Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Suvalkų koridorius

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Kodėl Marijampolėje „nėra“ senamiesčio?

Marijampolės senoji miesto dalis itin graži. Ja didžiuojamės mes, gėrisi miesto svečiai. Senosios gatvelės, kurioms atnaujinti panaudotas senasis „brukas“, Kačių kiemelis. Sinagogoje įsikūrusi meno galerija – ten vedamės savo svečius ir patys vertiname tai, ką turime. Tačiau taip ir smelkteli širdį, kai pasakę „mūsų senamiestis“ specialistų – architektų ir paveldosaugininkų būname pataisomi: „Marijampolė senamiesčio neturi“. Ir… jie teisūs – oficialiai įteisinto senamiesčio statuso senoji Marijampolės miesto dalis iš tiesų neturi.

Apie tai, kodėl taip yra ir ar įmanoma, kad šis statusas būtų suteiktas – pokalbis su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus-Marijampolės skyriaus patarėja Violeta KASPERAVIČIUTE.

– Marijampolė oficialiai įteisinto senamiesčio statuso neturi. Dėl to daugelis nustemba – senoji miesto dalis (teritorija, apimanti P. Butlerienės, Kęstučio, Gedimino gatvių centre esančią atkarpą), atrodo, būtų verta senamiesčio vardo – joje nemažai senų, rekonstruotų atsižvelgiant į autentišką jų vaizdą pastatų… Taigi kodėl mūsų mieste senamiesčio… nėra?

– Taip, oficialiai įteisinto statuso nėra. Marijampolės apskrityje istorinėmis miesto dalimis ar kitaip vadinamais istoriniais senamiesčiais, kuriems suteikti paveldo vietovės statusai, gali pasigirti Kalvarija, Virbalis, Kudirkos Naumiestis, Griškabūdis ir Višakio Rūdos kaimas. Vadovaujantis Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašu, kultūros paveldo vietovė suprantama kaip archeologinį, etnokultūrinį, architektūrinį, urbanistinį, istorinį, sakralinį vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį išlaikiusi teritorija, kurioje yra kultūros paveldo objektų. Kultūros paveldo statusą turinčiose vietovėse dažniausiai būna išsaugotas autentiškas senasis gatvių tinklas, nemažai istorinių pastatų.

Statusas apsaugo kultūros paveldo vietovę – joje jau nebegalima statyti bet ko ir bet kaip. Vertinant, suteikiant statusą, dėmesys kreipiamas į amžiaus cenzą, taip pat vertinamas vietovės autentiškumas, svarba visuomenės ir valstybės vystymuisi, kultūros sklaidos procesams. Aktualūs retumo ir unikalumo kriterijai.

Miesto centre esančioje Gedimino gatvės atkarpoje – daug istorinių pastatų.

Miesto centre esančioje Gedimino gatvės atkarpoje – daug istorinių pastatų. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Kalbant apie Marijampolę, verta akcentuoti, kad esminės permainos vyko ir dabartinio miesto užuomazga atsirado XVIII a. ketvirtajame dešimtmetyje. Marijampolės raidai ženklų poveikį darė XVIII a. viduryje įsikūręs marijonų vienuolynas, turėjęs daug įtakos formuojantis miestui, gyventojų mentalitetui.

Vis dėlto, pasak architekto, urbanistikos istoriko, habilituoto humanitarinių mokslų daktaro Algimanto Miškinio, per Antrąjį pasaulinį karą miestui padaryta esminė žala. Tai galima matyti palyginus Marijampolę iki 1941 m. ir po 1945 m. Nuo ilgalaikės miesto raidos buvo nukrypta ir per sovietinės okupacijos penkiasdešimtmetį. 1992–1993 metais architektė N. Steponaitytė ir architektas, mokslų daktaras A. Miškinis atliko nemažai tyrimų, analizuojančių atskirus Marijampolės miesto kvartalus, jų raidą. Nurodoma, kad būtent Laisvės – P. Butlerienės – Gedimino gatvių „kvartalas yra vienas centrinių Marijampolės istorinėje dalyje, kuriame išliko nemažai senųjų, miestą iki 1940 m. formavusių, statinių.“

Tačiau akcentuota ir tai, kad karo ir pokario metais šiame kvartale įvyko esminių pokyčių, kurie suardė tradicinę jo struktūrą. Kai kurie naujieji pastatai iškilo nesilaikant reikalavimų, kokie privalomi istorinėje aplinkoje. Buvo panaikinta Skersinė gatvelė, istorinės sklypų ribos.

Po atliktų tyrimų buvo kreiptasi dėl Marijampolės istorinės dalies nustatymo, tačiau gautas neigiamas atsakymas. Argumentuota, kad yra įvykę nemažai neigiamų urbanistinių pokyčių. Taip pat esą išlikę pernelyg mažai, gal vos kelias gatveles apimančio autentiško urbanistinio audinio.

– Nemažai vertingų pastatų buvo nugriauta, tačiau nemažai ir likę, atstatyta. Šio kvartalo gatvės, kai kurie kiemeliai restauruoti. Kas dabar jame vertingiausia?

– Vertingiausiu architektūrine ir urbanistine reikšme yra įvardijamas kvartalas prie sinagogos pastato. Gedimino gatvėje esantys pastatai taip pat statyti iki 1940 m., dauguma jų verti dėmesio ir turėtų būti saugotini. Saugotinų ir vertingų pastatų, nors ir neįrašytų į Kultūros vertybių registrą, esama ir daugiau. Nemažai yra išlikusių tarpukario meto pastatų, taip pat kitų išraiškingų architektūriniu požiūriu ar savo reikšme miesto vystymosi istorijoje statinių. Turint tikslą atrasti ir išsaugoti vertingus pastatus, planuojama pradėti sudarinėti inventorių, kuriame būtų įvardinti istoriniai, architektūrinę vertę turintys pastatai. Tikslas – šių pastatų savininkams padėti deramai pasirūpinti vertinga nuosavybe, kad kuo labiau būtų išsaugotas šių statinių istoriškumas, detalės, būdingos to meto architektūrai.

– Atnaujinus šį kvartalą, galbūt jo vertė padidėjo ir dėl grindinio, juk tai – senasis „brukas“?

– Viskas, kas autentiška, iš tiesų yra vertinga. Rodos, kartais nežymi išsaugota detalė, kai ją pastebime eidami gatve, taip sušildo širdį… Suprantame, kad tai mūsų istorijos dalis. Kažkieno sugalvota, padaryta ir išlikusi iki mūsų dienų. Be abejo, ir tas pats „brukas“. Kiek žmonių juo kadaise vaikščiojo, eidami aptarinėjo įvairiausius dalykus, kažkur skubėjo, kažkas stovėdamas kažko laukė… Tai – įkrova, kurią istorinės detalės išlaiko savyje. Manau, verta išsaugoti kiekvieną senovinį elementą, kaip tai daroma Europos miestuose ir miesteliuose. Ten niekas neskuba ardyti „bruko“, dar Romoje vadinto „san pietrini“ (šventieji akmenėliai). Neardoma, paliekama, nepaisant to, kad tos gatvelės nėra lygios ar labai patogios.

Sinagoga su kiemeliais – vienas vertingiausių statinių senojoje miesto dalyje.

Sinagoga su kiemeliais – vienas vertingiausių statinių senojoje miesto dalyje.

– Parodoms ir koncertams duris atvėrė sinagogos pastatas, koncertas yra vykęs ir sinagogos kiemelyje. Šiame pastate veikia meno galerija. Senojoje dalyje, kuri neturi senamiesčio statuso, vyksta nemažai kamerinių renginių. Tai, aišku, taip pat pakylėja šio miesto kvartalo vertę…

– Atliktuose tyrimuose ir senose inventorizacijos knygose nurodoma, kad sinagogos pastato statybos data – 1870 m. Tačiau 1893 ir 1895 m. Marijampolės planuose toje vietoje, kur dabar stovi sinagoga, tėra parodytas tuščias sklypas be pastato. Todėl tikriausiai sinagoga pastatyta vėliau, maždaug XIX a. pačioje pabaigoje – XX a. pradžioje. Architektūriniu požiūriu šis pastatas tikrai vertingas.

Uždari kiemeliai, esantys prie sinagogos, ir Kačių kiemelis galėtų būti ir daugiau atraktyvūs. Jaukumo, gyvybės jiems suteiktų dažnesni kultūriniai renginiai, nedidelės prekybos vietos. Tai pagyvintų šią senąją miesto dalį.

– Į šią miesto dalį integruojasi atnaujinami pastatai – projektus jų rekonstrukcijai darė geriausi Marijampolėje dirbantys architektai… Baigus rekonstrukcijas, šie pastatai turėtų papuošti senąją miesto dalį. Bet gal paveldosaugos specialistų akims kas nors užkliūna? Kokie reikalavimai keliami atnaujinamiems pastatams, esantiems senosiose miestų dalyse?

Pastatas J. Basanavičiaus a. Nr. 15 rekonstruojamas pagal marijampoliečio architekto Andriaus Byčenkovo projektą. Pasistengta, kad rekonstruotas namas derėtų prie kitų senų pastatų.

Pastatas J. Basanavičiaus a. Nr. 15 rekonstruojamas pagal marijampoliečio architekto Andriaus Byčenkovo projektą. Pasistengta, kad rekonstruotas namas derėtų prie kitų senų pastatų.

– Prieš atliekant bet kokius tvarkybos, restauravimo darbus ar vystant naują projektą istorinėje vietovėje svarbu įsitikinti, kad nebus pakenkta jos autentiškumui. Būtina išsaugoti (atkurti) autentiškus elementus. Pavyzdžiui, kiemų dangai rekomenduojama naudoti akmenį, klinkerio plytas, tašytą granitą, naudoti natūralias medžiagas – metalą, keramiką, stiklą (netgi reklaminėms iškaboms). Įrenginėjant vitrinas, draudžiama jas išdidinti ir taip keisti fasado stilių, pažeisti jo vientisumą. Keliami reikalavimai išsaugoti istorinį langų padalinimą, varstymo būdą. Nepritariama plastikinių, aliuminių langų ar durų įrengimui. Stogus rekomenduojama dengti molio čerpėmis, o esant mažam nuolydžiui – lygia klasikinio stiliaus skarda. Pastatų fasadams rekomenduojamos molio plytos, medis, kalkinis skiedinys ir pastelinės spalvos. Esminio grožio suteikia išlikusios pastatų apdailos detalės – senieji balkonai, nišos, kita dekoratyvinė puošyba. Žodžiu, visa tai, kas mus taip žavi, kai nuvažiuojame į užsienio istorinius miestelius, kuriuose kiekviena detalė kalba apie šio miestelio istoriją ir jame gyvenusius žmones. Dabar atvykus į miestą norisi rasti kažką savito tam miestui, kas jį išskirtų iš kitų, kažką tokio, kad vėl trauktų čia atvykti.

− Kokius žingsnius reikėtų daryti, kad Marijampolėje būtų oficialiai įteisintas senamiestis? Kas dėl to turėtų pasistengti? Galbūt miesto vadovai?

− Kreiptis dėl istorinio miesto dalies nustatymo visada galima. Toks prašymas būtų svarstomas, atliekami reikiami tyrimai. Žinoma, tokiu atveju padaugėtų ir reikalavimų prižiūrint, atnaujinant pastatus. Nors tai – ir sąmoningumo, ne tik įstatymų reikalas.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Šiandien susigaudyti informatikoje – kiekvienam mokytojui būtinybė

    2022-09-12Šiandien susigaudyti informatikoje – kiekvienam mokytojui būtinybė
    Ar pradinių klasių mokytojui būtina išmanyti informatiką? Ar reikalingos žinios iš įvairių informatikos temų – programavimo, 3D modeliavimo, virtualios realybės ir kt.? Kaip šias žinias kūrybiškai jungti su pamokų temomis pradinukams?Tai klausimai, kurie kyla ne vienam pedagogui, ir kiekvienas savaip ieško atsakymų.Viena iš galimybių išmokti yra nuotoliniai kursai, o Marijampolės savivaldybėje informatikos mokymosi programoje „Vedliai“, skirtoje pradinių klasių mokytojams, jau mokosi 32 pradinių klasių mokytojai iš 7 mokyklų. Jie savo naujas žinias panaudoja pasiekdami per 500 mergaičių ir berniukų.Mūsų savivaldybės mokytojos pasiekė puikių rezultatų ir nuolat stebina savo kūrybiškumu, novatoriškumu ir energingumu. Pradinių klasių mokytoja Diana Vaišutienė iš Marijampolės savivaldybės ...
  • Apsaugokime save ir savo šeimą galingiausiu ginklu nuo COVID-19

    2022-09-10Apsaugokime save ir savo šeimą galingiausiu ginklu nuo COVID-19
    A. Tautvydienė pabrėžia: tam, kad vakcina būtų efektyvi ir susidarytų imunitetas, būtina laikytis atitinkamos vakcinacijos sekos.Nuotrauka iš asmeninio archyvo. Nors šiuolaikinė medicina yra labai pažangi, užkrečiamosioms ligoms valdyti galingesnis ginklas už vakcinaciją dar nėra išrastas. Didžiausios pandemijos žmonijos istorijoje buvo suvaldytos tik pasitelkiant skiepus, todėl, siekiant ir toliau sėkmingai suvaldyti koronaviruso plitimą, svarbu laikytis rekomendacijų dėl vakcinacijos ir tokiu būdu apsaugoti save ir savo aplinką. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) atstovė spaudai Aistė Tautvydienė aiškina, kaip veikia vakcina, patekusi į žmogaus organizmą, ir akcentuoja skiepijimosi būtinumą, naudą ir svarbą, norint suvaldyti užkrečiamųjų ligų plitimą, tarp jų ir COVID-19. Pasak specialistės, visuomenėje ...
  • Marijampolės teatrui – 80! Šventė prasideda…

    2022-09-09Marijampolės teatrui – 80! Šventė prasideda...
    Režisierė Milda Mažėtytė-Antanauskienė pastaraisiais metais dirba itin intensyviai… Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Ar atkreipėte dėmesį, kad kviečiama į „teatro ir istorijų“ festivalį? Ar tai bus tik teatro istorijos, o gal įvairūs istorijos momentai atgims scenoje? Pašnekovė sako, kad didelės intrigos lyg ir nėra: teatro plačiąja prasme, taip pat ir kiek­vieno teatro (neišskiriant Marijampolės), istorija yra labai įdomi pati savaime, visos jos skirtingos, tačiau neatsiejamos ir nuo didžiosios istorijos. Kaip paradoksaliai beskambėtų, bet Marijampolės dramos teatras atidarytas per karą – 1942-ųjų rugsėjo 12 dieną! Tačiau net istorikai apie teatro istoriją dažnai nelabai ką žino ir gali pasakyti. O juk čia slypi įdomiausių dalykų. ...
  • Keliavo, bendravo, stengėsi pažinti…

    2022-09-09Keliavo, bendravo, stengėsi pažinti...
    Visą paskutinę rugpjūčio savaitę po Suvalkiją keliavo, keliaudami dainavo, žmones kalbino ir visokiausiais etnokultūriniais dalykais domėjosi Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ nariai. Gyvuojantis jau šeštą dešimtmetį kolektyvas, apkeliavęs ne tik Lietuvą, bet ir daug pasaulio šalių, pačių įdomiausių dalykų vis ieško ir suranda būtent savo šalyje. Karalkrėslyje (Vilkaviškio r.) surengta kūrybinė stovykla „Sūduvos slėpiniai“: Mildai Ričkutei ir Kristinai Aponavičiūtei vadovaujant, ansamblio dalyviai tų slėpinių ieškojo aktyviai, plačiai aprėpdami regioną. Kiekviena diena buvo vis kitokia ir kupina įspūdžių. Vincentas Svitojus ir ansamblio vadovė Milda Ričkutė apsikeitė dovanomis… Autorės nuotraukos Lankytasi Skriaudžiuose, klausytasi garsiųjų kanklių; Vilkaviškio audimo artelėje prisėsta ir prie staklių; Paežeriuose, prie ...
  • „Lino taku“ – linksmai ir viltingai

    2022-09-07„Lino taku“ – linksmai ir viltingai
    Prieš penketą metų Šunskuose kaimo bendruomenės „Gegužraibė“ iniciatyva pasukta „Lino taku“ – kasmet vis kitoje sodyboje buvo sėjama linų, stengiamasi prisiminti darbus ir tradicijas… Šiemet „Lino takas“ atvedė į Dzidolikynę – Kristinos ir Arūno Brokevičių sodybą, kur šiais metais ir mėlynavo linų laukas… „Laukelis“, – kukliai įvardijo šiųmečio projekto organizatorius gimnazistas Titas Mockevičius. Jis linus sėjo, jis iš tiesų juos ravėjo: užaugo aukšti, o oro kaprizai per anksti sunokino, išguldė… Prisiliesti prie lino švariomis rankomis… Autorės nuotraukos Taigi ir pakvietė į šį laukelį, tačiau pirmiau turėjome pereiti pro vartus, nusiplauti rankas ir lino rankšluosčiu nusišluostyti… Tarp šimtamečių ąžuolų simbolinį aukurą Titas įkūrė ...
  • „Jotvingis“ – festivalio Portugalijoje dalyvis

    2022-09-07„Jotvingis“ – festivalio Portugalijoje dalyvis
    Viešnagės akimirka. Rugpjūčio viduryje Marijampolės vyresniųjų tautinių šokių kolektyvas „Jotvingis“ (vadovė Alina Kvietkauskienė) dalyvavo Portugalijoje, Montemor-o-Novo mieste vykusiame Mostra Internacional de Folklore (toliau – MIF) festivalyje. Tai buvo antras kartas – šiame festivalyje jotvingiečiai dalyvavo 2017 m. Nors festivalis tas pats, tačiau įspūdžiai ir visa kelionė buvo visiškai kitokie nei prieš penkerius metus.Nors atrodo, kad po griežtų karantino suvaržymų pasaulis atsigauna ir vasaros kelionės vyksta beveik be apribojimų, tačiau pandemijos padarinius jautėme ir šiame festivalyje. Jame dalyvavo tik trys šalys: Portugalija, Egiptas ir Lietuva (ankstesniuose festivaliuose dalyvaudavo šešios šalys). Tačiau 11-asis MIF festivalis buvo įdomus ir nepakartojamas, turtingas savo koncertine ...
  • „Marijampolė Music Park“ dovanojo šešis įsimintinus koncertus

    2022-09-07„Marijampolė Music Park“ dovanojo šešis  įsimintinus koncertus
    Paskutinę vasaros savaitę marijampoliečiai ir miesto svečiai turėjo galimybę pasimėgauti klasikine ir džiazo muzika – mieste vyko jau devintasis vasaros muzikos festivalis „Marijampolė Music Park“, kurio tema šiemet buvo „Sugrįžimai ir duetai“. Šeši festivalio koncertai surengti įvairiose miesto erdvėse ir sutraukė tikrai didelį klausytojų būrį, o atsiliepimai apie juos – patys geriausi. Džiazo vakaras Vytauto parke nuteikė svajingai. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Festivalis šiemet pradėtas klasikos vakaru „Romanas su kontrabosu“ Marijampolės kultūros centre. Čia pasirodė vienintelis toks Donato Bagursko vadovaujamas kontrabosų orkestras, dainavo operos solistė Ieva Prudnikovaitė. Muzikos mylėtojai buvo sužavėti ir antru koncertu – Evangelikų liuteronų bažnyčioje skambėjo „Naktės“, o jas atliko ...
  • Užkrečiamosios ligos suvaldomos tik skiepijantis

    2022-09-07Užkrečiamosios ligos suvaldomos tik skiepijantis
    Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pasidalijo vaikų skiepijimo pagal profilaktinių skiepų kalendorių statistika – ji rodo per pastarąjį dešimtmetį vis mažėjančias vakcinavimo apimtis. Tai įvertinę medikai įspėja visuomenę – atsisakymas ar atidėjimas profilaktiškai skiepyti vaikus gali grąžinti sunkius užkrečiamųjų ligų atvejus, lemti sudėtingas komplikacijas ir pačius skaudžiausius padarinius.Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė sako, kad dabar daugelis negeba įvertinti realios užkrečiamųjų ligų grėsmės, nes aplink nebemato sunkių atvejų ir mano, kad rizikos nebėra. Tačiau svarbu suprasti, kad, mažėjant skiepijimosi rodikliams, pavojingų ligų grėsmė ir tikimybė joms vėl išplisti tik didėja. Vakcina padeda išvengti užsikrėtimo Specialistai tvirtina, kad atsisakymas ar atidėjimas ...
  • Kvitai žemės ūkio ir miškininkystės paslaugoms: viskas, ką reikia žinoti

    2022-09-07Kvitai žemės ūkio ir miškininkystės paslaugoms: viskas, ką reikia žinoti
    Įdarbinant žmogų, kuris teiktų žemės ūkio ar miškininkystės paslaugas, nebūtina sudaryti darbo sutarties – tokias paslaugas galima įforminti paslaugų kvitu. Prostooleha nuotrauka iš Freepik.com Žemės ūkio ministerija primena, kad žemės ūkio veikla užsiimantys fiziniai ir juridiniai asmenys gali gauti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, nesudarydami su jas teikiančiais asmenimis darbo sutarčių. Tokia paslaugų teikimo forma įforminama paslaugų kvitu, kurį išrašo šių paslaugų gavėjas. Visą tokių paslaugų sąrašą rasite čia. Naudojantis šia paslaugų teikimo tvarka, yra ribojamas paslaugų teikimo dienų skaičius, priklausomai nuo to, ar vienam, ar keliems paslaugų gavėjams yra teikiamos paslaugos. Vienam paslaugų gavėjui paslaugų teikėjas turi teisę teikti paslaugas ...
  • Fotografijose įamžintos „Žvirgždės“ folkloro ansamblio moterys

    2022-09-03Fotografijose įamžintos „Žvirgždės“ folkloro ansamblio moterys
    „Žvirgždės“ ansamblis jubiliejų paminėjo paroda. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Rugpjūčio 26-ąją Marijampolės kultūros centre atidaryta paroda „Moters paveikslas“, skirta Sūduvos metams paminėti. Įdomu tai, kad fotografijose įamžinta dešimt Šunskų folkloro ansamblio „Žvirgždė“ moterų, pasipuošusių Sūduvos krašto tautiniais rūbais, o fotografijų autorius Zenius Sakalauskas – buvęs marijampolietis, dabar dainuojantis valstybiniame dainų ir šokių ansamblyje „Lietuva“. Daugelio renginių, minėjimų ir švenčių dalyvis ansamblis „Žvirgždė“, kuriam dabar vadovauja Eglė Alenskaitė, buvo įkurtas dar 1970 metais. Tad gražus auksinis jubiliejus sukako prieš porą metų, bet, kaip sakė vadovė, koronavirusas pavogė sukakties šventę, todėl ji minima šia paroda ir labai originaliai, liepos 1-ąją surengus fotosesiją prie Varnupių piliakalnio ...
  • „Kampelis mano Sūduvos“

    2022-09-03„Kampelis mano Sūduvos“
    2022-ieji paskelbti Sūduvos metais. Nutarusios tai pažymėti bendru projektu šešios Marijampolės seniūnijoje veikiančios bibliotekos dar gegužės pradžioje pakvietė savo lankytojus, feisbuko draugus, visus Sūduvos fanus fotografuoti krašto vaizdus ir siųsti konkursui „Kampelis mano Sūduvos“. Kadangi Sūduva turtinga gamtos ir istoriniais paminklais, fotografams sunku nebuvo. Konkursui pristatyta 120 puikių nuotraukų. Birželio pirmoje pusėje Balsupių, Baraginės, Igliškėlių, Meškučių, Patašinės ir Valavičių bibliotekų feisbuko paskyrose vyko sūduvietiškiausių nuotraukų rinkimai. Bibliotekų draugai išrinko 30 nuotraukų, kurios bus eksponuojamos kilnojamoje paro-doje, pavadintoje taip pat, kaip ir konkursas – „Kampelis mano Sūduvos“. Paroda jau buvo eksponuojama Balsupiuose… Autorės ir Virginijos Bielskuvienės nuotraukos Nuotraukose – mūsų krašto ežerai, etnografinės ...
  • Kaip atgauti jėgas persirgus COVID-19?

    2022-09-03Kaip atgauti jėgas persirgus COVID-19?
    Persirgusieji koronavirusine infekcija dažnai apsidžiaugia, manydami, kad blogiausia – jau praeityje. Tačiau ne veltui šis virusas laikomas tokiu klastingu – liekamieji reiškiniai neretai pasirodo net ir tiems, kuriems pavyko išvengti ligoninės ar persirgti lengvesne COVID-19 infekcijos forma. Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius atkreipia dėmesį į pokovidinio sindromo rimtumą, pasakodamas apie jam būdingų simptomų grėsmę ir dėl šios problemos teikiamą pagalbą, jos naudą. Pasak jo, nuo koronaviruso visiškai pasveikusio asmens savijauta turi būti gera, jis neturėtų jausti jokių pokyčių. Jei manoma, kad visgi jėgų trūksta, sveikata iki galo neatsistatė, vertėtų kreiptis į specialistus. Pokovidinis sindromas – itin apgaulingas Susirgę COVID-19 ...
  • Katarakta – liga, kuria susirgti gali kiekvienas

    2022-09-02Katarakta – liga, kuria susirgti gali kiekvienas
    Dažno iš mūsų šeimoje, giminėje ar draugų rate yra asmenų sergančių katarakta. Susidūrus su šia liga iškyla nemažai klausimų: kas tai per liga, kokios susirgimo priežastys, kaip elgtis susirgus, koks efektyviausias šios ligos gydymas ir kt. Todėl šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius pacientams rūpimus klausimus, susijusius su viena dažniausių akių liga – katarakta. Katarakta – akies lęšiuko drumstumas, galintis sukelti regėjimo problemų. Didžiąją katarakta sergančių žmonių dalį sudaro vyresni žmonės, kadangi lęšiuko drumstėjimas dažniausiai išsivysto kaip organizmo senėjimo procesas. Sulėtėjus medžiagų apykaitai palaipsniui formuojasi drumstys ir lęšiukas netenka skaidrumo. Ligai progresuojant regėjimas blogėja, atskiriama tik šviesa nuo tamsos ir visiškai apankama. Kataraktos požymiai Sergant ...
  • Aptarėme projekto tikslus, veiklas ir rezultatus

    2022-08-31Aptarėme projekto tikslus, veiklas ir rezultatus
    Marijampolės apskrities laikraščio „Suvalkietis“ drauge su partneriais įgyvendinamo, Europos Komisijos remiamo projekto „Maži regionai – dideli pokyčiai. Tvarios Europos link“ projekto autorių komanda Marijampolės TV dalyvavo baigiamajame vebinare. Marijampolės TV studijoje redaktorė Birutė Montvilienė, redaktorės pavaduotoja Loreta Tumelienė ir korespondentė Daiva Klimavičienė dalinosi mintimis apie tai, kas ir kodėl paskatino teikti projekto paraišką Europos Komisijai, apžvelgė 2021 metų rugsėjį pradėto realizuoti ir jau baigiamo projekto pagrindines temas, projekto ašį, kam skirtas didžiausias dėmesys, taip pat pristatė, kokiomis formomis projekto rengėjai drauge su partneriais stengėsi pasiekti kuo didesnę mūsų krašto gyventojų, taip pat kitose Lietuvos vietovėse gyvenančių žmonių auditoriją. Vebinare, be ...
  • Baigiamoji projekto tema – „ES – sveikatos labui. Stiprūs kartu“

    2022-08-31Baigiamoji projekto tema – „ES – sveikatos labui. Stiprūs kartu“
    Marijampolės apskrities laikraštis „Suvalkietis“, drauge su partneriais įgyvendinantis Europos Komisijos remiamą projektą „Maži regionai – dideli pokyčiai. Tvarios Europos link“ projektui baigti pasirinko sveikatos apsaugos stiprinimo, padedant Europos Sąjungai, temą „ES – sveikatos labui. Stiprūs kartu“. Analizuojamai temai aptarti skyrėme du rugpjūčio 10-osios „Suvalkiečio“ laikraščio puslapius ir parengėme tris publikacijas: „ES – sveikatos labui. Stiprūs kartu“, „Lietuvoje jau dirba gerovės konsultantai“ ir „Beždžionių raupus PSO pripažino tarptautine ekstremaliąja situacija“. Šias publikacijas galite skaityti ir mūsų tinklapyje www.suvalkietis.lt. Baigiamajame nuo 2021 m. realizuojamo projekto etape siekdamas kuo išsamiau išanalizuoti nagrinėjamą temą projekto partneris – Marijampolė televizija parengė TV reportažą „Svari ES parama ...
  • Šiaudų arena prie Kazlų Rūdos – Lietuvos rekordų knygoje

    2022-08-31Šiaudų arena prie Kazlų Rūdos –  Lietuvos rekordų knygoje
    Liudo Mikalausko idėja koncertuoti šiaudų arenoje pateisino lūkesčius. Šią vasarą Kazlų Rūdos savivaldybė daugelį nustebino netradicinėse erdvėse surengtais koncertais, kurie susilaukė didžiulio žiūrovų susidomėjimo. Vienas toks Trečiojo tarptautinio Rimvydo Žigaičio menų festivalio koncertas buvo surengtas buvusioje Antanavo spirito gamykloje – čia grojo muzikantai iš Serbijos ir Estijos, o tris rugpjūčio vakarus muzikos mylėtojai buvo kviečiami į pirmąkart mūsų šalyje įrengtą „slow“ areną iš šiaudų ritinių Pinciškių kaime. Norėjosi kažko netradicinio Vienas iš idėjos sumanytojų, projekto meno vadovas, visoje šalyje žinomas operos solistas Liudas Mikalauskas sakė „Suvalkiečiui“, kad tokia idėja surengti koncertus arenoje iš šiaudų ritinių kilo jau prieš kelerius metus, kai internete pamatė ...
  • Sugrįžta klasikinės muzikos festivalis „Kultūros savaitė“

    2022-08-31Sugrįžta klasikinės muzikos festivalis „Kultūros savaitė“
    Klasikinės muzikos festivalis „Kultūros savaitė“ Marijampolėje kviečia į antrąjį, 2022 metų, sezoną. Rugsėjo 10–29 dienomis Marijampolėje ir jos apylinkėse bus surengti šeši koncertai, vyks edukacinė programa – atviri meistriškumo kursai vaikams ir interaktyvios paskaitos, užsiėmimai pedagogams. Muzika – kalba, kurią gali suprasti kiekvienas „Norime palikti bent mažutį ženklą gimtojo miesto kultūrinėje erdvėje“, – sako solistė Laura Latvaitytė-Zaman. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Festivalio organizatoriai marijampoliečiams puikiai pažįstami – dirigentas Marius Reklaitis, operos solistė Laura Latvaitytė-Zaman, pianistė Kamilė Zaveckaitė. Šiais metais jie susibūrė į bendrą įstaigą „Marijampolės filharmonija“. „Norime palikti bent mažutį ženklą gimtojo miesto kultūrinėje erdvėje, festivalio idėjomis ir atliekamu menu prisidėti prie Marijampolės, jos ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.