Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Efektyviam emigrantų sugrįžimui į Marijampolę – daugiau dėmesio

Rita LIŽAITYTĖ

Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad iš emigracijos grįžta ir Marijampolėje apsigyventi nori vis daugiau marijampoliečių. Pavyzdžiui, 2018-aisiais parvykę iš užsienio gimtinėje įsikūrė 545 emigrantai, 2019-aisiais – 697, o 2020-aisiais – 703.

Marijampolės savivaldybės vicemeras Artūras Visockis sako, kad didėjant sugrįžtančiųjų srautams Savivaldybė sulaukia vis daugiau klausimų, susijusių su sėkmingu grįžtančiųjų įsitvirtinimu Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, nuspręsta sukurti specialią informacinę skiltį „Grįžtu į Marijampolę“, kurioje grįžtantys gali nesunkiai rasti atsakymus į jiems rūpimus klausimus.

Viskas vienoje vietoje

Pasak mero pavaduotojo A. Visockio, grįžtančiųjų rūpesčiai mums, nuolat gyvenantiems Lietuvoje, gali atrodyti labai paprasti ir savaime suprantami. Pavyzdžiui, kaip ir kur deklaruoti gyvenamąją vietą, kaip užregistruoti vaikus į darželius, mokyklas, kaip gauti sveikatos priežiūros paslaugas.

– Žmogui, kuris kelerius metus ar net dešimtmečius gyvena kitoje šalyje ir yra pripratęs prie jos sistemos, suprasti, kaip analogiški procesai veikia tėvynėje, sudėtinga. Sugrįžtantys arba planuojantys sugrįžti emigrantai su įvairiais klausimais kreipiasi nuolat, tačiau pastaruoju metu pastebėjome didesnį susidomėjimą. Galbūt tai galima sieti su „Brexit“ situacija, galbūt – su pandemija, – svarstė pašnekovas.

Marijampolės savivaldybės vicemeras Artūras Visockis įsitikinęs, kad kiekviena Lietuvos savivaldybė turi rūpintis ir investuoti į sklandų emigrantų parvykimą į gimtinę. Lengvai ir aiškiai pateikiama informacija, anot vicemero, mažiausia, ką Savivaldybė dėl jų gali padaryti.

Marijampolės savivaldybės vicemeras Artūras Visockis įsitikinęs, kad kiekviena Lietuvos savivaldybė turi rūpintis ir investuoti į sklandų emigrantų parvykimą į gimtinę. Lengvai ir aiškiai pateikiama informacija, anot vicemero, mažiausia, ką Savivaldybė dėl jų gali padaryti.
Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Dėl kokių priežasčių tautiečiai grįžta į gimtinę – ne taip svarbu. Svarbiausia, kad jie nori grįžti, o Savivaldybės atsakomybė, pasak A. Visockio, siekti, kad emigrantų parvykimas vyktų kuo lengviau, sklandžiau ir efektyviau. Taip Marijampolės savivaldybės tinklalapyje atsirado skiltis „Grįžtu į Marijampolę“.

– Kalbėjome su Savivaldybės specialistais, kurie teikė informaciją užsienyje gyvenantiems tautiečiams, bendravome su marijampoliečių diaspora, klausėme jų, kokios problemos ir rūpesčiai kyla emigrantams norint grįžti į Lietuvą. Susisteminę informaciją sudėjome ją į vieną vietą, šalia pateikėme aktualias nuorodas. Visa tai galima rasti individualiai, tačiau žmogui reikėtų valandų valandas praleisti internete, perskaityti ilgus ir ne visada suprantamus dokumentus. Dabar to neprireiks – pakaks užeiti į Savivaldybės tinklalapio skiltį „Grįžtu į Marijampolę“, kur visa emigrantui aktuali informacija sudėta vienoje vietoje, – paaiškina vicemeras.

Ateityje galima galvoti apie rimtesnius projektus

A. Visockio teigimu, skiltis veikia dar tik apie mėnesį, tačiau jau spėjo sulaukti emigrantų susidomėjimo ir atgarsio. Vicemeras sako, jei „Grįžtu į Marijampolę“ pateisins lūkesčius, ateityje bus galima svarstyti ir apie rimtesnį projektą. Pavyzdžiui, sugrįžtančių emigrantų problemas, reikalus ir klausimus patikėti konkrečiam Savivaldybės specialistui.

Visą aktualią informaciją grįžtantys emigrantai gali rasti Marijampolės savivaldybės tinklalapio skiltyje „Grįžtu į Marijampolę“.

Visą aktualią informaciją grįžtantys emigrantai gali rasti Marijampolės savivaldybės tinklalapio skiltyje „Grįžtu į Marijampolę“.

– Tai – mintys ir pasvarstymai ateičiai, bet jei bus poreikis, manau, galėtų atsirasti pareigybė ir žmogus, kuris rūpintųsi ir teiktų informaciją planuojantiems arba ką tik grįžusiems marijampoliečiams įvairiais klausimais. Mano nuomone, kiekviena savivaldybė turi rūpintis savo žmonėmis. Nesvarbu, kad jie kažkada pasirinko išvykti. Svarbiausia, kad dabar jie nori sugrįžti ir būtent į gimtąjį miestą. Tikiu, kad tarp parvykstančiųjų yra puikių žmonių, kurie įsitvirtinę Lietuvoje ir Marijampolėje gali sukurti miestui bei šaliai didžiulę pridėtinę vertę. Jiems aktualios ir reikalingos informacijos pateikimas – mažų mažiausia ką galime padaryti prisidėdami prie lengvesnės ir paprastesnės integracijos gimtinėje, – paaiškino A. Visockis.

Ryšius sukūrė visuomeninė veikla

Kaip ir minėjo vicemeras, prie „Grįžtu į Marijampolę“ įgyvendinimo prisidėjo ne tik Savivaldybės specialistai, bet ir užsienyje gyvenantys tautiečiai. Aktyviai projekto kūrime dalyvavo apie 18 metų Jungtinėje Karalystėje gyvenantis Gintaras Šimanskis. Marijampoliečiams jo pavardė – gana neblogai žinoma, nes Gintaras net ir gyvendamas užsienyje prisideda prie visuomeninio gyvenimo Marijampolėje.

– Gyvendamas Jungtinėje Karalystėje įsitraukiau į lietuvių bendruomenės veiklą, tapau jos valdybos nariu. Su bendruomene ne tik puoselėjame lietuvybę, bet ir užsiimame socialinės atsakomybės projektais. Rengiame kalėdines šventes bei vasaros stovyklas vaikams iš rizikos grupės šeimų, džiuginame vienišus senjorus, prisidedame prie kitokių labdaringų akcijų Lietuvoje. Norėjau, kad akcijos, kurias organizuoju, pasiektų ir gimtojo miesto gyventojus, todėl Marijampolė dažnai patenka į Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės organizuojamų socialinių akcijų sąrašus. Derinant tokius projektus neina apsieiti be Savivaldybės administracijos ar vietinių gyventojų pagalbos. Taip susibendravau su Marijampolės savivaldybės administracija. Jiems paprašius prisidėti prie projekto „Grįžtu į Marijampolę“ kūrimo, mielai sutikau, – paaiškino G. Šimanskis.

Netrukus ir pats grįš į gimtąjį miestą

G. Šimanskio patirtis ir įžvalgos rengiant informacinę skiltį sugrįžtantiems į Marijampolę ypač vertingos, nes po 18 metų praleistų užsienyje Gintaras su šeima ir pats grįžta gyventi į Marijampolę. Žmona su vaikais čia gyvena jau nuo vasaros, o prie jų netrukus prisijungs ir Gintaras.
Anot pašnekovo, grįžti gyventi į Lietuvą jį ir jo šeimą paskatino namų ir artimųjų ilgesys, noras vaikus auginti gimtojoje šalyje, taip pat – ambicijos užsienyje sukauptą patirtį parvežti ir panaudoti gimtinėje. Nors Šimanskių grįžimas – jau prasidėjęs procesas ir daugelis etapų jau įveikta (vaikai jau mokosi Marijampolėje), Gintaras pripažino, kad gyventi į Lietuvą norintys grįžti emigrantai turi išspręsti nemažai sudėtingų klausimų.

Gintaro Šimanskio žmona Simona bei sūnus Eidanas ir dukra Enrika – jau Marijampolėje. Netrukus prie jų prisijungs ir pats Gintaras, kuris jau baigia darbus Jungtinėje Karalystėje.

Gintaro Šimanskio žmona Simona bei sūnus Eidanas ir dukra Enrika – jau Marijampolėje. Netrukus prie jų prisijungs ir pats Gintaras, kuris jau baigia darbus Jungtinėje Karalystėje.

– Didžiausi neaiškumai kyla norint deklaruoti gyvenamąją vietą, apsidrausti privalomuoju sveikatos draudimu, užsiregistruoti pas gydytojus, surasti ir užregistruoti vaikus į mokyklas, darželius. Informacija yra pasiekiama internetu, bet neturinčiam įgūdžių ar ilgai užsienyje gyvenančiam žmogui tai iš tiesų sudėtinga. Daugelį funkcijų galima atlikti tik naudojantis elektroniniais valdžios vartais, prie kurių jungiamasi per elektroninę bankininkystę. Bėda ta, kad emigrantai lietuviškų sąskaitų dažniausiai neturi, todėl prisijungti prie lietuviškų elektroninių sistemų negali. Visas šias ir kitokias problemas išsakiau Savivaldybės administracijai, kurie skiltyje „Grįžtu į Marijampolę“ paaiškino, kokiais būdais tokias ir panašias bėdas būtų galima išspręsti, – pasakoja gyventi į Marijampolę netrukus sugrįšiantis emigrantas.

Ne tik dirbs, bet ir atsiduos savanoriškai veiklai

Paklaustas, kodėl nusprendė grįžti būtent į Marijampolę, o ne į kokį nors kitą Lietuvos miestą, G. Šimanskis sakė, kad Marijampolėje yra puikios sąlygos ieškantiems ramaus šeimyninio gyvenimo. Netrukus ir vėl marijampoliečiu tapsiantis emigrantas giria miesto mokyklas ir sako, kad emigrantų vaikų integracijos klausimu į priekį stipriai pažengusi Marijampolės „Ryto“ pagrindinė mokykla.

Prisidėti prie visuomeninės veiklos Lietuvoje G. Šimanskis ryžosi priklausydamas Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenei. Dėl savo veiklumo jis susitiko su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda ir jo žmona Diana.

Prisidėti prie visuomeninės veiklos Lietuvoje G. Šimanskis ryžosi priklausydamas Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenei. Dėl savo veiklumo jis susitiko su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda ir jo žmona Diana. Nuotraukos iš pašnekovo albumo

– Marijampolėje yra pakankamai erdvės poilsiui, galima rasti ir patrauklių darbo pasiūlymų. Svarbiausia, kad tai yra savas miestas. Tie, kas yra buvę emigracijoje, mane puikiai supras. Tiesa, nekilnojamojo turto kainų požiūriu Marijampolė nėra labai patraukli. Namų, butų, žemės sklypų kainos čia panašios kaip ir Kaune, o darbo pasiūla ten – didesnė, todėl dažnai Kaunas Marijampolę nukonkuruoja, tačiau Marijampolė man yra namai, o gyventi ir dirbti namuose visada daug maloniau, – paaiškino emigrantas.

Kol kas Gintaras Šimanskis dar tiksliai nežino, ką veiks sugrįžęs. Tiesa, jis pripažino, kad keletą darbo pasiūlymų turi. Vieni – Kaune, kiti – gimtojoje Marijampolėje. Pašnekovas atskleidė, kad viena nemaža socialiai atsakinga įmonė, veikianti būtent Marijampolėje, kviečia jį aptarti įsidarbinimo galimybę pas juos. Ką pasirinks, Gintaras dar nežino, tačiau yra tikras, kad grįžęs atsiduos ne tik darbams, bet ir visuomeninei veiklai.

– Kitaip savęs neįsivaizduoju, todėl jau kurpiu mintis įkurti Pasaulio marijampoliečių bendruomenę, kuri vienys iš emigracijos grįžusias marijampoliečių šeimas, padės jiems integruotis, įsilieti į miesto gyvenimą. Taip pat ketinu atgaivinti regbio sporto šaką mūsų mieste. Tikiuosi, kad pavyks rasti bendraminčių, – intrigavo G. Šimanskis.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • „Nekalta“ pramoga gali virsti priklausomybe

    2021-03-17„Nekalta“ pramoga gali virsti priklausomybe
    Greitas gyvenimo tempas, darbas, rūpesčiai, išbandymai ir besikeičiančios aplinkybės neretai įtraukia žmones į rutiną, nuo kurios sunku pabėgti. Vieni atsipalaiduoja skaitydami knygas ar žiūrėdami televizorių, o kiti – lošdami ir visai negalvodami apie galimas pasekmes. Psichologas Oleg Mackevič detaliau pasakoja apie klastingą priklausomybę nuo azartinių lošimų ir sunkų jos gydymą. Vienintelė prekė – „turtingas gyvenimas“ Azartiniai lošimai yra lyg parduotuvė, kurioje vienintelė parduodama prekė – „turtingas gyvenimas“. Šių žaidimų istorija skaičiuoja jau tūkstančius metų. Anuomet buvo lošiama retai ir nedidelėmis sumomis, tačiau tikslas toks, kaip ir šiandien, – pramoga, kurianti iliuziją, kad lošiant galima susikurti sėkmingą ir klestintį gyvenimą.Pinigų trūkumas, nenuginčijamo lošimo fakto ...
  • Pirmieji žingsniai nusprendus atnaujinti daugiabutį: nuo ko pradėti?

    2021-03-17Pirmieji žingsniai nusprendus atnaujinti daugiabutį: nuo ko pradėti?
    Nusprendus renovuoti daugiabutį, laukia nemažai pasiruošimo darbų. Norintiems viską suspėti padaryti laiku iki birželio 1 d., Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) rekomenduoja nedelsti ir pateikia svarbiausią informaciją. Pirmas žingsnis – inicijuoti būsto atnaujinimą Norint pradėti renovacijos procesą turi būti sušauktas daugiabučio gyventojų susirinkimas, kuriame organizatorius apibendrina informaciją apie namo fizinę ir energetinę būklę, apžvelgia priemones, kurias reikėtų įgyvendinti, siekiant energinio efektyvumo didinimo. Be to, gyventojams susirinkimo organizatorius turi paaiškinti, kokios yra namo modernizavimo finansavimo sąlygos, kokią paramą suteikia valstybė bei kokie asmenys turi teisę į kompensaciją. Svarbu paminėti, kad norint įgyvendinti daugiabučio atnaujinimą, jam pritarti turi ne mažiau nei 55 proc. būstų savininkų. Daugiabučių ...
  • Masinė vakcinacija ir galios žaidimai

    2021-03-15Masinė vakcinacija ir galios žaidimai
    Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys Kol Lietuvoje tik artėja visuotinės informavimo kampanijos apie skiepus startas, Europoje ir pasaulyje aštrėja informaciniai karai, o taip pat – mūšiai dėl galios ir įtakos masinio vakcinavimo sąlygomis. Laimėtojų nėra, bet, kaip visada, garsiai šaukiančių turime. Vakcinų diplomatija, vakcinų geopolitika ir dar ne vienas terminas buvo įvestas pandemijos metu. Žmonėms, laukiantiems vakcinos, darosi vis sunkiau atsirinkti tai, kas tikra – milžiniški kiekiai dezinformacijos, melagienų ir kitų pseudo naujienų. „Įvaizdis yra viskas“, – buvo sakoma sename šūkyje. Akivaizdu, kad ne vien Lietuvai, bet ir visai Europai reikės įdėti kur ...
  • Marijampolė prieš du šimtmečius: kainos ir miesto kvartalai (Archyvų metai)

    2021-03-13Marijampolė prieš du šimtmečius: kainos ir  miesto kvartalai (Archyvų metai)
    Prieš du šimtmečius Marijampolėje pagrindinė valiuta – lenkų auksinas. Orientacinės kainos: arklys 1821 m. kainavo 108 auksinus, darbinis jautis – 100, karvė – 72, telyčia – 35, kiaulė – 12. Avis visai įperkama – tik 8 auksinai, bičių kelmas – 10 auksinų. Degtinę pardavinėdavo gorčiais, pusgorčiais, kvortomis, kvaterkomis, puskvaterkiais. Gorčių, žinia, sudaro apie 3 litrai skysčio. Sakytiniai šaltiniai nurodo, kad gorčius geros, grynos ruginukės (ją kaip sykis varė vienuolyno bravoras) kainavo 2 auksinus (arba 30 kapeikų) – šią žinią dar dera patikrinti. 1821 metais kunigaikščiai Sapiegos pardavinėjo porą savo namų Marijampolėje – už vieną prašė 6000, už kitą su sodu ...
  • Kvietimas į pavasarį

    2021-03-13Kvietimas į pavasarį
    Po žiemos negandų tikriausiai daugelis pasiilgome šilumos, saulės, pavasario ir spalvų? Visa tai – besiskleidžiančius žiedus, švelnią medžių ir pievų žalumą, saulutėje besikaitinantį katiną, Šv. Velykas pranašaujančius paukščius ir daug širdies šilumos į savo darbelių iš vilnos parodą „Kviečiu į pavasarį šiltą“ sudėjo patašinietė Birutė Siginevičiūtė. Mergina dėl negalios mokėsi namuose, o kurti įvairius rankdarbius ją, nuo vaikystės menišką darbštuolę, paskatino mokytoja Jūratė Kazlauskienė. Birutė taip pat labai dėkinga Patašinės universaliojo daugiafunkcio centro pedagogei Rimai Jeskevičienei, kiek vėliau pamokiusiai vėlimo technikos. Vis dėlto labiausiai savo kūrybiškumą lavino pati, ieškodama idėjų knygose, internete. Nors Birutė domisi įvairiais rankdarbiais, puikiai piešia, bet šiuo metu ...
  • Dovana Lietuvai – respublikinė paroda „Papuoškime ąžuolus Laisvės paukščiais“

    2021-03-13Dovana Lietuvai – respublikinė paroda „Papuoškime ąžuolus Laisvės paukščiais“
    „Kraštas, kurį iš savo protėvių paveldėjome, yra mūsų. Vadiname jį Lietuva ir norime, kad šis žodis iš pasaulio kalbos, iš jo žemėlapių neišnyktų. Rašome ir tariame jį kartu su kitais ne mažiau vertais, garbingais tautų ir valstybių vardais, norime, kad su pagarba mus ištartų“, – rašė Justinas Marcinkevičius. Kovo 11-oji – įsimintina diena, atvertusi naują mūsų tautos puslapį į Laisvę ir Nepriklausomybę. Kovo 11-oji – laisvės skrydžio ir nepriklausomos ateities mūsų vaikams, mums visiems diena.Šiai prasmingai datai paminėti Marijampolės vaikų lopšelis-darželis „Rasa“ suorganizavo respublikinę ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų kūrybinių darbų fotografijų virtualią parodą „Papuoškime ąžuolus Laisvės paukščiais“, kurios tikslas, ugdant ...
  • Susižeisti gali visi – ir maži, ir dideli

    2021-03-13Susižeisti gali visi – ir maži, ir dideli
    Visi žmonės savo gyvenime patiria įvairiausių traumų – pradedant mėlynėmis ir baigiant rimtais, o kartais net mirtinais, sužalojimais.Apie vaikų ir jaunimo dažniausiai patiriamas traumas, jų rūšis ir prevenciją pasakoja Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokymo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Liuda Ciesiūnienė, o Palangos reabilitacijos ligoninės fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Darius Kurlys pažymi pagrindinius sužalojimus, pasitaikančius suaugusiesiems. Dažniausios vaikų traumos Netyčiniai sužalojimai – viena didžiausių grėsmių Lietuvos vaikų sveikatai ir gyvybei. Nors skirtingose amžiaus grupėse susižalojimų statistika skiriasi, visose jose pastebimos bendros tendencijos. Dažniausios mirtys nuo sužalojimų yra transporto įvykiuose patirtos traumos, skendimai, atsitiktiniai kvėpavimo sutrikdymai. O sunkiausius nemirtinus susižeidimus, kuriuos ...
  • Liūdna sakmė apie šių dienų „svieto lygintoją“ Matą

    2021-03-11Liūdna sakmė apie šių dienų „svieto lygintoją“ Matą
    …Rinkimų apylinkėms užsidarius ir po kelių valandų ėmus į viešumą plaukti preliminariems balsavimo rezultatams, dar rinkimų kampanijos pradžioje Seimo nario kostiumą mintyse prisimatavęs Matas į partijos rinkimų štabą susirinkusiems bičiuliams savo nerimo stengėsi nerodyti. „Viskas bus gerai, pamatysit, – nežinia ką ramindamas – akių nuo kompiuterio neatitraukiantį štabo vadovą, ant pastarojo peties tiesiog užgulusią sekretorę ar save – pareiškė naujasis šio partijos skyriaus vedlys į Seimą. – Už mane balsuos visas miestas, galite būti ramūs, pamatysit. Jūs gi mane žinote – jeigu bent kiek būčiau abejojęs pergale, tikrai tokiam iššūkiui nebūčiau pasirašęs. Daug dėl to dirbau ir su kuo mieste ...
  • Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga

    2021-03-11Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga
    Mieli Lietuvos žmonės, sveikinu Jus su Nepriklausomybės atkūrimo diena! Kovo 11-oji mums yra svarbus atskaitos taškas. Tai – ne tik pavasario diena. Tai – diena, simbolizuojanti tautos, visuomenės ir valstybės atgimimą. Ji kaip mūsų šaknys, į kurias pirmą kartą atsirėmę, pradėjome stiebtis aukštyn ir kurti kitokį – laisvą – gyvenimą. Šiandien matuodami bendromis jėgomis nueitą kelią, galime geriau įvertinti, kur esame ir kas mūsų laukia. Anksčiau svajojome grįžti į Vakarus – šiandien esame klestinčių, demokratinių Vakarų dalis. Anksčiau ieškojome sąjungininkų ir saugumo garantų – šiandien patys kuriame NATO sėkmę. Anksčiau jautėmės įkalinti – šiandien patys sprendžiame savo likimą. Prieš 31 metus girdėjome kitus sakant, ...
  • Kvietiškio žemės ūkio mokyklai – 95-eri

    2021-03-11Kvietiškio žemės ūkio mokyklai – 95-eri
    2006 m. išleistoje knygoje „Aukštosios mokyklos fakultetas Kvietiškyje“ (autoriai Antanas Savukynas ir Nijolė Savukynienė), skirtoje žemės ūkio mokyklos 80-mečiui paminėti, yra dokumento, kuriuo buvo įsteigta Marijampolės apskrityje Kvietiškio žemesnioji žemės ūkio mokykla, kopija. Data – 1926 m. gegužės 1 d. Taigi šiemet minime žemės ūkio specialistų mūsų krašte rengimo 95-metį. Knygoje nurodytas ir iki 2006-ųjų parengtų specialistų skaičius – 10271. Loreta AKELIENĖ Mokyklos pavadinimas keitėsi su metais, buvo žemesnioji mokykla, paskui technikumas, aukštesniojo žemės ūkio mokykla, o šiandien tai Marijampolės kolegijos Verslo ir technologijų fakultetas.Algimantas Katilius, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, rašė, kad sumanymas įkurti lietuvišką žemės ūkio mokyklą Suvalkijoje atsirado 1905 metais. ...
  • Iškiliausių suvalkiečių šimtukas – jau išrinktas!

    2021-03-10
    Nuo vasario vidurio iki kovo 1-osios „Suvalkiečio“ skaitytojai, „Suvalkiečio“ redakcijos paskyros „Facebook“ sekėjai ir kiti mūsų krašto gyventojai, pakviesti Seimo Sūduvos bičiulių grupės narių Kęstučio Mažeikos (pirm.), Dainiaus Gaižausko (pirm. pav.), Vaidos Giraitytės, Sauliaus Skvernelio ir Giedriaus Surplio, taip pat ir Marijampolės apskrities laikraščio „Suvalkietis“, dalyvavo mūsų šaliai svarbiausių istorinių datų – Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios akcijoje, t. y. iškiliausių suvalkiečių šimtuko rinkimuose. Į kvietimą siūlyti, kurie Suvalkijos praeities ar dabarties lyderiai, šviesuoliai, kraštą garsinę ir tebegarsinantys asmenys patenka į simbolinį iškiliausių visų laikų suvalkiečių šimtuką, atsiliepė 190 mūsų krašto gyventojų. Siūlydami, jų nuomone, tinkamiausius pretendentus į iškiliausių visų laikų ...
  • Ūkininkai priešinasi sumanymui drausti medžioklę Žuvinto biosferos rezervate

    2021-03-08Ūkininkai priešinasi sumanymui drausti medžioklę Žuvinto biosferos rezervate
    Buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika baigdamas savo kadenciją įteisino poledinę žūklę ir vandens paukščių medžioklę Žuvinto biosferos rezervate. Naujoji Vyriausybė paukščių medžioklę ir mėgėjišką žvejybą bei plaukiojimą valtimis uždraudė visiškai. Skirtingos valdininkų pozicijos dėl naujų draudimų rezervato teritorijoje įkvėpė Seimo narį socialdemokratą Liną Jonauską pasiūlyti Parlamentui įteisinti ne tik vandens paukščių, bet ir žvėrių medžioklės draudimą Žuvinto biosferos rezervate. Tai sužinoję sukilo rezervato teritorijoje ūkininkaujantys žemdirbiai. Jie sako, kad absoliutus medžioklės draudimas rezervato teritorijoje sukeltų nepatogumų ir pridarytų didelių nuostolių ne tik ūkininkams, bet ir žemės savininkams. Baiminasi augančios žvėrių populiacijos Žuvinto biosferos rezervato ekosistemos verte niekas neabejoja – jame aptinkama Europoje ir ...
  • Marijampoliečiui Lukui Butkui skirta prestižinė M. K. Čiurlionio stipendija – pasitikėjimo ženklas

    2021-03-06Marijampoliečiui Lukui Butkui skirta prestižinė M. K. Čiurlionio stipendija – pasitikėjimo ženklas
    Marijampoliečiui Lukui Butkui, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) kompozicijos bakalauro studijų antro kurso studentui, šiemet minint Valstybės atkūrimo dieną buvo paskirta prestižinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio stipendija. Ją komisija vienbalsiai skyrė už originalų sinkretinio koncerto fortepijonui „Auto-da-fé“ pagal jo paties rašomą eilėraščių ciklą sukūrimą. Stipendija-paskata skiriama sukurti konkretų kūrinį. Iškilmingas stipendijos įteikimas įvyko vasario 15 d. nuotoliniu būdu. Loreta AKELIENĖ M. K. Čiurlionio draugija paskatą-stipendiją jauniesiems kūrėjams skiria antrus metus. Ja siekiama įvertinti jų pasiekimus ir padrąsinti pradedančius talentingus muzikus imtis ambicingų sumanymų, kad kompozitoriaus M. K. Čiurlionio dvasia atgimtų jaunųjų kūryboje. Pernai lapkričio viduryje L. Butkaus kūrinys „They all return“ („Jie sugrįžta“) ...
  • Architektūra išmoko racionalius sprendimus priimti ramiai

    2021-03-06Architektūra išmoko racionalius  sprendimus priimti ramiai
    Metų pradžioje buvo paskelbti Vyriausybės kultūros ir meno premijų laimėtojai. Šios premijos skirtos dvylikai Lietuvos žmonių už svarius, vertingus darbus kultūros ir meno srityje. Vienas iš premijos laimėtojų – marijampolietis architektas Gintas Vieversys, kuris sukūręs nemažai šalies mastu svarbių ir vertingų projektų. G. Vieversys dirba savo 1994 metais įkurtoje įmonėje „LG projektai“. Yra atestuotas projektų vadovas dirbti kultūros paveldo srityje. Su Gintu kalbamės, žinoma, apie architektūrą, kūrybos džiaugsmą ir apie biurokratinius sunkumus, kuriuos tenka įveikti įgyvendinant projektus. – Vyriausybės skiriama kultūros ir meno premija – svarus apdovanojimas. Kaip manai, kas lėmė, kad ji iš visų šalies architektų atiteko būtent Tau? – Vyriausybės kultūros ir meno ...
  • Norintiems drausti pasėlius ar augalus – parama

    2021-03-06Norintiems drausti pasėlius ar augalus – parama
    Ką tik pasibaigusi žiema ūkininkams, atrodo, buvo palanki. Žiemkenčiai peržiemojo puikiai, neiššalo ir jau pamažu tiesia galvas iš po sniego. Deja, yra buvę ir kitokių scenarijų. Pavyzdžiui, 2016-aisiais dažnas ūkininkas skaičiavo žiemos šalčių padarytus nuostolius. Nors šiųmečiai žiemkenčiai iš tiesų atrodo puikiai, džiaugtis kol kas – anksti. Šalnos augalų, galbūt, jau nebepražudys, tačiau būsimą derlių dar gali pasiglemžti sausra. Kol vieni ūkininkai tikisi išvengti gamtos stichijų žalos pasėliams, kiti, racionaliai įvertinę rizikas, pasėlius draudžia. Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad pasėlių draudimas brangus, tačiau tokia pozicija – klaidinga. Pasėlius apdrausti gali bet kuris ūkis, nes pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) ...