Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Skiepijama trimis vakcinomis

Pasak infekcinių ligų epidemiologo, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto dėstytojo Pauliaus Gradecko, šiandien mūsų šalyje skiepijama trimis Europos Sąjungoje įregistruotomis vakcinomis: „Pfizer-BioNTech“, „Moderna“ ir „AstraZeneca“. „Pasaulyje kovai su COVID-19 liga šiuo metu yra patvirtintos daugiau nei aštuonios vakcinos, mūsų žiniomis, kai kuriose šalyse naudojamos ir nepatvirtintos, kurios yra bandymų fazėje“, – pasakojo epidemiologas.

Medicinos epidemiologas P. Gradeckas pats aktyviai dalyvauja gyventojų vakcinavimo procesuose.

Medicinos epidemiologas P. Gradeckas pats aktyviai dalyvauja gyventojų vakcinavimo procesuose. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Pasak jo, „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ – informacinės, RNR pagrindu sukurtos vakcinos, dar kitaip jos vadinamos ledo vakcinos arba jautrios, kurios dėl savo ypatumų turi būti saugomos ilgą laiką ultražemoje temperatūroje. Taip yra dėl to, kad RNR, kaip informacinė medžiaga, geriausiai išlieka žemoje temperatūroje, apie 80 laipsnių šaltyje. Atšildžius iki kambario temperatūros „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinos gali būti laikomos tik dvi valandas.

„AstraZeneca“ vakcina yra vadinama rekombinantine vakcina. Šis vaistinis preparatas skiriasi nuo anksčiau patvirtintų COVID-19 vakcinų, nes buvo pagamintas pasitelkiant dvigubos grandinės DNR, o ne RNR technologiją. „AstraZeneca“ vakciną galima sunaudoti per 48 valandas. Be to, jai gabenti nereikia užtikrinti tokios žemos temperatūros. „Šią vakciną naudoti daug paprasčiau, pradūrus pradinę pakuotę, šaldytuve galima laikyti 48 valandas“, – teigė epidemiologas.

Kaip buvo gaminamos vakcinos?

Pasak P. Gradecko, iš esmės visos trys vakcinos buvo sukurtos itin greitai. Per metus. Tad daug diskutuota, ar apskritai galima taip greitai pagaminti vakciną. Yra vakcinų, kurios kuriamos net ne dešimtmetį, bet kelis dešimtmečius.

„Šiandien mes dar neturime vakcinos prieš hepatitą C, prieš maliariją, prieš kitas ligas, kurios yra svarbios visuomenei, pasauliui. COVID-19 vakcina buvo sukurta taip greitai todėl, kad greitai pavyko nuskaityti viruso genomą. Viruso genomas jau buvo žinomas po kelių savaičių. Koks tai yra virusas, kokios pagrindinės dalys, kiek tos pagrindinės dalys yra kliniškai svarbios virusui užkrečiant žmogų. Nesupratus viruso molekulinės, sferinės struktūrų ir patofiozologijos negalima net kalbėti, kaip apsisaugoti nuo jo“, – kalbėjo P. Gradeckas.

Pasak medicinos epidemiologo, raktas į greitą vakcinų gamybos sėkmę tas, kad virusas buvo labai greitai nuskaitytas. Tą padarė Kinijos mokslininkai. „Ir tai nėra nuostabu, nes jie turi puikias technines galimybes. Be to, tai šalis, kuri pirmiausia susidūrė su šia pandemija“, – sakė epidemiologas.

Anot jo, po trijų mėnesių jau buvo aišku, kad kompanijos, kurios stojo prie vakcinos gamybos starto linijos, norėjo užtikrintumo, kad, praleidžiant dalį kūrimo etapų, vakcina per daugiau nei metus būtų sukurta. Pavyko netgi greičiau. Kurdamos vakciną kompanijos turėjo kelis pasirinkimus: naudoti naujausias arba taikyti laiko patikrintas technologijas. Juk buvo žinoma, kad virusas gali mutuoti, kad jam pažaboti reikės kuo tikslesnės logistinės grandinės – nuo idėjos iki galutinio produkto.

P. Gradecko teigimu, dalis vakcinos gamintojų, tokių kaip kompanija „AstraZeneca“, yra puikiai žinomi vaistų gamintojai. Jie jungėsi į konsorciumą su Oksfordo universiteto mokslininkais. Tai yra vienas iš prestižiškiausių Jungtinės Karalystės universitetų, sutraukiantis šviesiausius protus. Tad kompanija „AstraZeneca“ nėra vienintelė šio vaistinio preparato kūrėja. Šis skiepas dažnai vadinamas Oksfordo vakcina arba Oksfordo COVID-19 vakcina, nes ją kūrė ir Oksfordo mokslininkai.

Pasak P. Gradecko, prie starto linijos stojusios vienos kompanijos nuėjo patikrintu būdu, rėmėsi tomis pačiomis technologijomis, kuriomis gaminamos kitos plačiai naudojamos vakcinos. Tokia yra gripo vakcina, kurios kiekvieną sezoną yra pagaminama milijardai dozių.

Kiti gamintojai taikė naujausias technologijas, kurios išbandytos kuriant priešvėžinius vaistus. „Todėl taip ir atsitiko, kad dalis kompanijų, naudodamos senas, bet laiko patikrintas technologijas, pirmiausia dėmesį skyrė, kad vakcina būtų prieinama kuo didžiausiai žmonių grupei, gyvenančiai visoje planetoje. Didžiausią žmonių grupę planetoje sudaro ne vyresni žmonės, kaip mes įsivaizduojame Europoje, bet asmenys nuo 20 iki 50 metų. Todėl kompanijos, kurios buvo pasiruošusios sukurti globalią vakciną, pirmiausia norėjo išbandyti jos efektyvumą toje amžiaus grupėje, kuri yra didžiausia. Tokie tyrimai dažniausiai vykdomi penkiose ar šešiose pasaulio valstybėse, skirtinguose kultūriniuose, demografiniuose, ekonominiuose centruose“, – pasakojo P. Gradeckas.

Kodėl nepasitikima „AstraZeneca“ vakcina?

Pasak epidemiologo, visų keturių klinikinių tyrimų Jungtinėje Karalystėje, Brazilijoje ir Pietų Afrikoje bendri rezultatai rodo, kad vyresnius nei 18 metų žmones vakcina „AstraZeneca“ saugiai ir veiksmingai apsaugo nuo COVID-19. Dauguma šių tyrimų dalyvių buvo 18–55 metų. Su vyresniais (daugiau nei 55 metų) dalyviais atliktų tyrimų rezultatų nepakako, kad būtų galima pateikti vakcinos veiksmingumo šioje amžiaus grupėje duomenis. Tačiau atsižvelgiant į šioje amžiaus grupėje pasireiškusią imuninę reakciją ir remiantis patirtimi, įgyta naudojant kitas vakcinas, tikimasi, kad vakcina bus veiksminga. Visgi dalis tyrime dalyvavusių centrų parodė ne tokius veiksmingus rodiklius.

„Kai darai tokį platų tyrimą, negali kontroliuoti, kad visose socialinėse grupėse rezultatai bus vienodi. Vykdant „AstraZeneca“ vakcinos tyrimą tos tikslinės grupės, vyresnių kaip 65 metų žmonių, turbūt ir pritrūko, kad gamintojas būtų galėjęs vakcinos sukūrimo ir patvirtinimo fazėje patikinti, kad yra pakankamai duomenų – vakcina saugi, efektyvi ir vyresnio amžiaus žmonėms“, – teigė epidemiologas. Pasak jo, gamintojai yra atsargūs, konservatyvūs. Juk kompanijose dirba verslininkai, mokslininkai. Nė viena žinoma kompanija nenori rizikuoti savo vardu ir sukurti produktą, kuris atneštų daug žalos. Jiems tektų mokėti milžiniškas kompensacijas, todėl tuo laikotarpiu, spalio–lapkričio mėnesiais „AstraZeneca“ vakcinos gamintojas dar neturėjo pakankamai duomenų, kad produktas saugus ir veiksmingas vyresnio amžiaus grupėje.

Mediko manymu, dabar ne laikas rinktis vakcinas, protingiausia skiepytis tuo, kas yra.

Mediko manymu, dabar ne laikas rinktis vakcinas, protingiausia skiepytis tuo, kas yra.

„Įdomi detalė, kai jau buvo aišku, kad vienokia ar kitokia vakcina bus įregistruota dar prieš naujus metus, „AstraZeneca“ vakcina jau tada laikyta favorite, nes ji pagaminta ant pakankamai patikimos platformos su pakankamai paprasta logistika, kurioje nėra šalčio grandinės, – sakė P. Gradeckas. – Todėl buvo manyta, kad „AstraZeneca“ bus lyderiaujanti vakcina ir Europoje, ir JAV. Jungtinėje Karalystėje, kuri pirmoji pradėjo masinę vakcinaciją, daugiausia naudota „AstraZeneca“ vakcina. Tuo metu atrodė, kad žmonės bus labiau linkę ja skiepytis negu „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinomis“, – aiškino medicinos epidemiologas.

P. Gradecko teigimu, šiandien situacija pasikeitusi: pirmos vakcinos labiau geidžiamos nei „AstraZeneca“, nors kažkokio dramatiško lūžio vakcinos saugumo ar efektyvumo srityje dar nėra įvykę. Kaip tik „AstraZeneca“ gamintojai toliau vykdo tyrimus, jungia ir vyresnio amžiaus žmones, todėl ir Vaistų kontrolės agentūros nuomonė pasikeitė, leista skiepyti ir vyresnius. Gyvename sudėtingu pandemijos laikotarpiu, laiko svarstymams ne taip daug ir turime.

„Kai manęs klausia, ar skiepytis „AstraZeneca“ vakcina, aš sakau: jeigu norite kuo greičiau apsaugos, skiepykitės ta vakcina, kuri dabar prieinama. Tie, kurie nusiteikę laukti, gali laukti. Turime vakcinų tiekimą kad ir lėtą, bet užtikrintą. Dėl to ir esame išpaikinti, renkamės vienokią ar kitokią vakciną, net neįvertinę, ką reiškia tas efektyvumas. Jeigu iš daugybės duomenų išsirenkame mums nepatinkančius, aišku, kad bus blogai“, – kalbėjo epidemiologas. Anot jo, reikia nepamiršti, kad pasaulyje iš apie 6,5 milijardų (atmetus vaikus) žmonių tik 20 proc. gyvena šalyse, kur pradėta vakcinacija. Kai kuriose pasaulio šalyse, teritorijose gal ir apskritai nebus galimybės pasiskiepyti. Be to, nežinome, ar situacija, atlikus daugybę tyrimų, neapsisuks 180 laipsnių kampu, ir „AstraZeneca“ vėl nepasirodys geidžiamiausia vakcina. Šalutinį poveikį sukelia visos vakcinos ir tikrai nėra patvirtintų tyrimų, kad jie labiausiai pasireiškia pasiskiepijus „AstraZeneca“.
„Dėl kainų. Taip, „AstraZeneca“ vakcinos vienos dozės kaina – 2 eurai, „Modernos“ – 17 eurų, „Pfizer“ – 15 Eur, bet nepamirškime, kad labai didelę vakcinos kainos dalį sudaro logistikos kaštai, – sakė medicinos epidemiologas. – „Moderna“ ir „Pfizer-BioNTech“ yra JAV farmacijos kompanijų sukurtos vakcinos.“

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • 80 metų sukakties akivaizdoje – siekis išlikti nepriklausomiems

    2021-04-2280 metų sukakties akivaizdoje – siekis išlikti nepriklausomiems
    Įdomus sutapimas: 80 metų jubiliejų „Suvalkietis“ mini gana neramiu laiku, mūsų šalį ir, galima sakyti, visą Žemę krečiant pasaulinei COVID-19 pandemijai, kaip kad buvo ir 1941-aisiais, kai balandžio 19 dieną Marijampolėje buvo išleistas pirmasis „Suvalkiečio“ pirmtako laikraščio „Naujasis kelias“ numeris. Tuo metu Suvalkijos sostinėje tvarką jau darė kitokios, bet dar baisesnės pasaulinės „infekcijos“ – raudonojo maro – bolševikų – valdžia, be to, prie krašto grėsmingai artėjo ir rudasis maras, fašizmas… Birutė MONTVILIENĖ 1941-aisiais, penkių tūkstančių tiražu Marijampolėje leisti pradėtą Marijampolės apskrities komunistų partijos komiteto ir apskrities vykdomojo komiteto savaitraštį iki mūsų šalies teritorijoje prasidėjusių Antrojo pasaulinio karo veiksmų spėta išspausdinti ir išplatinti ...
  • Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku, jam pačiam vadovaujant

    2021-04-21Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku,  jam pačiam vadovaujant
    Vasario 25 dieną mūsų kraštiečiui prof. habil. dr. Stanislovui Sajauskui sukako 75-eri. Mokslininkas, išradėjas, kolekcininkas, knygų autorius… Veiklos sričių tiek daug, kad nelengva įsivaizduoti, jog visa tai – vieno žmogaus nuveikti darbai. Jubiliejus – išskirtinė proga giliau pažinti žmogų, nuėjusį netrumpą gyvenimo kelią ir turintį tikrai unikalios patirties. Paprašytas pasidalinti su mūsų skaitytojais patirtimis ir įžvalgomis (kaip įprasta – nuotoliniu būdu), papasakoti apie dabartinę veiklą, Stanilovas Sajauskas sutiko ir… nustebino. „Mano, kaip darboholiko, veiklų ne viena, bet paskutinį dešimtmetį, kai tapau nepageidaujamas universitete, ypač susitelkiau į Suvalkiją, numizmatiką, heraldiką ir partizanus. Kadangi mano knygų tiražus valdo tie, kas finansavo jų spausdinimą, ...
  • Kai dienoje pritrūksta valandų…

    2021-04-21Kai dienoje pritrūksta valandų...
    Beieškant kultūros naujienų niūrią šio pavasario dieną pradžiugino Kalvarijos viešosios bibliotekos tinklapio žinios, o labiausiai širdį paglostė Aistės ČERKAUSKIENĖS floristikos darbų paroda. Dar smagiau tapo, kai bibliotekos direktorė Laima Karpavičienė pasidžiaugė, kad ši jauna iniciatyvi moteris – jų darbuotoja ir nuolat džiugina kolegas bei kalvarijiečius savo darbais… Beje, paminėjus, kad ji kuria ir valgomas puokštes, teko prisiminti, jog „Suvalkietyje“ apie tai kažkada buvo rašyta. Bet magėjo daugiau sužinoti apie jos gebėjimą kurti grožį ir išgirsti jauno (nė trisdešimties neturinčio) aktyvaus žmogaus nuomonę apie gyvenimą provincijoje… – Žinau tik tiek, kad gyvenate Kalvarijoje, čia dirbate, kuriate… Iš kur Jūs ir iš kur ...
  • Sąskaitos už šildymą renovuotuose daugiabučiuose: ką svarbu žinoti?

    2021-04-21Sąskaitos už šildymą renovuotuose  daugiabučiuose: ką svarbu žinoti?
    Daugiabučių renovacija – proga sutaupyti už šildymą, kuria pastaruoju metu Lietuvoje nusprendžia pasinaudoti vis daugiau gyventojų. Visgi modernizacijos naudą mato ne visi – visuomenėje sklando įsitikinimas, kad modernizavus pastatą sąskaitos nesumažėja. Ar šis mitas pagrįstas? „Dažnai tenka girdėti, kad žmones nuo daugiabučio renovacijos sulaiko nepasitikėjimas šilumos tiekėjais. Esą modernizavus pastatą, jie tyčia pakelia šilumos energijos kainą, kad neprarastų iki tol gautų pajamų. Tačiau tai mitas, kurį gali padėti išsklaidyti aiškesnis supratimas, kas sudaro šilumos kainą ir dėl kokių priežasčių laikui bėgant ji kinta“, – sako BETA direktorius Valius Serbenta.Šilumos kainą sudaro pastovioji ir kintamoji dalis. Kintamosios sąnaudos (kuras, elektra ir kitos ...
  • „CIE LT Forge“ krepšininkių startas U14 merginų čempionate

    2021-04-20
    Po ilgos pertraukos Lietuvos moksleivių krepšinio lyga pradėjo vykdyti krepšinio varžybas. Sėkmingai U14 merginų krepšinio čempionate startavo ir Marijampolės SC „CIE LT Forge“ merginų komanda, solidžia 20 taškų persvara 72:52 nugalėjusi Alytaus RSC. Antros sužaistos rungtynės nebuvo tokios sėkmingos – 28:58 pralaimėta Ukmergės SC-„Vilkmergėlės“ krepšininkėms. Pelnytų taškų ir atkovotų kamuolių lydere komandoje yra Rosita Rusovičiūtė. Pagal rezultatyvių perdavimų statistiką pirmauja Emilija Dapkūnaitė. U14 čempionato A diviziono aštuonių komandų grupėje Elos Bajorūnienės treniruojama Marijampolės SC komanda užima III vietą. „Suvalkiečio“ informacija
  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...
  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...