Sausio mėnesį Seimo nariai pasiūlė Darbo kodeksą papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis mobingo sąvoką ir jo prevenciją. Taip pat siūloma į Darbo kodekse numatytų šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašą įtraukti ir mobingą. Darbo kodekse siūloma numatyti, kad darbdavys darbovietėje yra atsakingas už mobingo prevenciją.
Engimas gali vykti ne tik darbe
Mobingas arba grupinis engimas fiksuojamas tada, kai vyksta ilgą laiką. Mokslinėje bendruomenėje sutarta laikytis nuostatos, kad negatyvus, dar vadinamas toksišku, elgesys turi būti dažnas, pasikartojantis ir trukti ne trumpiau nei pusę metų.
Yra keli mobingo lygmenys.
Organizacinis – būdingas organizacijoms, kuriose stinga bendradarbiavimo kultūros, vientisos vertybių sistemos, vyrauja abejotina lyderiavimo kokybė, dviprasmiškumas, vaidmenų konfliktai, nekreipiama dėmesio ar net palaikomos intrigos ir apkalbos, kur puolėjui sudaromas palankus klimatas, nes nėra atsakomybės už netoleruojamą elgesį (nes jis toleruojamas). Dažna darbuotojų kaita, neapibrėžtos, neaiškios pareigos, per didelė sprendimų priėmimo laisvė, kontrolės trūkumas arba priešingai – perdėta kontrolė ir autonomijos trūkumas – dažnai tai įvardijama, kaip blogas organizacijos mikroklimatas. Kartu tai ir palankūs ženklai formuotis mobingui.
Socialinis – atsiranda dėl ignoruojamų konfliktų (pvz., kai nepastebimi jokie konfliktai ir neįsitraukiama į jų sprendimą), dėl vadovų grįžtamojo ryšio darbuotojams apie jų darbą nebuvimo, dėl giminystės ar intymių ryšių kolektyve, dėl netolygaus darbo krūvio paskirstymo. Socialinio lygmens mobingas gali atsirasti, kai darbuotojai pastebi, kad karjeros galimybes nulemia santykis su vadovu, o ne darbiniai sugebėjimai, kai vyrauja spontaniški ir dvigubų standartų sprendimai, t. y. kai tas pats elgesys ar situacija vertinami skirtingai, nesilaikant nusistovėjusių taisyklių ar sistemos.
Individualusis – dažniausiai inicijuojamas asmenų, kurie yra įpratę elgtis taip, kaip jiems patiems palankiau. Tokie asmenys pasižymi žemesnėmis socialinėmis kompetencijomis, patiria diskomfortą ir jaučiasi nesaugiai prieš kitą asmenį, išsiskiriantį savo socialiniu statusu, gebėjimais ar kompetencijomis, siekia atstatyti savo pačių savigarbą (Vveinhardt, 2010).
Mobingas susijęs su ligomis
Valstybinės darbo inspekcijos pateiktose rekomendacijose įvardijamos pagrindinės psichologinio smurto darbe apraiškos: nuolatinė nepagrįsta kritika, sarkazmas, pasikartojančios neigiamos pastabos, riksmai, darbuotojo ignoravimas, šmeižtas, manipuliavimas, viešas žeminimas, noras išjuokti, pasiekimų nuvertinimas, grasinimas atleisti iš darbo ir pan., kurias lydi skiriamasis smurto darbe požymis – prievartą taikančio asmens siekimas psichologiškai dominuoti prieš smurto auką.
Moksliškai pagrįsta, kad mobingas susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis (Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, šios ligos laikomos viena iš dažniausių mirties priežasčių), virškinamojo trakto, miego sutrikimais, galvos skausmu, nuovargiu, išsekimu, imuniteto nusilpimu. Potrauminis stresas ir depresija taip pat gali būti siejamos su mobingo patirtimi darbe. Mobingas yra susijęs su ilgalaikiais, lėtiniais padariniais sveikatai.
Ekstremalios patirtys didžiausios įtakos turi vyrams
Lietuvos sporto universiteto mokslininkų tyrime buvo nagrinėjama, kaip vienas iš ekstremaliausių psichosocialinių stresorių darbo vietoje – mobingas (intensyvus ir ilgai trunkantis grupinis vienos aukos terorizavimas) veikia mobingo aukų moralinius sprendimus.
Buvo lyginama, kaip moralines užduotis sprendė dvi darbuotojų grupės. Pirmajai grupei priklausė žmonės, kurie darbe išgyvena stiprų stresą – patiria mobingą. Antrajai – to nepatiriantys asmenys. Atsakymai parodė, kokios įtakos darbe patiriamas mobingas turėjo egoistiniams, altruistiniams, utilitariniams ir antiutilitariniams sprendimų variantams.
Sprendimai, priimami stresinėje ir normalioje situacijoje, gerokai skiriasi, o didžiausios įtakos ekstremalios patirtys turi vyrams. Atliktas tyrimas parodė, kad nepatirdami streso vyrai yra linkę priimti racionalesnius sprendimus negu moterys, tačiau kai vyrai patiria stresą, lyčių skirtumų nebelieka, tiek moterys, tiek vyrai priima labiau emocionalius sprendimus. Tyrimas ne tik suteikia naujų argumentų, kodėl organizacijose reikia rūpintis prevencinėmis mobingo programomis, ir žinių, kaip jas tobulinti. Vadovai, geriau suprasdami, kaip stresas veikia žmogaus smegenis, turi galimybę išvengti nereikalingų incidentų ir užtikrinti kokybišką darbą ir didesnį produktyvumą. (Šaltinis – www.mobingas.lt).
Kai darbuotojai jaučia, kad jais rūpinamasi, natūraliai didėja jų produktyvumas ir lojalumas, sumažėja su darbuotojų kaita susijusių išlaidų.