Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Kvietiškio žemės ūkio mokyklai – 95-eri

2006 m. išleistoje knygoje „Aukštosios mokyklos fakultetas Kvietiškyje“ (autoriai Antanas Savukynas ir Nijolė Savukynienė), skirtoje žemės ūkio mokyklos 80-mečiui paminėti, yra dokumento, kuriuo buvo įsteigta Marijampolės apskrityje Kvietiškio žemesnioji žemės ūkio mokykla, kopija. Data – 1926 m. gegužės 1 d. Taigi šiemet minime žemės ūkio specialistų mūsų krašte rengimo 95-metį. Knygoje nurodytas ir iki 2006-ųjų parengtų specialistų skaičius – 10271.

Loreta AKELIENĖ

Mokyklos pavadinimas keitėsi su metais, buvo žemesnioji mokykla, paskui technikumas, aukštesniojo žemės ūkio mokykla, o šiandien tai Marijampolės kolegijos Verslo ir technologijų fakultetas.
Algimantas Katilius, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, rašė, kad sumanymas įkurti lietuvišką žemės ūkio mokyklą Suvalkijoje atsirado 1905 metais. Jį iš pradžių bandė įgyvendinti grupė kunigų, o vėliau prie sumanymo įgyvendinimo prisidėjo „Žiburio“ ir „Žagrės“ draugijos. Bet kadangi nesugebėta surinkti pakankamai lėšų ir negautas Rusijos imperijos valdžios institucijų leidimas, to padaryti iki Pirmojo pasaulinio karo nepavyko, nors tam tikslui buvo nupirktas Gižų dvaras.

Dekanas Vladas Beržanskis sako, kad šiandien Verslo ir technologijų fakultetas – tai ne tik žemės ūkio specialybės.

Dekanas Vladas Beržanskis sako, kad šiandien Verslo ir technologijų fakultetas – tai ne tik žemės ūkio specialybės.
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Šiandien situacija kitokia. Ūkininkai nerimauja, kad kaimuose greitai neliks nė vieno žemės ūkio specialisto, turinčio aukštąjį išsilavinimą. Ypač trūksta veterinarų, agronomų, melioracijos specialistų. Vasarį Seimo Pirmininkė susitiko su Vytauto Didžiojo universiteto, kuris turi Žemės ūkio akademiją, vadovybe dėl žemės ūkio specialistų rengimo. Problema tikrai opi.

Dvigubai jubiliejiniai metai

Gyvenimas nestovi vietoje, sustingęs ir visada vienodas jis gali būti tik muziejuje. Su kokiomis mintimis ir kokia situacija pasitinkamas jubiliejus, susitikome pasikalbėti su Marijampolės kolegijos direktore Ale Murauskiene, Verslo ir technologijų fakulteto dekanu Vladu Beržanskiu, Studijų ir karjeros skyriaus vedėja Kristina Miškiniene.

Verslo ir technologijų fakulteto himne skamba žodžiai: „O Kvietiški, senasis Kvietiški,/Saugok mūsų gražiausius metus./ Mes sugrįšim tavęs aplankyti,/ Suvalkijos kampeli brangus.“
Kaipgi galėtų buvusių mokinių ir pedagogų bendruomenė aplankyti savo mokyklą? Jubiliejaus minėjimo senoviškai, kaip tai vykdavo prieš pandemiją, šiemet nebus, o pirmas šventinis 95-mečio akcentas – tarptautinė konferencija, planuojama gegužės 21–22 d. Minėjimą gyvai daryti sudėtinga, pakviesti buvusius mokinius ir pedagogus labai norisi, bet per daug rizikinga. Kolegijos akademinė bendruomenė pasirinko šitokį formatą – konferenciją ir kviečia sudalyvauti visus, kurie džiaugiasi kolegijos pokyčiais, kurie linki jai gero.

Šiandien dar neaišku, ar konferencija bus nuotolinė, ar gal mišraus formato, kai užsienio svečiai atsiųs virtualius pranešimus. Numatyta ir daugiau jubiliejinių priemonių per visus metus, viena iš jų – paroda iš muziejaus fondų, kuri bus eksponuojama tame aukšte, kur įsikūręs Verslo ir technologijų fakultetas.

Beje, šiemet rudenį laukia dar viena šventė – pačios kolegijos 20-metis. Belieka viltis, kad karantino ir pandemijos jau nebus.

Išaugo iš tos šaknies

Marijampolės kolegijoje Žemės ūkio technologijos programa jau keletą metų nepaklausi, ją tesirinkdavo vos 6–7 jaunuoliai, o dėl tiek buvo neracionalu organizuoti studijas. Nuo 2016 m. Žemės ūkio technologijos studijų nesirenka niekas.

 

Galbūt todėl, kad tokia yra šalies žemės ūkio politika ir toks jaunimo požiūris į žemės ūkį. Taip pat viena iš problemų – norintiems įstoti reikalingas biologijos egzaminas, tai moksleiviams sudaro sunkumų.

„Šiandien pas mus išlikusi agroverslo specializacija. Palikta galimybė rinktis kaip vieną iš Darnaus verslo vadybos programos dalių iš šių variantų: kultūros ir sporto industrijų, sveikatingumo ir grožio verslo, socialinių medijų rinkodaros ir agroverslo. Darnaus verslo vadybos programa pradėta šiais mokslo metais, studijuoja 20 studentų, po metų bus matyti, kokią specializaciją jie pasirinks“, – pasakojo V. Beržanskis.

VTF muziejus įrengtas dabartiniuose kolegijos rūmuose, o Edukologijos ir socialinio darbo fakulteto muziejus liko senajame pastate Vytauto gatvėje.

VTF muziejus įrengtas dabartiniuose kolegijos rūmuose, o Edukologijos ir socialinio darbo fakulteto muziejus liko senajame pastate Vytauto gatvėje.

Kaip galėtų šią padėtį pakeisti pati kolegija? Nelabai kaip. Nes studijų programų paklausą diktuoja verslas, pats gyvenimas. Tiesa, tokių studijų galimybė kolegijoje išsaugota, jei tik atsirastų besidominčių jaunuolių, galima būtų rengimą atnaujinti.

– Nutrūksta žemės ūkio specialistų rengimo linija, nes ir valstybės politika tokia. Mūsų krašte yra keli išskirtiniai ūkininkai, kurie turi infrastruktūrą, tik jie vyresnio amžiaus. Reikia pamainos, bet jaunimo žemės ūkis nepatraukia, jie mato, kaip tėvai sunkiai dirba, o rezultatai nedžiugina. Turėjome gražias tradicijas, specialistus, bet šiandien jaunimui studijuoti žemės ūkio specialybes nėra patrauklu. O mūsų fakultetas – tai ne tik žemės ūkio specialybės. Naujas studijų programas kuriame domėdamiesi, ko reikės verslui. Darnaus verslo vadyba – nauja programa, taip pat atnaujinome transporto logistikos programą, pagal tai, ko reikia verslui. Mes išaugome iš žemės ūkio mokyklos marškinėlių, jau 20 metų turime daug kitų įvairių programų“, – sakė V. Beržanskis.

Šiandien reikia kažką daryti

Direktorė A. Murauskienė kalbėjo, kad net du Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžiai buvo skirti žemės ūkio specialistų rengimui.

„Žemės ūkio specialistų reikia, jų stygius juntamas, bet jauni žmonės tiesiog nesirenka šių programų. Tam pakeisti reikėtų politinių sprendimų ir ministerijos pastangų. Gal patraukti jaunimą padėtų papildomos išmokos, gal reikia mažinti praeinamąjį balą ar įvesti motyvacinį testą, kad palengvintų įstojimą. Tenka pripažinti, kad ir stiprios profesinio orientavimo sistemos visoje šalyje nėra“, – sakė direktorė.

Stende iš kairės matyti pirmu Kvietiškio mokyklos vedėju paskirto selekcininko, pedagogo Domo Aleksandravičiaus nuotrauka.

Stende iš kairės matyti pirmu Kvietiškio mokyklos vedėju paskirto selekcininko, pedagogo Domo Aleksandravičiaus nuotrauka.

Pavyzdys galėtų būti Informacinių technologijų ir kibernetinės saugos programa. Specialistų poreikis yra, bet stojimo nelabai buvo, tad pernai Ekonomikos ir inovacijų ministerija skyrė kiekvienam įstojusiam 200 eurų stipendiją kas mėnesį, ir įstojo dvigubai daugiau studentų. Stipendija buvo skirta tik regioninėms kolegijoms, turint planą, kad šie specialistai liks dirbti regionuose.

Deja, Žemės ūkio ministerija nerodo skatinimo pavyzdžių. Specialistų poreikis akivaizdus, jų paruošimo kaina didelė, taigi finansinė paskata labai tiktų. Galbūt tai galėtų būti ir išmoka jauniems ūkininkams įsitvirtinti baigus studijas. Jei būtų sisteminga politika, tai ir rezultatai matytųsi, mano K. Miškinienė.

Kolegija džiaugiasi gavusi labai gerus užsienio studentų įvertinimus. Studentės iš Turkijos, ko gero, vienintelę iš šalies aukštųjų mokyklų įvertino 100 balų. Šiandien trys turkės vėl studijuoja Verslo anglų kalbos ir komunikacijos studijų programą, šiomis dienomis laukiama ir vaikinuko, kuris atvyksta atlikti praktiką.

Marijampolės kolegija išgyvena sunkų laiką, bet pokyčiai geri – auga bendruomeniškumas, sutelktumas, matyti bendruomenės branda, vyksta pokyčiai, juntamas noras remtis bendromis vertybėmis, o komandinis darbas sutelkia.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...
  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...
  • Septynetas skirtingų, paliestų to paties…

    2021-04-10Septynetas skirtingų, paliestų to paties...
    …Romantikai tai gal pavadintų mūzos kepštelėjimu, įkvėpimu, realistai – darbštumu ar gebėjimu „iš nieko padaryti kažką (arba – viską)“, skeptikai veikiausiai imtų samprotauti, kad nieko čia ypatinga, nuobodos – nagrinėti, kas, kur ir kada kokių menų mokėsi, kas kokį diplomą ar kitą panašų dokumentą turi – o jei ne, tai gal ir vadintis kūrėjais negali?.. Sunkiausia su visažiniais, kurie apie kiekvieną mūsų gali papasakoti: kas, kada ir su kuo – sutarė ar pykosi, gavo kažką iš valdžios arba ne, kaip reikėjo daryti ar nedaryti, kur tas ar anas jaunystės keliais klydinėjo ir baltą ar raudoną vyną gėrė… Tačiau mes, nesiklausydami ir ...
  • Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?

    2021-04-10Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?
    „Suvalkiečio“ skaitytojas Valdas Kulvinskas pasiūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip iš arti atrodo Meškučių piliakalnis. Pasak skaitytojo, piliakalnio teritorijoje stinga tvarkos. Protėvių palikimas vertas didesnės pagarbos ir priežiūros „Tolimesniame nuo miesto Karklų gatvės gale nesaugomas ir netgi niokojamas mūsų protėvių palikimas“, – rašo V. Kulvinskas. Meškučių piliakalnio apylinkėse skaitytojas pasivaikščiojo prieš pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Situacija jį nuvylė. Turbūt tiesiog „atsimušančių“ į šią problemą yra ir daugiau – šis nelengvas karantino laikas, kaip pastebi V. Kulvinskas, paskatina miesto gyventojus ieškoti ramybės ir stiprybės gamtoje. Tarsi iš naujo tenka atrasti seniai lankytas vietas. Tačiau tie atradimai kartais būna ne visai džiuginantys. Pavyzdžiui, prie ...
  • Rašydama romanus išreiškia save

    2021-04-07Rašydama romanus išreiškia save
    Apie anglų kalbos pedagogę, Marijampolės kolegijos lektorę, prodekanę Odetą Gluoksnytę rašėme maždaug prieš 10 metų, kai pristatėme jos pirmą romaną „Dark Sky“ („Apniukęs dangus“), išleistą 2012 metais. Šiandien ji pristato jau antrą savo knygą „Trečias kartas“, vėl pasirašiusi kaip Odeta Vilou (Willow). Skaitytojams oficialaus knygos pristatymo dėl karantino ribojimų tenka dar palaukti, o mes nuotoliniu būdu jau pakalbinome autorę apie jos naują kūrinį. Antras romanas „Trečias kartas“ – pirmojo tęsinys Pirmą romaną „Dark Sky“ O. Gluoksnytė sakė rašiusi maždaug metus, paskui dar tiek pat vertusi į anglų kalbą, o šis antrasis buvo kuriamas praktiškai dešimtį metų – pradėtas praėjus metams po pirmos ...
  • Kaip Vilkaviškis galėjo tapti Lietuvos sostine…

    2021-04-07
    1941 m. sausio 10 d. Maskvoje V. Molotovas ir Vokietijos pasiuntinys Maskvoje F. Šulenburgas pasirašė dar vieną slaptą protokolą, pagal kurį sutariama: 1. „Reicho Vyriausybė atsižada teisių į Lietuvos teritorijos gabalą, paminėtą slaptame pridėtiniame 1939. IX. 28 d. protokole ir atžymėtą prie jo pridėtame žemėlapyje; 2. Sovietų Sąjungos Vyriausybė yra pasiruošusi atlyginti Vokietijos Vyriausybei už šią teritoriją, sumokėdama 750000 aukso dolerių arba 31500000 markių.“ Vokiečiai pardavė teritoriją, kuri jiems nepriklausė, už aukščiausią kainą. Dr. Jonas Balys (JAV) straipsnyje „Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo“ iškelia įdomią versiją. Ar galėjo (ir kaip) A. Smetona pasipriešinti sovietinei Lietuvos okupacijai? Pagal 1939 m. ...
  • Abejones sklaidė savo pavyzdžiu

    2021-04-07Abejones sklaidė savo pavyzdžiu
    Nepaisydamas prieštaringų nuomonių ir socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje sklandančios neigiamos informacijos apie „AstraZeneca“ vakciną, Seimo narys Giedrius Surplys, išrinktas Sūduvos šiaurinėje apygardoje, vos tik gavo progą, pasiskiepijo būtent šia vakcina. Tikėdamasis išsklaidyti žmonių abejones britų farmacininkų produktu, Seimo narys įspūdžiais ir informacija apie savo savijautą po skiepo dalijosi socialiniame tinkle „Facebook“. Galvas galėjo susukti melai „Šiandien pasiskiepijau „AstraZeneca“. Jaučiuosi puikiai. (…) Antra diena po „AstraZeneca“. Naktį temperatūra pakilo iki 37 laipsnių, truputį krėtė šaltis. Vadinasi, skiepas veikia. Šiandien – geriau. Esu darbe. Medikai sako, kad paskiepytas žmogus kitų negali užkrėsti“, – socialiniame tinkle įspūdžiais dalijosi politikas. „Suvalkiečio“ paklaustas, kodėl nusprendė viešai kalbėti apie ...