Užs. 149.


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

 

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

_____________

Skelbimai, sveikinimai, užuojautos

______________

Virginija Armanavičienė pati organizuoja ir mielai dalyvauja etnokultūriniuose renginiuose (pasipuošusi žemaitišku kostiumu).

– Iš daugybės žodžio „iššūkis“ sinonimų renkuosi man labiausiai tinkančius: išdrįsti ir išmėginti, rizikuoti ir kviesti, drąsinti ir skatinti, – teigia V. Armanavičienė. – Su asmeniniais iššūkiais asocijuojasi kelios iniciatyvos. 2004–2011 metais Gižų mokykloje veikusi dailės galerija „Žalia-Geltona“. Joje teko organizuoti profesionalaus meno parodas, kūrėjų, mokinių ir kaimo bendruomenės žmonių susitikimus. Nuo 1988 metų gyvuoja popieriaus karpytojų grupė „Sėjinis“, išaugusi iš kūrybiško mokytojos, mokinių ir bendraminčių bendradarbiavimo. Ir pagaliau – Meno ir edukacijos centras, kurio pagrindinis siekis – kurti ir puoselėti kultūrinės edukacijos tradicijas mūsų regione.

– Netradiciškai pateikta karpinių paroda Paežerių dvare – irgi iššūkis, nes languose eksponuoti skulptūras ar paveikslus paprasčiau. Ekspozicija dvelkia harmonija…

– Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus renginių organizatorė Virginija Samuolienė pakvietė suorganizuoti parodą, kurią lankytojai galėtų apžiūrėti iš lauko pusės. Nė akimirkos nesudvejojusi pasiūlymą priėmiau. Šią karpinių ekspoziciją norėjome parengti Lietuvos gimtadieniui, laiko kūrybai turėjome vos pusantro mėnesio.

Virginija Armanavičienė pati organizuoja ir mielai dalyvauja etnokultūriniuose renginiuose (pasipuošusi žemaitišku kostiumu).

Virginija Armanavičienė pati organizuoja ir mielai dalyvauja etnokultūriniuose renginiuose (pasipuošusi žemaitišku kostiumu).

Pritariu, kad ekspozicija harmoninga. Kurdamos ją pirmiausia galvojome apie jos darną su architektūra, gamtine aplinka. Ši – kitokia – „Sėjinio“ paroda – dar vienas išskirtinis grupės istorijos puslapis, bylojantis apie septynių narių (Linos Bakaitienės, Oksanos Kraipavičienės, Smiltės Kraipavičiūtės, Editos Kuzminskienės, Audronės Radauskienės, Ievos Voroneckytės) talentą, susitelkimą ir atkaklų darbą. Paroda Paežerių dvaro languose – kitokia nei visos, kurios vyko iki šiol dėl eksponavimo, idėjos, lankytojų gausos, visuomenės dėmesio, vertinimų.

Popieriaus karpymo Gižuose istorija tęsiasi nuo 1988 m., organiškai išaugusi iš mano ugdomosios veiklos, savotiškai atspindinti karpiniuose vyraujantį Gyvybės medžio principą. Apatinė šio medžio dalis – kaip šaknys besiraizgančios mano pirmųjų mokinių idėjos, mintys, individualumas, pažinimo troškulys; centrinė dalis – tarsi kamienas su įvairiaformiais žiedais, simbolizuoja pastaruoju laikotarpiu karpančių žmonių darbus; viršutinė dalis – tai karpymo tradicijų perdavimas ir tęstinumas.

2011 metų rudenį su jau suaugusiais ir po pasaulį išsibarsčiusiais buvusiais mokiniais susibūrėme draugauti karpydami. Sambūrį pavadinome „Sėjinio“ vardu, ir nuo 2012 metų birželio pradėjome organizuoti keliaujančias parodas, dalyvauti etnokultūriniuose renginiuose, akcijose, tarptautiniuose ir šalies renginiuose, tradiciniuose liaudies meno „Aukso vainikas“ atrankose, dalintis patirtimi. „Sėjinio“ tikslas – puoselėti gyvąsias Sūduvos krašto etninės kultūros tradicijas, nešti žinią apie popieriaus karpymą. Kasmet regione ir šalyje suorganizuojame po 5–6 parodas. Gražus Sėjiniu vadinamas medis, prie kuriuo glaudžiasi atmintis apie buvusius jaunuosius karpytojus ir įkvėpimas, sutarimas, pagarba, susikalbėjimas dabartiniu laiku.

– Meno ir edukacijos centras… Kartais žmogui nesuvokiama, kad tai ne kažkur Vilniuje, o čia pat – Gižuose. Kiek žinau, tai išsivystė iš mažesnių darbų; ką laikote svarbiausiu dalyku?

– Meno ir edukacijos centras išaugo iš jau paminėtų veiklų ir noro pradėti naujas iniciatyvas – jas nuo 2014 m. ėmėmės įgyvendinti kartu su dukra. Mums svarbi profesionalaus meno ir kultūros sklaida, ją vykdome besiremdamos pedagogikos, kultūros srities žiniomis ir savo sukaupta patirtimi. Vienas pagrindinių siekių – vaikų ir jaunimo pažintis su profesionaliuoju menu, jų dalyvavimas interaktyviose veiklose, kurios suteikia progą susitikti ir bendrauti su kūrėjais. Dėl to organizuojame ir įgyvendiname projektus „Atostogos su menu“ ir „Profesionaliojo meno sklaida“, jau turime idėjų naujoms iniciatyvoms.

Dienos stovykla vyksta mokinių vasaros atostogų metu, joje dalyvauja mūsų regiono vaikai ir jaunuoliai, jie čia susitinka su žinomais Lietuvos kultūros lauko žmonėmis. Teoriškai žinojome, o netrukus ir praktiškai patyrėme, kad tokie renginiai yra itin aktualūs ir laukiami toliau nuo didžiųjų kultūros centrų gyvenančioms bendruomenėms. Dėl to stovykla kiekvienais metais palaipsniui augo, nors pradžia buvo labai kuk­li. Pirmoji surengta 2014 metais Marijampolėje, Marijonų gimnazijoje. Paskui stovykla persikėlė į Gižus, čia sėkmingai vyksta iki šiol. Su kasmet augančiu poreikiu progresuoja pamainų skaičius, kinta ir formatas. Sulaukiame tokio dalyvių skaičiaus, kad pamainas skirstome pagal amžiaus grupes. Na, o šiemet pirmą kartą dalis pamainų bus su nakvyne. „Atostogos su menu“ auga ir keičiasi dėl didėjančio susidomėjimo. Smagu, kad tėvai mato ir vertina kūrybingo laisvalaikio prasmę, investuoja į vaikų lavinimą plačiąja prasme – čia yra terpė ne tik kūrybiniams įgūdžiams, bet ir bendravimui, draugystei, nuotykiams. Geriausias įvertinimas mums tuomet, kai vaikai sugrįžta į stovyklą ketvirtą, penktą ar net šeštą kartą…

– Ar mums šiandien dar reikia liaudies meno plačiąja prasme? Štai „Sėjinis“ sėja, augina ir brandina… Kaip išlaikyti tradicijų giluminę prasmę ir grožį, nes norime to ar ne – viskas keičiasi labai greit?

– Liaudies menas labai platus ir gilus, apimantis architektūrą, folklorą, tautodailę. Jei visas tris sritis išskleistume, tai išsišakotų galingas įvairiaspalvis, įvairiaformis, įvairiagarsis medis. Ir mūsų pokalbis būtų labai ilgas. Lietuvių liaudies menas – galimybės išsiskirti iš kitų tautų, turėti savas išskirtines tradicijas, papročius, kalbą.

Dainų ir šokių šventėse skamba ne tik muzika, daina, bet vyksta tautodailininkų parodos, vaikų amatų mugės, pinamos choreografinės pynės, vaidinami spektakliai, renkasi Pasaulio lietuviai. Akivaizdžiai matomas tradicijų puoselėjimas, grožis, jaučiama giluminė prasmė. Ir tai uždega, įkvepia, skatina džiaugtis, gėrėtis, didžiuotis savo tautos palikimu ir puoselėjimu.

Po parodos atidarymo – kokia lankytojų reakcija?               Nuotraukos iš pašnekovės albumo

Po parodos atidarymo – kokia lankytojų reakcija? Nuotraukos iš pašnekovės albumo

Tiesa, pasaulis nestovi vietoje. Viskas sparčiai kinta, bet akivaizdu, kad tradicijos ir papročiai yra mumyse, kad jie puoselėjami ir perduodami. Žinodama, kad šalyje yra daugybė folkloro kolektyvų, liaudies teatrų, tautodailininkų sambūrių, kad įtraukiami vaikai ir jaunimas, kad skatinama kurti etnografines sodybas, neprarandu vilties. Atlaikysime ir išlaikysime, jei nebalansuosime, nesiūbuosime, domėsimės, įsitrauksime ir veiksime. Tik nepraraskime vilties.

Papročiai, tradicijos sukasi Rėdos ratu – tamsusis laikotarpis keičia šviesųjį, kinta dangaus kūnų padėtys, apmiršta ir atgimsta aug­menija, išskrenda ir parskrenda paukščiai. Su kalendoriumi „keliauja“ ir tradicijos, šventės. Man iš senųjų papročių, tradicijų mieliausia Kūčios ir Kalėdos, Užgavėnės ir Velykos, Ilgės ir Vėlinės – šventės, kurios su skirtingais papročiais ir tradicijomis suburia šeimą. Žaismingiausia ir man labai miela šventė Užgavėnės. Jos susijusios su mano vaikyste Žemaitijoje, su pedagogine veikla ir šios tradicijos išbudinimu Gižuose. Ir vėl galėtų būti nauja pokalbio potemė. Negaliu neminėti labai brangios su „Sėjiniu“ susijusios tradicijos – birželio parodos, su kuria užsisuka naujas parodų veiklos ratas.

– Jau metai, kai gyvename „kitaip“. Ne vienam tai tebėra ne tik iššūkis, bet ir problemų virtinė… Kokios Jūsų dabartinės veiklos?

– Jau ilgokai gyvename „kitaip“. Ir tiesa, kad visko galime prisiklausyti, išgirsti. Svarbu – klausytis proto, stebėti situaciją, gerbti susitarimus ir jų laikytis. O žmonijos istorijoje negandų būta įvairių ir joms įveikti buvo reikalingi tam tikri ginklai, strategijos.

Dabartinės mano veik­los: ugdymas ir kūryba, kvalifikacijos kėlimas, kompetencijų tobulinimas, savišvieta, planavimas ir projektų rengimas, bendravimas su artimaisiais, bičiuliais, kolegomis, partneriais kitokiu formatu, aktyvūs pasivaikščiojimai suplanuotais maršrutais. Malonūs užsiėmimai: pastebėti ir užfiksuoti gamtos pokyčius, savo emocijas, nuostabas fotokadruose (kaip gerai, kad išmanieji yra visada po ranka), pamaitinti sielą panirus į kokybiškus kino filmus, į knygų ir prenumeruojamo „Būdo“ (buvęs „Liaudies kultūros“ žurnalas – red.) puslapius…

Ilgiuosi man įprastų gyvų kultūros renginių, praktinių kultūrinių edukacijų, išvykų ir kelionių, bet išmokau daug kitokių dalykų. Ir tikrai žinau, kad vėl keliausiu, kad vėl susitiksiu, lankysiu parodas ir spektaklius, organizuosiu, veiksiu. Žinau, kad Gižų mokykloje įvyks suplanuota ir sustabdyta respub­likinė etnokultūros konferencija „Mano gimtinės lobiai“, kad joje išgirsime atsakymą į klausimą – ar reikalinga etninė kultūra ir liaudies menas, kad joje gyvai galėsime džiaugtis, didžiuotis Mokytojais ir jų mokiniais. Tikiu, kad bus „Sėjinio“ naujos birželio parodos pristatymas, kad vyks stovykla „Atostogos su menu“…

– Pavasarėja, ir visi turėtume… Užbaikite sakinį.

– Artėja pavasaris, ir mes visi atbusime, lenksimės prie žemės, rūpinsimės aplinkos ir išoriniu grožiu, apžiūrėsime kambarinius ir daržo augalėlius su besiskleidžiančiais pumpurais, žiedais; debesų laivais danguje, gaiviu vėju kilsime iš niūrumos, apsivalysime nuo išorinių ir vidinių šiukšlių. Su pavasariu ateis ir lietuviška Meilės deivės Mildos diena…

– Ačiū už gaivias mintis ir įžvalgas – tegul tai ir įvyksta.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Ar tikrai gyvename „pavojingiausioje pasaulio vietoje“?

    2022-10-12Ar tikrai gyvename „pavojingiausioje pasaulio vietoje“?
    Birželio mėnesį įtakingas Briuselio leidinys „Politico“ Suvalkų koridorių pavadino pavojingiausia vieta Žemėje. Kadangi žmonių baimės yra viena įdomiausių temų, netrukus Vakarų žiniasklaidoje pasirodė ir daugiau tokių straipsnių. Kaip jau buvome rašę, netrukus į Lietuvą ėmė važiuoti užsienio žurnalistai ir domėtis, kokia gi situacija Suvalkų koridoriuje. Vieno didžiausių Prancūzijos laikraščių „La Croix“ žurnalistas, taip pat Vokietijoje gyvenantis lenkų žurnalistas lankėsi ir „Suvalkiečio“ redakcijoje, jie domėjosi situacija pasienyje su Karaliaučiaus sritimi ir Baltarusija. Ar tikrai gyvename „pavojingiausioje pasaulio vietoje“? Šia tema buvo diskutuojama ir Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje spalio 14 d. vykusiame Politikos diskusijų klubo renginyje. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas: ...
  • „Į menininkus nepretenduoju…“

    2022-10-12„Į menininkus nepretenduoju...“
    Ričardo Mockaus darbų temos įvairios: drožia tai, „kas šauna galvon… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Pirmoje autorinėje parodoje „Medžio gyvenimas“ jos autorius marijampolietis Ričardas Mockus tai akcentavo ne kartą, turėdamas omenyje joje eksponuojamus medžio darbus ir vieną kitą koliažą… Tačiau kas galėtų paneigti, kad per keturis Marijampolėje pragyventus dešimtmečius jis nėra reiškęsis kituose menuose? Vieni jį pažįsta kaip teatrinio meno atstovą ir žinovą, kiti – kaip neprastą dainuojamosios poezijos atlikėją, buvo ir žurnalistinės veiklos tarpsnis (gal čia ir ne visada kūryba, bet…), prisiliesta prie kitų sričių. Toks tolesnis „Medžio gyvenimas“. „Medžiai mus lydi visą gyvenimą. Kol žali – teikia mums pavėsį, valo orą, nokina ...
  • Kviečiame kreiptis dėl paramos žvejybinių laivų variklių keitimui ir modernizavimui

    2022-10-12Kviečiame kreiptis dėl paramos žvejybinių laivų variklių keitimui ir modernizavimui
    Shrimper at the North Sea not far from Helgoland (Germany). Many seagulls are flying around the ship. Nuo spalio 4 d. iki gruodžio 2 d. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) renkamos paraiškos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos (Veiksmų programa) pirmojo Sąjungos prioriteto „Aplinkos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“ priemonę „Energijos vartojimo efektyvumas ir klimato kaitos švelninimas. Pagrindinių arba pagalbinių variklių keitimas arba modernizavimas“ (Priemonė). Priemonės konkretus tikslas – paramos teikimas technologinės plėtros, inovacijų, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo didinimui, ir žinių perdavimo gerinimui. Pagal Priemonę remiama veikla – žvejybos laivo (-ų) variklio (-ių) pakeitimas. ...
  • Paaiškėjo Sūduvos regiono „Aukso vainiko“ konkurso nugalėtojai

    2022-10-12Paaiškėjo Sūduvos regiono  „Aukso vainiko“ konkurso nugalėtojai
    Marijampolės kultūros centre surengtas Sūduvos regioninės liaudies meno parodos-konkurso „Aukso vainikas“ uždarymas, kur paskelbti ir apdovanoti geriausiųjų darbų autoriai. Trys pirmųjų vietų nugalėtojai savo darbus pristatys konkurso nacionaliniame finaliniame etape, kuris ateinančių metų sausio 6-ąją, per Tris Karalius, vyks Šakių rajone, Gelgaudiškio dvare. Prijuosčių audėja Janina Blažukienė šio amato išmokė ir savo šeimos narius. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Marijampolės kultūros centro parodų organizatorė, tautodailininkų klubo „Mūza“ vadovė Onutė Surdokienė gausiai į renginį susirinkusiems žiūrovas sakė, kad ši diena yra ypatinga šventė tautodailininkams ir amatininkams, nes pristatomi jų geriausi, brandžiausi kūriniai. Juos įvertino ir išrinko pačius geriausius solidi penkių specialistų komisija. Pasak renginį organizuojančio ...
  • Gatvės gimnastai stebina savo pasirodymais

    2022-10-12Gatvės gimnastai stebina savo pasirodymais
    Marijampolėje egzistuoja neoficiali gatvės gimnastų bendruomenė. Jaunuoliai buriasi prie įrenginių ir mokosi atlikti sudėtingus pratimus, salto, reikalaujančius jėgos, grakštumo, lankstumo ir koordinacijos.Neformalios mėgėjų gatvės gimnastikos komandos lyderis šiuo metu yra Paulius Milešinas. Jis mokosi kompiuterinio projektavimo operatoriaus specialybės Profesinio rengimo centre. „Dabar turime 21 komandos narį, anksčiau būdavo daugiau, bet vyresni jau išvyko mokytis ir gyventi kitur. Dabar pas mus komandoje yra daugiausia 14–16 metų vaikinai, bet ateina ir vyresnių, maždaug iki 19 metų“, – pasakojo vaikinas. Ant skersinio – jauniausias gimnastas Ąžuolas Šeduikis (už skersinio stovi jo tėtis Marius Šeduikis). Pasirodymas vyko vasarą renginyje „Sporto naktis“. Loretos Akelienės nuotrauka Per treniruotes ...
  • Nerimaujate dėl šildymo sąskaitų? Išeitis – namo renovacija

    2022-10-12Nerimaujate dėl šildymo sąskaitų? Išeitis – namo renovacija
    Daugiabučių renovacija Lietuvoje. Nuotrauka iš APVA archyvo. Šiais metais šildymo ir elektros kainos sieks neregėtas aukštumas. Nenuostabu, kad daugelis suka galvas, kiek žiemą teks sumokėti už komunalines paslaugas. Ramiau atsipūsti gali tik tie gyventojai, kurie jau spėjo modernizuoti savo daugiabučius. Norintiems rinktis ilgalaikį ir tvarų būdą, kaip sutaupyti šilumos energijos, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena, jog efektyviausias sprendimas yra seno gyvenamojo namo modernizacija. Kompleksiniu būdu atnaujintas daugiabutis smarkiai pagerina energinį efektyvumą. Pasak Gintarės Burbienės, APVA Pastatų energinio taupumo departamento vadovės, šiuo metu Lietuvoje renovuota apie 11 proc. energetiškai neefektyvių daugiabučių, tačiau augančios šildymo ir elektros kainos vis daugiau gyventojų priverčia susimąstyti apie ...
  • Pasikeitę įpročiai lemia gerą savijautą ir sveikatą

    2022-10-12Pasikeitę įpročiai lemia gerą savijautą ir sveikatą
    Prasidėjus šaltajam sezonui ypač svarbu laikytis prevencinių ir apsaugos priemonių. Nuotrauka iš freepik.com Vasaros metu daugelis buvo labiau atsipalaidavę, tačiau prasidėjus šaltajam sezonui ypač svarbu būti socialiai atsakingiems ir laikytis prevencinių ir apsaugos priemonių, padedančių apsisaugoti nuo klastingos COVID-19 infekcijos. Svarbu apsaugoti save ir savo aplinką ir prisiminti, kad neatsakingi veiksmai gali sukelti tik dar didesnę grėsmę visuomenei. Apie imuniteto stiprinimą ir tinkamos asmeninės higienos svarbą pasakoja vaistininkas Tautvydas Endriukaitis. Pasak jo, tinkami įpročiai padeda apsisaugoti ne tik nuo COVID-19 infekcijos, bet ir kitų pavojingų užkrečiamųjų ligų. Rekomenduoja naudoti Vaistininkas pastebi, kad atsakingi žmonės viešose vietose ir transporte vis dar dėvi medicinines ...
  • Kazlų Rūdoje sumontuota moderni oro taršą ir kokybę realiu laiku fiksuojanti įranga

    2022-10-08Kazlų Rūdoje sumontuota moderni oro taršą ir kokybę realiu laiku fiksuojanti įranga
    Naujasis daviklis yra stebimas ir vaizdo stebėjimo kamerų. Jau rašėme, kad Kazlų Rūdos savivaldybės seniūnijų gyventojai gana aktyviai dalyvavo siūlydami savo idėjas, kaip būtų galima pagerinti, pagražinti ar populiarinti savo gyvenamąją aplinką. Iš viso buvo atrinkti penki projektai – Kazlų Rūdos seniūnijoje sėkmingai įgyvendinami du, Plutiškių, Jankų ir Antanavo seniūnijose – po vieną projektą. Šiuo metu vieni viešieji pirkimai dar vykdomi, kiti jau yra įvykę ir visi penki projektai bus įgyvendinti. Dar viena įdomi ir svarbi idėja buvo gyvendinta ne šio projekto rėmuose, o panaudojant savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas – 10 tūkstančių eurų. Kazlų Rūdos miesto gyventojas ...
  • Judėti negalima kentėti: kur dėsime kablelį?

    2022-10-07Judėti negalima kentėti: kur dėsime kablelį?
    MOTUS VITA reabilitacijos ir kineziterapijos klinikos partnerė, vyr. kineziterapeutė, mokslininkė dr. Vilma Juodžbalienė turi daugiau nei 20 m. klinikinio darbo patirtį reabilitacijos srityje ir sako vienareikšmiškai – skausmo problemas reikia spręsti, ir kuo skubiau.
  • Socialinio darbuotojo dalia: ir džiaugsmas, ir pralaimėjimas

    2022-10-05Socialinio darbuotojo dalia: ir džiaugsmas,  ir pralaimėjimas
    Rugsėjo 27-ąją minėjome Socialinių darbuotojų dieną. Tai – ypatinga diena šioje srityje besidarbuojantiems specialistams, nes tai proga dar kartą padėkoti jiems už kasdien uoliai ir atsakingai atliekamą darbą, už nuolatinę pagalbą žmonėms, kurie susiduria su gyvenimo sunkumais. Būtent socialinių darbuotojų dėka nemaža dalis visuomenės sugeba išspręsti nelengvas jų daliai tenkančias problemas, įveikti negandas, keisti savo gyvenimus, nesijaučia tokie vieniši ir atskirti. Gyvenimo aplinkybės Ireną Senkutę atvedė į socialinio darbuotojo kelią, kuriuo ji dabar sėkmingai eina. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Minėdama savo profesinę šventę Marijampolės socialinės pagalbos centro Pagalbos šeimoms tarnybos vadovė Irena Senkutė už puikų darbą sulaukė ne vienos padėkos ir įvertinimo. ...
  • Pasienyje su Rusija esančio Kudirkos Naumiesčio gyventojai: mums nėra labai ramu čia gyventi

    2022-10-05Pasienyje su Rusija esančio  Kudirkos Naumiesčio gyventojai:  mums nėra labai ramu čia gyventi
    Kudirkos Naumiesčio seniūnas E. Belevičius sako, kad vietos žmonės nesijaučia ramiai. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Kudirkos Naumiestyje praėjusio penktadienio vakare lankėsi Europos Sąjungos šalių diplomatai, kurie domėjosi, kaip atrodo pasienis su Rusijos Federacija. Kudirkos Naumiestyje siena su Kaliningrado sritimi yra visai arti – Vytauto gatvės gale yra tiltas, kažkada jungęs šį miestą su anapus Širvintos upės buvusiu Širvintos miestu, kuris iki mūsų dienų neišliko. Tai – vienintelis miestas Europoje, neatstatytas po Antrojo pasaulinio karo. Į šią vietą atvykę diplomatai sakė, kad jie norėjo čia apsilankyti ir pamatyti, kaip atrodo pasienis su Rusija, vykdančia karinę agresiją Ukrainoje. Diplomatai teigė labai daug girdėję, žinantys ir ...
  • Kaip tinkamai gydytis nuo koronaviruso?

    2022-10-05Kaip tinkamai gydytis nuo koronaviruso?
    Dažniausiai koronaviruso infekcija pasireiškia karščiavimu, kosuliu, pasunkėjusiu kvėpavimu ar dusuliu, nuovargiu, raumenų skausmais, skonio ar kvapo praradimu, gerklės skausmu, sloga, pykinimu, vėmimu ar viduriavimu. Nuotrauka iš freepik.com COVID-19 infekcija – grėsminga ir apgaulinga liga, nes vieni asmenys simptomų visai nejaučia arba jie būna itin lengvi, o kitiems tenka gulėti ligoninėje ir kovoti dėl savo gyvybės. Nors šiuo metu izoliacija nėra privaloma, susirgus koronavirusu vertėtų elgtis atsakingai – būti namie, stebėti savo sveikatą ir laikytis visų gydytojo nurodymų. Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos gydytoja pulmonologė dr. Neringa Vagulienė įspėja – gydymo nereikėtų pradėti nuo antibiotikų, nes antibiotikai šio viruso neveikia. Ji informuoja, kaip ...
  • Suvalkų koridorius: istorija ir galimos grėsmės

    2022-10-01Suvalkų koridorius: istorija ir galimos grėsmės
    Siekdamas skatinti regiono gyventojų pasitikėjimą savo šalimi, Lietuvos kariuomene bei NATO pajėgomis, „Suvalkietis“ parengė ir pradeda įgyvendinti projektą „Suvalkų koridorius: vakar, šiandien, rytoj“, kurį remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Iki šių metų pabaigos savo publikacijose atskleisime termino „Suvalkų koridorius“ priešistorę, pasitelkę autoritetingus ekspertus sieksime objektyviai nušviesti dėl galimų Rusijos provokacijų Suvalkų koridoriaus regione kylančias grėsmes, skatinsime skaitytojus kritiškai vertinti Rusijos ir Baltarusijos informaciniuose kanaluose platinamą informaciją ir, žinoma, atskleisime, kas daroma, kad mūsų kraštas ir visa šalis būtų saugesnė. Taigi, rašysime ir apie adaptuotus Lietuvos kariuomenės, taip pat ir NATO gynybinius planus, apie Lietuvos kariuomenės vienetų stiprinimą ir ...
  • Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?

    2022-10-01Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?
    M. Marcinkevičius teigia: „Stenkimės elgtis taip, kad savo psichikos sveikatą stiprintume, o ne žlugdytume.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Pasaulį sukrėtusi COVID-19 pandemija neilgai trukus buvo įvardinta kaip informacinė epidemija, trumpiau tariant, infodemija. Tai sukėlė dar didesnį chaosą, nes žmonėms tapo sunku atsirinkti teisingą ir patikimą informaciją. Nors nuo pandemijos pradžios praėjo beveik treji metai, padariniai psichinei ir emocinei sveikatai juntami iki šiol, o dezinformacija ir melagienos neatsitraukė. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus, gydytojo psichiatro Martyno Marcinkevičiaus teigimu, šiuo laikotarpiu visuomenės psichikos būseną lemia ne tik pandemija, informacinė epidemija, bet ir netoliese vykstantis karas. Jis ragina nepasiduoti informaciniam chaosui, išlikti ...
  • Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba

    2022-09-28Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba
    Besikalbant su Marijonų gimnazijos moksleiviais dvyliktoku Šarūnu ir vienuoliktoke Ieva Šalinskais, kaip kūrybiškumas, fantazija padeda gyventi, iškęsti nepatogumus ar sunkumus, pasirodė, kad šioje šeimoje kūrybingi visi trys vaikai – taip pat ir sesutė Agnė. „Viską darau iš širdies“ Vienuoliktokė Ieva Šalinskaitė, kaip pabrėžė jos brolis Šarūnas, labai kukli, nelinkusi pervertinti savo gebėjimų. Ji nenorėjo pripažinti, kad yra kūrybiška, nors pasirodė, kad rašo puikius rašinius. „Nelaikau savęs kūrybišku žmogumi, labiau esu tiksliukė, o ne humanitarė“, – sakė ji. Prieš keletą metų, mokytojai pastebėjus jos gabumus ir pasiūlius parašyti rašinį konkursui, Ieva ėmė domėtis partizano Juozo Lukšos-Daumanto gyvenimu ir kova. Prisimena, kad rašyti nebuvo ...

 

Galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.