Žemės ūkio ministerijos informacija

Užs. 621


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Virginija Armanavičienė pati organizuoja ir mielai dalyvauja etnokultūriniuose renginiuose (pasipuošusi žemaitišku kostiumu).

– Iš daugybės žodžio „iššūkis“ sinonimų renkuosi man labiausiai tinkančius: išdrįsti ir išmėginti, rizikuoti ir kviesti, drąsinti ir skatinti, – teigia V. Armanavičienė. – Su asmeniniais iššūkiais asocijuojasi kelios iniciatyvos. 2004–2011 metais Gižų mokykloje veikusi dailės galerija „Žalia-Geltona“. Joje teko organizuoti profesionalaus meno parodas, kūrėjų, mokinių ir kaimo bendruomenės žmonių susitikimus. Nuo 1988 metų gyvuoja popieriaus karpytojų grupė „Sėjinis“, išaugusi iš kūrybiško mokytojos, mokinių ir bendraminčių bendradarbiavimo. Ir pagaliau – Meno ir edukacijos centras, kurio pagrindinis siekis – kurti ir puoselėti kultūrinės edukacijos tradicijas mūsų regione.

– Netradiciškai pateikta karpinių paroda Paežerių dvare – irgi iššūkis, nes languose eksponuoti skulptūras ar paveikslus paprasčiau. Ekspozicija dvelkia harmonija…

– Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus renginių organizatorė Virginija Samuolienė pakvietė suorganizuoti parodą, kurią lankytojai galėtų apžiūrėti iš lauko pusės. Nė akimirkos nesudvejojusi pasiūlymą priėmiau. Šią karpinių ekspoziciją norėjome parengti Lietuvos gimtadieniui, laiko kūrybai turėjome vos pusantro mėnesio.

Virginija Armanavičienė pati organizuoja ir mielai dalyvauja etnokultūriniuose renginiuose (pasipuošusi žemaitišku kostiumu).

Virginija Armanavičienė pati organizuoja ir mielai dalyvauja etnokultūriniuose renginiuose (pasipuošusi žemaitišku kostiumu).

Pritariu, kad ekspozicija harmoninga. Kurdamos ją pirmiausia galvojome apie jos darną su architektūra, gamtine aplinka. Ši – kitokia – „Sėjinio“ paroda – dar vienas išskirtinis grupės istorijos puslapis, bylojantis apie septynių narių (Linos Bakaitienės, Oksanos Kraipavičienės, Smiltės Kraipavičiūtės, Editos Kuzminskienės, Audronės Radauskienės, Ievos Voroneckytės) talentą, susitelkimą ir atkaklų darbą. Paroda Paežerių dvaro languose – kitokia nei visos, kurios vyko iki šiol dėl eksponavimo, idėjos, lankytojų gausos, visuomenės dėmesio, vertinimų.

Popieriaus karpymo Gižuose istorija tęsiasi nuo 1988 m., organiškai išaugusi iš mano ugdomosios veiklos, savotiškai atspindinti karpiniuose vyraujantį Gyvybės medžio principą. Apatinė šio medžio dalis – kaip šaknys besiraizgančios mano pirmųjų mokinių idėjos, mintys, individualumas, pažinimo troškulys; centrinė dalis – tarsi kamienas su įvairiaformiais žiedais, simbolizuoja pastaruoju laikotarpiu karpančių žmonių darbus; viršutinė dalis – tai karpymo tradicijų perdavimas ir tęstinumas.

2011 metų rudenį su jau suaugusiais ir po pasaulį išsibarsčiusiais buvusiais mokiniais susibūrėme draugauti karpydami. Sambūrį pavadinome „Sėjinio“ vardu, ir nuo 2012 metų birželio pradėjome organizuoti keliaujančias parodas, dalyvauti etnokultūriniuose renginiuose, akcijose, tarptautiniuose ir šalies renginiuose, tradiciniuose liaudies meno „Aukso vainikas“ atrankose, dalintis patirtimi. „Sėjinio“ tikslas – puoselėti gyvąsias Sūduvos krašto etninės kultūros tradicijas, nešti žinią apie popieriaus karpymą. Kasmet regione ir šalyje suorganizuojame po 5–6 parodas. Gražus Sėjiniu vadinamas medis, prie kuriuo glaudžiasi atmintis apie buvusius jaunuosius karpytojus ir įkvėpimas, sutarimas, pagarba, susikalbėjimas dabartiniu laiku.

– Meno ir edukacijos centras… Kartais žmogui nesuvokiama, kad tai ne kažkur Vilniuje, o čia pat – Gižuose. Kiek žinau, tai išsivystė iš mažesnių darbų; ką laikote svarbiausiu dalyku?

– Meno ir edukacijos centras išaugo iš jau paminėtų veiklų ir noro pradėti naujas iniciatyvas – jas nuo 2014 m. ėmėmės įgyvendinti kartu su dukra. Mums svarbi profesionalaus meno ir kultūros sklaida, ją vykdome besiremdamos pedagogikos, kultūros srities žiniomis ir savo sukaupta patirtimi. Vienas pagrindinių siekių – vaikų ir jaunimo pažintis su profesionaliuoju menu, jų dalyvavimas interaktyviose veiklose, kurios suteikia progą susitikti ir bendrauti su kūrėjais. Dėl to organizuojame ir įgyvendiname projektus „Atostogos su menu“ ir „Profesionaliojo meno sklaida“, jau turime idėjų naujoms iniciatyvoms.

Dienos stovykla vyksta mokinių vasaros atostogų metu, joje dalyvauja mūsų regiono vaikai ir jaunuoliai, jie čia susitinka su žinomais Lietuvos kultūros lauko žmonėmis. Teoriškai žinojome, o netrukus ir praktiškai patyrėme, kad tokie renginiai yra itin aktualūs ir laukiami toliau nuo didžiųjų kultūros centrų gyvenančioms bendruomenėms. Dėl to stovykla kiekvienais metais palaipsniui augo, nors pradžia buvo labai kuk­li. Pirmoji surengta 2014 metais Marijampolėje, Marijonų gimnazijoje. Paskui stovykla persikėlė į Gižus, čia sėkmingai vyksta iki šiol. Su kasmet augančiu poreikiu progresuoja pamainų skaičius, kinta ir formatas. Sulaukiame tokio dalyvių skaičiaus, kad pamainas skirstome pagal amžiaus grupes. Na, o šiemet pirmą kartą dalis pamainų bus su nakvyne. „Atostogos su menu“ auga ir keičiasi dėl didėjančio susidomėjimo. Smagu, kad tėvai mato ir vertina kūrybingo laisvalaikio prasmę, investuoja į vaikų lavinimą plačiąja prasme – čia yra terpė ne tik kūrybiniams įgūdžiams, bet ir bendravimui, draugystei, nuotykiams. Geriausias įvertinimas mums tuomet, kai vaikai sugrįžta į stovyklą ketvirtą, penktą ar net šeštą kartą…

– Ar mums šiandien dar reikia liaudies meno plačiąja prasme? Štai „Sėjinis“ sėja, augina ir brandina… Kaip išlaikyti tradicijų giluminę prasmę ir grožį, nes norime to ar ne – viskas keičiasi labai greit?

– Liaudies menas labai platus ir gilus, apimantis architektūrą, folklorą, tautodailę. Jei visas tris sritis išskleistume, tai išsišakotų galingas įvairiaspalvis, įvairiaformis, įvairiagarsis medis. Ir mūsų pokalbis būtų labai ilgas. Lietuvių liaudies menas – galimybės išsiskirti iš kitų tautų, turėti savas išskirtines tradicijas, papročius, kalbą.

Dainų ir šokių šventėse skamba ne tik muzika, daina, bet vyksta tautodailininkų parodos, vaikų amatų mugės, pinamos choreografinės pynės, vaidinami spektakliai, renkasi Pasaulio lietuviai. Akivaizdžiai matomas tradicijų puoselėjimas, grožis, jaučiama giluminė prasmė. Ir tai uždega, įkvepia, skatina džiaugtis, gėrėtis, didžiuotis savo tautos palikimu ir puoselėjimu.

Po parodos atidarymo – kokia lankytojų reakcija?               Nuotraukos iš pašnekovės albumo

Po parodos atidarymo – kokia lankytojų reakcija? Nuotraukos iš pašnekovės albumo

Tiesa, pasaulis nestovi vietoje. Viskas sparčiai kinta, bet akivaizdu, kad tradicijos ir papročiai yra mumyse, kad jie puoselėjami ir perduodami. Žinodama, kad šalyje yra daugybė folkloro kolektyvų, liaudies teatrų, tautodailininkų sambūrių, kad įtraukiami vaikai ir jaunimas, kad skatinama kurti etnografines sodybas, neprarandu vilties. Atlaikysime ir išlaikysime, jei nebalansuosime, nesiūbuosime, domėsimės, įsitrauksime ir veiksime. Tik nepraraskime vilties.

Papročiai, tradicijos sukasi Rėdos ratu – tamsusis laikotarpis keičia šviesųjį, kinta dangaus kūnų padėtys, apmiršta ir atgimsta aug­menija, išskrenda ir parskrenda paukščiai. Su kalendoriumi „keliauja“ ir tradicijos, šventės. Man iš senųjų papročių, tradicijų mieliausia Kūčios ir Kalėdos, Užgavėnės ir Velykos, Ilgės ir Vėlinės – šventės, kurios su skirtingais papročiais ir tradicijomis suburia šeimą. Žaismingiausia ir man labai miela šventė Užgavėnės. Jos susijusios su mano vaikyste Žemaitijoje, su pedagogine veikla ir šios tradicijos išbudinimu Gižuose. Ir vėl galėtų būti nauja pokalbio potemė. Negaliu neminėti labai brangios su „Sėjiniu“ susijusios tradicijos – birželio parodos, su kuria užsisuka naujas parodų veiklos ratas.

– Jau metai, kai gyvename „kitaip“. Ne vienam tai tebėra ne tik iššūkis, bet ir problemų virtinė… Kokios Jūsų dabartinės veiklos?

– Jau ilgokai gyvename „kitaip“. Ir tiesa, kad visko galime prisiklausyti, išgirsti. Svarbu – klausytis proto, stebėti situaciją, gerbti susitarimus ir jų laikytis. O žmonijos istorijoje negandų būta įvairių ir joms įveikti buvo reikalingi tam tikri ginklai, strategijos.

Dabartinės mano veik­los: ugdymas ir kūryba, kvalifikacijos kėlimas, kompetencijų tobulinimas, savišvieta, planavimas ir projektų rengimas, bendravimas su artimaisiais, bičiuliais, kolegomis, partneriais kitokiu formatu, aktyvūs pasivaikščiojimai suplanuotais maršrutais. Malonūs užsiėmimai: pastebėti ir užfiksuoti gamtos pokyčius, savo emocijas, nuostabas fotokadruose (kaip gerai, kad išmanieji yra visada po ranka), pamaitinti sielą panirus į kokybiškus kino filmus, į knygų ir prenumeruojamo „Būdo“ (buvęs „Liaudies kultūros“ žurnalas – red.) puslapius…

Ilgiuosi man įprastų gyvų kultūros renginių, praktinių kultūrinių edukacijų, išvykų ir kelionių, bet išmokau daug kitokių dalykų. Ir tikrai žinau, kad vėl keliausiu, kad vėl susitiksiu, lankysiu parodas ir spektaklius, organizuosiu, veiksiu. Žinau, kad Gižų mokykloje įvyks suplanuota ir sustabdyta respub­likinė etnokultūros konferencija „Mano gimtinės lobiai“, kad joje išgirsime atsakymą į klausimą – ar reikalinga etninė kultūra ir liaudies menas, kad joje gyvai galėsime džiaugtis, didžiuotis Mokytojais ir jų mokiniais. Tikiu, kad bus „Sėjinio“ naujos birželio parodos pristatymas, kad vyks stovykla „Atostogos su menu“…

– Pavasarėja, ir visi turėtume… Užbaikite sakinį.

– Artėja pavasaris, ir mes visi atbusime, lenksimės prie žemės, rūpinsimės aplinkos ir išoriniu grožiu, apžiūrėsime kambarinius ir daržo augalėlius su besiskleidžiančiais pumpurais, žiedais; debesų laivais danguje, gaiviu vėju kilsime iš niūrumos, apsivalysime nuo išorinių ir vidinių šiukšlių. Su pavasariu ateis ir lietuviška Meilės deivės Mildos diena…

– Ačiū už gaivias mintis ir įžvalgas – tegul tai ir įvyksta.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Sūduvos dienos minėjime paskelbta ir Sūduvos metų pradžia

    2022-02-23Sūduvos dienos minėjime  paskelbta ir Sūduvos metų pradžia
    Praėjusį penktadienį Marijampolės dramos teatre surengtas tradicinis, jau ne pirmus metus organizuojamas Sūduvos dienos paminėjimas, o jo metu paskelbta ir Sūduvos metų pradžia. Renginį organizavo Marijampoliečių bendrija, vadovaujama Gintaro Skamaročiaus, ir Etninės kultūros globos taryba. Renginio pradžioje G. Skamaročius, kuris yra ir Etninės kultūros globos tarybos specialistas Sūduvos krašte, perskaitė Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimą minėjimo dalyviams. Šiame sveikinime Prezidentas pabrėžė, kad Lietuvos galia glūdi jos žmonėse, taip pat dėkojo už tai, jog yra tęsiamos ir puoselėjamos krašto tradicijos. G. Nausėda linkėjo, kad šie Sūduvos metai dar labiau sutelktų ir įkvėptų Lietuvoje ir už jos ribų gyvenančius kraštiečius. Seimo narys Andrius Vyšniauskas ...
  • Šv. Aloyzas vėl pasitinka ir išlydi…

    2022-02-23Šv. Aloyzas vėl pasitinka ir išlydi...
    Mūsų krašte pakelėse nėra tiek daug mažosios architektūros akcentų – kryžių, stogastulpių ar koplytėlių, kaip, tarkime, Žemaitijoje. Juo labiau tokių, kurių amžius jau artėtų prie šimto metų… Tad šv. Aloyzo koplytėlė su skulptūra viduje, esanti šalia kelio Marijampolė–Prienai, vos keletas kilometrų nuo miesto, ypač didelė vertybė. …Aloyzas Gonzaga, kilmingos Italijos aristokratų šeimos sūnus, gimė 1568 metais Lombardijoje. Jam, gabiam ir sumaniam, buvo numatytas Mantujos princo paveldėtojo gyvenimas. Tačiau jam nerūpėjo aukštuomenės gyvenimas (besilankydamas įvairiose šalyse matė daug dalykų, kurie buvo nepriimtini ir atstumiantys), tad nepakluso tėvui, atsisakė ankstesnio gyvenimo ir tapo vienuoliu. Mokė vaikus, padėjo vargstantiems, o siaučiant marui – ir ...
  • D. Čekavičius: „Darbdaviams primename, kad esame ne priešai, o socialiniai partneriai“

    2022-02-23D. Čekavičius: „Darbdaviams primename, kad esame ne priešai,  o socialiniai partneriai“
    Kolektyvinės šakos sutartys Lietuvos teisėsaugos sistemoje nebėra naujiena, tačiau teigti, kad jos visada puikiai paruoštos ir idealiai veikia, dar būtų per drąsu. Vilniaus pataisos namų profesinės sąjungos vadovas, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) pirmininkės Loretos Soščekienės pavaduotojas Darius Čekavičius mano, kad sklandžiam sutarties įgyvendinimui neužtenka šakos vadovybei su profesinėmis sąjungomis ją pasirašyti, svarbu, kad po to jos įgyvendinime noriai dalyvautų tiek darbdaviai, tiek darbuotojai. Socialinio dialogo trūkumą jis pastebi savo atstovaujamoje srityje. Bausmių vykdymo sistemos šakos kolektyvinę sutartį jis vertina palyginti neblogai, tačiau atkreipia dėmesį, kad įgyvendinant sutarties nuostatas kasdienybėje kyla problemų su atskirų įstaigų vadovais. „Apie tokius ir panašius iššūkius daug ...
  • Susidomėjimas renovacija Marijampolėje auga

    2022-02-23Susidomėjimas renovacija Marijampolėje auga
    Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, vidutinė šilumos kWh kaina 2021 m. gruodžio mėn. didėjo 60 proc., o šių metų sausį – beveik 80 proc., lyginant su ankstesniu šildymo sezonu. Kainų padidėjimą pajautė ir Marijampolės gyventojai. Aplinkos projektų valdymo agentūros Pastatų energinio taupumo departamentas primena, jog vienas iš palankiausių būdų išvengti didelių sąskaitų – daugiabučių atnaujinimas, ir skatina gyventojus renovuoti savo gyvenamuosius namus. Anot Marijampolės savivaldybės Turto valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Aušros Kriščiūnaitės, šiuo metu savivaldybė nėra gavusi skundų dėl padidėjusių šildymo sąskaitų šį žiemos sezoną, tačiau žinoma, jog gyventojai į kainų augimą žiūri neigiamai. „Vis dėlto, nors šiuo metu neturime pastebėjimų apie ...
  • Iš užsienio į Lietuvą grįžęs ūkininkas ragina kitus pasimokyti iš jo patirties

    2022-02-23Iš užsienio į Lietuvą grįžęs ūkininkas ragina kitus pasimokyti iš jo patirties
    Palikęs vadovo darbą Anglijoje, Audrius Meseckas prieš ketverius metus grįžo į Suvalkiją ir ėmėsi seniai brandintos minties – šilauogių auginimo. Net ir jam pačiam šiek tiek neplanuotai Stirniškių kaime (Vilkaviškio r.) galiausiai susisikūrė netradicinis ūkis, kai jame apsigyveno ir danielių banda. Ūkininkas neslepia, kad būtent Europos Sąjungos parama jį paskatino imtis gyvūnų auginimo, ir ragina kitus smulkiuosius ūkininkus nepraleisti galimybės ja jau netrukus pasinaudoti. Smulkieji ūkininkai paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ galės teikti nuo kovo 1 d. iki kovo 31 d. Vienam ūkininkui gali būti skirta iki ...
  • Naujos gaming ausinės – kaip išsirinkti

    2022-02-21Naujos gaming ausinės – kaip išsirinkti
    Žaidžiant kompiuterinius žaidimus svarbi ne tik vaizdo kokybė ir patogus valdymas, bet ir geras garsas. Specialios gaming ausinės užtikrins aukštą garso kokybę ir bendrinį komfortą žaidimo metu. Galėsite mėgautis tobulu žaidimu ir jaustis patogiai, nes moderni kompiuterinių žaidimų įranga suteiks visas galimybes tai padaryti. Skaitykite toliau ir sužinosite, kokių ausinių galite išsirinkti. Geriausios žaidimų ausinės Tai, kad neįmanoma išsiversti be ausinių, pasakys ko gero kiekvienas kompiuterinių žaidimų žaidėjas. Ausinės užtikrina patogumą ir gerą garsą, kuris svarbus žaidžiant beveik kiekvieną žaidimą. Gaming ausinės iš tiesų mažai kuo skiriasi nuo paprastų ausinių, todėl jas galite naudoti visoms reikmėms – ir muzikos ar įrašų klausymui, ...
  • Devynios priežastys, kodėl verta pamatyti naują dokumentinį filmą „Laisvės žvalgas“ apie Juozą Lukšą

    2022-02-21Devynios priežastys, kodėl verta pamatyti naują dokumentinį filmą „Laisvės žvalgas“ apie Juozą Lukšą
    LR Seimo paskelbti Juozo Lukšos-Daumanto jubiliejiniai metai buvo gausūs šiai asmenybei skirtais paminėjimo darbais ir renginiais. Jų pabaigoje buvo baigtas filmuoti ir sumontuotas daugelio istorinių televizijos laidų ir dokumentinių filmų autoriaus, pagal išsilavinimą istoriko-archeologo Algio Kuzmicko kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istoriku Daliumi Žygeliu sukurtas dokumentinis filmas „Laisvės žvalgas“ (2021 m.). Filmas sukurtas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro užsakymu. Pirmojo žygio per geležinę uždangą metu. 1947 m. gegužė „Sulaukus pasiūlymo teko gerai pasvarstyti, ar verta imtis temos: mažiausiai trys Juozo Lukšos asmenybei skirti pilno metro dokumentiniai filmai jau realizuoti. O kur dar gausybė televizijos laidų, internetinių ...
  • Tango šoka dviese: darbdaviai turėtų džiaugtis profesinėmis sąjungomis

    2022-02-15Tango šoka dviese: darbdaviai turėtų džiaugtis profesinėmis sąjungomis
    „Daugelis darbdavių Norvegijoje supranta, kad profesinės sąjungos naudingos jiems patiems. Pagalvokite, tai – susiorganizavę darbuotojai, vadinasi, kai deramasi, ateina 1–3 žmonės, o ne 100 ar 500. Kas būtų, jei spręsti problemų eitų kiekvienas darbuotojas atskirai? Ypač didesnėje kompanijoje. Su profesinėmis sąjungomis kur kas paprasčiau“, – akcentuoja teisininkas, Norvegijoje veikiančios profesinės sąjungos „Solidaritet“ prezidentas Arthur Kubik. Jis yra ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) įgyvendinto Norvegijos finansuojamo projekto „Socialinio dialogo procedūrų ir bendradarbiavimo plėtojimas teisėsaugos tarnybose“ ekspertas, pastaraisiais metais savo įžvalgomis prisidėjęs Lietuvos profesinėms sąjungoms siekiant kryptingo socialinio dialogo gerinimo vidaus reikalų sistemoje. Tradiciškai Skandinavijos šalys laikomos labiausiai išplėtoto socialinio dialogo regionu. Paprastai ...
  • Maksas Lauriškus: talentingas, užmirštas, vėl atrandamas…

    2022-02-09Maksas Lauriškus: talentingas, užmirštas, vėl atrandamas...
    Negirdėtas vardas? Beveik visiems – tikrai taip. O tai yra, kaip rašoma oficialiuose šaltiniuose, „vienas įdomiausių ir talentingiausių XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Mažosios Lietuvos menininkų – pirmasis šio krašto lietuvių kilmės vokiečių kompozitorius, pianistas, pedagogas. (…) Jo įvairių žanrų kūriniuose ryškiai atsiskleidė Rytų Prūsijos tematika, Mažosios Lietuvos vaizdai, patriotizmo kupini jausmai.“ Tuo įsitikinti dabar jau galime pasiklausę kūrinių, įrašytų dvigubame albume „Aus Litauen“ („Iš Lietuvos“). Albumo leidėjas – VšĮ „Sambalsiai“. Paskatino ieškoti Marijampolietis Darius Klišys (atlikėjas, kompozitorius, pedagogas) ne ką daugiau informacijos sako atsitiktinai radęs, bevartydamas prieš keletą dešimtmečių išleistą leidinį apie Mažąją Lietuvą. Suintrigavo nesuvokietinta lietuviška kompozitoriaus pavardė ...
  • Kiekvienas gamtos kūrinys yra naudingas ir vertingas

    2022-02-09Kiekvienas gamtos kūrinys yra naudingas ir vertingas
    Birželio mėnesį Žuvinto biosferos rezervato direkcijos direktoriumi pradėjęs dirbti Paulius Čeponas Marijampolės savivaldybės administracijos tarnautojo kėdę iškeitė į neperšlampančią striukę ir ilgus guminius batus. Vilniaus universitete baigęs ekologijos ir aplinkotyros studijas (ir bakalaurą, ir magistrą), direktorius tikisi daug nuveikti gamtos ir ekologijos labui. – Vos pradėjęs eiti direktoriaus pareigas, neturėjote laiko „įsipatoginti“ kėdėje – skubėjote rengti UNESCO ataskaitas (jos rengiamos kas dešimt metų). – Taip, reikėjo įvertinti, kokie pokyčiai (įvairiausiais pjūviais) Žuvinto biosferos rezervate įvyko per dešimtmetį. Tai buvo ataskaita ir apie ūkinę veiklą, ir kaip per tą laiką pasikeitė bendruomenės įsitraukimas, reikėjo įvertinti biologinę įvairovę ir jos kaitą. Kartu su ilgamečiais ...
  • Pelkės – paskutinieji mūsų sąjungininkai kovojant su klimato kaita

    2022-02-09Pelkės – paskutinieji mūsų sąjungininkai kovojant su klimato kaita
    Ekologas Arūnas Pranaitis Žuvinto biosferos rezervate dirba nuo 1983 m. 18 metų (2002–2020 m.) jis vadovavo Žuvinto biosferos rezervato direkcijai, šiuo metu dirba ekologu, taigi Žuvinto „alsavimą“ jaučia taip pat puikiai, kaip ir kiekvieną beveik keturias dešimtis metų besitęsiančios veiklos dieną. Todėl ir klausėme p. Arūno tų dalykų, kurie mums visiems rūpi arba turi rūpėti. Nes klimato kaita – ne ateitis. Tai – jau dabartis, šiandiena. – Daukšių miestelio, Varnupių, Plynių kaimų ir kitų aplinkinių vietovių gyventojus jaudina Žuvinto biosferos rezervato Amalvo draustinio teritorijoje medžių kirtimo darbai. Kokia šio projekto ilgalaikė nauda, ar jis paremtas moksliniais tyrimais? – Amalvos palios (3414 ha) ...
  • Proginė moneta, skirta Žuvinto biosferos rezervatui

    2022-02-09Proginė moneta, skirta Žuvinto biosferos rezervatui
    2021 metais, minint 10 metų įrašymo į UNESCO sukaktį, į apyvartą buvo išleista 2 eurų moneta, atvaizduojanti Žuvinto vertybes.Monetos bendrojoje pusėje – geografinis Europos atvaizdas. Nacionalinėje monetos pusėje pavaizduota Žuvinto biosferos rezervatui, įtrauktam į UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ pasaulio biosferos rezervatų tinklą, būdinga aplinka: nutolstančios unikalaus paukščių ežero, didžiausio Lietuvoje pelkyno salelės bei išskirtiniai, saugomi jo gyvūnai. Pirmajame plane – didysis baublys, siekiantis vandenyje plaukiančios raudonpilvės kūmutės. Melduose – meldinė nendrinukė, tolumoje skrenda pilkosios gervės, taip pat ir gulbė nebylė, simbolizuojanti istorines sąsajas su rezervato įkūrimu. Aplinkui išdėstyti užrašai „Lietuva“, „Žuvintas“, UNESCO. Taip pat įkomponuoti monetos išleidimo metai 2021 ...
  • Pasaulinė pelkių diena

    2022-02-09Pasaulinė pelkių diena
    Rezervatai įtraukti į Ramsaro vietovių sąrašą 2022 m. vasario 2-oji, Pasaulinė pelkių diena, anksčiau minėta Ramsaro konvencijos iniciatyva, pirmąkart bus minima kaip Jungtinių Tautų tarptautinė diena, po to, kai Generalinė Asamblėja ją patvirtino 2021 m. rugpjūčio 30 d. 2022 m. Pasaulinės pelkių dienos tema yra „Šlapžemių akcija žmonėms ir gamtai“, taip pabrėžiant veiksmų, užtikrinančių pelkių išsaugojimą ir tvarų naudojimą, svarbą. Tai raginimas investuoti finansinį, žmogiškąjį ir politinį kapitalą, siekiant išgelbėti nuo išnykimo pasaulio pelkes ir atkurti tas, kurias nualinome. Ramsaro konvencija (Jungtinių Tautų Konvencija dėl pelkių, turinčių tarptautinę reikšmę, ypač vandens ir pelkių paukščių apsaugai) – tarptautinė sutartis, kuria įsipareigojama saugoti ir atsakingai ...
  • Marijampolėje aplinkai draugiškas judėjimas vis aktualesnis

    2022-02-09Marijampolėje aplinkai draugiškas judėjimas vis aktualesnis
    Marijampolės miesto vizija – modernus, aktyvus, žalias ir aplinkai draugiškas miestas, kuriame paprasta ir saugu judėti visiems. Įgyvendinant šią gražią idėją mieste pasitelkiama vis daugiau naujų ir modernių sprendimų, kurie, tikimasi, padės gerinti bendrą miesto įvaizdį, žmonių gyvenimo kokybę ir mažinti oro užterštumą. Pasak Marijampolės savivaldybės Investicijų ir verslo skatinimo skyriaus vedėjo Dariaus Cinaičio, pokyčių mieste jau dabar nemažai: tobulinama viešojo transporto infrastruktūra, rekonstruotas 1,5 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas Pašešupio parke, įrengtos dvi elektromobilių įkrovimo stotelės, rekonstruojamos pėsčiųjų perėjos bei viešojo transporto stotelės. „Tam tikrose miesto dalyse anksčiau trūko saugių pėsčiųjų perėjų, dviračių ir pėsčiųjų takų, be to, nebuvo vientiso, ...
  • Tvarios Europos link žengia ir maži regionai

    2022-02-04Tvarios Europos link žengia ir maži regionai
    Marijampolės apskrities laikraščio „Suvalkietis“ projektas „Maži regionai – dideli pokyčiai. Tvarios Europos link“, įgyvendinamas Europos Sąjungos lėšomis, jau įpusėjo. Eglė BURBAITĖ Per pirmuosius projekto įgyvendinimo mėnesius buvo kompleksiškai išanalizuotos temos, skirtos socialinės atskirties mažinimui, smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumui ir žaliajai ekonomikai. Analitiniai straipsniai publikuoti laikraštyje „Suvalkietis“, internetiniame laikraščio portale ir socialinio tinklo „Facebook“ paskyrose. Be to, kiekvieną mėnesį žiūrovų laukė specialus Marijampolės televizijos reportažas, dienos šviesą išvydo du vebinarai ir dvi tinklalaidės serijos. Džiaugiamės, kad prie projekto prisijungė daug partnerių – bendradarbiaudami su savo srities ekspertais, verslininkais ir vietos gyventojais, parengėme informatyvų ir įtraukiantį turinį. Aktyviu dalyvavimu projekto veiklose nudžiugino ir vietos ...
  • Kovos su vėžiu dienos proga klausiame, ar turite POLA kortelę ir kada profilaktiškai tikrinotės sveikatą

    2022-02-04Kovos su vėžiu dienos proga klausiame, ar turite POLA kortelę ir kada profilaktiškai tikrinotės sveikatą
    Šiandien minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena, kuria siekiama priminti, kad gyvename laikais, kai tikėtina, kad per savo gyvenimą onkologinės ligos diagnozę išgirs vienas iš trijų asmenų. Ši diagnozė kasdien sujaukia 50 šeimų gyvenimus, perdėliodama prioritetus ir iš naujo sudėliodama lūkesčius. Visgi, šiandien vėžys – vis geriau valdoma liga, Lietuvoje su ja gyvena daugiau nei 110 tūkstančių.Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) primena, kad visi, turintieji onkologinės ligos diagnozę, gali kreiptis dėl POLA kortelės, su kuria gali 80 proc. pigiau važiuoti visuomeniniu transportu, naudotis kitomis galimybėmis: gauti POLA partnerių nuolaidas prekėms ir paslaugoms, nemokamas specialistų konsultacijas socialiniais, teisiniais, psichologiniais, mitybos ir ...
  • Šilko skarelė kuria stilių

    2022-02-04Šilko skarelė kuria stilių
    Šilkinė skarelė – aksesuaras, kuris tinka visoms: ir mažoms mergaitėms, ir brandžioms moterims. Garsi prancūzų darbužių dizainerė Coco Chanel yra sakiusi, kad „mada išnyksta, lieka tik stilius“. O stilingai moteriai prancūzė patarė niekada neišeiti iš namų be skarelės. Įgimtu stiliaus pojūčiu garsėjančios paryžietės šią pamoką išmoko tobulai. Pakylėja iki aukštosios mados Pasak dizainerės Jolantos Talaikytės, sukūrusios skarelių dizainą su garsaus lietuvių dailininko M. K. Čiurlionio paveikslų atvaizdais, šilko skarelė yra amžina, bet kas kartą nauja, tradicijų ir laikmečio paženklinta klasika. Ji dera visomis progomis, ir prie iškilmingos, ir dalykinės, ir laisvalaikio aprangos. Kaip ją ryšėti – taisyklių nėra. Tai priklauso nuo nuotaikos ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.