Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Iškiliausių suvalkiečių šimtuke – daugiausia dvasininkų ir kultūros bei meno veikėjų

Birutė MONTVILIENĖ

Šalies Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse kovo 10-osios „Suvalkietyje“ skelbėme Seimo Sūduvos bičiulių grupės iniciatyva drauge su laikraščio redakcija nuo Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios vykusių Iškiliausių suvalkiečių šimtuko rinkimų rezultatus. Šiandien nutarėme šiek tiek apžvelgti, ką rinkimuose dalyvavę „Suvalkiečio“ skaitytojai ir mūsų „Facebook“ paskyros lankytojai dažniausiai siūlė į Suvalkijos praeities ar dabarties lyderių, šviesuolių, kraštą garsinusių ir tebegarsinančių asmenų simbolinį Iškiliausių visų laikų suvalkiečių šimtuką. Be to, pristatysime, kaip šiuos rinkimus vertina patys iniciatoriai – kai kurie Seimo Sūduvos bičiulių grupės nariai – ir marijampolietis istorikas Kazys Balickas.

Į pirmąjį Iškiliausių suvalkiečių šimtuko dešimtuką akcijoje dalyvavę mūsų kraštiečiai išrinko (eilės tvarka) tautos patriarchą, 1918 m. Vasario 16-osios akto signatarą Joną Basanavičių, „Tautiškos giesmės“ autorių, varpininką, gydytoją Vincą Kudirką, Prezidentą Kazį Grinių, Lietuvos ir Šakių rajono savivaldybės politiką, visuomenės veikėją, verslininką Edmundą Rinkevičių, skulptorių, tautodailininką, Šakių rajono savivaldybės politinį ir visuomenės veikėją, ilgametį Lukšių seniūnijos seniūną Vidą Cikaną, Šakiuose veikiančios lietuviško cirko mokyklos įkūrėjus Itaną ir Raimondą Januševičius, didį kalbininką Joną Jablonskį, poetę, mūsų laikštingalą Salomėją Nėrį, pasaulinio garso operos primadoną Violetą Urmanavičiūtę-Urmaną ir Lietuvos operos atlikėją, tenorą Edmundą Seilių.

Jau skelbėme, kad šiuose rinkimuose dalyvavę ir po dešimt savo kandidatų į šimtuką nurodę „Suvalkiečio“ skaitytojai, taip pat laikraščio paskyros „Facebook“ sekėjai pasiūlė daugiau nei 200 kandidatų. Peržvelgę pastarųjų pavardes pamatėme, kad net 24 iš jų yra įvairiais mūsų šalies gyvenimo laikotarpiais krašto ir tautos šviesuliais buvę dvasininkai (knygnešys kun. Martynas Sederevičius, Vasario 16-osios akto signataras vyskupas Justinas Staugaitis, istorikas, visuomenės veikėjas kun. Jonas Totoraitis, vyskupas Vincentas Borisevičius, „Titaniku“ į JAV plaukęs ir skęstančio laivo keleivių dvasią iki paskutinės gyvenimo akimirkos kėlęs kun. Juozas Montvila, palaimintasis Jurgis Matulaitis, vyskupas Arūnas Poniškaitis ir kt.).
Krašto žmonės į šimtuką taip pat pasiūlė daug kultūros ir meno veikėjų, atlikėjų – net 22. Akcijos dalyviai, pavyzdžiui, prisiminė kraštietę dainininkę, artistę, renginių vedėją Vidą Oną Mašanauskienę, Muzikinio teatro solistę Eleonorą Kliučiūtę, šio teatro vadovą Benjaminą Želvį, Beatričę Grincevičiūtę. Į dešimtuką tik per plauką nepateko mūsų kraštietis tenoras Egidijus Bavikinas. Sąraše randame Laimos Lapkauskaitės, Edgaro Montvido, Liudo Mikalausko, Ovidijaus Vyšniausko, Džordanos Butkutės, Onos Valiukevičiūtės, Sauliaus Prūsaičio ir kitų žinomų, mylimų atlikėjų pavardes.

Ne ką trumpesnis ir iš mūsų krašto kilusių poetų, rašytojų sąrašas. Jame Vinco Mykolaičio-Putino, Anzelmo Matučio, Kazio Bradūno, Prano Vaičaičio, Kazio Borutos, Selemono Paltanavičiaus, Petro Armino-Trupinėlio, Prano Vaičaičio, Elenos Spurgaitės ir kitų kūrėjų pavardės.

Džiugu paminėti, kad šimtuko rinkėjai į jį pasiūlė net vienuolikos mūsų krašto knygnešių pavardes, prisimindami kraštiečius Vincą Bielskų, Vincą Šlekį, Mykolą Čelkį, Praną Kriaučiūną, Lauryną Serafiną Kušeliauską, Antaną Baltrušaitį-Antanėlį, Juozą Akelaitį ir kitus.

Žinoma, buvo prisiminti iš mūsų krašto kilę 1918 m. Vasario 16-osios akto signatarai Petras Klimas, Pranas Dovydaitis, Saliamonas Banaitis, Jonas Vailokaitis. Nepamiršti ir rezistencinių kovų dalyviai partizanai Juozas Lukša-Daumantas, Vytautas Gavėnas-Vampyras, Augustinas Butkus-Gudruolis, Albinas Ratkelis-Oželis.

Atkreipėme dėmesį, kad tarp nusipelniusių iš mūsų krašto kilusių asmenybių akcijos dalyviai paminėjo daug medicinos darbuotojų, miškininkų, pedagogų, sportininkų. Radome ir dabartinių politikų pavardžių.

Komentuodamas šių rinkimų rezultatus, Seimo Sūduvos bičiulių grupės pirmininkas Kęstutis Mažeika teigė, kad jie maloniai nustebino dėl dalyvavusių mūsų krašto žmonių aktyvumo ir pasiūlytų kandidatų gausos. „Tai reiškia, kad kilnūs darbai nelieka nepastebėti ir išlieka žmonių prisiminimuose, yra vertinami, – sakė K. Mažeika. – Mano nuomone, ši ir panašios akcijos ne tik stiprina istorinę atmintį, bet ir primena iškilių kraštiečių indėlį garsinant Lietuvą ir regioną. Manau, tokių rinkimų idėją palaikysime ir ateityje, kad iškiliausių mūsų žmonių indėlis būtų tvirtas pamatas krašto klestėjimui.“

Seimo narė Vaida Giraitytė, komentuodama rinkimų rezultatus, teigė, kad ją nudžiugino, jog pirmame dešimtuke persipynė įvairių laikų asmenybės. „Vadinasi, žmonių atmintyje vis dar esančios asmenybės išliks ir istorijoje, – sakė Seimo narė. – Taip pat smagu, kad žmones, jų širdis paliečia ir šių laikų savo srities profesionalai, kurie savo darbu ir talentu garsina kraštą ir džiugina pasiekimais. Išgirdę tokias pavardes jaučiame pasididžiavimą savo krašto žmonėmis.“

V. Giraitytė sakė, kad skaitydama apie šią akciją pati prisiminė ne vieną garbingą asmenį, kurio indėlį kuriant krašto gerovę, jį populiarinant, puoselėjant menus jau buvo primiršusi. „O kai kuriais net teko specialiai pasidomėti, nes apie juos nieko nebuvau girdėjusi, – teigė Seimo narė.

– Manau, kad kiekvieno šimtuke paminėto asmens nuopelnai iškalbingi, visi verti jame būti. Pagalvojau, kad jei išsikeltume užduotį sudaryti tūkstantuką, mes dar labiau nustebtume, kiek daug savo vidumi turtingų žmonių gyveno ir gyvena tarp mūsų.“

Akcijos sumanytojas Seimo narys Giedrius Surplys teigė, kad konkursas parodė, jog žmonės prisimena tuos, kurie sau duotame istorijos tarpsnyje gyvena ne tik dėl „duonos kąsnio“, bet ir dėl bendruomenės ar visos šalies. Juolab kad balsai atiduoti net už 200 asmenybių. G. Surplys pripažino, kad jam įdomu, jog vertindami asmenybes mūsų kraštiečiai sugretino tuos, apie kuriuos skaitė vadovėliuose ir girdėjo nuo vaikystės, su šiandienos herojais. „Tikiu, kad tai leidžia susimąstyti, jog kiekvienas galime būti didis, jeigu žvelgiame plačiau, dirbame daugiau ir nebijome imtis atsakomybės“, – sakė Seimo narys.

Apžvelgdamas akcijos rezultatus G. Surplys taip pat pažymėjo, kad per karantiną žmonės prisigalvoja įvairiausių būdų praskaidrinti savo apribotą gyvenimą, ir tai yra gerai. „Tikiuosi, kad Iškiliausių suvalkiečių šimtuko rinkimai žmonėms tapo įdomia pramoga tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios, – teigė Seimo narys. – Tikiuosi, kad daugelis pasirausė prisiminimuose ir savo krašto istorijoje. Pasidomėjo, kokie iškilūs veikėjai užaugo Suvalkijoje ir kaip jie garsino tėvynę. Taip pat smagu, kad balsavusieji pagalvojo ir apie šių dienų herojus, gyvenančius šalia mūsų.“
Marijampolietis istorikas K. Balickas, apžvelgdamas Iškiliausių suvalkiečių šimtuko rinkimus, pažymėjo, kad tokie rinkimai yra gana sudėtinga misija. „Mūsų krašte tiek įžymybių, kad jas sunku įvertinti palyginimo būdu. Kriterijai gali būti įvairūs – ir nuopelnai šaliai, ir tarptautinis pripažinimas, – teigė istorikas. – Džiugu, kad Iškiliausių suvalkiečių šimtuke – daugybė kultūros srities žmonių. Tai rodo, jog ir dabartinė visuomenė supranta kultūros reikšmę valstybės stiprėjimui, jos stabilumui.“

K. Balickas atkreipė dėmesį, kad Iškiliausių suvalkiečių šimtuko rinkėjai pasiūlė per 200 kandidatų. „Ne visi kandidatai yra visiems pažįstami ir gerai žinomi, o tokio turinio rinkimai ir skatina domėjimąsi žmonių biografijomis ir kartu – mūsų tautos ir valstybės istorija“, – teigė istorikas.

K. Balickas taip pat atkreipė dėmesį, kad mūsų kraštas išaugino gerokai daugiau iškilių asmenybių negu 200, kuriuos pasiūlė rinkimų dalyviai. „Marijampolėje, J. Basanavičiaus aikštėje, ant vieno iš gyvenamųjų namų akmeninė atminimo lentelė liudija, kad čia gyveno Alfonsas Uzėla, nusipelnęs krašto kultūrai žmogus. Jo įkurtas Marijampolės berniukų choras „Vyturėlis“ tais laikais konkuravo su Vilniaus berniukų choru „Ąžuoliukas“, – papasakojo istorikas. – Visai netoliese, Vytauto gatvės pradžioje, kita atminimo lenta informuoja apie čia gyvenusį Marijampolės dramos teatro vyriausiąjį režisierių Stasį Čeikauską. XX amžiaus 6-ajame ir 7-ojo dešimtmečio pradžioje jo vadovaujamas dramos teatras nenusileido Vilniaus ir Kauno teatrams. Atrodo, kad šios dvi pavardės dar nepateko į renkamų kandidatų sąrašą. O kiek iškilių asmenybių išugdė Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija ar Marijampolės mokytojų seminarija (vėliau pedagoginė mokykla, o šiandien Marijampolės kolegija)? Todėl linkėčiau, kad tokia graži iškilių asmenybių paieška būtų tęsiama ir taptų tradicija, o Sūduvos (Suvalkijos) asmenybės taptų optimizmo ir patriotizmo simboliais mūsų visuomenei.“

Istorikas pažymėjo, kad sumanymas rinkti iškiliausių suvalkiečių šimtuką labai sveikintinas ir pilietiškas. K. Balicko nuomone, ypač svarbu, kad tai siejama su Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios Lietuva, parodant šių skirtingų laikotarpių ryšį ir perimamumą. „Tai, ką kūrė Vasario 16-osios – tarpukario Lietuvos žmonės, buvo perduota ir Kovo 11-osios Lietuvai, nes valstybės kūrimasis yra nenutrūkstamas ir ilgalaikis procesas“, – reziumavo K. Balickas.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Įgytą specialybę realizavo bendruomenės teatro veikloje

    2016-08-16Įgytą specialybę realizavo bendruomenės teatro veikloje
    Marijampolės apylinkėse, be „Gegnės“ ir Onos Miliauskienės, yra ir daugiau žmonių, puoselėjančių mėgėjiško teatro tradicijas. „Sūduvos“ bendruomenės pirmininkė Daiva Krampienė – viena iš jų. Moteris yra baigusi režisūros studijas, tačiau šiuo metu dirba su tuo visai nesusijusį darbą. Vis dėlto noras kurti niekur nedingęs, todėl kūrybines idėjas Daiva Krampienė realizuoja pačios suburtame „Sūduvos“ bendruomenės teatre. Teatro grupę subūrė noras kurti Daiva Krampienė atlieka ne tik „Sūduvos“ bendruomenės pirmininkės pareigas, ji taip pat dirba kasdienį darbą, kuris ne visai susijęs su jos išsilavinimu. Kadaise darbas pagal įgytą režisierės specialybę jai patiko, tačiau aplinkybės pasisuko taip, kad teko palikti režisūrą. Nors režisierės pareigų teko ...
  • Kai svajonės tampa realybe

    2016-08-16Kai svajonės tampa realybe
    „Titnago“ teatras užaugino ne vieną žmogų, asmenybę, aktorių. Reimundas Tyras – vienas iš „Titnago“ auklėtinių, kuris visada pasižymėjo išskirtine iškalba, charakteriu, charizma ir noru vaidinti bei kurti. Daugybę metų R. Tyras „Titnage“ praleido kaip aktorius, tačiau, sako, visada norėdavęs pabuvoti režisieriaus vietoje. Kai tikrai labai kažko norisi, tie norai ima ir išsipildo – šiuo metu apie Reimundą Tyrą reikia kalbėti kaip apie Jungėnų kaimo teatro įkūrėją, vadovą bei režisierių. Vaidindamas svajojo režisuoti R. Tyras pasakojo, kad „Titnage“ vaidinti pradėjo vos tik jam įsikūrus. Jis visada išklausydavo režisieriaus mintis, sumanymus ir mielai juos vykdydavo, tačiau paties galvoje visada sukdavosi visai kitoks spektaklio vaizdas. ...
  • Tradicijas galima puoselėti ir be klojimo

    2016-08-16Tradicijas galima puoselėti ir be klojimo
    „Gegnė“ – vienintelis klojimo teatras Suvalkijoje, tačiau klojimo, liaudies teatro, tradicijas jau daugybę metų puoselėja ir Kalvarijos krašto teatras. Tai, kad teatro idėja šiandien nėra pamiršta ir vis dar reikalinga Kalvarijos kraštui, įrodo 31 metus skaičiuojantis Kalvarijos mėgėjų teatras „Titnagas“. Klojimo teatro ištakos Suvalkijoje – Kalvarijos krašte Kalvarijos teatro ištakos – lietuviškųjų vakarų dainos ir vaidinimai. Suvalkijoje lietuviškiems vakarams plisti sąlygos buvo palankesnės nei kituose kraštuose – Marijampolėje įsikūrusios gimnazijos dėka čia buvo didesnis išsilavinusių žmonių skaičius, todėl buvo aktyvi kultūrinė, knygnešių veikla. Pirmasis lietuviškas vakaras Suvalkijoje buvo surengtas spektaklio pavidalu būtent prie Kalvarijos gyvenančio ūkininko troboje. Iki Nepriklausomybės paskelbimo 1918 metais teatro ...
  • M. K. Čiurlionio fondo nominantė O. Miliauskienė: „Gegnė – mūsų kūdikis“

    2016-08-16M. K. Čiurlionio fondo nominantė O. Miliauskienė: „Gegnė – mūsų kūdikis“
    Klojimo teatrų istorija Lietuvoje prasidėjo dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Tuomet, slapstydamiesi nuo rusų valdžios, lietuviai rengdavo lietuviškus vakarus, kurių metu šokdavo tautinius šokius, dainuodavo lietuviškas dainas, vaidindavo kluonuose ar kituose ūkinės paskirties pastatuose. Tai ir buvo klojimo teatrų idėjos gimimas Lietuvoje. 1918 m. Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę klojimo teatrai išgyveno tikrą aukso amžių, tačiau sovietmečiu apmirė. Atkūrus Nepriklausomybę klojimo teatrai pradėjo atgimti – Suvalkijos krašte klojimo teatro idėją ėmė puoselėti Tautkaičių teatras, kuris šiandien yra vienintelis klojimo teatras Suvalkijoje. Tautkaičių klojimo teatro priešistorė Tautkaičių klojimo teatro istorija buvo pradėta rašyti 1950 m. liepą. Tuomet Tautkaičių kaimo jaunimą vaidinti subūrė Aldona Gudaitytė-Teiberienė. Ji ...
  • Prisiminimai ir žydų bendruomenės įprasminimas

    2016-07-12
    Trys Vytautai – Grinius, Gaulia ir Valaitis – žydų klestėjimo metus Marijampolėje prisimena sunkiai arba neprisimena visai – dar buvo tik vaikai. Tačiau iš tėvų pasakojimų ir savo menkų prisiminimų apie žydų bendruomenę blogo nieko negalintys pasakyti. „Žydų bendruomenė Marijampolėje buvo stipri, pas juos buvo sava tvarka. Jei žydas turėjo namų valdą ir norėjo ją parduoti, pirmiausia turėjo gauti iš rabino leidimą, kad galėtų tai daryti. Rabinas šią žinią pranešdavo komitetui, o komitetas tą valdą pigiai nupirkdavo. Nupirktą žemę pigiai atiduodavo kitam žydui, kuris sutikdavo, kad ten gyvens, dirbs ir dirbdamas išsimokės tą žemę. Niekas kitas žydo žemės negalėjo paprastai ...
  • Žydai mieste prie Šešupės

    2016-07-12
    Žydų bendruomenė Lietuvoje pradėjo formuotis dar Vytauto laikais. 1388 metais Vytautas Didysis Bresto (Baltarusija) žydams suteikė privilegiją kurtis Lietuvoje – taip jie tapo garbės piliečiais. Vėliau Bresto žydų bendruomenė ėmė plėstis ir XIX amžiuje žydai miestuose sudarė net 10, o kai kuriuose ir daugiau nei 50 proc. visų gyventojų. Marijampolėje žydai pradėjo tvirtintis XVIII a. viduryje, kuomet Kvietiškio dvaro savininkai Butleriai užsimanė prie dvaro turėti miestą. Miestas buvo pradėtas kurti tuometiniame Stara Budos kaime, jį pervadinus Starapole. 1758 metais Prienų seniūnė grafienė Pranciška Butlerienė marijonų vienuolyno fundacijos dokumente, kuriuo dovanojo žemės sklypą tarp Šešupės ir Jevonio marijonams vienuoliams, rašė, kad ...
  • Kazys Grinius – Prezidentas, gydytojas, Pasaulio tautų teisuolis…

    2016-07-12
    …demokratijos Lietuvoje pradininkas, steigiamojo Seimo komiteto, rengusio Lietuvos Konstituciją, pirmininkas, švietėjas. Prezidento nuveiktus darbus ir jo nuopelnus Lietuvai galima būtų vardinti ir vardinti. Ne veltui 2016-uosius, 150-ąsias K. Griniaus gimimo metines, LR Seimas nusprendė paskelbti Prezidento Kazio Griniaus metais. Be to, šiemet sausio mėnesį Prezidentui ir jo žmonai Kristinai Griniuviniei suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai už nuopelnus gelbstint žydus nuo holokausto. Į aktyvią visuomeninę veiklą įsitraukė studijų metais Kazio Griniaus vardas dažniausiai tapatinamas su Prezidentu. Iš tiesų tai – didelio ir ilgo politinio, visuomeninio ir kultūrinio darbo įprasminimas. K. Griniaus kelias link prezidento posto prasidėjo dar studijuojant mediciną Maskvos universitete. Studentas ne ...
  • Knygoje prisiminimai apie kun. Joną Maksvytį

    2016-06-28
    Mokytoja Genovaitė Beinaravičienė, kilusi iš Liudvinavo seniūnijos Kūlokų kaimo, daug metų mokytojavusi Liudvinavo vidurinėje mokykloje, yra sukaupusi daug medžiagos apie gimtojo kaimo žmones. Pedagogė išleidusi knygą apie Liudvinavo parapijos kleboną kun. Joną Maksvytį. Knygelė pavadinta „Kun. J. Maksvytis. Tauraus gyvenimo momentai“, joje pasakojama apie Liudvinavo bažnyčios istoriją, čia dirbusius klebonus. Daugiausia dėmesio skiriama parapijos klebono, kuris Liudvinave klebonavo nuo 1973 m. iki pat mirties, veiklai. Knygoje gausu šio iškilaus žmogaus biografijos faktų, pasakojimų apie jo būdą, veiklą, darbus, bažnyčios atstatymą. Pasak G. Beinaravičienės, poreikis kaupti gimtojo krašto istoriją atsirado po tėvų mirties. Atėjo suvokimas, kad reikia užrašyti senų žmonių pasakotas istorijas, nes ...
  • Domėjosi, tyrinėjo, užrašė…

    2016-06-28
    Sakoma, kad tikras pilietis yra tas, kuris pažįsta ir brangina tėvynę, siekia išsaugoti jos praeitį, pasirūpinti dabartimi ir kurti ateitį. Liudvinavo miestelio ir seniūnijos istorija, čia gyvenusiais žmonėmis, jų prasmingais darbais savo krašto kultūrai, dvasiniam lobynui, tradicijomis domėjosi, tyrinėjo ir jas užrašė ne vienas Liudvinavo seniūnijos gyventojas.   „Triobiškių dainose“ atgyja senelių dainos, istorijos Išsaugant savojo krašto istoriją didelį įnašą paliko Želsvoje gyvenusi Elvyra Kalindrienė, išleidusi knygą „Triobiškių dainos“. Čia sudėtos dainos surinktos maždaug prieš 140 metų Liudvinavo apylinkėse. Dirbdama Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje ji sutvarkė ir atnaujino „Triobiškių dainų“ leidinį. Knygos pamatas – rusų kalbininkų F. Fortunatovo ir V. Milerio surinktos ...
  • Kraštotyrininkė T. Vizbarienė: ieškoti, atrasti, kaupti, pasidalinti

    2016-06-28
    Knygos apie Liudvinavą, pavadintos „Prie Šešupės, Dovinės ir Sūduonios“ su paantrašte „Liudvinavo kraštas, įvykiai ir žmonės“, kurios sudarytoja yra Teresė Marijona Vizbarienė, ištraukas „Suvalkietis“ spausdino praėjusią vasarą. Šį kartą domėjomės, kaip sekasi autorei įgyvendinti savo svajonę – išleisti knygą, prie kurios rašymo ji sugaišo daug laiko ir įdėjo nemažai pastangų ieškodama istorinės medžiagos, rinkdama ją. Kraštotyrininkės klausėme, kodėl ji ėmėsi tyrinėti gimtojo karšto istoriją. Ar tai pomėgis, ar tiesiog pareiga neleisti užmarštin nugrimzti svarbiems įvykiams, kaupti ir kitiems perduoti žinias apie savo gimtinę? Knyga leidybai paruošta Pasak Teresės Vizbarienės, knyga leidybai jau paruošta. Nuotraukos ir medžiaga atrinkta, peržiūrėti rankraščiai, sudėlioti skyriai. Iš ...
  • Vaikų vasaros poilsiui – rekordinė suma

    2016-06-16Vaikų vasaros poilsiui – rekordinė suma
    Pasibaigus mokslo metams daugelis vaikų pramogauja kaip išmano. Tačiau kad vasara nenueitų vėjais ir dar būtų galima ko nors išmokti, specialistai siūlo savo atžalą leisti į vasaros stovyklą. Dalis jų remiamos valstybės, savivaldybių ir Europos Sąjungos fondų lėšomis.  Ugdo ir lavina Švietimo ir mokslo ministerijos Neformalaus švietimo skyriaus vedėjas Tomas Pūtys tikina, kad prasidėjus vasarai vaikų smalsumas neišblėsta, todėl jį reikia skatinti. Vasaros stovyklos tam – puiki galimybė. „Ar tai būtų dienos, ar stacionari stovykla, vaikams jos labai naudingos. Nors ir vasara, vaikas neturi būti užsidaręs namuose ir užsiimti nežinia kuo, o tėvai ne visada turi laiko rūpintis kokybišku jo užimtumu. Šį rūpestį ...
  • Marijampolės fotografijos puslapiai

    2016-06-14
    Iš Marijampolės kilusio ir Sūduvos krašto fotografijos istoriją tyrinėjusio fotomenininko Valentino Juraičio nuomone, Marijampolę fotografija galėjo pasiekti apie 1863 metus, kai dabartinės Lietuvos teritorijoje veikė jau septynios fotoateljė. 2011-aisiais išleistame leidinyje „Senoji Marijampolė fotografijose“ V. Juraitis nurodo, kad seniausia išlikusia Marijampolės fotografija laikytina 1873 m. fotografo Leono Anšero daryta paviljoninė nuotrauka, kurioje su grupe vietos gimnazistų įamžintas Jonas Basanavičius. Ši nuotrauka saugoma Lietuvių kalbos ir literatūros institute. Garsiausias XIX a. pabaigos Marijampolės fotografas, pasak V. Juraičio, buvo apie 1890–1892 metus savo veiklą pradėjęs Moisiejus Buhalteris (1868–1941 m.). Pasakojama, kad Buhalteris buvo gabus portretistas. „Kaip prisiminė senieji marijampoliečiai ir fotografo sūnus, M. ...
  • Fotografo A. Senkaičio genus paveldėjo jo vaikaitis

    2016-06-14
    Marijampolėje gyvenusio, prieš 14 metų Amžinybėn išėjusio inžinieriaus, fotografo ir fotografijos kolekcininko Antano Senkaičio artimieji šių metų liepą minės 100-ąsias A. Senkaičio gimimo metines. Fotografo dukra marijampolietė odontologė Lilija Patamsienė, pasakodama apie didįjį tėvo pomėgį, neslepia mananti, kad nors jos tėvas sulaukė 86 metų, jei ne fotografija, būtų gyvenęs dar gerokai ilgiau. „Mano tėvas buvo kilęs iš ilgaamžių giminės, – sako L. Patamsienė. – Štai viena jo sesuo, mano teta, jau sulaukė 96 metų ir yra žvali bei energinga. Manau, kad tėčiui gyvenimo amžių patrumpino fotografijoje naudoti įvairūs chemikalai. Juk jis fotografuoti pradėjo dar Nepriklausomos Lietuvos laikais, kai išvažiavo studijuoti ...
  • Diagnozė – priklausomybė

    2016-06-14
    Profesionalus Marijampolės architektas, jaunosios Marijampolės fotografų kartos atstovas Vytenis Skroblas, keletą kartų paklaustas, kas jam yra fotografija, ištaria: „Priklausomybė“, o paskui paaiškina: „Kaip kitaip visa tai gali pavadinti, kai kažką darai, tačiau nežinai, kodėl.“ Tai, kad tokia „diagnozė“ išties gali būti rimta problema, paaiškėja vėliau, kai Vytenis prisipažįsta pastaruoju metu nebeužsukantis į fototechnikos parduotuves ir fototechnika prekiaujančius interneto portalus. „Tiesiog ten neinu, nes žinau, kad išvydęs kokį naują „žaisliuką“ galiu neįstengti atsilaikyti, – atvirauja fotografas. – Fototechnikos naujienos kainuoja didelius pinigus, todėl nutariau, kad geriau tegul pinigai lieka šeimai, nei būtų išleisti mano įnoriams patenkinti. Juolab kad nesvarbu, koks tas ...
  • Romas Linionis: keturi dešimtmečiai su fotoaparatu

    2016-06-14
    Pastarųjų dešimtmečių Marijampolės fotografijos grandą Romą Linionį iš matymo, ko gero, pažįsta kone visa Marijampolė. Yra žmonių, kurie jį prisimena ir pažįsta dar nuo mokyklos suolo, taip pat nuo tų laikų, kai baigęs aukštąsias inžinieriaus mechaniko studijas grįžo į gimtąjį miestą ir tuometėje Maisto pramonės automatų gamykloje pradėjo inžinieriaus konstruktoriaus karjerą. Ypač puikiai Romą pažįsta vietos kultūros ir meno žmonės, nes jis ir jo gyvenimo bendražygė mūsų kolegė Nijolė Linionienė jau daug metų, kaip sakoma, verda tose pačiose kultūrinio gyvenimo ir meno pasaulio sultyse. Vis dėlto dauguma marijampoliečių Romą Linionį, manau, yra įsidėmėję ir tariasi bent iš matymo pažįstantys dėl ...