Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Marijampoliečiui Lukui Butkui skirta prestižinė M. K. Čiurlionio stipendija – pasitikėjimo ženklas

Marijampoliečiui Lukui Butkui, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) kompozicijos bakalauro studijų antro kurso studentui, šiemet minint Valstybės atkūrimo dieną buvo paskirta prestižinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio stipendija. Ją komisija vienbalsiai skyrė už originalų sinkretinio koncerto fortepijonui „Auto-da-fé“ pagal jo paties rašomą eilėraščių ciklą sukūrimą. Stipendija-paskata skiriama sukurti konkretų kūrinį. Iškilmingas stipendijos įteikimas įvyko vasario 15 d. nuotoliniu būdu.

Loreta AKELIENĖ

M. K. Čiurlionio draugija paskatą-stipendiją jauniesiems kūrėjams skiria antrus metus. Ja siekiama įvertinti jų pasiekimus ir padrąsinti pradedančius talentingus muzikus imtis ambicingų sumanymų, kad kompozitoriaus M. K. Čiurlionio dvasia atgimtų jaunųjų kūryboje.

Pernai lapkričio viduryje L. Butkaus kūrinys „They all return“ („Jie sugrįžta“) pateko ir tarp konkurso „Vox Juventutis 2020“ nugalėtojų, jo natos buvo išleistos specialiame leidinyje.
L. Butkus baigęs Marijampolės šv. Cecilijos gimnaziją ir Vilkaviškio vyskupijos krikščioniškosios kultūros centro meno mokyklą. Jis yra ne tik kompozitorius, bet ir koncertuojantis pianistas, aranžuotojas, ansamblio „Artisans“ narys.

Jaunasis muzikas yra daugelio konkursų laureatas ir nugalėtojas. Jis taip pat rašo prozos kūrinius. L. Butkaus pirmą romaną „Alisa žino“ 2019 m. elektroniniu formatu išleido leidykla „Naujas vardas“.

L. Butkaus mokytoja Nadežda Liberis labai gražiai atsiliepia apie savo buvusį mokinį: „Lukas Butkus yra apdovanotas. Tiek konkursų laimėjo, kad net nesuskaičiuoju. Kai laimėjo savo pirmą tarptautinį, buvo tikras stebuklas, iki tol kiti vis būdavo antroje ar trečioje vietoje, o jis užėmė I vietą. 2015 m. laimėjo „Grand Prix“ (čia aukščiau negu pirma vieta) konkurse „Jaunieji fortepijono lyderiai“ ir gavo sertifikatą groti su orkestru, taip jis ir iškilo. Iki 12-tos klasės dalyvaudavo daugybėje konkursų, labai mėgo groti, rinkdavosi daug J. S. Bacho, F. Listo, S. Rachmaninovo kūrinių. Lukas labai darbštus, bet kuklus. Scenoje jaučiasi labai gerai, kai sėda groti, tarsi persikeičia. Labai džiaugiuosi, kad jis ir šiandien dar koncertuoja, tai fantastiška.“
L. Butkus sutiko atsakyti ir į kelis „Suvalkiečio“ klausimus.

– Kaip jauteisi sužinojęs, jog gavai M. K. Čiurlionio jaunojo kūrėjo stipendiją-paskatą? Ką tau tai reiškia?

Marijampolietis Lukas Butkus – nepaprastai kūrybinga asmenybė.

Marijampolietis Lukas Butkus – nepaprastai kūrybinga asmenybė. Nuotrauka iš asmeninio pašnekovo albumo

– Iš tiesų labai nustebau, nes nors ir svajojau, bet nesitikėjau, kad šiemetinė stipendija-paskata atiteks man. Žinoma, apsidžiaugiau, bet kartu pajutau šiokią tokią paniką, nes reikės parašyti iki šiol didžiausios apimties savo kūrinį. M. K. Čiurlionio stipendija-paskata skiriama idėjos (mano atveju, kūrinio) sukūrimui ir pristatymui, tam ją ir panaudosiu. O kodėl ši stipendija yra ir paskata? Nes ji paskatina jaunuosius kūrėjus imtis ambicingų sumanymų, kurie galbūt iki tol jiems tik skambėjo mintyse, bet pradėti neturėjo drąsos. Iš dalies tą ji ir reiškia man – tai pasitikėjimo ženklas, padrąsinimas.

– Autodafė – viešas inkvizicijos įvykdymas, kodėl taip pavadinai savo kūrinį, už kurį nusipelnei stipendijos? Kas yra sinkretinis koncertas fortepijonui?

– „Autodafė“ įvaizdis, matyt, natūraliai išplaukė galvojant apie savo kūrinio koncepciją. Koncertas fortepijonui – tai muzikinio kūrinio žanras, kuriame solistas (šiuo atveju, pianistas) tradicine prasme parodo savo virtuoziškumą išvien su jam pritariančiu orkestru. Sinkretiškumas reiškia skirtingų elementų sudėjimą į vienį. Be muzikos, dar rašau įvairius literatūrinius kūrinėlius, tad mano noras bus sujungti literatūrą su koncerto žanru, kuris tradiciškai buvo grynai muzikinis.

Grįžtant prie pavadinimo, tai jis susijęs su bausmės, pasmerkimo ir atlaidumo, atleidimo temomis, kurias norėsiu panagrinėti rašydamas šį kūrinį.

– Esi laimėjęs daugybę įvairių konkursų. Kuris tarptautinis laimėtas pirmas ir kuris įsimintiniausias?

– Pirmasis mano konkursas buvo 2010 m. Lazdijuose vykęs jaunųjų pianistų konkursas „Allegro“, kuriame laimėjau trečią vietą. Įdomu tai, kad tais metais komisijos pirmininkas buvo Rokas Zubovas – M. K. Čiurlionio provaikaitis, dabartinis Čiurlionio draugijos pirmininkas, kuris buvo ir komisijos, skyrusios man šiemet stipendiją-paskatą, narys. Iki šiol turiu to konkurso programėlę, ant kurios, būdamas nedrąsus trečiaklasis, paprašiau ir gavau jo autografą – gražų sėkmės linkėjimą: „Jaunajam kolegai Lukui“. Prabėgo vienuolika įdomių ir netikėtų metų. Dabar esu ten, kur turėčiau būti.

– Pernai tavo kūrinio natos pateko tarp konkurso „Vox Juventutis 2020“ nugalėtojų ir buvo išspausdintos. Koks tai kūrinys ir ką tau reiškia, kad natos tapo viešai prieinamos?

– Taip, mano kūrinys „They all return“ pernai laimėjo pirmą vietą chorinių kūrinių konkurse „Vox Juventutis 2020“ ir buvo išleistos šio konkurso natų serijoje. Man tai buvo be galo netikėta, nes buvau niekam per daug nežinomas pirmakursis ir tai buvo mano pirmas rimtas kūrinys chorui. Laimėjus susilaukiau daugiau dėmesio, pajutau daugiau pasitikėjimo savimi. Kad natos viešai prieinamos, – nuostabu, nes tai leidžia kūriniui gyventi savo gyvenimą, net jeigu jo niekas neatlieka, bet užtat jis yra, egzistuoja ir matomas visiems.

– Gal pasidalintum įspūdžiais apie studijas akademijoje? Kaip tai vyksta per karantiną? Kaip vertini studijų kokybę?

Jaunasis muzikas yra daugelio konkursų laureatas ir nugalėtojas.

Jaunasis muzikas yra daugelio konkursų laureatas ir nugalėtojas.
Tomo Bujausko nuotrauka

– Savo studijas vertinu gerai – gaunu iš jų tai, ko tikėjausi, o kartais ir daugiau. Per karantiną visos studijos persikėlė į nuotolį, nors šiuo metu buvo kažkiek atlaisvinimų, kurie daugiausia liečia atlikimo studentus. Žinoma, trūksta to gyvo bendravimo, ne visi dalykai taip lengvai persikelia į nuotolį, tad yra dėl to šiokių tokių nepatogumų, bet užtat kasdienybėje nebėra tokio skubėjimo kaip anksčiau – galima daugiau laiko skirti sau ir kūrybai, nors kartais atrodo, kad to darbo ne sumažėjo, o kaip tik padaugėjo.

– Esi kompozitorius, koncertuojantis pianistas, aranžuotojas ir rašytojas. Kaip viską spėji?

– Esu didelis tinginys ir tai išnaudoju savo naudai. Kai tingiu ir atidėlioju muzikos kūrimą, pabėgu groti, o kai tingiu groti, kuriu. Kai nieko nenoriu daryti, rašau istorijas ar jų apmatus ir taip be galo be krašto. Kažkaip iš to tingumo ir atsiranda kūriniai.

– Taip pat esi ansamblio „Artisans“ narys. Koks tai ansamb­lis?

– Ansamblis „Artisans“ buvo mano bendrakursių ir kolegų kompozitorių Gintarės Valionytės, Liepos Vozgirdaitės ir Mato Linkausko sumanymas, kilęs iš noro groti šiuolaikinę akademinę muziką. Pirmas koncerte atliktas kūrinys buvo minimalisto Terry Riley „In C“. Pradžioje nepriėmiau kvietimo prisijungti (buvo dar tas keistas pereinamasis gyvenimo etapas – naujas miestas, nauji žmonės, studijų pradžia… taigi nenorėjau per daug apsikrauti), buvau tik klausytojas ir gerbėjas, o vėliau, keičiantis sudėčiai, šiek tiek padvejojęs prisijungiau kaip pianistas. Esame atlikę G. Valionytės ir M. Linkausko kūrinius, amerikiečių kompozitoriaus Frederiko Rževskio (Frederic Rzewski) kūrinį „Coming Together“. Planuojame programą šiemetiniam šiuolaikinės muzikos festivaliui „Druskomanija“, kurią sudarys lietuvių ir užsienio autorių kūriniai. Esame sulaukę kvietimų dalyvauti įvairiuose projektuose, taigi viskas priešaky šiam jaunam, bet perspektyviam ansambliui.

– Iš kur tavy tiek kūrybiškumo? Ar kūrybiškumui reikia paskatos, postūmio? Kaip tau tai pavyksta?

– Man patinka tai, ką darau. O kadangi tai darau jau palyginti ilgą laiką, su laiku ir trupučiu kantrybės darbas pradeda duoti vaisių. Kuo daugiau darau, tuo daugiau įgūdžių ir patirties įgaunu. Darosi kažkiek lengviau kurti, nors niekada iš tikrųjų nėra lengva. Vis dėlto postūmio visada reikia, tik tas postūmis nebūtinai turi būti kokia nors stipendija: paprasčiausias gražus žodis, atėjimas (kai bus galima) į koncertą ar nuoširdus pokalbis – visa tai gali būti savotiška paskata toliau kurti. Kūrimas dėl pačios kūrybos irgi įmanomas, bet tada visas procesas pasidaro kur kas vienišesnis.
– Ačiū už pokalbį, sėkmės kūryboje ir studijose.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...
  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...
  • Septynetas skirtingų, paliestų to paties…

    2021-04-10Septynetas skirtingų, paliestų to paties...
    …Romantikai tai gal pavadintų mūzos kepštelėjimu, įkvėpimu, realistai – darbštumu ar gebėjimu „iš nieko padaryti kažką (arba – viską)“, skeptikai veikiausiai imtų samprotauti, kad nieko čia ypatinga, nuobodos – nagrinėti, kas, kur ir kada kokių menų mokėsi, kas kokį diplomą ar kitą panašų dokumentą turi – o jei ne, tai gal ir vadintis kūrėjais negali?.. Sunkiausia su visažiniais, kurie apie kiekvieną mūsų gali papasakoti: kas, kada ir su kuo – sutarė ar pykosi, gavo kažką iš valdžios arba ne, kaip reikėjo daryti ar nedaryti, kur tas ar anas jaunystės keliais klydinėjo ir baltą ar raudoną vyną gėrė… Tačiau mes, nesiklausydami ir ...
  • Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?

    2021-04-10Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?
    „Suvalkiečio“ skaitytojas Valdas Kulvinskas pasiūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip iš arti atrodo Meškučių piliakalnis. Pasak skaitytojo, piliakalnio teritorijoje stinga tvarkos. Protėvių palikimas vertas didesnės pagarbos ir priežiūros „Tolimesniame nuo miesto Karklų gatvės gale nesaugomas ir netgi niokojamas mūsų protėvių palikimas“, – rašo V. Kulvinskas. Meškučių piliakalnio apylinkėse skaitytojas pasivaikščiojo prieš pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Situacija jį nuvylė. Turbūt tiesiog „atsimušančių“ į šią problemą yra ir daugiau – šis nelengvas karantino laikas, kaip pastebi V. Kulvinskas, paskatina miesto gyventojus ieškoti ramybės ir stiprybės gamtoje. Tarsi iš naujo tenka atrasti seniai lankytas vietas. Tačiau tie atradimai kartais būna ne visai džiuginantys. Pavyzdžiui, prie ...
  • Rašydama romanus išreiškia save

    2021-04-07Rašydama romanus išreiškia save
    Apie anglų kalbos pedagogę, Marijampolės kolegijos lektorę, prodekanę Odetą Gluoksnytę rašėme maždaug prieš 10 metų, kai pristatėme jos pirmą romaną „Dark Sky“ („Apniukęs dangus“), išleistą 2012 metais. Šiandien ji pristato jau antrą savo knygą „Trečias kartas“, vėl pasirašiusi kaip Odeta Vilou (Willow). Skaitytojams oficialaus knygos pristatymo dėl karantino ribojimų tenka dar palaukti, o mes nuotoliniu būdu jau pakalbinome autorę apie jos naują kūrinį. Antras romanas „Trečias kartas“ – pirmojo tęsinys Pirmą romaną „Dark Sky“ O. Gluoksnytė sakė rašiusi maždaug metus, paskui dar tiek pat vertusi į anglų kalbą, o šis antrasis buvo kuriamas praktiškai dešimtį metų – pradėtas praėjus metams po pirmos ...
  • Kaip Vilkaviškis galėjo tapti Lietuvos sostine…

    2021-04-07
    1941 m. sausio 10 d. Maskvoje V. Molotovas ir Vokietijos pasiuntinys Maskvoje F. Šulenburgas pasirašė dar vieną slaptą protokolą, pagal kurį sutariama: 1. „Reicho Vyriausybė atsižada teisių į Lietuvos teritorijos gabalą, paminėtą slaptame pridėtiniame 1939. IX. 28 d. protokole ir atžymėtą prie jo pridėtame žemėlapyje; 2. Sovietų Sąjungos Vyriausybė yra pasiruošusi atlyginti Vokietijos Vyriausybei už šią teritoriją, sumokėdama 750000 aukso dolerių arba 31500000 markių.“ Vokiečiai pardavė teritoriją, kuri jiems nepriklausė, už aukščiausią kainą. Dr. Jonas Balys (JAV) straipsnyje „Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo“ iškelia įdomią versiją. Ar galėjo (ir kaip) A. Smetona pasipriešinti sovietinei Lietuvos okupacijai? Pagal 1939 m. ...
  • Abejones sklaidė savo pavyzdžiu

    2021-04-07Abejones sklaidė savo pavyzdžiu
    Nepaisydamas prieštaringų nuomonių ir socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje sklandančios neigiamos informacijos apie „AstraZeneca“ vakciną, Seimo narys Giedrius Surplys, išrinktas Sūduvos šiaurinėje apygardoje, vos tik gavo progą, pasiskiepijo būtent šia vakcina. Tikėdamasis išsklaidyti žmonių abejones britų farmacininkų produktu, Seimo narys įspūdžiais ir informacija apie savo savijautą po skiepo dalijosi socialiniame tinkle „Facebook“. Galvas galėjo susukti melai „Šiandien pasiskiepijau „AstraZeneca“. Jaučiuosi puikiai. (…) Antra diena po „AstraZeneca“. Naktį temperatūra pakilo iki 37 laipsnių, truputį krėtė šaltis. Vadinasi, skiepas veikia. Šiandien – geriau. Esu darbe. Medikai sako, kad paskiepytas žmogus kitų negali užkrėsti“, – socialiniame tinkle įspūdžiais dalijosi politikas. „Suvalkiečio“ paklaustas, kodėl nusprendė viešai kalbėti apie ...