Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Imunologija – mokslas, o ne šiaip pašnekesiai apie sveiką gyvenimo būdą (Interviu su eksperte)

Sustiprinti imunitetą, atsikratyti kai kurių ligų ir negalavimų padeda imunologai, alergologai, sveikos gyvensenos specialistai. Ką jie pataria, dėl ko kreipiamasi dažniausiai? Į klausimus atsako Ramutė KUNIGIŠKIENĖ – visuomenės sveikatos specialistė, dirbanti Marijampolės savivaldybės Visuomenės sveikatos biure. Lietuvos sveikatos mokslų universitete ji yra baigusi magistro studijas, po jų įgijo sveikos gyvensenos medicinos specialisto kvalifikaciją.

– Mūsų gyvenimo kokybei visada, o ypač dabar, pandemijos metu, svarbus yra imunitetas – atsparumas virusams bei ligoms. Kaip įgyti, išsaugoti imunitetą daugelis mano žinantys patys. Bet… Turbūt klysta. Paklausti, ką daro, dauguma atsako geriantys papildus, besimankštinantys. Tačiau ar to užtenka? Apie imunitetą ir jo stiprinimą žinios yra sisteminamos, tai – mokslas, besivadinantis imunologija. Taigi ką jis siūlo?

Ramutė Kunigiškienė sako, kad imuninio atsako subtilybės vis dar yra mokslininkų tyrimo objektas. Tačiau tai, jog sveikas gyvenimo būdas padeda imuninei sistemai, pagrįsta ir mokslo, ir praktikos.

Ramutė Kunigiškienė sako, kad imuninio atsako subtilybės vis dar yra mokslininkų tyrimo objektas. Tačiau tai, jog sveikas gyvenimo būdas padeda imuninei sistemai, pagrįsta ir mokslo, ir praktikos.

– Imunologija – tai mokslas, kuris tiria imuninės sistemos sandarą ir funkcijas. Šiuolaikinė imunologija, kaip atskira mokslo šaka, susiformavo tik XIX a. antroje pusėje. Iki tol imunologija buvo mikrobiologijos, fiziologijos ir infekcinių ligų taikomoji mokslo šaka. Pagrindiniai žmogaus imuninės sistemos komponentai yra limfmazgiai, tonzilės, blužnis, kaulų čiulpai ir užkrūčio liauka. Tam, kad šie organai tinkamai atliktų savo funkcijas, reikalinga harmonija ir pusiausvyra visame organizme. Tai reiškia, kad subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, teigiamos emocijos, tinkamas darbo ir poilsio režimas didele dalimi daro įtaką šių organų veiklai. Mokslininkai tiria dietos, fizinio krūvio, amžiaus, psichologinio streso ir kitų veiksnių poveikį organizmui ir jo imuniniam atsakui. Tyrimai aktualūs ir gyvūnams, ir žmonėms.

Imuninio atsako subtilybės vis dar yra mokslininkų tyrimo objektas. Tačiau, kad sveikas gyvenimo būdas padeda imuninei sistemai ir turi moksliškai pagrįstą naudą sveikatai, liudija vis daugiau mokslinių įrodymų. Žinios sisteminamos, pritaikomos individualiems atvejams.

– Kokios yra imuniteto rūšys ir kokie jų skirtumai? Dėl kokių priežasčių imunitetas susilpnėja?

– Mūsų organizmą nuo svetimų medžiagų kenksmingo poveikio saugo nespecifinis (įgimtas) ir specifinis (įgytas) imunitetas.

Nespecifinis, įgimtas, imunitetas vystosi ir žmogui jau gimus, jo gyvenimo metu. Šios rūšies imuniteto būklei svarbūs vaikystės, jaunystės periodai. Vėliau svarbu nuolat palaikyti natūralios imuninės sistemos aktyvią, gerą būklę. Nespecifinio imuniteto funkciją palaiko oda, žarnyno mikroflora, gleivinė, fermentai, dalis limfocitų ir kai kurie citokinai.

 Imunitetą stiprina judėjimas gryname ore. Džiugu, kad gausu to nepamirštančių net ir pandemijos metu.

Imunitetą stiprina judėjimas gryname ore. Džiugu, kad gausu to nepamirštančių net ir pandemijos metu. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Per pastaruosius kelis dešimt­mečius, atliekant mokslinius tyrimus, buvo patvirtinta reguliaraus fizinio aktyvumo nauda žmogaus imuninei sistemai. Tačiau svarbu žinoti, kad labai intensyvi mankšta slopina kai kurių organizmo imuninių ląstelių aktyvumą, o vidutinis, ne per didelis fizinis aktyvumas stimuliuoja ir sustiprina imuninės sistemos funkcijas. Nors vėlgi -– reikia atsižvelgti į individualumą – žmogaus amžių, fizinę ir paties imuniteto būklę.

Nespecifinio (įgimto) imuniteto susilpnėjimą lemia nesveikas gyvenimo būdas (rūkymas, alkoholis, miego trūkumas). Taip pat – netaisyklinga mityba, stresas, dideli fizinio ir protinio darbo krūviai, aplinkos užterštumas, bakterinės ir virusinės infekcijos. Šie veiksniai silpnina organizmą ir sekina įgimtą imuninę sistemą. Imuniteto susilpnėjimo požymiai: dažnos peršalimo ligos (dažniau nei 4–6 kartus per metus), herpes virusai; dažni lėtinių ligų recidyvai; padidėjęs nuovargis, silpnumas, vangumas; alerginės ligos.

Norint padėti savo natūraliam imunitetui, reikia būti fiziškai aktyviems, atpažinti užsitęsusį stresą, depresines būsenas, mokytis atsipalaiduoti, kreiptis pagalbos į specialistus, mesti rūkyti, nepiktnaudžiauti alkoholiu. Kadangi įgimto imuniteto sistemoje svarbus žarnyno vaidmuo ir bendras vitaminų, mikroelementų kiekis organizme, taip pat labai svarbu maitintis kuo palankiau savo sveikatai.

Specifinį imunitetą galima įgyti natūraliai (pavyzdžiui, persirgus infekcija imunitetas įgyjamas būtent tam sukėlėjui, kuris buvo sukėlęs ligą) arba jis gali išsivystyti dirbtinai po vakcinacijos. Imuninį atsaką sukelia imuniteto ląstelės (makrofagai, limfocitai, plazminės ląstelės ir kt.). Specifinis imunitetas turi savybę išlikti ir veikti kurį laiką be jokių papildomų priemonių.
– Minėjote, kad domitės ir ką rašo šios srities užsienio specialistai bei mokslininkai…

– Pastarąjį dešimtmetį išsamūs tyrimai buvo sutelkti į mitybos vaidmenį ir ypač į mikroelementų reikšmę optimaliam imuninės sistemos funkcionavimui. Nepakankamas mikroelementų kiekis maiste slopina organizmo apsaugas ir taip pablogina bendrą organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis. Mikroelementai prisideda prie natūralios organizmo apsaugos trimis lygmenimis: palaiko gerą odos ir gleivinės funkciją, ląstelių struktūrą ir antikūnų gamybą. Vitaminai A, C, E ir mikroelementas cinkas padeda sustiprinti odos apsauginę funkciją. Vitaminai A, B6, B12, C, D, E ir folio rūgštis bei mikroelementai geležis, cinkas, varis ir selenas palaiko apsauginę imuninių ląstelių veiklą. Visi šie mikroelementai, išskyrus vitaminą C ir geležį, yra būtini antikūnų gamybai. Todėl renkantis maisto produktus yra labai svarbu atkreipti dėmesį į jų sudedamąsias dalis, o gaminant maistą – į patiekalų maistines savybes išsaugančius gamybos būdus.

– Kokiais imunologijos mokslo tyrimų rezultatais dažniausiai Jūs vadovaujatės, konsultuodama savo pacientus?

– Savo darbe aš vadovaujuosi Sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktais bei siūloma metodine medžiaga. Domiuosi moksliniais straipsniais ir tyrimais sveikos gyvensenos temomis, taip pat tyrimais, kas lemia ligų, negalavimų priežastis.

Su klientais visada aptariame maisto pasirinkimo piramidę, kuri yra paprastas būdas parodyti, koks turėtų būti mūsų maisto racionas, porcijų dydis ir proporcijos.

Sveika, subalansuota mityba – tai reiškia maisto produktų įvairovę. Maitinantis reikėtų gauti būtiną maistinių medžiagų, vitaminų, mineralų kiekį (būtina atsižvelgti į amžių, lytį, sveikatos būklę, fizinį aktyvumą). Taip pat labai svarbu tinkamas baltymų, angliavandenių, riebalų santykis maiste. Su ateinančiais į konsultacijas kalbamės ir apie fizinę veiklą, emocinę būseną, darbo bei poilsio režimo balansą. Bazinius gyvensenos koregavimo principus stengiuosi pritaikyti kiek­vienam individualiai, pagal esamą sveikatos būklę.

– Dėl ko dažniausiai kreipiamasi? Nuo ko siūlote pradėti, kad žmogus išbristų iš ligų, negalavimų?

Ne visi galbūt žino, kad Marijampolės savivaldybės Visuomenės sveikatos biure rengiamos konsultacijos sveikos gyvensenos temomis.

Ne visi galbūt žino, kad Marijampolės savivaldybės Visuomenės sveikatos biure rengiamos konsultacijos sveikos gyvensenos temomis. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

– Būna įvairių atvejų, bet dažniausiai žmonės kreipiasi dėl antsvorio, per didelio cholesterolio kiekio kraujyje, visceralinių (vidinių) riebalų pertekliaus. Daugelis pageidauja žinių, kaip koreguoti mitybą. Mano, kaip ir kitų mokslo sisteminamomis žiniomis besivadovaujančių gyvensenos specialistų, konsultacijos yra tęstinės, jeigu tik pats asmuo pageidauja toliau būti stebimas ir konsultuojamas.

Dažniausiai žmonėms trūksta valios ir pasiryžimo bei palaikymo keisti gyvensenos įpročius. O sutarus su specialistu dėl kito vizito, asmuo jaučiasi įsipareigojęs ir sau, ir konsultantui, jaučia paramą, palaikymą. Tuomet labiau savimi pasitiki, gerėja rezultatai.

Pirmiausia žmogus turėtų priimti sprendimą keisti savo gyvensenos įpročius ir suprasti, kad sveikata priklauso nuo jo paties. Visa kita jau vyksta konsultacijų metu.

– Ne paslaptis, mokslininkų išvados, koncepsijos laikui einant koreguojasi, kinta. Ką teigia šių dienų imunologijos mokslas apie papildus? Ar jie būtini?

– Yra nemažai atliktų tyrimų apie papildų naudojimą turint tikslą užkirsti kelią lėtinėms ligoms. Vadovaujantis Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijomis, kiekvienas suaugęs asmuo turėtų suvartoti tris–penkias porcijas daržovių ir dvi–keturias porcijas vaisių kasdien. Taigi reikėtų užduoti sau klausimą, ar mes šių produktų tiek suvalgome? Be to, žiemą ir pavasarį vaisiuose ir daržovėse nėra pakankamai vitaminų bei mineralų, nes jie nėra švieži. Specialistų nuomone, vietinių vaisių ir daržovių įsisavinimo koeficientas didesnis.

Mano nuomone, maisto papildus reikia vartoti tuomet, kai nesi tikras, kad su maistu gauni pakankamai vitaminų ir mineralų. Tačiau reikia turėti omenyje, kad papildai yra tas produktas, kurio sudėtis dažnai nėra tikrinama. Renkantis papildus reikia būti labai atidiems, rinktis tik natūralius, ilgiausiai pasaulio rinkoje išsilaikiusių kompanijų produktus bei atsižvelgti į savo kraujo tyrimus ir panašiai.

– Taigi tinkama mityba – labai svarbu. Kokios krypties šalininkė esate?

Vadovaujantis Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijomis, kiekvienas suaugęs asmuo turėtų suvartoti tris–penkias porcijas daržovių ir dvi–keturias porcijas vaisių kasdien.

Vadovaujantis Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijomis, kiekvienas suaugęs asmuo turėtų suvartoti tris–penkias porcijas daržovių ir dvi–keturias porcijas vaisių kasdien.

– Senovės graikų filosofas Sokratas dar 469–399 metais prieš mūsų erą yra pasakęs „Valgome tam, kad gyventume, bet negyvename tam, kad valgytume“. Tai labai taiklus ir daug ką pasakantis teiginys. Maisto medžiagų mes turime gauti tik tiek, kad mūsų ląstelės būtų aprūpintos energija. Į maistą svarbu žiūrėti kaip į gyvybiniams organizmo procesams bei audiniams augti, atsistatyti ir veikti reikalingą kurą. Maistas, kuriame yra mažai daržovių, vaisių, riešutų ir nesmulkintų grūdų, bet daug raudonos ir perdirbtos mėsos, lemia didžiausius sveikatos sutrikimus visame pasaulyje. Aš esu už visavertę mitybą, maisto įvairovę, tinkamą jo pasirinkimą ir paruošimą. Be to, svarbu atsižvelgti į asmens individualius fiziologinius poreikius.

– Galbūt galite pasidalinti sėkmės istorijomis: kaip pavyko pagelbėti žmogui savo žiniomis ir patarimais?

– Labai džiugu, kad jau tikrai yra sėkmės istorijų, viena iš jų pasidalinsiu. Tai buvo 75-erių Danutė (vardas pakeistas). Ji turėjo antsvorio, sirgo cukriniu diabetu. Jos kraujo spaudimas buvo aukštas, sunkiai kontroliuojamas, nuotaika nestabili. Pirmiausia koregavome Danutės mitybą, nes moteris valgė visiškai netinkamai pagamintą maistą. Palaipsniui pakeitėme maisto gaminimo būdus iš keptų į troškintus, garintus. Įterpėme skaidulinių medžiagų, subalansavome valgymo laiką. Be to, buvo rekomenduotas judėjimas, atsipalaidavimo praktikos. Danutė greitai uždusdavo, todėl retai eidavo pasivaikščioti, jai sunku būdavo lipti laiptais. Konsultavau telefonu. Vieną kartą per mėnesį ateidavo tiesioginiam kontaktui – buvo kontroliuojamas kūno svoris.

Po keturių mėnesių nuolatinio mūsų bendravimo, Danutė numetė 14 kilogramų, kraujo spaudimas stabilizavosi, pagerėjo nuotaika. Tuomet ji jau eidavo pasivaikščioti ir nueidavo apie 3 kilometrus be poilsio. O juk iš pradžių galėdavo paeiti tik 10 minučių, po to reikėdavo ilsėtis. Sėkmės garantas buvo Danutės noras sulieknėti, nusiteikimas keisti gyvensenos įpročius ir vykdyti mūsų susitarimus.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Septynetas skirtingų, paliestų to paties…

    2021-04-10Septynetas skirtingų, paliestų to paties...
    …Romantikai tai gal pavadintų mūzos kepštelėjimu, įkvėpimu, realistai – darbštumu ar gebėjimu „iš nieko padaryti kažką (arba – viską)“, skeptikai veikiausiai imtų samprotauti, kad nieko čia ypatinga, nuobodos – nagrinėti, kas, kur ir kada kokių menų mokėsi, kas kokį diplomą ar kitą panašų dokumentą turi – o jei ne, tai gal ir vadintis kūrėjais negali?.. Sunkiausia su visažiniais, kurie apie kiekvieną mūsų gali papasakoti: kas, kada ir su kuo – sutarė ar pykosi, gavo kažką iš valdžios arba ne, kaip reikėjo daryti ar nedaryti, kur tas ar anas jaunystės keliais klydinėjo ir baltą ar raudoną vyną gėrė… Tačiau mes, nesiklausydami ir ...
  • Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?

    2021-04-10Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?
    „Suvalkiečio“ skaitytojas Valdas Kulvinskas pasiūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip iš arti atrodo Meškučių piliakalnis. Pasak skaitytojo, piliakalnio teritorijoje stinga tvarkos. Protėvių palikimas vertas didesnės pagarbos ir priežiūros „Tolimesniame nuo miesto Karklų gatvės gale nesaugomas ir netgi niokojamas mūsų protėvių palikimas“, – rašo V. Kulvinskas. Meškučių piliakalnio apylinkėse skaitytojas pasivaikščiojo prieš pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Situacija jį nuvylė. Turbūt tiesiog „atsimušančių“ į šią problemą yra ir daugiau – šis nelengvas karantino laikas, kaip pastebi V. Kulvinskas, paskatina miesto gyventojus ieškoti ramybės ir stiprybės gamtoje. Tarsi iš naujo tenka atrasti seniai lankytas vietas. Tačiau tie atradimai kartais būna ne visai džiuginantys. Pavyzdžiui, prie ...
  • Rašydama romanus išreiškia save

    2021-04-07Rašydama romanus išreiškia save
    Apie anglų kalbos pedagogę, Marijampolės kolegijos lektorę, prodekanę Odetą Gluoksnytę rašėme maždaug prieš 10 metų, kai pristatėme jos pirmą romaną „Dark Sky“ („Apniukęs dangus“), išleistą 2012 metais. Šiandien ji pristato jau antrą savo knygą „Trečias kartas“, vėl pasirašiusi kaip Odeta Vilou (Willow). Skaitytojams oficialaus knygos pristatymo dėl karantino ribojimų tenka dar palaukti, o mes nuotoliniu būdu jau pakalbinome autorę apie jos naują kūrinį. Antras romanas „Trečias kartas“ – pirmojo tęsinys Pirmą romaną „Dark Sky“ O. Gluoksnytė sakė rašiusi maždaug metus, paskui dar tiek pat vertusi į anglų kalbą, o šis antrasis buvo kuriamas praktiškai dešimtį metų – pradėtas praėjus metams po pirmos ...
  • Kaip Vilkaviškis galėjo tapti Lietuvos sostine…

    2021-04-07
    1941 m. sausio 10 d. Maskvoje V. Molotovas ir Vokietijos pasiuntinys Maskvoje F. Šulenburgas pasirašė dar vieną slaptą protokolą, pagal kurį sutariama: 1. „Reicho Vyriausybė atsižada teisių į Lietuvos teritorijos gabalą, paminėtą slaptame pridėtiniame 1939. IX. 28 d. protokole ir atžymėtą prie jo pridėtame žemėlapyje; 2. Sovietų Sąjungos Vyriausybė yra pasiruošusi atlyginti Vokietijos Vyriausybei už šią teritoriją, sumokėdama 750000 aukso dolerių arba 31500000 markių.“ Vokiečiai pardavė teritoriją, kuri jiems nepriklausė, už aukščiausią kainą. Dr. Jonas Balys (JAV) straipsnyje „Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo“ iškelia įdomią versiją. Ar galėjo (ir kaip) A. Smetona pasipriešinti sovietinei Lietuvos okupacijai? Pagal 1939 m. ...
  • Abejones sklaidė savo pavyzdžiu

    2021-04-07Abejones sklaidė savo pavyzdžiu
    Nepaisydamas prieštaringų nuomonių ir socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje sklandančios neigiamos informacijos apie „AstraZeneca“ vakciną, Seimo narys Giedrius Surplys, išrinktas Sūduvos šiaurinėje apygardoje, vos tik gavo progą, pasiskiepijo būtent šia vakcina. Tikėdamasis išsklaidyti žmonių abejones britų farmacininkų produktu, Seimo narys įspūdžiais ir informacija apie savo savijautą po skiepo dalijosi socialiniame tinkle „Facebook“. Galvas galėjo susukti melai „Šiandien pasiskiepijau „AstraZeneca“. Jaučiuosi puikiai. (…) Antra diena po „AstraZeneca“. Naktį temperatūra pakilo iki 37 laipsnių, truputį krėtė šaltis. Vadinasi, skiepas veikia. Šiandien – geriau. Esu darbe. Medikai sako, kad paskiepytas žmogus kitų negali užkrėsti“, – socialiniame tinkle įspūdžiais dalijosi politikas. „Suvalkiečio“ paklaustas, kodėl nusprendė viešai kalbėti apie ...
  • Didėjant nuovargiui ir išsekimui, daugėja dezinformacijos

    2021-04-07Didėjant nuovargiui ir išsekimui, daugėja dezinformacijos
    Pernai pavasarį paskelbus pirmą karantiną visi susitelkė ir vieningai sėdėjo namuose tikėdamiesi, kad tai padės greičiau sugrįžti į normalų gyvenimą. Šiemet žmonių motyvacija išblėsusi. Izoliacijoje ir atskirtyje gyvenant ketvirtą mėnesį iš eilės, tačiau situacijai dėl koronaviruso gerėjant menkai, daug kam kyla abejonių ir klausimų, ar karantinas iš tiesų yra veiksminga priemonė virusui valdyti, kiek prie kovos su pandemija prisideda vakcina. Visuomenei jaučiant vis didesnį nuovargį ir emocinį išsekimą, didėjant įtampai, šios ir kitos temos itin dažnai eskaluojamos socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje. Deja, dažnai remiamasi ne pagrįsta informacija, o neaiškiomis nuomonėmis ir šaltiniais. Todėl kariuomenės analitikai įspėja: socialiniuose tinkluose dažnai skleidžiama melaginga informacija ...
  • Koronaviruso vakcinos – patogi ir įtaigi tema melagienoms skleisti

    2021-04-07Koronaviruso vakcinos – patogi  ir įtaigi tema melagienoms skleisti
    Kariuomenės analitikai įspėja gyventojus skaityti ir dalintis tik patikima informacija. Deja, populistinės žinios yra kur kas įtaigesnės ir skaitomesnės, todėl ir plinta žaibiškai. Nepaisant to, specialistai įspėja išlaikyti budrumą ir kritinį mąstymą. Deja, tai padaryti kartais būna sunku, tačiau Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius Kęstutis PETRAUSKIS sutiko pasidalinti patarimais, padėsiančiais bendrame naujienų sraute atskirti melagienas ir dezinformaciją. Jis taip pat paaiškino, kodėl tokio tipo informacija yra skleidžiama ir kodėl pandemijos, koronaviruso ir vakcinacijos temos šiuo metu itin patrauklios melagienų kūrėjams. – Socialiniame tinkle „Facebook“ ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse publikuojamų straipsnių apie COVID-19 komentarų skiltys aktyviai skleidžiama klaidinanti informacija apie vakciną nuo ...
  • Priklausomybė nuo azartinių lošimų atėmė viską: atsitokėjo tik praradęs laisvę

    2021-04-07Priklausomybė nuo azartinių lošimų  atėmė viską: atsitokėjo tik praradęs laisvę
    Kiekvienam vertėtų atminti, kad visi azartiniai lošimai yra klastingi – nesvarbu, lošite kazino ar pirksite loterijos bilietą, organizatoriai visuomet džiaugsis pelnu. Apie tai, kad priklausomybė nuo azartinių lošimų gali turėti skaudžių pasekmių, pasakoja savo kailiu tai patyręs buvęs radijo laidų vedėjas ir renginių organizatorius Paulius Bukauskas. Dėl šio žalingo įpročio jam teko trejus metus praleisti įkalinimo įstaigoje. Taip pat savo įžvalgomis ir patarimais dalijasi Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo Ambulatorinio skyriaus vedėjas, gydytojas psichiatras Pavel Osipov. Sukuriama lengvai gaunamų pinigų iliuzija Seniau buvo lošiama su kauliukais, tačiau šiandien vyrauja begalė azartinių lošimų alternatyvų – pradedant rulete ar pokeriu ir baigiant įvairiais internetiniais lošimais. Pasak ...
  • Iškiliausių suvalkiečių šimtuke – daugiausia dvasininkų ir kultūros bei meno veikėjų

    2021-04-05Iškiliausių suvalkiečių šimtuke – daugiausia  dvasininkų ir kultūros bei meno veikėjų
    Birutė MONTVILIENĖ Šalies Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse kovo 10-osios „Suvalkietyje“ skelbėme Seimo Sūduvos bičiulių grupės iniciatyva drauge su laikraščio redakcija nuo Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios vykusių Iškiliausių suvalkiečių šimtuko rinkimų rezultatus. Šiandien nutarėme šiek tiek apžvelgti, ką rinkimuose dalyvavę „Suvalkiečio“ skaitytojai ir mūsų „Facebook“ paskyros lankytojai dažniausiai siūlė į Suvalkijos praeities ar dabarties lyderių, šviesuolių, kraštą garsinusių ir tebegarsinančių asmenų simbolinį Iškiliausių visų laikų suvalkiečių šimtuką. Be to, pristatysime, kaip šiuos rinkimus vertina patys iniciatoriai – kai kurie Seimo Sūduvos bičiulių grupės nariai – ir marijampolietis istorikas Kazys Balickas. Į pirmąjį Iškiliausių suvalkiečių šimtuko dešimtuką akcijoje dalyvavę mūsų kraštiečiai išrinko (eilės ...
  • Specialistai perspėja: „Jūsų pinigai išskrenda per langus!“

    2021-04-03Specialistai perspėja: „Jūsų pinigai išskrenda per langus!“
    Norėdami šiltai gyventi ir kvėpuoti švariu oru, pasikeiskite langų tarpines ir įsirenkite kokybiškas orlaides Kodėl reikia keisti tarpines? Standartinių guminių tarpinių eksploatacijos laikas – 5–7 metai. Jeigu per šį laikotarpį neatlikote jokių guminių tarpinių priežiūros darbų (nevalėte ir netepėte silikonu), jos tampa neefektyvios ir ima praleisti šaltį, triukšmą, patalpose kaupiasi drėgmė. Netinkamai eksploatuojamos guminės tarpinės praranda elastingumą, sukietėja ir tampa lengvai paveikiamos temperatūrų kaitos: dėl karščio prisilydo prie langų profilio, dėl šalčio suskilinėja ir sukietėja, todėl būstų šeimininkai savo pinigais pradeda šildyti kiemą. Kas gi iš mūsų taip prižiūri langų tarpines? Niekas! Tad belieka gumines tarpines pasikeisti į ilgaamžes. Gumines tarpines pasikeiskime vokiškomis ...
  • Dar viena aštrių šukių mozaika… (Naujos knygos)

    2021-04-03Dar viena aštrių šukių mozaika... (Naujos knygos)
    Tik ką pasirodė dar viena marijampoliečio Lietuvos rašytojų sąjungos nario Justino Sajausko knyga „Prisiminimų nuotrupos“. Tai gali būti ir 2001 metais išėjusio didelio atgarsio sulaukusio miniatiūrų romano „Suvalkijos geografija“, ir vėlesnės knygos „Neužmirštami Suvalkijos vardai“ (2014) tęsinys, ir nauja dėlionė. Pavadinimo paantraštė – „Pokario miniatiūros“ – žada tą patį žanrą, o pačios miniatiūros sugrupuotos kaip ir ankstesnėse knygose – geografiškai, pagal atskiras kryptis. Autorius sako, kad šis leidinys – tarsi apibendrinimas ir atsisveikinimas su dideliu dešimtmečius trukusiu darbu: kalbantis su gausybe žmonių, kurių šiandien beveik nebeliko, klausantis pasakojimų apie tragiškiausią mūsų istorijos tarpsnį, fiksuojant ir gilinantis. Muziejininko veikla išaugo į literatūrą, ...
  • Iš knygos „Prisiminimų nuotrupos“

    2021-04-03
    Justinas Sajauskas Krokialaukis Per ilgus tremties metus mokytojui Skučui susiformavo tam tikri elgesio štampai, artėjantys prie instinktų. Tarkime, jis įsikalė į galvą, kad reikia nuolat turėti maisto produktų, pirmiausia – duonos atsargų. Šis įsitikinimas nepaliko žmogaus ir po tremties. Grįžęs į savo Krokialaukį jis prisidžiovino krepšelį duonos, pasidėjo jį į bufetą ir kasdien suvalgydavo po gabalėlį. Bet kuo toliau, tuo rečiau žmogus eidavo prie bufeto: žinant, kad duonos bet kada galėsi įsigyti, bado baimė dingo. Ar ne taip nuvertėja ir svajonės? Delnica Ūkininkai Sventickai sulaukė svečių: pavakary iš miško išniro keli ginkluoti vyrai ir, persimetę su šeimininke žodžiu kitu, dingo kluone – nakvos. Dar nesutemus ...
  • Suvalkijos vyturys

    2021-04-03Suvalkijos vyturys
                  Česlova Jakštytė Sonetai * * * Bausmė ar dovana, gyvenime, esi?Bausmė ar dovana? – širdingai pakartoju.Kalbėjau su kariu, žveju, artoju,bet tik pečiais patraukė jie visi. Jie gal net ir nemąstė apie tai, skubėjo sau, it lapai vėjy plakės.Bet vienąkart vidurnaktį, prie žvakės,pati, man rodos, siela, supratai: savu protu įžvelgt ko negali, –tai Dievo paslaptis labai gili.Kam beldžiuosi į Viešpaties valdas?Verčiau Jo garbei sukalbėt maldas… Yra virš mūs akis visaregi.Gyvenimas – našta, bet ji – brangi! * * * Jaunyste, išdidžioji, iškilioji,kuri karštai degi, linksmai šėlioji,į gelmę drąsiai šoki vandenų,kodėl dažnai šaipaisi iš senų?.. Manai, koks šiandien, toks ir visad būsi – į laiko tinklą niekad neįkliūsi – neskyrė niekam ...
  • Ekologinę gamybą Lietuvoje sertifikuoja vienintelė įstaiga „Ekoagros“

    2021-04-03Ekologinę gamybą Lietuvoje sertifikuoja vienintelė įstaiga „Ekoagros“
    Prieš 24 metus Kaune buvo įsteigta pirmoji Lietuvoje ir Baltijos šalyse ekologiškų produktų sertifikavimo įstaiga „Ekoagros“. Žemės ūkio ministro įsakymu 2000 m. jai suteiktos teisės vykdyti sertifikavimo institucijos funkcijas pagal patvirtintas Ekologinio žemės ūkio taisykles ir suteiktas sertifikavimo įstaigos kodas LT-EKO-001. Iki šiol tai yra vienintelė institucija Lietuvoje, turinti teisę sertifikuoti ekologinę gamybą. Būtina deklaruoti ekologinius plotus Balandžio 12 d. prasideda pasėlių deklaravimas, tad visiems, norintiems gauti ekologinės gamybos ūkio sertifikatą ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“, būtina sertifikuoti savo plotus. Išduoti ekologinės gamybos sertifikatą gali tik įstaiga „Ekoagros“. Remiantis VšĮ „Ekoagros“ duomenimis, 2020 m. sertifikuotas ...
  • Rašinių konkursas „Kodėl noriu būti miškininku“

    2021-04-02Rašinių konkursas „Kodėl noriu būti miškininku“
    Vaikai! Ar kada pagalvojote, kodėl auga miškai? Kodėl pušynai ošia Dzūkijoje, o eukaliptai žaliuoja tolimojoje Australijoje? O ar žinote, kad buvo laikai, kuomet mūsų šalis buvo praradusi savo gūdžiąsias girias ir kad kažkas tas girias savo kruopščiu darbu ėmė ir prikėlė? Miškininkai yra tie gamtos draugai, kurie rūpinasi, kokie miškai mus savo žaliuoju rūbu sups ir ateityje. Ką Jūs manote apie miškininkus? Padėkite savo kūrybiškumu, jaunatviška drąsa, polėkiu bei idėjomis pristatyti miškininkų profesiją plačiajai visuomenei. Mokinių rašinių konkursas „Kodėl noriu būti miškininku“ yra gera proga suaugusiems išgirsti vaikų balsą, o vaikams – jau dabar pasijusti specialistais, atsakingais už miškus. Susidomėjote? Valio! Daugiau apie ...