Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Efektyviam emigrantų sugrįžimui į Marijampolę – daugiau dėmesio

Rita LIŽAITYTĖ

Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad iš emigracijos grįžta ir Marijampolėje apsigyventi nori vis daugiau marijampoliečių. Pavyzdžiui, 2018-aisiais parvykę iš užsienio gimtinėje įsikūrė 545 emigrantai, 2019-aisiais – 697, o 2020-aisiais – 703.

Marijampolės savivaldybės vicemeras Artūras Visockis sako, kad didėjant sugrįžtančiųjų srautams Savivaldybė sulaukia vis daugiau klausimų, susijusių su sėkmingu grįžtančiųjų įsitvirtinimu Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, nuspręsta sukurti specialią informacinę skiltį „Grįžtu į Marijampolę“, kurioje grįžtantys gali nesunkiai rasti atsakymus į jiems rūpimus klausimus.

Viskas vienoje vietoje

Pasak mero pavaduotojo A. Visockio, grįžtančiųjų rūpesčiai mums, nuolat gyvenantiems Lietuvoje, gali atrodyti labai paprasti ir savaime suprantami. Pavyzdžiui, kaip ir kur deklaruoti gyvenamąją vietą, kaip užregistruoti vaikus į darželius, mokyklas, kaip gauti sveikatos priežiūros paslaugas.

– Žmogui, kuris kelerius metus ar net dešimtmečius gyvena kitoje šalyje ir yra pripratęs prie jos sistemos, suprasti, kaip analogiški procesai veikia tėvynėje, sudėtinga. Sugrįžtantys arba planuojantys sugrįžti emigrantai su įvairiais klausimais kreipiasi nuolat, tačiau pastaruoju metu pastebėjome didesnį susidomėjimą. Galbūt tai galima sieti su „Brexit“ situacija, galbūt – su pandemija, – svarstė pašnekovas.

Marijampolės savivaldybės vicemeras Artūras Visockis įsitikinęs, kad kiekviena Lietuvos savivaldybė turi rūpintis ir investuoti į sklandų emigrantų parvykimą į gimtinę. Lengvai ir aiškiai pateikiama informacija, anot vicemero, mažiausia, ką Savivaldybė dėl jų gali padaryti.

Marijampolės savivaldybės vicemeras Artūras Visockis įsitikinęs, kad kiekviena Lietuvos savivaldybė turi rūpintis ir investuoti į sklandų emigrantų parvykimą į gimtinę. Lengvai ir aiškiai pateikiama informacija, anot vicemero, mažiausia, ką Savivaldybė dėl jų gali padaryti.
Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Dėl kokių priežasčių tautiečiai grįžta į gimtinę – ne taip svarbu. Svarbiausia, kad jie nori grįžti, o Savivaldybės atsakomybė, pasak A. Visockio, siekti, kad emigrantų parvykimas vyktų kuo lengviau, sklandžiau ir efektyviau. Taip Marijampolės savivaldybės tinklalapyje atsirado skiltis „Grįžtu į Marijampolę“.

– Kalbėjome su Savivaldybės specialistais, kurie teikė informaciją užsienyje gyvenantiems tautiečiams, bendravome su marijampoliečių diaspora, klausėme jų, kokios problemos ir rūpesčiai kyla emigrantams norint grįžti į Lietuvą. Susisteminę informaciją sudėjome ją į vieną vietą, šalia pateikėme aktualias nuorodas. Visa tai galima rasti individualiai, tačiau žmogui reikėtų valandų valandas praleisti internete, perskaityti ilgus ir ne visada suprantamus dokumentus. Dabar to neprireiks – pakaks užeiti į Savivaldybės tinklalapio skiltį „Grįžtu į Marijampolę“, kur visa emigrantui aktuali informacija sudėta vienoje vietoje, – paaiškina vicemeras.

Ateityje galima galvoti apie rimtesnius projektus

A. Visockio teigimu, skiltis veikia dar tik apie mėnesį, tačiau jau spėjo sulaukti emigrantų susidomėjimo ir atgarsio. Vicemeras sako, jei „Grįžtu į Marijampolę“ pateisins lūkesčius, ateityje bus galima svarstyti ir apie rimtesnį projektą. Pavyzdžiui, sugrįžtančių emigrantų problemas, reikalus ir klausimus patikėti konkrečiam Savivaldybės specialistui.

Visą aktualią informaciją grįžtantys emigrantai gali rasti Marijampolės savivaldybės tinklalapio skiltyje „Grįžtu į Marijampolę“.

Visą aktualią informaciją grįžtantys emigrantai gali rasti Marijampolės savivaldybės tinklalapio skiltyje „Grįžtu į Marijampolę“.

– Tai – mintys ir pasvarstymai ateičiai, bet jei bus poreikis, manau, galėtų atsirasti pareigybė ir žmogus, kuris rūpintųsi ir teiktų informaciją planuojantiems arba ką tik grįžusiems marijampoliečiams įvairiais klausimais. Mano nuomone, kiekviena savivaldybė turi rūpintis savo žmonėmis. Nesvarbu, kad jie kažkada pasirinko išvykti. Svarbiausia, kad dabar jie nori sugrįžti ir būtent į gimtąjį miestą. Tikiu, kad tarp parvykstančiųjų yra puikių žmonių, kurie įsitvirtinę Lietuvoje ir Marijampolėje gali sukurti miestui bei šaliai didžiulę pridėtinę vertę. Jiems aktualios ir reikalingos informacijos pateikimas – mažų mažiausia ką galime padaryti prisidėdami prie lengvesnės ir paprastesnės integracijos gimtinėje, – paaiškino A. Visockis.

Ryšius sukūrė visuomeninė veikla

Kaip ir minėjo vicemeras, prie „Grįžtu į Marijampolę“ įgyvendinimo prisidėjo ne tik Savivaldybės specialistai, bet ir užsienyje gyvenantys tautiečiai. Aktyviai projekto kūrime dalyvavo apie 18 metų Jungtinėje Karalystėje gyvenantis Gintaras Šimanskis. Marijampoliečiams jo pavardė – gana neblogai žinoma, nes Gintaras net ir gyvendamas užsienyje prisideda prie visuomeninio gyvenimo Marijampolėje.

– Gyvendamas Jungtinėje Karalystėje įsitraukiau į lietuvių bendruomenės veiklą, tapau jos valdybos nariu. Su bendruomene ne tik puoselėjame lietuvybę, bet ir užsiimame socialinės atsakomybės projektais. Rengiame kalėdines šventes bei vasaros stovyklas vaikams iš rizikos grupės šeimų, džiuginame vienišus senjorus, prisidedame prie kitokių labdaringų akcijų Lietuvoje. Norėjau, kad akcijos, kurias organizuoju, pasiektų ir gimtojo miesto gyventojus, todėl Marijampolė dažnai patenka į Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės organizuojamų socialinių akcijų sąrašus. Derinant tokius projektus neina apsieiti be Savivaldybės administracijos ar vietinių gyventojų pagalbos. Taip susibendravau su Marijampolės savivaldybės administracija. Jiems paprašius prisidėti prie projekto „Grįžtu į Marijampolę“ kūrimo, mielai sutikau, – paaiškino G. Šimanskis.

Netrukus ir pats grįš į gimtąjį miestą

G. Šimanskio patirtis ir įžvalgos rengiant informacinę skiltį sugrįžtantiems į Marijampolę ypač vertingos, nes po 18 metų praleistų užsienyje Gintaras su šeima ir pats grįžta gyventi į Marijampolę. Žmona su vaikais čia gyvena jau nuo vasaros, o prie jų netrukus prisijungs ir Gintaras.
Anot pašnekovo, grįžti gyventi į Lietuvą jį ir jo šeimą paskatino namų ir artimųjų ilgesys, noras vaikus auginti gimtojoje šalyje, taip pat – ambicijos užsienyje sukauptą patirtį parvežti ir panaudoti gimtinėje. Nors Šimanskių grįžimas – jau prasidėjęs procesas ir daugelis etapų jau įveikta (vaikai jau mokosi Marijampolėje), Gintaras pripažino, kad gyventi į Lietuvą norintys grįžti emigrantai turi išspręsti nemažai sudėtingų klausimų.

Gintaro Šimanskio žmona Simona bei sūnus Eidanas ir dukra Enrika – jau Marijampolėje. Netrukus prie jų prisijungs ir pats Gintaras, kuris jau baigia darbus Jungtinėje Karalystėje.

Gintaro Šimanskio žmona Simona bei sūnus Eidanas ir dukra Enrika – jau Marijampolėje. Netrukus prie jų prisijungs ir pats Gintaras, kuris jau baigia darbus Jungtinėje Karalystėje.

– Didžiausi neaiškumai kyla norint deklaruoti gyvenamąją vietą, apsidrausti privalomuoju sveikatos draudimu, užsiregistruoti pas gydytojus, surasti ir užregistruoti vaikus į mokyklas, darželius. Informacija yra pasiekiama internetu, bet neturinčiam įgūdžių ar ilgai užsienyje gyvenančiam žmogui tai iš tiesų sudėtinga. Daugelį funkcijų galima atlikti tik naudojantis elektroniniais valdžios vartais, prie kurių jungiamasi per elektroninę bankininkystę. Bėda ta, kad emigrantai lietuviškų sąskaitų dažniausiai neturi, todėl prisijungti prie lietuviškų elektroninių sistemų negali. Visas šias ir kitokias problemas išsakiau Savivaldybės administracijai, kurie skiltyje „Grįžtu į Marijampolę“ paaiškino, kokiais būdais tokias ir panašias bėdas būtų galima išspręsti, – pasakoja gyventi į Marijampolę netrukus sugrįšiantis emigrantas.

Ne tik dirbs, bet ir atsiduos savanoriškai veiklai

Paklaustas, kodėl nusprendė grįžti būtent į Marijampolę, o ne į kokį nors kitą Lietuvos miestą, G. Šimanskis sakė, kad Marijampolėje yra puikios sąlygos ieškantiems ramaus šeimyninio gyvenimo. Netrukus ir vėl marijampoliečiu tapsiantis emigrantas giria miesto mokyklas ir sako, kad emigrantų vaikų integracijos klausimu į priekį stipriai pažengusi Marijampolės „Ryto“ pagrindinė mokykla.

Prisidėti prie visuomeninės veiklos Lietuvoje G. Šimanskis ryžosi priklausydamas Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenei. Dėl savo veiklumo jis susitiko su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda ir jo žmona Diana.

Prisidėti prie visuomeninės veiklos Lietuvoje G. Šimanskis ryžosi priklausydamas Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenei. Dėl savo veiklumo jis susitiko su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda ir jo žmona Diana. Nuotraukos iš pašnekovo albumo

– Marijampolėje yra pakankamai erdvės poilsiui, galima rasti ir patrauklių darbo pasiūlymų. Svarbiausia, kad tai yra savas miestas. Tie, kas yra buvę emigracijoje, mane puikiai supras. Tiesa, nekilnojamojo turto kainų požiūriu Marijampolė nėra labai patraukli. Namų, butų, žemės sklypų kainos čia panašios kaip ir Kaune, o darbo pasiūla ten – didesnė, todėl dažnai Kaunas Marijampolę nukonkuruoja, tačiau Marijampolė man yra namai, o gyventi ir dirbti namuose visada daug maloniau, – paaiškino emigrantas.

Kol kas Gintaras Šimanskis dar tiksliai nežino, ką veiks sugrįžęs. Tiesa, jis pripažino, kad keletą darbo pasiūlymų turi. Vieni – Kaune, kiti – gimtojoje Marijampolėje. Pašnekovas atskleidė, kad viena nemaža socialiai atsakinga įmonė, veikianti būtent Marijampolėje, kviečia jį aptarti įsidarbinimo galimybę pas juos. Ką pasirinks, Gintaras dar nežino, tačiau yra tikras, kad grįžęs atsiduos ne tik darbams, bet ir visuomeninei veiklai.

– Kitaip savęs neįsivaizduoju, todėl jau kurpiu mintis įkurti Pasaulio marijampoliečių bendruomenę, kuri vienys iš emigracijos grįžusias marijampoliečių šeimas, padės jiems integruotis, įsilieti į miesto gyvenimą. Taip pat ketinu atgaivinti regbio sporto šaką mūsų mieste. Tikiuosi, kad pavyks rasti bendraminčių, – intrigavo G. Šimanskis.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • COVID skyriuje lengvų ligonių nėra. Medikai daro, ką gali

    2020-12-16COVID skyriuje lengvų ligonių nėra. Medikai daro, ką gali
    Mes visi dabar susiduriame su COVID-19 liga, nes sergančiųjų vis daugiau. Vieni – iš toliau: girdime, analizuojame skaičius, vertiname Vyriausybės sprendimus. Kiti – iš arčiau, kai teko izoliuotis dėl kontaktų ar matyti sergančius artimuosius. Treti – betarpiškai, sergantys arba besigydantys nuo šios ligos. Sumanymas parengti reportažą iš Marijampolės ligoninės COVID-19 ligonius gydančio skyriaus kilo stebint vis didėjantį sergamumą koronavirusu, girdint, kaip šis virusas retina medikų gretas, kokiomis sąlygomis jie dirba, ką mato. Sutikime, retas iš mūsų dabar norėtų su medikais pasikeisti vietomis. COVID-19 skyrius – pilnutėlis Marijampolės ligoninės skyriaus, kuriame gydomi COVID-19 pacientai, vedėja Rasa Birutė Brazaitienė pasakoja, kad nuo spalio 26 ...
  • „Iš gyvenimo“ (Naujos knygos)

    2020-12-16„Iš gyvenimo“ (Naujos knygos)
    Taip lakoniškai ir tuo pat metu – labai erdviai savo pirmą eilėraščių rinkinį pavadino kalvarijietis Tadas Simanavičius (leidykla „Trys žvaigždutės“). Jurgežerių apylinkėse gausioje šeimoje augęs, dabar jau seniai gyvenantis Kalvarijoje vyras, prisistatydamas skaitytojams, sako eilėraščius bandęs rašyti anksčiau, tačiau tikroji rašymo banga plūstelėjo praėjusias metais – tai tapo didžiausiu pomėgiu. Autorius rašo apie tai, ką mato aplink, kas jį džiugina, jaudina: gamtos grožį, artimus žmones ir jausmus jiems, laimę ir, žinoma, meilę… Kai kurie eilėraščiai labiau tiktų ir patiktų vaikams, kiti – tiems, kurie yra šalia ir suteikia gyvenimui pilnatvės. „Aušros vartai atverti visiems, kas nori,/ pro juos praeiti galime ...
  • Eilėraščiai

    2020-12-16Eilėraščiai
    Zita ŠIUPŠINSKAITĖ Medikams Jūs reikalingi prie lauko kelio, prie gluosnio ir prie klevo.Jūs reikalingi rankų švelnumui, širdies ir žodžio meilei.Jūs reikalingi pasakų gėlei, tikrovės priminimui.Jūs reikalingi žmogaus gerumui, lankų spalvoms ir mėliui.Jūs reikalingi ir bitės skrydžiui, ir drugiui vienadieniui,Ir tam, kas sėja, ir tam, kas pjauna, ir vaiko smėlio piliai.Jūs reikalingi ir tam, kur verkia, ir tam, kas šypsos naiviai…Jūs reikalingi lyg amžiaus duona: kvapni, skalsi, grūdėta… * * * Naktį ieškai dienos,vakare – naujo ryto. Ką sutiksi laike – net sapne neišlyta. Skamba bokštų varpaimigla sugeria aidą… Praradai – atradai – Atgailoj išsakyta. Ir sustoji prie durų – tarp šviesos ir tamsos… Niekada neatspėsi:žengt per slenkstį ar stot? * ...
  • Pandemijos gniaužtuose atsidūrusiam Marijampolės verslui – valstybės pagalbos priemonės

    2020-12-16Pandemijos gniaužtuose atsidūrusiam Marijampolės verslui – valstybės pagalbos priemonės
    Dėl Covid-19 pandemijos lapkritį visoje Lietuvoje antrą kartą per šiuos metus paskelbus karantiną, verslininkų nuotaikos subjuro. Statistikos departamento apklausos duomenimis, 24 proc. įmonių veiklą lapkritį apribojo koronavirusas, o verslo pasitikėjimo rodiklis krito. Nuo gruodžio 16 d. sugriežtinus karantiną ir augant nukentėjusių įmonių skaičiui, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ketina skubiai pavirtinti daugiau verslo paramos priemonių ir kviečia naudotis jau esamais finansiniais instrumentais. Saulenis Poška Šiuo metu verslas gali pasinaudoti INVEGOS garantijomis už imamas paskolas, gauti sutelktines paskolas, taip pat kreditus iš alternatyvių finansuotojų itin palankiomis sąlygomis. Šią savaitę Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau pradėjo tartis su Europos Komisija dėl kitų skubios pagalbos verslui ...
  • Alternatyva Marijampolės įmonėms – paskolos už ne daugiau kaip 7 procentus palūkanų

    2020-12-16Alternatyva Marijampolės įmonėms – paskolos  už ne daugiau kaip 7 procentus palūkanų
    Patekusios į Covid-19 pandemijos verpetus nemažai įmonių patiria apyvartinių ir investicinių lėšų trūkumą. Tam, kad kasdieniai darbai būtų tęsiami, o ilgalaikiai plėtros projektai sėkmingai įgyvendinami, nuo lapkričio pabaigos labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės gali pasinaudoti nauja finansavimo galimybe, už paskolas mokėdamos ne daugiau kaip 7 proc. metinių palūkanų. Saulenis Poška Tokia galimybė atsirado Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pakeitus finansinės priemonės „Alternatyva“ sąlygas. Priemonei įgyvendinti skirta 50 mln. eurų iš valstybės biudžeto, o ja pasinaudoti galima iki 2022 m. pabaigos. Paskolos – investicijoms ir apyvartinėms lėšoms „Nors daugelis įmonių verslo plėtrą ir kasdienes išlaidas įprastai finansuoja nuosavomis lėšomis, tačiau dėl Covid-19 pandemijos ne vienas ...
  • Nuo pandemijos nukentėjusiam verslui – 150 milijonų eurų subsidijų apyvartinėms lėšoms

    2020-12-12Nuo pandemijos nukentėjusiam verslui – 150 milijonų eurų subsidijų apyvartinėms lėšoms
    Vyriausybė patvirtino naują pagalbos koncepciją nuo „Covid-19“ pandemijos nukentėjusiam smulkiajam ir vidutiniam verslui. Įmonės, kurių apyvarta dėl koronaviruso įtakos sumažėjo 30 proc. ar daugiau, galės neatlygintinai gauti vienkartines subsidijas, siekiančias nuo 500 eurų iki 800 tūkst. eurų. Saulenis Poška Naujoji subsidijų schema bus derinama su Europos Komisija. Pastarosios institucijos patvirtinimą tikimasi gauti per artimiausias savaites, tad įmonės paraiškas galės teikti po Naujųjų metų. Subsidijos dydį lems sumokėti mokesčiai Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Europos Sąjungos investicijų koordinavimo departamento direktorės Ritos Armonienės, subsidiją galės gauti labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, kurių apyvarta šių metų kovo–spalio mėnesiais sumažėjo 30 proc. ar daugiau, palyginus su tuo ...
  • Naujoje knygoje – tikrasis Rūtos Šepetys romano „Tarp pilkų debesų“ herojės likimas

    2020-12-11Naujoje knygoje – tikrasis Rūtos Šepetys romano „Tarp pilkų debesų“ herojės likimas
    Leidykla „Alma littera“ ką tik išleido knygą „Manėme, kad plaukiame į Ameriką“. Knygą parašė 92-iejų Irena Saulutė Valaitytė-Špakauskienė, kurią daugelis žino, kaip moterį, įkvėpusią pasaulinio garso lietuvių kilmės rašytoją Rūtą Šepetys parašyti savo romaną „Tarp pilkų debesų“. Gyvenimas tremtyje, už poliarinio rato, mėginimas išgyventi, išsilaikyti, neprarasti žmogiškumo ir kelionė atgal, į išsvajotą Lietuvą. Knygoje I.S. Valaitytė-Špakauskienė pirmą kartą atvirai pasakoja savo gyvenimo istoriją. Siūlome jums knygos sudarytojos, žurnalistės Žilvinės Petrauskaitės parengtą tekstą apie Ireną Saulutę Valaitytę-Špakauskienę. Irenos Saulutės Valaitytės-Špakauskienės gyvenimo istorija įkvėpė Rūtą Šepetys parašyti romaną „Tarp pilkų debesų“, – jis tapo garsus visame pasaulyje, pagal jį susuktas ir filmas. O ...
  • Projektas, padėjęs Prienų jaunimui ne tik save realizuoti, bet ir suprasti, ką studijuoti

    2020-12-11Projektas, padėjęs Prienų jaunimui ne tik save realizuoti, bet ir suprasti, ką studijuoti
    Prienų miesto bendruomenės nariai, stingantys užimtumo, buvo kviečiami save išbandyti primirštoje veikloje – drožyboje. Projektas „Prakalbinkime medį sava kalba“ subūrė dešimtis prieniškių, kuriems užsiėmimai leido ne tik geriau pažinti drožėjo amatą, bet ir suprasti, ką toliau norėtų veikti gyvenime. Per projekto veiklas buvo siekiama suteikti pagalbą darbingiems bedarbiams, socialinę atskirtį patiriantiems ir neaktyviems asmenims, kad jie lengviau prisijungtų prie darbo rinkos Prienų mieste. Tačiau projekte buvo laukiami visi jauni žmonės, kurie nori save realizuoti naujose veiklose. Vienas iš pavyzdžių – aktyvus moksleivis Danielius, pasirinkęs laisvalaikį leisti kitaip nei jo bendraamžiai – dirbtuvėse drožinėjant skulptūras. „Didžiąją dalį gyvenimo galvojau apie menus, bet šis ...
  • Manto Bartuševičiaus „žalioji kelionė“ – nuo žmonių su priklausomybėmis integracijos iki daiktų prikėlimo antram gyvenimui

    2020-12-10Manto Bartuševičiaus „žalioji kelionė“ – nuo žmonių su priklausomybėmis integracijos iki daiktų prikėlimo antram gyvenimui
    Lietuvoje gausu verslų ir nevyriausybinių organizacijų, kurios geba sujungti ekologijos ir socialinės atsakomybės svarbą. Žinomas Lietuvos komikas Mantas Bartuševičius tuo įsitikino gyvai ir virtualiai bendravęs su Vilniuje, Alytuje, Marijampolėje, Kaune įsikūrusių verslų, taip pat Žemaitijos nacionalinio parko atstovais. Gerai žmonėms, gerai ir mūsų planetai M. Bartuševičius dvi savaites itin daug dėmesio skyrė ekologijos ir socialinėms temoms, leisdamasis į pažintinę kelionę po Lietuvą gyvai ir virtualiai, laikydamasis visų saugumo reikalavimų. „Džiaugiuosi, kad net ir šiuo sudėtingu laikotarpiu pavyko susisiekti su įdomiais verslais bei NVO atstovais, kurie man padėjo plačiau kalbėti apie ekologiją ir tvarumą. Susitikau ar internetu kalbėjau su žmonėmis, kurie savo veiklą ...
  • Vilkaviškio jaunimui padeda svajonę sukurti savo verslą paversti realybe: mokėsi iš patyrusių verslininkų

    2020-12-09Vilkaviškio jaunimui padeda svajonę sukurti savo verslą paversti realybe: mokėsi iš patyrusių verslininkų
    Apie savą verslą svajoja ne vienas – vis tik sėkmingai jį sukurti nėra taip paprasta. Norėdami paskatinti ir padrąsinti jaunus, ekonomiškai neaktyvius Vilkaviškio gyventojus imtis savo verslo įkūrimo, VšĮ „Jaunimo ambasadoriai“ nusprendė įgyvendinti projektą „Veiklus. Verslus. Veržlus.“. Kaip sako projekto vadovė Mingailė Ružytė, jo metu visi dalyviai uoliai ir nuoširdžiai dirbo su savo verslo idėjomis, o dalis jų šiandien pamažu virsta realybe. Rajone trūksta galimybių M. Ružytė sako, kad Vilkaviškis yra nedidelis miestelis, kuriame auga daug motyvuotų jaunų žmonių. Vis tik jie neturi tokių tobulėjimo galimybių, kaip didmiesčiuose gyvenantis jaunimas.„Dauguma jaunų žmonių po mokyklos baigimo iškeliauja į didžiuosius miestus, o pajutę, kiek ...
  • Grūdų augintojai ir perdirbėjai: be paramos už sertifikuotą sėklą grūdų kokybė prastės, o derlius ir eksportas mažės

    2020-12-09Grūdų augintojai ir perdirbėjai: be paramos už sertifikuotą sėklą grūdų kokybė prastės,  o derlius ir eksportas mažės
    Lietuvos grūdų augintojai, tik maždaug penktadalį kviečių plotų apsėdami sertifikuota sėkla, pagal šį rodiklį kelis kartus atsilieka nuo Vakarų Europos bei Skandinavijos šalių ūkininkų, kurie tokia sėk­la apsėja 60–80 proc. pasėlių.  Siekiant, kad būtų daugiau naudojama specialiai tam tikslui išaugintos ir paruoštos sėklos, nuo 2017 metų Lietuvoje taikoma susietoji parama: dabar išmoka už sertifikuota sėkla apsėtą hektarą siekia 14,2 Eur. Grūdų augintojams bei perdirbėjams itin didelį nerimą kelia Žemės ūkio ministerijos planai neberemti išmokomis javų iš sertifikuotos sėklos auginimo. Tai numatoma ministerijos užsakymu Agrarinės ekonomikos instituto parengtame projekte, planuojant, kaip bus skirstoma parama naujame finansiniame laikotarpyje. „Sertifikuotos sėklos naudojimas jau kelerius metus didėja, ...
  • Kai ugnis tampa pikčiausiu priešu

    2020-12-08Kai ugnis tampa pikčiausiu priešu
    Dažnai nelaimei įvykti pakanka minutės ar net sekundės, kuri mūsų įprastus gyvenimus apverčia aukštyn kojomis, atnešdama didžiulių negandų. Ne veltui sakoma, kad ugnis, kuri mums tokia reikalinga, kartais tampa pikčiausiu priešu. Piktesniu už vagį. Šis bent sienas palieka ir stogą virš galvos, o ugnis sunaikina viską. Loreta TUMELIENĖ Sudegė namai Tokią nelaimę lapkričio 25-ąją išgyveno Liudvinavo miestelio gyventojai. Parko gatvėje kilus gaisrui liepsnose pražuvo jų namas ir visas užgyventas turtas. Žmonės liko taip, kaip tuo metu spėjo išbėgti iš namų. Be namų, be baldų, visų reikalingiausių daiktų, drabužių, batų. Namų šeimininkė Nijolė, kalbėdama apie šią nelaimę, sako, kad jos gyvenime tai didžiausias košmaras, kokio ...
  • Gal dviejų žmonių žūtis paskatins valdininkus imtis veiksmų

    2020-12-04Gal dviejų žmonių žūtis paskatins valdininkus imtis veiksmų
    Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojai ne kartą skundėsi dėl jų savivaldybėje esančio pavojingo kelio Kazlų Rūda – Bagotoji. Iš pirmo žvilgsnio kelias pavojingu neatrodo, asfaltuotas, kelkraščiai dar irgi ne kažin kiek ištrupėję ar nuvažinėti. Tikrai yra blogesnių kelių. Tačiau šiame kelyje kiekvienais metais registruojami eismo įvykiai. Daugiausia techninių avarijų, bet būta ir skaudesnių. Pati skaudžiausia įvyko šių metų spalį, kuomet Kazlų kaime, ties sankryža, nesuvaldžiusi automobilio į priešingą eismo pusę nuslydusi vairuotoja atsitrenkė į vilkiką. Ji pati žuvo vietoje, keleivis mirė ligoninėje. Po šios avarijos Kazlų Rūdos savivaldybės vadovai pradėjo ieškoti priemonių, kaip sumažinti kelio Kazlų Rūda – Bagotoji avaringumą. Bet ...
  • Neįgalieji mūsų visuomenėje: atverti langai, bet uždarytos durys

    2020-12-04Neįgalieji mūsų visuomenėje: atverti langai, bet uždarytos durys
    Gruodžio 3-ioji – Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena. Minint šią dieną tradiciškai atsigręžiame į praėjusius metus ir juos įvertiname. Kokie 2020-ieji buvo Marijampolės savivaldybės žmonių su negalia bendruomenei, kalbamės su Marijampolės savivaldybės mero pavaduotoju Artūru VISOCKIU. – Kokie 2020-ieji buvo Marijampolės savivaldybės žmonių su negalia bendruomenei? – 2020-ieji – iššūkių pilni metai visiems gyventojams, tačiau pandemija ypač palietė rizikos grupės asmenis. Žmonių, kurių kontaktai dažnai būna riboti, karantino laikotarpiu socialiniai ryšiai dar labiau susiaurėjo. Neįgalius asmenis vienijančios organizacijos turėjo perorganizuoti veiklą, paslaugas teikti nuotoliniu būdu, palaikyti ryšius su organizacijų nariais. Savivaldybėje plečiama socialinių paslaugų neįgaliesiems įvairovė: teikiamos asmeninio asistento paslaugos, daugiau organizacijų įtraukiama ...
  • AIKIDO – ne tik sporto salėje

    2020-12-03AIKIDO – ne tik sporto salėje
    Turbūt nėra žmogaus, negirdėjusio apie rytų kovos meną AIKIDO. Marijampolės, Vilkaviškio, Kazlų Rūdos regione šį meną skleidžia Marijampolės aikido aikikai mokykla „Aikivaras“. Tai nuolatiniai užsiėmimai, ieškantiems nuolatinės fizinės veiklos, harmonijos savyje ir su aplinka. Užsiėmimus lanko vaikai nuo trejų metų, suaugusieji, vyrai ir moterys, sveiki ir turintys negalią jaunuoliai… Jokių apribojimų lankyti užsiėmimus nėra, yra tik viena sąlyga – noras tobulėti, o rezultatai pasiekiami atkakliai ir nuolat treniruojantis. Užsiėmimuose stiprinamas kūnas, dvasinės, moralinės vertybės, drausmės samprata. AIKIDO yra įvairiapusė veikla: nuolatiniai užsiėmimai, stovyklos mieste, prie jūros, pasirodymai įvairiose erdvėse, seminarai, atestacijos, išvykos.Šie metai daugeliui iškėlė naujų iššūkių. Abiejų karantinų metu ...