Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Imunologija – mokslas, o ne šiaip pašnekesiai apie sveiką gyvenimo būdą (Interviu su eksperte)

Sustiprinti imunitetą, atsikratyti kai kurių ligų ir negalavimų padeda imunologai, alergologai, sveikos gyvensenos specialistai. Ką jie pataria, dėl ko kreipiamasi dažniausiai? Į klausimus atsako Ramutė KUNIGIŠKIENĖ – visuomenės sveikatos specialistė, dirbanti Marijampolės savivaldybės Visuomenės sveikatos biure. Lietuvos sveikatos mokslų universitete ji yra baigusi magistro studijas, po jų įgijo sveikos gyvensenos medicinos specialisto kvalifikaciją.

– Mūsų gyvenimo kokybei visada, o ypač dabar, pandemijos metu, svarbus yra imunitetas – atsparumas virusams bei ligoms. Kaip įgyti, išsaugoti imunitetą daugelis mano žinantys patys. Bet… Turbūt klysta. Paklausti, ką daro, dauguma atsako geriantys papildus, besimankštinantys. Tačiau ar to užtenka? Apie imunitetą ir jo stiprinimą žinios yra sisteminamos, tai – mokslas, besivadinantis imunologija. Taigi ką jis siūlo?

Ramutė Kunigiškienė sako, kad imuninio atsako subtilybės vis dar yra mokslininkų tyrimo objektas. Tačiau tai, jog sveikas gyvenimo būdas padeda imuninei sistemai, pagrįsta ir mokslo, ir praktikos.

Ramutė Kunigiškienė sako, kad imuninio atsako subtilybės vis dar yra mokslininkų tyrimo objektas. Tačiau tai, jog sveikas gyvenimo būdas padeda imuninei sistemai, pagrįsta ir mokslo, ir praktikos.

– Imunologija – tai mokslas, kuris tiria imuninės sistemos sandarą ir funkcijas. Šiuolaikinė imunologija, kaip atskira mokslo šaka, susiformavo tik XIX a. antroje pusėje. Iki tol imunologija buvo mikrobiologijos, fiziologijos ir infekcinių ligų taikomoji mokslo šaka. Pagrindiniai žmogaus imuninės sistemos komponentai yra limfmazgiai, tonzilės, blužnis, kaulų čiulpai ir užkrūčio liauka. Tam, kad šie organai tinkamai atliktų savo funkcijas, reikalinga harmonija ir pusiausvyra visame organizme. Tai reiškia, kad subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, teigiamos emocijos, tinkamas darbo ir poilsio režimas didele dalimi daro įtaką šių organų veiklai. Mokslininkai tiria dietos, fizinio krūvio, amžiaus, psichologinio streso ir kitų veiksnių poveikį organizmui ir jo imuniniam atsakui. Tyrimai aktualūs ir gyvūnams, ir žmonėms.

Imuninio atsako subtilybės vis dar yra mokslininkų tyrimo objektas. Tačiau, kad sveikas gyvenimo būdas padeda imuninei sistemai ir turi moksliškai pagrįstą naudą sveikatai, liudija vis daugiau mokslinių įrodymų. Žinios sisteminamos, pritaikomos individualiems atvejams.

– Kokios yra imuniteto rūšys ir kokie jų skirtumai? Dėl kokių priežasčių imunitetas susilpnėja?

– Mūsų organizmą nuo svetimų medžiagų kenksmingo poveikio saugo nespecifinis (įgimtas) ir specifinis (įgytas) imunitetas.

Nespecifinis, įgimtas, imunitetas vystosi ir žmogui jau gimus, jo gyvenimo metu. Šios rūšies imuniteto būklei svarbūs vaikystės, jaunystės periodai. Vėliau svarbu nuolat palaikyti natūralios imuninės sistemos aktyvią, gerą būklę. Nespecifinio imuniteto funkciją palaiko oda, žarnyno mikroflora, gleivinė, fermentai, dalis limfocitų ir kai kurie citokinai.

 Imunitetą stiprina judėjimas gryname ore. Džiugu, kad gausu to nepamirštančių net ir pandemijos metu.

Imunitetą stiprina judėjimas gryname ore. Džiugu, kad gausu to nepamirštančių net ir pandemijos metu. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Per pastaruosius kelis dešimt­mečius, atliekant mokslinius tyrimus, buvo patvirtinta reguliaraus fizinio aktyvumo nauda žmogaus imuninei sistemai. Tačiau svarbu žinoti, kad labai intensyvi mankšta slopina kai kurių organizmo imuninių ląstelių aktyvumą, o vidutinis, ne per didelis fizinis aktyvumas stimuliuoja ir sustiprina imuninės sistemos funkcijas. Nors vėlgi -– reikia atsižvelgti į individualumą – žmogaus amžių, fizinę ir paties imuniteto būklę.

Nespecifinio (įgimto) imuniteto susilpnėjimą lemia nesveikas gyvenimo būdas (rūkymas, alkoholis, miego trūkumas). Taip pat – netaisyklinga mityba, stresas, dideli fizinio ir protinio darbo krūviai, aplinkos užterštumas, bakterinės ir virusinės infekcijos. Šie veiksniai silpnina organizmą ir sekina įgimtą imuninę sistemą. Imuniteto susilpnėjimo požymiai: dažnos peršalimo ligos (dažniau nei 4–6 kartus per metus), herpes virusai; dažni lėtinių ligų recidyvai; padidėjęs nuovargis, silpnumas, vangumas; alerginės ligos.

Norint padėti savo natūraliam imunitetui, reikia būti fiziškai aktyviems, atpažinti užsitęsusį stresą, depresines būsenas, mokytis atsipalaiduoti, kreiptis pagalbos į specialistus, mesti rūkyti, nepiktnaudžiauti alkoholiu. Kadangi įgimto imuniteto sistemoje svarbus žarnyno vaidmuo ir bendras vitaminų, mikroelementų kiekis organizme, taip pat labai svarbu maitintis kuo palankiau savo sveikatai.

Specifinį imunitetą galima įgyti natūraliai (pavyzdžiui, persirgus infekcija imunitetas įgyjamas būtent tam sukėlėjui, kuris buvo sukėlęs ligą) arba jis gali išsivystyti dirbtinai po vakcinacijos. Imuninį atsaką sukelia imuniteto ląstelės (makrofagai, limfocitai, plazminės ląstelės ir kt.). Specifinis imunitetas turi savybę išlikti ir veikti kurį laiką be jokių papildomų priemonių.
– Minėjote, kad domitės ir ką rašo šios srities užsienio specialistai bei mokslininkai…

– Pastarąjį dešimtmetį išsamūs tyrimai buvo sutelkti į mitybos vaidmenį ir ypač į mikroelementų reikšmę optimaliam imuninės sistemos funkcionavimui. Nepakankamas mikroelementų kiekis maiste slopina organizmo apsaugas ir taip pablogina bendrą organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis. Mikroelementai prisideda prie natūralios organizmo apsaugos trimis lygmenimis: palaiko gerą odos ir gleivinės funkciją, ląstelių struktūrą ir antikūnų gamybą. Vitaminai A, C, E ir mikroelementas cinkas padeda sustiprinti odos apsauginę funkciją. Vitaminai A, B6, B12, C, D, E ir folio rūgštis bei mikroelementai geležis, cinkas, varis ir selenas palaiko apsauginę imuninių ląstelių veiklą. Visi šie mikroelementai, išskyrus vitaminą C ir geležį, yra būtini antikūnų gamybai. Todėl renkantis maisto produktus yra labai svarbu atkreipti dėmesį į jų sudedamąsias dalis, o gaminant maistą – į patiekalų maistines savybes išsaugančius gamybos būdus.

– Kokiais imunologijos mokslo tyrimų rezultatais dažniausiai Jūs vadovaujatės, konsultuodama savo pacientus?

– Savo darbe aš vadovaujuosi Sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktais bei siūloma metodine medžiaga. Domiuosi moksliniais straipsniais ir tyrimais sveikos gyvensenos temomis, taip pat tyrimais, kas lemia ligų, negalavimų priežastis.

Su klientais visada aptariame maisto pasirinkimo piramidę, kuri yra paprastas būdas parodyti, koks turėtų būti mūsų maisto racionas, porcijų dydis ir proporcijos.

Sveika, subalansuota mityba – tai reiškia maisto produktų įvairovę. Maitinantis reikėtų gauti būtiną maistinių medžiagų, vitaminų, mineralų kiekį (būtina atsižvelgti į amžių, lytį, sveikatos būklę, fizinį aktyvumą). Taip pat labai svarbu tinkamas baltymų, angliavandenių, riebalų santykis maiste. Su ateinančiais į konsultacijas kalbamės ir apie fizinę veiklą, emocinę būseną, darbo bei poilsio režimo balansą. Bazinius gyvensenos koregavimo principus stengiuosi pritaikyti kiek­vienam individualiai, pagal esamą sveikatos būklę.

– Dėl ko dažniausiai kreipiamasi? Nuo ko siūlote pradėti, kad žmogus išbristų iš ligų, negalavimų?

Ne visi galbūt žino, kad Marijampolės savivaldybės Visuomenės sveikatos biure rengiamos konsultacijos sveikos gyvensenos temomis.

Ne visi galbūt žino, kad Marijampolės savivaldybės Visuomenės sveikatos biure rengiamos konsultacijos sveikos gyvensenos temomis. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

– Būna įvairių atvejų, bet dažniausiai žmonės kreipiasi dėl antsvorio, per didelio cholesterolio kiekio kraujyje, visceralinių (vidinių) riebalų pertekliaus. Daugelis pageidauja žinių, kaip koreguoti mitybą. Mano, kaip ir kitų mokslo sisteminamomis žiniomis besivadovaujančių gyvensenos specialistų, konsultacijos yra tęstinės, jeigu tik pats asmuo pageidauja toliau būti stebimas ir konsultuojamas.

Dažniausiai žmonėms trūksta valios ir pasiryžimo bei palaikymo keisti gyvensenos įpročius. O sutarus su specialistu dėl kito vizito, asmuo jaučiasi įsipareigojęs ir sau, ir konsultantui, jaučia paramą, palaikymą. Tuomet labiau savimi pasitiki, gerėja rezultatai.

Pirmiausia žmogus turėtų priimti sprendimą keisti savo gyvensenos įpročius ir suprasti, kad sveikata priklauso nuo jo paties. Visa kita jau vyksta konsultacijų metu.

– Ne paslaptis, mokslininkų išvados, koncepsijos laikui einant koreguojasi, kinta. Ką teigia šių dienų imunologijos mokslas apie papildus? Ar jie būtini?

– Yra nemažai atliktų tyrimų apie papildų naudojimą turint tikslą užkirsti kelią lėtinėms ligoms. Vadovaujantis Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijomis, kiekvienas suaugęs asmuo turėtų suvartoti tris–penkias porcijas daržovių ir dvi–keturias porcijas vaisių kasdien. Taigi reikėtų užduoti sau klausimą, ar mes šių produktų tiek suvalgome? Be to, žiemą ir pavasarį vaisiuose ir daržovėse nėra pakankamai vitaminų bei mineralų, nes jie nėra švieži. Specialistų nuomone, vietinių vaisių ir daržovių įsisavinimo koeficientas didesnis.

Mano nuomone, maisto papildus reikia vartoti tuomet, kai nesi tikras, kad su maistu gauni pakankamai vitaminų ir mineralų. Tačiau reikia turėti omenyje, kad papildai yra tas produktas, kurio sudėtis dažnai nėra tikrinama. Renkantis papildus reikia būti labai atidiems, rinktis tik natūralius, ilgiausiai pasaulio rinkoje išsilaikiusių kompanijų produktus bei atsižvelgti į savo kraujo tyrimus ir panašiai.

– Taigi tinkama mityba – labai svarbu. Kokios krypties šalininkė esate?

Vadovaujantis Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijomis, kiekvienas suaugęs asmuo turėtų suvartoti tris–penkias porcijas daržovių ir dvi–keturias porcijas vaisių kasdien.

Vadovaujantis Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijomis, kiekvienas suaugęs asmuo turėtų suvartoti tris–penkias porcijas daržovių ir dvi–keturias porcijas vaisių kasdien.

– Senovės graikų filosofas Sokratas dar 469–399 metais prieš mūsų erą yra pasakęs „Valgome tam, kad gyventume, bet negyvename tam, kad valgytume“. Tai labai taiklus ir daug ką pasakantis teiginys. Maisto medžiagų mes turime gauti tik tiek, kad mūsų ląstelės būtų aprūpintos energija. Į maistą svarbu žiūrėti kaip į gyvybiniams organizmo procesams bei audiniams augti, atsistatyti ir veikti reikalingą kurą. Maistas, kuriame yra mažai daržovių, vaisių, riešutų ir nesmulkintų grūdų, bet daug raudonos ir perdirbtos mėsos, lemia didžiausius sveikatos sutrikimus visame pasaulyje. Aš esu už visavertę mitybą, maisto įvairovę, tinkamą jo pasirinkimą ir paruošimą. Be to, svarbu atsižvelgti į asmens individualius fiziologinius poreikius.

– Galbūt galite pasidalinti sėkmės istorijomis: kaip pavyko pagelbėti žmogui savo žiniomis ir patarimais?

– Labai džiugu, kad jau tikrai yra sėkmės istorijų, viena iš jų pasidalinsiu. Tai buvo 75-erių Danutė (vardas pakeistas). Ji turėjo antsvorio, sirgo cukriniu diabetu. Jos kraujo spaudimas buvo aukštas, sunkiai kontroliuojamas, nuotaika nestabili. Pirmiausia koregavome Danutės mitybą, nes moteris valgė visiškai netinkamai pagamintą maistą. Palaipsniui pakeitėme maisto gaminimo būdus iš keptų į troškintus, garintus. Įterpėme skaidulinių medžiagų, subalansavome valgymo laiką. Be to, buvo rekomenduotas judėjimas, atsipalaidavimo praktikos. Danutė greitai uždusdavo, todėl retai eidavo pasivaikščioti, jai sunku būdavo lipti laiptais. Konsultavau telefonu. Vieną kartą per mėnesį ateidavo tiesioginiam kontaktui – buvo kontroliuojamas kūno svoris.

Po keturių mėnesių nuolatinio mūsų bendravimo, Danutė numetė 14 kilogramų, kraujo spaudimas stabilizavosi, pagerėjo nuotaika. Tuomet ji jau eidavo pasivaikščioti ir nueidavo apie 3 kilometrus be poilsio. O juk iš pradžių galėdavo paeiti tik 10 minučių, po to reikėdavo ilsėtis. Sėkmės garantas buvo Danutės noras sulieknėti, nusiteikimas keisti gyvensenos įpročius ir vykdyti mūsų susitarimus.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Antanas Gustaitis – pirmojo lietuviško lėktuvo ANBO kūrėjas

    2016-08-29Antanas Gustaitis – pirmojo lietuviško lėktuvo ANBO kūrėjas
    Marijampolės regiono gyventojai pagrįstai didžiuojasi iš jos apylinkių kilusiais ne tik meno, kultūros veikėjais, kalbininkais, bet ir aviatoriais. Sasnavos seniūnijoje gimęs ypatingų gabumų ir reto konstruktoriaus talento žmogus, palikęs gilius savo darbo pėdsakus prieškario Lietuvos karo aviacijoje – lėktuvų ANBO konstruktorius Antanas Gustaitis. Lietuvos karo aviacijos vadas, brigados generolas, aviakonstruktorius, 9 lėktuvų ANBO projektų autorius, aukštojo aviacijos mokslo Lietuvoje iniciatorius. Karo aviacijos mokyklos, Vytauto Didžiojo universiteto aviacijos katedros dėstytojas. Tai tik keletas eilučių iš Antano Gustaičio biografijos. Iš tiesų jo vaidmuo Lietuvos aviacijoje neišmatuojamas. Iškilios asmenybės žmogui teko tragiškas likimas: ketinęs pasitraukti iš okupuotos Lietuvos į Vakarus, Antanas Gustaitis Lietuvos–Vokietijos ...
  • Sodybos tuščios nestovi

    2016-08-29
    Tai – irgi apie Plutiškes. Paklausti apie situaciją miestelyje pašnekovai pasidžiaugė, kad čia, skirtingai nei daugelyje kitų panašių vietų, vyksmo ir gyvybės daug. „Pas mus sodybos tuščios nestovi: jei tik atsiranda kokia, jau, žiūrėk, kas nors kuriasi. Tai kieno vaikai grįžta į tėvų ar senelių namus – vieni visam laikui, kiti labiau tik vasaromis gyvena, kitus namus nuperka kas iš šalies, ir laukuose naujus namus statosi… Žiūrėkite: įsikūrė du operos solistai – irgi pavyzdys. Žmonės kiemus, aplinką gražiai tvarko, bendruomenė aktyviai dirba.“ Pliusas ir tai, kad čia yra ir gerą vardą turi gimnazija, su kurios kolektyvu visada randama bendra kalba. Moksleivių ...
  • „Vabalkšnė – tai mažas upelis…“

    2016-08-29
      Tai pirmoji eilutė iš dainos (himno), kuris lydi Plutiškių folk­loro ansamblį jau daug metų. Tiesą sakant, paminėjus šį įdomiai skambantį pavadinimą daugumai pirmoji mintis ir būna, kad kalbama apie kolektyvą – ne tik pačiose Plutiškėse ar Kazlų Rūdos savivaldybėje, kuriai gražiai atstovauja, žinomą, bet ir prestižiniuose Lietuvos renginiuose Sūduvos kraštą jau ketvirtį amžiaus reprezentuojantį… Beje, kolektyvo „krikštynos“ įvyko ne iš karto: tik minint veiklos dešimtmetį, 2000-aisiais, kai jau patys pasijuto tvirtesni, kai dainų skambėjimą, šokius, senovines poringes ėmė girti visur, kur tik Plutiškių žmonės pasirodydavo, imta svarstyti, kad kolektyvui reikia vardo. Vabalkšnė – per seniūnijos teritoriją tekantis upelis (beje, oficialiuose ...
  • „Gal čia likimas kiekvienam parašo…“

    2016-08-29„Gal čia likimas kiekvienam parašo...“
    Be muzikos, dainos Laimutė Vilčinskienė neįsivaizdavo savo gyvenimo. Kai labai trokšti – tai ir pasieki.Besišnekučiuojant apie tai, kaip žmogus atsiduria toje ar kitoje vietoje, kokiu keliu (ar šunkeliu) pasuka, kas valdo jo mintį ir norus ir dar apie daug kitų dalykų, šiuos žodžius ištarė Plutiškių kultūros namus antraisiais savo namais vadinanti Laimutė Vilčinskienė. Kultūrinio darbo organizatorė, „Vabalkšnės“ folkloro ansamblio vadovė, Kazlų Rūdos kultūros cent­ro kapelos „Rudnia“ dalyvė – ir viena iš giedotojų. Nežinia, kaip būtų susiklostęs jos gyvenimas ir darbai, kur skambėtų jos balsas, jei prieš keletą dešimtmečių kai kurie dalykai būtų susidėlioję kitaip. Jei būtų buvę lemta išsipildyti svajonei ...
  • Ir sovietmečiu palydėdavo su giesmėmis…

    2016-08-29Ir sovietmečiu palydėdavo su giesmėmis...
    Tradicija palydėti mirusįjį su giesmėmis, muzika, skambant varpams labai sena. Kai kuriose tautose tai mušamieji, kitur – pučiamieji instrumentai, matome ir ritualinių šokių, ir, mūsų supratimu, kitų, visai negedulingų, papročių. Kiekviename krašte ar žemyne šie dalykai šimtmečių ar net tūkstant­mečių senumo ir tai vertinama kaip nematerialusis kultūros paveldas. Faktų apie giedojimo tradicijas Suvalkijoje aptikti buvo sunku: etnologų labiau užfiksuoti, nagrinėti dzūkų ar žemaičių papročiai. Nemažą darbą šia tema yra parengusi Šunskų laisvalaikio salės kultūrinio darbo organizatorė Eglė Alenskaitė: ji ne tik nagrinėja savo krašto tradicijas, bet ir pati dalyvauja giedant tradicinį rožinį… Pastaruoju metu apsižiūrėta, kad kartu su tradiciškai giedančiais, senąsias ...
  • „Kol gyvi būsime, vieni kitiems padėsime…“

    2016-08-29„Kol gyvi būsime, vieni kitiems padėsime...“
    Taip sakė visi: ir Romualdas Večerskas, ir drauge su juo giedantys Onutė ir Leonas Janušauskai, dažnai prie jų prisidedanti Rasa Kalinauskienė – jauniausia iš visų ir, žinoma, ilgametė kultūros darbuotoja, folkloro ansamblio vadovė Laimutė Vilčinskienė. Tai ir yra ta grupelė, tradiciškai giedanti Plutiškių krašto Švč. Jėzaus širdies rožančių, litaniją ir šermenines giesmes. Visi šie žmonės nuoširdžiai dalyvauja ir „Vabalkšnės“ ansamblio veik­loje, o giedojimas, išreiškiantis pagarbą Anapilin iškeliaujančiam bei atsisveikinimą su juo, visiems pažįstamas, nes atėjęs iš vaikystės, iš šeimų – iš ten atsinešto gilaus, nesuvaidinto tikėjimo. „Mūsų giesmės yra tikra malda, o dabar per šermenis giesmėje dažnai viską nustelbia melodijos, ...
  • Romualdas Večerskas: „Dabar daugiausia giedame keturiese…“

    2016-08-29Romualdas Večerskas: „Dabar daugiausia giedame keturiese...“
    (Plutiškių krašto šermenų giesmės – išskirtinis reiškinys puoselėjant nematerialųjį paveldą) Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centre keletą metų vyko projektas „Etnokultūros versmės“: jo rezultatas – ne tik jau gerai žinomų, ne vienerius metus viešumoje pasirodančių pavienių muzikantų, dainininkų, pasakorių, etnografinių ansamblių bei tautodailininkų koncertai ir parodos, bet ir nauji atradimai. Jie organizatoriams buvo itin malonūs. Išryškėjo nemažai unikalų paveldą (senąsias, dar iš senelių išmoktas dainas, senųjų kaimo muzikantų melodijas, išskirtinį atlikimo būdą) iš atminties lobynų prikėlusių ir jį puoselėjančių naujų žmonių. O vienoje tokių švenčių Plutiškių kultūros namų folkloro ansamblis „Vabalkšnė“ nustebino šį kolektyvą gerai žinančius ir mėgstančius kraštiečius. Grupelė jo narių ...
  • Priešmokyklinis ugdymas – kad vaikai mokyklose jaustųsi drąsiai

    2016-08-29
    Rugsėjo 1-ąją visi šešiamečiai susirinks į priešmokyklines grupes darželiuose ir mokyklose. Šiemet priešmokyklinis ugdymas tapo privalomas visiems vaikams, kuriems liko metai iki mokyklos. Jau praėjusiais metais priešmokyklines grupes lankė beveik 98 proc. šešiamečių. Specialistai pabrėžia, kad prieš pirmąją klasę vaikams svarbiausia – ne išmokti rašyti ar skaityti, bet pasirengti psichologiškai. Būsimiesiems mokinukams svarbu įprasti būti kolektyve kartu su bendraamžiais ir suaugusiais, išmokti klausytis ir išgirsti, išreikšti savo nuomonę, sutarti su kitais. Tyrimais įrodyta, kad prieš mokyklą grupes lankę vaikai vėliau pasiekia geresnių rezultatų. Sėkmingas  startas visiems Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Laima Jankauskienė sako, kad privalomas priešmokyklinis ugdymas ...
  • Nuo rugsėjo 1 d. – papildomos lėšos mokytojų algoms didinti

    2016-08-22
    Švietimo ir mokslo ministerija mokytojų algoms didinti papildomai skyrė 8 mln. eurų. „Radome lėšų pagerinti mažiausiai uždirbančių mokytojų padėtį. Iki šiol visų pedagogų atlyginimai buvo skaičiuojami pagal tris skirtingus koeficientus: minimalų, vidutinį ir maksimalų. Nuo rugsėjo 1 d., skyrus papildomų lėšų, minimalių koeficientų neliks, visi bus pakelti bent iki vidurkio. Pokytį pajus tie pedagogai, kurių algos iki šiol buvo skaičiuojamos pagal mažesnį nei vidutinį koeficientą“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Minimalūs koeficientai didės ne tik mokytojams, bet ir auklėtojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams, specialiesiems pedagogams, socialiniams darbuotojams, švietimo įstaigose ir psichologinėse pedagoginėse tarnybose dirbantiems psichologams, specialiesiems ir socialiniams pedagogams. Skaičiuojama, kad ...
  • Įgytą specialybę realizavo bendruomenės teatro veikloje

    2016-08-16Įgytą specialybę realizavo bendruomenės teatro veikloje
    Marijampolės apylinkėse, be „Gegnės“ ir Onos Miliauskienės, yra ir daugiau žmonių, puoselėjančių mėgėjiško teatro tradicijas. „Sūduvos“ bendruomenės pirmininkė Daiva Krampienė – viena iš jų. Moteris yra baigusi režisūros studijas, tačiau šiuo metu dirba su tuo visai nesusijusį darbą. Vis dėlto noras kurti niekur nedingęs, todėl kūrybines idėjas Daiva Krampienė realizuoja pačios suburtame „Sūduvos“ bendruomenės teatre. Teatro grupę subūrė noras kurti Daiva Krampienė atlieka ne tik „Sūduvos“ bendruomenės pirmininkės pareigas, ji taip pat dirba kasdienį darbą, kuris ne visai susijęs su jos išsilavinimu. Kadaise darbas pagal įgytą režisierės specialybę jai patiko, tačiau aplinkybės pasisuko taip, kad teko palikti režisūrą. Nors režisierės pareigų teko ...
  • Kai svajonės tampa realybe

    2016-08-16Kai svajonės tampa realybe
    „Titnago“ teatras užaugino ne vieną žmogų, asmenybę, aktorių. Reimundas Tyras – vienas iš „Titnago“ auklėtinių, kuris visada pasižymėjo išskirtine iškalba, charakteriu, charizma ir noru vaidinti bei kurti. Daugybę metų R. Tyras „Titnage“ praleido kaip aktorius, tačiau, sako, visada norėdavęs pabuvoti režisieriaus vietoje. Kai tikrai labai kažko norisi, tie norai ima ir išsipildo – šiuo metu apie Reimundą Tyrą reikia kalbėti kaip apie Jungėnų kaimo teatro įkūrėją, vadovą bei režisierių. Vaidindamas svajojo režisuoti R. Tyras pasakojo, kad „Titnage“ vaidinti pradėjo vos tik jam įsikūrus. Jis visada išklausydavo režisieriaus mintis, sumanymus ir mielai juos vykdydavo, tačiau paties galvoje visada sukdavosi visai kitoks spektaklio vaizdas. ...
  • Tradicijas galima puoselėti ir be klojimo

    2016-08-16Tradicijas galima puoselėti ir be klojimo
    „Gegnė“ – vienintelis klojimo teatras Suvalkijoje, tačiau klojimo, liaudies teatro, tradicijas jau daugybę metų puoselėja ir Kalvarijos krašto teatras. Tai, kad teatro idėja šiandien nėra pamiršta ir vis dar reikalinga Kalvarijos kraštui, įrodo 31 metus skaičiuojantis Kalvarijos mėgėjų teatras „Titnagas“. Klojimo teatro ištakos Suvalkijoje – Kalvarijos krašte Kalvarijos teatro ištakos – lietuviškųjų vakarų dainos ir vaidinimai. Suvalkijoje lietuviškiems vakarams plisti sąlygos buvo palankesnės nei kituose kraštuose – Marijampolėje įsikūrusios gimnazijos dėka čia buvo didesnis išsilavinusių žmonių skaičius, todėl buvo aktyvi kultūrinė, knygnešių veikla. Pirmasis lietuviškas vakaras Suvalkijoje buvo surengtas spektaklio pavidalu būtent prie Kalvarijos gyvenančio ūkininko troboje. Iki Nepriklausomybės paskelbimo 1918 metais teatro ...
  • M. K. Čiurlionio fondo nominantė O. Miliauskienė: „Gegnė – mūsų kūdikis“

    2016-08-16M. K. Čiurlionio fondo nominantė O. Miliauskienė: „Gegnė – mūsų kūdikis“
    Klojimo teatrų istorija Lietuvoje prasidėjo dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Tuomet, slapstydamiesi nuo rusų valdžios, lietuviai rengdavo lietuviškus vakarus, kurių metu šokdavo tautinius šokius, dainuodavo lietuviškas dainas, vaidindavo kluonuose ar kituose ūkinės paskirties pastatuose. Tai ir buvo klojimo teatrų idėjos gimimas Lietuvoje. 1918 m. Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę klojimo teatrai išgyveno tikrą aukso amžių, tačiau sovietmečiu apmirė. Atkūrus Nepriklausomybę klojimo teatrai pradėjo atgimti – Suvalkijos krašte klojimo teatro idėją ėmė puoselėti Tautkaičių teatras, kuris šiandien yra vienintelis klojimo teatras Suvalkijoje. Tautkaičių klojimo teatro priešistorė Tautkaičių klojimo teatro istorija buvo pradėta rašyti 1950 m. liepą. Tuomet Tautkaičių kaimo jaunimą vaidinti subūrė Aldona Gudaitytė-Teiberienė. Ji ...
  • Prisiminimai ir žydų bendruomenės įprasminimas

    2016-07-12
    Trys Vytautai – Grinius, Gaulia ir Valaitis – žydų klestėjimo metus Marijampolėje prisimena sunkiai arba neprisimena visai – dar buvo tik vaikai. Tačiau iš tėvų pasakojimų ir savo menkų prisiminimų apie žydų bendruomenę blogo nieko negalintys pasakyti. „Žydų bendruomenė Marijampolėje buvo stipri, pas juos buvo sava tvarka. Jei žydas turėjo namų valdą ir norėjo ją parduoti, pirmiausia turėjo gauti iš rabino leidimą, kad galėtų tai daryti. Rabinas šią žinią pranešdavo komitetui, o komitetas tą valdą pigiai nupirkdavo. Nupirktą žemę pigiai atiduodavo kitam žydui, kuris sutikdavo, kad ten gyvens, dirbs ir dirbdamas išsimokės tą žemę. Niekas kitas žydo žemės negalėjo paprastai ...
  • Žydai mieste prie Šešupės

    2016-07-12
    Žydų bendruomenė Lietuvoje pradėjo formuotis dar Vytauto laikais. 1388 metais Vytautas Didysis Bresto (Baltarusija) žydams suteikė privilegiją kurtis Lietuvoje – taip jie tapo garbės piliečiais. Vėliau Bresto žydų bendruomenė ėmė plėstis ir XIX amžiuje žydai miestuose sudarė net 10, o kai kuriuose ir daugiau nei 50 proc. visų gyventojų. Marijampolėje žydai pradėjo tvirtintis XVIII a. viduryje, kuomet Kvietiškio dvaro savininkai Butleriai užsimanė prie dvaro turėti miestą. Miestas buvo pradėtas kurti tuometiniame Stara Budos kaime, jį pervadinus Starapole. 1758 metais Prienų seniūnė grafienė Pranciška Butlerienė marijonų vienuolyno fundacijos dokumente, kuriuo dovanojo žemės sklypą tarp Šešupės ir Jevonio marijonams vienuoliams, rašė, kad ...