Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Imunologija – mokslas, o ne šiaip pašnekesiai apie sveiką gyvenimo būdą (Interviu su eksperte)

Sustiprinti imunitetą, atsikratyti kai kurių ligų ir negalavimų padeda imunologai, alergologai, sveikos gyvensenos specialistai. Ką jie pataria, dėl ko kreipiamasi dažniausiai? Į klausimus atsako Ramutė KUNIGIŠKIENĖ – visuomenės sveikatos specialistė, dirbanti Marijampolės savivaldybės Visuomenės sveikatos biure. Lietuvos sveikatos mokslų universitete ji yra baigusi magistro studijas, po jų įgijo sveikos gyvensenos medicinos specialisto kvalifikaciją.

– Mūsų gyvenimo kokybei visada, o ypač dabar, pandemijos metu, svarbus yra imunitetas – atsparumas virusams bei ligoms. Kaip įgyti, išsaugoti imunitetą daugelis mano žinantys patys. Bet… Turbūt klysta. Paklausti, ką daro, dauguma atsako geriantys papildus, besimankštinantys. Tačiau ar to užtenka? Apie imunitetą ir jo stiprinimą žinios yra sisteminamos, tai – mokslas, besivadinantis imunologija. Taigi ką jis siūlo?

Ramutė Kunigiškienė sako, kad imuninio atsako subtilybės vis dar yra mokslininkų tyrimo objektas. Tačiau tai, jog sveikas gyvenimo būdas padeda imuninei sistemai, pagrįsta ir mokslo, ir praktikos.

Ramutė Kunigiškienė sako, kad imuninio atsako subtilybės vis dar yra mokslininkų tyrimo objektas. Tačiau tai, jog sveikas gyvenimo būdas padeda imuninei sistemai, pagrįsta ir mokslo, ir praktikos.

– Imunologija – tai mokslas, kuris tiria imuninės sistemos sandarą ir funkcijas. Šiuolaikinė imunologija, kaip atskira mokslo šaka, susiformavo tik XIX a. antroje pusėje. Iki tol imunologija buvo mikrobiologijos, fiziologijos ir infekcinių ligų taikomoji mokslo šaka. Pagrindiniai žmogaus imuninės sistemos komponentai yra limfmazgiai, tonzilės, blužnis, kaulų čiulpai ir užkrūčio liauka. Tam, kad šie organai tinkamai atliktų savo funkcijas, reikalinga harmonija ir pusiausvyra visame organizme. Tai reiškia, kad subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, teigiamos emocijos, tinkamas darbo ir poilsio režimas didele dalimi daro įtaką šių organų veiklai. Mokslininkai tiria dietos, fizinio krūvio, amžiaus, psichologinio streso ir kitų veiksnių poveikį organizmui ir jo imuniniam atsakui. Tyrimai aktualūs ir gyvūnams, ir žmonėms.

Imuninio atsako subtilybės vis dar yra mokslininkų tyrimo objektas. Tačiau, kad sveikas gyvenimo būdas padeda imuninei sistemai ir turi moksliškai pagrįstą naudą sveikatai, liudija vis daugiau mokslinių įrodymų. Žinios sisteminamos, pritaikomos individualiems atvejams.

– Kokios yra imuniteto rūšys ir kokie jų skirtumai? Dėl kokių priežasčių imunitetas susilpnėja?

– Mūsų organizmą nuo svetimų medžiagų kenksmingo poveikio saugo nespecifinis (įgimtas) ir specifinis (įgytas) imunitetas.

Nespecifinis, įgimtas, imunitetas vystosi ir žmogui jau gimus, jo gyvenimo metu. Šios rūšies imuniteto būklei svarbūs vaikystės, jaunystės periodai. Vėliau svarbu nuolat palaikyti natūralios imuninės sistemos aktyvią, gerą būklę. Nespecifinio imuniteto funkciją palaiko oda, žarnyno mikroflora, gleivinė, fermentai, dalis limfocitų ir kai kurie citokinai.

 Imunitetą stiprina judėjimas gryname ore. Džiugu, kad gausu to nepamirštančių net ir pandemijos metu.

Imunitetą stiprina judėjimas gryname ore. Džiugu, kad gausu to nepamirštančių net ir pandemijos metu. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Per pastaruosius kelis dešimt­mečius, atliekant mokslinius tyrimus, buvo patvirtinta reguliaraus fizinio aktyvumo nauda žmogaus imuninei sistemai. Tačiau svarbu žinoti, kad labai intensyvi mankšta slopina kai kurių organizmo imuninių ląstelių aktyvumą, o vidutinis, ne per didelis fizinis aktyvumas stimuliuoja ir sustiprina imuninės sistemos funkcijas. Nors vėlgi -– reikia atsižvelgti į individualumą – žmogaus amžių, fizinę ir paties imuniteto būklę.

Nespecifinio (įgimto) imuniteto susilpnėjimą lemia nesveikas gyvenimo būdas (rūkymas, alkoholis, miego trūkumas). Taip pat – netaisyklinga mityba, stresas, dideli fizinio ir protinio darbo krūviai, aplinkos užterštumas, bakterinės ir virusinės infekcijos. Šie veiksniai silpnina organizmą ir sekina įgimtą imuninę sistemą. Imuniteto susilpnėjimo požymiai: dažnos peršalimo ligos (dažniau nei 4–6 kartus per metus), herpes virusai; dažni lėtinių ligų recidyvai; padidėjęs nuovargis, silpnumas, vangumas; alerginės ligos.

Norint padėti savo natūraliam imunitetui, reikia būti fiziškai aktyviems, atpažinti užsitęsusį stresą, depresines būsenas, mokytis atsipalaiduoti, kreiptis pagalbos į specialistus, mesti rūkyti, nepiktnaudžiauti alkoholiu. Kadangi įgimto imuniteto sistemoje svarbus žarnyno vaidmuo ir bendras vitaminų, mikroelementų kiekis organizme, taip pat labai svarbu maitintis kuo palankiau savo sveikatai.

Specifinį imunitetą galima įgyti natūraliai (pavyzdžiui, persirgus infekcija imunitetas įgyjamas būtent tam sukėlėjui, kuris buvo sukėlęs ligą) arba jis gali išsivystyti dirbtinai po vakcinacijos. Imuninį atsaką sukelia imuniteto ląstelės (makrofagai, limfocitai, plazminės ląstelės ir kt.). Specifinis imunitetas turi savybę išlikti ir veikti kurį laiką be jokių papildomų priemonių.
– Minėjote, kad domitės ir ką rašo šios srities užsienio specialistai bei mokslininkai…

– Pastarąjį dešimtmetį išsamūs tyrimai buvo sutelkti į mitybos vaidmenį ir ypač į mikroelementų reikšmę optimaliam imuninės sistemos funkcionavimui. Nepakankamas mikroelementų kiekis maiste slopina organizmo apsaugas ir taip pablogina bendrą organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis. Mikroelementai prisideda prie natūralios organizmo apsaugos trimis lygmenimis: palaiko gerą odos ir gleivinės funkciją, ląstelių struktūrą ir antikūnų gamybą. Vitaminai A, C, E ir mikroelementas cinkas padeda sustiprinti odos apsauginę funkciją. Vitaminai A, B6, B12, C, D, E ir folio rūgštis bei mikroelementai geležis, cinkas, varis ir selenas palaiko apsauginę imuninių ląstelių veiklą. Visi šie mikroelementai, išskyrus vitaminą C ir geležį, yra būtini antikūnų gamybai. Todėl renkantis maisto produktus yra labai svarbu atkreipti dėmesį į jų sudedamąsias dalis, o gaminant maistą – į patiekalų maistines savybes išsaugančius gamybos būdus.

– Kokiais imunologijos mokslo tyrimų rezultatais dažniausiai Jūs vadovaujatės, konsultuodama savo pacientus?

– Savo darbe aš vadovaujuosi Sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktais bei siūloma metodine medžiaga. Domiuosi moksliniais straipsniais ir tyrimais sveikos gyvensenos temomis, taip pat tyrimais, kas lemia ligų, negalavimų priežastis.

Su klientais visada aptariame maisto pasirinkimo piramidę, kuri yra paprastas būdas parodyti, koks turėtų būti mūsų maisto racionas, porcijų dydis ir proporcijos.

Sveika, subalansuota mityba – tai reiškia maisto produktų įvairovę. Maitinantis reikėtų gauti būtiną maistinių medžiagų, vitaminų, mineralų kiekį (būtina atsižvelgti į amžių, lytį, sveikatos būklę, fizinį aktyvumą). Taip pat labai svarbu tinkamas baltymų, angliavandenių, riebalų santykis maiste. Su ateinančiais į konsultacijas kalbamės ir apie fizinę veiklą, emocinę būseną, darbo bei poilsio režimo balansą. Bazinius gyvensenos koregavimo principus stengiuosi pritaikyti kiek­vienam individualiai, pagal esamą sveikatos būklę.

– Dėl ko dažniausiai kreipiamasi? Nuo ko siūlote pradėti, kad žmogus išbristų iš ligų, negalavimų?

Ne visi galbūt žino, kad Marijampolės savivaldybės Visuomenės sveikatos biure rengiamos konsultacijos sveikos gyvensenos temomis.

Ne visi galbūt žino, kad Marijampolės savivaldybės Visuomenės sveikatos biure rengiamos konsultacijos sveikos gyvensenos temomis. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

– Būna įvairių atvejų, bet dažniausiai žmonės kreipiasi dėl antsvorio, per didelio cholesterolio kiekio kraujyje, visceralinių (vidinių) riebalų pertekliaus. Daugelis pageidauja žinių, kaip koreguoti mitybą. Mano, kaip ir kitų mokslo sisteminamomis žiniomis besivadovaujančių gyvensenos specialistų, konsultacijos yra tęstinės, jeigu tik pats asmuo pageidauja toliau būti stebimas ir konsultuojamas.

Dažniausiai žmonėms trūksta valios ir pasiryžimo bei palaikymo keisti gyvensenos įpročius. O sutarus su specialistu dėl kito vizito, asmuo jaučiasi įsipareigojęs ir sau, ir konsultantui, jaučia paramą, palaikymą. Tuomet labiau savimi pasitiki, gerėja rezultatai.

Pirmiausia žmogus turėtų priimti sprendimą keisti savo gyvensenos įpročius ir suprasti, kad sveikata priklauso nuo jo paties. Visa kita jau vyksta konsultacijų metu.

– Ne paslaptis, mokslininkų išvados, koncepsijos laikui einant koreguojasi, kinta. Ką teigia šių dienų imunologijos mokslas apie papildus? Ar jie būtini?

– Yra nemažai atliktų tyrimų apie papildų naudojimą turint tikslą užkirsti kelią lėtinėms ligoms. Vadovaujantis Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijomis, kiekvienas suaugęs asmuo turėtų suvartoti tris–penkias porcijas daržovių ir dvi–keturias porcijas vaisių kasdien. Taigi reikėtų užduoti sau klausimą, ar mes šių produktų tiek suvalgome? Be to, žiemą ir pavasarį vaisiuose ir daržovėse nėra pakankamai vitaminų bei mineralų, nes jie nėra švieži. Specialistų nuomone, vietinių vaisių ir daržovių įsisavinimo koeficientas didesnis.

Mano nuomone, maisto papildus reikia vartoti tuomet, kai nesi tikras, kad su maistu gauni pakankamai vitaminų ir mineralų. Tačiau reikia turėti omenyje, kad papildai yra tas produktas, kurio sudėtis dažnai nėra tikrinama. Renkantis papildus reikia būti labai atidiems, rinktis tik natūralius, ilgiausiai pasaulio rinkoje išsilaikiusių kompanijų produktus bei atsižvelgti į savo kraujo tyrimus ir panašiai.

– Taigi tinkama mityba – labai svarbu. Kokios krypties šalininkė esate?

Vadovaujantis Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijomis, kiekvienas suaugęs asmuo turėtų suvartoti tris–penkias porcijas daržovių ir dvi–keturias porcijas vaisių kasdien.

Vadovaujantis Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijomis, kiekvienas suaugęs asmuo turėtų suvartoti tris–penkias porcijas daržovių ir dvi–keturias porcijas vaisių kasdien.

– Senovės graikų filosofas Sokratas dar 469–399 metais prieš mūsų erą yra pasakęs „Valgome tam, kad gyventume, bet negyvename tam, kad valgytume“. Tai labai taiklus ir daug ką pasakantis teiginys. Maisto medžiagų mes turime gauti tik tiek, kad mūsų ląstelės būtų aprūpintos energija. Į maistą svarbu žiūrėti kaip į gyvybiniams organizmo procesams bei audiniams augti, atsistatyti ir veikti reikalingą kurą. Maistas, kuriame yra mažai daržovių, vaisių, riešutų ir nesmulkintų grūdų, bet daug raudonos ir perdirbtos mėsos, lemia didžiausius sveikatos sutrikimus visame pasaulyje. Aš esu už visavertę mitybą, maisto įvairovę, tinkamą jo pasirinkimą ir paruošimą. Be to, svarbu atsižvelgti į asmens individualius fiziologinius poreikius.

– Galbūt galite pasidalinti sėkmės istorijomis: kaip pavyko pagelbėti žmogui savo žiniomis ir patarimais?

– Labai džiugu, kad jau tikrai yra sėkmės istorijų, viena iš jų pasidalinsiu. Tai buvo 75-erių Danutė (vardas pakeistas). Ji turėjo antsvorio, sirgo cukriniu diabetu. Jos kraujo spaudimas buvo aukštas, sunkiai kontroliuojamas, nuotaika nestabili. Pirmiausia koregavome Danutės mitybą, nes moteris valgė visiškai netinkamai pagamintą maistą. Palaipsniui pakeitėme maisto gaminimo būdus iš keptų į troškintus, garintus. Įterpėme skaidulinių medžiagų, subalansavome valgymo laiką. Be to, buvo rekomenduotas judėjimas, atsipalaidavimo praktikos. Danutė greitai uždusdavo, todėl retai eidavo pasivaikščioti, jai sunku būdavo lipti laiptais. Konsultavau telefonu. Vieną kartą per mėnesį ateidavo tiesioginiam kontaktui – buvo kontroliuojamas kūno svoris.

Po keturių mėnesių nuolatinio mūsų bendravimo, Danutė numetė 14 kilogramų, kraujo spaudimas stabilizavosi, pagerėjo nuotaika. Tuomet ji jau eidavo pasivaikščioti ir nueidavo apie 3 kilometrus be poilsio. O juk iš pradžių galėdavo paeiti tik 10 minučių, po to reikėdavo ilsėtis. Sėkmės garantas buvo Danutės noras sulieknėti, nusiteikimas keisti gyvensenos įpročius ir vykdyti mūsų susitarimus.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Jau keturioliktoji…

    2021-02-20Jau keturioliktoji...
    Biruta Pėveraitytė renka kūrybos derlių kaip ir kasmet. „Briliantinės tiesos ekstazėje“ – taip vadinasi naujoji jos knyga – šiemet visuomenei dovanojamas sunokintas poezijos derlius. Tai jau keturioliktoji Suvalkijos poetės poezijos knyga; pakeliui bręsta ir penkioliktoji… Atrodo, kad kai kurių posmų įmantrus pakilumas labiau panėšėtų į Pietų šalių žemėje išaugintas, nei mūsų kuklioje žemėje subrandintas eiles… Tačiau skaitytojas ras nemažai lietuviško kolorito – peizažų, kaimo takelių, kuriais išėjęs į platų pasaulį žmogus nepamiršo lietuviškų obelų ir duonos kvapo, namų slenksčio, lietuviškų šaknų. Eilėraščio lyrinis herojus – dažniausiai užaugęs prie Šešupės su savo kilniais ir neramiais sielos troškimais, čia mylėjęs, svajojęs, džiaugęsis ...
  • Dienos planas moko produktyvumo ir atitraukia nuo informacinių technologijų

    2021-02-20
    Vaiko dienos režimas – tai tiksliai nustatyta jo veiklos, pavyzdžiui, poilsio, miego ar mitybos, tvarka bei taisyklių ir priemonių sistema tam tik-ram tikslui įgyvendinti. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos stiprinimo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Diana Aleksejevaitė pasakoja, kaip visa tai yra fizio-logiškai pagrįsta, ir pataria, kaip suvaldyti naminį chaosą šiais nelengvais laikais.Vaikų mados ir gyvenimo būdo tinklaraščio autorė Ieva Arnauskienė dalijasi savo patirtimi, kaip jai sekasi suvaldyti dienos režimą auginant keturis vaikus. Nuo mažens svarbu turėti dienos planą Visuomenės sveikatos specialistė D. Aleksejevaitė teigia, kad dienos režimas yra fiziologiškai pagrįstas. „Žmogaus galvos smegenų pusrutulių žievėje kiekvienas periferinis receptorius turi ...
  • Čerpės: kokias pasirinksite savo namams?

    2021-02-17Čerpės: kokias pasirinksite savo namams?
    Stogas – tik vienas iš namo elementų, kurį norėdami sumontuoti, turėsite galimybę rinktis iš daugybės variantų. Pavyzdžiui, jei visada svajojate apie namus, turinčius čerpių stogą, tokiu atveju, pirmiausia teks skirti ne vieną valandą apmąstymams, kurią čerpių rūšį pasirinkti. Vis dėlto, galutinį sprendimą priimti bus kur kas lengviau, jei turėsite informacijos apie tai, kuomet viena ar kita čerpių rūšis galėtų tapti geriausiu pasirinkimu. Taigi, kviečiame apie tai sužinoti daugiau. Betoninės Iš betono pagamintos čerpės yra vienas geriausių pasirinkimų, kai domina ypač ilgas tarnavimo laikas (gali tarnauti apie 60 – 70 metų ir dar daugiau). Taip pat iš šios žaliavos pagamintos čerpės yra puikus ...
  • Ar sergantys hemofilija Lietuvoje gali jaustis laisviau?

    2021-02-17Ar sergantys hemofilija Lietuvoje gali jaustis laisviau?
    Hemofilija – reta, dažniausiai paveldima, kai kuriais atvejais įgyta liga, kuriai būdingas VIII arba IX krešėjimo faktorių trūkumas. Dėl to sergančio žmogaus kraujas kreša kur kas lėčiau arba visai nekreša, todėl kraujavimas tęsiasi ilgą laiką. Apie hemofiliją ir jos gydymą kalbamės su Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninės gydytoja hematologe Rasa Kariniauskiene. Kas yra hemofilija? Hemofilijai būdingi savaiminiai kraujavimai be jokios traumos, kraujavimas į sąnarius, vidaus organus. Šia liga beveik be išimties serga vyrai iš motinos pusės, o moterys yra ligos nešiotojos.Lietuvoje hemofilija diagnozuota 152 asmenims. Iš jų 130 serga A tipo, 22 – B tipo hemofilija. Beveik du trečdaliai serga sunkia hemofilijos ...
  • Išgirdus vėžio diagnozę gyvenimas pasikeičia 180 laipsnių kampu

    2021-02-17Išgirdus vėžio diagnozę gyvenimas pasikeičia 180 laipsnių kampu
    Trečius metus Marijampolės savivaldybėje veikianti onkologinių ligų asociacija „Rūpestėlis“, teikianti pagalbą onkologiniams ligoniams, šiandien vienija per 50 narių. Asociacijos įkūrėja ir pirmininkė marijampolietė Irena Mikalavičienė, sako, kad imtis šios veiklos ją paskatino pačios patirti išgyvenimai. Irenai prieš penkerius metus buvo diagnozuotas vėžys, liga sėkmingai įveikta. Kad Onkologinių ligų asociacija išties reikalinga, rodo nuolat augantis jos narių skaičius. Vėžinių susirgimų daugėja Pasak Irenos Mikalavičienės, remiantis Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) išduotomis kortelėmis galima skaičiuoti, kad Marijampolės , Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybėse 2018 metais buvo įregistruota 141 gyventojas susirgęs vėžiu, 2019-aisiais – 153, 2020-aisiais, išbraukus karantino mėnesius dėl COVID-19 pandemijos – 107. Galima ...
  • „Aš esu ir aš būsiu“

    2021-02-17„Aš esu ir aš būsiu“
    Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC) primena, kad kiekvienų metų vasario 4 d. minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Šių metų Pasaulinės kovos su vėžiu dienos tema – „Aš esu ir aš būsiu“. Kiekvienais metais gerinant švietimą ir didinant supratimą apie vėžį, skatinant asmenis, kolektyvus ir vyriausybes imtis tam tikrų vėžio prevencijos priemonių, siekiama sukurti pasaulį, kuriame būtų išvengiama milijonų mirčių nuo vėžio ir sudaroma galimybė visiems šia liga sergantiems žmonėms gauti vienodą kvalifikuotą pagalbą. Šios kampanijos idėja yra ta, kad vėžys nėra tik vieno žmogaus sveikatos sutrikimas, šis susirgimas dėl didelio susirgimų skaičiaus paliečia visus aplinkos žmones. Mintimis apie ...
  • Prevencinės programos – galimybė anksti aptikti ligą ir ją išgydyti

    2021-02-17Prevencinės programos – galimybė anksti aptikti ligą ir ją išgydyti
    Vasario 4-oji – Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Minint šią dieną ligonių kasos dar kartą primena prevencinių sveikatos programų svarbą. Apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) raginami aktyviai dalyvauti šiose programose, iš kurių net keturios skirtos ankstyvajai vėžio diagnostikai. Prevencinės programos įgyvendinamos ir per karantiną Koronaviruso pandemija gerokai sumažino pernykščių profilaktinių patikrinimų apimtis. Negalutiniai šių metų sausio mėnesio duomenys rodo, kad 2020 m. gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje dalyvavo šiek tiek daugiau nei 88 tūkst. moterų, t. y., apie 29 proc. mažiau nei 2019 m. (123 tūkst. moterų). Krūties vėžio prevencinėje programoje numatytas paslaugas gavo 86 tūkst. moterų, t. y., 28 proc. mažiau nei ...
  • Mokslinis laipsnis Vokietijoje – labiau socialinis statusas

    2021-02-17Mokslinis laipsnis Vokietijoje –  labiau socialinis statusas
    Mūsų šalies kultūrą plačiąja prasme sudaro ir sėkmingos menininkų, mokslininkų, kitų sričių intelektualių specialistų karjeros siekiantieji užsienyje. Norime priminti, papasakoti apie tokius iš mūsų krašto kilusius žmones. Pasaulis globalus, nesvarbu, kokioje šalyje bedirbtų ar kurtų, šie žmonės išlieka lietuviais. Šį kartą kalbamės su iš Marijampolės kilusia, Lietuvoje mokslus baigusia, bet Vokietijoje sėkmingai dirbančia medicinos mokslų daktare Aiste Mockute. Aistei – 29 eri metai, šiuo metu ji dirba Veimaro (Weimar) klinikose, yra penktų metų gydytoja rezidentė. Specializuojasi radiologijos srityje – dirba radiologijos skyriuje. Vokietijoje Aistė sukūrė šeimą, augina sūnų Joną. Aistė Mockutė Marijampolėje yra baigusi Rygiškių Jono gimnaziją, po to pasirinko medicinos studijas Vilniaus ...
  • Teigiama emigracijos pusė: patirtis, iššūkiai, savirealizacija

    2021-02-17
    Reiškinys, kai emigruojama į užsienį, intelektualiosios dalies lietuvių vertinamas nevienareikšmiškai. Vieni tai įvardija protų nutekėjimu ir akcentuoja, kad dėl to apmaudu, kiti vertina galimybę įgyti patirties, realizuoti karjeros planus. Lietuviais išliekama, kokioje šalyje begyventume… Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla atliko tyrimą, kuris parodė tikruosius emigravusių lietuvių karjeros pokyčius. Tarp emigracijos priežasčių – anaiptol ne tik finansai. Tyrimo metu apklausta apie 90 respondentų. Apklausti lietuviai, gyvenantys Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Danijoje ir Vokietijoje. Dauguma apklaustųjų – 20–40 metų, beveik visi turi aukštojo mokslo diplomą. Apklaustieji kitose šalyse gyvena nuo vienerių iki 10 metų. Daugiau nei pusė iš jų vedę ir turi vaikų. Jų profesijos ...
  • Andrius Vyšniauskas: „Visuose mano darbuose yra vienas tikslas – kad Marijampolės žmonėms būtų geriau“

    2021-02-15Andrius Vyšniauskas: „Visuose mano darbuose yra vienas tikslas – kad Marijampolės žmonėms būtų geriau“
    2020-ųjų spalį vykusiuose Seimo rinkimuose marijampoliečiai į Seimą delegavo 33 metų Andrių Vyšniauską, kurį nemažai rinkėjų jau pažinojo kaip aktyvų politiką, Marijampolės savivaldybės tarybos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narį. Šiandien „Suvalkiečio“ skaitytojų dėmesiui – žurnalistės Birutės MONTVILIENĖS ir Seimo nario A. VYŠNIAUSKO pokalbis apie pirmuosius veiklos mėnesius Seime, savanorystę ir marijampoliečių lūkesčius. – Jau trečias mėnuo, kai prisiekęs būti ištikimas Lietuvos Respublikai, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai ir Lietuvos žmonių gerovei, esate Seimo narys ir darbuojatės Europos reikalų ir Kaimo reikalų komitetuose, taip pat Antikorupcijos komisijoje. Be to, Jūs – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnės pavaduotojas, trijų parlamentinių ir penkiolikos ...
  • Žemės ūkio kooperatyvai aktyviai naudojasi ES parama

    2021-02-12Žemės ūkio kooperatyvai aktyviai naudojasi ES parama
    2017 m. Lietuvoje veikė 22 pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, 2020 m. – jau 27. Kurtis naujus bei plėstis esamus kooperatyvus skatina ir ES parama, skirta moderniai technikai įsigyti, produkcijos apimtims didinti, statyti arba renovuoti statinius, gaminti naujų rūšių produkciją ar teikti naujas paslaugas. Išdalijo daugiau nei 33 mln. Eur Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP), paramos gavėjais iš viso buvo patvirtintas 71 kooperatyvas. Patvirtinta bend­ra paramos suma siekia daugiau nei 33 mln. Eur. Tiesa, minėtoje statistikoje neįskaičiuoti kooperatyvai, kurie teikia paraiškas žemės ūkio naudmenų deklaravimo metu dėl paramos pagal su plotu susijusias ...
  • Pasižvalgykime ir į langus… (Kaipgi be kultūros?)

    2021-02-10Pasižvalgykime ir į langus... (Kaipgi  be kultūros?)
    Šiuo keistu, išskirtiniu laiku daug dalykų vyksta kitaip, nei buvome įpratę. Besidomintieji (o kai kas gal ir netikėtai) jau senokai gali bent iš dalies kompensuoti kultūrinio gyvenimo apraiškų stygių netradicinėse erdvėse net ir neplanuotai. Virtualioje erdvėje galime klausytis geriausių atlikėjų koncertų, „pasivaikščioti“ po tokias parodų sales ir pamatyti kūrinius, kokių šiaip jau gyvenime gal nebūtume išvydę dėl įvairiausių priežasčių, dalyvauti pačiuose netikėčiausiuose projektuose… Ir nors visi pripažįsta (na, išskyrus nebent tuos, kuriems tikrojo, gyvo meno nelabai ir reikia), kad tai nėra tikrieji kūrybiniai bei dvasiniai mainai, bet vis tiek geriau, nei tuštuma… Ilgą laiką mažai tesikeičianti situacija privertė kūrėjus, kultūros lauko artojus ...
  • Himnas krašto grožiui ir medžiui

    2021-02-10Himnas krašto grožiui ir medžiui
    Grupė kraštovaizdžio specialistų, susibūrę į Kraštovaizdžio ir želdinių ekspertų komandą, 2020 metų pabaigoje išleido du leidinius: mokslinių darbų – „Kraštovaizdžio architektūra – teorijos ir praktikos aspektai“ ir mokslinių, publicistinių bei meninių tekstų leidinį – himną ąžuolui, maumedžiui ir medžiams „Medis Lietuvos kraštovaizdyje“. „Medis Lietuvos kraštovaizdyje“ Mokslo darbų leidinys skirtas Lietuvos atkurtos nepriklausomybės 30-mečiui, LKAS veiklos 25-mečio sukakčiai, lietuvių ir latvių kraštovaizdžio architekto Alfonso Kiškio 110-osioms gimimo metinėms, garsaus prancūzų kraštovaizdžio architekto, kūrusio ir Lietuvoje, Eduardo F. Andrė (1840–1911) 180-osioms gimimo metinėms ir kraštovaizdžio architektūros bakalauro studijų programos Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) pradžiai pažymėti. Abiejuose leidiniuose publikuojami vilkaviškiečių – Arboristų asociacijos prezidento ...
  • Dabartiniai dantų implantai yra gerokai patobulėję (Interviu su ekspertu)

    2021-02-10Dabartiniai dantų implantai yra gerokai patobulėję (Interviu su ekspertu)
    Dantų implantai mus gelbėja ir, galima sakyti, pratęsia mūsų jaunystę, gerina gyvenimo kokybę. Nuo to laiko, kai jie atsirado, keitėsi jų kokybė, tobulėjo implantacijos procesas. Apie tai kalbamės su marijampoliečiu mokslų mgr. (mokslų magistru, angl. Master of Sciences) gydytoju implantologu Žydrūnu Kazakevičiumi, kuris Marijampolėje įkūrė ir vadovauja Ž. Kazakevičiaus implantologijos centrui. – Dantų implantai – kada jie atsirado? Nuo to laiko turbūt keitėsi ir jų kokybė ir pats implantavimo procesas. Kiek ir kaip dabar visa tai yra patobulėję? – Pirmi burnos implantai buvo pradėti sukti maždaug prieš 60 metų. To pradininkas – švedų burnos chirurgas Peras Ingvaras Branemarkas (Per-Ingvar Branemark). Tačiau yra ...
  • Problemų bus mažiau, jeigu netekę bent vieno danties, kuo greičiau planuosime implantaciją ir protezavimą

    2021-02-10Problemų bus mažiau, jeigu netekę bent vieno danties, kuo greičiau planuosime implantaciją ir protezavimą
    Kai dantų implantai prigyja, pacientas kviečiamas protezavimo procesui – ant implanto (implantų) reikia uždėti danties vainikėlį. Keletas gydytojos ortopedės Monikos ZALECKYTES minčių ir patarimų apie šį procesą ir tai, kaip reikia prižiūrėti implantuotus dantis. – Kokiais atvejais yra reikalingas protezavimas? – Dantų protezavimas šiandien gali pasiūlyti didelę dantų restauracijos įvairovę. Svarbu paminėti, kad netekus bent vieno danties, reikia kuo greičiau planuoti implantaciją ir protezavimą. Atidėliojant gydymą vėlesniam laikui, deja, bet tenka susidurti su sudėtingais pokyčiais, įvykstančiais dėl dantų migracijos. Dantų migraciją pastebėti pačiam pacientui sunku. Tad jeigu uždelsiama, gydytojui tenka susidurti su dideliais iššūkiais, norint situaciją atitaisyti. Patarčiau atsakingai žiūrėti į savo burnos ...