Imuniteto svarba – tyrinėjimų ir atradimų objektas
(Mokslininkų požiūris)
Imunologijos srities mokslininkai ir gydytojai tvirtina, kad daugybė ligų susiformuoja dėl imuninės sistemos sutrikimų, todėl svarbu, kad ateityje išsamūs imuniteto tyrimai padėtų užkirsti kelią ypač sunkioms, žmoniją naikinančioms ligoms.
Žinoma, šio mokslo ir gydymo rezultatais naudojamės jau ir dabar.
Imunologų veiklos sritys
Imunologija – biologijos ir medicinos mokslo šaka, tirianti organizmo apsauginių sistemų ir reakcijų sandarą, reagavimą. Žmogaus imuninės sistemos sutrikimai gali sąlygoti įvairias lėtines infekcijas. Imunologinis kraujo ištyrimas leidžia patikslinti imunologinę organizmo būklę, surasti silpnąsias ar sutrikusias imuninės sistemos grandis ir tuomet skirti imunokorekcinį gydymą, kuris sustiprina organizmo apsaugines savybes bei leidžia greičiau pasveikti. Biologinė imunologija tiria natūralias, įgimtas organizmo imunines sistemas, o medicininė – farmakologines, chemines, įgyjamas su laiku.
Lietuvoje yra imunologijos ir imunologijos bei alergologijos klinikų. Imunologija ir alergologija glaudžiai susijusios ir šiandien yra vienos sparčiausiai besivystančių medicinos mokslo sričių pasaulyje. Ligų, kurias diagnozuoja ir gydo klinikiniai imunologai ir alergologai, spektras išsiplėtė nuo alerginių iki imuninio atsako nepakankamumo bei autoimuninių būklių.
Imunologijos mokslas ypač daug yra pažengęs gydant onkologijos ligas. Taip pat imunologų pasiekimai svarbūs organų transplantacijos, padedančios žmonėms išgyventi ypač sunkiais atvejais, srityje. Imunologai specializuojasi ir kurdami vakcinas.
Imunologija nukreipta į ateitį, daug kas dar tik eksperimentinėje stadijoje. Pavyzdžiui, ląstelių terapija. Didžiosios Britanijos mokslininkai teigia, kad perspektyvą turės gydymas ląstelėmis. Ši ir kitos terapijos tiesia kelią regeneracinei medicinai, pažeistų organų atstatymui, imuniteto korekcijai paveldimų ligų gydymui.
Kai ligos priežastis – nusilpusi imuninė sistema
Šiuolaikinę žmoniją apnikę nuolatiniai stresai, įtemptas gyvenimas, aplinka yra gana agresyvi. Tai, be abejo, prisideda prie įvairių ligų susiformavimo. Imunitetas yra labai reikšmingas, be jo visos ligos organizmą nugalėtų daug greičiau.
Kartais ligos priežastis gali būti nusilpusi imuninė sistema, todėl jos ieškoti reikėtų pradėti būtent nuo imuniteto tyrimų. Tiesa, jų yra visa galybė, tad rimtesniais atvejais tikrai reikėtų pasitarti su specialistais. Paprastesniais atvejais, žinoma, padeda kraujo tyrimai.
Galbūt šiandien dar nėra labai paprasta tiksliai nustatyti imuniteto sutrikimus, tačiau ateitis jau yra nukreipta į išsamius imuniteto tyrimus.
Šiais laikais dažnos alerginės ligos, pasak imunologų, taip pat išsivysto dėl imuniteto sutrikimo. Kartu jos – ir civilizacijos pasekmė. Dabar alergenų gausa yra neaprėpiama. Be to, labai pasikeitė žmonių gyvenimo būdas. Imunitetas nebesusitvarko su alergenais, esančiais gamtoje, perdirbtame maiste ir kai kurių vaistų prieduose, papilduose… Seniau juk nebuvo tiek konservantų, žmonės prieš šimtą metų negyveno tokioje aplinkoje, kokioje dabar gyvename mes. Alerginės reakcijos – kompleksinė problema, glaudžiai susijusi su imunitetu. Deja, bet vaistų, modifikuoto, konservantais „praturtinto“ maisto vartojimo išvengti sunku, o visa tai išbalansuoja žmonių imunitetą.
Išeities ieško ne vien imunologai, bet ir sveikos gyvensenos specialistai, dietologai, pati visuomenė.
Parengta pagal Lietuvos imunologų draugijos medžiagą