Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Kodėl Marijampolėje „nėra“ senamiesčio?

Marijampolės senoji miesto dalis itin graži. Ja didžiuojamės mes, gėrisi miesto svečiai. Senosios gatvelės, kurioms atnaujinti panaudotas senasis „brukas“, Kačių kiemelis. Sinagogoje įsikūrusi meno galerija – ten vedamės savo svečius ir patys vertiname tai, ką turime. Tačiau taip ir smelkteli širdį, kai pasakę „mūsų senamiestis“ specialistų – architektų ir paveldosaugininkų būname pataisomi: „Marijampolė senamiesčio neturi“. Ir… jie teisūs – oficialiai įteisinto senamiesčio statuso senoji Marijampolės miesto dalis iš tiesų neturi.

Apie tai, kodėl taip yra ir ar įmanoma, kad šis statusas būtų suteiktas – pokalbis su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus-Marijampolės skyriaus patarėja Violeta KASPERAVIČIUTE.

– Marijampolė oficialiai įteisinto senamiesčio statuso neturi. Dėl to daugelis nustemba – senoji miesto dalis (teritorija, apimanti P. Butlerienės, Kęstučio, Gedimino gatvių centre esančią atkarpą), atrodo, būtų verta senamiesčio vardo – joje nemažai senų, rekonstruotų atsižvelgiant į autentišką jų vaizdą pastatų… Taigi kodėl mūsų mieste senamiesčio… nėra?

– Taip, oficialiai įteisinto statuso nėra. Marijampolės apskrityje istorinėmis miesto dalimis ar kitaip vadinamais istoriniais senamiesčiais, kuriems suteikti paveldo vietovės statusai, gali pasigirti Kalvarija, Virbalis, Kudirkos Naumiestis, Griškabūdis ir Višakio Rūdos kaimas. Vadovaujantis Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašu, kultūros paveldo vietovė suprantama kaip archeologinį, etnokultūrinį, architektūrinį, urbanistinį, istorinį, sakralinį vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį išlaikiusi teritorija, kurioje yra kultūros paveldo objektų. Kultūros paveldo statusą turinčiose vietovėse dažniausiai būna išsaugotas autentiškas senasis gatvių tinklas, nemažai istorinių pastatų.

Statusas apsaugo kultūros paveldo vietovę – joje jau nebegalima statyti bet ko ir bet kaip. Vertinant, suteikiant statusą, dėmesys kreipiamas į amžiaus cenzą, taip pat vertinamas vietovės autentiškumas, svarba visuomenės ir valstybės vystymuisi, kultūros sklaidos procesams. Aktualūs retumo ir unikalumo kriterijai.

Miesto centre esančioje Gedimino gatvės atkarpoje – daug istorinių pastatų.

Miesto centre esančioje Gedimino gatvės atkarpoje – daug istorinių pastatų. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Kalbant apie Marijampolę, verta akcentuoti, kad esminės permainos vyko ir dabartinio miesto užuomazga atsirado XVIII a. ketvirtajame dešimtmetyje. Marijampolės raidai ženklų poveikį darė XVIII a. viduryje įsikūręs marijonų vienuolynas, turėjęs daug įtakos formuojantis miestui, gyventojų mentalitetui.

Vis dėlto, pasak architekto, urbanistikos istoriko, habilituoto humanitarinių mokslų daktaro Algimanto Miškinio, per Antrąjį pasaulinį karą miestui padaryta esminė žala. Tai galima matyti palyginus Marijampolę iki 1941 m. ir po 1945 m. Nuo ilgalaikės miesto raidos buvo nukrypta ir per sovietinės okupacijos penkiasdešimtmetį. 1992–1993 metais architektė N. Steponaitytė ir architektas, mokslų daktaras A. Miškinis atliko nemažai tyrimų, analizuojančių atskirus Marijampolės miesto kvartalus, jų raidą. Nurodoma, kad būtent Laisvės – P. Butlerienės – Gedimino gatvių „kvartalas yra vienas centrinių Marijampolės istorinėje dalyje, kuriame išliko nemažai senųjų, miestą iki 1940 m. formavusių, statinių.“

Tačiau akcentuota ir tai, kad karo ir pokario metais šiame kvartale įvyko esminių pokyčių, kurie suardė tradicinę jo struktūrą. Kai kurie naujieji pastatai iškilo nesilaikant reikalavimų, kokie privalomi istorinėje aplinkoje. Buvo panaikinta Skersinė gatvelė, istorinės sklypų ribos.

Po atliktų tyrimų buvo kreiptasi dėl Marijampolės istorinės dalies nustatymo, tačiau gautas neigiamas atsakymas. Argumentuota, kad yra įvykę nemažai neigiamų urbanistinių pokyčių. Taip pat esą išlikę pernelyg mažai, gal vos kelias gatveles apimančio autentiško urbanistinio audinio.

– Nemažai vertingų pastatų buvo nugriauta, tačiau nemažai ir likę, atstatyta. Šio kvartalo gatvės, kai kurie kiemeliai restauruoti. Kas dabar jame vertingiausia?

– Vertingiausiu architektūrine ir urbanistine reikšme yra įvardijamas kvartalas prie sinagogos pastato. Gedimino gatvėje esantys pastatai taip pat statyti iki 1940 m., dauguma jų verti dėmesio ir turėtų būti saugotini. Saugotinų ir vertingų pastatų, nors ir neįrašytų į Kultūros vertybių registrą, esama ir daugiau. Nemažai yra išlikusių tarpukario meto pastatų, taip pat kitų išraiškingų architektūriniu požiūriu ar savo reikšme miesto vystymosi istorijoje statinių. Turint tikslą atrasti ir išsaugoti vertingus pastatus, planuojama pradėti sudarinėti inventorių, kuriame būtų įvardinti istoriniai, architektūrinę vertę turintys pastatai. Tikslas – šių pastatų savininkams padėti deramai pasirūpinti vertinga nuosavybe, kad kuo labiau būtų išsaugotas šių statinių istoriškumas, detalės, būdingos to meto architektūrai.

– Atnaujinus šį kvartalą, galbūt jo vertė padidėjo ir dėl grindinio, juk tai – senasis „brukas“?

– Viskas, kas autentiška, iš tiesų yra vertinga. Rodos, kartais nežymi išsaugota detalė, kai ją pastebime eidami gatve, taip sušildo širdį… Suprantame, kad tai mūsų istorijos dalis. Kažkieno sugalvota, padaryta ir išlikusi iki mūsų dienų. Be abejo, ir tas pats „brukas“. Kiek žmonių juo kadaise vaikščiojo, eidami aptarinėjo įvairiausius dalykus, kažkur skubėjo, kažkas stovėdamas kažko laukė… Tai – įkrova, kurią istorinės detalės išlaiko savyje. Manau, verta išsaugoti kiekvieną senovinį elementą, kaip tai daroma Europos miestuose ir miesteliuose. Ten niekas neskuba ardyti „bruko“, dar Romoje vadinto „san pietrini“ (šventieji akmenėliai). Neardoma, paliekama, nepaisant to, kad tos gatvelės nėra lygios ar labai patogios.

Sinagoga su kiemeliais – vienas vertingiausių statinių senojoje miesto dalyje.

Sinagoga su kiemeliais – vienas vertingiausių statinių senojoje miesto dalyje.

– Parodoms ir koncertams duris atvėrė sinagogos pastatas, koncertas yra vykęs ir sinagogos kiemelyje. Šiame pastate veikia meno galerija. Senojoje dalyje, kuri neturi senamiesčio statuso, vyksta nemažai kamerinių renginių. Tai, aišku, taip pat pakylėja šio miesto kvartalo vertę…

– Atliktuose tyrimuose ir senose inventorizacijos knygose nurodoma, kad sinagogos pastato statybos data – 1870 m. Tačiau 1893 ir 1895 m. Marijampolės planuose toje vietoje, kur dabar stovi sinagoga, tėra parodytas tuščias sklypas be pastato. Todėl tikriausiai sinagoga pastatyta vėliau, maždaug XIX a. pačioje pabaigoje – XX a. pradžioje. Architektūriniu požiūriu šis pastatas tikrai vertingas.

Uždari kiemeliai, esantys prie sinagogos, ir Kačių kiemelis galėtų būti ir daugiau atraktyvūs. Jaukumo, gyvybės jiems suteiktų dažnesni kultūriniai renginiai, nedidelės prekybos vietos. Tai pagyvintų šią senąją miesto dalį.

– Į šią miesto dalį integruojasi atnaujinami pastatai – projektus jų rekonstrukcijai darė geriausi Marijampolėje dirbantys architektai… Baigus rekonstrukcijas, šie pastatai turėtų papuošti senąją miesto dalį. Bet gal paveldosaugos specialistų akims kas nors užkliūna? Kokie reikalavimai keliami atnaujinamiems pastatams, esantiems senosiose miestų dalyse?

Pastatas J. Basanavičiaus a. Nr. 15 rekonstruojamas pagal marijampoliečio architekto Andriaus Byčenkovo projektą. Pasistengta, kad rekonstruotas namas derėtų prie kitų senų pastatų.

Pastatas J. Basanavičiaus a. Nr. 15 rekonstruojamas pagal marijampoliečio architekto Andriaus Byčenkovo projektą. Pasistengta, kad rekonstruotas namas derėtų prie kitų senų pastatų.

– Prieš atliekant bet kokius tvarkybos, restauravimo darbus ar vystant naują projektą istorinėje vietovėje svarbu įsitikinti, kad nebus pakenkta jos autentiškumui. Būtina išsaugoti (atkurti) autentiškus elementus. Pavyzdžiui, kiemų dangai rekomenduojama naudoti akmenį, klinkerio plytas, tašytą granitą, naudoti natūralias medžiagas – metalą, keramiką, stiklą (netgi reklaminėms iškaboms). Įrenginėjant vitrinas, draudžiama jas išdidinti ir taip keisti fasado stilių, pažeisti jo vientisumą. Keliami reikalavimai išsaugoti istorinį langų padalinimą, varstymo būdą. Nepritariama plastikinių, aliuminių langų ar durų įrengimui. Stogus rekomenduojama dengti molio čerpėmis, o esant mažam nuolydžiui – lygia klasikinio stiliaus skarda. Pastatų fasadams rekomenduojamos molio plytos, medis, kalkinis skiedinys ir pastelinės spalvos. Esminio grožio suteikia išlikusios pastatų apdailos detalės – senieji balkonai, nišos, kita dekoratyvinė puošyba. Žodžiu, visa tai, kas mus taip žavi, kai nuvažiuojame į užsienio istorinius miestelius, kuriuose kiekviena detalė kalba apie šio miestelio istoriją ir jame gyvenusius žmones. Dabar atvykus į miestą norisi rasti kažką savito tam miestui, kas jį išskirtų iš kitų, kažką tokio, kad vėl trauktų čia atvykti.

− Kokius žingsnius reikėtų daryti, kad Marijampolėje būtų oficialiai įteisintas senamiestis? Kas dėl to turėtų pasistengti? Galbūt miesto vadovai?

− Kreiptis dėl istorinio miesto dalies nustatymo visada galima. Toks prašymas būtų svarstomas, atliekami reikiami tyrimai. Žinoma, tokiu atveju padaugėtų ir reikalavimų prižiūrint, atnaujinant pastatus. Nors tai – ir sąmoningumo, ne tik įstatymų reikalas.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Dešimtmetį mininti „Linėja Transport“ – ambicijos būti didžiausiais Baltijos šalyse

    2021-06-14Dešimtmetį mininti „Linėja Transport“ – ambicijos būti didžiausiais Baltijos šalyse
    Kelerius metus į Jungtinę Karalystę padirbėti išvykęs kėdainietis Gediminas Norkus į Lietuvą sugrįžo ne tik turėdamas verslo planą, bet ir viziją, kaip šį planą įgyvendinti. Į itin konkurencingą krovinių gabenimo-ekspedijavimo sektorių nusitaikęs G. Norkus versle pritaikė Vakaruose įprastą, o pas mus dažnai pamirštamą taisyklę – klien-tas visada yra teisus. Šios nerašytos taisyklės laikymasis tapo G. Norkaus įsteigtos UAB „Linėja Transport“ sėkmės garantu. Prieš dešimt metų Kėdainiuose įkurta įmonė tapo vienu savo srities lyderių Lietuvoje ir puoselėja ambicingus planus tapti stambiausia krovinių gabenimo-ekspedijavimo organizacija Baltijos šalių regione. Kuriant įmonę buvo pritaikyta Vakarų šalių praktika, kai vieną ar kelis vilkikus turintys žmonės ieškosi krovinių pervežimams ...
  • Vaikų etnokultūrinė vasaros stovykla „Svečiuose pas Joną kaime“

    2021-06-09
      Prasidėjo metas, žadantis daug nuotykių, naujų pažinčių, atradimo džiaugsmo, žaidimų. Erdvus sūduvių sodybos kiemas, greta ošiantis ąžuolynas, įdomias istorijas pasakojantys muziejaus eksponatai, naujų draugų būrys. Jei susidomėjai, siūlome vasarą praleisti ten, kur kažkada basas vaikščiojo pats Jonas Basanavičius! Nori sužinoti, kokia buvo tavo bendraamžių kasdienybė senajame kaime, ką jie valgė, kokius darbus dirbo, ką veikė laisvalaikiu, kaip linksminosi? Atvykęs į Jono Basanavičiaus gimtinę visa tai galėsi patirti, per praktinius užsiėmimus istoriją tyrinėsi ir kursi pats, o mes ir kiti etninės kultūros puoselėtojai tau padėsime. Stovyklos metu taip pat: kartu su archeologais tyrinėsime ir bandysime atkurti praeitį, apžiūrėsime kaimyno ūkį ir patys mėginsime ūkininkauti, duosime valią vaizduotei kurdami ...
  • Tarptautinės operacijos metu uždaryta organizuotų nusikalstamų grupuočių šifruota komunikacinė platforma

    2021-06-08Tarptautinės operacijos metu uždaryta organizuotų nusikalstamų grupuočių šifruota komunikacinė platforma
    2021 m. birželio 7 d. buvo uždaryta šifruota komunikacinė platforma „Anom“, kuria naudojosi organizuotos nusikalstamos grupės ir jų tinklai visame pasaulyje planuodami, koordinuodami ir vykdydami nusikaltimus Europoje ir už jos ribų: nusikaltimus žmogaus gyvybei ir sveikatai (užsakomuosius nužudymus, pasikėsinimus nužudyti, sunkius sveikatos sutrikdymus), neteisėtą ginklų prekybą ir kontrabandą, narkotikų platinimą ir kontrabandą labai dideliais kiekiais, pinigų plovimą ir kitus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Vieningos, didelio masto, jungtinės teisėsaugos institucijų operacijos ,,Trojan Shield / Greenlight“ metu buvo atlikta apie 700 kratų, apie 800 sulaikytų įtariamųjų. Operaciją „Trojan Shield/Greenlight“ organizavo ir vykdė Jungtinių Amerikos Valstijų Federalinis tyrimų biuras, JAV Narkotikų kontrolės agentūra, ...
  • Katarakta – liga kelianti pavojų regėjimui

    2021-06-07Katarakta – liga kelianti pavojų regėjimui
    Akies lęšiukas savo funkcijas atlieka gerai tik tada, kai jis yra skaidrus, tačiau yra tokių akių ligų, kurios trukdo lęšiukui tinkamai funkcionuoti. Viena iš jų – katarakta. Kas tai per liga? Kada reiktų susirūpinti? Kaip gydyti kataraktą? Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai akies viduje esantis lęšiukas drumstėja. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui blogėjantį regėjimą. Sergant katarakta silpnėja matymo ryškumas, vaizdai tampa išplaukę, matomi tarsi žiūrint pro rūką. Drumstėdamas lęšiukas iškraipo spalvas, dingsta kontrastinis matymas. Kad ir kokius akinius žmogus užsidėtų matymas nepagerėja. Ligai progresuojant regėjimas silpnėja, ...
  • KELIAS Į SĖKMINGĄ KARJERĄ AGROTECHNOLOGIJŲ SRITYJE PRASIDEDA VILNIAUS KOLEGIJOJE

    2021-06-05KELIAS Į SĖKMINGĄ KARJERĄ AGROTECHNOLOGIJŲ SRITYJE PRASIDEDA VILNIAUS KOLEGIJOJE
    Vasarą dažnas būsimas studentas pasitinka su jauduliu – egzaminų maratonas, o neretai ir nerimą keliantys klausimai – o ką gi veikti toliau? Vilniaus kolegija kviečia nedvejoti ir paraiškas studijuoti priima jau dabar! Vilniaus kolegija – aukštojo mokslo nacionalinių reitingų lyderė, turinti daugiau nei 6,5 tūkst. studentų, 500 dėstytojų ir net 39 koleginių studijų programas, organizuojamas septyniuose fakultetuose. Studentai gali rinktis 3 metų trukmės nuolatines dienines arba nuolatines sesijines studijas (pasirinkus nuolatines sesijines studijas, atskirose programose yra galimybė studijuoti nuotoliniu būdu), po kurių įgyjamas profesinio bakalauro laipsnis arba profesinio bakalauro laipsnis ir profesinė kvalifikacija. Kolegijoje ypatingas dėmesys skiriamas praktiniams įgūdžiams, aktyviai bendradarbiaujama ...
  • Piešinių konkursas „Kodėl aš noriu būti miškininku“

    2021-06-02Piešinių konkursas „Kodėl aš noriu būti miškininku“
                     
  • Vaisingumo sutrikimai – ne nuosprendis, o liga

    2021-06-02Vaisingumo sutrikimai – ne nuosprendis, o liga
    Ilgą laiką atvirai kalbėti apie vaisingumo problemas ir kreiptis į specialistus buvo nedrąsu. Šiandien, mažėjant nusistovėjusioms stigmoms bei gerėjant šių paslaugų prieinamumui, vis daugiau lietuvių pasiryžta ieškoti pagalbos. VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Santaros Vaisingumo centro gydytoja akušerė ginekologė Raminta Baušytė pasakoja apie vaisingumo sutrikimų tendencijas, taikomus gydymo metodus ir aiškina, kodėl ir kokie profilaktiniai tyrimai turėtų būtų atliekami reguliariai. Problema dažnėja Dar visai neseniai buvo skaičiuojama, kad apie 15 proc. Lietuvos porų turi tam tikrų vaisingumo sutrikimų. Ši statistika niekuo nesiskyrė ir nuo padėties kitose pasaulio šalyse – viena iš šešių porų negalėjo susilaukti vaikų. Gyd. akušerė ginekologė R. Baušytė teigia, ...
  • Trumposioms maisto tiekimo grandinėms šiemet – 7 mln. Eur

    2021-06-02Trumposioms maisto tiekimo grandinėms šiemet – 7 mln. Eur
    Norintiems kurti trumpąsias maisto tiekimo grandines ir gauti paramą Žemės ūkio ministerija turi gerą žinią. Šiemet bendradarbiavimo projektams įgyvendinti bus skirta ne 4 mln. Eur, o 7 mln. Eur.
  • Žemės ūkio ministerija siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių veiklą

    2021-06-02Žemės ūkio ministerija siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių veiklą
    Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių (VVG) veiklą. „Vietos veiklos grupės neturėtų priklausyti nuo politinių vėjų. Siekiame, kad vietinės valdžios interesams VVG nebeatstovautų savivaldybių merai ir kiti politikai“, – sako žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas.
  • Kaip ir kodėl per metus pakito daugiabučio renovacijos kaina?

    2021-05-29Kaip ir kodėl per metus pakito daugiabučio renovacijos kaina?
    Tiksliai suplanuotas daugiabučio atnaujinimo darbų biudžetas riziką, kad pastato modernizavimo darbų metu pritrūks pinigų ir nebus galimybės laiku užbaigti projekto įgyvendinimą leidžia sumažinti iki minimumo. Todėl projektų administratoriams ir projektuotojams, rengiant investicijų planus, svarbu turėti aktualią informaciją apie statybos darbų rinkos kainų pokyčius, kad jų planuojamas biudžetas nebūtų deficitinis. Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, šiais metais įgyvendintų projektų vidutinė rangos darbų vertė siekė 451 tūkst. eurų. Vidutinė skaičiuojamojo 1 kv. m kaina yra apie 233 eurų iki valstybės paramos suteikimo „Gali pasirodyti, kad dėl karantino sustojo darbai ir kainos galėtų kristi, tačiau per metus bendra statybos darbų skaičiuojamoji kaina padidėjo 4 ...
  • Atsakas į kremlinį-lukašenkinį terorizmą

    2021-05-28Atsakas į kremlinį-lukašenkinį terorizmą
    Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys Iš Atėnų į Vilnių skridusio lėktuvo ir „Nexta“ informacinio kanalo vadovo Ramano Pratasevičiaus pagrobimas rodo, kad Kremlius kartu su Lukašenka šiuo laiku renkasi tiesioginę konfrontaciją su Vakarais ir grynąjį terorizmą. Tai kremlinis-lukašenkinis terorizmas, kurio esminis tikslas – įtakos zonų plėtimas ir stiprinimas, primityviausias oponentų ir kitaminčių naikinimas, siekis išlikti valdžioje. Kremliniam-lukašenkiniam terorizmui „Hamas“ reakcija į skleidžiamą melą apie tariamas bombas turbūt rūpi tiek pat, kiek ir šių dienų Vakarų lyderių vertinimai. Todėl nuo žodžių prie darbų Vakarai privalės pereiti nedelsiant. Putinui su Lukašenka, be valdžios svertų išlaikymo, rūpi ...
  • Vėluojantiems pasėlius deklaruoti pareiškėjams sankcijos nebus taikomos

    2021-05-26Vėluojantiems pasėlius deklaruoti pareiškėjams sankcijos nebus taikomos
    Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasirašė pavedimą, kad nebūtų taikomos sankcijos pareiškėjams, kurie 2021 m. pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų paraiškas pateiks pavėluotai, pasibaigus pagrindiniam pasėlių deklaravimo laikotarpiui, t. y. nuo birželio 8 iki liepos 2 d., ir/arba nurodytu laikotarpiu keis pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų deklaravimo paraiškos duomenis.Primename, jog šiemet pagrindinis pasėlių deklaravimas vyksta iki birželio 7 d. Buvo numatyta, kad pavėluotai (nuo birželio 8 iki liepos 2 d.) pateiktoms paraiškoms už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokų suma bus mažinama 1 proc., tačiau, atsižvelgdamas į 2021 m. Lietuvoje tebesitęsiančią COVID-19 pandemiją ir dėl to kylančias problemas, dėl ...
  • Lietuvos žiniasklaidos rėmimo modelis – tarp žemės ir dangaus?

    2021-05-20Lietuvos žiniasklaidos rėmimo modelis – tarp žemės ir dangaus?
    Lietuvos Seimo Kultūros komiteto organizuotoje nuotolinėje dviejų dienų tarptautinėje konferencijoje „Šiandienos informacinio lauko iššūkiai ir galimybės palaikyti Lietuvos žiniasklaidos nepriklausomybę bei profesionalumą“ perskaityta net 30 pranešimų, jų klausėsi apie 1 000 dalyvių. Konferencijoje diskutuota apie globalius ir nacionalinius informacinio lauko pokyčius, įvardyti Lietuvos regioninės, kultūrinės ir naujienų žurnalistikos poreikiai. Akcentuota, kad dezinformacijos aplinkoje laisva žiniasklaida kaip niekada reikalinga, tačiau vienas iš itin svarbių valstybės prioritetų – žiniasklaidos rėmimo modelis – vis dar neveikiantis. Kokybiško turinio finansavimas – nepakankamas Konferencijoje dalyvavo Seimo nariai, kultūros ministras Simonas Kairys, Europos žurnalistų federacijos pirmininkas Mogensas Blicheris Beregardas (Mogens Blicher Bjerregård), kalbėjo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius ...
  • 10 priežasčių, kodėl verta pirkti dviratį

    2021-05-1910 priežasčių, kodėl verta pirkti dviratį
    Pavasarį ir vasarą, kuomet atšilęs oras skatina kur kas daugiau laiko praleisti lauke, automobilį vis dažniau iškeičiame į kitas transporto priemones. Anksčiau pagrindine alternatyva tapdavo dviratis, tačiau dabar, kai tokio transporto pasirinkimas yra ypatingai platus, vis dažniau suabejojama dėl dviračio privalumų. Jei tokių dvejonių kilo ir Jums, siūlome dar kartą prisiminti, kokią naudą mums suteikia šios transporto priemonės – išskyrėme net 10 pagrindinių dviračių privalumų. Prisidėsite prie gamtos išsaugojimo Pirmiausia reikėtų pradėti nuo to, jog važinėjimas dviračiu yra naudingas ne tik Jums, bet ir Jus supančiai aplinkai. Tokios transporto priemonės neišskiria kenksmingų išmetamųjų dujų, o ir jų gamybos kaštai dažniausiai yra ...
  • Kas slypi už melagingos informacijos?

    2021-05-19Kas slypi už melagingos informacijos?
    Pastaruoju metu, vykstant vakcinacijai nuo COVID-19 ligos, socialiniuose tinkluose padaugėjo dezinformacijos, susijusios su vakcinavimo procesais ir tariamais šalutiniais poveikiais po skiepų. Krašto apsaugos ministerija pastebi, kad per pastaruosius metus į dezinformacijos kampaniją itin įsitraukė gerai finansuoti Rusijos specialistai, kurie siekia menkinti Vakarus ir vakcinavimą. Lietuvos kariuomenės analitikai įspėja, kad už raginimų nesiskiepyti slypi ne tik antivakseriai, bet ir priešiškų valstybių interesai. Apie tai „Suvalkiečio“ žurnalistė Loreta TUMELIENĖ kalbėjosi su Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitiku Tomu Čeponiu. – Kam naudinga dezinformacija apie COVID-19 ligą, skiepus, kokie šios dezinformacijos tikslai? Ar skiepų propaganda užsiima pavieniai asmenys, antivakseriai, norėdami save išreikšti, ar tai ...