Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Kodėl Marijampolėje „nėra“ senamiesčio?

Marijampolės senoji miesto dalis itin graži. Ja didžiuojamės mes, gėrisi miesto svečiai. Senosios gatvelės, kurioms atnaujinti panaudotas senasis „brukas“, Kačių kiemelis. Sinagogoje įsikūrusi meno galerija – ten vedamės savo svečius ir patys vertiname tai, ką turime. Tačiau taip ir smelkteli širdį, kai pasakę „mūsų senamiestis“ specialistų – architektų ir paveldosaugininkų būname pataisomi: „Marijampolė senamiesčio neturi“. Ir… jie teisūs – oficialiai įteisinto senamiesčio statuso senoji Marijampolės miesto dalis iš tiesų neturi.

Apie tai, kodėl taip yra ir ar įmanoma, kad šis statusas būtų suteiktas – pokalbis su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus-Marijampolės skyriaus patarėja Violeta KASPERAVIČIUTE.

– Marijampolė oficialiai įteisinto senamiesčio statuso neturi. Dėl to daugelis nustemba – senoji miesto dalis (teritorija, apimanti P. Butlerienės, Kęstučio, Gedimino gatvių centre esančią atkarpą), atrodo, būtų verta senamiesčio vardo – joje nemažai senų, rekonstruotų atsižvelgiant į autentišką jų vaizdą pastatų… Taigi kodėl mūsų mieste senamiesčio… nėra?

– Taip, oficialiai įteisinto statuso nėra. Marijampolės apskrityje istorinėmis miesto dalimis ar kitaip vadinamais istoriniais senamiesčiais, kuriems suteikti paveldo vietovės statusai, gali pasigirti Kalvarija, Virbalis, Kudirkos Naumiestis, Griškabūdis ir Višakio Rūdos kaimas. Vadovaujantis Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašu, kultūros paveldo vietovė suprantama kaip archeologinį, etnokultūrinį, architektūrinį, urbanistinį, istorinį, sakralinį vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį išlaikiusi teritorija, kurioje yra kultūros paveldo objektų. Kultūros paveldo statusą turinčiose vietovėse dažniausiai būna išsaugotas autentiškas senasis gatvių tinklas, nemažai istorinių pastatų.

Statusas apsaugo kultūros paveldo vietovę – joje jau nebegalima statyti bet ko ir bet kaip. Vertinant, suteikiant statusą, dėmesys kreipiamas į amžiaus cenzą, taip pat vertinamas vietovės autentiškumas, svarba visuomenės ir valstybės vystymuisi, kultūros sklaidos procesams. Aktualūs retumo ir unikalumo kriterijai.

Miesto centre esančioje Gedimino gatvės atkarpoje – daug istorinių pastatų.

Miesto centre esančioje Gedimino gatvės atkarpoje – daug istorinių pastatų. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Kalbant apie Marijampolę, verta akcentuoti, kad esminės permainos vyko ir dabartinio miesto užuomazga atsirado XVIII a. ketvirtajame dešimtmetyje. Marijampolės raidai ženklų poveikį darė XVIII a. viduryje įsikūręs marijonų vienuolynas, turėjęs daug įtakos formuojantis miestui, gyventojų mentalitetui.

Vis dėlto, pasak architekto, urbanistikos istoriko, habilituoto humanitarinių mokslų daktaro Algimanto Miškinio, per Antrąjį pasaulinį karą miestui padaryta esminė žala. Tai galima matyti palyginus Marijampolę iki 1941 m. ir po 1945 m. Nuo ilgalaikės miesto raidos buvo nukrypta ir per sovietinės okupacijos penkiasdešimtmetį. 1992–1993 metais architektė N. Steponaitytė ir architektas, mokslų daktaras A. Miškinis atliko nemažai tyrimų, analizuojančių atskirus Marijampolės miesto kvartalus, jų raidą. Nurodoma, kad būtent Laisvės – P. Butlerienės – Gedimino gatvių „kvartalas yra vienas centrinių Marijampolės istorinėje dalyje, kuriame išliko nemažai senųjų, miestą iki 1940 m. formavusių, statinių.“

Tačiau akcentuota ir tai, kad karo ir pokario metais šiame kvartale įvyko esminių pokyčių, kurie suardė tradicinę jo struktūrą. Kai kurie naujieji pastatai iškilo nesilaikant reikalavimų, kokie privalomi istorinėje aplinkoje. Buvo panaikinta Skersinė gatvelė, istorinės sklypų ribos.

Po atliktų tyrimų buvo kreiptasi dėl Marijampolės istorinės dalies nustatymo, tačiau gautas neigiamas atsakymas. Argumentuota, kad yra įvykę nemažai neigiamų urbanistinių pokyčių. Taip pat esą išlikę pernelyg mažai, gal vos kelias gatveles apimančio autentiško urbanistinio audinio.

– Nemažai vertingų pastatų buvo nugriauta, tačiau nemažai ir likę, atstatyta. Šio kvartalo gatvės, kai kurie kiemeliai restauruoti. Kas dabar jame vertingiausia?

– Vertingiausiu architektūrine ir urbanistine reikšme yra įvardijamas kvartalas prie sinagogos pastato. Gedimino gatvėje esantys pastatai taip pat statyti iki 1940 m., dauguma jų verti dėmesio ir turėtų būti saugotini. Saugotinų ir vertingų pastatų, nors ir neįrašytų į Kultūros vertybių registrą, esama ir daugiau. Nemažai yra išlikusių tarpukario meto pastatų, taip pat kitų išraiškingų architektūriniu požiūriu ar savo reikšme miesto vystymosi istorijoje statinių. Turint tikslą atrasti ir išsaugoti vertingus pastatus, planuojama pradėti sudarinėti inventorių, kuriame būtų įvardinti istoriniai, architektūrinę vertę turintys pastatai. Tikslas – šių pastatų savininkams padėti deramai pasirūpinti vertinga nuosavybe, kad kuo labiau būtų išsaugotas šių statinių istoriškumas, detalės, būdingos to meto architektūrai.

– Atnaujinus šį kvartalą, galbūt jo vertė padidėjo ir dėl grindinio, juk tai – senasis „brukas“?

– Viskas, kas autentiška, iš tiesų yra vertinga. Rodos, kartais nežymi išsaugota detalė, kai ją pastebime eidami gatve, taip sušildo širdį… Suprantame, kad tai mūsų istorijos dalis. Kažkieno sugalvota, padaryta ir išlikusi iki mūsų dienų. Be abejo, ir tas pats „brukas“. Kiek žmonių juo kadaise vaikščiojo, eidami aptarinėjo įvairiausius dalykus, kažkur skubėjo, kažkas stovėdamas kažko laukė… Tai – įkrova, kurią istorinės detalės išlaiko savyje. Manau, verta išsaugoti kiekvieną senovinį elementą, kaip tai daroma Europos miestuose ir miesteliuose. Ten niekas neskuba ardyti „bruko“, dar Romoje vadinto „san pietrini“ (šventieji akmenėliai). Neardoma, paliekama, nepaisant to, kad tos gatvelės nėra lygios ar labai patogios.

Sinagoga su kiemeliais – vienas vertingiausių statinių senojoje miesto dalyje.

Sinagoga su kiemeliais – vienas vertingiausių statinių senojoje miesto dalyje.

– Parodoms ir koncertams duris atvėrė sinagogos pastatas, koncertas yra vykęs ir sinagogos kiemelyje. Šiame pastate veikia meno galerija. Senojoje dalyje, kuri neturi senamiesčio statuso, vyksta nemažai kamerinių renginių. Tai, aišku, taip pat pakylėja šio miesto kvartalo vertę…

– Atliktuose tyrimuose ir senose inventorizacijos knygose nurodoma, kad sinagogos pastato statybos data – 1870 m. Tačiau 1893 ir 1895 m. Marijampolės planuose toje vietoje, kur dabar stovi sinagoga, tėra parodytas tuščias sklypas be pastato. Todėl tikriausiai sinagoga pastatyta vėliau, maždaug XIX a. pačioje pabaigoje – XX a. pradžioje. Architektūriniu požiūriu šis pastatas tikrai vertingas.

Uždari kiemeliai, esantys prie sinagogos, ir Kačių kiemelis galėtų būti ir daugiau atraktyvūs. Jaukumo, gyvybės jiems suteiktų dažnesni kultūriniai renginiai, nedidelės prekybos vietos. Tai pagyvintų šią senąją miesto dalį.

– Į šią miesto dalį integruojasi atnaujinami pastatai – projektus jų rekonstrukcijai darė geriausi Marijampolėje dirbantys architektai… Baigus rekonstrukcijas, šie pastatai turėtų papuošti senąją miesto dalį. Bet gal paveldosaugos specialistų akims kas nors užkliūna? Kokie reikalavimai keliami atnaujinamiems pastatams, esantiems senosiose miestų dalyse?

Pastatas J. Basanavičiaus a. Nr. 15 rekonstruojamas pagal marijampoliečio architekto Andriaus Byčenkovo projektą. Pasistengta, kad rekonstruotas namas derėtų prie kitų senų pastatų.

Pastatas J. Basanavičiaus a. Nr. 15 rekonstruojamas pagal marijampoliečio architekto Andriaus Byčenkovo projektą. Pasistengta, kad rekonstruotas namas derėtų prie kitų senų pastatų.

– Prieš atliekant bet kokius tvarkybos, restauravimo darbus ar vystant naują projektą istorinėje vietovėje svarbu įsitikinti, kad nebus pakenkta jos autentiškumui. Būtina išsaugoti (atkurti) autentiškus elementus. Pavyzdžiui, kiemų dangai rekomenduojama naudoti akmenį, klinkerio plytas, tašytą granitą, naudoti natūralias medžiagas – metalą, keramiką, stiklą (netgi reklaminėms iškaboms). Įrenginėjant vitrinas, draudžiama jas išdidinti ir taip keisti fasado stilių, pažeisti jo vientisumą. Keliami reikalavimai išsaugoti istorinį langų padalinimą, varstymo būdą. Nepritariama plastikinių, aliuminių langų ar durų įrengimui. Stogus rekomenduojama dengti molio čerpėmis, o esant mažam nuolydžiui – lygia klasikinio stiliaus skarda. Pastatų fasadams rekomenduojamos molio plytos, medis, kalkinis skiedinys ir pastelinės spalvos. Esminio grožio suteikia išlikusios pastatų apdailos detalės – senieji balkonai, nišos, kita dekoratyvinė puošyba. Žodžiu, visa tai, kas mus taip žavi, kai nuvažiuojame į užsienio istorinius miestelius, kuriuose kiekviena detalė kalba apie šio miestelio istoriją ir jame gyvenusius žmones. Dabar atvykus į miestą norisi rasti kažką savito tam miestui, kas jį išskirtų iš kitų, kažką tokio, kad vėl trauktų čia atvykti.

− Kokius žingsnius reikėtų daryti, kad Marijampolėje būtų oficialiai įteisintas senamiestis? Kas dėl to turėtų pasistengti? Galbūt miesto vadovai?

− Kreiptis dėl istorinio miesto dalies nustatymo visada galima. Toks prašymas būtų svarstomas, atliekami reikiami tyrimai. Žinoma, tokiu atveju padaugėtų ir reikalavimų prižiūrint, atnaujinant pastatus. Nors tai – ir sąmoningumo, ne tik įstatymų reikalas.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Negydant kataraktos gresia aklumas

    2021-10-06Negydant kataraktos gresia aklumas
    Šiandieninis gyvenimo būdas ypač vargina mūsų akis. Vis daugiau žmonių skundžiasi silpstančiu regėjimu: darosi sunku skaityti, vairuoti automobilį, užsiimti mėgstamais pomėgiais. Dauguma mūsų į specialistą kreiptis neskuba, tačiau silpstantis regėjimas yra pagrindinis vienos dažniausių akių ligų – kataraktos simptomas. Kas tai per liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą, klausiame A. Klinikos „Akių chirurgijos centro“ gydytojo Saulius Ačo. Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo šviesai patekti į akį. Su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui silpstantį regėjimą. Didžiąją katarakta sergančių žmonių dalį sudaro vyresni žmonės, kadangi lęšiuko drumstėjimas ...
  • Pakeliui į žalesnę Lietuvą: Joniškio šeimos aliejaus nepils į kriauklę – rinks jį utilizuoti mokyklose

    2021-09-30Pakeliui į žalesnę Lietuvą: Joniškio šeimos aliejaus nepils į kriauklę – rinks jį utilizuoti mokyklose
    Keptuvėje čirškinto aliejaus vieta – ne kriauklėje. Keisti įpročius siūlo pilietinių iniciatyvų projektas „Kuriame Lietuvą 2021!“, kurio sumanytojai Joniškio rajono mokyklose jau pradėjo statyti specialias talpas panaudotam aliejui surinkti. Tinkamai neutilizuotas aliejus užkemša vamzdynus, smarkiai teršia gruntinius vandenis. „Kuriame Lietuvą 2021!“ iniciatoriai, kartu su šio projekto globėju Europos Parlamento nariu Petru Auštrevičiumi, Joniškio rajono savivaldybe bei šios iniciatyvos partneriais jau iki spalio pradžios 16-oje Joniškio ugdymo įstaigų įrengs net 166 specialias panaudoto aliejaus rinkimo talpas. Jos stovės kiekvienoje klasėje, aliejų čia galės atnešti net apie 2600 moksleivių. Susirūpinti ekologija skatinančio projekto startas jau paskelbtas Joniškio „Saulės“ pagrindinėje mokykloje. Daugiausia panaudoto aliejaus ...
  • Stichija atvėrė galimybes, o parama padėjo įsitvirtinti

    2021-09-29Stichija atvėrė galimybes, o parama padėjo įsitvirtinti
    Stichinės nelaimės kartais gali atverti netikėtas galimybes. Tai gali patvirtinti Laukuvoje registruotos UAB „Medjoketa“ direktorius Kęstutis Bagdonas. Prieš du dešimtmečius prasiautęs uraganas lėmė, kad įvairias miškų ūkio paslaugas teikianti įmonė išplėtė savo veiklą, o pasinaudojusi miškininkams teikiama parama toliau įsitvirtina savo sektoriuje. Įsigijo naujutėlaitę medkirtę Kaip visko pradžią K. Bagdonas mini 1999-uosius. Tų metų pabaigoje Lietuvą nusiaubė uraganas „Anatolijus“, išvertęs gausybę medžių. „Tada urėdijoms reikėjo skubios pagalbos tvarkant stichijos padarinius. Nutarę padėti, įsigijome specialios technikos. Tuo metu atrodė, kad ji tinkama, tačiau laikui bėgant supratome, kad taip nėra. Svarbiausia problema buvo pernelyg mažas darbo našumas“, – prisimena bendrovės vadovas. Metams bėgant bendrovė savo lėšomis ...
  • Dilgėlės – Jūsų imuninės sistemos gerinimui. Pataria žolininkai

    2021-09-29Dilgėlės – Jūsų imuninės sistemos gerinimui. Pataria žolininkai
    Jeigu norite visada būti sveikas žmogus – tokiu atveju savo kasdienę mitybą reikia praturtinti augalais, kurie gali padėti Jums ne tik pasveikti, kai ligos jau yra, tačiau taip pat ir stiprinti savo imuninę sistemą, kuri gali padėti tų ligų išvengti. Geriausias pasirinkimas tokiu atveju, kai norisi gyventi sveikai, yra dilgėlių šaknys, kurios vis dažniau sutinkamos daugelio žmonių virtuvėse. Kadangi jos kainuoja pigiai – investicija labai greitai atsiperka, kadangi žmogaus gyvenimo kokybė vertinama net labai. „Dilgėlių šaknys gali padėti Jūsų kraujui būti kur kas geresniu. Pirmiausia jos labiausiai vertinamo dėl to, jog jose yra daug geležies, kuris labai reikalingas žmogaus organizmui. Kol vieni ...
  • Dailininkas iš Čikagos savo jubiliejų atšventė Marijampolėje

    2021-09-28Dailininkas iš Čikagos savo jubiliejų atšventė Marijampolėje
    Beveik tris rugsėjo savaites Lietuvoje tęsėsi iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Čikagos, atvykusio gydytojo ir žinomo menininko Audriaus Plioplio viešnagė. Netrukus jis grįš namo, į Ameriką, o per tą laiką savo protėvių krašte menininkas surengė nemažai parodų, susitikimų ir būtent Marijampolėje rugsėjo 14-ąją atšventė savo 70-ąjį gimtadienį. Menininkas išpildė pažadą sugrįžti Dr. A. Plioplys – Kanados Toronto mieste gimęs ir dabar Čikagoje gyvenantis, JAV savo medicininiais išradimais ir kūryba garsėjantis lietuvių kilmės neurologas ir menininkas. Jau daugiau kaip 40 metų jis savo veiklose derina dvi sritis – meną ir mediciną. Pastaraisiais metais A. Plioplys medicinos praktika jau neužsiima, bet neurologija yra palikusi gilų ...
  • Kaip išsirinkti roletus namams?

    2021-09-28Kaip išsirinkti roletus namams?
    Privatumas – viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės renkasi užuolaidas ar kitus langų uždangalus. Tai taip pat gali būti ir jauki namų interjero detalė. Roletai – vieni iš populiariausių šiandienos langų uždangalų pasirinkimų. Juos galima montuoti tiek su užuolaidomis, tiek ir be jų. Roletų tipai ir audinių pasirinkimas Roletai gali būti skirtingų tipų, vidaus arba lauko – fasadiniai roletai. Jie yra puikus sprendimas bet kokiems langams tiek kambaryje, tiek virtuvėje ar sandėliuke. Taip pat tai vienas iš dažniausių stogo langams uždangalų pasirinkimų. Šiandien rinkoje siūlomi šimtai skirtingų audinių gaminiai, kurie lengvai pritaikomi prie bet kokio namų interjero. Galima rinktis nuo mums įprastų klasikinių ...
  • Keturių šalių piliečiai neteisėtai gabeno 19 irakiečių migrantų

    2021-09-27Keturių šalių piliečiai neteisėtai gabeno 19 irakiečių migrantų
    Pasvalio ir Marijampolės rajonuose bei Kalvarijos savivaldybėje savaitgalį buvo sulaikyti Azerbaidžano, Lenkijos, Irako ir Gruzijos piliečiai. Jie neteisėtai, įtariama, į Vakarų Europą gabeno 19 irakiečių migrantų. 13 iš jų yra pasiprašę prieglobsčio Latvijoje ir neteisėtai palikę šią šalį. Dar 6 gabenti irakiečiai, pirminiais duomenimis, buvo apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre (PPC) Rukloje, Jonavos rajone. Šeštadienio naktį Panevėžio policijos pareigūnai pagal VSAT Pagėgių pasienio rinktinės pasieniečių informaciją Pasvalio rajone sulaikė leidimą gyventi Lenkijoje turintį Azebaidžano pilietį bei Lenkijos pilietę. Jie vairavo automobilius „Mercedes Benz S500“ rusiškais numeriais ir „Lexus“ lenkiškais numeriais. Užsieniečiai automobiliuose į Lietuvą gabeno 9 irakiečius, kurie Latvijoje yra pasiprašę prieglobsčio. ...
  • Lietuviai vis daugiau dėmesio skiria savo sveikatai

    2021-09-27Lietuviai vis daugiau dėmesio skiria savo sveikatai
    Kiekvienas žmogus yra atsakingas už savo kūną ir tuo pačiu sveikatą, kuri gali būti gera arba gali būti bloga ir dažniausiai tai yra susiję su prastais žmogaus gyvenimo įpročiais. Bet kuriuo atveju gera sveikata yra didelis lobis, kurį reikia laikyti savo rankose kuo tvirčiau. Apie tai kalbamės su Affidea klinikos specialistu, kuris tikina, kad lietuviai pradėjo vis daugiau dėmesio skirti savo sveikatai. Rūpintis savimi yra paprasta Kalbant apie didesnį dėmesį sau pirmiausia reikia pastebėti tai, jog šiuo metu rūpintis savimi yra tiesiog kur kas paprasčiau nei buvo prieš 10 metų. Yra ne tik daug klinikų, tačiau taip pat ir labai daug informacijos, kuri ...
  • Jotvos pasienio turistinė teritorija – atvira turistams

    2021-09-24Jotvos pasienio turistinė teritorija – atvira turistams
    Rugsėjo 10–11 dienomis regioninės ir vietos žiniasklaidos atstovai, gidai ir turizmo paslaugas teikiančių asociacijų atstovai buvo pakviesti į išskirtinį turą po Jotvos pasienio turistinę teritoriją. Eglė BURBAITĖ Šis pirmą kartą gyvai pristatytas maršrutas parengtas įgyvendinant „Interreg V–A“ Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo programos projektą „Lietuvos-Lenkijos funkcinė teritorija – naujos galimybės turizmo plėtrai“. Tai tarsi susipažinimas su vienuolika naujų skirtingų turizmo maršrutų, kviečiančių keliauti senoviniu jotvingių, kulinarinio paveldo, gamtos, istoriniais, dviračių ir pėsčiųjų, piligrimų, lėto gyvenimo, kalbų, šeimos, amatų ir pirties keliais. Projektu, kuris jungia net 12 partnerių – Lazdijų, Vilkaviškio r., Kalvarijos savivaldybių administracijas, Seinų regiono savivaldybių asociaciją, vienijančią septynias savivaldybes, Rūtelės (lenk. Rutka-Tartak) ...
  • Atmintis gyva, nes mes prisimename

    2021-09-24Atmintis gyva, nes mes prisimename
    Rugsėjo 23-iąją, mint Lietuvos žydų genocido dieną 12 val. Šešupės slėnyje, prie paminklo Holokausto aukoms atminti surengta ,,Atminties minutė Lietuvos žydų genocido aukų atminimui’’. Čia nužudytų apie 8 tūkstančių aukų atminimą gėlėmis ir žvakių liepsnelėmis pagerbė Marijampolės savivaldybės meto pavaduotojai Paulius Marozas ir Artūras Visockis, tarybos nariai, įvairių organizacijų atstovai, taip pat kariai, gausus būrys miesto moksleivių. Algis VAŠKEVIČIUS 1943 m. rugsėjo 23 d. buvo sunaikintas Vilniaus getas. Iš beveik 40 tūkstančių jo kalinių žydų nacių okupacijos pabaigos sulaukė tik 2-3 tūkstančiai žmonių. 1994 metų rugsėjo 23-ioji paskelbta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena, nuo to laiko ji minima kiekvienais metais. Šiemet minimos ...
  • Europos paveldo dienose – malonūs netikėtumai ir nauji atradimai

    2021-09-22Europos paveldo dienose – malonūs netikėtumai ir nauji atradimai
    Rugsėjo 17–26 dienomis vėl vyksta Europos paveldo dienų renginiai, kurių tema šiemet – „Įtraukiantis paveldas“. Tai ypatingas renginys, pamėgtas visose Europos valstybėse ir kiekvieną rugsėjį suburiantis apie 30 milijonų dalyvių. Jo tikslas – geriau pažinti greta esantį kultūros paveldą, suvokti jo vertę, žadinti susidomėjimą juo, įsitraukti ir kitus įtraukti į jo išsaugojimo sąjūdį, išmokti jį saugoti, tausoti ir išradingai naudoti. Europos geležinkelių metai Pirmieji kultūros paveldo pažinimo renginiai, 1985 m. prasidėję Prancūzijoje, siekė pristatyti ir atskleisti kultūros paveldą šalyje gyvenantiems užsieniečiams ir turistams. Vėliau renginiai plito kitose Europos šalyse, o 1994 metais šis kultūros paveldo pažinimo „virusas“ persimetė ir į Lietuvą, kur ...
  • Rugsėjo-spalio mėnesiais gyventojai dalyvauja seminaruose apie renovaciją: kokius klausimus specialistams užduoda dažniausiai?

    2021-09-22Rugsėjo-spalio mėnesiais gyventojai dalyvauja seminaruose apie renovaciją: kokius klausimus specialistams užduoda dažniausiai?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet organizuoja specialius gyventojams skirtus seminarus, kurių metu ilgametę patirtį sukaupę specialistai pasakoja gyventojams apie naujausias būstų modernizavimo aktualijas ir atsako į jiems rūpimus klausimus. Kokių užklausų specialistai dažniausiai sulaukia šiemet rugsėjo-spalio mėnesiais vykstančių seminarų metu? Kokį laiko tarpą daugiabučių renovacijai bus teikiama parama? Tol, kol galios tą reglamentuojantys teisės aktai. Šiuo metu galiojantis kvietimas teikti paraiškas daugiabučių namų renovacijai pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą buvo pratęstas iki 2021 m. gruodžio 31 d. Pagal kvietime numatytas sąlygas valstybės parama skiriama visoms daugiabučio namo renovacijos projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidoms padengti ir kompensuoti 30 proc. ...
  • Priėmimo skyrius – ligoninės veidrodis: kodėl laukimo valandos ilgos?

    2021-09-21Priėmimo skyrius – ligoninės veidrodis: kodėl laukimo valandos ilgos?
    Kaip apie tvarką namuose galima spręsti įžengus pro duris į prieškambarį, taip ligoninės darbą visuomenei atspindi Priėmimo skyrius. Sunkiai sutiksi žmogų, kuriam per gyvenimą neteko lankytis šiame skyriuje. Ir tikrai nesunkiai rasi tokių, kurie iš ligoninės priimamojo grįžo su karčiomis nuosėdomis širdyje. Socialiniame tinkle „Facebook“ neretai pasirodo įskaudintų pacientų pasakojimų apie tai, kaip su jais nežmoniškai buvo elgiamasi atvykus į ligoninę, kaip ilgai turėjo laukti, kol juos apžiūrėjo gydytojas. Gerų atsiliepimų matome tikrai mažiau, gal todėl, kad kai viskas gerai, žmogus tiesiog nerašo, pasidžiaugia viduje, o kai skauda – nori išsikalbėti. Loreta TUMELIENĖ Per parą priima apie šimtą pacientų Marijampolės ligoninės direktorius Mantas ...
  • Pandemijos metu išaugo poreikis dirbti savarankiškai!

    2021-09-16Pandemijos metu išaugo poreikis dirbti savarankiškai!
    Korona virusas paskatino mus į daugelį dalykų pasižiūrėti iš visiškai kito kampo. Žmonės daugiau dėmesio pradėjo skirti savo imuniteto apsaugai, taip pat, suprato, koks svarbus yra gyvas bendravimas, galiausiai, išbandė naujas gyvenimo sritis, kurios tuo pačiu gali tapti patrauklia uždarbio galimybe. Darbas pagal sutartį tapo nebe toks stabilus, nebe taip greitai surandamas. Tuomet buvo atsigręžta į darbą sau. Žinoma, jis taip pat nėra apsaugotas nuo rinkoje esančių pavojų, tačiau dažnai pagal pasaulinę situaciją galima kur kas paprasčiau reguliuoti savo darbo našumą bei uždarbį. Kalbamės su Rūta, kur jau daugiau nei 8-erius metus dirba su individualios veiklos pažyma. Dirbti sau tampa patogu Jeigu ilgus metus ...
  • Marijampolės kolegija 20-metį mini kitaip: prodekanės Odetos Gluoksnytės šuolis parašiutu „Šok į MarKo“

    2021-09-15Marijampolės kolegija 20-metį mini kitaip: prodekanės Odetos Gluoksnytės šuolis parašiutu „Šok į MarKo“
    Šiais metais Marijampolės kolegija minėdama įkūrimo 20-metį įgyvendina įvairias idėjas, iniciatyvas, kurių tikslas suburti visą aukštosios mokyklos bendruomenę kolegijos jubiliejui švęsti. Viena iš jų buvo įgyvendinta praeitą šeštadienį (rugsėjo 11 d.). Saulėtą savaitgalio dieną Marijampolės kolegijos bendruomenės nariai rinkosi į Sasnavos aerodromą, kur organizavo išskirtinį 20-mečio minėjimo renginį „Marijampolės kolegijos 20-mečiui – šuolis parašiutu „Šok į MarKo““. Pastarąjį atliko aukštosios mokyklos Projektinės veiklos ir tarptautinių studijų partnerystės skyriaus vadovė, Edukologijos ir socialinio darbo fakulteto prodekanė Odeta Gluoksnytė. Šis šuolis buvo išskirtinis, nes apjungė tris įvykius: anglų kalbos lektorės Odetos Gluoksnytės (autorinis slapyvardis Odeta Willow) antrosios knygos „Trečias kartas“, parašytos lietuvių ir anglų ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.