Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Efektyviam emigrantų sugrįžimui į Marijampolę – daugiau dėmesio

Rita LIŽAITYTĖ

Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad iš emigracijos grįžta ir Marijampolėje apsigyventi nori vis daugiau marijampoliečių. Pavyzdžiui, 2018-aisiais parvykę iš užsienio gimtinėje įsikūrė 545 emigrantai, 2019-aisiais – 697, o 2020-aisiais – 703.

Marijampolės savivaldybės vicemeras Artūras Visockis sako, kad didėjant sugrįžtančiųjų srautams Savivaldybė sulaukia vis daugiau klausimų, susijusių su sėkmingu grįžtančiųjų įsitvirtinimu Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, nuspręsta sukurti specialią informacinę skiltį „Grįžtu į Marijampolę“, kurioje grįžtantys gali nesunkiai rasti atsakymus į jiems rūpimus klausimus.

Viskas vienoje vietoje

Pasak mero pavaduotojo A. Visockio, grįžtančiųjų rūpesčiai mums, nuolat gyvenantiems Lietuvoje, gali atrodyti labai paprasti ir savaime suprantami. Pavyzdžiui, kaip ir kur deklaruoti gyvenamąją vietą, kaip užregistruoti vaikus į darželius, mokyklas, kaip gauti sveikatos priežiūros paslaugas.

– Žmogui, kuris kelerius metus ar net dešimtmečius gyvena kitoje šalyje ir yra pripratęs prie jos sistemos, suprasti, kaip analogiški procesai veikia tėvynėje, sudėtinga. Sugrįžtantys arba planuojantys sugrįžti emigrantai su įvairiais klausimais kreipiasi nuolat, tačiau pastaruoju metu pastebėjome didesnį susidomėjimą. Galbūt tai galima sieti su „Brexit“ situacija, galbūt – su pandemija, – svarstė pašnekovas.

Marijampolės savivaldybės vicemeras Artūras Visockis įsitikinęs, kad kiekviena Lietuvos savivaldybė turi rūpintis ir investuoti į sklandų emigrantų parvykimą į gimtinę. Lengvai ir aiškiai pateikiama informacija, anot vicemero, mažiausia, ką Savivaldybė dėl jų gali padaryti.

Marijampolės savivaldybės vicemeras Artūras Visockis įsitikinęs, kad kiekviena Lietuvos savivaldybė turi rūpintis ir investuoti į sklandų emigrantų parvykimą į gimtinę. Lengvai ir aiškiai pateikiama informacija, anot vicemero, mažiausia, ką Savivaldybė dėl jų gali padaryti.
Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Dėl kokių priežasčių tautiečiai grįžta į gimtinę – ne taip svarbu. Svarbiausia, kad jie nori grįžti, o Savivaldybės atsakomybė, pasak A. Visockio, siekti, kad emigrantų parvykimas vyktų kuo lengviau, sklandžiau ir efektyviau. Taip Marijampolės savivaldybės tinklalapyje atsirado skiltis „Grįžtu į Marijampolę“.

– Kalbėjome su Savivaldybės specialistais, kurie teikė informaciją užsienyje gyvenantiems tautiečiams, bendravome su marijampoliečių diaspora, klausėme jų, kokios problemos ir rūpesčiai kyla emigrantams norint grįžti į Lietuvą. Susisteminę informaciją sudėjome ją į vieną vietą, šalia pateikėme aktualias nuorodas. Visa tai galima rasti individualiai, tačiau žmogui reikėtų valandų valandas praleisti internete, perskaityti ilgus ir ne visada suprantamus dokumentus. Dabar to neprireiks – pakaks užeiti į Savivaldybės tinklalapio skiltį „Grįžtu į Marijampolę“, kur visa emigrantui aktuali informacija sudėta vienoje vietoje, – paaiškina vicemeras.

Ateityje galima galvoti apie rimtesnius projektus

A. Visockio teigimu, skiltis veikia dar tik apie mėnesį, tačiau jau spėjo sulaukti emigrantų susidomėjimo ir atgarsio. Vicemeras sako, jei „Grįžtu į Marijampolę“ pateisins lūkesčius, ateityje bus galima svarstyti ir apie rimtesnį projektą. Pavyzdžiui, sugrįžtančių emigrantų problemas, reikalus ir klausimus patikėti konkrečiam Savivaldybės specialistui.

Visą aktualią informaciją grįžtantys emigrantai gali rasti Marijampolės savivaldybės tinklalapio skiltyje „Grįžtu į Marijampolę“.

Visą aktualią informaciją grįžtantys emigrantai gali rasti Marijampolės savivaldybės tinklalapio skiltyje „Grįžtu į Marijampolę“.

– Tai – mintys ir pasvarstymai ateičiai, bet jei bus poreikis, manau, galėtų atsirasti pareigybė ir žmogus, kuris rūpintųsi ir teiktų informaciją planuojantiems arba ką tik grįžusiems marijampoliečiams įvairiais klausimais. Mano nuomone, kiekviena savivaldybė turi rūpintis savo žmonėmis. Nesvarbu, kad jie kažkada pasirinko išvykti. Svarbiausia, kad dabar jie nori sugrįžti ir būtent į gimtąjį miestą. Tikiu, kad tarp parvykstančiųjų yra puikių žmonių, kurie įsitvirtinę Lietuvoje ir Marijampolėje gali sukurti miestui bei šaliai didžiulę pridėtinę vertę. Jiems aktualios ir reikalingos informacijos pateikimas – mažų mažiausia ką galime padaryti prisidėdami prie lengvesnės ir paprastesnės integracijos gimtinėje, – paaiškino A. Visockis.

Ryšius sukūrė visuomeninė veikla

Kaip ir minėjo vicemeras, prie „Grįžtu į Marijampolę“ įgyvendinimo prisidėjo ne tik Savivaldybės specialistai, bet ir užsienyje gyvenantys tautiečiai. Aktyviai projekto kūrime dalyvavo apie 18 metų Jungtinėje Karalystėje gyvenantis Gintaras Šimanskis. Marijampoliečiams jo pavardė – gana neblogai žinoma, nes Gintaras net ir gyvendamas užsienyje prisideda prie visuomeninio gyvenimo Marijampolėje.

– Gyvendamas Jungtinėje Karalystėje įsitraukiau į lietuvių bendruomenės veiklą, tapau jos valdybos nariu. Su bendruomene ne tik puoselėjame lietuvybę, bet ir užsiimame socialinės atsakomybės projektais. Rengiame kalėdines šventes bei vasaros stovyklas vaikams iš rizikos grupės šeimų, džiuginame vienišus senjorus, prisidedame prie kitokių labdaringų akcijų Lietuvoje. Norėjau, kad akcijos, kurias organizuoju, pasiektų ir gimtojo miesto gyventojus, todėl Marijampolė dažnai patenka į Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės organizuojamų socialinių akcijų sąrašus. Derinant tokius projektus neina apsieiti be Savivaldybės administracijos ar vietinių gyventojų pagalbos. Taip susibendravau su Marijampolės savivaldybės administracija. Jiems paprašius prisidėti prie projekto „Grįžtu į Marijampolę“ kūrimo, mielai sutikau, – paaiškino G. Šimanskis.

Netrukus ir pats grįš į gimtąjį miestą

G. Šimanskio patirtis ir įžvalgos rengiant informacinę skiltį sugrįžtantiems į Marijampolę ypač vertingos, nes po 18 metų praleistų užsienyje Gintaras su šeima ir pats grįžta gyventi į Marijampolę. Žmona su vaikais čia gyvena jau nuo vasaros, o prie jų netrukus prisijungs ir Gintaras.
Anot pašnekovo, grįžti gyventi į Lietuvą jį ir jo šeimą paskatino namų ir artimųjų ilgesys, noras vaikus auginti gimtojoje šalyje, taip pat – ambicijos užsienyje sukauptą patirtį parvežti ir panaudoti gimtinėje. Nors Šimanskių grįžimas – jau prasidėjęs procesas ir daugelis etapų jau įveikta (vaikai jau mokosi Marijampolėje), Gintaras pripažino, kad gyventi į Lietuvą norintys grįžti emigrantai turi išspręsti nemažai sudėtingų klausimų.

Gintaro Šimanskio žmona Simona bei sūnus Eidanas ir dukra Enrika – jau Marijampolėje. Netrukus prie jų prisijungs ir pats Gintaras, kuris jau baigia darbus Jungtinėje Karalystėje.

Gintaro Šimanskio žmona Simona bei sūnus Eidanas ir dukra Enrika – jau Marijampolėje. Netrukus prie jų prisijungs ir pats Gintaras, kuris jau baigia darbus Jungtinėje Karalystėje.

– Didžiausi neaiškumai kyla norint deklaruoti gyvenamąją vietą, apsidrausti privalomuoju sveikatos draudimu, užsiregistruoti pas gydytojus, surasti ir užregistruoti vaikus į mokyklas, darželius. Informacija yra pasiekiama internetu, bet neturinčiam įgūdžių ar ilgai užsienyje gyvenančiam žmogui tai iš tiesų sudėtinga. Daugelį funkcijų galima atlikti tik naudojantis elektroniniais valdžios vartais, prie kurių jungiamasi per elektroninę bankininkystę. Bėda ta, kad emigrantai lietuviškų sąskaitų dažniausiai neturi, todėl prisijungti prie lietuviškų elektroninių sistemų negali. Visas šias ir kitokias problemas išsakiau Savivaldybės administracijai, kurie skiltyje „Grįžtu į Marijampolę“ paaiškino, kokiais būdais tokias ir panašias bėdas būtų galima išspręsti, – pasakoja gyventi į Marijampolę netrukus sugrįšiantis emigrantas.

Ne tik dirbs, bet ir atsiduos savanoriškai veiklai

Paklaustas, kodėl nusprendė grįžti būtent į Marijampolę, o ne į kokį nors kitą Lietuvos miestą, G. Šimanskis sakė, kad Marijampolėje yra puikios sąlygos ieškantiems ramaus šeimyninio gyvenimo. Netrukus ir vėl marijampoliečiu tapsiantis emigrantas giria miesto mokyklas ir sako, kad emigrantų vaikų integracijos klausimu į priekį stipriai pažengusi Marijampolės „Ryto“ pagrindinė mokykla.

Prisidėti prie visuomeninės veiklos Lietuvoje G. Šimanskis ryžosi priklausydamas Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenei. Dėl savo veiklumo jis susitiko su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda ir jo žmona Diana.

Prisidėti prie visuomeninės veiklos Lietuvoje G. Šimanskis ryžosi priklausydamas Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenei. Dėl savo veiklumo jis susitiko su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda ir jo žmona Diana. Nuotraukos iš pašnekovo albumo

– Marijampolėje yra pakankamai erdvės poilsiui, galima rasti ir patrauklių darbo pasiūlymų. Svarbiausia, kad tai yra savas miestas. Tie, kas yra buvę emigracijoje, mane puikiai supras. Tiesa, nekilnojamojo turto kainų požiūriu Marijampolė nėra labai patraukli. Namų, butų, žemės sklypų kainos čia panašios kaip ir Kaune, o darbo pasiūla ten – didesnė, todėl dažnai Kaunas Marijampolę nukonkuruoja, tačiau Marijampolė man yra namai, o gyventi ir dirbti namuose visada daug maloniau, – paaiškino emigrantas.

Kol kas Gintaras Šimanskis dar tiksliai nežino, ką veiks sugrįžęs. Tiesa, jis pripažino, kad keletą darbo pasiūlymų turi. Vieni – Kaune, kiti – gimtojoje Marijampolėje. Pašnekovas atskleidė, kad viena nemaža socialiai atsakinga įmonė, veikianti būtent Marijampolėje, kviečia jį aptarti įsidarbinimo galimybę pas juos. Ką pasirinks, Gintaras dar nežino, tačiau yra tikras, kad grįžęs atsiduos ne tik darbams, bet ir visuomeninei veiklai.

– Kitaip savęs neįsivaizduoju, todėl jau kurpiu mintis įkurti Pasaulio marijampoliečių bendruomenę, kuri vienys iš emigracijos grįžusias marijampoliečių šeimas, padės jiems integruotis, įsilieti į miesto gyvenimą. Taip pat ketinu atgaivinti regbio sporto šaką mūsų mieste. Tikiuosi, kad pavyks rasti bendraminčių, – intrigavo G. Šimanskis.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Skiepijama trimis vakcinomis

    2021-03-10Skiepijama trimis vakcinomis
    Pasak infekcinių ligų epidemiologo, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto dėstytojo Pauliaus Gradecko, šiandien mūsų šalyje skiepijama trimis Europos Sąjungoje įregistruotomis vakcinomis: „Pfizer-BioNTech“, „Moderna“ ir „AstraZeneca“. „Pasaulyje kovai su COVID-19 liga šiuo metu yra patvirtintos daugiau nei aštuonios vakcinos, mūsų žiniomis, kai kuriose šalyse naudojamos ir nepatvirtintos, kurios yra bandymų fazėje“, – pasakojo epidemiologas. Pasak jo, „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ – informacinės, RNR pagrindu sukurtos vakcinos, dar kitaip jos vadinamos ledo vakcinos arba jautrios, kurios dėl savo ypatumų turi būti saugomos ilgą laiką ultražemoje temperatūroje. Taip yra dėl to, kad RNR, kaip informacinė medžiaga, geriausiai išlieka žemoje temperatūroje, apie 80 laipsnių ...
  • Kaip į galimybę skiepytis reaguoja savivaldybių gyventojai?

    2021-03-10Kaip į galimybę skiepytis reaguoja savivaldybių gyventojai?
    Už vakcinavimą atsakingų savivaldybių gydytojų klausėme, kaip šie procesai vyksta, ar žmonės skiepijasi, su kokiomis problemomis susiduriama. Nemažai atsisako skiepytis Pasak Kazlų Rūdos savivaldybės gydytojos Vaidos Sendžikienės, praėjusios savaitės duomenimis, paskiepyti 579 gyventojai: pirma doze – 579, antra doze – 198. Šiuo metu Kazlų Rūdos savivaldybėje skiepijama 65 metų ir vyresnių asmenų prioritetinė grupė. „Pirmiausia vakcinuojami 80 metų ir vyresni. Tokia tvarka nurodoma sveikatos apsaugos ministro pasirašytame įsakyme. Iki šiol paskiepyti 208 asmenys, priklausantys minėtai grupei“, – pasakojo V. Sendžikienė. Anot savivaldybės gydytojos, vėliau planuojama skiepyti jaunesnius kaip 65 metų asmenis, turinčius tokius rizikos veiksnius: gaunančius imunosupresinį ar imunomoduliuojantį gydymą, sergančius cukriniu diabetu su ...
  • Norinčių pasiskiepyti daugiau, negu gaunama vakcinos

    2021-03-10Norinčių pasiskiepyti daugiau, negu gaunama vakcinos
    Pasak Vaidos Eidukaitienės, Marijampolės savivaldybės administracijos Sveikatos priežiūros skyriaus vyriausiosios specialistės, laikinai atliekančios skyriaus vedėjos-savivaldybės gydytojos pareigines funkcijas, Marijampolės savivaldybėje, praėjusios savaitės duomenimis, pirma koronaviruso vakcinos doze paskiepyta 2700 žmonių, iš jų – 1170 jau ir antrąja. Praeitą savaitę antra doze buvo paskiepyta dar 400 asmenų. V. Eidukaitienės teigimu, šiuo metu skiepijami 65 metų ir vyresni, taip pat pacientai, sergantys remisijos nepasiekusia onkologinės ligos stadija, sergantys žmogaus imunodeficito viruso sukelta liga. Po šios grupės Marijampolės savivaldybėje planuojama skiepyti svarbias valstybei funkcijas atliekančių įstaigų darbuotojus (policijos, priešgaisrinės tarnybos, energetikos pramonės, maisto pramonės ir kt.) „Vakcinacijos procesą organizuoja Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centras. Taip pat ...
  • Vakcinų pasirinkimo nėra

    2021-03-10Vakcinų pasirinkimo nėra
    Pasak Savivaldybės gydytojos Sigutės Matulevičiūtės-Jodelienės, Kalvarijos savivaldybėje COVID-19 vakcina, praėjusios savaitės duomenimis, paskiepyti 696 asmenys. Visą paketą, tai yra dvi vakcinos dozes, gavo 360 gyventojų. Šiuo metu Kalvarijos savivaldybėje skiepijami 65 m. ir vyresni asmenys. Pirmumas teikiamas 80 m. ir vyresniems. „Kokia prioritetinė grupė bus vakcinuojama po 65+ grupės, sunku pasakyti, nes Sveikatos apsaugos ministerija gana dažnai pateikia įsakymo pakeitimus, kuriuose keičiamos ir prioritetinės grupės vakcinacijai“, – kalbėjo gydytoja.Kalvarijos savivaldybėje vakcinacijos proceso koordinavimas pavestas Administracijos savivaldybės gydytojai. Pirminės sveikatos priežiūros centras (PSPC) paskirtas vakcinaciją organizuojančia asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Pasak specialistės, norintys pasiskiepyti Kalvarijos savivaldybės gyventojai gali kreiptis į PSPC, į savo šeimos ...
  • Ūkininkai priešinasi sumanymui drausti medžioklę Žuvinto biosferos rezervate

    2021-03-08Ūkininkai priešinasi sumanymui drausti medžioklę Žuvinto biosferos rezervate
    Buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika baigdamas savo kadenciją įteisino poledinę žūklę ir vandens paukščių medžioklę Žuvinto biosferos rezervate. Naujoji Vyriausybė paukščių medžioklę ir mėgėjišką žvejybą bei plaukiojimą valtimis uždraudė visiškai. Skirtingos valdininkų pozicijos dėl naujų draudimų rezervato teritorijoje įkvėpė Seimo narį socialdemokratą Liną Jonauską pasiūlyti Parlamentui įteisinti ne tik vandens paukščių, bet ir žvėrių medžioklės draudimą Žuvinto biosferos rezervate. Tai sužinoję sukilo rezervato teritorijoje ūkininkaujantys žemdirbiai. Jie sako, kad absoliutus medžioklės draudimas rezervato teritorijoje sukeltų nepatogumų ir pridarytų didelių nuostolių ne tik ūkininkams, bet ir žemės savininkams. Baiminasi augančios žvėrių populiacijos Žuvinto biosferos rezervato ekosistemos verte niekas neabejoja – jame aptinkama Europoje ir ...
  • Marijampoliečiui Lukui Butkui skirta prestižinė M. K. Čiurlionio stipendija – pasitikėjimo ženklas

    2021-03-06Marijampoliečiui Lukui Butkui skirta prestižinė M. K. Čiurlionio stipendija – pasitikėjimo ženklas
    Marijampoliečiui Lukui Butkui, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) kompozicijos bakalauro studijų antro kurso studentui, šiemet minint Valstybės atkūrimo dieną buvo paskirta prestižinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio stipendija. Ją komisija vienbalsiai skyrė už originalų sinkretinio koncerto fortepijonui „Auto-da-fé“ pagal jo paties rašomą eilėraščių ciklą sukūrimą. Stipendija-paskata skiriama sukurti konkretų kūrinį. Iškilmingas stipendijos įteikimas įvyko vasario 15 d. nuotoliniu būdu. Loreta AKELIENĖ M. K. Čiurlionio draugija paskatą-stipendiją jauniesiems kūrėjams skiria antrus metus. Ja siekiama įvertinti jų pasiekimus ir padrąsinti pradedančius talentingus muzikus imtis ambicingų sumanymų, kad kompozitoriaus M. K. Čiurlionio dvasia atgimtų jaunųjų kūryboje. Pernai lapkričio viduryje L. Butkaus kūrinys „They all return“ („Jie sugrįžta“) ...
  • Architektūra išmoko racionalius sprendimus priimti ramiai

    2021-03-06Architektūra išmoko racionalius  sprendimus priimti ramiai
    Metų pradžioje buvo paskelbti Vyriausybės kultūros ir meno premijų laimėtojai. Šios premijos skirtos dvylikai Lietuvos žmonių už svarius, vertingus darbus kultūros ir meno srityje. Vienas iš premijos laimėtojų – marijampolietis architektas Gintas Vieversys, kuris sukūręs nemažai šalies mastu svarbių ir vertingų projektų. G. Vieversys dirba savo 1994 metais įkurtoje įmonėje „LG projektai“. Yra atestuotas projektų vadovas dirbti kultūros paveldo srityje. Su Gintu kalbamės, žinoma, apie architektūrą, kūrybos džiaugsmą ir apie biurokratinius sunkumus, kuriuos tenka įveikti įgyvendinant projektus. – Vyriausybės skiriama kultūros ir meno premija – svarus apdovanojimas. Kaip manai, kas lėmė, kad ji iš visų šalies architektų atiteko būtent Tau? – Vyriausybės kultūros ir meno ...
  • Norintiems drausti pasėlius ar augalus – parama

    2021-03-06Norintiems drausti pasėlius ar augalus – parama
    Ką tik pasibaigusi žiema ūkininkams, atrodo, buvo palanki. Žiemkenčiai peržiemojo puikiai, neiššalo ir jau pamažu tiesia galvas iš po sniego. Deja, yra buvę ir kitokių scenarijų. Pavyzdžiui, 2016-aisiais dažnas ūkininkas skaičiavo žiemos šalčių padarytus nuostolius. Nors šiųmečiai žiemkenčiai iš tiesų atrodo puikiai, džiaugtis kol kas – anksti. Šalnos augalų, galbūt, jau nebepražudys, tačiau būsimą derlių dar gali pasiglemžti sausra. Kol vieni ūkininkai tikisi išvengti gamtos stichijų žalos pasėliams, kiti, racionaliai įvertinę rizikas, pasėlius draudžia. Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad pasėlių draudimas brangus, tačiau tokia pozicija – klaidinga. Pasėlius apdrausti gali bet kuris ūkis, nes pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) ...
  • Kol vieni verkia, kiti svajoja ir daro

    2021-03-04Kol vieni verkia, kiti svajoja ir daro
    Baigusi Kūrybinių industrijų studijas Vilniaus Gedimino universitete, padirbėjusi užsienyje, sužibėjusi televizijos projekte „X faktorius“ marijampolietė Meda Borisaitė kur buvusi, kur nebuvusi vis į Marijampolę sugrįždavo, o koronaviruso pandemijai sukausčius judėjimą, tvirtai apsisprendė pasilikti čia, savo gimtajame mieste. Marija BURBIENĖ Apsispręsti padėjo karantinas Linksma, komunikabili mergina, atrodo, niekada nepritrūksta optimizmo. Vis dėlto ir ji buvo atsidūrusi kryžkelėje, kai viliojo ir ateities galimybės Londone, ir noras kuo daugiau koncertuoti Lietuvoje, ir baimė sienoms užsidarant atsidurti vienai toli nuo namų. – Nors „X faktoriaus“ ir nelaimėjau, bet buvau pastebėta. Prasidėjo koncertai ir darbas už kadro, tapau ir renginių vedėja. Londone taip pat laukė darbas ir, žinoma, meilė. ...
  • Tolimojo susisiekimo autobusų pertvarka – smūgis keleiviams ir vežėjams

    2021-03-04
    „Suvalkiečio“ redakcija sulaukė susirūpinusių gyventojų skambučio. Skaitytojai nuogąstauja, kad liks atskirti nuo didžiųjų miestų, susisiekimas keleiviniu transporto pablogės. Žmonės girdėjo apie Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) pristatytą tolimojo susisiekimo reformą, pagal kurią numatoma palikti vos 20 proc. dabar galiojančių maršrutų. Tai pablogintų susisiekimą 80 proc. keleivių (per metus tolimojo susisiekimo maršrutais vežama apie 8,5 mln. žmonių), be to, lemtų dar didesnę atokesnių regionų atskirtį. Baiminamasi, kad dalis keleivių liks apskritai be tiesioginio susisiekimo su didžiaisiais Lietuvos miestais. Loreta TUMELIENĖ Susisiekimas kels daug nepatogumų   Žmonės sužinojo, kad įgyvendinus šią reformą išliks tik autobusai, važiuojantys iš vieno didmiesčio į kitą. Mažesniuose miestuose, miesteliuose, kaimuose gyvenantys ...
  • Viešųjų pirkimų konkursai – kaip sukurti laiminčius pasiūlymus?

    2021-03-04
    Šiuo metu Centriniame viešųjų pirkimų portale galima rasti tūkstančius įvairiausių pasiūlymų. Ką jau kalbėti apie mažos vertės (neskelbiamus) pirkimus bei privataus sektoriaus pirkėjų skelbiamus konkursus, kurių taip pat yra be galo daug. Per metus viešiesiems pirkimams vien biudžetinės įstaigos skiria kelis milijardus eurų, todėl tai yra puiki galimybė bet kokiam verslui. Visgi laimintį pasiūlymą parašyti pavyksta ne kiekvienam. Kodėl taip yra? Priežasčių tikrai ne viena, todėl svarbu išsiaiškinti, kas lemia tai, jog pasiūlymas yra sėkmingas. Štai gidas, kaip sukurti laimintį pasiūlymą! Neskubėkite Pirmiausia reikėtų neskubėti. Taip, galbūt tai skamba kiek nuvalkiotai, tačiau dauguma teikėjų prašauna pro šalį tuomet, kai tiesiog „stveria jautį ...
  • Pandemija neigiamai veikia fizinę ir emocinę sveikatos būklę

    2021-03-03Pandemija neigiamai veikia fizinę ir emocinę sveikatos būklę
    Visą pasaulį apėmusi koronaviruso pandemija pažėrė ne tik tiesiogiai su nepažįstama liga susijusių iššūkių, bet ir sukėlė gretutinių problemų. Sveikatos sektoriui dėmesį sutelkus į sergančiųjų koronavirusu gydymą ir prevenciją, sutriko asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimas ir prieinamumas. Manoma, kad tai galėjo lemti padidėjusį mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Baimė užsikrėsti naujuoju koronavirusu, nerimas netekti artimųjų, karantino ribojimai, su tuo susijęs pajamų sumažėjimas, neužtikrintumas dėl ateities kėlė ir vis dar kelia didžiulį stresą, įtampą, o tai lemia ir suprastėjusią gyventojų psichinės sveikatos būklę. Sumažėjo sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas Vilniaus universiteto mokslininkai, reaguodami į situaciją, metų pradžioje atliko tyrimą „COVID-19 pandemijos įtaka žmogaus ...
  • Svarbiausia – judėjimas ir teisingi pasirinkimai

    2021-03-03Svarbiausia – judėjimas  ir teisingi pasirinkimai
    Nors mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad neigiamai sveikatos būklę paveikė sumažėjęs sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, o emocinę būklę – karantino ribojimai, mokslininkai kartu teigia, kad tie žmonės, kurie pandemijos metu stengiasi laikytis sveiko gyvenimo būdo, patiria mažiau nerimo ir gerina sveikatos būklę. Visuomenės sveikatos stiprinimu Marijampolės savivaldybėje rūpinasi Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Jo vadovė Lina Laukaitienė papasakojo, kaip vertinama mūsų kraštiečių sveikatos būklė ir pasiūlė būdus, padėsiančius ją stiprinti. – Kokia dabar Marijampolės savivaldybės gyventojų sveikata? Kokios problemos – didžiausios? – Marijampolės savivaldybės gyventojams dažniausiai buvo diagnozuotos kvėpavimo sistemos ligos, antroje vietoje – sergamumas kraujotakos sistemos ligomis, trečią vietą užima endokrininiai susirgimai, ...
  • Viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė įgyvendino projektą Nr. LT-PL-3R-225 „Bendradarbiavimas dėl jautriųjų duomenų apsaugos: nauji iššūkiai – modernūs sprendimai“ ir džiaugiasi jos rezultatais

    2021-03-03Viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė įgyvendino  projektą Nr. LT-PL-3R-225 „Bendradarbiavimas dėl jautriųjų duomenų apsaugos: nauji iššūkiai – modernūs sprendimai“ ir džiaugiasi jos rezultatais
    Šis projektas buvo įgyvendintas kartu su partneriais, Suvalkų vaivadijos ligonine. Dėl pasaulį užklupusios pandemijos, projekto įgyvendinimas užsitęsė net 6 mėnesius, tačiau buvo įgyvendintas sėkmingai, ir projekto rezultatai džiuginantys. Projekto įgyvendinimo metu buvo suorganizuotas 31 renginys, kurių metu dalyvavo 456 dalyviai. Didžioji dalis renginių buvo organizuoti nuotoliniu būdu. Vyko bendri IT specialistų ir ligoninių personalo mokymai, kurių temos „ ES 2018/05/25 Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas: naujovės ir praktinis taikymas“ bei „Kibernetinis saugumas-kaip išvengti incidentų ir žalos darbo vietose“ labai aktualios. Mokymuose ir pasidalijimo patirtimi darbiniuose susitikimuose dalyvavo 356 partnerių darbuotojai. Mokymų ir susitikimų metu buvo diskutuojama apie tai, kaip išvengti kibernetinių incidentų ...
  • Karantinas įkvėpė gerinti savijautą

    2021-03-03Karantinas įkvėpė gerinti savijautą
    Statistika, rodanti prastėjančią gyventojų emocinę ir sveikatos būklę, žinoma, nedžiugina. Laimei, statistiniais vienetais visų nepavadinsi. Yra ir tokių, kurių šis sudėtingas laikas iš pusiausvyros neišvedė – priešingai, netgi paskatino daugiau dėmesio skirti savo sveikatos stiprinimui ir gerinimui. Mėgstamai veiklai atsirado daugiau laiko Geriau pažįstantys Marijampolės savivaldybės mero pavaduotoją Paulių Marozą žino, kad sportas ir sveika gyvensena yra neatsiejama jo gyvenimo dalis. Vyras bėgioja, kopia į kalnus, buriuoja, leidžiasi į žygius pėsčiomis, čiuožia slidėmis ir net maudosi lediniame vandenyje. Fizinį aktyvumą propaguojantis P. Marozas sako, jog pandemija nė vieno mėgstamo užsiėmimo atsisakyti neprivertė. – Visos mano pamėgtos fizinės veiklos vyksta lauke, todėl dėl pandemijos ...