjos gimimo, o po to prasideda biurokratiniai projektų derinimai ir išmatuojamas statybų procesas. O projektą įgyvendinus, objektas lieka gyventi laike – tampa neišmatuojamu. Šiame procese nusivylimo momentų neįmanoma išvengti, dažnai pasitaiko, kad norisi ir mesti šią profesiją. Tačiau niekada to negalėčiau padaryti, nes buvimas architektu ir kūrybos džiaugsmo pajautimas suteikia daug jėgų.

– Vadovauji nemažam kolektyvui, tarp jų yra ir jaunų architektų. Ko stengiesi juos išmokyti, ką akcentuoji, kaip svarbiausius dalykus, principus, kurie reikalingi norint tapti geru architektu?

– Kurdamas visada akcentuoju idėjos svarbą ir tai, kad nuo jos viskas prasideda. Idėja turi būti pagrįsta, pritaikyta esamam kontekstui, gamtinei aplinkai, identitetui, funkcijai. Taip pat stengiuosi atkreipti dėmesį, kad visuomet svarbu išgirsti kitą ir įsiklausyti į užsakovo lūkesčius. Architektūra moko kantrybės ir užsispyrimo įgyvendinant savo kūrybinius sumanymus bei išmoko priimti racionalius sprendimus RAMIAI.

Nidos prieplaukos rekonstrukcija

Nidos prieplaukos rekonstrukcijos projektas, sukurtas Ginto Vieversio, laimėjo daugybę apdovanojimų.

Nidos prieplaukos rekonstrukcijos projektas, sukurtas Ginto Vieversio, laimėjo daugybę apdovanojimų.

Nidos prieplaukos pastatas pastatytas 1976 m pagal Alfredo Paulausko parengtą projektą. Pastato architektūros stilius – modernistinis.

Pirmieji rimtesni rekonstrukcijos darbai atlikti 2004 m. Skirtingais metais buvo pristatyti priestatai, pakito autentiška betono apdaila (betonas buvo uždažytas). Per pastarąjį dešimt­metį atlikti įvairūs prieplaukos remonto darbai. Tačiau jų metu buvo pakenkta nustatytoms pastato vertingosioms savybėms – medžio, atviro betono ir didelių stiklo plokštumų deriniui. Pati pastato erdvinė kompozicija – pagrindinio tūrio ir bokštelio suformuotas siluetas, matomas nuo Kuršių marių ir Nidos pusės išliko nepakitę.

Prieplaukos pastato rekonstrukcijos projekto, kurį sukūrė marijampolietis architektas Gintas Vieversys, keliamas uždavinys buvo – atkurti nustatytas vertingąsias prieplaukos fasadų ir kitas savybes. Architektūrinis sprendimas – medžio, atviro betono ir didelių stiklo plokštumų derinys. Atkurti išorės laiptai į antrą aukštą ir betoninės juostos, skiriančios pirmą ir antrą aukštus, demontuoti mediniai apkalimai ir priestatai.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

     

    Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

    Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.