Sustiprinti imunitetą, atsikratyti kai kurių ligų ir negalavimų padeda imunologai, alergologai, sveikos gyvensenos specialistai. Ką jie pataria, dėl ko kreipiamasi dažniausiai? Į klausimus atsako Ramutė KUNIGIŠKIENĖ – visuomenės sveikatos specialistė, dirbanti Marijampolės savivaldybės Visuomenės sveikatos biure. Lietuvos sveikatos mokslų universitete ji yra baigusi magistro studijas, po jų įgijo sveikos gyvensenos medicinos specialisto kvalifikaciją.

– Mūsų gyvenimo kokybei visada, o ypač dabar, pandemijos metu, svarbus yra imunitetas – atsparumas virusams bei ligoms. Kaip įgyti, išsaugoti imunitetą daugelis mano žinantys patys. Bet… Turbūt klysta. Paklausti, ką daro, dauguma atsako geriantys papildus, besimankštinantys. Tačiau ar to užtenka? Apie imunitetą ir jo stiprinimą žinios yra sisteminamos, tai – mokslas, besivadinantis imunologija. Taigi ką jis siūlo?

Ramutė Kunigiškienė sako, kad imuninio atsako subtilybės vis dar yra mokslininkų tyrimo objektas. Tačiau tai, jog sveikas gyvenimo būdas padeda imuninei sistemai, pagrįsta ir mokslo, ir praktikos.

– Imunologija – tai mokslas, kuris tiria imuninės sistemos sandarą ir funkcijas. Šiuolaikinė imunologija, kaip atskira mokslo šaka, susiformavo tik XIX a. antroje pusėje. Iki tol imunologija buvo mikrobiologijos, fiziologijos ir infekcinių ligų taikomoji mokslo šaka. Pagrindiniai žmogaus imuninės sistemos komponentai yra limfmazgiai, tonzilės, blužnis, kaulų čiulpai ir užkrūčio liauka. Tam, kad šie organai tinkamai atliktų savo funkcijas, reikalinga harmonija ir pusiausvyra visame organizme. Tai reiškia, kad subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, teigiamos emocijos, tinkamas darbo ir poilsio režimas didele dalimi daro įtaką šių organų veiklai. Mokslininkai tiria dietos, fizinio krūvio, amžiaus, psichologinio streso ir kitų veiksnių poveikį organizmui ir jo imuniniam atsakui. Tyrimai aktualūs ir gyvūnams, ir žmonėms.

Imuninio atsako subtilybės vis dar yra mokslininkų tyrimo objektas. Tačiau, kad sveikas gyvenimo būdas padeda imuninei sistemai ir turi moksliškai pagrįstą naudą sveikatai, liudija vis daugiau mokslinių įrodymų. Žinios sisteminamos, pritaikomos individualiems atvejams.

– Kokios yra imuniteto rūšys ir kokie jų skirtumai? Dėl kokių priežasčių imunitetas susilpnėja?

– Mūsų organizmą nuo svetimų medžiagų kenksmingo poveikio saugo nespecifinis (įgimtas) ir specifinis (įgytas) imunitetas.

Nespecifinis, įgimtas, imunitetas vystosi ir žmogui jau gimus, jo gyvenimo metu. Šios rūšies imuniteto būklei svarbūs vaikystės, jaunystės periodai. Vėliau svarbu nuolat palaikyti natūralios imuninės sistemos aktyvią, gerą būklę. Nespecifinio imuniteto funkciją palaiko oda, žarnyno mikroflora, gleivinė, fermentai, dalis limfocitų ir kai kurie citokinai.

Imunitetą stiprina judėjimas gryname ore. Džiugu, kad gausu to nepamirštančių net ir pandemijos metu. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Per pastaruosius kelis dešimt­mečius, atliekant mokslinius tyrimus, buvo patvirtinta reguliaraus fizinio aktyvumo nauda žmogaus imuninei sistemai. Tačiau svarbu žinoti, kad labai intensyvi mankšta slopina kai kurių organizmo imuninių ląstelių aktyvumą, o vidutinis, ne per didelis fizinis aktyvumas stimuliuoja ir sustiprina imuninės sistemos funkcijas. Nors vėlgi -– reikia atsižvelgti į individualumą – žmogaus amžių, fizinę ir paties imuniteto būklę.

Nespecifinio (įgimto) imuniteto susilpnėjimą lemia nesveikas gyvenimo būdas (rūkymas, alkoholis, miego trūkumas). Taip pat – netaisyklinga mityba, stresas, dideli fizinio ir protinio darbo krūviai, aplinkos užterštumas, bakterinės ir virusinės infekcijos. Šie veiksniai silpnina organizmą ir sekina įgimtą imuninę sistemą. Imuniteto susilpnėjimo požymiai: dažnos peršalimo ligos (dažniau nei 4–6 kartus per metus), herpes virusai; dažni lėtinių ligų recidyvai; padidėjęs nuovargis, silpnumas, vangumas; alerginės ligos.

Norint padėti savo natūraliam imunitetui, reikia būti fiziškai aktyviems, atpažinti užsitęsusį stresą, depresines būsenas, mokytis atsipalaiduoti, kreiptis pagalbos į specialistus, mesti rūkyti, nepiktnaudžiauti alkoholiu. Kadangi įgimto imuniteto sistemoje svarbus žarnyno vaidmuo ir bendras vitaminų, mikroelementų kiekis organizme, taip pat labai svarbu maitintis kuo palankiau savo sveikatai.

Specifinį imunitetą galima įgyti natūraliai (pavyzdžiui, persirgus infekcija imunitetas įgyjamas būtent tam sukėlėjui, kuris buvo sukėlęs ligą) arba jis gali išsivystyti dirbtinai po vakcinacijos. Imuninį atsaką sukelia imuniteto ląstelės (makrofagai, limfocitai, plazminės ląstelės ir kt.). Specifinis imunitetas turi savybę išlikti ir veikti kurį laiką be jokių papildomų priemonių.
– Minėjote, kad domitės ir ką rašo šios srities užsienio specialistai bei mokslininkai…

– Pastarąjį dešimtmetį išsamūs tyrimai buvo sutelkti į mitybos vaidmenį ir ypač į mikroelementų reikšmę optimaliam imuninės sistemos funkcionavimui. Nepakankamas mikroelementų kiekis maiste slopina organizmo apsaugas ir taip pablogina bendrą organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis. Mikroelementai prisideda prie natūralios organizmo apsaugos trimis lygmenimis: palaiko gerą odos ir gleivinės funkciją, ląstelių struktūrą ir antikūnų gamybą. Vitaminai A, C, E ir mikroelementas cinkas padeda sustiprinti odos apsauginę funkciją. Vitaminai A, B6, B12, C, D, E ir folio rūgštis bei mikroelementai geležis, cinkas, varis ir selenas palaiko apsauginę imuninių ląstelių veiklą. Visi šie mikroelementai, išskyrus vitaminą C ir geležį, yra būtini antikūnų gamybai. Todėl renkantis maisto produktus yra labai svarbu atkreipti dėmesį į jų sudedamąsias dalis, o gaminant maistą – į patiekalų maistines savybes išsaugančius gamybos būdus.

– Kokiais imunologijos mokslo tyrimų rezultatais dažniausiai Jūs vadovaujatės, konsultuodama savo pacientus?

– Savo darbe aš vadovaujuosi Sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktais bei siūloma metodine medžiaga. Domiuosi moksliniais straipsniais ir tyrimais sveikos gyvensenos temomis, taip pat tyrimais, kas lemia ligų, negalavimų priežastis.

Su klientais visada aptariame maisto pasirinkimo piramidę, kuri yra paprastas būdas parodyti, koks turėtų būti mūsų maisto racionas, porcijų dydis ir proporcijos.

Sveika, subalansuota mityba – tai reiškia maisto produktų įvairovę. Maitinantis reikėtų gauti būtiną maistinių medžiagų, vitaminų, mineralų kiekį (būtina atsižvelgti į amžių, lytį, sveikatos būklę, fizinį aktyvumą). Taip pat labai svarbu tinkamas baltymų, angliavandenių, riebalų santykis maiste. Su ateinančiais į konsultacijas kalbamės ir apie fizinę veiklą, emocinę būseną, darbo bei poilsio režimo balansą. Bazinius gyvensenos koregavimo principus stengiuosi pritaikyti kiek­vienam individualiai, pagal esamą sveikatos būklę.

– Dėl ko dažniausiai kreipiamasi? Nuo ko siūlote pradėti, kad žmogus išbristų iš ligų, negalavimų?

Ne visi galbūt žino, kad Marijampolės savivaldybės Visuomenės sveikatos biure rengiamos konsultacijos sveikos gyvensenos temomis. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

– Būna įvairių atvejų, bet dažniausiai žmonės kreipiasi dėl antsvorio, per didelio cholesterolio kiekio kraujyje, visceralinių (vidinių) riebalų pertekliaus. Daugelis pageidauja žinių, kaip koreguoti mitybą. Mano, kaip ir kitų mokslo sisteminamomis žiniomis besivadovaujančių gyvensenos specialistų, konsultacijos yra tęstinės, jeigu tik pats asmuo pageidauja toliau būti stebimas ir konsultuojamas.

Dažniausiai žmonėms trūksta valios ir pasiryžimo bei palaikymo keisti gyvensenos įpročius. O sutarus su specialistu dėl kito vizito, asmuo jaučiasi įsipareigojęs ir sau, ir konsultantui, jaučia paramą, palaikymą. Tuomet labiau savimi pasitiki, gerėja rezultatai.

Pirmiausia žmogus turėtų priimti sprendimą keisti savo gyvensenos įpročius ir suprasti, kad sveikata priklauso nuo jo paties. Visa kita jau vyksta konsultacijų metu.

– Ne paslaptis, mokslininkų išvados, koncepsijos laikui einant koreguojasi, kinta. Ką teigia šių dienų imunologijos mokslas apie papildus? Ar jie būtini?

– Yra nemažai atliktų tyrimų apie papildų naudojimą turint tikslą užkirsti kelią lėtinėms ligoms. Vadovaujantis Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijomis, kiekvienas suaugęs asmuo turėtų suvartoti tris–penkias porcijas daržovių ir dvi–keturias porcijas vaisių kasdien. Taigi reikėtų užduoti sau klausimą, ar mes šių produktų tiek suvalgome? Be to, žiemą ir pavasarį vaisiuose ir daržovėse nėra pakankamai vitaminų bei mineralų, nes jie nėra švieži. Specialistų nuomone, vietinių vaisių ir daržovių įsisavinimo koeficientas didesnis.

Mano nuomone, maisto papildus reikia vartoti tuomet, kai nesi tikras, kad su maistu gauni pakankamai vitaminų ir mineralų. Tačiau reikia turėti omenyje, kad papildai yra tas produktas, kurio sudėtis dažnai nėra tikrinama. Renkantis papildus reikia būti labai atidiems, rinktis tik natūralius, ilgiausiai pasaulio rinkoje išsilaikiusių kompanijų produktus bei atsižvelgti į savo kraujo tyrimus ir panašiai.

– Taigi tinkama mityba – labai svarbu. Kokios krypties šalininkė esate?

Vadovaujantis Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijomis, kiekvienas suaugęs asmuo turėtų suvartoti tris–penkias porcijas daržovių ir dvi–keturias porcijas vaisių kasdien.

– Senovės graikų filosofas Sokratas dar 469–399 metais prieš mūsų erą yra pasakęs „Valgome tam, kad gyventume, bet negyvename tam, kad valgytume“. Tai labai taiklus ir daug ką pasakantis teiginys. Maisto medžiagų mes turime gauti tik tiek, kad mūsų ląstelės būtų aprūpintos energija. Į maistą svarbu žiūrėti kaip į gyvybiniams organizmo procesams bei audiniams augti, atsistatyti ir veikti reikalingą kurą. Maistas, kuriame yra mažai daržovių, vaisių, riešutų ir nesmulkintų grūdų, bet daug raudonos ir perdirbtos mėsos, lemia didžiausius sveikatos sutrikimus visame pasaulyje. Aš esu už visavertę mitybą, maisto įvairovę, tinkamą jo pasirinkimą ir paruošimą. Be to, svarbu atsižvelgti į asmens individualius fiziologinius poreikius.

– Galbūt galite pasidalinti sėkmės istorijomis: kaip pavyko pagelbėti žmogui savo žiniomis ir patarimais?

– Labai džiugu, kad jau tikrai yra sėkmės istorijų, viena iš jų pasidalinsiu. Tai buvo 75-erių Danutė (vardas pakeistas). Ji turėjo antsvorio, sirgo cukriniu diabetu. Jos kraujo spaudimas buvo aukštas, sunkiai kontroliuojamas, nuotaika nestabili. Pirmiausia koregavome Danutės mitybą, nes moteris valgė visiškai netinkamai pagamintą maistą. Palaipsniui pakeitėme maisto gaminimo būdus iš keptų į troškintus, garintus. Įterpėme skaidulinių medžiagų, subalansavome valgymo laiką. Be to, buvo rekomenduotas judėjimas, atsipalaidavimo praktikos. Danutė greitai uždusdavo, todėl retai eidavo pasivaikščioti, jai sunku būdavo lipti laiptais. Konsultavau telefonu. Vieną kartą per mėnesį ateidavo tiesioginiam kontaktui – buvo kontroliuojamas kūno svoris.

Po keturių mėnesių nuolatinio mūsų bendravimo, Danutė numetė 14 kilogramų, kraujo spaudimas stabilizavosi, pagerėjo nuotaika. Tuomet ji jau eidavo pasivaikščioti ir nueidavo apie 3 kilometrus be poilsio. O juk iš pradžių galėdavo paeiti tik 10 minučių, po to reikėdavo ilsėtis. Sėkmės garantas buvo Danutės noras sulieknėti, nusiteikimas keisti gyvensenos įpročius ir vykdyti mūsų susitarimus.