2021 m. kovo 12 d. Bostone (JAV) mirė Stasys Goštautas, lietuvių dailėtyrininkas, literatūrologas, ispanų literatūros ir meno specialistas, Makauskų dvaro (Kalvarijos sav.) paveldėtojas, gimęs 1939 m. sausio 3 d. Kaune.
Paskutinis apsilankymas Makauskuose (S. Goštautas – centre)… Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Stasys Goštautas buvo vienturtis Liucijos ir Vaclovo Goštautų sūnus. Motina, kilusi nuo Liubavo, Makauskų dvaro savininko Stanislovo Skotnickio dukra, tėvas, žemaitis, po vedybų tapo ne tik Makauskų dvaro šeimininku, diegusiu naujus ūkininkavimo metodus, bet ir aukštu valdininku: buvo Vilkaviškio, Marijampolės apskrities viršininku. 1940 m., rusams okupavus Lietuvą, okupacinė valdžia V. Goštautą suėmė ir uždarė į Marijampolės kalėjimą, o 1941–1944 m., vokiečiams atėjus, vėl sugrįžo ir į savo dvarą, ir buvusias Marijampolės apskrities viršininko pareigas. Artėjant rusų armijai, 1944 m., V. Goštauto sprendimu, visa šeima pasitraukė į Vokietiją.
Iš Vokietijos penkiametis Stasys Goštautas su tėvais persikėlė į Kolumbiją. Nuo jaunų dienų dirbo Bogotos spaudoje, domėjosi menu ir Lietuvos vardo bei istorijos platinimu. Baigęs gimnaziją, universitete studijavo ispanų literatūrą ir meną, pradėdamas aktyviai reikštis ir kaip žurnalistas, rašantis pirmiausia literatūros, kultūros temomis, ispanų kalba parašė knygą apie lietuvių meną, kuri Pietų Amerikoje buvo labai populiari.
1962 m. iš Kolumbijos S. Goštautas persikėlė į JAV, čia studijavo Fordhamo, Harvardo universitetuose, dirbo UPI žinių agentūroje, Niujorke Lotynų Amerikai ispanų kalba leidžiamo žurnalo „Vision“ redakcijoje. Vėliau bendradarbiavo „Encyclopaedia Britannica“ redakcijoje, dėstė ispanų kalbą ir Lotynų Amerikos literatūrą Niujorko universiteto „Wellesley“ kolegijoje, Bostono universitete, Lafajeto (Ystonas, Pensilvanijos valstija) kolegijoje. 1972 m. įgijo mokslų daktaro laipsnį. 1982–1984 m. Teksaso universiteto literatūros vertėjų sąjungos ALTA vykdomasis direktorius, žurnalo „Translations Review“ vienas iš redaktorių. Nuo 1979 m. S. Goštautas PEN klubo Emigrantų centro JAV valdybos narys, atstovavo lietuvių rašytojams PEN suvažiavimuose – 1979 m. Brazilijoje, 1983 m. Venesueloje. Taip pat bendradarbiavo žurnaluose „Aidai“, „Metmenys“, „Amerikos lietuvis“, „Kultūros barai“, laikraštyje „Draugas“, parašė knygų apie dailę ir literatūrą, anglų kalba išleido rinktinę apie M. K. Čiurlionį.
Bostone S. Goštautas užsiėmė verslu ir augino vaikus: Vytautą, Mają ir Daivą, džiaugėsi penkiais anūkais – Saule, Vėja, Lina, Jonu ir Aiste. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę gausi šeima ne kartą viešėjo Lietuvoje, lankėsi ir Makauskuose. Paskutinįkart – 2016 m. Stasį traukė ir sentimentai gimtajam kraštui, ir noras stebėti Lietuvos kultūrinį gyvenimą, apsilankyti parodose, susitikti su bičiuliais. Be to, 1999–2000 Kauno Vytauto Didžiojo universitete dėstė ispanų literatūrą.
Kovo 20 d. Stasio Goštauto palaikai amžinojo poilsio atgulė Bostono kapinėse. Privačiose laidotuvėse artimieji velionio prisiminimui prašė jo vardu aukoti JAV Kultūros tarybos lietuvių bendruomenei.
„Suvalkiečio“ informacija
