Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Iškiliausių suvalkiečių šimtuke – daugiausia dvasininkų ir kultūros bei meno veikėjų

Birutė MONTVILIENĖ

Šalies Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse kovo 10-osios „Suvalkietyje“ skelbėme Seimo Sūduvos bičiulių grupės iniciatyva drauge su laikraščio redakcija nuo Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios vykusių Iškiliausių suvalkiečių šimtuko rinkimų rezultatus. Šiandien nutarėme šiek tiek apžvelgti, ką rinkimuose dalyvavę „Suvalkiečio“ skaitytojai ir mūsų „Facebook“ paskyros lankytojai dažniausiai siūlė į Suvalkijos praeities ar dabarties lyderių, šviesuolių, kraštą garsinusių ir tebegarsinančių asmenų simbolinį Iškiliausių visų laikų suvalkiečių šimtuką. Be to, pristatysime, kaip šiuos rinkimus vertina patys iniciatoriai – kai kurie Seimo Sūduvos bičiulių grupės nariai – ir marijampolietis istorikas Kazys Balickas.

Į pirmąjį Iškiliausių suvalkiečių šimtuko dešimtuką akcijoje dalyvavę mūsų kraštiečiai išrinko (eilės tvarka) tautos patriarchą, 1918 m. Vasario 16-osios akto signatarą Joną Basanavičių, „Tautiškos giesmės“ autorių, varpininką, gydytoją Vincą Kudirką, Prezidentą Kazį Grinių, Lietuvos ir Šakių rajono savivaldybės politiką, visuomenės veikėją, verslininką Edmundą Rinkevičių, skulptorių, tautodailininką, Šakių rajono savivaldybės politinį ir visuomenės veikėją, ilgametį Lukšių seniūnijos seniūną Vidą Cikaną, Šakiuose veikiančios lietuviško cirko mokyklos įkūrėjus Itaną ir Raimondą Januševičius, didį kalbininką Joną Jablonskį, poetę, mūsų laikštingalą Salomėją Nėrį, pasaulinio garso operos primadoną Violetą Urmanavičiūtę-Urmaną ir Lietuvos operos atlikėją, tenorą Edmundą Seilių.

Jau skelbėme, kad šiuose rinkimuose dalyvavę ir po dešimt savo kandidatų į šimtuką nurodę „Suvalkiečio“ skaitytojai, taip pat laikraščio paskyros „Facebook“ sekėjai pasiūlė daugiau nei 200 kandidatų. Peržvelgę pastarųjų pavardes pamatėme, kad net 24 iš jų yra įvairiais mūsų šalies gyvenimo laikotarpiais krašto ir tautos šviesuliais buvę dvasininkai (knygnešys kun. Martynas Sederevičius, Vasario 16-osios akto signataras vyskupas Justinas Staugaitis, istorikas, visuomenės veikėjas kun. Jonas Totoraitis, vyskupas Vincentas Borisevičius, „Titaniku“ į JAV plaukęs ir skęstančio laivo keleivių dvasią iki paskutinės gyvenimo akimirkos kėlęs kun. Juozas Montvila, palaimintasis Jurgis Matulaitis, vyskupas Arūnas Poniškaitis ir kt.).
Krašto žmonės į šimtuką taip pat pasiūlė daug kultūros ir meno veikėjų, atlikėjų – net 22. Akcijos dalyviai, pavyzdžiui, prisiminė kraštietę dainininkę, artistę, renginių vedėją Vidą Oną Mašanauskienę, Muzikinio teatro solistę Eleonorą Kliučiūtę, šio teatro vadovą Benjaminą Želvį, Beatričę Grincevičiūtę. Į dešimtuką tik per plauką nepateko mūsų kraštietis tenoras Egidijus Bavikinas. Sąraše randame Laimos Lapkauskaitės, Edgaro Montvido, Liudo Mikalausko, Ovidijaus Vyšniausko, Džordanos Butkutės, Onos Valiukevičiūtės, Sauliaus Prūsaičio ir kitų žinomų, mylimų atlikėjų pavardes.

Ne ką trumpesnis ir iš mūsų krašto kilusių poetų, rašytojų sąrašas. Jame Vinco Mykolaičio-Putino, Anzelmo Matučio, Kazio Bradūno, Prano Vaičaičio, Kazio Borutos, Selemono Paltanavičiaus, Petro Armino-Trupinėlio, Prano Vaičaičio, Elenos Spurgaitės ir kitų kūrėjų pavardės.

Džiugu paminėti, kad šimtuko rinkėjai į jį pasiūlė net vienuolikos mūsų krašto knygnešių pavardes, prisimindami kraštiečius Vincą Bielskų, Vincą Šlekį, Mykolą Čelkį, Praną Kriaučiūną, Lauryną Serafiną Kušeliauską, Antaną Baltrušaitį-Antanėlį, Juozą Akelaitį ir kitus.

Žinoma, buvo prisiminti iš mūsų krašto kilę 1918 m. Vasario 16-osios akto signatarai Petras Klimas, Pranas Dovydaitis, Saliamonas Banaitis, Jonas Vailokaitis. Nepamiršti ir rezistencinių kovų dalyviai partizanai Juozas Lukša-Daumantas, Vytautas Gavėnas-Vampyras, Augustinas Butkus-Gudruolis, Albinas Ratkelis-Oželis.

Atkreipėme dėmesį, kad tarp nusipelniusių iš mūsų krašto kilusių asmenybių akcijos dalyviai paminėjo daug medicinos darbuotojų, miškininkų, pedagogų, sportininkų. Radome ir dabartinių politikų pavardžių.

Komentuodamas šių rinkimų rezultatus, Seimo Sūduvos bičiulių grupės pirmininkas Kęstutis Mažeika teigė, kad jie maloniai nustebino dėl dalyvavusių mūsų krašto žmonių aktyvumo ir pasiūlytų kandidatų gausos. „Tai reiškia, kad kilnūs darbai nelieka nepastebėti ir išlieka žmonių prisiminimuose, yra vertinami, – sakė K. Mažeika. – Mano nuomone, ši ir panašios akcijos ne tik stiprina istorinę atmintį, bet ir primena iškilių kraštiečių indėlį garsinant Lietuvą ir regioną. Manau, tokių rinkimų idėją palaikysime ir ateityje, kad iškiliausių mūsų žmonių indėlis būtų tvirtas pamatas krašto klestėjimui.“

Seimo narė Vaida Giraitytė, komentuodama rinkimų rezultatus, teigė, kad ją nudžiugino, jog pirmame dešimtuke persipynė įvairių laikų asmenybės. „Vadinasi, žmonių atmintyje vis dar esančios asmenybės išliks ir istorijoje, – sakė Seimo narė. – Taip pat smagu, kad žmones, jų širdis paliečia ir šių laikų savo srities profesionalai, kurie savo darbu ir talentu garsina kraštą ir džiugina pasiekimais. Išgirdę tokias pavardes jaučiame pasididžiavimą savo krašto žmonėmis.“

V. Giraitytė sakė, kad skaitydama apie šią akciją pati prisiminė ne vieną garbingą asmenį, kurio indėlį kuriant krašto gerovę, jį populiarinant, puoselėjant menus jau buvo primiršusi. „O kai kuriais net teko specialiai pasidomėti, nes apie juos nieko nebuvau girdėjusi, – teigė Seimo narė.

– Manau, kad kiekvieno šimtuke paminėto asmens nuopelnai iškalbingi, visi verti jame būti. Pagalvojau, kad jei išsikeltume užduotį sudaryti tūkstantuką, mes dar labiau nustebtume, kiek daug savo vidumi turtingų žmonių gyveno ir gyvena tarp mūsų.“

Akcijos sumanytojas Seimo narys Giedrius Surplys teigė, kad konkursas parodė, jog žmonės prisimena tuos, kurie sau duotame istorijos tarpsnyje gyvena ne tik dėl „duonos kąsnio“, bet ir dėl bendruomenės ar visos šalies. Juolab kad balsai atiduoti net už 200 asmenybių. G. Surplys pripažino, kad jam įdomu, jog vertindami asmenybes mūsų kraštiečiai sugretino tuos, apie kuriuos skaitė vadovėliuose ir girdėjo nuo vaikystės, su šiandienos herojais. „Tikiu, kad tai leidžia susimąstyti, jog kiekvienas galime būti didis, jeigu žvelgiame plačiau, dirbame daugiau ir nebijome imtis atsakomybės“, – sakė Seimo narys.

Apžvelgdamas akcijos rezultatus G. Surplys taip pat pažymėjo, kad per karantiną žmonės prisigalvoja įvairiausių būdų praskaidrinti savo apribotą gyvenimą, ir tai yra gerai. „Tikiuosi, kad Iškiliausių suvalkiečių šimtuko rinkimai žmonėms tapo įdomia pramoga tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios, – teigė Seimo narys. – Tikiuosi, kad daugelis pasirausė prisiminimuose ir savo krašto istorijoje. Pasidomėjo, kokie iškilūs veikėjai užaugo Suvalkijoje ir kaip jie garsino tėvynę. Taip pat smagu, kad balsavusieji pagalvojo ir apie šių dienų herojus, gyvenančius šalia mūsų.“
Marijampolietis istorikas K. Balickas, apžvelgdamas Iškiliausių suvalkiečių šimtuko rinkimus, pažymėjo, kad tokie rinkimai yra gana sudėtinga misija. „Mūsų krašte tiek įžymybių, kad jas sunku įvertinti palyginimo būdu. Kriterijai gali būti įvairūs – ir nuopelnai šaliai, ir tarptautinis pripažinimas, – teigė istorikas. – Džiugu, kad Iškiliausių suvalkiečių šimtuke – daugybė kultūros srities žmonių. Tai rodo, jog ir dabartinė visuomenė supranta kultūros reikšmę valstybės stiprėjimui, jos stabilumui.“

K. Balickas atkreipė dėmesį, kad Iškiliausių suvalkiečių šimtuko rinkėjai pasiūlė per 200 kandidatų. „Ne visi kandidatai yra visiems pažįstami ir gerai žinomi, o tokio turinio rinkimai ir skatina domėjimąsi žmonių biografijomis ir kartu – mūsų tautos ir valstybės istorija“, – teigė istorikas.

K. Balickas taip pat atkreipė dėmesį, kad mūsų kraštas išaugino gerokai daugiau iškilių asmenybių negu 200, kuriuos pasiūlė rinkimų dalyviai. „Marijampolėje, J. Basanavičiaus aikštėje, ant vieno iš gyvenamųjų namų akmeninė atminimo lentelė liudija, kad čia gyveno Alfonsas Uzėla, nusipelnęs krašto kultūrai žmogus. Jo įkurtas Marijampolės berniukų choras „Vyturėlis“ tais laikais konkuravo su Vilniaus berniukų choru „Ąžuoliukas“, – papasakojo istorikas. – Visai netoliese, Vytauto gatvės pradžioje, kita atminimo lenta informuoja apie čia gyvenusį Marijampolės dramos teatro vyriausiąjį režisierių Stasį Čeikauską. XX amžiaus 6-ajame ir 7-ojo dešimtmečio pradžioje jo vadovaujamas dramos teatras nenusileido Vilniaus ir Kauno teatrams. Atrodo, kad šios dvi pavardės dar nepateko į renkamų kandidatų sąrašą. O kiek iškilių asmenybių išugdė Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija ar Marijampolės mokytojų seminarija (vėliau pedagoginė mokykla, o šiandien Marijampolės kolegija)? Todėl linkėčiau, kad tokia graži iškilių asmenybių paieška būtų tęsiama ir taptų tradicija, o Sūduvos (Suvalkijos) asmenybės taptų optimizmo ir patriotizmo simboliais mūsų visuomenei.“

Istorikas pažymėjo, kad sumanymas rinkti iškiliausių suvalkiečių šimtuką labai sveikintinas ir pilietiškas. K. Balicko nuomone, ypač svarbu, kad tai siejama su Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios Lietuva, parodant šių skirtingų laikotarpių ryšį ir perimamumą. „Tai, ką kūrė Vasario 16-osios – tarpukario Lietuvos žmonės, buvo perduota ir Kovo 11-osios Lietuvai, nes valstybės kūrimasis yra nenutrūkstamas ir ilgalaikis procesas“, – reziumavo K. Balickas.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Antanas Gustaitis – pirmojo lietuviško lėktuvo ANBO kūrėjas

    2016-08-29Antanas Gustaitis – pirmojo lietuviško lėktuvo ANBO kūrėjas
    Marijampolės regiono gyventojai pagrįstai didžiuojasi iš jos apylinkių kilusiais ne tik meno, kultūros veikėjais, kalbininkais, bet ir aviatoriais. Sasnavos seniūnijoje gimęs ypatingų gabumų ir reto konstruktoriaus talento žmogus, palikęs gilius savo darbo pėdsakus prieškario Lietuvos karo aviacijoje – lėktuvų ANBO konstruktorius Antanas Gustaitis. Lietuvos karo aviacijos vadas, brigados generolas, aviakonstruktorius, 9 lėktuvų ANBO projektų autorius, aukštojo aviacijos mokslo Lietuvoje iniciatorius. Karo aviacijos mokyklos, Vytauto Didžiojo universiteto aviacijos katedros dėstytojas. Tai tik keletas eilučių iš Antano Gustaičio biografijos. Iš tiesų jo vaidmuo Lietuvos aviacijoje neišmatuojamas. Iškilios asmenybės žmogui teko tragiškas likimas: ketinęs pasitraukti iš okupuotos Lietuvos į Vakarus, Antanas Gustaitis Lietuvos–Vokietijos ...
  • Sodybos tuščios nestovi

    2016-08-29
    Tai – irgi apie Plutiškes. Paklausti apie situaciją miestelyje pašnekovai pasidžiaugė, kad čia, skirtingai nei daugelyje kitų panašių vietų, vyksmo ir gyvybės daug. „Pas mus sodybos tuščios nestovi: jei tik atsiranda kokia, jau, žiūrėk, kas nors kuriasi. Tai kieno vaikai grįžta į tėvų ar senelių namus – vieni visam laikui, kiti labiau tik vasaromis gyvena, kitus namus nuperka kas iš šalies, ir laukuose naujus namus statosi… Žiūrėkite: įsikūrė du operos solistai – irgi pavyzdys. Žmonės kiemus, aplinką gražiai tvarko, bendruomenė aktyviai dirba.“ Pliusas ir tai, kad čia yra ir gerą vardą turi gimnazija, su kurios kolektyvu visada randama bendra kalba. Moksleivių ...
  • „Vabalkšnė – tai mažas upelis…“

    2016-08-29
      Tai pirmoji eilutė iš dainos (himno), kuris lydi Plutiškių folk­loro ansamblį jau daug metų. Tiesą sakant, paminėjus šį įdomiai skambantį pavadinimą daugumai pirmoji mintis ir būna, kad kalbama apie kolektyvą – ne tik pačiose Plutiškėse ar Kazlų Rūdos savivaldybėje, kuriai gražiai atstovauja, žinomą, bet ir prestižiniuose Lietuvos renginiuose Sūduvos kraštą jau ketvirtį amžiaus reprezentuojantį… Beje, kolektyvo „krikštynos“ įvyko ne iš karto: tik minint veiklos dešimtmetį, 2000-aisiais, kai jau patys pasijuto tvirtesni, kai dainų skambėjimą, šokius, senovines poringes ėmė girti visur, kur tik Plutiškių žmonės pasirodydavo, imta svarstyti, kad kolektyvui reikia vardo. Vabalkšnė – per seniūnijos teritoriją tekantis upelis (beje, oficialiuose ...
  • „Gal čia likimas kiekvienam parašo…“

    2016-08-29„Gal čia likimas kiekvienam parašo...“
    Be muzikos, dainos Laimutė Vilčinskienė neįsivaizdavo savo gyvenimo. Kai labai trokšti – tai ir pasieki.Besišnekučiuojant apie tai, kaip žmogus atsiduria toje ar kitoje vietoje, kokiu keliu (ar šunkeliu) pasuka, kas valdo jo mintį ir norus ir dar apie daug kitų dalykų, šiuos žodžius ištarė Plutiškių kultūros namus antraisiais savo namais vadinanti Laimutė Vilčinskienė. Kultūrinio darbo organizatorė, „Vabalkšnės“ folkloro ansamblio vadovė, Kazlų Rūdos kultūros cent­ro kapelos „Rudnia“ dalyvė – ir viena iš giedotojų. Nežinia, kaip būtų susiklostęs jos gyvenimas ir darbai, kur skambėtų jos balsas, jei prieš keletą dešimtmečių kai kurie dalykai būtų susidėlioję kitaip. Jei būtų buvę lemta išsipildyti svajonei ...
  • Ir sovietmečiu palydėdavo su giesmėmis…

    2016-08-29Ir sovietmečiu palydėdavo su giesmėmis...
    Tradicija palydėti mirusįjį su giesmėmis, muzika, skambant varpams labai sena. Kai kuriose tautose tai mušamieji, kitur – pučiamieji instrumentai, matome ir ritualinių šokių, ir, mūsų supratimu, kitų, visai negedulingų, papročių. Kiekviename krašte ar žemyne šie dalykai šimtmečių ar net tūkstant­mečių senumo ir tai vertinama kaip nematerialusis kultūros paveldas. Faktų apie giedojimo tradicijas Suvalkijoje aptikti buvo sunku: etnologų labiau užfiksuoti, nagrinėti dzūkų ar žemaičių papročiai. Nemažą darbą šia tema yra parengusi Šunskų laisvalaikio salės kultūrinio darbo organizatorė Eglė Alenskaitė: ji ne tik nagrinėja savo krašto tradicijas, bet ir pati dalyvauja giedant tradicinį rožinį… Pastaruoju metu apsižiūrėta, kad kartu su tradiciškai giedančiais, senąsias ...
  • „Kol gyvi būsime, vieni kitiems padėsime…“

    2016-08-29„Kol gyvi būsime, vieni kitiems padėsime...“
    Taip sakė visi: ir Romualdas Večerskas, ir drauge su juo giedantys Onutė ir Leonas Janušauskai, dažnai prie jų prisidedanti Rasa Kalinauskienė – jauniausia iš visų ir, žinoma, ilgametė kultūros darbuotoja, folkloro ansamblio vadovė Laimutė Vilčinskienė. Tai ir yra ta grupelė, tradiciškai giedanti Plutiškių krašto Švč. Jėzaus širdies rožančių, litaniją ir šermenines giesmes. Visi šie žmonės nuoširdžiai dalyvauja ir „Vabalkšnės“ ansamblio veik­loje, o giedojimas, išreiškiantis pagarbą Anapilin iškeliaujančiam bei atsisveikinimą su juo, visiems pažįstamas, nes atėjęs iš vaikystės, iš šeimų – iš ten atsinešto gilaus, nesuvaidinto tikėjimo. „Mūsų giesmės yra tikra malda, o dabar per šermenis giesmėje dažnai viską nustelbia melodijos, ...
  • Romualdas Večerskas: „Dabar daugiausia giedame keturiese…“

    2016-08-29Romualdas Večerskas: „Dabar daugiausia giedame keturiese...“
    (Plutiškių krašto šermenų giesmės – išskirtinis reiškinys puoselėjant nematerialųjį paveldą) Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centre keletą metų vyko projektas „Etnokultūros versmės“: jo rezultatas – ne tik jau gerai žinomų, ne vienerius metus viešumoje pasirodančių pavienių muzikantų, dainininkų, pasakorių, etnografinių ansamblių bei tautodailininkų koncertai ir parodos, bet ir nauji atradimai. Jie organizatoriams buvo itin malonūs. Išryškėjo nemažai unikalų paveldą (senąsias, dar iš senelių išmoktas dainas, senųjų kaimo muzikantų melodijas, išskirtinį atlikimo būdą) iš atminties lobynų prikėlusių ir jį puoselėjančių naujų žmonių. O vienoje tokių švenčių Plutiškių kultūros namų folkloro ansamblis „Vabalkšnė“ nustebino šį kolektyvą gerai žinančius ir mėgstančius kraštiečius. Grupelė jo narių ...
  • Priešmokyklinis ugdymas – kad vaikai mokyklose jaustųsi drąsiai

    2016-08-29
    Rugsėjo 1-ąją visi šešiamečiai susirinks į priešmokyklines grupes darželiuose ir mokyklose. Šiemet priešmokyklinis ugdymas tapo privalomas visiems vaikams, kuriems liko metai iki mokyklos. Jau praėjusiais metais priešmokyklines grupes lankė beveik 98 proc. šešiamečių. Specialistai pabrėžia, kad prieš pirmąją klasę vaikams svarbiausia – ne išmokti rašyti ar skaityti, bet pasirengti psichologiškai. Būsimiesiems mokinukams svarbu įprasti būti kolektyve kartu su bendraamžiais ir suaugusiais, išmokti klausytis ir išgirsti, išreikšti savo nuomonę, sutarti su kitais. Tyrimais įrodyta, kad prieš mokyklą grupes lankę vaikai vėliau pasiekia geresnių rezultatų. Sėkmingas  startas visiems Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Laima Jankauskienė sako, kad privalomas priešmokyklinis ugdymas ...
  • Nuo rugsėjo 1 d. – papildomos lėšos mokytojų algoms didinti

    2016-08-22
    Švietimo ir mokslo ministerija mokytojų algoms didinti papildomai skyrė 8 mln. eurų. „Radome lėšų pagerinti mažiausiai uždirbančių mokytojų padėtį. Iki šiol visų pedagogų atlyginimai buvo skaičiuojami pagal tris skirtingus koeficientus: minimalų, vidutinį ir maksimalų. Nuo rugsėjo 1 d., skyrus papildomų lėšų, minimalių koeficientų neliks, visi bus pakelti bent iki vidurkio. Pokytį pajus tie pedagogai, kurių algos iki šiol buvo skaičiuojamos pagal mažesnį nei vidutinį koeficientą“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Minimalūs koeficientai didės ne tik mokytojams, bet ir auklėtojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams, specialiesiems pedagogams, socialiniams darbuotojams, švietimo įstaigose ir psichologinėse pedagoginėse tarnybose dirbantiems psichologams, specialiesiems ir socialiniams pedagogams. Skaičiuojama, kad ...
  • Įgytą specialybę realizavo bendruomenės teatro veikloje

    2016-08-16Įgytą specialybę realizavo bendruomenės teatro veikloje
    Marijampolės apylinkėse, be „Gegnės“ ir Onos Miliauskienės, yra ir daugiau žmonių, puoselėjančių mėgėjiško teatro tradicijas. „Sūduvos“ bendruomenės pirmininkė Daiva Krampienė – viena iš jų. Moteris yra baigusi režisūros studijas, tačiau šiuo metu dirba su tuo visai nesusijusį darbą. Vis dėlto noras kurti niekur nedingęs, todėl kūrybines idėjas Daiva Krampienė realizuoja pačios suburtame „Sūduvos“ bendruomenės teatre. Teatro grupę subūrė noras kurti Daiva Krampienė atlieka ne tik „Sūduvos“ bendruomenės pirmininkės pareigas, ji taip pat dirba kasdienį darbą, kuris ne visai susijęs su jos išsilavinimu. Kadaise darbas pagal įgytą režisierės specialybę jai patiko, tačiau aplinkybės pasisuko taip, kad teko palikti režisūrą. Nors režisierės pareigų teko ...
  • Kai svajonės tampa realybe

    2016-08-16Kai svajonės tampa realybe
    „Titnago“ teatras užaugino ne vieną žmogų, asmenybę, aktorių. Reimundas Tyras – vienas iš „Titnago“ auklėtinių, kuris visada pasižymėjo išskirtine iškalba, charakteriu, charizma ir noru vaidinti bei kurti. Daugybę metų R. Tyras „Titnage“ praleido kaip aktorius, tačiau, sako, visada norėdavęs pabuvoti režisieriaus vietoje. Kai tikrai labai kažko norisi, tie norai ima ir išsipildo – šiuo metu apie Reimundą Tyrą reikia kalbėti kaip apie Jungėnų kaimo teatro įkūrėją, vadovą bei režisierių. Vaidindamas svajojo režisuoti R. Tyras pasakojo, kad „Titnage“ vaidinti pradėjo vos tik jam įsikūrus. Jis visada išklausydavo režisieriaus mintis, sumanymus ir mielai juos vykdydavo, tačiau paties galvoje visada sukdavosi visai kitoks spektaklio vaizdas. ...
  • Tradicijas galima puoselėti ir be klojimo

    2016-08-16Tradicijas galima puoselėti ir be klojimo
    „Gegnė“ – vienintelis klojimo teatras Suvalkijoje, tačiau klojimo, liaudies teatro, tradicijas jau daugybę metų puoselėja ir Kalvarijos krašto teatras. Tai, kad teatro idėja šiandien nėra pamiršta ir vis dar reikalinga Kalvarijos kraštui, įrodo 31 metus skaičiuojantis Kalvarijos mėgėjų teatras „Titnagas“. Klojimo teatro ištakos Suvalkijoje – Kalvarijos krašte Kalvarijos teatro ištakos – lietuviškųjų vakarų dainos ir vaidinimai. Suvalkijoje lietuviškiems vakarams plisti sąlygos buvo palankesnės nei kituose kraštuose – Marijampolėje įsikūrusios gimnazijos dėka čia buvo didesnis išsilavinusių žmonių skaičius, todėl buvo aktyvi kultūrinė, knygnešių veikla. Pirmasis lietuviškas vakaras Suvalkijoje buvo surengtas spektaklio pavidalu būtent prie Kalvarijos gyvenančio ūkininko troboje. Iki Nepriklausomybės paskelbimo 1918 metais teatro ...
  • M. K. Čiurlionio fondo nominantė O. Miliauskienė: „Gegnė – mūsų kūdikis“

    2016-08-16M. K. Čiurlionio fondo nominantė O. Miliauskienė: „Gegnė – mūsų kūdikis“
    Klojimo teatrų istorija Lietuvoje prasidėjo dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Tuomet, slapstydamiesi nuo rusų valdžios, lietuviai rengdavo lietuviškus vakarus, kurių metu šokdavo tautinius šokius, dainuodavo lietuviškas dainas, vaidindavo kluonuose ar kituose ūkinės paskirties pastatuose. Tai ir buvo klojimo teatrų idėjos gimimas Lietuvoje. 1918 m. Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę klojimo teatrai išgyveno tikrą aukso amžių, tačiau sovietmečiu apmirė. Atkūrus Nepriklausomybę klojimo teatrai pradėjo atgimti – Suvalkijos krašte klojimo teatro idėją ėmė puoselėti Tautkaičių teatras, kuris šiandien yra vienintelis klojimo teatras Suvalkijoje. Tautkaičių klojimo teatro priešistorė Tautkaičių klojimo teatro istorija buvo pradėta rašyti 1950 m. liepą. Tuomet Tautkaičių kaimo jaunimą vaidinti subūrė Aldona Gudaitytė-Teiberienė. Ji ...
  • Prisiminimai ir žydų bendruomenės įprasminimas

    2016-07-12
    Trys Vytautai – Grinius, Gaulia ir Valaitis – žydų klestėjimo metus Marijampolėje prisimena sunkiai arba neprisimena visai – dar buvo tik vaikai. Tačiau iš tėvų pasakojimų ir savo menkų prisiminimų apie žydų bendruomenę blogo nieko negalintys pasakyti. „Žydų bendruomenė Marijampolėje buvo stipri, pas juos buvo sava tvarka. Jei žydas turėjo namų valdą ir norėjo ją parduoti, pirmiausia turėjo gauti iš rabino leidimą, kad galėtų tai daryti. Rabinas šią žinią pranešdavo komitetui, o komitetas tą valdą pigiai nupirkdavo. Nupirktą žemę pigiai atiduodavo kitam žydui, kuris sutikdavo, kad ten gyvens, dirbs ir dirbdamas išsimokės tą žemę. Niekas kitas žydo žemės negalėjo paprastai ...
  • Žydai mieste prie Šešupės

    2016-07-12
    Žydų bendruomenė Lietuvoje pradėjo formuotis dar Vytauto laikais. 1388 metais Vytautas Didysis Bresto (Baltarusija) žydams suteikė privilegiją kurtis Lietuvoje – taip jie tapo garbės piliečiais. Vėliau Bresto žydų bendruomenė ėmė plėstis ir XIX amžiuje žydai miestuose sudarė net 10, o kai kuriuose ir daugiau nei 50 proc. visų gyventojų. Marijampolėje žydai pradėjo tvirtintis XVIII a. viduryje, kuomet Kvietiškio dvaro savininkai Butleriai užsimanė prie dvaro turėti miestą. Miestas buvo pradėtas kurti tuometiniame Stara Budos kaime, jį pervadinus Starapole. 1758 metais Prienų seniūnė grafienė Pranciška Butlerienė marijonų vienuolyno fundacijos dokumente, kuriuo dovanojo žemės sklypą tarp Šešupės ir Jevonio marijonams vienuoliams, rašė, kad ...