Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Skiepijama trimis vakcinomis

Pasak infekcinių ligų epidemiologo, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto dėstytojo Pauliaus Gradecko, šiandien mūsų šalyje skiepijama trimis Europos Sąjungoje įregistruotomis vakcinomis: „Pfizer-BioNTech“, „Moderna“ ir „AstraZeneca“. „Pasaulyje kovai su COVID-19 liga šiuo metu yra patvirtintos daugiau nei aštuonios vakcinos, mūsų žiniomis, kai kuriose šalyse naudojamos ir nepatvirtintos, kurios yra bandymų fazėje“, – pasakojo epidemiologas.

Medicinos epidemiologas P. Gradeckas pats aktyviai dalyvauja gyventojų vakcinavimo procesuose.

Medicinos epidemiologas P. Gradeckas pats aktyviai dalyvauja gyventojų vakcinavimo procesuose. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Pasak jo, „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ – informacinės, RNR pagrindu sukurtos vakcinos, dar kitaip jos vadinamos ledo vakcinos arba jautrios, kurios dėl savo ypatumų turi būti saugomos ilgą laiką ultražemoje temperatūroje. Taip yra dėl to, kad RNR, kaip informacinė medžiaga, geriausiai išlieka žemoje temperatūroje, apie 80 laipsnių šaltyje. Atšildžius iki kambario temperatūros „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinos gali būti laikomos tik dvi valandas.

„AstraZeneca“ vakcina yra vadinama rekombinantine vakcina. Šis vaistinis preparatas skiriasi nuo anksčiau patvirtintų COVID-19 vakcinų, nes buvo pagamintas pasitelkiant dvigubos grandinės DNR, o ne RNR technologiją. „AstraZeneca“ vakciną galima sunaudoti per 48 valandas. Be to, jai gabenti nereikia užtikrinti tokios žemos temperatūros. „Šią vakciną naudoti daug paprasčiau, pradūrus pradinę pakuotę, šaldytuve galima laikyti 48 valandas“, – teigė epidemiologas.

Kaip buvo gaminamos vakcinos?

Pasak P. Gradecko, iš esmės visos trys vakcinos buvo sukurtos itin greitai. Per metus. Tad daug diskutuota, ar apskritai galima taip greitai pagaminti vakciną. Yra vakcinų, kurios kuriamos net ne dešimtmetį, bet kelis dešimtmečius.

„Šiandien mes dar neturime vakcinos prieš hepatitą C, prieš maliariją, prieš kitas ligas, kurios yra svarbios visuomenei, pasauliui. COVID-19 vakcina buvo sukurta taip greitai todėl, kad greitai pavyko nuskaityti viruso genomą. Viruso genomas jau buvo žinomas po kelių savaičių. Koks tai yra virusas, kokios pagrindinės dalys, kiek tos pagrindinės dalys yra kliniškai svarbios virusui užkrečiant žmogų. Nesupratus viruso molekulinės, sferinės struktūrų ir patofiozologijos negalima net kalbėti, kaip apsisaugoti nuo jo“, – kalbėjo P. Gradeckas.

Pasak medicinos epidemiologo, raktas į greitą vakcinų gamybos sėkmę tas, kad virusas buvo labai greitai nuskaitytas. Tą padarė Kinijos mokslininkai. „Ir tai nėra nuostabu, nes jie turi puikias technines galimybes. Be to, tai šalis, kuri pirmiausia susidūrė su šia pandemija“, – sakė epidemiologas.

Anot jo, po trijų mėnesių jau buvo aišku, kad kompanijos, kurios stojo prie vakcinos gamybos starto linijos, norėjo užtikrintumo, kad, praleidžiant dalį kūrimo etapų, vakcina per daugiau nei metus būtų sukurta. Pavyko netgi greičiau. Kurdamos vakciną kompanijos turėjo kelis pasirinkimus: naudoti naujausias arba taikyti laiko patikrintas technologijas. Juk buvo žinoma, kad virusas gali mutuoti, kad jam pažaboti reikės kuo tikslesnės logistinės grandinės – nuo idėjos iki galutinio produkto.

P. Gradecko teigimu, dalis vakcinos gamintojų, tokių kaip kompanija „AstraZeneca“, yra puikiai žinomi vaistų gamintojai. Jie jungėsi į konsorciumą su Oksfordo universiteto mokslininkais. Tai yra vienas iš prestižiškiausių Jungtinės Karalystės universitetų, sutraukiantis šviesiausius protus. Tad kompanija „AstraZeneca“ nėra vienintelė šio vaistinio preparato kūrėja. Šis skiepas dažnai vadinamas Oksfordo vakcina arba Oksfordo COVID-19 vakcina, nes ją kūrė ir Oksfordo mokslininkai.

Pasak P. Gradecko, prie starto linijos stojusios vienos kompanijos nuėjo patikrintu būdu, rėmėsi tomis pačiomis technologijomis, kuriomis gaminamos kitos plačiai naudojamos vakcinos. Tokia yra gripo vakcina, kurios kiekvieną sezoną yra pagaminama milijardai dozių.

Kiti gamintojai taikė naujausias technologijas, kurios išbandytos kuriant priešvėžinius vaistus. „Todėl taip ir atsitiko, kad dalis kompanijų, naudodamos senas, bet laiko patikrintas technologijas, pirmiausia dėmesį skyrė, kad vakcina būtų prieinama kuo didžiausiai žmonių grupei, gyvenančiai visoje planetoje. Didžiausią žmonių grupę planetoje sudaro ne vyresni žmonės, kaip mes įsivaizduojame Europoje, bet asmenys nuo 20 iki 50 metų. Todėl kompanijos, kurios buvo pasiruošusios sukurti globalią vakciną, pirmiausia norėjo išbandyti jos efektyvumą toje amžiaus grupėje, kuri yra didžiausia. Tokie tyrimai dažniausiai vykdomi penkiose ar šešiose pasaulio valstybėse, skirtinguose kultūriniuose, demografiniuose, ekonominiuose centruose“, – pasakojo P. Gradeckas.

Kodėl nepasitikima „AstraZeneca“ vakcina?

Pasak epidemiologo, visų keturių klinikinių tyrimų Jungtinėje Karalystėje, Brazilijoje ir Pietų Afrikoje bendri rezultatai rodo, kad vyresnius nei 18 metų žmones vakcina „AstraZeneca“ saugiai ir veiksmingai apsaugo nuo COVID-19. Dauguma šių tyrimų dalyvių buvo 18–55 metų. Su vyresniais (daugiau nei 55 metų) dalyviais atliktų tyrimų rezultatų nepakako, kad būtų galima pateikti vakcinos veiksmingumo šioje amžiaus grupėje duomenis. Tačiau atsižvelgiant į šioje amžiaus grupėje pasireiškusią imuninę reakciją ir remiantis patirtimi, įgyta naudojant kitas vakcinas, tikimasi, kad vakcina bus veiksminga. Visgi dalis tyrime dalyvavusių centrų parodė ne tokius veiksmingus rodiklius.

„Kai darai tokį platų tyrimą, negali kontroliuoti, kad visose socialinėse grupėse rezultatai bus vienodi. Vykdant „AstraZeneca“ vakcinos tyrimą tos tikslinės grupės, vyresnių kaip 65 metų žmonių, turbūt ir pritrūko, kad gamintojas būtų galėjęs vakcinos sukūrimo ir patvirtinimo fazėje patikinti, kad yra pakankamai duomenų – vakcina saugi, efektyvi ir vyresnio amžiaus žmonėms“, – teigė epidemiologas. Pasak jo, gamintojai yra atsargūs, konservatyvūs. Juk kompanijose dirba verslininkai, mokslininkai. Nė viena žinoma kompanija nenori rizikuoti savo vardu ir sukurti produktą, kuris atneštų daug žalos. Jiems tektų mokėti milžiniškas kompensacijas, todėl tuo laikotarpiu, spalio–lapkričio mėnesiais „AstraZeneca“ vakcinos gamintojas dar neturėjo pakankamai duomenų, kad produktas saugus ir veiksmingas vyresnio amžiaus grupėje.

Mediko manymu, dabar ne laikas rinktis vakcinas, protingiausia skiepytis tuo, kas yra.

Mediko manymu, dabar ne laikas rinktis vakcinas, protingiausia skiepytis tuo, kas yra.

„Įdomi detalė, kai jau buvo aišku, kad vienokia ar kitokia vakcina bus įregistruota dar prieš naujus metus, „AstraZeneca“ vakcina jau tada laikyta favorite, nes ji pagaminta ant pakankamai patikimos platformos su pakankamai paprasta logistika, kurioje nėra šalčio grandinės, – sakė P. Gradeckas. – Todėl buvo manyta, kad „AstraZeneca“ bus lyderiaujanti vakcina ir Europoje, ir JAV. Jungtinėje Karalystėje, kuri pirmoji pradėjo masinę vakcinaciją, daugiausia naudota „AstraZeneca“ vakcina. Tuo metu atrodė, kad žmonės bus labiau linkę ja skiepytis negu „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinomis“, – aiškino medicinos epidemiologas.

P. Gradecko teigimu, šiandien situacija pasikeitusi: pirmos vakcinos labiau geidžiamos nei „AstraZeneca“, nors kažkokio dramatiško lūžio vakcinos saugumo ar efektyvumo srityje dar nėra įvykę. Kaip tik „AstraZeneca“ gamintojai toliau vykdo tyrimus, jungia ir vyresnio amžiaus žmones, todėl ir Vaistų kontrolės agentūros nuomonė pasikeitė, leista skiepyti ir vyresnius. Gyvename sudėtingu pandemijos laikotarpiu, laiko svarstymams ne taip daug ir turime.

„Kai manęs klausia, ar skiepytis „AstraZeneca“ vakcina, aš sakau: jeigu norite kuo greičiau apsaugos, skiepykitės ta vakcina, kuri dabar prieinama. Tie, kurie nusiteikę laukti, gali laukti. Turime vakcinų tiekimą kad ir lėtą, bet užtikrintą. Dėl to ir esame išpaikinti, renkamės vienokią ar kitokią vakciną, net neįvertinę, ką reiškia tas efektyvumas. Jeigu iš daugybės duomenų išsirenkame mums nepatinkančius, aišku, kad bus blogai“, – kalbėjo epidemiologas. Anot jo, reikia nepamiršti, kad pasaulyje iš apie 6,5 milijardų (atmetus vaikus) žmonių tik 20 proc. gyvena šalyse, kur pradėta vakcinacija. Kai kuriose pasaulio šalyse, teritorijose gal ir apskritai nebus galimybės pasiskiepyti. Be to, nežinome, ar situacija, atlikus daugybę tyrimų, neapsisuks 180 laipsnių kampu, ir „AstraZeneca“ vėl nepasirodys geidžiamiausia vakcina. Šalutinį poveikį sukelia visos vakcinos ir tikrai nėra patvirtintų tyrimų, kad jie labiausiai pasireiškia pasiskiepijus „AstraZeneca“.
„Dėl kainų. Taip, „AstraZeneca“ vakcinos vienos dozės kaina – 2 eurai, „Modernos“ – 17 eurų, „Pfizer“ – 15 Eur, bet nepamirškime, kad labai didelę vakcinos kainos dalį sudaro logistikos kaštai, – sakė medicinos epidemiologas. – „Moderna“ ir „Pfizer-BioNTech“ yra JAV farmacijos kompanijų sukurtos vakcinos.“

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“

    2021-10-23Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“
    Lietuvą pandemijos fone užklupo brangymetis: gerokai kyla ne vien maisto prekių, kuro, bet ir šildymo bei elektros kainos. Ši tendencija nėra išskirtinė – daugumai europiečių į rekordines aukštumas šovusios dujų kainos, naudojamos šilumai ir elektrai gaminti, jau kirto per kišenę. Menka paguoda, kad su problemomis susiduriame ne mes vieni – krizės sąlygomis, Lietuvai reikia iškart veikiančių ir ilgalaikių sprendimų, kurie padėtų išgyventi šią bei ateinančias žiemas. Tam, kad gyventojai neatsidurtų ant arba už energetinio skurdo ribos, Vyriausybė ir savivalda šiandien negali atmesti nė vienos priemonės, kuri kiekvienam padėtų sutaupyti, – įsitikinęs Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius. Interviu Europos Parlamento frakcijai „Atnaujinkime Europą“ ...
  • 5 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje

    2021-10-185 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje
    Tikriausiai nerastume nei vieno, kuris savo šeimos, draugų ar bent pažįstamų tarpe nepažinotų ko nors, kas būtų mėginęs atrasti laimę užsienyje, o gal ir dabar tebegyventų svečioje šalyje. Kartais turime malonias išimtis, kai žmonės, vedini karčiausių jausmų, tampa meilės emigrantais, tačiau dažniausiai laimė užsienyje suprantama kaip finansinės gerovės kūrimas. Viena iš populiariausių tautiečių krypčių – Olandija arba Nyderlandai. Darbo pasiūlymai Olandijoje – viena galimybių, kurias siūlančios tarptautinės personalo atrankos ir įdarbinimo agentūros sulaukia daug susidomėjimo. Yra net kelios objektyvios bei subjektyvios priežastys, dėl kurių tautiečiai, susikrovę lagaminus, noriai keliauja šia kryptimi. Patrauklus atlyginimas Darbas užsienyje – puiku galimybė pamatyti pasaulį (kai kas, pasirašęs ...
  • Aukštos kokybės keramikiniai kaminai

    2021-10-18Aukštos kokybės keramikiniai kaminai
    Siekiant užtikrinti sklandų ir kokybišką patalpų vėdinimą daug padės specialios rūšies keramikiniai kaminai ir dūmtraukių sistemos. Naudotis šiomis sistemomis yra paprasta ir efektyvu, lengvai pasiekiami geriausi rezultatai. Skaitydami toliau sužinosite apie labai platų keramikinių sistemų pasirinkimą ir galėsite įsigyti sau tinkamiausių šildymo bei vėdinimo įrenginių puikiomis kainomis. Pažangios keramikinių kaminų sistemos Naujausios kartos keramikiniai kaminai yra paprastas ir lengvai pritaikomas sprendimas skirtingų dydžių ir tipo patalpoms. Jie puikiai tiks tiek mažuose, energiją taupančiuose namuose, tiek didelėse patalpose, kur reikalingas kokybiškas vėdinimas. Specialios integruotos vėdinimo technologijos užtikrina aukštą efektyvumo lygį ir namų komfortą. Šios kaminų sistemos yra sukurtos taip, kad padėtų pasiekti geriausius rezultatus ...
  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Unikali paroda – tik didelio projekto dalis

    2021-10-13Unikali paroda –  tik didelio projekto dalis
    Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, įgyvendindamas projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“, jau nemažai nuveikė. Naujausias renginys – prieš keletą dienų „Saulėračio“ galerijoje atidaryta savito XIX–XX a. sandūros Lietuvos ir Lenkijos dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus darbų paroda. Ją į Marijampolę atvežė Suvalkų apskrities muziejus. Ji unikali jau vien dėl to, kad iki šiol nebuvo surengta nė vienos talentingo ir įvairiapusio kūrėjo personalinės parodos! Prieš ją atidarant „Saulėratyje“ Bulotų namuose susirinkę marijampoliečiai išklausė jos kuratorės Elizos Ptašinskos paskaitą. „Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius ir jo vaidmuo lenkų ir lietuvių tapybos istorijoje“ – šią temą Suvalkų muziejaus atstovė nagrinėjo plačiai ir išsamiai, atskleisdama ir įdomią ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.