Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Marijampoliečiui Lukui Butkui skirta prestižinė M. K. Čiurlionio stipendija – pasitikėjimo ženklas

Marijampoliečiui Lukui Butkui, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) kompozicijos bakalauro studijų antro kurso studentui, šiemet minint Valstybės atkūrimo dieną buvo paskirta prestižinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio stipendija. Ją komisija vienbalsiai skyrė už originalų sinkretinio koncerto fortepijonui „Auto-da-fé“ pagal jo paties rašomą eilėraščių ciklą sukūrimą. Stipendija-paskata skiriama sukurti konkretų kūrinį. Iškilmingas stipendijos įteikimas įvyko vasario 15 d. nuotoliniu būdu.

Loreta AKELIENĖ

M. K. Čiurlionio draugija paskatą-stipendiją jauniesiems kūrėjams skiria antrus metus. Ja siekiama įvertinti jų pasiekimus ir padrąsinti pradedančius talentingus muzikus imtis ambicingų sumanymų, kad kompozitoriaus M. K. Čiurlionio dvasia atgimtų jaunųjų kūryboje.

Pernai lapkričio viduryje L. Butkaus kūrinys „They all return“ („Jie sugrįžta“) pateko ir tarp konkurso „Vox Juventutis 2020“ nugalėtojų, jo natos buvo išleistos specialiame leidinyje.
L. Butkus baigęs Marijampolės šv. Cecilijos gimnaziją ir Vilkaviškio vyskupijos krikščioniškosios kultūros centro meno mokyklą. Jis yra ne tik kompozitorius, bet ir koncertuojantis pianistas, aranžuotojas, ansamblio „Artisans“ narys.

Jaunasis muzikas yra daugelio konkursų laureatas ir nugalėtojas. Jis taip pat rašo prozos kūrinius. L. Butkaus pirmą romaną „Alisa žino“ 2019 m. elektroniniu formatu išleido leidykla „Naujas vardas“.

L. Butkaus mokytoja Nadežda Liberis labai gražiai atsiliepia apie savo buvusį mokinį: „Lukas Butkus yra apdovanotas. Tiek konkursų laimėjo, kad net nesuskaičiuoju. Kai laimėjo savo pirmą tarptautinį, buvo tikras stebuklas, iki tol kiti vis būdavo antroje ar trečioje vietoje, o jis užėmė I vietą. 2015 m. laimėjo „Grand Prix“ (čia aukščiau negu pirma vieta) konkurse „Jaunieji fortepijono lyderiai“ ir gavo sertifikatą groti su orkestru, taip jis ir iškilo. Iki 12-tos klasės dalyvaudavo daugybėje konkursų, labai mėgo groti, rinkdavosi daug J. S. Bacho, F. Listo, S. Rachmaninovo kūrinių. Lukas labai darbštus, bet kuklus. Scenoje jaučiasi labai gerai, kai sėda groti, tarsi persikeičia. Labai džiaugiuosi, kad jis ir šiandien dar koncertuoja, tai fantastiška.“
L. Butkus sutiko atsakyti ir į kelis „Suvalkiečio“ klausimus.

– Kaip jauteisi sužinojęs, jog gavai M. K. Čiurlionio jaunojo kūrėjo stipendiją-paskatą? Ką tau tai reiškia?

Marijampolietis Lukas Butkus – nepaprastai kūrybinga asmenybė.

Marijampolietis Lukas Butkus – nepaprastai kūrybinga asmenybė. Nuotrauka iš asmeninio pašnekovo albumo

– Iš tiesų labai nustebau, nes nors ir svajojau, bet nesitikėjau, kad šiemetinė stipendija-paskata atiteks man. Žinoma, apsidžiaugiau, bet kartu pajutau šiokią tokią paniką, nes reikės parašyti iki šiol didžiausios apimties savo kūrinį. M. K. Čiurlionio stipendija-paskata skiriama idėjos (mano atveju, kūrinio) sukūrimui ir pristatymui, tam ją ir panaudosiu. O kodėl ši stipendija yra ir paskata? Nes ji paskatina jaunuosius kūrėjus imtis ambicingų sumanymų, kurie galbūt iki tol jiems tik skambėjo mintyse, bet pradėti neturėjo drąsos. Iš dalies tą ji ir reiškia man – tai pasitikėjimo ženklas, padrąsinimas.

– Autodafė – viešas inkvizicijos įvykdymas, kodėl taip pavadinai savo kūrinį, už kurį nusipelnei stipendijos? Kas yra sinkretinis koncertas fortepijonui?

– „Autodafė“ įvaizdis, matyt, natūraliai išplaukė galvojant apie savo kūrinio koncepciją. Koncertas fortepijonui – tai muzikinio kūrinio žanras, kuriame solistas (šiuo atveju, pianistas) tradicine prasme parodo savo virtuoziškumą išvien su jam pritariančiu orkestru. Sinkretiškumas reiškia skirtingų elementų sudėjimą į vienį. Be muzikos, dar rašau įvairius literatūrinius kūrinėlius, tad mano noras bus sujungti literatūrą su koncerto žanru, kuris tradiciškai buvo grynai muzikinis.

Grįžtant prie pavadinimo, tai jis susijęs su bausmės, pasmerkimo ir atlaidumo, atleidimo temomis, kurias norėsiu panagrinėti rašydamas šį kūrinį.

– Esi laimėjęs daugybę įvairių konkursų. Kuris tarptautinis laimėtas pirmas ir kuris įsimintiniausias?

– Pirmasis mano konkursas buvo 2010 m. Lazdijuose vykęs jaunųjų pianistų konkursas „Allegro“, kuriame laimėjau trečią vietą. Įdomu tai, kad tais metais komisijos pirmininkas buvo Rokas Zubovas – M. K. Čiurlionio provaikaitis, dabartinis Čiurlionio draugijos pirmininkas, kuris buvo ir komisijos, skyrusios man šiemet stipendiją-paskatą, narys. Iki šiol turiu to konkurso programėlę, ant kurios, būdamas nedrąsus trečiaklasis, paprašiau ir gavau jo autografą – gražų sėkmės linkėjimą: „Jaunajam kolegai Lukui“. Prabėgo vienuolika įdomių ir netikėtų metų. Dabar esu ten, kur turėčiau būti.

– Pernai tavo kūrinio natos pateko tarp konkurso „Vox Juventutis 2020“ nugalėtojų ir buvo išspausdintos. Koks tai kūrinys ir ką tau reiškia, kad natos tapo viešai prieinamos?

– Taip, mano kūrinys „They all return“ pernai laimėjo pirmą vietą chorinių kūrinių konkurse „Vox Juventutis 2020“ ir buvo išleistos šio konkurso natų serijoje. Man tai buvo be galo netikėta, nes buvau niekam per daug nežinomas pirmakursis ir tai buvo mano pirmas rimtas kūrinys chorui. Laimėjus susilaukiau daugiau dėmesio, pajutau daugiau pasitikėjimo savimi. Kad natos viešai prieinamos, – nuostabu, nes tai leidžia kūriniui gyventi savo gyvenimą, net jeigu jo niekas neatlieka, bet užtat jis yra, egzistuoja ir matomas visiems.

– Gal pasidalintum įspūdžiais apie studijas akademijoje? Kaip tai vyksta per karantiną? Kaip vertini studijų kokybę?

Jaunasis muzikas yra daugelio konkursų laureatas ir nugalėtojas.

Jaunasis muzikas yra daugelio konkursų laureatas ir nugalėtojas.
Tomo Bujausko nuotrauka

– Savo studijas vertinu gerai – gaunu iš jų tai, ko tikėjausi, o kartais ir daugiau. Per karantiną visos studijos persikėlė į nuotolį, nors šiuo metu buvo kažkiek atlaisvinimų, kurie daugiausia liečia atlikimo studentus. Žinoma, trūksta to gyvo bendravimo, ne visi dalykai taip lengvai persikelia į nuotolį, tad yra dėl to šiokių tokių nepatogumų, bet užtat kasdienybėje nebėra tokio skubėjimo kaip anksčiau – galima daugiau laiko skirti sau ir kūrybai, nors kartais atrodo, kad to darbo ne sumažėjo, o kaip tik padaugėjo.

– Esi kompozitorius, koncertuojantis pianistas, aranžuotojas ir rašytojas. Kaip viską spėji?

– Esu didelis tinginys ir tai išnaudoju savo naudai. Kai tingiu ir atidėlioju muzikos kūrimą, pabėgu groti, o kai tingiu groti, kuriu. Kai nieko nenoriu daryti, rašau istorijas ar jų apmatus ir taip be galo be krašto. Kažkaip iš to tingumo ir atsiranda kūriniai.

– Taip pat esi ansamblio „Artisans“ narys. Koks tai ansamb­lis?

– Ansamblis „Artisans“ buvo mano bendrakursių ir kolegų kompozitorių Gintarės Valionytės, Liepos Vozgirdaitės ir Mato Linkausko sumanymas, kilęs iš noro groti šiuolaikinę akademinę muziką. Pirmas koncerte atliktas kūrinys buvo minimalisto Terry Riley „In C“. Pradžioje nepriėmiau kvietimo prisijungti (buvo dar tas keistas pereinamasis gyvenimo etapas – naujas miestas, nauji žmonės, studijų pradžia… taigi nenorėjau per daug apsikrauti), buvau tik klausytojas ir gerbėjas, o vėliau, keičiantis sudėčiai, šiek tiek padvejojęs prisijungiau kaip pianistas. Esame atlikę G. Valionytės ir M. Linkausko kūrinius, amerikiečių kompozitoriaus Frederiko Rževskio (Frederic Rzewski) kūrinį „Coming Together“. Planuojame programą šiemetiniam šiuolaikinės muzikos festivaliui „Druskomanija“, kurią sudarys lietuvių ir užsienio autorių kūriniai. Esame sulaukę kvietimų dalyvauti įvairiuose projektuose, taigi viskas priešaky šiam jaunam, bet perspektyviam ansambliui.

– Iš kur tavy tiek kūrybiškumo? Ar kūrybiškumui reikia paskatos, postūmio? Kaip tau tai pavyksta?

– Man patinka tai, ką darau. O kadangi tai darau jau palyginti ilgą laiką, su laiku ir trupučiu kantrybės darbas pradeda duoti vaisių. Kuo daugiau darau, tuo daugiau įgūdžių ir patirties įgaunu. Darosi kažkiek lengviau kurti, nors niekada iš tikrųjų nėra lengva. Vis dėlto postūmio visada reikia, tik tas postūmis nebūtinai turi būti kokia nors stipendija: paprasčiausias gražus žodis, atėjimas (kai bus galima) į koncertą ar nuoširdus pokalbis – visa tai gali būti savotiška paskata toliau kurti. Kūrimas dėl pačios kūrybos irgi įmanomas, bet tada visas procesas pasidaro kur kas vienišesnis.
– Ačiū už pokalbį, sėkmės kūryboje ir studijose.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Geranoriškas, patarimų negailėjęs kolega

    2016-09-26
    Virginija JUNEVIČIENĖ – chorvedė, „Suvalkijos“ ir Šv. Cecilijos gimnazijos berniukų choro vadovė: Su K. Knoru, savo vyresniuoju kolega, bendrauti pradėjome, kai aš buvau visai dar „žalia“ chorvedė – tik ką baigusi studijas atvykau dirbti. Tai – nepaprastai geranoriškas žmogus, suteikęs man labai daug vertingų patarimų. Ne paslaptis, į jaunus specialistus daug kas žiūri kaip į būsimus konkurentus, galinčius vėliau užimti jų vietą ir neskuba dalintis savo patirtimi. Tačiau Maestro Knorui tai netiko. Sulaukiau nepaprastai daug vertingų, nuoširdžių patarimų kaip organizuoti chorą, kaip pasirinkti repertuarą; pasidalijo ir neįkainojamomis žiniomis apie vokalą. Be to, tai buvo labai taktiška, kitus suprantanti asmenybė, mokėjo gražiai ...
  • „Esu čia, gimtine“

    2016-09-26
    Česlova JAKŠTYTĖ – poetė, Marijampolės kraštotyros muziejaus darbuotoja, surengusi nemažai literatūros vakarų, skirtų ne tik savo, bet ir kitų iškilių meno žmonių kūrybai pristatyti: Muzikų, o vaizdžiau tariant – šios srities menininkų miške, Maestro Kazimieras Knoras buvo aukštas, tvirtas ir daugiašakis medis. Daug metų reikliai ir oriai muzikos meno paslapčių mokė jaunimą, reiškėsi kaip solistas, turintis pavydėtinai gražų balsą, buvo puikus chorvedys. Turėjo ir ryškų kompozitoriaus – melodisto talentą. Kadangi kūrė ne tik instrumentinę muziką, bet ir giesmes, balades, įvairaus žanro dainas, Maestro tekstų kūrybai ieškojo ir tarp vietos literatų – taip teko susipažinti ir mums. Iš šių dienų žvelgiant – ...
  • Imponavo įvairiapusiška K. Knoro veikla, humoro jausmas, inteligencija

    2016-09-26
    Aldona MURAUSKIENĖ – literatūros ir muzikos renginių organizatorė, P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos darbuotoja: Jo sukurtų dainų knyga „Esu čia, gimtine“ su autoriaus autografu bei kartu su kitais autoriais sudarytas populiarių dainų rinkinėlis „Dainuokim visi“ ir šiandien tebepuošia mūsų – Marijampolės P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos Muzikos ir meno skaityklą, iš bibliotekoje organizuotų ir vestų renginių įrašų tebeskamba Jo galingu vargonininko balsu atliekamos dainos. Tik paties Maestro – dainininko, chorvedžio, pedagogo, kompozitoriaus K. Knoro jau seniai nebėra tarp mūsų. Labai trūksta to tikro, nesuvaidinto nuoširdumo, skalsios išminties, patarimų, paskatinimų, dosnių padėkos žodžių po eilinės mano surengtos muzikos valandėlės (jos būna skirtos pasaulio kompozitorių jubiliejams). Tais ...
  • Buvo ryškus…

    2016-09-26
    Vytautas VILIŪNAS, ilgametis Marijampolės kolegijos darbuotojas: Pedagogas, kūrėjas, vokalo meistras – K. Knoro asmenybė buvo daugialypė. Gana reiklus ir griežtas pedagogas, tačiau tuometinių pedagoginės mokyklos dėstytojų ir auklėtinių kontekste – išskirtinė asmenybė. Buvo darbštus, reiklus, šiek tiek žemaitiškai užsispyręs. Moksleiviai jo griežtumo gal kiek ir prisibijojo, tačiau jis pats buvo labai ryškus visuomenėje, gabumų nestokojantis žmogus – tai, be abejo, imponavo studentams ir tarsi kompensavo pedagogo griežtumą. Įsimintinas vokalistas, atlikdavęs ir boso, ir baritono partijas (kaip solo atlikėjas mėgėjas yra pelnęs net prizinių vietų konkursuose). Vyrų choro „Garsas“ vadovas. Kūrėjas, intensyviai rašęs dainas bei didesnės apimties kūrinius, taip pat ir sakralinius. ...
  • Kompozitorius Kazimieras Knoras, arba Kas dainoj nesudėta

    2016-09-26Kompozitorius Kazimieras Knoras, arba Kas dainoj nesudėta
    Talentingas kūrėjas, charizmatiška asmenybė Šiuos puslapius skiriame Kazimiero Knoro (1921–2004) atminimui. Tai – Marijampolės pedagogas ir kompozitorius, solistas, chorvedys ir vargonininkas. Įsimintina, charizmatiška asmenybė, palikusi nemenką kūrybinį kraitį. Senosios kartos inteligentas. Tokios asmenybės nenueina užmarštin netgi iškeliavusios anapus… Kazimieras Knoras gimė Žemaitijoje, Telšių rajone, mokėsi tenykštėje gimnazijoje, o vėliau specialiuosius muzikos mokslus tęsė Klaipėdoje. Vos pradėjęs dirbti pasižymėjo kaip puikus pedagogas ir organizatorius. Į tuometinį Kapsuką atvyko 1955-aisiais, dirbo pedagoginėje mokykloje (dabartinė kolegija), vadovavo chorams, šioje srityje pasiekė nemenkų laimėjimų. Puikiai atsiskleidė ir kaip solistas – yra tapęs netgi respublikinio solistų-vokalistų konkurso laureatu (1961 m.). K. Knoras buvo ne tik puikus pedagogas bei ...
  • Lietuviškumo ugdymas per meno saviveiklą Marijampolės kolegijoje

    2016-09-26Lietuviškumo ugdymas per meno saviveiklą Marijampolės kolegijoje
    Vos atėjusi 1989 metais dirbti į pedagoginę mokyklą Vida Mickuvienė ėmė organizuoti renginius, juos vesti, pamažu į šią veiklą vis labiau įtraukė studentus. Perėmė skaitovų ruošimą, kuris iki šiol vyksta jos vadovaujamoje dabar jau Marijampolės kolegijos raiškiojo žodžio studijoje. 2001 metais V. Mickuvienei buvo pavesta vadovauti vienai grandžiai seniausio pedagoginės mokyklos dainų ir šokių liaudies ansamblio (veikia nuo 1964 m.). Dabar tai – tautinio meno ansamblis „Sūduonėlė“, kuriam ir vardą pati sugalvojo: nuo upeliuko, iš kurio kildinamas ir Sūduvos vardas. Lietuviškumo ugdymas per meno saviveiklą, per saviraišką yra labai paveikus, nelieka vien sauso informacijos perteikimo, ji pateikiama su jausmu, su nuotaika. ...
  • Pedagoginės mokyklos patriotai

    2016-09-26Pedagoginės mokyklos patriotai
    Tai Stasė ir Vytautas Alenskai, dabar gyvenantys Klaipėdoje. Stasė Alenskienė – Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos geografijos mokytoja ekspertė, o Vytautas Alenskas – Klaipėdos universiteto Menų akademijos docentas. Abu susiję su buvusia Kapsuko pedagogine mokykla. Vytautas Alenskas 1966–1977 metais Kapsuko pedagoginėje mokykloje dirbo muzikos dėstytoju. Dėstė instrumentinę muziką (fortepijoną ir akordeoną), grojo mokyklos dainų ir šokių liaudies ansamblyje. Tuo laiku ansambliui vadovavo Algis Vitlipas, vėliau apie 30 metų – Frida Lokomina. Repertuaras buvo daugiausia lietuviškas, tik viena kita tarybinė daina įsiterpdavo. V. Alenskas prisimena, kad kolektyvas mokykloje buvo labai stip­rus, siejamas draugiškų, kolegiškų ryšių. Turėta nemažai tradicinių renginių, būdavo pagerbiami ir jubiliatai. Apskritai ...
  • „Mano Lietuva manyje prabudo ir pradėjo kurtis šioje mokykloje“

    2016-09-26„Mano Lietuva manyje prabudo ir pradėjo kurtis šioje mokykloje“
    Savo prisiminimais apie mokslo metus Marijampolės pedagoginėje mokykloje sutiko pasidalinti Saulius Andriuška, Marijampolės marijonų gimnazijos direktorius: „Prisiminus Marijampolės aukštesniąją pedagogikos mokyklą (dabar kolegija), kur mokiausi 1990–1995 m., pirmiausia pagalvoju apie žmones, kurie ten dirbo: R. Klasavičienę, O. Sakalauskienę, A. Uzėlą, I. Šalčiūnienę, A. ir L. Šepkus, O. Dumčiuvienę, L. Leonavičienę ir daug kitų. Pamiršau kai kurias jų perteiktas akademines žinias, kitą informaciją, datas, bet dėstytojų parodyta bendravimo kultūra su studentais, gebėjimas išklausyti ir padėti rasti problemos sprendimą liks atmintyje ir širdyje visam gyvenimui. Dėstytojai ugdė savo pavyzdžiu. Manau, kad svarbu kalbėti apie tuos žmones, kurie mus ugdė ir kūrė. Klasės auklėtoja ...
  • Pedagogai A. ir L. Šepkai – lituanistų šeima iš buvusios pedagoginės mokyklos

    2016-09-26Pedagogai A. ir L. Šepkai – lituanistų šeima iš buvusios pedagoginės mokyklos
    Aleksandra ir Lionginas Šepkai – du lituanistai, kurie pusę amžiaus dirbo pedagoginėje mokykloje – pradžioje Kapsuko, paskui Marijampolės. Aleksandra dėstė lietuvių kalbos dalykus (dirbo iki 1994 m., 50 metų stažas), o Lionginas (dirbo iki 1996 m., 52 m. stažas) dėstė literatūrą, vaikų literatūrą, pedagoginę praktiką ir kt.   „Normalioje laisvoje valstybėje, kuriai niekas negrasina, nereikia įrodinėti savo tautinių ir valstybingumo teisių, todėl patriotizmo (išorinio, matomo) nedaug. Tie patriotiniai šūkiai suskamba, kai atsiranda priešų“, – tai L. Šepkaus mintis. A. Šepkienė prisimena: „Kai čia pradėjau dirbti, buvo bendra dvasia, aš tik įsiliejau. Nejutau jokios įtampos, tvyrojo draugiškumas, meilė mokiniams, ryšys su jais, bendras rūpestis. ...
  • Išdalinti apdovanojimai konkurso „Vasara su fotoaparatu“ nugalėtojams

    2016-09-16Išdalinti apdovanojimai konkurso „Vasara su fotoaparatu“ nugalėtojams
    Iš viso šiemet jau tradiciniu tapusiame konkurse sulaukėme 450 nuotraukų. Pirmą kartą jas visas publikavome laikraščio feisbuko paskyroje. Taigi ir nugalėtojai buvo išrinkti du – vieną rinko visi feisbuko lankytojai, kitą – mūsų redakcijos sudaryta komisija.   Antradienį buvo paskelbti nugalėtojai ir įteikti redakcijos įsteigti prizai. Plačiosios visuomenės favorite, feisbuke surinkusi 1665 balsus, tapo Audronės Mikulionienės nuotrauka – paežerės peizažas. Mūsų komisija nugalėtoja išrinko Karolinos Giraitytės nuotrauką, kurioje užfiksuota varliuko ir vaikinuko draugystė. Redakcijos komisijos dar išrinkti šie nominantai: Vaidas Karpavičius, Aldona Rauluševičienė, Viktorija Burinskaitė, Vaida Kelerytė-Burokienė, Neringa Lesetė, Austėja Kuršvietytė, Vilma Grinevičienė, Akvelina Paškauskienė, kurių darbai išsiskyrė iš kitų savo kokybe ...
  • Ir šiemet mokamus būrelius kompensuos krepšelis

    2016-09-15Ir šiemet mokamus būrelius kompensuos krepšelis
    Prasidėjus naujiems mokslo metams tėvams pravartu pagalvoti, kuo jų atžala užsiims po pamokų – lankys šokio užsiėmimus, patriotinio ugdymo būrelį, o gal lavins viešojo kalbėjimo įgūdžius. Šiemet, kaip ir pernai, būreliams skiriamas neformaliojo vaikų švietimo krepšelis, o pasirinkimas – dar gausesnis. Tik norintiems pasinaudoti krepšeliu reikėtų suskubti – pasirašyti sutartis su finansuojamų būrelių organizatoriais reikia iki savivaldybės nustatytos datos.     Išaugo pasirinkimas  Neformaliojo vaikų švietimo veikloms nuo 2015 m. spalio 1 d. skiriamas tikslinis valstybės finansavimas bus tęsiamas ir šiais mokslo metais. Pernai krepšeliu naudojosi 58 tūkst. šalies mokinių, buvo finansuojama per 2000 būrelių. „Krepšelis ypač pateisino lūkesčius regionuose, kur iki tol nebuvo didelės ...
  • Sasnavos aerodrome – lakūnai, skraidyklininkai, parašiutininkai, aviamodeliuotojai…

    2016-08-29Sasnavos aerodrome – lakūnai, skraidyklininkai, parašiutininkai, aviamodeliuotojai...
    Kasmet prieš Vėlines simbolinį generolo A. Gustaičio kapą senosiose Marijampolės kapinėse aplanko Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų atstovai, padeda gėlių, uždega žvakę, nes tikrojo generolo kapo neturima.   Artėjant aviacijos šimtmečiui Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų viešųjų ryšių vyr. specialistas Gintautas Deksnys ruošiasi išleisti knygą apie aviacijos istoriją „Praeities laiškai“. Joje bus laiškas ir generolui Antanui Gustaičiui. „Marijampolė turėtų dar daugiau dėmesio skirti aviacijai, nes šis kraštas padovanojo daugiausia lakūnų. Tai didelis indėlis besivystančiai aviacijai“, – sakė Gintautas Deksnys. Iš tiesų Marijampolėje aviacijos tradicijos gilios, pasekėjų ir šiandien daug. Lakūno bandytojo, kosmonauto tyrėjo Rimanto Stankevičiaus vardą šiandien žino daugelis marijampoliečių. Jis – vienintelis ...
  • Atgaivino tėviškę

    2016-08-29Atgaivino tėviškę
    Maisto pramonės automatų gamykloje „Fasa“ susikūrusios iniciatyvinės grupės, kuri rūpinosi Antano Gustaičio tėviškės sutvarkymu ir atstatymu, entuziastas Vidmantas Kačergis ir šiandien prisimena, kaip prasidėjo jo pažintis su Antano Gustaičio gyvenimo istorija. „1980 metais Obelinėje dalino sklypus kolektyviniams sodams. Gavo sklypą ir mūsų šeima. Apie tai, kad netoliese yra Antano Gustaičio tėviškė, apie jį patį, nieko nežinojome. Tik to sklypo niekam neskyrė. Buvo likę medžiai ir sodas“, – pasakojo Marijampolėje gyvenantis Vidmantas Kačergis. Tuo metu jis dirbo maisto pramonės automatų gamykloje „Fasa“. 1987 metais, vienos komandiruotės Maskvoje metu, jis susipažino su Alytuje gyvenančiu kolega Vytu Burinsku, kuris kilęs iš Padovinio. Draugystė nenutrūko. V. ...
  • Antanas Gustaitis – pirmojo lietuviško lėktuvo ANBO kūrėjas

    2016-08-29Antanas Gustaitis – pirmojo lietuviško lėktuvo ANBO kūrėjas
    Marijampolės regiono gyventojai pagrįstai didžiuojasi iš jos apylinkių kilusiais ne tik meno, kultūros veikėjais, kalbininkais, bet ir aviatoriais. Sasnavos seniūnijoje gimęs ypatingų gabumų ir reto konstruktoriaus talento žmogus, palikęs gilius savo darbo pėdsakus prieškario Lietuvos karo aviacijoje – lėktuvų ANBO konstruktorius Antanas Gustaitis. Lietuvos karo aviacijos vadas, brigados generolas, aviakonstruktorius, 9 lėktuvų ANBO projektų autorius, aukštojo aviacijos mokslo Lietuvoje iniciatorius. Karo aviacijos mokyklos, Vytauto Didžiojo universiteto aviacijos katedros dėstytojas. Tai tik keletas eilučių iš Antano Gustaičio biografijos. Iš tiesų jo vaidmuo Lietuvos aviacijoje neišmatuojamas. Iškilios asmenybės žmogui teko tragiškas likimas: ketinęs pasitraukti iš okupuotos Lietuvos į Vakarus, Antanas Gustaitis Lietuvos–Vokietijos ...
  • Sodybos tuščios nestovi

    2016-08-29
    Tai – irgi apie Plutiškes. Paklausti apie situaciją miestelyje pašnekovai pasidžiaugė, kad čia, skirtingai nei daugelyje kitų panašių vietų, vyksmo ir gyvybės daug. „Pas mus sodybos tuščios nestovi: jei tik atsiranda kokia, jau, žiūrėk, kas nors kuriasi. Tai kieno vaikai grįžta į tėvų ar senelių namus – vieni visam laikui, kiti labiau tik vasaromis gyvena, kitus namus nuperka kas iš šalies, ir laukuose naujus namus statosi… Žiūrėkite: įsikūrė du operos solistai – irgi pavyzdys. Žmonės kiemus, aplinką gražiai tvarko, bendruomenė aktyviai dirba.“ Pliusas ir tai, kad čia yra ir gerą vardą turi gimnazija, su kurios kolektyvu visada randama bendra kalba. Moksleivių ...