Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Skiepijama trimis vakcinomis

Pasak infekcinių ligų epidemiologo, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto dėstytojo Pauliaus Gradecko, šiandien mūsų šalyje skiepijama trimis Europos Sąjungoje įregistruotomis vakcinomis: „Pfizer-BioNTech“, „Moderna“ ir „AstraZeneca“. „Pasaulyje kovai su COVID-19 liga šiuo metu yra patvirtintos daugiau nei aštuonios vakcinos, mūsų žiniomis, kai kuriose šalyse naudojamos ir nepatvirtintos, kurios yra bandymų fazėje“, – pasakojo epidemiologas.

Medicinos epidemiologas P. Gradeckas pats aktyviai dalyvauja gyventojų vakcinavimo procesuose.

Medicinos epidemiologas P. Gradeckas pats aktyviai dalyvauja gyventojų vakcinavimo procesuose. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Pasak jo, „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ – informacinės, RNR pagrindu sukurtos vakcinos, dar kitaip jos vadinamos ledo vakcinos arba jautrios, kurios dėl savo ypatumų turi būti saugomos ilgą laiką ultražemoje temperatūroje. Taip yra dėl to, kad RNR, kaip informacinė medžiaga, geriausiai išlieka žemoje temperatūroje, apie 80 laipsnių šaltyje. Atšildžius iki kambario temperatūros „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinos gali būti laikomos tik dvi valandas.

„AstraZeneca“ vakcina yra vadinama rekombinantine vakcina. Šis vaistinis preparatas skiriasi nuo anksčiau patvirtintų COVID-19 vakcinų, nes buvo pagamintas pasitelkiant dvigubos grandinės DNR, o ne RNR technologiją. „AstraZeneca“ vakciną galima sunaudoti per 48 valandas. Be to, jai gabenti nereikia užtikrinti tokios žemos temperatūros. „Šią vakciną naudoti daug paprasčiau, pradūrus pradinę pakuotę, šaldytuve galima laikyti 48 valandas“, – teigė epidemiologas.

Kaip buvo gaminamos vakcinos?

Pasak P. Gradecko, iš esmės visos trys vakcinos buvo sukurtos itin greitai. Per metus. Tad daug diskutuota, ar apskritai galima taip greitai pagaminti vakciną. Yra vakcinų, kurios kuriamos net ne dešimtmetį, bet kelis dešimtmečius.

„Šiandien mes dar neturime vakcinos prieš hepatitą C, prieš maliariją, prieš kitas ligas, kurios yra svarbios visuomenei, pasauliui. COVID-19 vakcina buvo sukurta taip greitai todėl, kad greitai pavyko nuskaityti viruso genomą. Viruso genomas jau buvo žinomas po kelių savaičių. Koks tai yra virusas, kokios pagrindinės dalys, kiek tos pagrindinės dalys yra kliniškai svarbios virusui užkrečiant žmogų. Nesupratus viruso molekulinės, sferinės struktūrų ir patofiozologijos negalima net kalbėti, kaip apsisaugoti nuo jo“, – kalbėjo P. Gradeckas.

Pasak medicinos epidemiologo, raktas į greitą vakcinų gamybos sėkmę tas, kad virusas buvo labai greitai nuskaitytas. Tą padarė Kinijos mokslininkai. „Ir tai nėra nuostabu, nes jie turi puikias technines galimybes. Be to, tai šalis, kuri pirmiausia susidūrė su šia pandemija“, – sakė epidemiologas.

Anot jo, po trijų mėnesių jau buvo aišku, kad kompanijos, kurios stojo prie vakcinos gamybos starto linijos, norėjo užtikrintumo, kad, praleidžiant dalį kūrimo etapų, vakcina per daugiau nei metus būtų sukurta. Pavyko netgi greičiau. Kurdamos vakciną kompanijos turėjo kelis pasirinkimus: naudoti naujausias arba taikyti laiko patikrintas technologijas. Juk buvo žinoma, kad virusas gali mutuoti, kad jam pažaboti reikės kuo tikslesnės logistinės grandinės – nuo idėjos iki galutinio produkto.

P. Gradecko teigimu, dalis vakcinos gamintojų, tokių kaip kompanija „AstraZeneca“, yra puikiai žinomi vaistų gamintojai. Jie jungėsi į konsorciumą su Oksfordo universiteto mokslininkais. Tai yra vienas iš prestižiškiausių Jungtinės Karalystės universitetų, sutraukiantis šviesiausius protus. Tad kompanija „AstraZeneca“ nėra vienintelė šio vaistinio preparato kūrėja. Šis skiepas dažnai vadinamas Oksfordo vakcina arba Oksfordo COVID-19 vakcina, nes ją kūrė ir Oksfordo mokslininkai.

Pasak P. Gradecko, prie starto linijos stojusios vienos kompanijos nuėjo patikrintu būdu, rėmėsi tomis pačiomis technologijomis, kuriomis gaminamos kitos plačiai naudojamos vakcinos. Tokia yra gripo vakcina, kurios kiekvieną sezoną yra pagaminama milijardai dozių.

Kiti gamintojai taikė naujausias technologijas, kurios išbandytos kuriant priešvėžinius vaistus. „Todėl taip ir atsitiko, kad dalis kompanijų, naudodamos senas, bet laiko patikrintas technologijas, pirmiausia dėmesį skyrė, kad vakcina būtų prieinama kuo didžiausiai žmonių grupei, gyvenančiai visoje planetoje. Didžiausią žmonių grupę planetoje sudaro ne vyresni žmonės, kaip mes įsivaizduojame Europoje, bet asmenys nuo 20 iki 50 metų. Todėl kompanijos, kurios buvo pasiruošusios sukurti globalią vakciną, pirmiausia norėjo išbandyti jos efektyvumą toje amžiaus grupėje, kuri yra didžiausia. Tokie tyrimai dažniausiai vykdomi penkiose ar šešiose pasaulio valstybėse, skirtinguose kultūriniuose, demografiniuose, ekonominiuose centruose“, – pasakojo P. Gradeckas.

Kodėl nepasitikima „AstraZeneca“ vakcina?

Pasak epidemiologo, visų keturių klinikinių tyrimų Jungtinėje Karalystėje, Brazilijoje ir Pietų Afrikoje bendri rezultatai rodo, kad vyresnius nei 18 metų žmones vakcina „AstraZeneca“ saugiai ir veiksmingai apsaugo nuo COVID-19. Dauguma šių tyrimų dalyvių buvo 18–55 metų. Su vyresniais (daugiau nei 55 metų) dalyviais atliktų tyrimų rezultatų nepakako, kad būtų galima pateikti vakcinos veiksmingumo šioje amžiaus grupėje duomenis. Tačiau atsižvelgiant į šioje amžiaus grupėje pasireiškusią imuninę reakciją ir remiantis patirtimi, įgyta naudojant kitas vakcinas, tikimasi, kad vakcina bus veiksminga. Visgi dalis tyrime dalyvavusių centrų parodė ne tokius veiksmingus rodiklius.

„Kai darai tokį platų tyrimą, negali kontroliuoti, kad visose socialinėse grupėse rezultatai bus vienodi. Vykdant „AstraZeneca“ vakcinos tyrimą tos tikslinės grupės, vyresnių kaip 65 metų žmonių, turbūt ir pritrūko, kad gamintojas būtų galėjęs vakcinos sukūrimo ir patvirtinimo fazėje patikinti, kad yra pakankamai duomenų – vakcina saugi, efektyvi ir vyresnio amžiaus žmonėms“, – teigė epidemiologas. Pasak jo, gamintojai yra atsargūs, konservatyvūs. Juk kompanijose dirba verslininkai, mokslininkai. Nė viena žinoma kompanija nenori rizikuoti savo vardu ir sukurti produktą, kuris atneštų daug žalos. Jiems tektų mokėti milžiniškas kompensacijas, todėl tuo laikotarpiu, spalio–lapkričio mėnesiais „AstraZeneca“ vakcinos gamintojas dar neturėjo pakankamai duomenų, kad produktas saugus ir veiksmingas vyresnio amžiaus grupėje.

Mediko manymu, dabar ne laikas rinktis vakcinas, protingiausia skiepytis tuo, kas yra.

Mediko manymu, dabar ne laikas rinktis vakcinas, protingiausia skiepytis tuo, kas yra.

„Įdomi detalė, kai jau buvo aišku, kad vienokia ar kitokia vakcina bus įregistruota dar prieš naujus metus, „AstraZeneca“ vakcina jau tada laikyta favorite, nes ji pagaminta ant pakankamai patikimos platformos su pakankamai paprasta logistika, kurioje nėra šalčio grandinės, – sakė P. Gradeckas. – Todėl buvo manyta, kad „AstraZeneca“ bus lyderiaujanti vakcina ir Europoje, ir JAV. Jungtinėje Karalystėje, kuri pirmoji pradėjo masinę vakcinaciją, daugiausia naudota „AstraZeneca“ vakcina. Tuo metu atrodė, kad žmonės bus labiau linkę ja skiepytis negu „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinomis“, – aiškino medicinos epidemiologas.

P. Gradecko teigimu, šiandien situacija pasikeitusi: pirmos vakcinos labiau geidžiamos nei „AstraZeneca“, nors kažkokio dramatiško lūžio vakcinos saugumo ar efektyvumo srityje dar nėra įvykę. Kaip tik „AstraZeneca“ gamintojai toliau vykdo tyrimus, jungia ir vyresnio amžiaus žmones, todėl ir Vaistų kontrolės agentūros nuomonė pasikeitė, leista skiepyti ir vyresnius. Gyvename sudėtingu pandemijos laikotarpiu, laiko svarstymams ne taip daug ir turime.

„Kai manęs klausia, ar skiepytis „AstraZeneca“ vakcina, aš sakau: jeigu norite kuo greičiau apsaugos, skiepykitės ta vakcina, kuri dabar prieinama. Tie, kurie nusiteikę laukti, gali laukti. Turime vakcinų tiekimą kad ir lėtą, bet užtikrintą. Dėl to ir esame išpaikinti, renkamės vienokią ar kitokią vakciną, net neįvertinę, ką reiškia tas efektyvumas. Jeigu iš daugybės duomenų išsirenkame mums nepatinkančius, aišku, kad bus blogai“, – kalbėjo epidemiologas. Anot jo, reikia nepamiršti, kad pasaulyje iš apie 6,5 milijardų (atmetus vaikus) žmonių tik 20 proc. gyvena šalyse, kur pradėta vakcinacija. Kai kuriose pasaulio šalyse, teritorijose gal ir apskritai nebus galimybės pasiskiepyti. Be to, nežinome, ar situacija, atlikus daugybę tyrimų, neapsisuks 180 laipsnių kampu, ir „AstraZeneca“ vėl nepasirodys geidžiamiausia vakcina. Šalutinį poveikį sukelia visos vakcinos ir tikrai nėra patvirtintų tyrimų, kad jie labiausiai pasireiškia pasiskiepijus „AstraZeneca“.
„Dėl kainų. Taip, „AstraZeneca“ vakcinos vienos dozės kaina – 2 eurai, „Modernos“ – 17 eurų, „Pfizer“ – 15 Eur, bet nepamirškime, kad labai didelę vakcinos kainos dalį sudaro logistikos kaštai, – sakė medicinos epidemiologas. – „Moderna“ ir „Pfizer-BioNTech“ yra JAV farmacijos kompanijų sukurtos vakcinos.“

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja

    2021-07-24Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja
    Šiomis dienomis Marijampolės centre, šalia kino teatro „Spindulys“, praeivių dėmesį atkreipė keista dėžė ant ilgų kojų su nedideliu langeliu, pro kurį galima pažiūrėti. Tai iš Vilniaus atkeliavusi instaliacija „Projektorinė“, skirta prisiminti kadaise veikusius, o dabar savo paskirtį pakeitusius kino teatrus. Paprastai projektorinė suprantama kaip ankšta, žiūrovams neprieinama, techninė kino teatro erdvė, bet šįkart viskas apsiverčia aukštyn kojomis – žiūrovai pro siaurą plyšį gali pažvelgti į kino teatrus. Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ 9 minučių filmuke siūlo apžiūrėti 16 šalies regionuose esančių kino teatrų. Iš jų šiandien tik trys teberodo kino filmus – tai mūsų „Spindulys“, taip pat „Dainava“ Alytuje ...
  • Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų

    2021-07-24Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų
    Saugo rašytojo atminimą Dažniausiai link sostinės pravažiuojame neužsukę čia, o labai vertėtų. Senoji sodyba-muziejus saugo rašytojo dvasią, seklyčioje atkurta rašytojo vaikystės aplinka, eksponuojami šeimos baldai, nuotraukos, knygos. Vasarai įpusėjus sodyba skęsta gėlėse, o visai netoliese – ir Putino „Altorių šešėly“ aprašytas Aušrakalnis su ant jo augančiomis kačpėdėlėmis. Ir taip – jau 50 metų, nes praėjusį šeštadienį paminėtas šio muziejaus įkūrimo pusšimčio metų jubiliejus. Pilotiškės – nedidelis kaimas, vos keliolika ūkių ir gyventojų skaičius toli gražu pusšimčio nesiekia. Tarp jų – ir Mykolaičiai, poeto giminaičiai, visus tuos dešimtmečius gyvenę rašytojo gimtinėje ir saugoję jo atminimą. Prieš 50 metų, 1971-ųjų vasarą, čia buvo atidarytas ...
  • Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis

    2021-07-24Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis
    Antradienio popietę Marijampolės kultūros centras pakvietė į labai neįprastą renginį – programą „Pažinti meną pojūčiais“, kurią parengė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga kartu su Lietuvos dailės muziejaus Nacionaline dailės galerija. Šis renginys – jau gerą pusmetį vykdomo projekto ,,Kultūra visur“, finansuojamo Europos solidarumo korpuso, programos dalis. Programos vadovė Lina Puodžiūnienė pasidžiaugė, kad Lietuva sparčiai keičiasi į gerą pusę, kad labiau atsigręžiame į silpnesniuosius, neįgaliuosius ir ieškome būdų juos integruoti į visuomenę. Vienas tokių būdų yra menas. Atrodo, sunku įsivaizduoti, kaip silpnaregis ar aklasis gali gėrėtis dailės darbais, tačiau, be regos meną galima priimti kitais pojūčiais – yra dar garsas, kvapas, ...
  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...