Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Marijampoliečiui Lukui Butkui skirta prestižinė M. K. Čiurlionio stipendija – pasitikėjimo ženklas

Marijampoliečiui Lukui Butkui, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) kompozicijos bakalauro studijų antro kurso studentui, šiemet minint Valstybės atkūrimo dieną buvo paskirta prestižinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio stipendija. Ją komisija vienbalsiai skyrė už originalų sinkretinio koncerto fortepijonui „Auto-da-fé“ pagal jo paties rašomą eilėraščių ciklą sukūrimą. Stipendija-paskata skiriama sukurti konkretų kūrinį. Iškilmingas stipendijos įteikimas įvyko vasario 15 d. nuotoliniu būdu.

Loreta AKELIENĖ

M. K. Čiurlionio draugija paskatą-stipendiją jauniesiems kūrėjams skiria antrus metus. Ja siekiama įvertinti jų pasiekimus ir padrąsinti pradedančius talentingus muzikus imtis ambicingų sumanymų, kad kompozitoriaus M. K. Čiurlionio dvasia atgimtų jaunųjų kūryboje.

Pernai lapkričio viduryje L. Butkaus kūrinys „They all return“ („Jie sugrįžta“) pateko ir tarp konkurso „Vox Juventutis 2020“ nugalėtojų, jo natos buvo išleistos specialiame leidinyje.
L. Butkus baigęs Marijampolės šv. Cecilijos gimnaziją ir Vilkaviškio vyskupijos krikščioniškosios kultūros centro meno mokyklą. Jis yra ne tik kompozitorius, bet ir koncertuojantis pianistas, aranžuotojas, ansamblio „Artisans“ narys.

Jaunasis muzikas yra daugelio konkursų laureatas ir nugalėtojas. Jis taip pat rašo prozos kūrinius. L. Butkaus pirmą romaną „Alisa žino“ 2019 m. elektroniniu formatu išleido leidykla „Naujas vardas“.

L. Butkaus mokytoja Nadežda Liberis labai gražiai atsiliepia apie savo buvusį mokinį: „Lukas Butkus yra apdovanotas. Tiek konkursų laimėjo, kad net nesuskaičiuoju. Kai laimėjo savo pirmą tarptautinį, buvo tikras stebuklas, iki tol kiti vis būdavo antroje ar trečioje vietoje, o jis užėmė I vietą. 2015 m. laimėjo „Grand Prix“ (čia aukščiau negu pirma vieta) konkurse „Jaunieji fortepijono lyderiai“ ir gavo sertifikatą groti su orkestru, taip jis ir iškilo. Iki 12-tos klasės dalyvaudavo daugybėje konkursų, labai mėgo groti, rinkdavosi daug J. S. Bacho, F. Listo, S. Rachmaninovo kūrinių. Lukas labai darbštus, bet kuklus. Scenoje jaučiasi labai gerai, kai sėda groti, tarsi persikeičia. Labai džiaugiuosi, kad jis ir šiandien dar koncertuoja, tai fantastiška.“
L. Butkus sutiko atsakyti ir į kelis „Suvalkiečio“ klausimus.

– Kaip jauteisi sužinojęs, jog gavai M. K. Čiurlionio jaunojo kūrėjo stipendiją-paskatą? Ką tau tai reiškia?

Marijampolietis Lukas Butkus – nepaprastai kūrybinga asmenybė.

Marijampolietis Lukas Butkus – nepaprastai kūrybinga asmenybė. Nuotrauka iš asmeninio pašnekovo albumo

– Iš tiesų labai nustebau, nes nors ir svajojau, bet nesitikėjau, kad šiemetinė stipendija-paskata atiteks man. Žinoma, apsidžiaugiau, bet kartu pajutau šiokią tokią paniką, nes reikės parašyti iki šiol didžiausios apimties savo kūrinį. M. K. Čiurlionio stipendija-paskata skiriama idėjos (mano atveju, kūrinio) sukūrimui ir pristatymui, tam ją ir panaudosiu. O kodėl ši stipendija yra ir paskata? Nes ji paskatina jaunuosius kūrėjus imtis ambicingų sumanymų, kurie galbūt iki tol jiems tik skambėjo mintyse, bet pradėti neturėjo drąsos. Iš dalies tą ji ir reiškia man – tai pasitikėjimo ženklas, padrąsinimas.

– Autodafė – viešas inkvizicijos įvykdymas, kodėl taip pavadinai savo kūrinį, už kurį nusipelnei stipendijos? Kas yra sinkretinis koncertas fortepijonui?

– „Autodafė“ įvaizdis, matyt, natūraliai išplaukė galvojant apie savo kūrinio koncepciją. Koncertas fortepijonui – tai muzikinio kūrinio žanras, kuriame solistas (šiuo atveju, pianistas) tradicine prasme parodo savo virtuoziškumą išvien su jam pritariančiu orkestru. Sinkretiškumas reiškia skirtingų elementų sudėjimą į vienį. Be muzikos, dar rašau įvairius literatūrinius kūrinėlius, tad mano noras bus sujungti literatūrą su koncerto žanru, kuris tradiciškai buvo grynai muzikinis.

Grįžtant prie pavadinimo, tai jis susijęs su bausmės, pasmerkimo ir atlaidumo, atleidimo temomis, kurias norėsiu panagrinėti rašydamas šį kūrinį.

– Esi laimėjęs daugybę įvairių konkursų. Kuris tarptautinis laimėtas pirmas ir kuris įsimintiniausias?

– Pirmasis mano konkursas buvo 2010 m. Lazdijuose vykęs jaunųjų pianistų konkursas „Allegro“, kuriame laimėjau trečią vietą. Įdomu tai, kad tais metais komisijos pirmininkas buvo Rokas Zubovas – M. K. Čiurlionio provaikaitis, dabartinis Čiurlionio draugijos pirmininkas, kuris buvo ir komisijos, skyrusios man šiemet stipendiją-paskatą, narys. Iki šiol turiu to konkurso programėlę, ant kurios, būdamas nedrąsus trečiaklasis, paprašiau ir gavau jo autografą – gražų sėkmės linkėjimą: „Jaunajam kolegai Lukui“. Prabėgo vienuolika įdomių ir netikėtų metų. Dabar esu ten, kur turėčiau būti.

– Pernai tavo kūrinio natos pateko tarp konkurso „Vox Juventutis 2020“ nugalėtojų ir buvo išspausdintos. Koks tai kūrinys ir ką tau reiškia, kad natos tapo viešai prieinamos?

– Taip, mano kūrinys „They all return“ pernai laimėjo pirmą vietą chorinių kūrinių konkurse „Vox Juventutis 2020“ ir buvo išleistos šio konkurso natų serijoje. Man tai buvo be galo netikėta, nes buvau niekam per daug nežinomas pirmakursis ir tai buvo mano pirmas rimtas kūrinys chorui. Laimėjus susilaukiau daugiau dėmesio, pajutau daugiau pasitikėjimo savimi. Kad natos viešai prieinamos, – nuostabu, nes tai leidžia kūriniui gyventi savo gyvenimą, net jeigu jo niekas neatlieka, bet užtat jis yra, egzistuoja ir matomas visiems.

– Gal pasidalintum įspūdžiais apie studijas akademijoje? Kaip tai vyksta per karantiną? Kaip vertini studijų kokybę?

Jaunasis muzikas yra daugelio konkursų laureatas ir nugalėtojas.

Jaunasis muzikas yra daugelio konkursų laureatas ir nugalėtojas.
Tomo Bujausko nuotrauka

– Savo studijas vertinu gerai – gaunu iš jų tai, ko tikėjausi, o kartais ir daugiau. Per karantiną visos studijos persikėlė į nuotolį, nors šiuo metu buvo kažkiek atlaisvinimų, kurie daugiausia liečia atlikimo studentus. Žinoma, trūksta to gyvo bendravimo, ne visi dalykai taip lengvai persikelia į nuotolį, tad yra dėl to šiokių tokių nepatogumų, bet užtat kasdienybėje nebėra tokio skubėjimo kaip anksčiau – galima daugiau laiko skirti sau ir kūrybai, nors kartais atrodo, kad to darbo ne sumažėjo, o kaip tik padaugėjo.

– Esi kompozitorius, koncertuojantis pianistas, aranžuotojas ir rašytojas. Kaip viską spėji?

– Esu didelis tinginys ir tai išnaudoju savo naudai. Kai tingiu ir atidėlioju muzikos kūrimą, pabėgu groti, o kai tingiu groti, kuriu. Kai nieko nenoriu daryti, rašau istorijas ar jų apmatus ir taip be galo be krašto. Kažkaip iš to tingumo ir atsiranda kūriniai.

– Taip pat esi ansamblio „Artisans“ narys. Koks tai ansamb­lis?

– Ansamblis „Artisans“ buvo mano bendrakursių ir kolegų kompozitorių Gintarės Valionytės, Liepos Vozgirdaitės ir Mato Linkausko sumanymas, kilęs iš noro groti šiuolaikinę akademinę muziką. Pirmas koncerte atliktas kūrinys buvo minimalisto Terry Riley „In C“. Pradžioje nepriėmiau kvietimo prisijungti (buvo dar tas keistas pereinamasis gyvenimo etapas – naujas miestas, nauji žmonės, studijų pradžia… taigi nenorėjau per daug apsikrauti), buvau tik klausytojas ir gerbėjas, o vėliau, keičiantis sudėčiai, šiek tiek padvejojęs prisijungiau kaip pianistas. Esame atlikę G. Valionytės ir M. Linkausko kūrinius, amerikiečių kompozitoriaus Frederiko Rževskio (Frederic Rzewski) kūrinį „Coming Together“. Planuojame programą šiemetiniam šiuolaikinės muzikos festivaliui „Druskomanija“, kurią sudarys lietuvių ir užsienio autorių kūriniai. Esame sulaukę kvietimų dalyvauti įvairiuose projektuose, taigi viskas priešaky šiam jaunam, bet perspektyviam ansambliui.

– Iš kur tavy tiek kūrybiškumo? Ar kūrybiškumui reikia paskatos, postūmio? Kaip tau tai pavyksta?

– Man patinka tai, ką darau. O kadangi tai darau jau palyginti ilgą laiką, su laiku ir trupučiu kantrybės darbas pradeda duoti vaisių. Kuo daugiau darau, tuo daugiau įgūdžių ir patirties įgaunu. Darosi kažkiek lengviau kurti, nors niekada iš tikrųjų nėra lengva. Vis dėlto postūmio visada reikia, tik tas postūmis nebūtinai turi būti kokia nors stipendija: paprasčiausias gražus žodis, atėjimas (kai bus galima) į koncertą ar nuoširdus pokalbis – visa tai gali būti savotiška paskata toliau kurti. Kūrimas dėl pačios kūrybos irgi įmanomas, bet tada visas procesas pasidaro kur kas vienišesnis.
– Ačiū už pokalbį, sėkmės kūryboje ir studijose.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Atmintis

    2017-04-19Atmintis
    Praėjusių metų kovą Kalvarijoje vyko konferencija „Petras Klimas – signataras, diplomatas, istorikas“, skirta garbaus kraštiečio 125-osioms gimimo metinėms paminėti. Ją organizavo Kalvarijos savivaldybės viešoji biblioteka. Nors P. Klimo gyvenimui ir veiklai skirtos medžiagos yra ir kitur (teko naudotis P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos paslaugomis), tačiau tiek įvairių leidinių, kiek yra Kalvarijoje, veikiausiai turi tik centrinės įstaigos. Informatikos ir kraštotyros skyriaus vedėja Sigita Palionienė parodė ir retų, įsigytų ilgai ieškojus iš kolekcininkų. Ne tik paties P. Klimo ir apie jį, bet ir tai, kas susiję su šeima, gimine, aplinka… Konferencijoje pranešimą skaitė istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Arvydas Anušauskas. Apie Petrą Klimą ir šeimos archyvus ...
  • Neišvengiamas reikalų gynimas internacionalinėje plotmėje…

    2017-04-18Neišvengiamas reikalų gynimas internacionalinėje plotmėje...
    Tai Petro Klimo žodžiai, apibūdinantys būtinybę kurti institucijas, kurios jaunai Lietuvos valstybei atstovautų tarptautiniu lygiu. „Tautai atgyjant savo krašte, kurs ilgą laiką buvo kitų tautų valdomas, ir norint atsiriboti nuo jų savarankiškai gyvatai, santykių tvarkymas ne tik su kaimynais, bet ir su visomis kitomis valstybėmis darosi labai svarbiu uždaviniu. Lietuvai teko nepaliaujamai grumtis ir su vokiečiais, ir su lenkais, ir su rusais. Lygiagrečiai teko ieškoti pritarimo ir pripažinimo naujos valstybės atsiradimui platesnėje internacionalinėje šeimoje. Tai buvo pirmosios mūsų užsienio reikalų ministerijos rūpestis. (…) Darbininkų tada buvo nedaug, pasiruošimo dar mažiau, bet niekada mano karjeroje aš nemačiau tokio pasišventimo ir tokio darnaus ...
  • Toks jis buvo…

    2017-04-18
    Ir po trupinį, ir po visą saują renkant prisiminimus apie Petrą Klimą, jų susidarė didelis pluoštas. Štai Laimė Lukošiūnienė 1990 m. dešimtajame „Nemuno“ žurnalo numeryje, be kita ko, cituoja Lietuvos nuolatinės delegacijos prie Tautų Sąjungos Ženevoje nario dr. Alberto GERUČIO monografijos „Petras Klimas. Valstybininkas, diplomatas, kankinys“ (Klivlandas, 1978 m.) pratarmę.   Toks jis buvo… Jis garsėjo kaip aukšto intelekto diplomatas, kaip didžiai nusipelnęs valstybininkas, priklausęs jau tada tai kone legenda tapusiai Vasario 16 akto signatarų grupei, kuri paskelbė Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Keli vizitai pas ministrą pasiuntinybės Paryžiuje rūmuose ir manyje sustiprino apie Klimą sklidusį garsą, kad jis „viską žino, viską yra skaitęs“. (…) ...
  • Keli štrichai apie šeimą

    2017-04-18Keli štrichai apie šeimą
    Remigijus Gulbinas – Petro Klimo vyriausio brolio Sergijaus vaikaitis: mokslininkas, Vasario 16-osios akto klubo, jungiančio signatarų gimines ir artimuosius, besirūpinančio jų veiklos, palikimo ir atminties įamžinimu, informacijos sklaida, pirmininkas. Jis maloniai sutiko pasidalinti savo žiniomis ir įspūdžiais, betarpiškai bendraujant su P. Klimu. Šiais laikais surasti bent kiek įžymesnių asmenybių gyvenimo ir darbų aprašymus, svarbiausias biografijos datas internete sugeba netgi pradinių klasių mokiniai. Stengdamasis nekartoti žinomų faktų, noriu paryškinti rečiau aptinkamus įvykius, apie kuriuos pasakojo mano senelė, P. Klimo vyriausiojo brolio, agronomo Sergijaus žmona Konstancija, mama Aldona Klimaitė-Gulbinienė ir pats Petras Klimas, su kuriuo teko bendrauti nuo jo grįžimo iš tremties Sibire ...
  • Petras Klimas iš Kalvarijos krašto

    2017-04-18Petras Klimas iš Kalvarijos krašto
    „Jeigu žmogus nežinotų savo ar savo visuomenės praeities, jis būtų kaip kūdikis. (…)  Visuomenės darbuotojas, pažinęs savo visuomenės praeitį, tarytum praregi dabarčiai ir ateičiai… Jis darosi sąmoningas ir tvirtas savo tautos ar valstybės narys – kūrėjas“. Taip Petras Klimas – jauniausias iš dvidešimties Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų (ir vienas iš šešių, kilusių iš šio krašto) – rašė 1921 m. pradedamo leisti istorijos žurnalo vedamajame.   Tik datos ir faktai, daug pasakantys Petras Klimas gimė 1891 m. vasario 23 d. Kušliškių kaime, Kalvarijos valsčiuje, Marijampolės apskrityje. Mokėsi Liudvinavo pradinėje mokykloje, po to Kalvarijoje, vėliau – Marijampolės gimnazijoje. 1908 m. su kitais pradėjo leisti slaptą ...
  • Sujungti fiziką ir muziką

    2017-04-11Sujungti fiziką ir muziką
    Tai pavyko Žygimantui Vosyliui, buvusiam Sūduvos gimnazijos moksleiviui, dabar bebaigiančiam fizikos magistrines studijas Vilniaus universitete. Vaikinas sako, kad pasirinkti tarp fizikos ir muzikos nebuvo lengva. Šią dilemą išsprendė pasirinkęs praktiškesnį dalyką – fiziką. Su fizika Lietuvoje jam pasirodė būsią daugiau perspektyvų. Su fizika jį supažindino tetos vyras. Pas Vilniuje gyvenančius giminaičius Žygimantas nuo mažens per atostogas dažnai leisdavo laiką. Su tetos vyru ir savo pusbroliu buvo gilinamasi į fizikos dėsnius, meistraujami įvairiausi mechanizmai, stebimas jų veikimas. Su technikos mokslo pasauliu vaikinas sako susipažinęs net gal anksčiau nei su muzikos, nors jo tėtis buvo muzikantas, tad muzikuojama namuose buvo nuolat. „Mano tėvas buvo ...
  • Kaip mergaitės tampa vienuolėmis

    2017-04-11Kaip mergaitės tampa vienuolėmis
    (Sesers Juozapos istorija) Spėju, kad vienuolė sesuo Juozapa Živilė Mieliauskaitė pataikė į dešimtuką, nes neseniai davė amžinuosius įžadus. Tai reiškia, kad apsisprendė. Banalus klausimas, ar nesunku buvo atsisakyti visko, tiesiog vėlėsi ant liežuvio. „Daug sunkiau būti ydų liūne“, – toks buvo jos atsakymas. Šventosios Šeimos seserų kongregacijos vienuolė Živilė augo nereligingoje šeimoje. Sunki paauglystė, nesaugumo jausmas stūmė į gyvenimo klystkelius. Atsivertė būdama 19 metų. „Tada sutikau Jėzų. Nėra taip, kad viskas pasikeičia tą akimirką, bet vis tiek tai pakeičia tavo buvimą, jei tu Jį renkiesi. Pasikeičia tavo gyvenimas – negali gyventi kaip anksčiau“, – prisimena ji. Labai daug kas įsivaizduoja, kad turi būti apreiškimas ir ...
  • Dominykas Vakrinas prakalbina metalą, restauruoja smuikus ir džiaugiasi gyvenimu gimtinėje

    2017-04-11Dominykas Vakrinas prakalbina metalą, restauruoja smuikus ir džiaugiasi gyvenimu gimtinėje
    Marijampolietis 25 metų Dominykas Vakrinas jau turi savo studiją ir kuria juvelyrikos dirbinius. Nesiblaško nei keisdamas darbus, nei klajodamas po pasaulį savęs paieškose. Gal tai laimė ar sėkmė, kad jam jau viskas aišku, yra numatyti ateities tikslai, kurių atkakliai siekia.   „Pasisekė“ – netinkamas žodis O tie tikslai – tai įsigyti daugiau įrankių, kad galėtų kuo daugiau pats padaryti, nereikėtų nuomotis ar prašyti kitų meistrų atlikti tam tikrus darbus, taip pat patogiau įsirengti studiją. Dominykas Marijampolėje įsikūręs pas žinomą juvelyrą Kęstutį Balčiūną. Pas šį meistrą atliko praktiką po III kurso. Pasakojo jam savo lūkesčius, kad tauposi įrankiams, stalą užsisakęs, šis ir pakvietė įsikurti ...
  • Igliauka mena monsinjorą A. Svarinską

    2017-04-04Igliauka mena monsinjorą A. Svarinską
    Suvalkija, kaip ir visa Lietuva, mena kunigą disidentą Alfonsą Svarinską, kuris už religinę ir tautinę veiklą sovietinės valdžios buvo net tris kartus nuteistas kalėti lageriuose. O Lietuvoje tikinčiųjų minios rinkdavosi paklausyti jo pamokslų, dalyvauti jo aukojamose mišiose. Penkerius metus (1971–1976 m.) A. Svarinskas buvo Igliaukos Švento Kazimiero parapijos klebonas, kartu aptarnaudamas ir gretimą Patilčių parapiją.    Už pogrindinę, antisovietinę veiklą – dešimtmečiai kalėjimo ir tremčių Ukmergės r. 1925 m. gimęs A. Svarinskas, dar besimokydamas gimnazijoje, o vėliau ir studijuodamas Kauno kunigų seminarijoje (1942–1946 m.), įsitraukė į pogrindinę veiklą. 1946 m. pavasarį jis išėjo pas partizanus, o gruodį buvo areštuotas. Po trijų mėnesių tardymo ...
  • Dėl tikėjimo – persekiojimai, kratos ir tardymai

    2017-04-04Dėl tikėjimo – persekiojimai, kratos ir tardymai
    Sovietų valdymo laikotarpiu užsimezgusi draugystė su kunigais ir vienuolėmis Mokolų kaime gyvenančius Adelę ir Juozą Ardzijauskus lydi visą gyvenimą. Gūdžiu sovietmečiu, kai kiek­vienas žodis apie laisvę ir nepriklausomybę buvo sekamas, jų namuose vykdavo pogrindiniai susitikimai. Gerbiami dvasininkai į jų namus atėjo tarsi savaime – pasitikėdami paprastais kaimo žmonėmis, bet karštai tikinčiais katalikais. Ardzijauskų namuose jie bendravo su jaunimu, aukojo mišias ir susirinkusiems tikintiesiems sakė pamokslus, kurių negalėjo sakyti bažnyčiose. Užsukdavo ir šiaip, tiesiog pabūti patikimų žmonių apsuptyje. O būsimasis Vilniaus arkivyskupijos vyskupas Arūnas Poniškaitis, susidraugavęs su Ardzijauskų Robertu, šio namuose jausdavosi kaip savuose. – Pas mus būdavo susirenka 30–40 vaikų, – sako ...
  • Skardupių klebonas Petras Kanapka: „Mano vieta – čia…“

    2017-04-04Skardupių klebonas Petras Kanapka: „Mano vieta – čia...“
    „Mano svajonė visada buvo mokytis. Tapti kunigu – visai ne mano mintis, ji atėjo iš žmonių, ir tai priimu kaip Dievo dovaną“, – pasakodamas apie savo kelią į kunigystę sako Skardupių Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos parapijos klebonas, moralės teologijos mokslų daktaras Petras Algirdas Kanapka.   Jautėsi ne savo vietoje P. Kanapkos kelias į kunigystę buvo sudėtingas savęs ir pašaukimo ieškojimas. Baigęs tuometį Klaipėdos politechnikumą raudonu diplomu, jaunuolis buvo pašauktas į kariuomenę – pusę metų tarnavo Latvijoje, pusantrų – Mongolijoje. Tarnybai einant į pabaigą, mirė mama, tad reikėjo grįžti į Klaipėdą ir padėti jaunesniems broliams. Įstojo į Kauno politechnikos instituto vakarinį skyrių Klaipėdoje, ...
  • „Nusprendžiau išmokti ginti savo šalį“

    2017-03-28„Nusprendžiau išmokti ginti savo šalį“
    Jaunuoliai ir merginos, kuriems rūpi Tėvynė, kurie turi ryžto ją ginti ir nori to išmokti, gali pasirinkti tarnybą savanoriškose pajėgose. Į „Suvalkiečio“ klausimus apie Krašto apsaugos savanorių pajėgas atsakė karys savanoris Raimondas KRAPAVIČIUS.   – Iš kur esate kilęs, kur mokėtės? – Gimiau 1992 metais Marijampolėje. Augau ir mokiausi šiame mieste, baigiau Sūduvos gimnaziją. Iškart po mokyklos baigimo įsiliejau į savanorių gretas. – Kodėl pasirinkote savanorišką tarnybą, kas paskatino? – Tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASP) pasirinkau paskatintas savo tėvų, draugų, kurie tuo metu jau tarnavo KASP. Nuo pat mokyklos laikų domėjausi karyba, krašto istorija. Būtent mūsų Tėvynės istorija ir tapo lemtingu faktoriumi, nulėmusiu tai, ...
  • Kazlų Rūdos šauliukai

    2017-03-28Kazlų Rūdos šauliukai
    Šauliukais jaunuosius šaulius vadina Kazlų Rūdos 7-osios kuopos šaulys, vado pavaduotojas, dirbantis su jais, Saulius Martinkus. Kai lankėmės šauliukų susirinkime kovo 9-ąją, jie ruošėsi tradiciniam bėgimui Kovo 11-osios paminėjimo proga. Šį bėgimą jau daugiau kaip 10 metų organizuoja Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazija. Šauliai įsimintinai paminėjo ir Vasario 16-ąją. Tądien Kazlų Rūdoje ant bibliotekos sienos (šiame pastate kažkada buvo kino teatras ir Šaulių namai) buvo atidengta atminimo lenta žuvusiems savanoriams ir iškilmingai pasižadėjimus davė jaunieji šauliai. Ši atminimo lenta pagaminta pagal originalų pavyzdį. Senoji aplaužyta lenta buvo rasta vienos Kazlų Rūdos gyventojos darže. Originali atminimo lenta saugoma Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejuje ...
  • Liubavo jaunieji šauliai

    2017-03-28Liubavo jaunieji šauliai
    Kalvarijos 1-ąją šaulių kuopą vasario pradžioje papildė 25 jaunieji šauliai iš Liubavo Juozo Montvilos pagrindinės mokyklos jaunųjų šaulių būrelio, vadovaujamo socialinės pedagogės Renatos Bubinienės. Įvairaus amžiaus moksleiviai, nuo 11 iki 16 metų, davė pasižadėjimus ir tapo jaunaisiais šauliais. Būrelis įkurtas tik prieš mėnesį, jam vadovaujanti R. Bubinienė sakė, kad siūlymo steigti būrelį sulaukė iš Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės vado pavaduotojo, laikinai einančio vado funkcijas, Skirmanto Andriušio. Moksleiviams padarė įspūdį uniformuoti šauliai, atvykę į mokyklą ir papasakoję apie galimybes, kurios laukia prisijungus prie šaulių organizacijos. Dabar jaunieji šauliai mokosi sąjungos istorijos, 10 šaulių įsakymų (šauliai priėmę 10 įsakymų: gink Lietuvos nepriklausomybę ir ...
  • Žaisdami karą jaunieji šauliai ir savanoriai ruošiasi ginti Tėvynę

    2017-03-28Žaisdami karą jaunieji šauliai ir savanoriai ruošiasi ginti Tėvynę
    Patriotinis ugdymas svarbus kiekvienai valstybei. Piliečiai, kurie nėra sąmoningi ir pasirengę ginti savo valstybę, gali greitai ją prarasti. Istorijos pavyzdžiai rodo, kad kartais ir didelės šalys su didelėmis kariuomenėmis nesugebėdavo užimti mažesnių, kurių žmonės parodydavo itin didelį ryžtą ir užsispyrimą apginti savo tėvų žemę. Patriotinis ugdymas, pilietiškumo suvokimas pradedamas diegti dar vaikystėje. Šiam tikslui pasitarnauja jaunųjų šaulių būreliai mokyklose ir Šaulių sąjunga. Brandesniame amžiuje jaunimas renkasi ir karių savanorių tarnybą. Šios abi organizacijos atlieka tą pilietiškumo ugdymo darbą, kuris taip būtinas kiekvienai valstybei.   Šaulių sąjungai – jau tuoj 100 metų Vasario 16-ąją mūsų šalyje prisiekė 93, pasižadėjo 205 šauliai. Priesaiką duoda 18 metų turintys ...