Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Skiepijama trimis vakcinomis

Pasak infekcinių ligų epidemiologo, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto dėstytojo Pauliaus Gradecko, šiandien mūsų šalyje skiepijama trimis Europos Sąjungoje įregistruotomis vakcinomis: „Pfizer-BioNTech“, „Moderna“ ir „AstraZeneca“. „Pasaulyje kovai su COVID-19 liga šiuo metu yra patvirtintos daugiau nei aštuonios vakcinos, mūsų žiniomis, kai kuriose šalyse naudojamos ir nepatvirtintos, kurios yra bandymų fazėje“, – pasakojo epidemiologas.

Medicinos epidemiologas P. Gradeckas pats aktyviai dalyvauja gyventojų vakcinavimo procesuose.

Medicinos epidemiologas P. Gradeckas pats aktyviai dalyvauja gyventojų vakcinavimo procesuose. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Pasak jo, „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ – informacinės, RNR pagrindu sukurtos vakcinos, dar kitaip jos vadinamos ledo vakcinos arba jautrios, kurios dėl savo ypatumų turi būti saugomos ilgą laiką ultražemoje temperatūroje. Taip yra dėl to, kad RNR, kaip informacinė medžiaga, geriausiai išlieka žemoje temperatūroje, apie 80 laipsnių šaltyje. Atšildžius iki kambario temperatūros „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinos gali būti laikomos tik dvi valandas.

„AstraZeneca“ vakcina yra vadinama rekombinantine vakcina. Šis vaistinis preparatas skiriasi nuo anksčiau patvirtintų COVID-19 vakcinų, nes buvo pagamintas pasitelkiant dvigubos grandinės DNR, o ne RNR technologiją. „AstraZeneca“ vakciną galima sunaudoti per 48 valandas. Be to, jai gabenti nereikia užtikrinti tokios žemos temperatūros. „Šią vakciną naudoti daug paprasčiau, pradūrus pradinę pakuotę, šaldytuve galima laikyti 48 valandas“, – teigė epidemiologas.

Kaip buvo gaminamos vakcinos?

Pasak P. Gradecko, iš esmės visos trys vakcinos buvo sukurtos itin greitai. Per metus. Tad daug diskutuota, ar apskritai galima taip greitai pagaminti vakciną. Yra vakcinų, kurios kuriamos net ne dešimtmetį, bet kelis dešimtmečius.

„Šiandien mes dar neturime vakcinos prieš hepatitą C, prieš maliariją, prieš kitas ligas, kurios yra svarbios visuomenei, pasauliui. COVID-19 vakcina buvo sukurta taip greitai todėl, kad greitai pavyko nuskaityti viruso genomą. Viruso genomas jau buvo žinomas po kelių savaičių. Koks tai yra virusas, kokios pagrindinės dalys, kiek tos pagrindinės dalys yra kliniškai svarbios virusui užkrečiant žmogų. Nesupratus viruso molekulinės, sferinės struktūrų ir patofiozologijos negalima net kalbėti, kaip apsisaugoti nuo jo“, – kalbėjo P. Gradeckas.

Pasak medicinos epidemiologo, raktas į greitą vakcinų gamybos sėkmę tas, kad virusas buvo labai greitai nuskaitytas. Tą padarė Kinijos mokslininkai. „Ir tai nėra nuostabu, nes jie turi puikias technines galimybes. Be to, tai šalis, kuri pirmiausia susidūrė su šia pandemija“, – sakė epidemiologas.

Anot jo, po trijų mėnesių jau buvo aišku, kad kompanijos, kurios stojo prie vakcinos gamybos starto linijos, norėjo užtikrintumo, kad, praleidžiant dalį kūrimo etapų, vakcina per daugiau nei metus būtų sukurta. Pavyko netgi greičiau. Kurdamos vakciną kompanijos turėjo kelis pasirinkimus: naudoti naujausias arba taikyti laiko patikrintas technologijas. Juk buvo žinoma, kad virusas gali mutuoti, kad jam pažaboti reikės kuo tikslesnės logistinės grandinės – nuo idėjos iki galutinio produkto.

P. Gradecko teigimu, dalis vakcinos gamintojų, tokių kaip kompanija „AstraZeneca“, yra puikiai žinomi vaistų gamintojai. Jie jungėsi į konsorciumą su Oksfordo universiteto mokslininkais. Tai yra vienas iš prestižiškiausių Jungtinės Karalystės universitetų, sutraukiantis šviesiausius protus. Tad kompanija „AstraZeneca“ nėra vienintelė šio vaistinio preparato kūrėja. Šis skiepas dažnai vadinamas Oksfordo vakcina arba Oksfordo COVID-19 vakcina, nes ją kūrė ir Oksfordo mokslininkai.

Pasak P. Gradecko, prie starto linijos stojusios vienos kompanijos nuėjo patikrintu būdu, rėmėsi tomis pačiomis technologijomis, kuriomis gaminamos kitos plačiai naudojamos vakcinos. Tokia yra gripo vakcina, kurios kiekvieną sezoną yra pagaminama milijardai dozių.

Kiti gamintojai taikė naujausias technologijas, kurios išbandytos kuriant priešvėžinius vaistus. „Todėl taip ir atsitiko, kad dalis kompanijų, naudodamos senas, bet laiko patikrintas technologijas, pirmiausia dėmesį skyrė, kad vakcina būtų prieinama kuo didžiausiai žmonių grupei, gyvenančiai visoje planetoje. Didžiausią žmonių grupę planetoje sudaro ne vyresni žmonės, kaip mes įsivaizduojame Europoje, bet asmenys nuo 20 iki 50 metų. Todėl kompanijos, kurios buvo pasiruošusios sukurti globalią vakciną, pirmiausia norėjo išbandyti jos efektyvumą toje amžiaus grupėje, kuri yra didžiausia. Tokie tyrimai dažniausiai vykdomi penkiose ar šešiose pasaulio valstybėse, skirtinguose kultūriniuose, demografiniuose, ekonominiuose centruose“, – pasakojo P. Gradeckas.

Kodėl nepasitikima „AstraZeneca“ vakcina?

Pasak epidemiologo, visų keturių klinikinių tyrimų Jungtinėje Karalystėje, Brazilijoje ir Pietų Afrikoje bendri rezultatai rodo, kad vyresnius nei 18 metų žmones vakcina „AstraZeneca“ saugiai ir veiksmingai apsaugo nuo COVID-19. Dauguma šių tyrimų dalyvių buvo 18–55 metų. Su vyresniais (daugiau nei 55 metų) dalyviais atliktų tyrimų rezultatų nepakako, kad būtų galima pateikti vakcinos veiksmingumo šioje amžiaus grupėje duomenis. Tačiau atsižvelgiant į šioje amžiaus grupėje pasireiškusią imuninę reakciją ir remiantis patirtimi, įgyta naudojant kitas vakcinas, tikimasi, kad vakcina bus veiksminga. Visgi dalis tyrime dalyvavusių centrų parodė ne tokius veiksmingus rodiklius.

„Kai darai tokį platų tyrimą, negali kontroliuoti, kad visose socialinėse grupėse rezultatai bus vienodi. Vykdant „AstraZeneca“ vakcinos tyrimą tos tikslinės grupės, vyresnių kaip 65 metų žmonių, turbūt ir pritrūko, kad gamintojas būtų galėjęs vakcinos sukūrimo ir patvirtinimo fazėje patikinti, kad yra pakankamai duomenų – vakcina saugi, efektyvi ir vyresnio amžiaus žmonėms“, – teigė epidemiologas. Pasak jo, gamintojai yra atsargūs, konservatyvūs. Juk kompanijose dirba verslininkai, mokslininkai. Nė viena žinoma kompanija nenori rizikuoti savo vardu ir sukurti produktą, kuris atneštų daug žalos. Jiems tektų mokėti milžiniškas kompensacijas, todėl tuo laikotarpiu, spalio–lapkričio mėnesiais „AstraZeneca“ vakcinos gamintojas dar neturėjo pakankamai duomenų, kad produktas saugus ir veiksmingas vyresnio amžiaus grupėje.

Mediko manymu, dabar ne laikas rinktis vakcinas, protingiausia skiepytis tuo, kas yra.

Mediko manymu, dabar ne laikas rinktis vakcinas, protingiausia skiepytis tuo, kas yra.

„Įdomi detalė, kai jau buvo aišku, kad vienokia ar kitokia vakcina bus įregistruota dar prieš naujus metus, „AstraZeneca“ vakcina jau tada laikyta favorite, nes ji pagaminta ant pakankamai patikimos platformos su pakankamai paprasta logistika, kurioje nėra šalčio grandinės, – sakė P. Gradeckas. – Todėl buvo manyta, kad „AstraZeneca“ bus lyderiaujanti vakcina ir Europoje, ir JAV. Jungtinėje Karalystėje, kuri pirmoji pradėjo masinę vakcinaciją, daugiausia naudota „AstraZeneca“ vakcina. Tuo metu atrodė, kad žmonės bus labiau linkę ja skiepytis negu „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinomis“, – aiškino medicinos epidemiologas.

P. Gradecko teigimu, šiandien situacija pasikeitusi: pirmos vakcinos labiau geidžiamos nei „AstraZeneca“, nors kažkokio dramatiško lūžio vakcinos saugumo ar efektyvumo srityje dar nėra įvykę. Kaip tik „AstraZeneca“ gamintojai toliau vykdo tyrimus, jungia ir vyresnio amžiaus žmones, todėl ir Vaistų kontrolės agentūros nuomonė pasikeitė, leista skiepyti ir vyresnius. Gyvename sudėtingu pandemijos laikotarpiu, laiko svarstymams ne taip daug ir turime.

„Kai manęs klausia, ar skiepytis „AstraZeneca“ vakcina, aš sakau: jeigu norite kuo greičiau apsaugos, skiepykitės ta vakcina, kuri dabar prieinama. Tie, kurie nusiteikę laukti, gali laukti. Turime vakcinų tiekimą kad ir lėtą, bet užtikrintą. Dėl to ir esame išpaikinti, renkamės vienokią ar kitokią vakciną, net neįvertinę, ką reiškia tas efektyvumas. Jeigu iš daugybės duomenų išsirenkame mums nepatinkančius, aišku, kad bus blogai“, – kalbėjo epidemiologas. Anot jo, reikia nepamiršti, kad pasaulyje iš apie 6,5 milijardų (atmetus vaikus) žmonių tik 20 proc. gyvena šalyse, kur pradėta vakcinacija. Kai kuriose pasaulio šalyse, teritorijose gal ir apskritai nebus galimybės pasiskiepyti. Be to, nežinome, ar situacija, atlikus daugybę tyrimų, neapsisuks 180 laipsnių kampu, ir „AstraZeneca“ vėl nepasirodys geidžiamiausia vakcina. Šalutinį poveikį sukelia visos vakcinos ir tikrai nėra patvirtintų tyrimų, kad jie labiausiai pasireiškia pasiskiepijus „AstraZeneca“.
„Dėl kainų. Taip, „AstraZeneca“ vakcinos vienos dozės kaina – 2 eurai, „Modernos“ – 17 eurų, „Pfizer“ – 15 Eur, bet nepamirškime, kad labai didelę vakcinos kainos dalį sudaro logistikos kaštai, – sakė medicinos epidemiologas. – „Moderna“ ir „Pfizer-BioNTech“ yra JAV farmacijos kompanijų sukurtos vakcinos.“

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Rudens dovana – ir Liucijos Šalaševičienės tapyba

    2021-10-27Rudens dovana – ir Liucijos Šalaševičienės tapyba
    Visai neseniai išlydėjome vasarą, atsisveikinome su ja. Ir štai – jau daugiau kaip pusė kalendorinio rudens! Jis ne tik turtingiausias, bet ir spalvingiausias metų laikas. Mes Marijampolės kultūros centro Gavaltuvos skyriuje pradėdami naują veiklos sezoną pakvietėme į Liucijos Šalaševičienės tapybos darbų parodos atidarymą. Pasigrožėti kitomis ir kitokiomis spalvomis – paveikslais, kuriuos pristatė ir apie jų autorę papasakojo MKC parodų organizatorė Ona Birutė Surdokienė. Džiaugiamės, kad betarpiškai galėjome pažinti tautodailininkę Liuciją Šalaševičienę ir pasiklausyti jos pasakojimų apie savo pomėgį – tapybą. Tapytoja gyvena ir kuria Plutiškėse, Kazlų Rūdos savivaldybėje. Jos tapybos technika savita. Dažniausia paveikslų tema – gamta ir angelai. Kūrėja sako, ...
  • Dovanojome savo kūrybą

    2021-10-27Dovanojome savo kūrybą
    Nuo seno sakoma, kad pirmadienis – sunki diena, tad daugelis nesiima įsipareigojimų, kuriuos galima atlikti ir kitomis dienomis… Tačiau daryti gerus darbus visos dienos tinkamos. Tad susivienijusios penkios moterys nutarė paįvairinti gyvenimą Kalvarijos globos ir užimtumo centro gyventojams. Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos narė Gema Galinienė, kuri yra išleidusi aštuonias eilių knygas, penkių almanachų bendraautorė, Aldona Murauskienė, išleidusi dvi savo knygas, (dar dvi išleido Aldonos dukterėčia Anglijoje), Zena Paukštaitienė, kurios eilės tiesiog prašosi muzikos akordų, ir šių eilučių autorė būtent pirmadienį pradėjome savo misiją. Iš tiesų – pradėjome, kadangi savo eiles ir muziką iki Šv. Kalėdų norėtume padovanoti dar ne vienai ...
  • Ūkininkas: be paramos pokyčiai gali būti neįmanomi

    2021-10-27Ūkininkas: be paramos pokyčiai gali būti neįmanomi
    Molėtų rajone kiaulininkystės ūkį turintis Aurimas Vitkauskas neslepia, kad jo atstovaujamai sričiai šiandien – ne patys lengviausi laikai. Tačiau tiek jam, tiek ir kitiems kiaulių augintojams optimizmo ir vilties suteikia Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (KPP) parama. „Be jos kai kuriuos būtinus pokyčius įgyvendinti būtų sunku“, – sako UAB „Takažolė“ vadovaujantis A. Vitkauskas. Darbas be monotonijos Darbą kiaulininkystės srityje A. Vitkauskas pasirinko tik baigęs mokslus. Tuomet įsidarbino įmonėje, kuri augino kiaules. „Turbūt labiausiai patiko tai, kad šiame darbe nėra monotonijos. Darbas įdomus, greita ciklų kaita. Taip likau šioje srityje iki šiol“, – pasakoja vyras. Per 20 metų jis pripažįsta matęs ir šilto, ...
  • Vienintelis efektyvus kataraktos gydymas – operacija

    2021-10-26Vienintelis efektyvus kataraktos gydymas - operacija
    Regėjimas – vienas svarbiausių žmogaus jutimų, suteikiantis apie 95 proc. informacijos apie mus supančią aplinką. Tačiau yra tokių ligų, dėl kurių regėjimo dovaną galima prarasti. Viena iš jų – katarakta. Kas tai per liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą? Katarakta – akies lęšiuko sudrumstėjimas, galintis sukelti visišką apakimą. Ši akių liga dažniausiai išsivysto vyresnio amžiaus žmonėms, kadangi su metais akies lęšiukas palaipsniui drumstėja, tačiau genetinis polinkis, akių sumušimai, traumos, tam tikros ligos, kenksmingos darbo sąlygos ir kt. gali nulemti kataraktos pasireiškimą ir jaunesnio amžiaus žmonių tarpe. Kataraktos simptomai Katarakta pirminėse stadijose pasireiškia susilpnėjusiu regėjimu. Žmogus mato neryškiai, tarsi pro nešvarų stiklą, ...
  • Mažiau žvakių ir dirbtinių gėlių kapuose – mažiau atliekų sąvartynuose

    2021-10-26Mažiau žvakių ir dirbtinių gėlių kapuose – mažiau atliekų sąvartynuose
    Artėjant Vėlinėms kyla vis daugiau susirūpinimo dėl artimųjų kapų tvarkymo ir puošybos pagerbiant jų atminimą. Puošti kapus gėlėmis ir žvakėmis pradėta ne taip jau seniai – tik prieš keliasdešimt metų. Kapų puošimo mados keitėsi su laiku ir atnaujintomis technologijomis. Vaško žvakes, kurios sudegdavo, ir gėlių puokšteles, kurios sudžiūdavo ir suirdavo, pakeitė parafino ir stiklo, metalo bei plastiko gaminiai. Jie, trumpai puošę kapus, keliauja į mišrių komunalinių atliekų konteinerius ir didina atliekų kiekius sąvartynuose: parafinu užterštos žvakės ir jų dalys nėra perdirbamos, plastmasinės gėlės ir pintinėlės irgi dažnai tampa tik sąvartynuose laidojamomis atliekomis. Tad prieš nukraudami kapavietes dešimtimis žvakių, pintinėlių ir dirbtinių ...
  • Gyventojai nebegalės eiti per bėgius: visa geležinkelio zona bus atitverta

    2021-10-25Gyventojai nebegalės eiti per bėgius: visa geležinkelio zona bus atitverta
    Daliai marijampoliečių iki šiol iš Klaipėdos, Birštono, Telšių, Panevėžio ir kitų aplinkinių gatvių trumpinusių kelią į miesto centrą einant tiesiog per bėgius, teks atsisakyti šio įpročio, nes akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, atsižvelgusi į Marijampolės savivaldybės Saugaus eismo komisijos rekomendacijas, pažadėjo geležinkelio zonos atkarpoje tarp Geležinkelio ir Telšių gatvių dar iki šių metų pabaigos pratęsti apsauginę tvorą. Iki šiol nuo plovyklos iki degalinės apsaugos sienelės nebuvo. Kreipėsi į Saugaus eismo komisiją Tik baigus Marijampolėje įgyvendinti „Rail Baltica“ projektą, kuomet ties geležinkelio bėgiais Geležinkelio gatvėje buvo įrengta ne ištisinė apsaugos sienelė, o atkarpa nuo plovyklos iki degalinės palikta atvira, tapo aišku, kad gyventojai šią ...
  • Persitvarkiusi Kalvarijos ligoninė siūlo puikių specialistų konsultacijas

    2021-10-25Persitvarkiusi Kalvarijos ligoninė siūlo puikių specialistų konsultacijas
    Šalies ligoninės, didėjant COVID-19 susirgimų, pamažu grįžta į pandeminio darbo ritmą. Vis daugiau lovų tenka atiduoti susirgusiems koronavirusu, nuo savo įprasto darbo atitraukiami medikai, kalbama, kad teks stabdyti planines operacijas, taigi kentės kitomis ligomis sergantys žmonės. Daugėjant ligonių Priėmimo skyriuose, žmonės nepatenkinti, kad vizito pas antrines gydymo paslaugas teikiančius medikus tenka laukti ilgai, eilės ne tik pas kardiologus, bet ir prie echoskopijų, radiologijos kabinetų. Išeitį Marijampolės regiono gyventojams siūlo struktūrinę pertvarką išgyvenusi Kalvarijos ligoninė. Loreta TUMELIENĖ Panaikinti du skyriai Pasak Kalvarijos ligoninės direktorės Kristinos Škarnulienės, pasikeitė ligoninės struktūra. Nuo šių metų gegužės 1-osios ligoninėje panaikintas Vidaus ligų skyrius ir visą parą dirbęs Skubios ...
  • Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“

    2021-10-23Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“
    Lietuvą pandemijos fone užklupo brangymetis: gerokai kyla ne vien maisto prekių, kuro, bet ir šildymo bei elektros kainos. Ši tendencija nėra išskirtinė – daugumai europiečių į rekordines aukštumas šovusios dujų kainos, naudojamos šilumai ir elektrai gaminti, jau kirto per kišenę. Menka paguoda, kad su problemomis susiduriame ne mes vieni – krizės sąlygomis, Lietuvai reikia iškart veikiančių ir ilgalaikių sprendimų, kurie padėtų išgyventi šią bei ateinančias žiemas. Tam, kad gyventojai neatsidurtų ant arba už energetinio skurdo ribos, Vyriausybė ir savivalda šiandien negali atmesti nė vienos priemonės, kuri kiekvienam padėtų sutaupyti, – įsitikinęs Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius. Interviu Europos Parlamento frakcijai „Atnaujinkime Europą“ ...
  • Jaunieji meno mokyklos kūrėjai pristatė savo darbus

    2021-10-20Jaunieji meno mokyklos  kūrėjai pristatė savo darbus
    Marijampolės kultūros centro antrojo aukšto fojė atidaryta miesto Meno mokyklos moksleivių baigiamųjų darbų paroda. Praėjusių mokslo metų baigiamuosius darbus auklėtiniai paprastai demonstruodavo rugsėjo pradžioje, bet pandemija šįsyk pakeitė ir kūrybinius, ir organizacinius planus. Marijampolės meno mokyklos direktorė Rima Kukalienė praėjusį trečiadienį pristatydama auklėtinių kūrybą sakė, jog praėjusieji metai buvo labai sudėtingi. Moksleiviams teko dirbti nuotoliniu būdu, sunku tokiomis sąlygomis dailės paslapčių mokyti ir patiems mokytojams, kuriems ji labai dėkinga, bet svarbiausia buvo pasitikėti savimi ir siekti užsibrėžto tikslo. Direktorė pasidžiaugė, kad baigiamaisiais auklėtinių darbais galės pasigėrėti gyvai visi norintys, kad tie darbai tikrai brandūs, įdomūs, ir gal kai kurie iš moksleivių ...
  • „Grįžulo ratuose“ – galimybė atskleisti savo pomėgius

    2021-10-20„Grįžulo ratuose“ – galimybė atskleisti savo pomėgius
    Netoli Marijampolės esanti „Grįžulo ratų“ rezidencija praėjusį ketvirtadienį pakvietė į naują, jau trečiąją, parodą čia – šįsyk iš naujo ciklo „Sūduvos krašto žmonių pomėgiai“. Joje savo darbus eksponuoja du šakiečiai – jauna tapytoja Indrė Siaurusevičiūtė ir gydytojas psichiatras Audrius Starkauskas. Pristatydamas naująją parodą jos organizatorius Vitas Daniliauskas sakė, jog jo idėja yra rengti „Grįžulo ratuose“ ne tik profesionalių dailininkų parodas – norima, kad čia būtų galima parodyti įvairių žmonių pomėgius, jų kūrybą. Laukiama, kad čia turės progą eksponuotis ne tik šakiečiai, bet viso Sūduvos krašto atstovai, todėl laukiama ir jų pasiūlymų. Kalbėdama apie I. Siaurusevičiūtės tapybos parodą „Paukščių užkalbėjimai“ dailininkė ir pedagogė ...
  • Ir vėl – auksinė rudens banga…

    2021-10-20Ir vėl – auksinė rudens banga...
    Tai – ne apie stebuklingą gamtos tapytoją, kasdien keičiantį žaliąjį gamtos rūbą į visokiausių atspalvių rudai ir raudonai auksinį… Kartu su šia banga per Lietuvą kiekvieną rudenį ritasi kita, ne mažiau kerinti – tik gaila, kad mažiau kas ją, tokią didelę, plačią ir be galo įvairią, pamato. Kita vertus, ir gamtos dovanojami stebuklai ne vienam visiškai nerūpi – mūsų teisė rinktis… O mes renkamės ir viena, ir kita: sunkiai išsivadavę iš nuolat kintančių vaizdinių gamtoje panyrame į kitus, ne mažiau kerinčius – tik jau žmogaus sukurtus. Jau nuo 2005-ųjų kasmet Nacionalinis liaudies kultūros centras sukviečia visos šalies kūrėjus, kuriems talentas ir ...
  • Tapyboje – tėviškės gamta

    2021-10-20Tapyboje – tėviškės gamta
    Atėjus spaliui Patašinės bibliotekoje surengta piešiančios laiškanešės Redos Stadalienės tapybos paroda „Po tėviškės šviesiuoju dangumi“. Debiutinė šios autorės darbų paroda bibliotekos lankytojus maloniai nustebino 2020-aisiais. Redos pastebėti ir įsiminti gamtos vaizdai, išvežiojant korespondenciją po Patašinės apylinkes, laisvalaikio valandėlėmis perkelti į drobę – spalvingi, moteriški, jausmingi, paprasti, taip pat – labai nuoširdūs. Autorė įsitikinusi: kūryboje reikia siekti ne tik tobulumo, bet labiausiai – betarpiškumo, kuris paliečia kiekvieną širdį ir sužavi charizma. Redai smagu dalinti nuoširdumą, dovanojant darbus artimiesiems ir draugams, skatinusiems ją piešti, ryžtis savo laisvalaikio pomėgį pristatyti bendruomenei. Rugsėjo ir spalio mėnesiais Reda Stadalienė surengė net dvi tapybos darbų parodas: be minėtos ...
  • Kas jos ir kokios buvo?

    2021-10-20Kas jos ir kokios buvo?
    Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Liud­vika Didžiulienė-Žmona, Žemaitė, Aleksandra Bulotienė, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Felicija Bortkevičienė… Kodėl šiandien, po šimto ar dar daugiau metų, apie jas vis dar kalbame, nagrinėjame jų gyvenimą ir veiklą, pripažįstame, kad jos svarbios? Jau trečiajame Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus organizuojamo paskaitų ciklo „XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvos ir Lenkijos visuomeninis, kultūrinis kontekstas“ renginyje ir buvo apie tai kalbama. Bulotų namuose vykusioje paskaitoje „Moters įvaizdžio formavimas ir formavimasis viešojoje erdvėje XX a. pr. ir pirmoje pusėje“ VU Kauno fakulteto profesorė dr. Virginija Jurėnienė pažėrė gausybę faktų, palyginimų, įdomių įžvalgų apie laikotarpį iki 1918 metų ir vėlesnius ...
  • Žaliasis smegenų plovimas

    2021-10-18Žaliasis smegenų plovimas
    „Greenwashing“ – tai apgaulinga strategija, siekianti sudaryti įspūdį, jog įmonės veikla yra draugiška aplinkai. Reklama (dažnai apgaulinga), viešaisiais ryšiais, naudodami žalios spalvos akcentus ant pakuočių ir pan. kai kurie gamintojai stengiasi sudaryti įspūdį, kad jų įmonė yra „žalia“. Tačiau įspūdis dar nėra nei ekologija, nei žiedinė ekonomika, nei kažkas panašaus, tai tik žaliasis smegenų plovimas. Kad išvengtume tokių „plovėjų“, turėtume būti budrūs ir… mažiau patiklūs. Verta pasidomėti, ar įmonė savo veiklą aprašo tik skambiomis frazėmis („Užsiimame ekologiška veikla“, „Gaminame aplinkai draugiškus produktus“ ir pan.), ar aprašo konkrečiai, kokia yra ši veikla, kokie jų gamybos procesai, kaip gaminama šiluma, ar įmonėje perdirbamos ...
  • 5 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje

    2021-10-185 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje
    Tikriausiai nerastume nei vieno, kuris savo šeimos, draugų ar bent pažįstamų tarpe nepažinotų ko nors, kas būtų mėginęs atrasti laimę užsienyje, o gal ir dabar tebegyventų svečioje šalyje. Kartais turime malonias išimtis, kai žmonės, vedini karčiausių jausmų, tampa meilės emigrantais, tačiau dažniausiai laimė užsienyje suprantama kaip finansinės gerovės kūrimas. Viena iš populiariausių tautiečių krypčių – Olandija arba Nyderlandai. Darbo pasiūlymai Olandijoje – viena galimybių, kurias siūlančios tarptautinės personalo atrankos ir įdarbinimo agentūros sulaukia daug susidomėjimo. Yra net kelios objektyvios bei subjektyvios priežastys, dėl kurių tautiečiai, susikrovę lagaminus, noriai keliauja šia kryptimi. Patrauklus atlyginimas Darbas užsienyje – puiku galimybė pamatyti pasaulį (kai kas, pasirašęs ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.