Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Virginija Armanavičienė pati organizuoja ir mielai dalyvauja etnokultūriniuose renginiuose (pasipuošusi žemaitišku kostiumu).

– Iš daugybės žodžio „iššūkis“ sinonimų renkuosi man labiausiai tinkančius: išdrįsti ir išmėginti, rizikuoti ir kviesti, drąsinti ir skatinti, – teigia V. Armanavičienė. – Su asmeniniais iššūkiais asocijuojasi kelios iniciatyvos. 2004–2011 metais Gižų mokykloje veikusi dailės galerija „Žalia-Geltona“. Joje teko organizuoti profesionalaus meno parodas, kūrėjų, mokinių ir kaimo bendruomenės žmonių susitikimus. Nuo 1988 metų gyvuoja popieriaus karpytojų grupė „Sėjinis“, išaugusi iš kūrybiško mokytojos, mokinių ir bendraminčių bendradarbiavimo. Ir pagaliau – Meno ir edukacijos centras, kurio pagrindinis siekis – kurti ir puoselėti kultūrinės edukacijos tradicijas mūsų regione.

– Netradiciškai pateikta karpinių paroda Paežerių dvare – irgi iššūkis, nes languose eksponuoti skulptūras ar paveikslus paprasčiau. Ekspozicija dvelkia harmonija…

– Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus renginių organizatorė Virginija Samuolienė pakvietė suorganizuoti parodą, kurią lankytojai galėtų apžiūrėti iš lauko pusės. Nė akimirkos nesudvejojusi pasiūlymą priėmiau. Šią karpinių ekspoziciją norėjome parengti Lietuvos gimtadieniui, laiko kūrybai turėjome vos pusantro mėnesio.

Virginija Armanavičienė pati organizuoja ir mielai dalyvauja etnokultūriniuose renginiuose (pasipuošusi žemaitišku kostiumu).

Virginija Armanavičienė pati organizuoja ir mielai dalyvauja etnokultūriniuose renginiuose (pasipuošusi žemaitišku kostiumu).

Pritariu, kad ekspozicija harmoninga. Kurdamos ją pirmiausia galvojome apie jos darną su architektūra, gamtine aplinka. Ši – kitokia – „Sėjinio“ paroda – dar vienas išskirtinis grupės istorijos puslapis, bylojantis apie septynių narių (Linos Bakaitienės, Oksanos Kraipavičienės, Smiltės Kraipavičiūtės, Editos Kuzminskienės, Audronės Radauskienės, Ievos Voroneckytės) talentą, susitelkimą ir atkaklų darbą. Paroda Paežerių dvaro languose – kitokia nei visos, kurios vyko iki šiol dėl eksponavimo, idėjos, lankytojų gausos, visuomenės dėmesio, vertinimų.

Popieriaus karpymo Gižuose istorija tęsiasi nuo 1988 m., organiškai išaugusi iš mano ugdomosios veiklos, savotiškai atspindinti karpiniuose vyraujantį Gyvybės medžio principą. Apatinė šio medžio dalis – kaip šaknys besiraizgančios mano pirmųjų mokinių idėjos, mintys, individualumas, pažinimo troškulys; centrinė dalis – tarsi kamienas su įvairiaformiais žiedais, simbolizuoja pastaruoju laikotarpiu karpančių žmonių darbus; viršutinė dalis – tai karpymo tradicijų perdavimas ir tęstinumas.

2011 metų rudenį su jau suaugusiais ir po pasaulį išsibarsčiusiais buvusiais mokiniais susibūrėme draugauti karpydami. Sambūrį pavadinome „Sėjinio“ vardu, ir nuo 2012 metų birželio pradėjome organizuoti keliaujančias parodas, dalyvauti etnokultūriniuose renginiuose, akcijose, tarptautiniuose ir šalies renginiuose, tradiciniuose liaudies meno „Aukso vainikas“ atrankose, dalintis patirtimi. „Sėjinio“ tikslas – puoselėti gyvąsias Sūduvos krašto etninės kultūros tradicijas, nešti žinią apie popieriaus karpymą. Kasmet regione ir šalyje suorganizuojame po 5–6 parodas. Gražus Sėjiniu vadinamas medis, prie kuriuo glaudžiasi atmintis apie buvusius jaunuosius karpytojus ir įkvėpimas, sutarimas, pagarba, susikalbėjimas dabartiniu laiku.

– Meno ir edukacijos centras… Kartais žmogui nesuvokiama, kad tai ne kažkur Vilniuje, o čia pat – Gižuose. Kiek žinau, tai išsivystė iš mažesnių darbų; ką laikote svarbiausiu dalyku?

– Meno ir edukacijos centras išaugo iš jau paminėtų veiklų ir noro pradėti naujas iniciatyvas – jas nuo 2014 m. ėmėmės įgyvendinti kartu su dukra. Mums svarbi profesionalaus meno ir kultūros sklaida, ją vykdome besiremdamos pedagogikos, kultūros srities žiniomis ir savo sukaupta patirtimi. Vienas pagrindinių siekių – vaikų ir jaunimo pažintis su profesionaliuoju menu, jų dalyvavimas interaktyviose veiklose, kurios suteikia progą susitikti ir bendrauti su kūrėjais. Dėl to organizuojame ir įgyvendiname projektus „Atostogos su menu“ ir „Profesionaliojo meno sklaida“, jau turime idėjų naujoms iniciatyvoms.

Dienos stovykla vyksta mokinių vasaros atostogų metu, joje dalyvauja mūsų regiono vaikai ir jaunuoliai, jie čia susitinka su žinomais Lietuvos kultūros lauko žmonėmis. Teoriškai žinojome, o netrukus ir praktiškai patyrėme, kad tokie renginiai yra itin aktualūs ir laukiami toliau nuo didžiųjų kultūros centrų gyvenančioms bendruomenėms. Dėl to stovykla kiekvienais metais palaipsniui augo, nors pradžia buvo labai kuk­li. Pirmoji surengta 2014 metais Marijampolėje, Marijonų gimnazijoje. Paskui stovykla persikėlė į Gižus, čia sėkmingai vyksta iki šiol. Su kasmet augančiu poreikiu progresuoja pamainų skaičius, kinta ir formatas. Sulaukiame tokio dalyvių skaičiaus, kad pamainas skirstome pagal amžiaus grupes. Na, o šiemet pirmą kartą dalis pamainų bus su nakvyne. „Atostogos su menu“ auga ir keičiasi dėl didėjančio susidomėjimo. Smagu, kad tėvai mato ir vertina kūrybingo laisvalaikio prasmę, investuoja į vaikų lavinimą plačiąja prasme – čia yra terpė ne tik kūrybiniams įgūdžiams, bet ir bendravimui, draugystei, nuotykiams. Geriausias įvertinimas mums tuomet, kai vaikai sugrįžta į stovyklą ketvirtą, penktą ar net šeštą kartą…

– Ar mums šiandien dar reikia liaudies meno plačiąja prasme? Štai „Sėjinis“ sėja, augina ir brandina… Kaip išlaikyti tradicijų giluminę prasmę ir grožį, nes norime to ar ne – viskas keičiasi labai greit?

– Liaudies menas labai platus ir gilus, apimantis architektūrą, folklorą, tautodailę. Jei visas tris sritis išskleistume, tai išsišakotų galingas įvairiaspalvis, įvairiaformis, įvairiagarsis medis. Ir mūsų pokalbis būtų labai ilgas. Lietuvių liaudies menas – galimybės išsiskirti iš kitų tautų, turėti savas išskirtines tradicijas, papročius, kalbą.

Dainų ir šokių šventėse skamba ne tik muzika, daina, bet vyksta tautodailininkų parodos, vaikų amatų mugės, pinamos choreografinės pynės, vaidinami spektakliai, renkasi Pasaulio lietuviai. Akivaizdžiai matomas tradicijų puoselėjimas, grožis, jaučiama giluminė prasmė. Ir tai uždega, įkvepia, skatina džiaugtis, gėrėtis, didžiuotis savo tautos palikimu ir puoselėjimu.

Po parodos atidarymo – kokia lankytojų reakcija?               Nuotraukos iš pašnekovės albumo

Po parodos atidarymo – kokia lankytojų reakcija? Nuotraukos iš pašnekovės albumo

Tiesa, pasaulis nestovi vietoje. Viskas sparčiai kinta, bet akivaizdu, kad tradicijos ir papročiai yra mumyse, kad jie puoselėjami ir perduodami. Žinodama, kad šalyje yra daugybė folkloro kolektyvų, liaudies teatrų, tautodailininkų sambūrių, kad įtraukiami vaikai ir jaunimas, kad skatinama kurti etnografines sodybas, neprarandu vilties. Atlaikysime ir išlaikysime, jei nebalansuosime, nesiūbuosime, domėsimės, įsitrauksime ir veiksime. Tik nepraraskime vilties.

Papročiai, tradicijos sukasi Rėdos ratu – tamsusis laikotarpis keičia šviesųjį, kinta dangaus kūnų padėtys, apmiršta ir atgimsta aug­menija, išskrenda ir parskrenda paukščiai. Su kalendoriumi „keliauja“ ir tradicijos, šventės. Man iš senųjų papročių, tradicijų mieliausia Kūčios ir Kalėdos, Užgavėnės ir Velykos, Ilgės ir Vėlinės – šventės, kurios su skirtingais papročiais ir tradicijomis suburia šeimą. Žaismingiausia ir man labai miela šventė Užgavėnės. Jos susijusios su mano vaikyste Žemaitijoje, su pedagogine veikla ir šios tradicijos išbudinimu Gižuose. Ir vėl galėtų būti nauja pokalbio potemė. Negaliu neminėti labai brangios su „Sėjiniu“ susijusios tradicijos – birželio parodos, su kuria užsisuka naujas parodų veiklos ratas.

– Jau metai, kai gyvename „kitaip“. Ne vienam tai tebėra ne tik iššūkis, bet ir problemų virtinė… Kokios Jūsų dabartinės veiklos?

– Jau ilgokai gyvename „kitaip“. Ir tiesa, kad visko galime prisiklausyti, išgirsti. Svarbu – klausytis proto, stebėti situaciją, gerbti susitarimus ir jų laikytis. O žmonijos istorijoje negandų būta įvairių ir joms įveikti buvo reikalingi tam tikri ginklai, strategijos.

Dabartinės mano veik­los: ugdymas ir kūryba, kvalifikacijos kėlimas, kompetencijų tobulinimas, savišvieta, planavimas ir projektų rengimas, bendravimas su artimaisiais, bičiuliais, kolegomis, partneriais kitokiu formatu, aktyvūs pasivaikščiojimai suplanuotais maršrutais. Malonūs užsiėmimai: pastebėti ir užfiksuoti gamtos pokyčius, savo emocijas, nuostabas fotokadruose (kaip gerai, kad išmanieji yra visada po ranka), pamaitinti sielą panirus į kokybiškus kino filmus, į knygų ir prenumeruojamo „Būdo“ (buvęs „Liaudies kultūros“ žurnalas – red.) puslapius…

Ilgiuosi man įprastų gyvų kultūros renginių, praktinių kultūrinių edukacijų, išvykų ir kelionių, bet išmokau daug kitokių dalykų. Ir tikrai žinau, kad vėl keliausiu, kad vėl susitiksiu, lankysiu parodas ir spektaklius, organizuosiu, veiksiu. Žinau, kad Gižų mokykloje įvyks suplanuota ir sustabdyta respub­likinė etnokultūros konferencija „Mano gimtinės lobiai“, kad joje išgirsime atsakymą į klausimą – ar reikalinga etninė kultūra ir liaudies menas, kad joje gyvai galėsime džiaugtis, didžiuotis Mokytojais ir jų mokiniais. Tikiu, kad bus „Sėjinio“ naujos birželio parodos pristatymas, kad vyks stovykla „Atostogos su menu“…

– Pavasarėja, ir visi turėtume… Užbaikite sakinį.

– Artėja pavasaris, ir mes visi atbusime, lenksimės prie žemės, rūpinsimės aplinkos ir išoriniu grožiu, apžiūrėsime kambarinius ir daržo augalėlius su besiskleidžiančiais pumpurais, žiedais; debesų laivais danguje, gaiviu vėju kilsime iš niūrumos, apsivalysime nuo išorinių ir vidinių šiukšlių. Su pavasariu ateis ir lietuviška Meilės deivės Mildos diena…

– Ačiū už gaivias mintis ir įžvalgas – tegul tai ir įvyksta.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Jubiliejų mininčios Klaipėdos Jūros šventėje – ir sūduvietiški akcentai

    2022-08-03Jubiliejų mininčios  Klaipėdos Jūros šventėje –  ir sūduvietiški akcentai
    „Sūduvis“ laukia lankytojų Dangės krantinėje. Autoriaus nuotraukos Pirmadienį seniausias Lietuvos miestas Klaipėda minėjo 770-ąsias įkūrimo metines. Tradiciškai paskutinį liepos savaitgalį buvo surengta jau 63-oji Jūros šventė, per tris dienas į šventiškai pasipuošusį uostamiestį priviliojusi tūkstančius žmonių. Džiugu, kad šioje šventėje buvo ir Sūduvos krašto akcentų. „Sūduvį“ ne supjaustė, o pavertė muziejumi Vienas iš įspūdingiausių šios šventės momentų buvo karo laivo-muziejaus M52 „Sūduvis“ atidarymo ceremonija Klaipėdos centre, prie Karališkosios krantinės Dangės upėje. Į šią atidarymo ceremoniją praėjusį penktadienį buvo pakviesti valstybės, kariuomenės, ministerijų vadovai, Klaipėdos miesto tarybos nariai, uosto įmonių atstovai. Iškilmių metu Lietuvos jūrų muziejaus vadovei Olgai Žalienei buvo perduota Karinėms jūrų pajėgoms ...
  • Saldūs ES paramos vaisiai: Biržų krašte ūkininkai braškes skina ir spalį

    2022-08-03Saldūs ES paramos vaisiai: Biržų krašte ūkininkai braškes skina ir spalį
    Ūkininkas Tadas Bėliakas. Braškės – vienas pirmųjų šiltojo sezono skanėstų. Vasarai persiritus į antrą pusę, jau kalbama apie šių uogų sezono pabaigą, tačiau Suosto kaime ūkininkaujantys Bėliakai braškes skins dar net spalį. Gerokai pailginti uogų derėjimo laikotarpį jiems padėjo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Biržų rajone braškes Tado ir Erikos Bėliakų šeima augina jau dešimt-metį. Pradėję nuo kelių lysvių, dabar jie „Suosto ūkyje“ turi jau 4 hektarus braškynų, o svarbiausia – patogų ir technologiškai pažangų 8 arų ploto šiltnamį, kuriame uogos noksta iki pat rudens vidurio. Šiltnamį Bėliakai pasistatė pasinaudoję parama pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį ...
  • Daugiabučių renovacija: galimybė pasiekti proveržį tvarumo srityje

    2022-08-03Daugiabučių renovacija: galimybė pasiekti proveržį tvarumo srityje
    Rinkos tyrimų bendrovės atliktas kiekybinis visuomenės nuomonės tyrimas* atskleidė, kad net 89 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog daugiabučių renovacija leidžia tvariai naudoti išteklius. Tyrimo, kurį užsakė daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą administruojanti Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), respondentai taip pat įvardijo priežastis, lemiančias žaliosios energijos pasirinkimą. Daugiabučių renovacija Lietuvoje. „Pagrindinė motyvacija diegtis alternatyvius energijos šaltinius, renovuojant daugiabutį, išlieka galimybė sutaupyti – taip teigė 53 proc. respondentų. 25 proc. svarbu patogumas, o 22 proc. – draugiškumas gamtai. Palyginus su 2020 m. atliktu tyrimu, patogumo svarba išaugo 5 procentiniais punktais. Ir nors gyventojų priežastys diegtis inovatyvius energijos taupymo šaltinius yra skirtingos, džiugu, jog jie ...
  • „Intensyvus atradimų, darbų ir patirčių laikas“

    2022-07-30„Intensyvus atradimų,  darbų ir patirčių laikas“
    Taip apibūdino 18 mėnesių trukusį projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“ jo vadovė, Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus muziejininkė Jurgita Jasevičienė baigiamajame renginyje. Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo „Interreg“ V-A Lietuva-Lenkija programos. Jį įgyvendino Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, Suvalkų (Lenkija) regiono muziejus ir Marijampolės savivaldybės administracija. Bendras projekto biudžetas – 473030,97 eurų. Bulotų namuose vykusiame renginyje buvo gausu svečių, kurių dauguma vienaip ar kitaip susiję su šiuo projektu, Bulotų giminės atstovai, čia vykstančiomis veiklomis besidomintys, jose dalyvaujantys marijampoliečiai. Bendrai daug nuveikta Projekto vadovė Jurgita Jasevičienė džiaugėsi, kad projekto dėka šiuose namuose vyksiančiuose renginiuose (paskaitose, edukacijoje, ...
  • Paaiškėjo apšvietimo konkurso dalyviai

    2022-07-30Paaiškėjo apšvietimo  konkurso dalyviai
    Kazlų Rūdos savivaldybė kvietė Kazlų Rūdos miesto gyventojus, įmones, verslo atstovus apšviesti jiems priklausančius pastatus ir taip prisidėti prie miesto gražinimo. Konkurso paraiškos buvo priimamos iki liepos 15 dienos. Norint dalyvauti konkurse buvo prašoma užpildyti nustatytos formos paraišką bei atsiųsti 3 pastato fasado nuotraukas – prieš įrengiant apšvietimą ir po jo. Šiais metais konkurse sudalyvavo du gyventojai – Jaunimo gatvėje gyvenantis Edgaras Degutis ir Vilniaus gatvės gyventoja Silvija Stankevičienė. Konkurse buvo numatyta bendra fiziniams asmenims numatoma kompensacijos suma – 2000 eurų, o verslo atstovams ji siekia 3000 eurų. Dalyvavimo apšvietimo konkurse sąlygos reikalavo, kad apšviesto pastato fasadas aiškiai matytųsi nuo adreso gatvės ...
  • Keistuolis

    2022-07-29
    Dangaus skliautai jau raudo, paukščiai džiaugsmingai čirškė, sveikindami ramią ir vėsią aušrą. Boleslovas naktį sapnavo savo buvusį jaunystės draugą, kurio seniai nematė. Girdėjo, kad Petras, išėjęs į pensiją, persikraustė gyventi tarp miškų į seną, nedidelę sodybėlę – savo tėviškę. Uždaro būdo žmogui sunku buvo pritapti mieste. Žmonės jį vadino keistuoliu. Petras nematė to, ko matyti svetimai akiai nereikia, nekišo nosies ten, kur nereikia, nešnekėjo kas nepriklauso šnekėti. Nutarė jį aplankyti. Pasakęs žmonai, kad vyksta meškerioti ir įsidėjęs sumuštinį Boleslovas išvažiavo. Seniai knietėjo aplankyti draugą ir sužinoti, kaip jis laikosi. Važiuojant jam pasirodė, kad niekada nebuvo matęs tokios žydinčios, tokios saulėtos ...
  • Kazlų Rūda stebina renginiais neatrastose erdvėse!

    2022-07-28Kazlų Rūda stebina renginiais neatrastose erdvėse!
    Vasarai persiritus į antrąją pusę Kazlų Rūda visus muzikinių pojūčių ieškotojus kviečia į susitikimus dar neatrastose koncertinėse erdvėse. Visai netrukus, liepos 29 d. 19 val. skambės III tarptautinio R. Žigaičio menų festivalio koncertas Antanavo kaimo buvusiame spirito fabrike. Gros tarptautinių konkursų laureatų duetas Momir Novakovic (akordeonas, Serbija) ir Kiril Ogorodnikov (klasikinė gitara, Estija), koncerte skambės temperamentingosios tango ir sarsuelų melodijos. Na, o neįprastai erdvei specialiai pritaikytas apšvietimas papildys muziką ir dovanos nepamirštamą vakarą susirinkusiems. Taip pat pristatoma pirmą kartą Lietuvoje statoma Kazlų Rūdos SLOW arena, kuri bus sumeistrauta iš… šiaudų rentinių! Netoli automagistralės Via Baltica iškilsianti specialia technologija sutvirtinta koncertų salė ...
  • Kartu su migruojančiais paukščiais…

    2022-07-27Kartu su migruojančiais paukščiais...
    Po žurnalo pristatymo Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje. Luana Masienė (antra iš kairės), šalia menotyrininkė Vilma Kilinskienė, rubrikos „Vilmos katiliukas“ autorė, rubrikos „Sondros karoliai“ autorė Sondra Simona (antra iš dešinės). Nuotrauka iš „Balto kambario“ metraščio …vasarą ne tik Lietuvoje vis naujas vietas aplanko ir ten apsistoja kūrybinės klasės žurnalas „Baltas kambarys“. Marijampoliečiai visada turi privilegiją naujausią numerį paimti į rankas ir atsiversti pirmieji; tarsi nieko ir nebestebina, kad privati iniciatyva ne vienerius metus neišblėso. O leidinio sklaida? Juk skirtas jis tikrai ne vienam miestui – ir ne vien Lietuvai… „Baltas kambarys“ neturi įprastų sienų. Net kampų neturi. Jis tokios formos kaip ...
  • Kaip ekstremalios situacijos įjungia kūrybiškumą

    2022-07-27Kaip ekstremalios situacijos įjungia kūrybiškumą
    Kalbant su Raimonda Bogužaite, nevyriausybinės organizacijos „Jaunimas YRA“ prezidente, ne kartą nuskambėjo mintis, kaip svarbu būti kūrybiškam, nes tai padeda suktis iš pačių sudėtingiausių gyvenimo situacijų. O tokių iššūkių būta visai neseniai – vos prieš pusmetį visi dar kentėjome nuo pandemijos ir karantino. Raimonda Bogužaitė sako, kad jos ilgametis dalyvavimas „Jaunimas YRA“ užtikrina ir veiklos tęstinumą. Redos BRAZYTĖS nuotrauka Jaunesniems yra ko pasimokyti Marijampolėje veikiančios jaunimo organizacijos vadovė Raimonda tikrai nestokoja entuziaz-mo, įdomių sumanymų, kuriuos realizuoja kartu su „Jaunimas YRA“ komanda. O joje, pasak Raimondos, kiekvienas savaip išskirtinis, visi skirtingų sričių specialistai. – Iš mūsų pagrindinio branduoliuko labai daug ko gali pasimokyti jaunesni. Dalyvaudami ...
  • SUVALKIJOS VYTURYS

    2022-07-27SUVALKIJOS VYTURYS
    Kęstutis ŠUKEVIČIUS Prisirpo vyšnios Suvalkijoj Prisirpo vyšnios Suvalkijoj,Šešupėj braidžioja vaikai… Gerai, kad lietūs vis palijo – Žali dar gojai ir laukai.Bet liepą keičia jau rugpjūtis, Rudens alsavimą jauti Ir vasaros pritvinkę krūtys,Jau rodo – pabaiga arti. Vėl liūdesys aplanko širdį, ...
  • Kristina Tamašauskienė: „Piešiu tada, kai į savo gyvenimą noriu įnešti spalvų“

    2022-07-27Kristina Tamašauskienė: „Piešiu tada, kai į savo gyvenimą noriu įnešti spalvų“
    Liepos 21 dieną Draugystės bibliotekoje atidaryta marijampolietės Kristinos Tamašauskienės tapybos darbų paroda „Šviesios naktys“. Parodos autorė neslepia dažniausiai tapanti naktimis. Draugystės bibliotekos nuotrauka Savo darbus septyniolika metų kaupusi Kristina Tamašauskienė pirmą kartą nusprendė juos parodyti ir kitiems miesto gyventojams. Akrilinių tapybos darbų kolekciją sudaro ryškių spalvų paveikslai, kuriuose atsispindi kalnų, jūros, laivų bei kiti spalvingi motyvai. Autorė teigia, svarbiausia – išdrįsti parodyti save, nebijoti atsiskleisti ir suprasti, kad daryti tai, ką nori, niekada ne per vėlu. Tapytoja sako, kad piešti pradėjo vaikystėje ir šis pomėgis išliko iki dabar. O kurti labiausiai įkvepia spalvingi animaciniai filmukai. „Norą piešti pajutau vaikystėje. Piešiu tada, kai į ...
  • Langų remonto specialistai informuoja: „Jūsų pinigai išskrenda per langus!“

    2022-07-27Langų remonto specialistai informuoja:  „Jūsų pinigai išskrenda per langus!“
    Lietuvių patarlė sako: „Roges ruošk vasarą, o ratus žiemą“. Norėdami kokybiškai ir šiltai gyventi, kvėpuoti švariu oru, pasikeiskite langų tarpines ir įsirenkite kokybiškas orlaides Kodėl reikia keisti tarpines? Standartinių guminių tarpi­nių eksploatacijos laikas – 5–7 metai. Jeigu per šį laikotarpį neatlikote jokių guminių tarpi­nių priežiūros darbų (nevalėte ir netepėte silikonu), jos tam­pa neefektyvios ir ima praleisti šaltį, triukšmą, patalpose kau­piasi drėgmė. Lango rėmuose pradeda kauptis purvas, užsikemša drenažas ir lietui lyjant, per uždarytus langus ima veržtis vanduo į vidų. Netinkamai eks­ploatuojamos guminės tarpinės praranda elastingumą, susiploja, ištežta, tampa kaip kramtoma guma arba sukietėja ir tampa lengvai paveikiamos temperatūrų kaitos: dėl karščio prisilydo ...
  • Greitesnis paraiškų įvertinimas – bendrų pastangų rezultatas

    2022-07-27Greitesnis paraiškų įvertinimas – bendrų pastangų rezultatas
    Nuo šiol Lietuvos ūkininkai atsakymų dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemones gavimo galės sulaukti greičiau, tačiau tam reikalingos ir pačių ūkininkų pastangos, pabrėžia Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA). Atsižvelgdama į žemės ūkio ministro 2022 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 3D-416 patvirtintą KPP administravimo taisyklių pakeitimą, pagal kurį paraiškų vertinimo terminas sutrumpintas iki 2 mėn., NMA atkreipia dėmesį, kad privalu pateikti tik visiškai ir kokybiškai parengtas paraiškas bei suskubti atsakyti į paklausimus.– Tam, kad būtų pasiektas bendras mūsų visų tikslas – parama operatyviai pasiektų atsakingai savo veiklą vykdančius ūkininkus, reikia ir mūsų visų indėlio. Ūkininkams tampa kaip ...
  • Susigrąžinti jaunystę – niekada nevėlu

    2022-07-25
    Bėgantis laikas padovanoja ne tik gyvenimišką patirtį, bet ir nepageidaujamas, vis labiau pastebimas veido raukšles. Tikra tiesa, kad žymiai paprasčiau užkirsti kelią dar nesusidariusių raukšlių formavimuisi, tačiau kaip elgtis, jeigu gilesnės raukšlės jau akivaizdžiai pastebimos? Kaip tinkamai prižiūrėti veido odą brandesniame amžiuje, kad nepageidaujamų raukšlių kiekis ne didėtų, o galbūt net mažėtų? Kremų ignoravimas – prabanga, kurios negalite sau leisti Vyresnio amžiaus, dailiosios lyties damų tarpe, vis dar pasitaiko natūralumo šalininkių, kurios savo grožį puoselėja senamadiškais, liaudies medicinos metodais. Žinoma, liaudies išmintis yra patikrinta laiko ir tikrai tikėtina, kad vienas ar kitas liaudies receptas padės atgaivinti veido odą, tačiau rezultatas greičiausiai bus ...
  • Šunskuose vėl susitiko kraštiečiai

    2022-07-23Šunskuose vėl susitiko kraštiečiai
    Ekspoziciją pristato Onutė Surdokienė ir Romas Linionis. Redos BRAZYTĖS nuotraukos Apie tai nereikia nė skelbti. Tas, kas gimęs, augęs Šunskuose, kas dar nėra užmiršęs gimtinės, žino: liepai baigiantis, kai šio miestelio Šv. Marijos Magdalietės bažnyčioje vyksta tituliniai atlaidai, laukiama visų. Nuo seno į šiuos atlaidus iš tolimiausių kampelių suplūsdavo minios – apie tai ne kartą yra pasakojusi ir iš čia kilusi, didžiąją dalį gyvenimo Amerikoje praleidusi, tėviškę be galo branginusi Magdalena Birutė Stankūnaitė-Stankūnienė. Dailininkė, mecenatė, Lietuvos patriotė iki paskutinės gyvenimo dienos. Atlaidų diena, pasak jos, – tai ir džiugus laukimas, sielos apvalymas maldoje, giesmėje, ir susitikimas su gimine, pabuvimas kartu niekur ...
  • Augo, žydėjo, dainomis skambėjo…

    2022-07-23Augo, žydėjo, dainomis skambėjo...
    „Diemedis“ pradeda misteriją… Tai – apie „Diemedį“, Kalvarijos kultūros centro folkloro ansamblį, paminėjusį 25-erių metų jubiliejų. Retame kieme dabar berasi tikrąjį diemedį – o juk nuo seniausių laikų augdavo jis prie kiekvienų namų: buvo tikima, kad apsaugo juos nuo pikto, teikia ramybę (Dievo medis) ir gydo. Tad ir dainose apdainuotas, ir ne vienas muzikos kolektyvas Lietuvoje šį vardą yra pasirinkęs… Ketvirtis amžiaus po diemedžiu Žydruolė Mankauskaitė-Zenevičienė – pirmoji ir vienintelė 1997 metais Kalvarijoje suburto kolektyvo vadovė. Tai reiškia, kad pustrečio dešimtmečio gyventa su „Diemedžio“ vardu ir žmonėmis, kuriuos ji ir šis vardas, gal tūkstančius kartų ištartas, sukvietė. Žmonės bėgant metams keitėsi – ateidavo ...
  • „Sau, draugams ir geriems žmonėms“

    2022-07-23„Sau, draugams  ir geriems žmonėms“
    Gintas ir Rasa Baliuliai patys džiaugiasi ir kitus džiugina levandomis. Redos BRAZYTĖS nuotraukos Jei dar nesate buvę Prancūzijos Provanse, tai griebkit „pleduką“, butelį prancūziško (žinoma, nealkoholinio) vyno, dar įsimeskite gabaliuką pelėsinio sūrio, kokią vynuogę ir – į Liubavą! Jau vien kelionė į šį atokų Kalvarijos savivaldybės miestelį netoli Lenkijos sienos leis „įsijausti į Prancūziją“. O kai pačiame Liubavo centre, netoli bažnyčios, ant kalniuko pamatysite, kaip pasakojama, Adomo ir Ievos iš paties rojaus į žemę atneštas mėlynuojančias levandas, greitai „dėkite ant stabdžio“ – atvažiavote! Į Liubavą – ledų Važiuodamos su fotografe Reda aikčiojome – koks gražus kelias, kokios apylinkės, koks pievų žydėjimas! Važiavome ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.